(1)

2020 m. birželio 16 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/492 (3) (toliau – SPM antidempingo reglamentas) ir Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/776 (4) (toliau – SPM antisubsidijų reglamentas) atitinkamai tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms (toliau – SPM) nustatė galutinius antidempingo muitus ir galutinius kompensacinius muitus (toliau – galiojančios priemonės).

(2)

2018 m. birželio 8 d. įsigaliojusiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/825 (5) (toliau – prekybos apsaugos priemonių modernizavimo dokumentų rinkinys) pagrindinis antidempingo reglamentas pagrindinis antisubsidijų reglamentas papildyti atitinkamai 14a straipsniu ir 24a straipsniu.

(3)

Pagal šiuos straipsnius antidempingo arba kompensacinis muitas taip pat gali būti nustatytas bet kuriam produktui dempingo kaina ar subsidijuojamam produktui, kurių žymus kiekis atgabenamas į dirbtinę salą, stacionarius arba plūduriuojančius įrenginius arba kitas valstybių narių kontinentiniuose šelfuose esančias struktūras arba valstybių narių pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) paskelbtas išskirtines ekonomines zonas (toliau – KŠ/IEZ) (6), jeigu tuo būtų padaryta žala Sąjungos pramonei.

(4)

Tuose pačiuose straipsniuose nustatyta, kad Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos tokių muitų atsiradimo sąlygos, o taip pat su pranešimu apie tokius produktus, jų deklaravimu ir tokių muitų mokėjimu susijusios procedūros, įskaitant muitų išieškojimą, grąžinimą ir atsisakymą išieškoti (toliau – muitinės priemonė), ir kad Komisija tokius muitus turėtų nustatyti tik nuo tos dienos, kai pradedama taikyti muitinės priemonė. Muitinės priemonė (7) pradėta taikyti 2019 m. lapkričio 2 d.

(5)

2021 m. gegužės 27 d. Komisija paskelbė pranešimą (8), kuriuo atnaujinami tyrimai, po kurių tam tikroms importuojamoms KLR ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatytos antidempingo ir kompensacinės priemonės.

(6)

Atnaujinant tyrimą nagrinėta tik tai, ar priemonės turėtų būti taikomos tam tikroms KLR ir Egipto (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms, dideliais kiekiais atgabentoms į KŠ/IEZ, nes pradėjus tyrimus, po kurių buvo nustatytos galiojančios priemonės, muitinės priemonė nebuvo taikoma, todėl Komisija negalėjo nuspręsti, ar muitų taikymas KŠ/IEZ buvo tinkamas.

(7)

Komisija turėjo pakankamai įrodymų, kurie rodo, jog KLR ir Egipto kilmės SPM dideliais kiekiais gabentos taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, kad būtų perdirbtos į vėjo jėgainių mentes, kurios po to eksportuotos į jūros vėjo elektrinių parkus KŠ/IEZ ir kad tai darytų žalą Sąjungos pramonei. Dalį šių įrodymų pateikė ES pramonė. Suinteresuotosios šalys galėjo susipažinti su pranešimu prie bylos, kurioje pateikti Komisijos turimi įrodymai.

(8)

Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims, kurios bendradarbiavo atliekant tyrimus, po kurių buvo nustatytos galiojančios priemonės, t. y. Kinijos Liaudies Respublikos atstovybei, Egipto atstovybei, eksportuojantiems gamintojams ir su jais susijusioms KLR ir Egipto bendrovėms, Sąjungos gamintojams, nesusijusiems Sąjungos importuotojams ir naudotojams Sąjungoje, apie tyrimų atnaujinimą.

(9)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę per pranešime terminą raštu pareikšti nuomonę Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui ir prašyti būti išklausytoms. Nė viena suinteresuotoji šalis neprašė, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas ją išklausytų.

(10)

Komisija išsiuntė klausimyną suinteresuotosioms šalims, kurios bendradarbiavo atliekant tyrimus, po kurių buvo nustatytos galiojančios priemonės.

(11)

Komisijai klausimyno atsakymus pateikė keturi Sąjungos gamintojai, Sąjungos pramonės asociacija ir vienas naudotojas.

(12)

Eksportuojantys gamintojai klausimyno atsakymų nepateikė. Komisija pranešė KLR ir Egipto atstovybėms, kad dėl nepakankamo KLR ir Egipto eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo ji ketina taikyti atitinkamai pagrindinio antidempingo reglamento 18 straipsnį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnį, todėl savo išvadas grindžia turimais faktais. Pastabų dėl šio pranešimo negauta.

