Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32021R1077

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1077 2021 m. birželio 24 d. kuriuo nustatoma muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą

PE/43/2021/INIT

OL L 234, 2021 7 2, p. 1–17 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1077/oj

2021 7 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 234/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1077

2021 m. birželio 24 d.

kuriuo nustatoma muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33, 114 ir 207 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

2 140 muitinės įstaigų, esančių prie Sąjungos išorės sienų, turi būti aprūpintos tinkama įranga, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir efektyvus muitų sąjungos veikimas. Tinkamas muitinis tikrinimas, duodantis lygiaverčius rezultatus, yra vis aktualesnis ne tik dėl tradicinės muitinių funkcijos, t. y. surinkti pajamas, bet ir – vis labiau – dėl to, kad reikia gerokai sustiprinti prekių, įvežamų ir išvežamų per Sąjungos išorės sienas, kontrolę, kad būtų užtikrinta ir sauga, ir saugumas. Vis dėlto tuo pat metu tokia prekių judėjimo per išorės sienas kontrolė turėtų ne apsunkinti, o veikiau palengvinti teisėtą prekybą su trečiosiomis valstybėmis;

(2)

muitų sąjunga yra vienas iš Sąjungos – vieno didžiausių prekybos blokų pasaulyje – kertinių akmenų. Kadangi muitų sąjunga yra itin svarbi tinkamam vidaus rinkos veikimui tiek įmonių, tiek piliečių labui, reikia dėti nuolatines pastangas muitų sąjungai stiprinti;

(3)

šiuo metu valstybių narių atliekamas muitinis tikrinimas skiriasi. Šie skirtumai susidarė dėl skirtumų valstybėse narėse: tiek dėl jų geografinių ypatumų, tiek dėl jų pajėgumų ir išteklių. Valstybių narių gebėjimas reaguoti į nuolat kintančių pasaulinių verslo modelių ir tiekimo grandinių keliamus iššūkius priklauso ne tik nuo žmogiškojo veiksnio, bet ir nuo to, ar jos turi modernios ir patikimos muitinio tikrinimo įrangos ir ar ši įranga tinkamai veikia. Iššūkiai, pavyzdžiui, e. prekybos masto didėjimas, spartėjantis skaitmeninimas ir būtinybė stiprinti atsparumą kibernetiniams išpuoliams, taip pat padidins veiksmingo muitinio tikrinimo poreikį. Todėl aprūpinimas lygiaverte muitinio tikrinimo įranga yra svarbus elementas šalinant tuos dabartinius skirtumus. Tuo aprūpinimu bus pagerintas muitinio tikrinimo valstybėse narėse lygiavertiškumas ir taip bus padedama užkirsti kelią prekių srautų nukreipimui į silpniausias muitinio tikrinimo sistemos vietas, kurios dažnai vadinamos kaip palankiausios įvežimo vietos. Todėl į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms prekėms turėtų būti taikomas rizikos analize grindžiamas tikrinimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013 (3) (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas);

(4)

valstybės narės ne kartą pareiškė, kad reikalinga finansinė parama, ir prašė nuodugniai išnagrinėti reikiamos įrangos klausimą. 2017 m. kovo 23 d. Taryba išvadose dėl muitinių finansavimo paprašė Komisijos įvertinti galimybę pagal būsimas Komisijos finansines programas finansuoti su technine įranga susijusius poreikius ir gerinti muitinių ir kitų teisėsaugos institucijų veiksmų koordinavimą ir jų bendradarbiavimą finansavimo tikslais;

(5)

pagal Sąjungos muitinės kodeksą muitinis tikrinimas suprantamas kaip veiksmai, kuriais užtikrinamas ne tik muitų teisės aktų vykdymas, bet užtikrinamas ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekių, vežamų tarp Sąjungos muitų teritorijos ir už Sąjungos muitų teritorijos ribų esančių šalių ar teritorijų, įvežimą, išvežimą, vežimą tranzitu, gabenimą, laikymą ir galutinį vartojimą, taip pat ne Sąjungos prekių ir prekių, kurioms taikoma galutinio vartojimo procedūra, laikymo Sąjungos muitų teritorijoje ir gabenimo joje tvarką, vykdymas. Tuose kituose teisės aktuose, kuriais muitinėms suteikiami įgaliojimai atlikti konkrečias tikrinimo užduotis, taip pat numatytos nuostatos dėl apmokestinimo, visų pirma akcizais ir pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat dėl vidaus rinkos išorės aspektų, dėl bendros prekybos politikos ir dėl kitų Sąjungos politikos sričių, darančių poveikį prekybai, visos tiekimo grandinės saugumui ir Sąjungos bei jos valstybių narių finansinių ir ekonominių interesų apsaugai;

