(1)

2016 m. gegužės 12 d. raštu Slovakija pranešė Komisijai apie 125 046 543 EUR regioninę investicinę pagalbą, teikiamą kaip tiesioginė dotacija, įmonei „Jaguar Land Rover Slovakia s.r.o.“ (toliau – pagalbą gaunanti įmonė), kurią turi patvirtinti Komisija. Įmonė „Jaguar Land Rover Slovakia s.r.o.“ priklauso įmonių grupei „Jaguar Land Rover“ (2) (toliau – JLR).

(2)

2017 m. gegužės 24 d. raštu (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) Komisija pranešė Slovakijai apie savo sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl valstybės pagalbos, apie kurią buvo pranešta, ir dėl galimos papildomos valstybės pagalbos, apie kurią nebuvo pranešta, bei paragino Slovakiją pateikti pastabas per vieną mėnesį.

(3)

2017 m. liepos 20 d. raštu Slovakijos institucijos pateikė savo pastabas dėl Komisijos sprendimo pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(4)

2017 m. gruodžio 8 d. sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3). Komisija paprašė, kad kitos suinteresuotosios šalys pateiktų pastabas per vieną mėnesį.

(5)

Vieninteles pastabas, Komisijos gautas iš kitų suinteresuotųjų šalių, 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė JLR. 2018 m. sausio 17 d. Komisija šias pastabas perdavė Slovakijai. Slovakijos pastabos dėl JLR pateiktos informacijos buvo užregistruotos 2018 m. vasario 5 d.

(6)

2018 m. vasario 9 ir 23 d. Komisija išsiuntė prašymus pateikti informacijos, į kuriuos Slovakija atsakė 2018 m. kovo 9 d. bei balandžio 12 ir 18 d.2018 m. birželio 11 d. Komisija išsiuntė Slovakijai papildomą prašymą pateikti informacijos, į kurį Slovakija atsakė 2018 m. liepos 3 d.

(7)

2017 m. spalio 10 d., 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. kovo 1 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Slovakijos institucijų atstovų susitikimai.

(8)

Komisija gavo 2018 m. gegužės 14 d. JLR raštą, į kurį atsakė 2018 m. gegužės 22 d. raštu. 2018 m. liepos 2 d. Komisija gavo papildomos informacijos iš JLR.

(9)

2018 m. liepos 3 d. raštu Slovakija sutiko, kad šis sprendimas bus priimtas ir apie jį Slovakijai bus pranešta anglų kalba.

(10)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių tiek dėl pagalbos, apie kurią pranešta, suderinamumo, tiek dėl galimos papildomos pagalbos, apie kurią nebuvo pranešta. Atsižvelgdama į tai, kad galima papildoma pagalba, apie kurią nebuvo pranešta, galėjo turėti neigiamą poveikį pagalbos, apie kurią pranešta, suderinamumui, ir visų pirma proporcingumui, ir atsižvelgdama į akivaizdų neigiamą poveikį, Komisija šiame sprendime pirmiausia vertina, ar buvo papildoma pagalba, apie kurią nebuvo pranešta. Tas vertinimas yra lemiamas nustatant suderinamumo vertinimo apimtį.

(11)

Slovakijos institucijos ketina skatinti regioninę plėtrą teikdamos regioninę pagalbą didelės įmonės JLR investicijai į aukščiausios klasės aliuminio transporto priemonių gamyklos statybą ir įrengimą Nitroje, esančioje Slovakijos Nitros regione – teritorijoje, kuri atitinka regioninės pagalbos reikalavimus pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą ir kuriai nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal Slovakijos regioninės pagalbos žemėlapį taikoma 25 % standartinė regioninės pagalbos viršutinė riba (4).

(12)

Investicinio projekto, kurio siūlomų tinkamų finansuoti investicinių išlaidų nominalioji vertė sudaro 1 406 621 000 EUR (1 369 295 298 EUR dabartine verte (5)), tikslas yra įkurti naują automobilių gamyklą, kurios metinis pajėgumas – 150 000 segmento „Premium D SUV“ transporto priemonių (6). Investuoti pradėta 2015 m. gruodžio mėn. ir bus baigta 2020 m. Investicija bus įgyvendinta statomame pramonės parke – Nitros strateginiame parke (toliau – NSP), įkurtame žemės sklypuose, kurių 2015 m. liepos 8 d., kai buvo sukurtas NSP, dauguma vis dar buvo privatiems savininkams priklausanti žemės ūkio paskirties žemė. Tikimasi, kad įgyvendinant projektą bus sukurtos 2 834 naujos tiesioginės darbo vietos.

(13)

Investicinio projekto, apie kurį pranešta, apimtį, nurodytą Slovakijos institucijoms pateiktoje 2015 m. lapkričio 24 d. oficialioje paraiškoje gauti pagalbą, sudaro 150 000 transporto priemonių metinis gamybos pajėgumas. Investicinio projekto, kurį JLR iš pradžių pasiūlė paraiškos gauti pagalbą projekte, pateiktame Slovakijos institucijoms 2015 m. birželio 25 d., apimtį sudarė investicija į 300 000 transporto priemonių metinį gamybos pajėgumą, kuris turėjo būti įgyvendintas dviem etapais, ir dviejų papildomų modelių, dėl kurių sprendimas dar nebuvo priimtas, gamyba. Slovakija paaiškino, kad 2015 m. rudenį JLR nusprendė sumažinti pradinę projekto apimtį iki gamyklos, kurios metinis gamybos pajėgumas atitinka nurodytą pajėgumą – 150 000 transporto priemonių. Tuo metu dar nebuvo žinomas produktas, kuris gamykloje būtų gaminamas per 2 etapą, taip pat dar nebuvo prisiimtas įsipareigojimas dėl numatomo investicijos išplėtimo iki 2 etapo.

(14)

Valstybės pagalbą gaunanti įmonė yra „Jaguar Land Rover Slovakia s.r.o.“ Kaip apibūdinta sprendime pradėti procedūrą, 85 % įmonės „Jaguar Land Rover Slovakia s.r.o.“ valdo įmonė „Jaguar Land Rover Limited“ ir 15 % – įmonė „Jaguar Land Rover Holdings Limited“. 100 % įmonės „Jaguar Land Rover Limited“ valdo įmonė „Jaguar Land Rover Holdings Limited“, kurios 100 % savo ruožtu valdo įmonė „Jaguar Land Rover Automotive plc“. Tiesioginė įmonės „Jaguar Land Rover Automotive plc“ patronuojančioji įmonė yra „Tata Motors Limited India“ (toliau – įmonė „Tata Motors“). Pagrindinė įmonės „Tata Motors“ vykdoma veikla yra keleivinių transporto priemonių, komercinių transporto priemonių, miesto autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų gamyba ir pardavimas. Šiame sprendime sąvoka JLR neapima įmonės „Tata Motors“.

(15)

Slovakijos institucijos patvirtino ir pateikė informacijos, kuria remdamasi Komisija patikrino, ar JLR ir jos patronuojančioji įmonė „Tata Motors“ nėra sunkumų patiriančios įmonės pagal Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (7).

(16)

Tiesioginę 129 812 750 EUR nominaliosios vertės, arba 125 046 543 EUR dabartinės vertės (8), dotaciją, apie kurią pranešta, sudaro 1 369 295 298 EUR tinkamų finansuoti išlaidų dabartine verte, kaip nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje, todėl pagalbos intensyvumas sudaro 9,13 %. Regioninę investicinę pagalbą, apie kurią pranešta, planuojama skirti iš nacionalinio biudžeto.

(17)

Sprendimo pradėti procedūrą 3.1.2 skirsnyje Komisija svarstė, ar, be pagalbos, apie kurią pranešta, Slovakija galėjo skirti neteisėtą pagalbą infrastruktūros plėtrai, įskaitant žemės pardavimą už mažesnę nei rinkos kaina, NSP ir atleisti nuo pareigos mokėti žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimo mokestį (toliau – ŽŪPŽPK mokestis). Įmonė, kuriai Slovakijos institucijos pavedė įgyvendinti NSP, yra „MH Invest“ (toliau – MHI), valstybės visiškai valdoma įmonė, kurią kontroliuoja, valdo ir finansuoja Slovakijos transporto, statybos ir regioninės plėtros ministerija. MHI yra pradinė NSP teritorijų savininkė. Slovakijos institucijos per MHI pasamdytus trečiuosius asmenis NSP teritorijoje atlieka darbus, t. y. parengiamuosius žemės valymo darbus, komunalinių paslaugų darbus, įrengia geležinkelio ir kelių jungtis, apsaugą nuo potvynių ir atlieka požeminio vandens tvarkymo darbus. Įmonė „Železnice sloveskej republiky“ (toliau – Slovakijos geležinkeliai), kuri taip pat yra visiškai valdoma valstybės, stato daugiarūšio transporto terminalą NSP teritorijoje. Apskaičiuota, kad bendra šių darbų ir šio terminalo kaina sudaro apie 500 mln. EUR.

