(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1294/2013 (3) nustatyta programa „Muitinė 2020“ ir ankstesnės programos itin padėjo palengvinti ir sustiprinti muitinių bendradarbiavimą muitų srityje, taip pat sustiprinti administracinius ir žmogiškuosius gebėjimus ir padidinti informacinių technologijų (IT) pajėgumus. Kadangi didelė dalis muitinių veiklos yra tarpvalstybinio pobūdžio, veiksmingesnis ir ekonomiškesnis tokio bendradarbiavimo plėtojimo būdas yra sukurti valstybėms narėms sistemą, kurioje tai gali būti daroma, parengiant Sąjungos lygmens muitinės programą, įgyvendinamą Komisijos. Be to, programa „Muitinė 2020“ pasirodė esanti ekonomiškai efektyvi ir pridedanti tikros vertės kitų muitinių bendradarbiavimo sistemų, nustatytų dvišaliu arba daugiašaliu pagrindu, atžvilgiu. Programa „Muitinė 2020“ taip pat padėjo apsaugoti Sąjungos ir valstybių narių finansinius interesus, nes ja remiamas veiksmingas muitų surinkimas. Be to, suderintos muitinės procedūros yra svarbios norint pasiekti lygiaverčius rezultatus užkertant kelią sukčiavimui ir neteisėtiems tarpvalstybiniams prekių srautams. Todėl tolesnis veiklos muitinių bendradarbiavimo srityje finansavimas nustatant naują programą „Muitinė“ (toliau – Programa) yra tikslingas, veiksmingas ir atitinka Sąjungos interesus;

(2)

jau 50 metų muitų sąjunga yra vienas iš Sąjungos – vieno didžiausių prekybos blokų pasaulyje – kertinių akmenų. Muitų sąjunga yra reikšmingas sėkmingos Sąjungos integracijos pavyzdys ir yra nepaprastai svarbi užtikrinant tinkamą vidaus rinkos veikimą tiek įmonių, tiek piliečių labui. Per šį laikotarpį muitų sąjunga labai pasikeitė, o muitinės sėkmingai atlieka daugybę įvairių užduočių pasienyje. Dirbdamos kartu, jos stengiasi palengvinti teisėtą ir sąžiningą prekybą, mažinti biurokratiją, rinkti nacionalinių biudžetų ir Sąjungos biudžeto pajamas ir padeda saugoti piliečius nuo terorizmo, grėsmių sveikatai ir aplinkai ir nuo kitų pavojų. Visų pirma, įdiegus bendrą rizikos valdymo schemą Sąjungos lygmeniu ir kontroliuojant grynųjų pinigų srautus tam, kad būtų kovojama su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, muitinės vykdo svarbų vaidmenį kovos su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir nesąžininga konkurencija srityje. Turėdamos plačius įgaliojimus, muitinės iš tiesų yra svarbiausios institucijos, kontroliuojančios per Sąjungos išorės sienas vežamas prekes. Stipresnė ir platesnio užmojo Sąjunga gali būti užtikrinta tik jei bus reikiamų išteklių. Tame kontekste Programa ne tik turėtų apimti muitinių bendradarbiavimą, bet ir turėtų remti muitines, kad šios galėtų įgyvendinti visapusiškesnę savo paskirtį, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (4) 3 straipsnyje, t. y. vykdyti Sąjungos tarptautinės prekybos priežiūrą, taip prisidedant prie vidaus rinkos išorės aspektų, bendros prekybos politikos ir kitų su prekyba susijusių bendrųjų Sąjungos politikos sričių priemonių įgyvendinimo, ir prie tiekimo grandinės saugumo apskritai užtikrinimo.