(13)

Tiriamasis laikotarpis buvo toks pat kaip ir per pradinius tyrimus, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (toliau – pradinis tiriamasis laikotarpis).

(14)

Tiriamasis produktas yra tas pats kaip ir tyrimuose, po kurių buvo nustatytos galiojančios priemonės, t. y. Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės medžiagos iš austų ir (arba) ištisinėmis gijomis siūtų stiklo pluošto pusverpalių ir (arba) verpalų su kitais elementais ar be jų, išskyrus įmirkytus ar iš anksto įmirkytus produktus ir tinklines medžiagas, kurių akučių ilgis ir plotis didesni nei 1,8 mm ir svoris didesnis nei 35 g/m2, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7019 61 00, ex 7019 62 00, ex 7019 63 00, ex 7019 64 00, ex 7019 65 00, ex 7019 66 00, ex 7019 69 10, ex 7019 69 90 ir ex 7019 90 00 (TARIC kodai 7019610081, 7019610083, 7019610084, 7019620081, 7019620083, 7019620084, 7019630081, 7019630083, 7019630084, 7019640081, 7019640083, 7019640084, 7019650081, 7019650083, 7019650084, 7019660081, 7019660083, 7019660084, 7019691081, 7019691083, 7019691084, 7019699081, 7019699083, 7019699084, 7019900081, 7019900083 ir 7019900084) (toliau – tiriamasis produktas).

(15)

Egipto atstovybė suabejojo naujų pagrindinių antidempingo ir antisubsidijų reglamentų nuostatų (atitinkamų pagrindinių reglamentų 14a ir 24a straipsnių) teisėtumu pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) ir Sąjungos muitinės taisykles.

(16)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (9) 1 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad tam tikros muitų teisės aktų nuostatos gali būti taikomos už Sąjungos muitų teritorijos ribų pagal konkrečias sritis reglamentuojančius teisės aktus arba tarptautines konvencijas. UNCLOS yra Sąjungos teisės dalis. Išskirtinė ekonominė zona reglamentuojama UNCLOS V dalimi, o kontinentinis šelfas – UNCLOS VI dalimi. UNCLOS 56 straipsnyje apibrėžtos „pakrantės valstybės teisės, jurisdikcija ir pareigos išskirtinėje ekonominėje zonoje“, kurios apima „dirbtinių salų, įrenginių ir statinių statymą ir naudojimą“. UNCLOS 60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „pakrantės valstybė turi išskirtinę jurisdikciją tokioms dirbtinėms saloms, įrenginiams ir statiniams, įskaitant teisę leisti įstatymus ir kitus teisės aktus muitinės, mokesčių, sveikatos, saugumo ir imigracijos srityse“. Šioje nuostatoje išvardytų klausimų sąrašas nėra baigtinis. Pagal UNCLOS 80 straipsnį 60 straipsnis taikomas ir kontinentiniam šelfui. Tarptautinis jūrų teisės tribunolas pateikė papildomų gairių dėl pirmiau minėtos UNCLOS nuostatos. Laivo „Saiga“ bylos sprendime jis konstatavo, kad „išskirtinėje ekonominėje zonoje pakrantės valstybė turi jurisdikciją taikyti muitų įstatymus ir kitus teisės aktus dirbtinėms saloms, įrenginiams ir statiniams (60 straipsnio 2 dalis). Tribunolo nuomone, Konvencija pakrantės valstybei nesuteikiama teisė taikyti savo muitų teisės aktų bet kurioms kitoms pirmiau nepaminėtoms išskirtinės ekonominės zonos dalims.“ (10) Tuo remiantis pagal UNCLOS Sąjunga turi kompetenciją rinkti antidempingo ir kompensacinius muitus, kurie yra „muitų, mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų“ dalis. Iš tiesų Sąjungos teisė priimti teisės aktus taip pat apima sritis, į kurias valstybės narės turi suverenias teises pagal tarptautinę viešąją teisę (11). Apibendrindama Komisija padarė išvadą, kad nėra pagrindo patenkinti Egipto atstovybės prašymą netaikyti atitinkamų pagrindinių reglamentų 14a ir 24a straipsnių.

(17)

Komisija, be kita ko, tyrė šias operacijas pradiniu tiriamuoju laikotarpiu:

(18)

Atliekant tyrimą iš pradžių bendradarbiavo du naudotojai: „Siemens Gamesa Renewable Energy, S.A“ (toliau – SGRE) ir „Vestas Wind Systems A/S“ (toliau – Vestas). Tačiau atnaujinus tyrimus tik SGRE pateikė klausimyno atsakymus.