(18)

Kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą 3.1.3 skirsnyje, vienu iš 2013 m. kovo 13 d. Slovakijos Respublikos Vyriausybės potvarkio Nr. 58 dėl mokesčių už žemės ūkio paskirties žemės nusavinimą ir savavališką užėmimą (9) pakeitimų buvo nustatytas vadinamasis atleidimas H nuo ŽŪPŽPK mokesčio, taikomas valstybės visiškai valdomų įmonių, statančių strateginius pramonės parkus, kurie yra pripažįstami didelėmis investicijomis pagal Įstatymą Nr. 175/1999 (10) dėl didelių investicijų (toliau – Didelių investicijų įstatymas), įsigyjamai žemei. Atleidimas H įsigaliojo 2015 m. spalio 31 d.2015 m. liepos 8 d. NSP buvo pripažintas didele investicija.

(19)

Galimos papildomos pagalbos, apie kurią nepranešta, lėšas planuojama skirti iš nacionalinio biudžeto.

(20)

Priemonės, apie kurią pranešta, lėšas planuojama išmokėti 2017–2021 m. Numatoma, kad pagalbą gaunanti įmonė pasinaudos kitomis priemonėmis, kurios gali būti laikomos pagalba, apie kurią nepranešta, nuo pirkimo sutarties sudarymo dėl žemės, kurią įsigijo JLR, ir galimo atleidimo nuo ŽŪPŽPK mokesčio ir nuo infrastruktūros plėtros, susijusios su infrastruktūra, esančia už 185 hektarų, kuriuos JLR įsigijo iš Slovakijos institucijų, ribų (toliau – JLR teritorija).

(21)

2017 m. gegužės 24 d. Komisija pradėjo oficialų tyrimą. Jai nepavyko atmesti prielaidos, kad, be pagalbos, apie kurią buvo pranešta, JLR buvo teikiama pagalba, apie kurią nebuvo pranešta, remiant infrastruktūros plėtrą, įskaitant žemės pardavimą mažesne nei rinkos kaina, NSP ir atleidžiant nuo pareigos mokėti ŽŪPŽPK mokestį. Atliekant pagrindinį vertinimą buvo atsižvelgiama tiek į pagalbą, apie kurią pranešta, tiek į galimą papildomą pagalbą, apie kurią nepranešta.

(22)

Komisija laikėsi nuomonės, kad yra galimybė, jog JLR pardavus NSP žemę galėjo būti suteiktas tam tikras pranašumas, kurį būtų galima laikyti papildoma valstybės pagalba.

(23)

MHI, tapusi pradine būsimo NSP sklypo savininke, iki 2016 m. gruodžio 31 d. jau patyrė 75 mln. EUR NSP žemės, kurioje būtų įgyvendinamas JLR projektas, apie kurį pranešta, įsigijimo sąnaudas. Be to, ji patyrė didelių papildomų pačios teritorijos plėtojimo išlaidų. Tuo pat metu JLR įnašas už JLR teritorijos įsigijimą sudarė tik nedidelę atitinkamų įsigijimo ir plėtojimo išlaidų dalį. Dėl išlaidų, kurias Slovakija patyrė įsigydama žemę ir joje vystydama NSP, ir kainos, kurią JLR turi sumokėti už NSP žemę, skirtumo kilo klausimas, ar NSP žemės pardavimas JLR susijęs su valstybės pagalba.

(24)

Slovakija tvirtino, kad NSP plėtojimas negali būti susijęs su valstybės pagalba, nes jis priskiriamas valstybės kompetencijai dėl Komisijos pranešimo dėl SESV 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos 17 punkte nurodytų priežasčių (11). Todėl Slovakija tvirtino, kad NSP plėtojimas nėra ekonominė veikla, o jo finansavimas valstybės lėšomis nelaikytinas valstybės pagalba. Be to, Slovakijos teigimu, JLR sumokėtų rinkos kainą už įsigytą NSP žemę ir ši kaina yra nustatyta remiantis nepriklausomų ekspertų atliktais vertinimais.

(25)

Tačiau Komisija turėjo abejonių, ar NSP plėtojimas buvo analogiškas Komisijos pranešimo dėl SESV 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos 17 punkte nurodytai situacijai, nes šis punktas taikomas tik priemonėms, nesusijusioms su konkrečiam naudotojui skirta infrastruktūra.

(26)

Komisija suprato, kad pagal Slovakijos ir pagalbą gaunančios įmonės sutarties sąlygas JLR būtų suteikta beveik visos komercinės paskirties NSP žemės tiesioginės nuosavybės teisė arba pasirinkimo teisės ją įsigyti vėliau.

(27)

Komisija vertina, kad infrastruktūra yra skirta konkrečiam naudotojui, jeigu ji statoma iš anksto nustatytai įmonei ir yra pritaikyta konkretiems šios įmonės poreikiams (12). Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad NSP būtų galima laikyti JLR skirta infrastruktūra dėl šių priežasčių: a) pagal sutarties sąlygas įmonei buvo skirtas didelis paviršiaus plotas; b) pagalbą gaunanti įmonė galėjo būti iš anksto nustatyta įmonė ir c) atrodė, kad NSP buvo pritaikytas konkretiems pagalbą gaunančios įmonės poreikiams.

(28)

Todėl Komisija manė, kad tuo atveju, jeigu NSP yra JLR skirta infrastruktūra, bendrovė įprastomis rinkos sąlygomis turėtų padengti teritorijos plėtojimo išlaidas, išskyrus išlaidas, susijusias su tikrai bendro naudojimo infrastruktūros elementais, kurie turėtų būti įvardyti šiame sprendime.

(29)

NET darant prielaidą, kad NSP nebuvo konkrečiai įmonei skirta infrastruktūra, kilo abejonių dėl JLR mokėtinos rinkos kainos nustatymo metodo. Visų pirma, Komisija abejojo, ar nepriklausomų ekspertų parengtuose vertinimuose buvo tinkamai atspindėta konkrečių plėtojimo darbų, kuriuos atliko ir finansavo Slovakija ir kurie davė tiesioginės naudos JLR, vertė ir ar JLR padengtų proporcingą NSP plėtojimo išlaidų dalį, kuri atitiktų įmonei tenkančią parko nuosavybės dalį.

(30)

Komisija manė, kad JLR galėjo gauti naudos dėl pranašumo, suteikto atleidžiant nuo mokesčio (atleidimas H), kuris pagal Slovakijos teisę mokėtinas keičiant žemės ūkio paskirties žemės paskirtį į pramoninę. Iš tiesų Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad, nepaisant to, jog valstybės valdoma bendrovė įsiterpė į sandorį, kuriuo siekiama pirkti žemės ūkio paskirties žemę iš trečiųjų asmenų, ją parengti pramoniniam naudojimui, įskaitant, be kita ko, žemės valymą ir prijungimą prie komunalinių paslaugų, bei parduoti ją investuotojui, pagalba galėtų būti priskiriama Slovakijos valstybei ir pagalbą gaunančiai įmonei galėjo būti suteiktas atrankusis pranašumas. Todėl Komisija manė, kad atleidimas nuo mokesčio galėjo būti valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, skirta JLR.

(31)

Atlikusi preliminarų tyrimą, Komisija negalėjo nustatyti, kad regioninė pagalba, apie kurią pranešta, atitinka 2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairių (13) (toliau – RPG) nuostatas.