(6)

padedant užtikrinti tinkamus ir lygiaverčius prie Sąjungos išorės sienų atliekamo muitinio tikrinimo rezultatus, galima maksimaliai padidinti muitų sąjungos teikiamą naudą ir taip teikti papildomą paramą muitinėms, veikiančioms vieningai, kad būtų apsaugoti Sąjungos interesai. Muitinio tikrinimo įrangai skirtas specialus Sąjungos fondas, skirtas šalinti esamus skirtumus, dar labiau padėtų didinti bendrą valstybių narių sanglaudą. Tokiu specialiu fondu būtų atsižvelgta į skirtingus poreikius, susijusius su visų tipų sienomis, t. y. jūrų ir kitų vandens kelių, oro, sausumos, įskaitant geležinkelių ir kelių sienomis, taip pat pašto mazgais. Atsižvelgiant į pasaulinius iššūkius, visų pirma į nuolatinį poreikį apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansinius bei ekonominius interesus ir kartu palengvinti teisėtos prekybos srautą, būtina turėti modernią ir patikimą tikrinimo įrangą prie išorės sienų;

(7)

todėl tikslinga nustatyti naują muitinio tikrinimo įrangos, skirtos naudoti prie visų tipų sienų, finansinės paramos Priemonę. Priemone turėtų būti remiama muitų sąjunga ir muitinių darbas, visų pirma padedant joms apsaugoti Sąjungos finansinius ir ekonominius interesus, Sąjungos viduje užtikrinti saugumą ir saugą ir apsaugoti Sąjungą nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos, pvz., prekių klastojimo, kartu sudarant palankias sąlygas teisėtai verslo veiklai. Ji turėtų padėti užtikrinti tinkamus ir lygiaverčius muitinio tikrinimo rezultatus. Be to, pagal šią Priemonę finansuojama muitinio tikrinimo įranga turėtų padėti įgyvendinti Sąjungos muitinės kodekse nurodytą bendrą rizikos valdymo schemą. Šis tikslas turėtų būti pasiektas skaidriai perkant, prižiūrint ir modernizuojant aktualią, pažangiausią ir patikimą muitinio tikrinimo įrangą, tinkamai atsižvelgiant į duomenų apsaugą, kibernetinį atsparumą ir saugos bei aplinkosaugos aspektus, be kita ko, pakeistą įrangą šalinant aplinkai nekenksmingu būdu;

(8)

valstybių narių muitinėms tenka vis daugiau atsakomybės, kuri yra įgyvendinama prie išorės sienų ir kuri dažnai apima ir saugumo sritį. Todėl svarbu teikti tinkamą Sąjungos finansinę paramą valstybėms narėms siekiant sudaryti joms sąlygas užtikrinti lygiavertę sienų kontrolę ir muitinį tikrinimą prie Sąjungos išorės sienų. Lygiai taip pat svarbu skatinti prie Sąjungos sienų kiekvienos valstybės narės institucijų, atsakingų už sienų kontrolę arba kitas pasienyje vykdomas užduotis, tarpžinybinį bendradarbiavimą Sąjungos pasienyje, susijusį su prekių ir asmenų tikrinimu, siekiant kuo labiau padidinti Sąjungos pridėtinę vertę sienų valdymo ir muitinio tikrinimo srityje;

(9)

todėl reikia įsteigti Integruoto sienų valdymo fondą (toliau – Fondas);

(10)

dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) V antraštinės dalies teisinių ypatumų ir skirtingų taikytinų teisinių pagrindų, susijusių su politika išorės sienų ir muitinio tikrinimo srityse, teisiškai neįmanoma įsteigti Fondo kaip vienos priemonės;

(11)

todėl Fondas turėtų būti steigiamas kaip išsami Sąjungos finansinės paramos sienų valdymo srityje sistema, kurią sudaro muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė (toliau – Priemonė), nustatoma šiuo reglamentu, ir sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė, nustatoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą;

(12)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (4), ir pasiekti 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų priimtos Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslus, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti prisidedama siekiant Sąjungos tikslo – bent 30 % visos Sąjungos biudžeto sumos skirti klimato srities tikslams remti, ir Sąjungos užmojo biologinės įvairovės tikslams 2024 m. išleisti 7,5 % metinio Sąjungos biudžeto, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % biudžeto, kartu atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu klimato ir biologinės įvairovės tikslai iš dalies sutampa;

(13)

šiame reglamente nustatomas viso šios Priemonės laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (5), 18 punkte. To finansinio paketo turėtų užtekti padengti būtinoms ir tinkamai pagrįstoms išlaidoms, susijusioms su Priemonės valdymo ir jos veiklos rezultatų vertinimo veikla, jeigu ta veikla susijusi su bendraisiais ir konkrečiais Priemonės tikslais;

(14)

šiai Priemonei taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (6) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(15)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą. Finansavimui pagal šią Priemonę turėtų būti taikomi Finansiniame reglamente nurodyti principai ir juo turėtų būti užtikrintas optimalus finansinių išteklių naudojimas siekiant Priemonės tikslų;

(16)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/444 (7) nustatoma bendradarbiavimo muitinių klausimais programa „Muitinė“ (toliau – programa „Muitinė“), skirta muitų sąjungai ir muitinėms remti. Siekiant išlaikyti bendradarbiavimo veiksmų suderinamumą ir horizontalųjį koordinavimą, tikslinga tokius veiksmus vykdyti pagal vieną teisės aktą, t. y. programą „Muitinė“, nustatančią vieną taisyklių rinkinį. Todėl šios Priemonės lėšomis turėtų būti remiamas tik reikalavimus atitinkančios muitinio tikrinimo įrangos pirkimas, techninė priežiūra ir modernizavimas, o programos „Muitinė“ lėšomis turėtų būti remiami visi kiti susiję veiksmai, pavyzdžiui, bendradarbiavimo veiksmai siekiant įvertinti su atitinkama įranga susijusius poreikius arba mokymą;