(19)

Kaip nurodyta SPM antidempingo reglamento 469 konstatuojamojoje dalyje ir SPM antisubsidijų reglamento 1079 konstatuojamojoje dalyje, šie du naudotojai yra vieni didžiausių Sąjungos vėjo jėgainių gamintojų, kuriems kartu tenka daugiau kaip 20 % visos Sąjungos SPM paklausos. Kartu jie importuoja daugiau nei 30 % viso iš nagrinėjamųjų šalių importuojamo kiekio.

(20)

Kaip nurodyta SPM antidempingo reglamento 464 konstatuojamojoje dalyje ir SPM antisubsidijų reglamento 1075 konstatuojamojoje dalyje, vėjo jėgainių gamintojai yra didžiausi SPM naudotojai, kurių SPM paklausa Sąjungoje sudaro apie 60–70 %. Kiti naudotojai – laivų (maždaug 11 %), sunkvežimių (maždaug 8 %) ir sporto įrangos (apie 2 %) gamintojai, taip pat vamzdynų rekonstrukcijos sistemų tiekėjai (apie 8 %).

(21)

Vėjo jėgainių gamintojai naudoja SPM gaminti mentėms, skirtoms vėjo bokštų įrenginiams žemyne, kurie vėliau siunčiami ir įrengiami pakrantėje arba jūroje KŠ/IEZ.

(22)

Pagal SPM antidempingo reglamento ir SPM antisubsidijų reglamento 2 lentelę bendras SPM suvartojimas tiriamuoju laikotarpiu sudarė 168 270 tonų.

(23)

Pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu ES buvo pridėta apie 2 600 MW naujų jūros vėjo elektrinių pajėgumų. Vienai 8 MW jūros vėjo jėgainei trims vėjo mentėms gaminti sunaudojama 60 tonų SPM. Todėl 2018 m. ES 28 valstybių narių jūroje esantiems įrenginiams reikėjo maždaug 19 958 tonų SPM, o ES 27 atviroje jūroje esantiems įrenginiams – apie 10 118 tonų.

(24)

2018 m. importo iš Egipto pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą nebuvo. Egiptas, kaip Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos šalis, naudojasi lengvatiniu muitų tarifų režimu. Taigi SPM importui iš Egipto taikomi 0 % lengvatiniai tarifai, palyginti su 5–7 % didžiausio palankumo režimo muitu. Darytina išvada, kad 2018 m. nebuvo jokio ekonominio pagrindo šalims importuoti SPM iš Egipto pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą.

(25)

Klausimyno atsakymuose SGRE nurodė, kad tiriamuoju laikotarpiu iš Egipto neimportavo jokių SPM, skirtų naudoti KŠ/IEZ. „Vestas“ nepateikė jokių klausimyno atsakymų, kurie suteiktų informacijos šiuo klausimu. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad jau per pradinį tyrimą „Vestas“ atskirai nenurodė Egipto kilmės importo. Tačiau, remiantis per pradinį tyrimą pateikta informacija, visų pirma Egipto eksportuotojų tiesiogiai pateiktais duomenimis, „Vestas“ pagal įprastą režimą iš Egipto importavo didelį SPM kiekį, kuris sudarė 5–8 % ES 28 importo ir 2–5 % ES 28 suvartojimo (13). Šios dalys, palyginti su 27 ES valstybių narių skaičiais, būtų gerokai didesnės.

(26)

Be to, 2018 m. „Vestas“ turėjo daug naujų ES atviroje jūroje esančių įrenginių, kurie sudarė 30–50 % visų tokių naujų įrenginių ES 28 ir ES 27 valstybėse narėse. Tai rodo, kad pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu į KŠ/IEZ dideliais kiekiais atgabenta Egipto kilmės SPM. Byloje nėra šiai išvadai prieštaraujančios informacijos.

(27)

Šią išvadą taip pat patvirtina faktas, kad Egipto kilmės SPM buvo importuojamos iš karto po to, kai pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą buvo nustatytos priemonės (daugiau kaip 230 tonų 2020 m. antrąjį pusmetį).

(28)

Todėl, remdamasi turimais įrodymais, Komisija padarė išvadą, kad iš Egipto į KŠ/IEZ buvo atgabentas didelis kiekis, kuris prisidėjo prie per pradinį tyrimą jau nustatytos žalos.

(29)

2018 m. SPM importo iš Kinijos pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą apimtis sudarė 5 343 tonas. Iš šio kiekio importas iš valstybių narių, turinčių atviroje jūroje esančius įrenginius, sudarė 4 835 tonas, iš kurių 15 % teko Jungtinei Karalystei.