(32)

Visų pirma, jai nepavyko prieiti prie išvados, kad regioninės pagalbos priemonė, apie kurią pranešta, atitinka minimalius RPG reikalavimus, todėl Komisija išreiškė abejonių, ar a) tam tikri elementai, kurie yra tinkamų finansuoti investicinių išlaidų dalis, yra tinkami finansuoti; b) pagalba turi skatinamąjį poveikį; c) pagalba yra proporcinga; d) yra daromas akivaizdus neigiamas poveikis Sąjungos sanglaudai ir e) yra daromas akivaizdus neigiamas poveikis prekybai pagal RPG 119 punktą, nes gali būti viršyta pagalbos intensyvumo viršutinė riba. Be to, ji manė, kad galimi papildomos pagalbos elementai remiant infrastruktūros plėtojimą ir atleidžiant nuo ŽŪPŽPK mokesčio visų pirma gali turėti įtakos pagalbos, apie kurią pranešta, proporcingumui ir atitikčiai didžiausio pagalbos intensyvumo viršutinei ribai.

(33)

Komisija pažymėjo, kad tinkamas finansuoti išlaidas, apie kurias pranešta, sudaro išlaidų elementas „atidėjinys“ (apibūdinamas kaip nenumatytas išlaidų padidėjimas), sudarantis ne mažiau kaip [60–85] mln. GBP ([72–102] mln. EUR (14)). Ji išreiškė abejonių, ar atidėjinių išlaidos atitinka regioninės investicinės pagalbos reikalavimus.

(34)

Komisijai kilo abejonių, kad regioninė pagalba, apie kurią pranešta, turi skatinamąjį poveikį, tai yra, ar ji buvo būtina tam, kad JLR investicijos būtų pritrauktos į Nitrą. Jos neįtikino, kad pateikta JLR sprendimo dėl vietos rengimo dokumentacija įrodo, jog Meksika buvo patikimas alternatyvus scenarijus priimant tokį sprendimą. Visų pirma, Komisija atkreipė dėmesį į nuorodas į JLR planus statyti dvi gamyklas skirtingose vietose dokumentuose, susijusiuose su 2015 m. sausio mėn. įvykusiu išvažiuojamuoju vykdomosios valdybos narių posėdžiu, ir išsamaus teritorijų Europoje vertinimo, palyginti su Meksika, skirtumus. Be to, Meksikos alternatyva gerokai vėlavo. Komisija manė, kad tikroji vieta pagal priešingos padėties scenarijų, su kuria Nitra konkuravo dėl naujos JLR gamyklos vietos, galėjo būti ne Meksika, o Javoras Lenkijoje. Didelis Meksikos ir Nitros grynosios dabartinės vertės (toliau – GDV) skirtumas, kurį tik iš dalies kompensuoja regioninė pagalba, apie kurią pranešta, buvo dar vienas elementas, keliantis abejonių dėl skatinamojo pagalbos poveikio. Todėl Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad JLR strateginiai sumetimai dėl Nitros pasirinkimo vietoje Meksikos buvo lemiami pasirenkant Nitrą, tai yra Nitroje būtų investuojama net ir neskyrus 125 mln. EUR (dabartine verte) pagalbos, apie kurią pranešta, arba bent jau mažesnės sumos. JLR strateginiai sumetimai buvo a) atstumas iki JLR būstinės; b) terminų nesilaikymas; c) gaivalinių nelaimių rizika Meksikoje dėl veikiančių ugnikalnių; d) politinio nestabilumo, valdžios efektyvumo ir korupcijos rizika; e) prekės ženklo vertingumo sumetimai ir f) investicijos Sąjungoje siekiant apsidrausti nuo galimo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Sąjungos.

(35)

Kadangi pagalba, apie kurią pranešta, yra tik šiek tiek mažesnė už didžiausią pagalbos, kuri gali būti skiriama tokio dydžio investicijai, kuri numatyta Nitroje, pagal dabartinį Slovakijos regioninės pagalbos žemėlapį, sumą (toliau – pakoreguota pagalbos suma), Komisijai kilo abejonių, ar bendra pagalbos suma vis dar būtų proporcinga, jeigu JLR iš tikrųjų pasinaudotų galimos papildomos pagalbos elementais. Be to, Komisijai kilo abejonių, ar 413 mln. EUR proporcingumo riba, t. y. JLR apskaičiuotas Meksikos ir Slovakijos gyvybingumo skirtumas, kuris lygus vienai iš dviejų proporcingumo ribų, nustatytų RPG (15), negalėtų būti „pasiekta jau gerokai žemesniame lygmenyje“.

(36)

Komisija išreiškė abejonių, ar Meksikos alternatyva buvo patikima ir ar tikroji alternatyvi vieta nebuvo Javoras Lenkijoje. Iš bendrovės vidaus skaičiavimų buvo matyti, kad investicijų pelningumas būtų buvęs gerokai didesnis Javore, esančiame regione, kurio regioninės valstybės pagalbos intensyvumo viršutinė riba yra tokia pati kaip Nitros, t. y. 25 %. Todėl Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad jeigu Meksikos alternatyva pasirodytų nepatikima ir jeigu tikroji Nitros alternatyva buvo Javoras, tuomet negalima atmesti galimybės, kad pagalbos priemonių paketas, kurį Slovakija suteikė JLR, turi akivaizdų neigiamą poveikį pagal RPG 121 punktą.

(37)

Regioninės pagalbos dotacijos (dabartine verte), apie kurią pranešta, pagalbos intensyvumas prima facie yra mažesnis nei didžiausias leidžiamas pagalbos intensyvumas, taikomas tokio dydžio investicijai Nitros regione. Tačiau skyrus bet kokią papildomą pagalbą infrastruktūros plėtrai, įskaitant perleidžiant žemę mažesne nei rinkos verte arba atleidžiant nuo ŽŪPŽPK mokesčio, bendra pagalbos suma viršytų šią leistiną pagalbos intensyvumo ribą ir todėl turėtų akivaizdų neigiamą poveikį prekybai pagal RPG 119 punktą. Kadangi Komisija negalėjo atmesti papildomos pagalbos elementų galimybės, ji išreiškė abejonių, ar visa pagalbos priemonė neturėjo akivaizdaus neigiamo poveikio prekybai.

(38)

Slovakijos institucijų manymu, NSP nėra konkrečiai JLR skirta infrastruktūra dėl kelių priežasčių. Jos tvirtina, kad žemę, kurioje kuriamas NSP, buvo numatyta naudoti pramoninei paskirčiai gerokai anksčiau nei JLR pradėjo ieškoti vietos gamyklai ir kad Slovakijos institucijos yra anksčiau siūliusios NSP plyno lauko žemę kitiems investuotojams. Be to, Slovakijos institucijos tvirtina, kad JLR neturi NSP nuosavybės teisės ar išimtinės licencijos arba koncesijos naudotis NSP, taip pat JLR neturi faktinės išimtinės NSP kontrolės. Jos taip pat tvirtina, kad JLR pasirinko Nitrą dėl to, kad NSP buvo įkurtas kaip pramoninės paskirties teritorija, kurioje buvo vykdoma pramonės plėtra, o ne atvirkščiai, ir kad Slovakijos institucijų požiūris į NSP plėtojimą yra standartinė praktika, kurią taiko Slovakija ir kitos valstybės narės, siekdamos nešvaistyti viešųjų lėšų ir kartu užtikrinti kuo didesnį regionų vystymąsi.

(39)

Slovakijos institucijos paaiškino istorinę raidą, kuri lėmė NSP atsiradimą. Terminas „strateginis parkas“, o vėliau ir „Nitros strateginis parkas“, pirmą kartą pavartotas 1999 m. Didelių investicijų įstatyme. NSP užima 704 hektarų teritoriją, kurios atžvilgiu Slovakijos institucijoms suteikti privalomojo pirkimo įgaliojimai, kad būtų galima įrengti strateginį parką greta veikiančio Nitros šiaurės pramonės parko (16). Abu parkai kartu sudaro integruotą pramonės zoną, kuri vadinama Nitros šiaurės pramonės zona. NSP yra įsikūręs penkiose savivaldybėse – daugiausia Nitroje ir Lužiankuose, nedidelės jo dalys taip pat yra Čakajovcės, Zbehų ir Jelšovcės teritorijose.

(40)

Poreikis plėtoti pramoninės paskirties žemę Nitros regione pirmą kartą buvo įvardytas 1998 m. Nitros regiono teritoriniame plane (17). Nitros ir Lužiankų savivaldybės buvo įvardytos kaip būsimi pramonės centrai.