(17)

be to, kai tikslinga, Priemonės lėšomis taip pat turėtų būti remiamas muitinio tikrinimo įrangos pirkimas arba modernizavimas naujiems įrangos vienetams ar naujoms esamų įrangos vienetų funkcijoms išbandyti eksploatavimo sąlygomis prieš valstybėms narėms pradedant didelio tokios naujos įrangos kiekio pirkimus. Testavimas eksploatavimo sąlygomis turėtų visų pirma remtis mokslinių muitinio tikrinimo įrangos tyrimų, vykdomų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/695 (8), rezultatais. Komisija turėtų skatinti valstybes nares vykdyti bendrus muitinio tikrinimo įrangos viešuosius pirkimus ir bendrus testavimus naudojantis bendradarbiavimo priemonėmis pagal programą „Muitinė“;

(18)

didžioji dalis muitinio tikrinimo įrangos gali taip pat ar kartais tikti kitų Sąjungos teisės aktų, pavyzdžiui, dėl sienų valdymo, vizų ar policijos bendradarbiavimo, laikymosi kontrolei vykdyti. Todėl Fondas sumanytas kaip dvi viena kitą papildančios priemonės, skirtos įrangos pirkimui, kurių taikymo sritys nors ir skiriasi, bet dera tarpusavyje. Viena vertus, sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės lėšomis bus finansiškai remiamos tik išlaidos įrangai, kurios pagrindinė paskirtis ar poveikis – integruotas sienų valdymas, bet leidžiama tą įrangą naudoti ir kitais tikslais, pavyzdžiui, muitiniam tikrinimui. Kita vertus, šiuo reglamentu nustatytos muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės lėšomis bus finansiškai remiamos tik išlaidos įrangai, kurios pagrindinė paskirtis ar poveikis – muitinis tikrinimas, bet leidžiama tą įrangą naudoti ir kitais tikslais, pavyzdžiui, sienų kontrolės ir saugumo. Taip paskirsčius funkcijas tarp dviejų priemonių bus skatinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1896 (9) 3 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytas tarpžinybinis bendradarbiavimas, kuris yra Europos integruoto sienų valdymo koncepcijos komponentas, taigi, bus sudarytos sąlygos muitinėms ir sienos apsaugos institucijoms dirbti kartu ir užtikrintas kuo didesnis Sąjungos biudžeto poveikis remiant bendrą dalijimąsi tikrinimo įranga ir jos sąveikumą. Muitinių ir kitų sienos apsaugos institucijų dalijimosi įranga praktika neturėtų būti sisteminga;

(19)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, jog veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Nors tokiais atvejais išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, iš principo nebūtų tinkamos finansuoti, toks finansavimas išimties tvarka turėtų būti galimas atsižvelgiant į tai, kad šis reglamentas įsigaliojo vėliau nei prasidėjo 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Siekiant sudaryti sąlygas įgyvendinimui nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžios ir išvengti bet kokio Sąjungos paramos vėlavimo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams būti tinkamai aprūpinta įranga siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų muitų sąjungos veikimą, turėtų būti galima finansavimo sprendime numatyti, kad tam tikrą laikotarpį 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžioje išlaidos, patiriamos dėl jau pradėtų veiksmų, remiamų pagal šį reglamentą, būtų laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei tie veiksmai buvo vykdomi ir tos išlaidos buvo patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką;

(20)

nukrypstant nuo Finansinio reglamento, turėtų būti galima veiksmą finansuoti kelių Sąjungos programų ar priemonių lėšomis siekiant sudaryti sąlygas, kai tinkama, kelias sritis apimančiam bendradarbiavimui bei sąveikai ir juos remti. Tačiau tokiais atvejais, laikantis Finansiniame reglamente nustatyto principo, pagal kurį draudžiamas dvigubas finansavimas, įnašais nedengiamos tos pačios išlaidos. Jei valstybei narei įnašas jau paskirtas arba ji gavo įnašą pagal kitą Sąjungos programą arba gavo paramą iš Sąjungos fondo tai pačiai įrangai įsigyti, apie tą įnašą ar paramą turėtų būti pranešta Komisijai pagal Finansinio reglamento 191 straipsnį;

(21)

bet koks bendro finansavimo normos viršutinę ribą viršijantis finansavimas turėtų būti skiriamas tik tinkamai pagrįstais atvejais, kurie gali apimti dviejų ar daugiau valstybių narių bendrų muitinio tikrinimo įrangos viešųjų pirkimų ir testavimų atvejus;

(22)

atsižvelgiant į tai, kad technologijos, grėsmės ir muitinių prioritetai sparčiai kinta, darbo programos neturėtų apimti ilgesnių laikotarpių. Tuo pačiu metu metinės darbo programos neturėtų būti būtinos įgyvendinant Priemonę ir jos didintų administracinę naštą tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms. Atsižvelgiant į tai, darbo programos iš principo turėtų apimti daugiau nei vienus, bet ne daugiau nei trejus biudžetinius metus;

(23)

siekiant užtikrinti vienodas darbo programų įgyvendinimo pagal šį reglamentą sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10);