Taigi šio reglamento teisinis pagrindas turėtų apimti muitinių bendradarbiavimą, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 33 straipsnyje, vidaus rinką, kaip nustatyta SESV 114 straipsnyje, ir bendrą prekybos politiką, kaip nustatyta SESV 207 straipsnyje;

(3)

Programa turėtų padėti valstybėms narėms ir Komisijai, suteikdama pagrindą veiksmams, kuriais siekiama remti muitų sąjungą ir muitines, bendradarbiaujančias ir veikiančias vieningai; padėti apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus; užtikrinti Sąjungos ir jos gyventojų saugumą ir saugą ir tokiu būdu prisidėti prie vartotojų apsaugos; apsaugoti Sąjungą nuo nesąžiningos ir neteisėtos komercinės praktikos, kartu sudarant sąlygas teisėtai verslo veiklai, ir palengvinti teisėtą prekybą, kad įmonės ir piliečiai galėtų pasinaudoti visu vidaus rinkos ir pasaulio prekybos potencialu;

(4)

muitinės yra dinamiška politikos sritis, susidurianti su naujais iššūkiais, pavyzdžiui, globalizacija, naujais sukčiavimo ir kontrabandos modeliais ir skaitmeninimu. Dėl šių iššūkių didėja paramos muitinėms ir novatoriškų sprendimų poreikis. Jie taip pat rodo, kad reikia stiprinti muitinių bendradarbiavimą;

(5)

išlaidų veiksmingumo tikslais Programa turėtų pasinaudoti galima sinergija su kitomis Sąjungos priemonėmis susijusiose srityse, pavyzdžiui, programa „Fiscalis“, kuri turi būti nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo mokesčių klausimais programa „Fiscalis“, muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemone, kuri turi būti nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (Muitinio tikrinimo įrangos priemonės reglamentas), Sąjungos kovos su sukčiavimu programa, kuri turi būti nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl Sąjungos kovos su sukčiavimu programos, sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemone, kuri turi būti nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (SVVP), Vidaus saugumo fondu, kuris turi būti nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl Vidaus saugumo fondo, Bendrosios rinkos programa, kuri turi būti nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl bendrosios rinkos, įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, konkurencingumo ir Europos statistikos programos (Bendrosios rinkos programa),

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemone, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (5), ir Techninės paramos priemone, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 (6);

(6)

atsižvelgiant į tai, jog svarbu, kad kova su klimato kaita vyktų laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą (7) ir siekti 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų priimtos „Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.“ darnaus vystymosi tikslų, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti padedama siekti Sąjungos išlaidų tikslo – kad bent 30 % Sąjungos biudžeto bendros sumos būtų išleista klimato srities tikslų rėmimui, ir siekti Sąjungos užmojo biologinės įvairovės tikslams 2024 m. išleisti 7,5 % metinio Sąjungos biudžeto, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % biudžeto, kartu atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu klimato ir biologinės įvairovės tikslai iš dalies sutampa;

(7)

šiame reglamente nustatomas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (8) 18 punkte. Kad visos nenumatytos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, jos turėtų būti tiesiogiai susijusios su Programos tikslais. Programos finansinis paketas turėtų padengti būtinas ir tinkamai pagrįstas išlaidas, susijusias su Programos valdymu ir jos veiklos rezultatų vertinimu, jeigu ta veikla susijusi su bendru ir konkrečiu Programos tikslais;

(8)

siekiant remti trečiųjų valstybių stojimo ir asociacijos procesą, Programoje, įvykdžius tam tikras sąlygas, turėtų būti leidžiama dalyvauti stojančioms valstybėms, šalims kandidatėms, potencialioms kandidatėms ir Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms. Programoje galėtų dalyvauti ir kitos trečiosios valstybės pagal konkrečiuose Sąjungos ir tų trečiųjų valstybių susitarimuose dėl jų dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytas sąlygas;

(9)

šiai Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (9) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(10)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginio vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės apima ir bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(11)

pagal programą „Muitinė 2020“ vykdyti veiksmai buvo tinkami, todėl turėtų būti vykdomi ir toliau. Kad Programa būtų vykdoma paprasčiau ir lanksčiau, o jos tikslai geriau įgyvendinami, veiksmai turėtų būti apibrėžiami tik pagal bendras kategorijas, pateikiant konkrečią veiklą iliustruojančių pavyzdžių sąrašą. Be to, bendradarbiaujant ir stiprinant gebėjimus pagal Programą turėtų būti skatinamas ir remiamas inovacijų diegimas ir didinamas jų poveikis siekiant toliau didinti muitų sąjungos ir Sąjungos muitinių gebėjimus įgyvendinti pagrindinius muitų srities prioritetus. Pagal šią Programą finansuojami veiksmai turėtų būti nutraukti arba pakoreguoti, kad būtų efektyvesni arba tinkamesni, jei kuriuo nors metu paaiškėtų, kad yra netinkami;

