(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsnį Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktomis metinėmis finansinėmis ataskaitomis, prie kurių pridedama sąskaitoms patvirtinti reikalinga informacija, audito nuomonė dėl ataskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo, taip pat sertifikavimo įstaigų parengtos ataskaitos, turi patvirtinti to reglamento 7 straipsnyje nurodytų mokėjimo agentūrų sąskaitas iki metų, einančių po atitinkamų biudžetinių metų, gegužės 31 d.;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 39 straipsnį žemės ūkio finansiniai metai prasideda N-1 metų spalio 16 d., o baigiasi N metų spalio 15 d. Tvirtinant 2019 finansinių metų sąskaitas turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių išlaidas, patirtas nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2019 m. spalio 15 d., kaip numatyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 (2) 11 straipsnio 1 dalyje;

(3)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 33 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad, remiantis to reglamento 33 straipsnio 1 dalyje nurodytu sprendimu dėl sąskaitų patvirtinimo, iš kiekvienos valstybės narės susigrąžintinos arba jai mokėtinos sumos turi būti nustatomos išskaičiuojant atitinkamų finansinių metų mėnesines išmokas iš tų metų pripažintų išlaidų pagal 33 straipsnio 1 dalį. Komisija tą sumą turi išskaičiuoti iš mėnesinės išmokos, susijusios su antrojo mėnesio po sprendimo dėl sąskaitų patvirtinimo priėmimo išlaidomis, arba ją prie tos išmokos pridėti;

(4)

Komisija patikrino valstybių narių pateiktą informaciją ir joms pranešė apie tikrinimų rezultatus bei būtinus pakeitimus;

(5)

Komisija, remdamasi metinėmis finansinėmis ataskaitomis ir prie jų pridėtais dokumentais, gali priimti sprendimą dėl visų susijusių mokėjimo agentūrų pateiktų metinių finansinių ataskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo;

(6)

remiantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 (3) 5 straipsnio 5 dalimi, sprendime dėl sąskaitų patvirtinimo turi būti atsižvelgiama į visus terminų nesilaikymo rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais atvejus. Tam tikros kai kurių valstybių narių per pirmiau minėtus 2019 m. mėnesius deklaruotos išlaidos buvo patirtos pasibaigus nustatytiems terminams. Todėl šiame sprendime turėtų būti nustatyti atitinkami sumažinimai;

(7)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsniu Komisija dėl viršutinių finansinių ribų ar mokėjimo terminų nesilaikymo arba kontrolės sistemos trūkumų jau sumažino keletą 2019 finansinių metų mėnesinių išmokų arba sustabdė jų mokėjimą. Šiuo sprendimu Komisija turėtų atsižvelgti į tokias sumas, kurios buvo sumažintos arba kurių mokėjimas buvo sustabdytas, kad būtų išvengta netinkamų ar ne laiku atliekamų mokėjimų arba kompensacijų, kurioms vėliau galėtų būtų taikoma finansinė pataisa. Šios sumos prireikus gali būti svarstomos laikantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnyje nustatytos atitikties patvirtinimo procedūros;

(8)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį, jei neteisėtai išmokėtos sumos nesusigrąžinamos per ketverius metus nuo sugrąžinimo reikalavimo dienos arba per aštuonerius metus tais atvejais, kai susigrąžinimo byla perduota nacionaliniam teismui, 50 % finansinių neteisėtai išmokėtų sumų nesusigrąžinimo pasekmių turėtų tekti atitinkamai valstybei narei. Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės prie Komisijai pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 29 straipsnį siunčiamų metinių ataskaitų pridėtų patvirtintą lentelę, joje nurodydamos sumas, kurias jos turi sumokėti pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį. Valstybių narių įsipareigojimo pranešti apie susigrąžintinas sumas taikymo taisyklės nustatytos Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 908/2014. Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 II priede pateikiamas lentelės, kuria valstybės narės turi naudotis teikdamos informaciją apie susigrąžintinas sumas, pavyzdys. Komisija, remdamasi valstybių narių užpildytomis lentelėmis, turėtų nuspręsti dėl atitinkamai daugiau kaip prieš ketverius arba aštuonerius metus neteisėtai išmokėtų sumų nesusigrąžinimo finansinių pasekmių;

(9)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 3 dalį valstybės narės dėl tinkamai pagrįstų priežasčių gali nuspręsti nesiekti susigrąžinti neteisėtai išmokėtų sumų. Toks sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, jei jau patirtų ir numatomų išlaidų suma viršija sumą, kuri turi būti susigrąžinta, arba jei susigrąžinimas neįmanomas dėl skolininko arba už pažeidimą teisiškai atsakingų asmenų nemokumo, nustatyto ir pripažinto pagal nacionalinę teisę. Jei toks sprendimas priimamas per ketverius metus nuo sugrąžinimo reikalavimo dienos arba per aštuonerius metus tais atvejais, kai susigrąžinimo byla perduota nacionaliniam teismui, 100 % finansinių nesusigrąžinimo pasekmių turėtų tekti Sąjungos biudžetui. Sumos, kurių valstybė narė nusprendė nesusigrąžinti, ir tokio jos sprendimo priežastys nurodomos suvestinėje ataskaitoje, nurodytoje Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 4 dalyje kartu su to reglamento 102 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto iv papunkčiu. Todėl tokios sumos neturėtų būti susigrąžinamos iš atitinkamų valstybių narių, o padengiamos iš Sąjungos biudžeto;

(10)

I priedo e skiltyje nurodytos pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį sumažintos sumos yra susijusios su Europos žemės ūkio garantijų fondu (EŽŪGF). II priede nurodytos valstybių narių mokėtinos sumos, susidariusios taikant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalį laikinajai kaimo plėtros priemonei (LKPP), finansuojamai iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) (4) lėšų;

(11)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 51 straipsniu, šis sprendimas neturėtų daryti poveikio galimiems vėlesniems sprendimams, kuriuos Komisija gali priimti, kad iš Sąjungos lėšų nebūtų finansuojamos Sąjungos taisyklių neatitinkančios išlaidos,