(24)

nors centralizuotas įgyvendinimas yra būtinas norint pasiekti konkretaus tikslo užtikrinti lygiaverčius muitinio tikrinimo rezultatus, techninis Priemonės pobūdis reikalauja atlikti techninį parengiamąjį darbą. Todėl įgyvendinimas turėtų remtis poreikių vertinimu. Tie poreikių vertinimai priklauso nuo nacionalinių ekspertinių žinių ir patirties, įgytų dalyvaujant muitinėms, vertinimais. Jie turėtų būti grindžiami aiškia metodika, kurioje, be kita ko, numatomas mažiausias etapų, kurių reikia norint užtikrinti aktualios informacijos surinkimą, skaičius. Komisija šią informaciją turėtų naudoti, kad nustatytų, kaip paskirstyti lėšas valstybėms narėms, atsižvelgdama visų pirma į prekybos apimtį, susijusią riziką ir muitinių administracinius gebėjimus naudoti ir prižiūrėti įrangą, kad pagal Priemonę finansuojama muitinio tikrinimo įranga būtų naudojama kuo veiksmingiau. Siekiant padėti užtikrinti biudžetinę drausmę, reikėtų aiškiai apibrėžti dotacijų skyrimo prioritetų nustatymo sąlygas ir jas grįsti tokiu poreikių vertinimu;

(25)

siekiant užtikrinti reguliarią stebėseną ir ataskaitų teikimą, reikėtų nustatyti tinkamą įgyvendinant Priemonę pasiektų rezultatų ir pagal ją vykdomų veiksmų stebėsenos sistemą. Tokia stebėsena ir ataskaitų teikimas turėtų būti grindžiami kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais, pagal kuriuos įvertinamas įgyvendinant Priemonę vykdomų veiksmų poveikis. Ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų apimti informacijos apie muitinio tikrinimo įrangą, kai muitinio tikrinimo įrangos vieneto kaina be mokesčių viršija 10 000 EUR, teikimą Komisijai. Ta informacija turėtų būti atskirta nuo plačiajai visuomenei ir žiniasklaidai reikalaujamos pateikti informacijos, skirtos propaguoti Priemonės veiksmus ir rezultatus;

(26)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (11) 22 ir 23 punktais, Priemonė turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų palyginamai ir išsamiai vertinamas Priemonės poveikis vietoje. Tarpiniai ir galutiniai vertinimai, kurie turėtų būti atlikti ne vėliau kaip per ketverius metus atitinkamai nuo Priemonės įgyvendinimo pradžios ir užbaigimo, turėtų padėti užtikrinti veiksmingą sprendimų priėmimo procesą, susijusį su finansine parama muitinio tikrinimo įrangai pagal kitas daugiametes finansines programas. Todėl labai svarbu, kad tarpiniuose ir galutiniuose vertinimuose būtų pateikta tinkama ir pakankama informacija ir kad tie vertinimai būtų pateikti tinkamu laiku. Komisija į tarpinius ir galutinius vertinimus turėtų įtraukti išsamią informaciją apie tai, kaip muitinės ir kitos sienos apsaugos institucijos dalijasi pagal šią Priemonę finansuojama įranga, jei valstybės narės pateikia atitinkamą informaciją. Be tarpinių ir galutinių Priemonės vertinimų, turėtų būti rengiamos metinės pažangos ataskaitos, kaip veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistemos dalis, siekiant stebėti Priemonės įgyvendinimą. Į tas ataskaitas turėtų būti įtrauktas įgytos patirties apibendrinimas ir, kai tikslinga, jame nurodyta, su kokiomis kliūtimis susidurta ir kokie trūkumai nustatyti pagal Priemonę vykdant veiklą aptariamais metais. Tos metinės pažangos ataskaitos turėtų būti perduodamos Europos Parlamentui ir Tarybai;

(27)

siekiant tinkamai reaguoti į politikos prioritetų, grėsmių ir technologijų kaitą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas orientacinis muitinio tikrinimo įrangos, kuri gali būti naudojama muitinio tikrinimo tikslais, sąrašas ir rodiklių, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiektas konkretus tikslas, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai ir visiškai skaidriai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(28)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (12) ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (13), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (14) ir (ES) 2017/1939 (15) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (16), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios naudojant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(29)

finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkretų veiksmų tikslą ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nepaisymo riziką. Tos formos ir metodai turėtų apimti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir fiksuotuosius vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(30)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti Priemonę muitų sąjungai ir muitinėms remti, teikiant finansinę paramą muitinio tikrinimo įrangos pirkimui, techninei priežiūrai ir modernizavimui, valstybės narės negali deramai pasiekti vienos dėl objektyvių skirtumų, kuriuos lemia jų geografinės aplinkybės, ir to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu taikant koordinuotą požiūrį ir centralizuotą finansavimą, kurie padės užtikrinti lygiaverčius muitinio tikrinimo lygio ir kokybės rezultatus, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(31)