(12)

netrukus bus priimtas Muitinio tikrinimo įrangos priemonės reglamentas. Siekiant išlaikyti visų bendradarbiavimo veiksmų, susijusių su muitinėmis ir muitinio tikrinimo įranga, nuoseklumą ir horizontalųjį koordinavimą, tikslinga visus tokius veiksmus vykdyti pagal vieną teisės aktą, t. y. šį reglamentą, kuriame būtų nustatytas bendras taisyklių rinkinys. Todėl muitinio tikrinimo įrangos finansavimo priemone turėtų būti remiamas tik reikalavimus atitinkančios muitinio tikrinimo įrangos pirkimas, techninė priežiūra ir modernizavimas, o visi kiti susiję veiksmai, pavyzdžiui, bendradarbiavimo veiksmai siekiant įvertinti įrangos poreikį arba, kai tikslinga, su įsigyta įranga susiję mokymai, turėtų būti remiami šios Programos lėšomis;

(13)

muitinių ir kitos susijusios informacijos mainai yra itin svarbūs, kad muitinės veiktų tinkamai, ir apima gerokai daugiau nei vien muitų sąjungą. Sąjunga galėtų būti suinteresuota Europos elektroninių sistemų pritaikymu ar išplėtimu, kad būtų galima bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kurios nedalyvauja Programoje, ir tarptautinėmis organizacijomis. Todėl, tinkamai pagrindus tokiu interesu, Europos elektroninių sistemų atitinkamo pritaikymo ar išplėtimo išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti Programos lėšomis;

(14)

atsižvelgiant į globalizacijos svarbą, Programa turėtų ir toliau teikti galimybę naudotis išorės ekspertų paslaugomis pagal Finansinio reglamento 238 straipsnį. Didžiąją dalį tokių išorės ekspertų turėtų sudaryti Vyriausybinių institucijų, įskaitant trečiųjų valstybių Vyriausybinių institucijų, kurios nedalyvauja Programoje, atstovai, taip pat akademinės bendruomenės, tarptautinių organizacijų, ekonominės veiklos vykdytojų ar pilietinės visuomenės atstovai. Išorės ekspertų atranka į ekspertų grupes turėtų būti atliekama remiantis 2016 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimu, kuriuo nustatomos Komisijos ekspertų grupių kūrimo ir veiklos horizontaliosios taisyklės. Pagal Programą rengiamuose ad hoc renginiuose, pavyzdžiui, vienkartiniuose susitikimuose ir konferencijose, ad personam dalyvaujančius išorės ekspertus, įskaitant dalyvaujančių valstybių pasiūlytus ekspertus, turėtų atrinkti Komisija. Reikia užtikrinti, kad išorės ekspertai, paskirti veikti asmeniškai ir iš kurių reikalaujama veikti, nepriklausomai ir viešojo intereso labui, būtų nešališki, kad nekiltų interesų konflikto dėl jų profesinių pareigų. Informacija apie visų išorės ekspertų atranką ir jų dalyvavimą turėtų būti viešai prieinama. Atrenkant išorės ekspertus turėtų būti atsižvelgiama į tikslą užtikrinti proporcingą suinteresuotųjų subjektų atstovavimą ir lyčių lygybės principą;

(15)

atsižvelgiant į 2010 m. spalio 19 d. komunikate „ES biudžeto peržiūra“ Komisijos prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti finansavimo programų suderinamumą ir supaprastinimą, reikėtų dalytis ištekliais su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, jei numatytais veiksmais pagal Programą siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų, bet neturėtų būti dvigubo finansavimo. Veiksmais pagal Programą turėtų būti užtikrintas darnus Sąjungos išteklių, kuriais remiama muitų sąjungą ir muitinės, naudojimas;

(16)

tikėtina, kad IT pajėgumų stiprinimo veiksmams bus skirta didžiausia Programos biudžeto dalis. Iš šių IT pajėgumų stiprinimo veiksmų svarbiausias prioritetas turėtų būti teikiamas tiems veiksmams, susijusiems su elektroninėmis sistemomis, kurios yra būtinos muitų sąjungai ir muitinėms veikti ir muitinės paskirčiai vykdyti. Šiame reglamente turėtų būti apibrėžti bendri ir nacionaliniai Europos elektroninių sistemų komponentai. Galimi bendrų ir nacionalinių komponentų deriniai. Be to, turėtų būti aiškiai apibrėžta veiksmų apimtis bei Komisijos ir valstybių narių atsakomybė;