(30)

Klausimyno atsakymuose SGRE pranešė apie SPM importą iš KLR pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ir įprastinį KŠ/IEZ režimą Sąjungoje. Vien ES 27 laikinojo įvežimo perdirbti apimtis sudarė 1–3 % viso ES 28 valstybių narių SPM suvartojimo ir 4–7 % viso ES 28 SPM importo tiriamuoju laikotarpiu (14). Tai reiškia, kad ES 27 valstybių narių importo ir ES 27 suvartojimo dalis būtų dar didesnė. Kadangi šie kiekiai viršija de minimis lygį, jie patys savaime yra pakankamai dideli, kad sukeltų žalą ir taip prisidėtų prie pradiniame tyrime jau nustatytos žalos. Be to, Komisija priminė, kad pradiniame tyrime žala buvo analizuojama bendrai atsižvelgiant į importą iš Egipto ir KLR. Todėl bet koks importo, nukreipto į KŠ/IEZ, padidėjimas gali tik dar labiau prisidėti prie žalos, nustatytos per pradinį tyrimą.

(31)

Šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama tam tikroms KLR ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms taikomas priemones nustatyti ir KŠ/IEZ. Taip pat buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(32)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo SGRE teigė, kad Komisija privalėjo atlikti išsamią žalos analizę pagal pagrindinius reglamentus, prieš nuspręsdama išplėsti priemonių taikymą naujai teritorijai, t. y. KŠ/IEZ. Ji taip pat teigė, kad atlikdama žalos analizę Komisija analizavo SPM importo iš Kinijos į KŠ/IEZ apimtį tik 2018 m. ir neišnagrinėjo importo į KŠ/IEZ nagrinėjamuoju laikotarpiu, t. y. 2015–2018 m., tendencijos.

(33)

Be to, SGRE teigė, kad Komisija turėjo įvertinti, ar priemonių nustatymas šiam importui atitiktų Sąjungos interesus. Teigta, kad tai, jog Sąjungos interesai netrukdė nustatyti pradinių priemonių, nereiškia, kad Sąjungos interesai netrukdys išplėsti priemonių taikymo KŠ/IEZ. SGRE teigė, kad iš Kinijos ir Egipto importuojamoms SPM taikomų antidempingo ir kompensacinių priemonių taikymas SPM importui iš Kinijos ir Egipto į KŠ/IEZ neatitiktų Sąjungos interesų, nes tai prieštarautų ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos politikai remti ES vėjo energijos, kuri dėl dabartinių rinkos sąlygų patyrė spaudimą kainoms ir bendram pelningumui, patrauklumą ir konkurencingumą. Ji taip pat teigė, kad Sąjungos gamintojai neturi pakankamai gamybos pajėgumų didėjančiai paklausai patenkinti. Buvo teigiama, kad 2020 m. nustačius antidempingo ir kompensacines priemones ES SPM pramonė nepakankamai padidino SPM gamybą ir gamybos pajėgumus, kad patenkintų didėjančią ES paklausą. Komisija pažymėjo, kad šiuo klausimu nepateikta jokių įrodymų, išskyrus diagramą, kurioje parodytos 2020 ir 2030 m. Europos jūros vėjo energijos įrenginių prognozės.

(34)

SGRE taip pat teigė, kad iš Kinijos ir Egipto importuojamoms SPM taikomas antidempingo ir kompensacinių priemones nustačius iš Kinijos ir Egipto į KŠ/IEZ importuojamoms SPM naudotojai, kaip antai SGRE, būtų priversti plėsti arba perkelti jūros vėjo elektrinių menčių gamybą iš ES šalių į ES nepriklausančias šalis, taip darant poveikį Sąjungos užimtumui ir tiekėjams.

(35)

SGRE taip pat teigė, kad iš Kinijos ir Egipto importuojamoms SPM taikomas antidempingo ir kompensacinių priemones nustačius iš Kinijos ir Egipto į KŠ/IEZ importuojamoms SPM padidėtų nagrinėjamojo produkto naudotojų sąnaudos.

(36)

Komisija pažymėjo, kad pranešime apie tyrimo atnaujinimą aiškiai nurodyta, kad pradinių tyrimų atnaujinimas buvo susijęs tik su tyrimu, ar priemonės turėtų būti taikomos KLR ir Egipto kilmės SPM, dideliais kiekiais atgabentoms į KŠ/IEZ. Prie bylos pridėtame pranešime, kuriuo remiantis atnaujintas tyrimas, pateikta informacija patvirtino šią ribotą taikymo sritį. Šio tyrimo aprėptis tiesiogiai išplaukia iš pagrindinio antidempingo reglamento 14a straipsnio ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 24a straipsnio formuluočių ir visiškai atitinka prekybos apsaugos priemonių modernizavimo dokumentų rinkinio (15) 24 konstatuojamąją dalį. Pagal šių nuostatų teisinį standartą reikalaujama, kad dempingo kaina importuojamas ir (arba) subsidijuojamas produktas, dideliais kiekiais atgabentas į KŠ/IEZ, „darytų žalą Sąjungos pramonei“.