Sąjungos lėšų gavėjai turėtų nurodyti tų lėšų kilmę ir užtikrinti Sąjungos finansavimo matomumą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. Tokia informacija turėtų parodyti Priemonės pridėtinę vertę remiant muitų sąjungą, visų pirma tai, kaip ji padeda muitinėms vykdyti savo užduotis, taip pat Komisijos pastangas užtikrinti biudžeto skaidrumą. Be to, siekdama užtikrinti skaidrumą, Komisija turėtų visuomenei reguliariai teikti su Priemone ir jos veiksmais bei rezultatais susijusią informaciją, inter alia, nurodydama pagal šį reglamentą priimtose darbo programomis;

(32)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu, kartu su reglamentu, kuriuo nustatoma sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą, nustatomas Integruotas sienų valdymo fondas (toliau – Fondas) laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Šiuo reglamentu, kaip to Fondo dalis, sukuriama muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė (toliau – Priemonė), skirta teikti finansinę paramą muitinio tikrinimo įrangos pirkimui, techninei priežiūrai ir modernizavimui laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Priemonės trukmė suderinta su daugiametės finansinės programos trukme.

Šiuo reglamentu nustatomi Priemonės tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.

muitinė – muitinė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 1 punkte;

2.

muitinis tikrinimas – muitinis tikrinimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 3 punkte;

3.

muitinio tikrinimo įranga – įranga, visų pirma skirta muitiniam tikrinimui atlikti;

4.

mobilioji muitinio tikrinimo įranga – transporto priemonė, kuri ne tik atlieka judėjimo funkciją, bet yra ir muitinio tikrinimo įrangos vienetas arba kurioje įrengta visa reikalinga muitinio tikrinimo įranga;

5.

techninė priežiūra – muitinio tikrinimo įrangos vieneto profilaktiniai, korekciniai ir prognostiniai veiksmai, įskaitant veikimo ir funkcijų patikras, pertvarkymą, taisymą ir kapitalinį remontą, būtini siekiant išlaikyti ar atkurti jo nustatytą veikimo būklę ir užtikrinti maksimalią jo naudojimo trukmę, išskyrus modernizavimą;

6.

modernizavimas – būtini veiksmai esamam pasenusiam muitinio tikrinimo įrangos vienetui atnaujinti, kad jo būklė atitiktų pažangiausius tinkamumo naudoti standartus.

3 straipsnis

Priemonės tikslai

1.   Siekiant ilgalaikio tikslo užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų suderintą muitinį tikrinimą, bendrasis Priemonės, įtrauktos į Fondą, tikslas – remti muitų sąjungą ir muitines joms vykdant misiją: apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus, visoje Sąjungoje užtikrinti saugumą bei saugą ir apsaugoti Sąjungą nuo neteisėtos prekybos kartu sudarant palankias sąlygas teisėtai verslo veiklai.

2.   Konkretus Priemonės tikslas – padėti užtikrinti tinkamus ir lygiaverčius muitinio tikrinimo rezultatus skaidriai perkant, prižiūrint ir modernizuojant atitinkamą ir patikimą pažangiausią muitinio tikrinimo įrangą, kuri būtų saugi, patikima ir aplinkai nekenksminga, taip padedant muitinėms veikti vieningai, kad būtų apsaugoti Sąjungos interesai.

4 straipsnis

Biudžetas

1.   Priemonės veiklos įgyvendinimo laikotarpiu 2021–2027 m. finansinis paketas yra 1 006 407 000 EUR dabartinėmis kainomis.

2.   Iš 1 dalyje nurodytos sumos taip pat gali būti finansuojamos pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos su Priemonės valdymu ir pasiektų jos tikslų vertinimu susijusios veiklos išlaidos. Be to, iš jos gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, kurie yra susiję su Priemonės tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Programai.

5 straipsnis

Sąjungos finansavimo įgyvendinimas ir jo formos

1.   Priemonė įgyvendinama taikant tiesioginį valdymą, laikantis Finansinio reglamento.

2.   Pagal Priemonę gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma skiriant dotacijas.

3.   Kai Priemonės lėšomis remiamas veiksmas susijęs su muitinio tikrinimo įrangos pirkimu ar modernizavimu, Komisija sukuria koordinavimo mechanizmą, kuriuo užtikrinamas visos muitinio tikrinimo įrangos, perkamos naudojant Sąjungos programų ir priemonių paramą, sąveikumas, taigi ir jos naudojimo efektyvumas.

II SKYRIUS

TINKAMUMAS

6 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1.   Priemonės lėšomis finansuoti tinkami veiksmai turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

jais įgyvendinami 3 straipsnyje nustatyti tikslai ir

b)

jais remiamas muitinio tikrinimo įrangos, įskaitant novatorišką aptikimo technologijų įrangą, naudojamos vienu ar daugiau iš toliau nurodytų muitinio tikrinimo tikslais, pirkimas, techninė priežiūra arba modernizavimas:

1.

bekontaktis tikrinimas;

2.

prie kūno ir kūno ertmėse slepiamų daiktų aptikimas;

3.

spinduliuotės aptikimas ir nuklidų nustatymas;

4.

mėginių analizė laboratorijoje;

5.

mėginių ėmimas ir jų analizė vietoje;

6.

tikrinimas rankiniais prietaisais.

I priede pateiktas orientacinis muitinio tikrinimo įrangos, kuri gali būti naudojama pirmos pastraipos 1–6 punktuose nurodytais muitinio tikrinimo tikslais, sąrašas.