(41)

Siekdama skatinti pramonės plėtrą, Slovakijos Vyriausybė pripažino turinti rasti būdą, kaip išspręsti fragmentuotos žemės nuosavybės problemą, kuri buvo kliūtis siekiant pritraukti didelių investicinių projektų. Žemė Slovakijoje yra labai fragmentuota dėl istorinių paveldėjimo įstatymų, pagal kuriuos broliai ir seserys paveldėdavo vienodas savo tėvų žemės dalis. Dėl to atsirado daug mažų fragmentiškų žemės sklypų bendraturčių. Todėl 1999 m. Slovakijoje buvo priimtas Didelių investicijų įstatymas, reglamentuojantis didelių investicijų pažymėjimų išdavimo tvarką, siekiant supaprastinti dideliems investiciniams projektams įgyvendinti skirtos žemės įsigijimą.

(42)

Poreikis plėtoti pramoninės paskirties žemę buvo papildomai patvirtintas 2003 m., kai Nitros savivaldybė sudarė vietų, rekomenduojamų pagal „Pramonės parkų vietų pasirinktose Slovakijos Respublikos teritorijose tyrimą“, sąrašą, kuris buvo patvirtintas 2003 m. liepos 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 690. Sąrašas apėmė 231 hektaro plotą. 2004 m. Nitros regione buvo pažymėta teritorija, kurioje buvo numatyta keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį į pramoninę. Geografiniu požiūriu šios teritorijos pietuose buvo Nitros šiaurės pramonės parkas ir ji apėmė Pietinę žemę bei didžiąją dalį JLR teritorijos. Vėliau 2004 m. pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 88/2004 buvo įgyvendinamos Nitros ir įvairių kitų Slovakijos miestų regioninei plėtrai skirtos finansinės priemonės, siekiant sukurti būtiną techninę infrastruktūrą, kuri reikalinga investicijoms pritraukti. 2006 m. Lužiankų savivaldybė parengė 2006 m. teritorinį planą, pagal kurį 106 hektarų teritorija buvo rezervuota įtraukimui į Nitros šiaurės pramonės zoną.

(43)

2007 m. Nitros šiaurės pramonės parke buvo įkurtos pirmosios bendrovės. Įmonė „Sony“, kurios pavadinimas vėliau buvo pakeistas į „Foxconn“, tapo viena iš pagrindinių investuotojų. 2011 m. buvo priimtas teritorijų planavimo sprendimas dėl greitkelio R1 sujungimo su pramonės zonos teritorija.

(44)

2012 m. Nitros regiono teritoriniame plane buvo patvirtinta, kad Nitros šiaurės pramonės zona yra „paskirta teritorija, tinkama pramonės parkui ar pramoninės gamybos objektams. Ši teritorija [nebuvo] visiškai užstatyta ir [turėjo] plėtros potencialą“. Slovakijos Vyriausybė pripažino, kad reikia daugiau pastabų norint pašalinti kliūtį investicijoms, atsirandančią dėl fragmentiškos žemės nuosavybės. Todėl 2013 m. buvo iš dalies pakeistas Didelių investicijų įstatymas numatant, kad didelės investicijos vykdymas gali būti paspartintas nustatant lankstesnę didelių investicijų pažymėjimų išdavimo tvarką ir sumažinant biurokratinius procedūros reikalavimus.

(45)

2014 m. Lužiankų savivaldybė iš dalies pakeitė savo 2006 m. teritorinį planą ir supaprastino jai priklausančios pramonės zonos dalies, kurią sudaro 158 hektarai, detaliąją planuojamą plėtrą dėl galimo pramonės investuotojo susidomėjimo, tačiau galiausiai šis investuotojas nusprendė investuoti kitur. 2014 m. Lužiankų teritoriniame plane buvo nustatyti infrastruktūros detalieji planai, skirti teritorijai paruošti pramoniniam naudojimui. Vienas iš pagrindinių teritorijai siūlomos miesto plėtros koncepcijos principų buvo funkcinis ir erdvinis siūlomų plėtojamų teritorijų sujungimas su Nitros šiaurės pramonės parko teritorija. Teritoriniame plane buvo aiškiai nustatytos teritorijos plėtros ribos ir poreikiai, pavyzdžiui, transporto jungčių poreikis, geležinkelio bėgių apsaugos zona, Nitros upės biologinis koridorius, aukšto požeminio vandens lygio problemos sprendimai, būtinybė statyti vandens sulaikymo rezervuarus ir siurblines, būtinybė užtikrinti geriamojo vandens tiekimą, įrengti viešąją kanalizacijos sistemą, apsaugą nuo kritulių vandens, aukšto slėgio vamzdyną, prijungti prie telekomunikacijų tinklo.

(46)

2015 m. gegužės 27 d. Slovakijos Vyriausybė pradėjo įgyvendinti naują teisėkūros iniciatyvą, siekdama sudaryti išankstines sąlygas vadinamųjų strateginių pramonės ir technologijų parkų kūrimui, kurį vykdytų valstybės visiškai valdoma įmonė, atsakinga už teritorijos parengimą, įskaitant būtinos infrastruktūros įrengimą. Įgyvendinant šią iniciatyvą, 2015 m. birželio 30 d. buvo priimtas Didelių investicijų įstatymo pakeitimas Nr. 154/2015. Tuo pat metu, kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą 10 punkte, buvo pateiktas pasiūlymas dėl Potvarkio Nr. 58 (18) pakeitimo. 2015 m. liepos 8 d. (19) Slovakijos Vyriausybė išdavė didelių investicijų pažymėjimą, skirtą NSP statybai.

(47)

Kadangi Slovakijos institucijos buvo nustačiusios pramoninės paskirties teritorijų planavimo tvarką, turėjo pramonės plėtros strategiją, kuri iš dalies buvo įgyvendinama Nitros šiaurės pramonės parke, buvo parengusios detaliuosius fizinius likusios teritorijos plėtros planus ir kitiems investuotojams buvo pasiūliusios galimybes investuoti į plyno lauko žemę, jos mano, kad negalima tvirtinti, jog NSP yra plėtojamas dėl JLR, kuri yra iš anksto nustatyta įmonė. Be to, Slovakijos institucijos pabrėžė, kad kiekvienas istorinės raidos iki NSP plėtros žingsnis buvo žengtas anksčiau, nei JLR priėmė sprendimą dėl gamyklos vietos, ir gerokai anksčiau, nei JLR sutartimi įsipareigojo pasirinkti vietą Nitroje.

(48)

Slovakijos institucijos nurodė kelis JLR dokumentus, iš kurių matyti, kad, atlikdama gamyklos vietos vertinimą, JLR atsižvelgė į parengtus NSP plėtros planus ir tai, kad buvo jau veikiantis pramonės parkas bei greta esanti teritorija, numatyta pramonės plėtrai. Pavyzdžiui, 2015 m. balandžio 27 d. Nitra buvo trečioje vietoje, tačiau vienas iš teigiamų veiksnių buvo tai, kad „teritorija yra pramonės objektų rajone“.

(49)

Be to, Slovakijos institucijos paaiškino, kad JLR teritorija ir susiję darbai nebuvo pritaikyti konkretiems JLR poreikiams.

(50)

Priežiūros teisės, nurodytos Investicijų susitarime, kurį Slovakija ir JLR pasirašė 2015 m. gruodžio 11 d. (toliau – Investicijų susitarimas), reiškia tik žemės valymo darbų užbaigimą. MHI turi atlikti tam tikrus darbus ir užtikrinti, kad žemė atitiktų MHI ir JLR suderintą standartą, pagal kurį buvo nustatyta pardavimo kaina. Slovakijos institucijų tvirtinimu, šios priežiūros teisės buvo numatytos dėl tipinių projektų valdymo sumetimų, o ne konkrečių verslo plėtros specifikacijų. MHI neprivalo atsižvelgti į galimą JLR grįžtamąją informaciją. MHI turi tik prašyti grįžtamosios informacijos apie JLR teritorijos projektavimo brėžinius ir žemės valymo darbų specifikacijas. Tai neapima darbų atlikimo ex post kontrolės.

