(1)

2022 m. birželio 2 d. Taryba suteikė įgaliojimus pradėti derybas su Ukraina dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais (toliau – Susitarimas);

(2)

šios derybos buvo sėkmingai užbaigtos 2022 m. birželio 14 d.;

(3)

atsižvelgiant į didelius sutrikdymus Ukrainos transporto sektoriuje, kuriuos sukėlė Rusijos agresijos karas, būtina rasti alternatyvius maršrutus keliais, kuriais Ukraina galėtų eksportuoti grūdų, kuro, maisto produktų ir kitų svarbių prekių atsargas;

(4)

kadangi leidimai, Ukrainai suteikti pagal Tarptautinio transporto forumo Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalę kvotų sistemą ir galiojančius dvišalius susitarimus su ja, Ukrainos krovininio kelių transporto paslaugų teikėjams nesuteikia reikiamo lankstumo plėsti ir iš anksto planuoti Europos Sąjungoje ir kartu su ja vykdomas vežimo operacijas, labai svarbu liberalizuoti krovinių vežimą keliais dvišalių operacijų ir tranzito tikslais;

(5)

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą iš daugelio Ukrainos vairuotojų atėmė galimybę laikytis administracinių procedūrų, susijusių su vairuotojo dokumentais, pavyzdžiui, galimybę teikti prašymus išduoti tarptautinius vairuotojo pažymėjimus arba išduoti naujus dokumentus tuo atveju, kai dokumentai pametami ar pavagiami. Todėl svarbu atsižvelgti į šias išskirtines aplinkybes ir numatyti konkrečias priemones, kurias taikant vairuotojai būtų atleidžiami nuo reikalavimo pateikti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, būtų pripažįstami Ukrainos priimti sprendimai pratęsti administracinį vairuotojo dokumentų galiojimą ir sudaromos sąlygos keistis informacija tarp abiejų Šalių kompetentingų institucijų siekiant kovoti su sukčiavimu ir vairuotojo dokumentų klastojimu;

(6)

atsižvelgiant į išskirtines ir unikalias aplinkybes, dėl kurių būtina pasirašyti ir laikinai taikyti Susitarimą, ir vadovaujantis Sutartimis, Sąjungai tikslinga laikinai pasinaudoti atitinkama pasidalijamąja kompetencija, kuri jai suteikta pagal Sutartis. Bet koks šio sprendimo poveikis kompetencijos pasidalijimui tarp Sąjungos ir jos valstybių narių turėtų būti griežtai ribojamas laiko požiūriu. Todėl kompetencija, kuria Sąjunga naudojasi remdamasi šiuo sprendimu ir Susitarimu, turėtų būti naudojamasi tik šio Susitarimo taikymo laikotarpiu. Atitinkamai pasidalijamąja kompetencija, kuria naudojamasi tokiu būdu, Sąjunga nebesinaudos, kai tik Susitarimas nustos būti taikomas. Nedarant poveikio kitoms Sąjungos priemonėms ir su sąlyga, kad tų Sąjungos priemonių laikomasi, ta kompetencija vėliau vėl naudosis valstybės narės, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2 straipsnio 2 dalimi. Be to, primenama, kad, kaip nustatyta prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėtame Protokole Nr. 25 dėl kompetencijos pasidalijimo, šiame sprendime numatyta Sąjungos naudojimosi kompetencija aprėptis apima tik tuos aspektus, kuriuos reglamentuoja šis sprendimas ir Susitarimas, ir neapima visos srities. Sąjungos naudojimasis kompetencija pagal šį sprendimą nedaro poveikio atitinkamai Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai, susijusiai su bet kokiomis vykstančiomis ar būsimomis derybomis dėl tos srities tarptautinių susitarimų su bet kuria kita trečiąja valstybe arba su tokių susitarimų pasirašymu ar sudarymu;

(7)

todėl šis Susitarimas, kuris galioja ribotą laiką ir gali būti pratęstas, jei taip nuspręstų Susitarimu įsteigtas Jungtinis komitetas – tai jis turėtų daryti po to, kai Taryba priims sprendimą dėl Sąjungos pozicijos šiuo klausimu – turėtų būti skubiai pasirašytas Europos Sąjungos vardu su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau;

(8)

siekiant kuo greičiau pasinaudoti teigiamu šio Susitarimo poveikiu krovinių vežimui ir sudaryti sąlygas eksportuoti Ukrainos produktus, visų pirma grūdus, Susitarimas turėtų būti laikinai taikomas pagal jo 13 straipsnį,