2.   Tinkamai pagrįstais atvejais, 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti veiksmai taip pat gali apimti muitinio tikrinimo įrangos skaidrų pirkimą, techninę priežiūrą ir modernizavimą naujiems įrangos vienetams arba esamų įrangos vienetų naujoms funkcijoms išbandyti eksploatavimo sąlygomis.

3.   Pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktą, atsižvelgiant į vėluojantį šio reglamento įsigaliojimą ir siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos atidėjimo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesui būti tinkamai aprūpinta įranga siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų muitų sąjungos veikimą, ribotą laikotarpį išlaidos, patirtos įgyvendinant pagal šį reglamentą remiamus veiksmus, išimties tvarka gali būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei tie veiksmai buvo vykdomi ir tos išlaidos buvo patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką.

4.   Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais prireikus iš dalies keičiamas šis reglamentas, siekiant atnaujinti I priede nustatytą orientacinį muitinio tikrinimo įrangos sąrašą.

5.   Pagal šią Priemonę finansuojama muitinio tikrinimo įranga pirmiausia turėtų būti naudojama muitiniam tikrinimui atlikti, bet taip pat gali būti naudojama papildomais tikslais, įskaitant asmenų tikrinimą, siekiant padėti nacionalinėms sienų valdymo institucijoms, ir tyrimą. Muitinės ir kitos sienos apsaugos institucijos neturi sistemingai dalytis tokia muitinio tikrinimo įranga.

6.   Komisija skatina dvi ar daugiau valstybių narių vykdyti bendrus viešuosius muitinio tikrinimo įrangos pirkimus ir bendrą testavimą.

7 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 197 straipsnio, reikalavimus atitinkantys subjektai yra muitinės su sąlyga, kad jos pateikia informaciją, reikalingą poreikiams, numatytiems šio reglamento 11 straipsnio 4 dalyje, įvertinti.

8 straipsnis

Bendro finansavimo norma

1.   Priemonės lėšomis gali būti finansuojama iki 80 % tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

2.   Tą viršutinę ribą viršijantis finansavimas suteikiamas tik išimtiniais tinkamai pagrįstais atvejais.

9 straipsnis

Tinkamos finansuoti išlaidos

Išlaidos, tiesiogiai susijusios su 6 straipsnyje nurodytais veiksmais, yra tinkamos finansuoti pagal šią Priemonę.

Toliau nurodytos išlaidos nėra tinkamos finansuoti Priemonės lėšomis:

a)

su žemės pirkimu susijusios išlaidos;

b)

išlaidos, susijusios su mokymu arba įgūdžių tobulinimu, išskyrus įvadinį mokymą, įtrauktą į pirkimo arba modernizavimo sutartį;

c)

išlaidos, susijusios su infrastruktūra, pavyzdžiui, pastatais ar lauko įrenginiais, taip pat su baldais;

d)

išlaidos, susijusios su elektroninėmis sistemomis, išskyrus programinę įrangą ir jos atnaujinimus, kurių tiesiogiai reikia naudojant muitinio tikrinimo įrangą, ir elektroninę programinę įrangą bei programas, būtinas esamai programinei įrangai su muitinio tikrinimo įranga sujungti;

e)

tinklų, pvz., apsaugotų arba neapsaugotų ryšio kanalų, arba abonementinių mokesčių išlaidos, išskyrus tinklų arba abonementinius mokesčius, kurie išimtinai būtini muitinio tikrinimo įrangai naudoti;

f)

išlaidos transporto priemonėms, pvz., kelių transporto priemonėms, orlaiviams arba laivams, išskyrus mobiliąją muitinio tikrinimo įrangą;

g)

muitinio tikrinimo įrangai skirtų suvartojamų reikmenų, įskaitant etalonines arba kalibravimo medžiagas, išlaidos;

h)

išlaidos, susijusios su asmeninės apsaugos priemonėmis.

III SKYRIUS

DOTACIJOS

10 straipsnis

Dotacijų skyrimas, papildomumas ir mišrus finansavimas

1.   Priemonės dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

2.   Remiantis Finansinio reglamento 195 straipsnio pirmos pastraipos f punktu, dotacijos šio reglamento 7 straipsnyje nurodytiems reikalavimus atitinkantiems subjektams skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus.

3.   Veiksmui, kuriam buvo skirtas įnašas pagal Priemonę, taip pat gali būti skiriamas įnašas pagal programą „Muitinė“ arba kitą Sąjungos programą, jei įnašais nedengiamos tos pačios išlaidos. Veiksmui skirtam atitinkamam įnašui taikomos atitinkamos Sąjungos programos taisyklės. Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Pagal skirtingas Sąjungos programas skiriama parama gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal dokumentus, kuriais nustatomos paramos sąlygos.

4.   Vertinimo komiteto, nurodyto Finansinio reglamento 150 straipsnyje, darbas grindžiamas dotacijoms taikytinais bendraisiais principais, nustatytais to reglamento 188 straipsnyje, ir visų pirma vienodo požiūrio ir skaidrumo principais, nustatytais to straipsnio a ir b punktuose, taip pat nediskriminavimo principu.

5.   Vertinimo komitetas vertina pasiūlymus remdamasis skyrimo kriterijais, atsižvelgdamas į, kai tikslinga, siūlomo veiksmo aktualumą atsižvelgiant į siekiamus tikslus, siūlomo veiksmo kokybę, jo poveikį, įskaitant jo ekonominį bei socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, ir jo biudžetą ir sąnaudų veiksmingumą.