(37)

Kaip aiškiai nurodyta pranešime apie tyrimo atnaujinimą, padėties, dėl kurios buvo pradėtas šis tyrimas, ypatumas buvo tas, kad 14a ir 24a straipsniuose numatyta muitinės priemonė pradinio tyrimo inicijavimo metu nebuvo taikoma. Pagal 14a straipsnio 2 dalį ir 24a straipsnio 2 dalį muitinės priemonė tapo prieinama ir dėl to vėl pradėtas tyrimas. Vis dėlto, kaip nurodyta ir pranešime apie tyrimo atnaujinimą, per pradinius tyrimus, po kurių buvo nustatyti antidempingo ir kompensaciniai muitai, Komisija jau įtraukė į tyrimą importuojamą nagrinėjamąjį produktą pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ir padarė išvadą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala. Per pradinius tyrimus atlikta žalos analizė apėmė ne tik 2018 m., bet ir visą nagrinėjamąjį laikotarpį, t. y. 2015–2018 m. Atliekant šį tyrimą remtasi šiais nustatytais faktais ir siekta išsiaiškinti, ar muitų taikymas KŠ/IEZ buvo tinkamas. Todėl reglamente, kuriuo nustatomi muitai, jau patvirtinta, ar dideliais kiekiais į KŠ/IEZ atgabentas dempingo kaina importuojamas ir (arba) subsidijuojamas produktas darytų žalą Sąjungai. Atnaujinus tyrimą patvirtinta, kad tie kiekiai yra nustatyti ir kad tikslinga pratęsti dabartinių priemonių taikymą siekiant apsaugoti Sąjungos pramonę.

(38)

Atsižvelgdama į šią padėtį ir atitinkamą teisinį standartą, Komisija per pradinius tyrimus rėmėsi su žala susijusiais duomenimis, įrodymais ir nustatytais faktais. Atlikus šį tyrimą nustatyta, kad dempingo kaina importuojamas ir (arba) subsidijuojamas produktas dideliais kiekiais atgabentas į KŠ/IEZ ir kad tai dar labiau pakenktų Sąjungos pramonei, nes galėtų tik pabloginti jos žalingą padėtį. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(39)

Dėl tvirtinimo, kad Sąjungos interesai nebuvo įtraukti į atnaujintų tyrimų aprėptį, atitinkamų pagrindinių reglamentų 14a ir 24a straipsniuose nėra jokios nuorodos į būtinybę įvertinti Sąjungos interesus. Bet kuriuo atveju, inicijavus šį tyrimą, SGRE nepateikė pastabų šiuo klausimu. Komisija pažymėjo, kad SGRE pastabos dėl Sąjungos interesų yra panašios į pastabas, kurios jau buvo aptartos ir paneigtos reglamentuose, kuriais nustatomos pradinės priemonės, arba yra nepagrįstos. Todėl Komisijos vertinimas dėl to, ar tikslinga išplėsti dabartinių priemonių taikymą KŠ/IEZ, patvirtinamas ir šie tvirtinimai buvo atmesti.

(40)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galiojantys antidempingo ir kompensaciniai muitai, taikomi importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės medžiagoms iš austų ir (arba) ištisinėmis gijomis siūtų stiklo pluošto pusverpalių ir (arba) verpalų su kitais elementais ar be jų, išskyrus įmirkytus ar iš anksto įmirkytus produktus ir tinklines medžiagas, kurių akučių ilgis ir plotis didesni nei 1,8 mm ir svoris didesnis nei 35 g/m2, taip pat turėtų būti taikomi Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės medžiagoms iš austų ir (arba) ištisinėmis gijomis siūtų stiklo pluošto pusverpalių ir (arba) verpalų su kitais elementais ar be jų, išskyrus įmirkytus ar iš anksto įmirkytus produktus ir tinklines medžiagas, kurių akučių ilgis ir plotis didesni nei 1,8 mm ir svoris didesnis nei 35 g/m2, atgabenamoms į dirbtinę salą, stacionarius arba plūduriuojančius įrenginius arba kitas valstybių narių kontinentiniuose šelfuose esančias struktūras arba valstybių narių pagal UNCLOS paskelbtas išskirtines ekonomines zonas.

(41)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,