(1)

Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnyje nustatyta, kad pridėtinės vertės mokestį (PVM) mokesčių administratoriui paprastai privalo sumokėti apmokestinamas prekes tiekiantis ar apmokestinamas paslaugas teikiantis apmokestinamasis asmuo;

(2)

Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/789 (2) Vengrijai buvo leista nustatyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnio, kiek tai susiję su asmeniu, kuriam tenka prievolė mokėti PVM, kai tam tikras tiekimo operacijas vykdo apmokestinamasis asmuo, kuriam taikoma likvidavimo ar bet kokia kita procedūra, kuria teisiškai konstatuojamas jo nemokumas (toliau – speciali priemonė);

(3)

raštu, kurį Komisija užregistravo 2021 m. vasario 18 d., Vengrija pateikė Komisijai prašymą pratęsti leidimą taikyti specialią priemonę iki 2026 m. gruodžio 31 d. (toliau – prašymas). Kartu su prašymu Vengrija pateikė ataskaitą, į kurią įtraukta specialios priemonės peržiūra;

(4)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antra pastraipą, 2021 m. balandžio 7 d. raštais Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Vengrijos prašymą. 2021 m. balandžio 8 d. raštu Komisija pranešė Vengrijai, kad turi visą prašymui įvertinti būtiną informaciją;

(5)

Vengrija teigia, kad dažnai apmokestinamieji asmenys, kuriems taikoma likvidavimo procedūra ar yra iškelta nemokumo byla, nesumoka mokesčių administratoriui mokėtino PVM. Tačiau pirkėjas, kuris yra teisę į atskaitą turintis apmokestinamasis asmuo, vis dar gali atskaityti mokėtiną PVM, o tai turi neigiamą poveikį biudžetui ir taip yra finansuojamas likvidavimas. Vengrija taip pat užregistravo sukčiavimo atvejų, kai likviduojamos įmonės išrašė fiktyvias sąskaitas faktūras veikiančioms įmonėms ir taip labai sumažino jų mokėtiną mokestį be jokios garantijos, kad sąskaitą išrašęs asmuo sumokės mokėtiną PVM;

(6)

Direktyvos 2006/112/EB 199 straipsnio 1 dalies g punktas, valstybėms narėms suteikia galimybę numatyti, kad asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti PVM, yra apmokestinamasis asmuo, kuriam tiekiamas nekilnojamasis turtas, kurį skolininkas perleidžia priverstinio pardavimo tvarka (toliau – atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas). Specialia priemone Vengrijai leidžiama išplėsti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taikymą kitam apmokestinamųjų asmenų, kuriems iškelta bankroto byla, vykdomam tiekimui, būtent ilgalaikio turto tiekimui ir kitų prekių tiekimui bei paslaugų teikimui, kai jų atviros rinkos kaina yra didesnė nei 100 000 HUF;

(7)

remiantis Vengrijos pateikta informacija, šių tipų sandoriams taikant atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą buvo veiksmingai supaprastintas mokesčių surinkimas ir išvengta mokesčių slėpimo. Įgyvendinant specialią priemonę buvo sumažinti valstybės pajamų nuostoliai ir gauta papildomų biudžeto pajamų. Be to, dėl COVID-19 pandemijos ekonominio poveikio artimiausiu metu gali smarkiai padaugėti likviduojamų įmonių, todėl reikia pratęsti specialios priemonės taikymo laikotarpį;

(8)

prašoma nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma ribotą laiką, tačiau iki specialios priemonės galiojimo pabaigos mokesčių administratoriui suteikti laiko imtis kitų įprastinių priemonių problemai spręsti ir sumažinti valstybės biudžeto nuostolius, visų pirma tuos nuostolius, kurie susiję su sukčiavimu, todėl paskesnis specialios priemonės galiojimo laikotarpio pratęsimas yra perteklinis. Nukrypti leidžiančią nuostatą, pagal kurią galima taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą, leidžiama taikyti tik konkrečiose srityse, kuriose sukčiaujama, ir ji yra kraštutinė priemonė. Todėl leidimas turėtų būti pratęstas tik iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

(9)

speciali priemonė neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, gaunamiems iš PVM;

(10)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/789 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,