(17)

šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas vykdant darbo programas. Atsižvelgiant į tai, kad siekiama vidutinio arba ilgojo laikotarpio tikslų, ir remiantis ilgainiui sukaupta patirtimi, darbo programos turėtų galėti apimti keleto metų laikotarpį. Metines darbo programas pakeitus daugiametėmis darbo programomis sumažėtų tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms tenkanti administracinė našta. Metinės darbo programos turėtų trukti ne daugiau nei trejus metus;

(18)

įgyvendinant veiksmus pagal Programą reikėtų atsižvelgti į Europos Audito Rūmų išvadas ir rekomendacijas muitinių srityje, visų pirma į 2017 m. gruodžio 5 d. Specialiąją ataskaitą Nr. 19/2017 „Importo procedūros: teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“ ir į 2018 m. spalio 10 d. Specialiąją ataskaitą Nr. 26/2018 „Keli vėlavimai įgyvendinti muitinės IT sistemas: kas buvo ne taip?“;

(19)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10);

(20)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (11) 22 ir 23 punktais, Programa turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų palyginamai ir išsamiai vertinamas Programos poveikis vietoje. Tarpiniai ir galutiniai vertinimai, kurie turėtų būti atlikti ne vėliau kaip per ketverius metus atitinkamai nuo Programos įgyvendinimo pradžios ir jos užbaigimo, turėtų padėti užtikrinti veiksmingą sprendimų priėmimo procesą, susijusį su bendradarbiavimu muitinių srityje pagal kitas daugiametes finansines programas. Todėl labai svarbu, kad tarpiniuose ir galutiniuose vertinimuose būtų pateikta tinkama ir pakankama informacija ir kad tie vertinimai būtų pateikti tinkamu laiku. Be tarpinių ir galutinių Programos vertinimų, taip pat turėtų būti rengiamos metinės pažangos ataskaitos (kaip veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistemos dalis), kad būtų stebimas Programos įgyvendinimas. Į tas ataskaitas turėtų būti įtrauktas įgytos patirties apibendrinimas ir, kai tikslinga, nurodyta, su kokiomis kliūtimis ir trūkumais buvo susidurta įgyvendinant Programos veiklą aptariamais metais. Tos metinės pažangos ataskaitos turėtų būti perduodamos Europos Parlamentui ir Tarybai;

(21)

siekiant tinkamai reaguoti į politikos prioritetų pokyčius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas rodiklių, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiekti konkretūs Programos tikslai, sąrašas, taip pat kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(22)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (12), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (13), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (14) ir (ES) 2017/1939 (15) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (16), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas.

Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios naudojant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(23)

trečiosios valstybės gali dalyvauti Programoje pagal tarptautinį susitarimą priimtą sprendimą arba remiantis kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(24)

tinkamos finansuoti išlaidos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančių veiksmų pobūdį ir įskaitant, inter alia, posėdžių ir kitų panašių renginių dalyvių kelionės ir pragyvenimo išlaidas, arba su renginių organizavimu susijusias išlaidas. Finansavimas pagal šią Programą turėtų būti teikiamas laikantis Finansiniame reglamente nurodytų principų, pavyzdžiui, vienodo požiūrio, proporcingumo ir skaidrumo principų, ir turėtų būti užtikrintas optimalus jos finansinių išteklių panaudojimas jos tikslams pasiekti;

(25)

finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti numatytus rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nepaisymo riziką. Tais finansavimo būdais ir įgyvendinimo metodais turėtų būti atsižvelgiama ir į fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų normų ir vieneto įkainių naudojimą, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(26)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti bendradarbiavimo muitinių klausimais Sąjungos programą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(27)

siekiant užtikrinti paramos atitinkamoje politikos srityje teikimo tęstinumą ir sudaryti sąlygas ją įgyvendinti nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(28)

šiuo reglamentu pakeičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1294/2013, todėl tas reglamentas turėtų būti panaikintas,