IV SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA IR VERTINIMAS

11 straipsnis

Darbo programa

1.   Priemonė įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnio 2 dalyje nurodytas darbo programas.

2.   Siekdama užtikrinti Priemonės įgyvendinimą, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos tos darbo programos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Darbo programomis siekiama 3 straipsnyje nustatytų tikslų vykdant veiksmus pagal 6 straipsnį. Kai tikslinga, darbo programose nustatoma bendra visiems veiksmams skirto finansavimo plano suma. Be to, jose išdėstoma:

a)

kiekvieno veiksmo atveju:

i)

siekiami tikslai ir tikėtini rezultatai, atsižvelgiant į 3 straipsnyje įtvirtintus bendrąjį ir konkretų tikslus;

ii)

finansuotinų veiksmų aprašas;

iii)

kai tikslinga, nurodomos kiekvienam veiksmui skiriamos sumos; ir

iv)

vykdymo metodas ir orientacinis įgyvendinimo tvarkaraštis;

b)

dotacijų atveju – maksimali bendro finansavimo norma, nurodyta 8 straipsnyje.

4.   Rengiant 1 dalyje nurodytas darbo programas remiamasi muitinių poreikių vertinimu. Tas poreikių vertinimas grindžiamas:

a)

bendru sienos perėjimo punktų suskirstymu į kategorijas;

b)

išsamiu turimos muitinio tikrinimo įrangos aprašu;

c)

bendru muitinio tikrinimo įrangos, kurią reikėtų turėti, sąrašu, nurodant sienos perėjimo punktų kategoriją, ir

d)

finansinių poreikių sąmata.

Poreikių vertinimas parengiamas atlikus veiksmus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1294/2013 nustatytą programą „Muitinė 2020“ (17) arba programą „Muitinė“ ir reguliariai, ne rečiau kaip kas trejus metus, atnaujinamas.

12 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.   Rodikliai, skirti Priemonės veiklos pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaitai pateikti, išvardyti II priede.

2.   Siekiant užtikrinti veiksmingą Priemonės veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jos tikslų, įvertinimą, Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas II priedas, kiek tai susiję su rodikliais, kai tai laikoma reikalinga, taip pat kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3.   Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Priemonės veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami ekonomiškai, efektyviai ir laiku. Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

4.   Kai muitinio tikrinimo įrangos vieneto kaina be mokesčių viršija 10 000 EUR, 3 dalyje nurodytais ataskaitų teikimo reikalavimais, be kita ko, numatoma, kad Komisijai turėtų būti kasmet teikiama bent toliau nurodyta informacija:

a)

išsamus muitinio tikrinimo įrangos, finansuojamos pagal Priemonę, sąrašas;

b)

informacija apie muitinio tikrinimo įrangos naudojimą, įskaitant visus susijusius rezultatus, ir, kai tinkama, pagrįsta atitinkamais statistiniais duomenimis.

13 straipsnis

Vertinimas

1.   Vertinimai atliekami laiku, kad juos būtų galima panaudoti sprendimų priėmimo procese.

2.   Komisija atlieka tarpinį Priemonės vertinimą, kai turima pakankamai informacijos apie jos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo to įgyvendinimo pradžios. Atlikdama tarpinį vertinimą Komisija įvertina Priemonės veiklos rezultatus, įskaitant tokius aspektus kaip jos efektyvumas, veiksmingumas, suderinamumas ir aktualumas taip pat sinergijos pačioje Priemonėje ir Sąjungos pridėtinė vertė.

3.   Baigus įgyvendinti Priemonę, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Priemonės vertinimą.

4.   Vertinimų išvadas ir savo pastabas bei informaciją apie įgytą patirtį Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

V SKYRIUS

ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS IR KOMITETO PROCEDŪRA

14 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   6 straipsnio 4 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2027 m. gruodžio 31 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki tos datos Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 4 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Priėmusi deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 6 straipsnio 4 dalį ir 12 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

15 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda programos „Muitinė“ komitetas, įsteigtas Reglamento (ES) 2021/444 17 straipsniu.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

VI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.   Sąjungos lėšų gavėjai nurodo tų lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus), teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.   Komisija vykdo informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su Priemone, su remiantis ta Priemone vykdytais veiksmais ir su gautais rezultatais.

3.   Priemonei skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politinius prioritetus tiek, kiek tie prioritetai yra susiję su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

17 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į Sąjungos biudžetą po 2027 m., siekiant padengti 4 straipsnio 2 dalyje numatytas išlaidas, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. birželio 24 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

A. P. ZACARIAS


(1)   OL C 62, 2019 2 15, p. 67.

(2)   2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 158, 2021 4 30, p. 133) ir 2021 m. gegužės 27 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (OL C 227, 2021 6 14, p. 1). 2021 m. birželio 23 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)   2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(4)   OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(5)   OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(6)   2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(7)   2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/444, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo muitinių klausimais programa „Muitinė“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1294/2013 (OL L 87, 2021 3 15, p. 1).

(8)   2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).

(9)   2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).