(51)

Slovakijos institucijos patikslino su NSP susijusių infrastruktūros darbų pobūdį. Kaip ir vykdant ankstesnius projektus, susijusius su viešąja pramonės parkų plėtra, šie darbai turėjo būti atliekami tam, kad visoms parke esančioms įmonėms būtų teikiamos infrastruktūros paslaugos, įskaitant galimybes naudotis komunalinėmis paslaugomis bei sausumos kelių ir geležinkelių jungtimis. Infrastruktūros darbai apima šiuos elementus:

(52)

Slovakijos institucijos taip pat patikslino, kurią NSP dalį užims JLR:

(53)

Slovakijos institucijos mano, kad nė viena iš Investicijų susitarimu sukuriamų teisių dėl Pietinės žemės, Šiaurinės žemės ar Išplėtimo žemės nesuteikia JLR jokios žemės kontrolės. Taigi JLR teritoriją sudaro tik 185 hektarų plotas, kuris sudaro 26 % viso NSP paviršiaus, arba 55 % komercinės paskirties žemės paviršiaus, atsižvelgiant į tai, kad 366 NSP hektarai yra techninė žemė.

(54)

Kaip paaiškino Slovakijos institucijos, kaina, kurią JLR turi sumokėti už JLR teritorijos įsigijimą, buvo nustatyta remiantis nepriklausomais vertinimais, kuriuos atliko trys ekspertai, t. y. […], […] ir įmonė „CB Richard Ellis“. Šie ekspertai nustatė rinkos kainą pagal Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos elementų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus (21), kuris buvo laikomas atitinkamomis Komisijos rekomendacijomis, taikomomis vertinimo metu. Slovakijos institucijos taip pat paaiškino, kad įmonės „CB Richard Ellis“ ataskaita, kuri buvo pateikta Komisijai pranešimo procedūros metu, buvo pateikta per klaidą, nes tai yra ne teritorijos vertinimo ataskaita, o atskira rinkos tyrimų ataskaita.

(55)

Visi vertinimai buvo atlikti remiantis tuo, kad žemė bus parduodama „parengta statybai“, t. y. išvalyta ir pakeitus jos paskirtį į pramoninę. Todėl Slovakijos institucijos daro išvadą, kad į rinkos kainą įskaičiuota valymo darbų vertė. Galutinė pirkimo kaina, sudaranti 15,83 EUR už kvadratinį metrą, buvo nustatyta kaip trijų nepriklausomų vertinimų – atitinkamai 15 EUR, 15,5 EUR ir 17 EUR už kvadratinį metrą – vidurkis. Investicijų susitarime numatytas reikalavimas JLR sumokėti atskirai už bet kokius specialiai atliktus darbus, kurie viršija standartines „statybai parengtos“ žemės specifikacijas.

(56)

Slovakijos institucijos paaiškino, kad atleidimas H yra atleidimas nuo ŽŪPŽPK mokesčio, kuris taikomas valstybės visiškai valdomų įmonių, šiuo atveju MHI, įsigyjamai žemei siekiant plėtoti pramonės parką, kuris yra pripažįstamas „didele investicija“. Todėl atleidimas H taikomas tik tada, kai viešąją žemę plėtoja valdžios institucijos. Juo siekiama pašalinti administracinę naštą, susijusią su finansiniais pervedimais valstybės viduje. Netaikant atleidimo, MHI turėtų mokėti ŽŪPŽPK mokestį kaip NSP žemės savininkė ir plėtotoja, kai tik žemės paskirtis būtų pakeista į pramoninę. Būdama teritorijos savininke ir plėtotoja, MHI turėjo įrengti infrastruktūrą ir pakeisti žemės paskirtį, kad ji būtų „parengta statybai“, o vėliau ją parduoti investuotojams, įskaitant JLR. JLR nemokėjo jokio mokesčio, nes, kaip buvo numatyta pagal Investicijų susitarimą, įmonė įsigytų žemę tik po to, kai jos paskirtis būtų pakeista į pramoninę. Slovakijos institucijos paaiškino, kad JLR vidaus dokumente pateikta informacija, jog JLR būtų naudingas atleidimas nuo ŽŪPŽPK mokesčio, buvo pagrįsta klaidingu to dokumento autoriaus supratimu, kad mokestį turėtų sumokėti JLR. Jos taip pat informavo Komisiją, kad bendra mokesčio už žemės ūkio paskirties žemės, esančios būsimo NSP teritorijoje, paskirties pakeitimą į pramoninę, suma, mokėtina nesant atleidimo H, sudarytų apie 30 mln. EUR, iš kurių tik apie 8 mln. EUR būtų susiję su JLR teritorija.

(57)

Slovakijos institucijos patvirtino tinkamas finansuoti išlaidas, išvardytas sprendimo pradėti procedūrą 1 lentelėje. Nurodytos tinkamos finansuoti investicinės išlaidos sudarė 1 406 620 591 EUR nominaliąja verte, arba 1 369 295 298 EUR dabartine verte. 2015 m. lapkričio 18 d. pateiktis, esanti tarp JLR dokumentų, kurioje nurodytos atidėjinių išlaidos, buvo parengta finansinės analizės tikslais ir į ją nebuvo įtrauktos atidėjinių išlaidos, nepriskiriamos sprendimo pradėti procedūrą 1 lentelėje išvardytiems tinkamų finansuoti išlaidų straipsniams. Šie tinkamų finansuoti išlaidų straipsniai atspindėjo išlaidas, kurios buvo numatytos rengiant paraišką gauti pagalbą, ir į juos, taikant apdairaus išlaidų planavimo metodą, buvo įtraukta atidėjinių suma kiekvienam iš finansuoti tinkamų išlaidų straipsnių. Todėl Slovakijos institucijos mano, kad visa 1 406 620 591 EUR suma nominaliąja verte yra tinkamos finansuoti išlaidos.

(58)

Slovakija mano, kad ji tinkamai patikrino priešingos padėties scenarijaus patikimumą ir kad Komisijos abejonės yra nepagrįstos, nes Meksika buvo patikima gamyklos vietos Sąjungoje alternatyva. Slovakijos teigimu, 2015 m. pavasarį Meksika vis dar buvo galima planuojamų investicijų vieta ir ji nebuvo laikoma papildomų lygiagrečių investicijų vieta. Todėl Slovakijos pasiūlyta valstybės pagalba buvo būtina siekiant pritraukti JLR investicijas į Slovakiją.

(59)

Slovakija pabrėžia, kad Meksika buvo patikima alternatyvi vieta dėl trijų priežasčių:

(60)

Slovakija pateikė papildomų įrodymų – pateiktis valdybai, atliktą Meksikos galimybių studiją, informaciją, kuria buvo keičiamasi su Meksikos institucijomis, 2015 m. birželio mėn. įvykusio vyresniosios vadovybės apsilankymo atrinktose vietose Puebloje, kurio metu buvo toliau nagrinėjami kokybiniai strateginiai veiksniai, išvadas ir 2015 m. birželio 10 d. dokumentą „Priešingos padėties scenarijaus ir VRE išlaidų skirtumas“.

(61)

Slovakijos institucijos teigia, kad Komisijos abejonės grindžiamos netiksliais pranešimais spaudoje, kuriuos akivaizdžiai paneigia naujausi 2015 m. kovo–liepos mėn. JLR vidaus dokumentai. Slovakijos institucijos pateikė daug įrodymų, kad 2015 m. pavasarį Meksika vis dar buvo svarstoma ir jos nebuvo atsisakyta pasirinkus vietą Sąjungoje. Šie įrodymai surinkti iš įvairių šaltinių ir skirtingų JLR organizacijos lygmenų, t. y. JLR vyresniosios vadovybės, JLR darbo grupių, išorės konsultantų ir Meksikos valdžios pareigūnų. Ypač svarbūs yra dokumentai, sudaryti rengiantis 2015 m. birželio mėn. JLR vyresniosios vadovybės delegacijos išvykai į Pueblą ir vykdant tolesnius veiksmus. Meksikos alternatyva buvo sustabdyta tik tada, kai 2015 m. vasarą JLR nusprendė pasirinkti Nitrą.