(10)   2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(11)   OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(12)   2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(13)   1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(14)   1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(15)   2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(16)   2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(17)   2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1294/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos muitinių veiksmų programa („Muitinė 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 624/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 209).


I PRIEDAS

6 STRAIPSNIO 1 DALIES PIRMOS PASTRAIPOS b PUNKTE PATEIKTAS ORIENTACINIS MUITINIO TIKRINIMO ĮRANGOS, KURI GALI BŪTI NAUDOJAMA SIEKIANT MUITINIO TIKRINIMO TIKSLŲ, SĄRAŠAS

MUITINIO TIKRINIMO TIKSLAS

MUITINIO TIKRINIMO ĮRANGA

KATEGORIJA

TAIKYMAS

1.

Bekontaktis tikrinimas

Didelės galios rentgeno skeneris

Konteineriai, sunkvežimiai, geležinkelio vagonai ir transporto priemonės

Mažos galios rentgeno skeneris

Padėklai, dėžės ir siuntiniai

Keleivių bagažas

 

Transporto priemonės

Rentgeno atgalinės sklaidos aparatas

Konteineriai

Sunkvežimiai

Transporto priemonės

Kita

Automatinio automobilių registracijos numerių/konteinerių identifikavimo sistemos

Transporto priemonių svarstyklės

Šakiniai krautuvai ir panaši mobilioji muitinio tikrinimo įranga

2.

Prie kūno ir kūno ertmėse slepiamų daiktų aptikimas  (1)

Rentgeno spindulių veikimu grindžiama atgalinės sklaidos arka

Daugiausia naudojama oro uostuose prie kūno ar kūno ertmėse slepiamiems daiktams (narkotikams, sprogmenims, gryniesiems pinigams) aptikti.

Kūno skeneris

Milimetrinių bangų veikimu grindžiamas kūno skeneris

3.

Spinduliuotės aptikimas ir nuklidų nustatymas

Radiologinių ir branduolinių medžiagų detektoriai

Asmeninis spinduliuotės dozimetras/detektorius

Rankinis spinduliuotės detektorius

Izotopų nustatymo įrenginys

Arkinis spinduliuotės detektorius

Arkinis spektrometrinis detektorius izotopams nustatyti

4.

Mėginių analizė laboratorijose

Visų galimų prekių identifikavimo, kiekio nustatymo ir patikrinimo įranga

Dujų ir skysčių chromatografija (dujų chromatografija, skysčių chromatografija, efektyvioji skysčių chromatografija ir kt.)

Spektrometrija ir su spektrometrija derinami metodai (infraraudonoji spektroskopija, Ramano spektroskopija, UV-VIS spektrofotometrija, fluorescencija, dujų chromatografija ir masių spektrometrija ir kt.)

Rentgeno įranga (rentgeno fluorescencija ir kt.)

BMR spektrometrija ir stabiliųjų izotopų analizė

Kita laboratorinė įranga (atominės sugerties spektroskopija, distiliacinis analizatorius, diferencinė skenuojamoji kalorimetrija, elektroforezė, mikroskopas, skystinis blyksimasis skaitiklis (scintilometras), rūkymo įrenginys ir kt.)

5.

Mėginių ėmimas ir jų analizė vietoje

Medžiagų aptikimas taikant jonų judrio spektrometriją

Nešiojamoji įranga konkrečioms pavojingoms medžiagoms aptikti

Kinologinis medžiagų aptikimas

Taikomas įvairiai rizikai mažuose ir didesniuose objektuose

Mėginių ėmimas

Įrankiai mėginiams paimti, traukos gaubtas, pirštininė kamera

Mobiliosios laboratorijos

Transporto priemonė, kurioje įrengta visa reikiama įranga mėginiams analizuoti vietoje

Rankiniai detektoriai

Organinių medžiagų, metalų ir lydinių analizė

Cheminės kolorimetrijos testai

Ramano spektroskopija

Infraraudonoji spektroskopija

Rentgeno fluorescencija

Dujų detektoriai, skirti konteineriams

6.

Tikrinimas rankiniais prietaisais

Asmeniniai rankiniai įrankiai

Kišeniniai įrankiai

Mechaninių priemonių rinkinys

Teleskopinis veidrodėlis

Prietaisai

Endoskopas

Stacionarūs arba rankiniai metalo detektoriai

Kameros transporto priemonėms iš apačios patikrinti

Ultragarso prietaisas

Tankio matuoklis

Kita

Tikrinimas po vandeniu


(1)  Laikantis taikytinų teisės aktų nuostatų ir kitų rekomendacijų, susijusių su sveikatos apsauga ir privatumo užtikrinimu.


II PRIEDAS

RODIKLIAI, KURIAIS GRINDŽIAMA PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS, PADARYTOS SIEKIANT 3 STRAIPSNYJE NUSTATYTŲ BENDRŲJŲ IR KONKREČIŲ TIKSLŲ, ATASKAITA

Priemonės įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaita grindžiama šiais rodikliais:

Įranga

a)

Sausumos sienos perėjimo punktuose turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)

b)

Jūrų sienos perėjimo punktuose turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)

c)

Oro sienos perėjimo punktuose turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)

d)

Sienos perėjimo punktuose, per kuriuos vežamas paštas, turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)

e)

Geležinkelių transporto sienos perėjimo punktuose turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)


Top