(62)

Įmonės „Ernst & Young“ tyrimo „Projektas „Ąžuolas“ – parengta ataskaita apie geriausią vietą“ data yra 2015 m. kovo 20 d. JLR juo naudojosi peržiūrėdama Meksikoje atrinktų vietų gyvybingumą. 2015 m. kovo 30 d. įvykusio Tarptautinės plėtros tarybos posėdžio protokole teigiama, kad „[b]uvo susitarta, kad reikia tęsti šiuo metu atliekamą alternatyvų Turkijoje ir Meksikoje vertinimą“. 2015 m. balandžio 27 d. Strateginės tarybos posėdžio veiksmų žurnale ir protokole pažymėta, kad „Puebla (Meksika) patvirtinta kaip alternatyva, esanti ne ES“. Meksikos atrankos proceso apžvalgoje, kuri buvo pristatyta 2015 m. liepos 10 d. Globalizacijos forume, šis sprendimas patvirtintas pateikiant tokį statusą 2015 m. gegužės 11 d.: „stabdoma [Meksikos] H[…] ir G[…] [valstijose]; tęsiami tyrimai Puebloje (remiantis H[…], A[…] ir S[…] vietomis)“. H[…] tapo „tinkamiausiu variantu dėl nedidelio atstumo iki uosto, sukurtos tiekimo bazės ir darbo rinkos“. 2015 m. gegužės 15 d. vykusiame Globalizacijos strategijos forumo susitikime Slovakija ir Lenkija buvo atrinktos kaip galimos vietos pagal projektą „Darvinas“, o Meksika – pagal projektą „Ąžuolas“. 2015 m. gegužės 22 d. JLR gavo oficialų Pueblos valstijos atsakymą apie galimas paskatas, seisminę riziką, „VW“ ribojimo susitarimus ir terminus. 2015 m. birželio 1 d. Tarptautinės plėtros tarybos protokolo ir veiksmų žurnalo skiltyje, skirtoje naujausiai informacijai apie projektą „Darvinas“, pažymima, kad „buvo aptarti šie pagrindiniai klausimai: […] Buvo išsamiau paaiškinta diskusijų dėl Meksikos pažanga ir planai surengti dar vieną išvyką į Pueblą“. Iš pinigų srautų vertinimo „Priešingos padėties scenarijaus ir VRE išlaidų skirtumas“, įtraukto į 2015 m. birželio 10 d. pateiktį, matyti, kad atlikdama analizę JLR lygino „MX su PL“ ir „MX su SK“. 2015 m. birželio 15 d. Strateginės tarybos posėdyje, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama projektui „Darvinas“, buvo aptariamas ir punktas „Surengti išvyką į Meksiką ir aptarti prašymą pateikti pasiūlymą dėl Pueblos“. 2015 m. birželio 15 d. grupė, kuriai vadovavo JLR tarptautinės veiklos plėtros direktorius, išvyko į Pueblos valstiją ir lankėsi H[…] ir A[…] vietose. 2015 m. birželio 25 d. JLR raštu patvirtino Pueblos valstijos gubernatoriui, kad H[…] buvo atrinkta. 2015 m. liepos 10 d. Globalizacijos forumo posėdžiui parengtose pastabose pateikiama apsilankymo H[…] ir A[…] vietose apibendrinta išvada. Iš šio Globalizacijos forumo susitikimo protokolo matyti, kad jo tikslas „buvo nuspręsti dėl tinkamiausios vietos pagal projektus „Darvinas“ ir „Ąžuolas“ ir tai atlikti iki įpareigojančio investicijų susitarimo sudarymo, kuris numatytas rugsėjo 30 d. Nagrinėjamos vietos buvo Nitroje (Slovakija), Javore (Lenkija) ir Puebloje (Meksika)“. Protokole toliau nurodyta: „Buvo paaiškinta, kad Nitroje (tinkamiausia vieta pagal „Darvino“ procesą), palyginti su Puebla (tinkamiausia vieta pagal „Ąžuolo“ procesą), būtų patiriama gerokai daugiau išlaidų“. Šiam susitikimui parengtoje pateiktyje nurodyta: „Atsižvelgę į rizikos veiksnius, kurių negalima įvertinti kiekybiškai, ir kitas kiekybiškai įvertinamas aplinkybes, darydami prielaidą, kad bus gauta aptariamo dydžio ES valstybės pagalba, manome, kad to pakanka Meksikos pranašumui dėl išlaidų kompensuoti ir rekomenduojame sustabdyti veiksmus dėl Pueblos (MX)“. 2015 m. rugpjūčio 3 d. JLR valdybos posėdžio protokole teigiama, kad „[a]tlikus išsamų teritorijos vertinimo procesą, liepos 10 d. Globalizacijos forume buvo susitarta, kad, gavus valdybos pritarimą, Nitra Slovakijoje turėtų būti laikoma rekomenduojama vieta“. JLR valdybos posėdyje pristatytoje pateiktyje buvo aprašyta „[p]rocedūra, pagal kurią atrenkama po vieną vietą iš „Darvino“ ir „Ąžuolo“ projektų“.

(63)

Slovakijos institucijos paaiškino, kad JLR nepateikė oficialios paraiškos gauti pagalbą Meksikos institucijoms, nes Meksikoje netaikoma valstybės pagalbos skyrimo tvarka. Tačiau JLR iš Pueblos valdžios gavo išsamią informaciją apie tai, ką būtų galima pasiūlyti, jeigu JLR nuspręstų ten investuoti.

(64)

Slovakijos institucijos patvirtina, kad investicijos Meksikoje nebuvo laikomos papildomomis investicijomis be Sąjungoje numatytos gamyklos. Jos teigia, kad Komisijos abejonės grindžiamos vieninteliu, nors ir šiek tiek klaidinančiu, JLR dokumentu, ir tvirtina, kad šis dokumentas klaidingai atspindi diskusijas, vykusias per išvažiuojamąjį Vykdomojo komiteto narių posėdį 2015 m. sausio 21 d., t. y. likus šešiems mėnesiams iki sprendimo dėl vietos. Tą JLR dokumentą bet kuriuo atveju pakeitė nemažai įrodymų, kurie buvo pateikti vėlesniame etape, aptariant šias dvi vietas kaip alternatyvas. Be to, jos paaiškina, kad papildomas pajėgumas, sukuriamas naujos gamyklos (300 000 transporto priemonių per metus), jau sudaro 50 % JLR pajėgumo. Būtų nerealu daryti prielaidos, kad JLR svarstytų galimybę investuoti į dar vieną tokio paties masto projektą tuo pat metu arba net trumpuoju ir (arba) vidutinės trukmės laikotarpiu.

(65)

Slovakijos institucijos paaiškino, kodėl 2015 m. sausio 21 d. išvažiuojamojo Vykdomojo komiteto narių posėdžio ataskaitoje ir pateiktyje kalbama apie dviejų gamyklų statybą. Slovakijos teigimu, JLR visada planavo iš pradžių pradėti naujos gamyklos veiklą gaminant 150 000 transporto priemonių per metus, t. y. toks buvo 1-os gamyklos 1-asis etapas, ir [2020–2025 m.] gamybą padidinti iki 300 000 transporto priemonių, t. y. 1-os gamyklos 2-asis etapas. Tačiau 2015 m. sausio mėn. posėdžio metu JLR transporto priemonių paklausa augo taip stipriai, kad Vykdomojo komiteto nariai taip pat trumpai apsvarstė antros gamyklos statybą kitoje vietoje per penkerius–dešimt metų nuo darbų užbaigimo pirmoje vietoje, jeigu paklausa būtų pakankama. Ši būsima vieta nebuvo išsamiai aptarta susitikime, nes toks sprendimas būtų priimtas negreitai. Slovakijos institucijos pažymėjo, kad teiginys išvažiuojamojo posėdžio protokole, jog JLR reikės dviejų gamyklų, kad būtų patenkinta prognozuojama paklausa, atsirado dėl to, kad buvo supainioti du 1-os gamyklos etapai, arba šiame protokole buvo pernelyg daug dėmesio skirta ribotai diskusijai apie galimą antrą gamyklą tam tikru momentu tolimesnėje ateityje.

(66)

Slovakijos institucijos pabrėžia, kad iš JLR vidaus dokumentų nuosekliai matyti įmonės ketinimas investuoti vienoje vietoje. 2015 m. liepos 10 d. Globalizacijos forumo protokole pažymima, kad Nitra vieta buvo pasirinkta vietoje Meksikos kaip tinkamiausia vieta ir kad šios dvi vietos buvo lyginamos viena su kita kaip alternatyvos. JLR svarstė gamybą vykdyti tik vienoje vietoje: „[e]same pasirengę pasirinkti vieną šalį iš „Darvinofgi“ ir „Ąžuolo“ projektų“.

(67)

Priimant sprendimą svarbus vaidmuo teko strateginėms priežastims, tačiau pagalbos vis tiek reikėjo, kad būtų priimtas sprendimas Slovakijos naudai. Slovakijos institucijos tvirtina, kad neteisinga teigti, jog siūloma valstybės pagalba apima tik „nedidelę“ trūkstamo GDV finansavimo dalį, atsižvelgiant į Komisijos nuomonę sprendime pradėti procedūrą, kad nominali pagalba sudarė 47 % trūkstamo GDV finansavimo (22). JLR vidaus dokumentuose aiškiai nurodoma, kad sprendimas dėl vietos buvo priimtas nedidele persvara ir jį lėmė suteikiama valstybės pagalba. Šiuo tikslu 2015 m. rugsėjo 18 d. įmonės „Tata“ valdybos posėdžio protokole teigiama, kad „atsižvelgiant į kokybinius ir rizikos veiksnius, bendros patikslintos [150–200] mln. GBP (23) valstybės pagalbos pinigais pakako tam, kad toliau būtų svarstoma ne Meksika, o Nitra“. Analogiškai 2015 m. lapkričio mėn. JLR sprendimas patvirtinti, kad gamykla bus statoma Nitroje, buvo pagrįstas „sąlyga, kad bus gauta visa valstybės pagalbos suma“. Todėl JLR reikalavo, kad į Investicijų susitarimą būtų įrašyta, jog jos investavimo įsipareigojimai būtų vykdomi gavus 100 % regioninės pagalbos dotaciją.

(68)

Be to, Slovakija atkreipė dėmesį, kad atliekant finansinį palyginimą buvo tinkamai atsižvelgta į įgyvendinimo vėlavimo Meksikoje riziką, todėl ji buvo tinkamai apsvarstyta. Slovakija atkreipė dėmesį į 2015 m. liepos 10 d. Globalizacijos forumui pristatytą pateiktį, kurioje teigiama, kad „numatoma, kad projekto Nr. 1 įgyvendinimas Meksikoje […] užtruktų 6–9 mėn. ilgiau, kaip nurodyta pirmiau“.

(69)

Slovakijos institucijos tvirtina, kad JLR nebuvo skirta jokių papildomos pagalbos elementų, todėl jos pagalbą laiko proporcinga.

(70)

Slovakijos institucijos pabrėžė, kad Slovakijos pagalba neturi neigiamo poveikio sanglaudai, kuris būtų žalingas Lenkijai, ir priminė, kad „liepos 10 d. Globalizacijos forume buvo nustatyta, kad Javoras (Lenkija) nėra perspektyvi vieta, nes didelį susirūpinimą kelia vietos pagrindiniai aspektai ir įgyvendinamumas. Todėl bendrovė turėjo rinktis tarp Nitros (Slovakija) ir Pueblos (Meksika). Bendrovė pasirinko Slovakiją kaip tinkamiausią vietą ir pavedė atlikti nuodugnią galimybių studiją. Meksikos alternatyva buvo atidėta. Javoras buvo atmestas kaip Nitros alternatyva, kai 2015 m. liepos 10 d. buvo priimtas sprendimas dėl galutinės rekomenduojamos vietos, kurį įmonės valdyba patvirtino 2015 m. rugpjūčio mėn. pradžioje. Įmonių JLR ir „Tata Motors“ valdybų posėdžiuose, kurie atitinkamai įvyko 2015 m. rugpjūčio 3 ir 7 d., Javoras nebuvo vertinamas kaip Nitros alternatyva.

(71)

Kadangi Slovakijos institucijos laikosi nuomonės, kad papildoma pagalba, be pagalbos, apie kurią pranešta, nebuvo suteikta, jos atmeta Komisijos pareikštas abejones, kad yra viršyta leistino pagalbos intensyvumo viršutinė riba ir todėl pagalba galėtų turėti akivaizdų neigiamą poveikį prekybai.

(72)

JLR pritaria 2017 m. liepos 20 d. Slovakijos institucijų pastaboms ir pateikė daugiau informacijos apie kai kuriuos konkrečius elementus.

(73)

JLR mano, kad Slovakijos pastangos plėtoti NSP buvo būtinos, kad teritorija taptų gyvybinga ir patraukli investicijoms. JLR buvo gerai žinoma, kad infrastruktūra neturėtų būti skirta tik jai, kad ji turėtų mokėti įprastus naudojimo mokesčius arba mokesčius, kurie paprastai mokėtini, sumokėti rinkos kainą už žemę, kurią ji įsigytų, ir padengti išlaidas, susijusias su bet kuriais teritorijos ypatumais, kurie nėra standartiniai ir pritaikyti konkretiems įmonės poreikiams.

(74)

JLR tvirtina, kad NSP ir infrastruktūros plėtra nėra skirti konkrečiai JLR. Tai, kad teritorijų planai ir teisės aktai pradėti rengti nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio, rodo, jog planai nebuvo rengiami tik atsižvelgiant į JLR interesus. Priešingai, Nitros šiaurės pramonės parko zonos buvimas ir seniai parengti planai toliau plėtoti pramonės zoną yra veiksniai, nulėmę JLR sprendimą pasirinkti Nitrą. Ši įtaka matyti iš JLR vidaus sprendimų dokumentų, kuriuose pateikiama tokia informacija: „yra profesionaliai išplėtotame pramonės parke“ (24), „geriausias apsidraudimas dėl vietos parengtumo ir infrastruktūros“ (25) ir „[t]eritorija yra veikiančiame pramonės parke su greta esančiomis gamyklomis“ (26).

(75)

Be to, JLR pažymi, kad ji įsigijo tik 55 %, t. y. 185 iš 338 hektarų, NSP paviršiaus, kuris yra komercinės paskirties, ir kad pirmumo teisės arba pasirinkimo pirkti galimybės nesuteikia JLR galimybės užimti arba kontroliuoti žemės. JLR taip pat primena, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. ji iš dalies atsisakė savo pirmumo teisės į Šiaurinę žemę. Ji pasiliko 28,5 ha paviršiaus plotą.

(76)

JLR mano sumokėjusi visą rinkos kainą už žemę, kurią ji įsigijo kaip „parengtą statybai“, nes jos kainą nustatė trys nepriklausomi ekspertai, kurie vertindami aiškiai nurodė, kad žemė yra „parengta statybai“, t. y. buvo atlikti atitinkami bendrieji žemės parengimo darbai, būtini tokiam standartui pasiekti. JLR taip pat nurodo sumokėjusi visas išlaidas, susijusias su visais darbais, kurie buvo atlikti pagal JLR specifikaciją viršijant šį standartą. Tokių darbų kaina yra beveik dvigubai didesnė už 16,9 mln. EUR kainą, kuri šiam tikslui iš pradžių buvo numatyta Investicijų susitarime.

(77)

JLR taip pat paaiškina, kad sprendimo pradėti procedūrą 16 punkte nurodyta 75 mln. EUR suma nėra kaina, už kurią MHI iš trečiųjų asmenų įsigijo JLR teritorijos žemę, nes tai yra bendros MHI išlaidos už visą NSP sudarančios žemės įsigijimą.

(78)

JLR taip pat teigia, kad ji nebuvo atleista nuo ŽŪPŽPK mokesčio. JLR pirko ne žemės ūkio, o pramoninės paskirties žemę, o atliekant visus tris žemės vertinimus, pagal kuriuos buvo nustatyta rinkos kaina, buvo aiškiai nurodyta, kad žemė yra statybai pramonės zonose parengta žemė. JLR pripažįsta, kad viename iš įmonės vidaus dokumentų iš tiesų buvo nurodytas atleidimas nuo ŽŪPŽPK mokesčio iki [50–110] mln. EUR sumos, tačiau paaiškina, kad taip įvyko konsultantui neteisingai supratus informaciją ir duomenys nebuvo pagrįsti Slovakijos institucijų pateikta informacija.

(79)

JLR tvirtina, kad regioninė valstybės pagalba buvo būtina, norint pritraukti investicijas į Nitrą. JLR patvirtina atsižvelgusi į strateginius sumetimus ir galimybę gauti valstybės pagalbą, kad būtų kompensuotos papildomos išlaidos, tačiau pabrėžia, kad vien šių strateginių sumetimų, arba mažesnės pagalbos sumos, nebūtų pakakę tam, kad būtų priimtas sprendimas investuoti Nitroje.

(80)

JLR pabrėžia, kad kiti transporto priemonių gamintojai nusprendė investuoti Meksikoje tiek prieš jai priimant sprendimą dėl vietos, tiek po to. Kitų transporto priemonių gamintojų investicijos Meksikoje patvirtina, kad Meksika buvo patikima galima JLR investicinio projekto vieta. Iš tiesų JLR sugaišo daugiau nei 18 mėnesių vertindama Meksikos galimybę. Atliekant šį vertinimą buvo suburta projekto grupė, samdomi išorės konsultantai, bendradarbiaujama su Meksikos valdžios pareigūnais, taip pat rengiamos išvykos į vietą, kuriose dalyvavo net ir aukščiausias pareigas einantis JLR tarptautinės veiklos plėtros grupės narys.

(81)

JLR pabrėžia per visą sprendimo priėmimo procesą laikiusi Meksiką galima alternatyva, kaip matyti iš daugelio tuometinių vidaus dokumentų, kurie buvo pateikti Komisijai. JLR mano, kad priešinga nuomonė, pateikta tam tikruose pranešimuose spaudoje, nurodytuose sprendime pradėti procedūrą, yra visiškai spekuliatyvi ir neatspindi JLR sprendimų priėmimo proceso.

(82)

Be to, JLR teigia ketinusi investuoti vienoje vietoje. Įmonė niekada nesvarstė galimybės tuo pat metu arba netolimoje ateityje investuoti į antrą gamyklą kitoje vietoje. JLR pripažįsta, kad 2015 m. sausio 21 d. išvykstamojo Vykdomojo komiteto narių posėdžio protokole iš tiesų buvo nurodyta 2-a gamykla, nes šiame susitikime buvo svarstoma ir todėl įrašyta į protokolą, kad, jeigu būtų pakankama paklausa, JLR galėtų apsvarstyti galimybę statyti kitą gamyklą kitoje vietoje per penkerius–dešimt metų nuo pradinių investicijų užbaigimo. Tačiau JLR tvirtina, kad ši ilgalaikė galimybė nebuvo išsamiau aptariama nei posėdžio medžiagoje, nei paties posėdžio metu. Posėdžio medžiagoje nurodomi toje pačioje vietoje vykdomo investicinio projekto 1-as ir 2-as etapai, t. y. JLR strategija pradėti veiklą gaminant 150 000 transporto priemonių per metus 2018 m. per pirmąjį etapą (1-os gamyklos 1-asis etapas) ir padidinti pajėgumą iki 300 000 transporto priemonių per metus [2020–2025 m.] (1-os gamyklos 2-asis etapas). Be to, JLR užsimena, kad būtų neįmanoma tuo pat metu statyti dvi papildomas gamyklas, vieną Sąjungoje ir vieną Šiaurės Amerikoje, kurių kiekvienos pajėgumas sudarytų 300 000 transporto priemonių per metus, atsižvelgiant į tai, kad 2014–2015 finansiniais metais JLR pardavė tik 462 209 transporto priemones. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, nėra jokio komerciniu požiūriu racionalaus pagrindo manyti, kad JLR galėjo turėti ketinimų savo metinį pajėgumą padidinti 600 000 transporto priemonių trumpuoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu.

(83)

JLR pabrėžia, kad Javoro teritorija Lenkijoje nebuvo galima alternatyva Nitrai ar Meksikai, nes joje buvo esminių problemų, visų pirma teritoriją kertantis kelias. Dėl šios priežasties valdyba Javoro nelaikė galima Nitros alternatyva, kaip nurodyta 2015 m. lapkričio 18 d. valdybos posėdžio pateiktyje.

(84)

Šiame skirsnyje Komisija pirmiausia sieks atsakyti į klausimą, ar bendrą pagalbą JLR sudaro tik pagalba, apie kurią pranešta, ar JLR naudojasi papildomais pagalbos elementais, visų pirma, ar pardavimo kaina viešai finansuojami konkrečiai įmonei skirti infrastruktūros darbai ir atleidimas nuo ŽŪPŽPK mokesčio atitinka rinkos sąlygas. Apsvarsčiusi pagalbos teisėtumą, Komisija pateiks galutinę nuomonę apie gautos pagalbos suderinamumą.

(85)

Dėl sprendime pradėti procedūrą išdėstytų priežasčių Komisija mano, kad tiesioginė dotacija, apie kurią pranešta, yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, o atsižvelgiant į tai, kad dotacija skiriama iš valstybės išteklių, tokia pagalba yra atrankinė, laikytina JLR suteikiamu ekonominiu pranašumu, gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją.

(86)

Kaip minėta 3.1 skirsnyje, sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė, kad JLR galėjo pasinaudoti tam tikro dydžio papildoma valstybės pagalba atliekant NSP plėtrą ir įsigyjant JLR teritoriją. Ji apsvarstė tris būdus, kuriais sudarius sandorį JLR galėjo būti suteikta papildoma valstybės pagalba:

(87)

Kad būtų galima daryti išvadą, jog JLR turėtų padengti visas Slovakijos valstybės patirtas infrastruktūros plėtros išlaidas, vienu metu turi būti įvykdytos šios dvi sąlygos: a) NSP turi būti konkrečiai įmonei skirta infrastruktūra, t. y. JLR turėtų būti iš anksto nustatyta įmonė, o NSP turėtų būti pritaikytas JLR poreikiams, ir b) išlaidoms neturėtų būti priskiriamos tikrai bendro pobūdžio išlaidos.

(88)

Komisija mano, kad abi 87 konstatuojamojoje dalyje nurodytos sąlygos nebuvo įvykdytos tuo pat metu, todėl 704 hektarų NSP plotas negali būti laikomas JLR skirta infrastruktūra. Iš istorinės jo sukūrimo raidos, kurią nurodė Slovakijos institucijos ir kuri yra apibendrinta šio sprendimo 4.1.1 skirsnyje, matyti, kad NSP buvo teisėtai įsteigtas 2015 m. liepos 8 d. pagal atitinkamą didelių investicijų pažymėjimą, kuriuo Slovakijos institucijoms buvo suteikti privalomojo pirkimo įgaliojimai. Tačiau NSP pramonės veiklos planavimas prasidėjo gerokai anksčiau, nei JLR susidomėjo šia teritorija, ir tuo metu jau buvo konkrečių planų toliau plėtoti Nitros šiaurės pramonės zoną. Pavyzdžiui, 2014 m. jau buvo parengti detalieji infrastruktūros planai, kurie buvo Lužiankų teritorinio plano dalis. Be to, jau buvo įrengta pramonės zonos dalis, be kita ko, Nitros šiaurės pramonės parke. Iš esmės NSP yra Nitros šiaurės pramonės parko išplėtimas. Todėl Komisija daro išvadą, kad JLR negali būti laikoma iš anksto nustatyta NSP plėtros įmone.

(89)

Be to, JLR įsigyja tik dalį NSP. NSP sudaro komercinės paskirties žemė, skirta parduoti investuotojams, pavyzdžiui, JLR, ir vadinamoji techninė žemė. Techninė žemė apima daugiau nei pusę NSP ir yra reikalinga infrastruktūros priemonėms, naudojamoms visoje Nitros šiaurės pramonės zonoje, įskaitant Nitros šiaurės pramonės parką, ir tam tikru mastu ir už jos ribų esančiose teritorijose. Techninėje žemėje yra, pavyzdžiui, greitkelio aplinkkelis arba pagrindinis kelias, kuriuo įvažiuojama į Dražovcę, taip pat daugybė apsaugos zonų, kurios reikalingos dėl geografinių ypatybių, pavyzdžiui, apsaugos nuo potvynių sistemos, kur statybos veikla yra ribota. Be to, Slovakija pateikė informaciją, patvirtinančią, kad JLR įsigyta žemė sudaro tik 26 % viso NSP (55 % NSP atmetus techninę žemę) ir kad NSP jau yra įsikūrę kitų bendrovių.

(90)

Todėl Komisija daro išvadą, kad 704 NSP hektarai negali būti laikomi JLR skirta infrastruktūra.

(91)

Kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą 119 punkte, net jeigu visi 704 NSP hektarai negali būti laikomi JLR skirta infrastruktūra, sandoris vis tiek gali būti susijęs su JLR skirta valstybės pagalba dėl tam tikrų infrastruktūros plėtros priemonių, kurios galėjo būti sukurtos taip, kad atitiktų konkrečius JLR poreikius, arba dėl to, kad žemė buvo parduota mažesne nei rinkos kaina. Todėl Komisija turi atskirai įvertinti infrastruktūros priemones ir žemės pardavimo sandorį.

(92)

51 konstatuojamojoje dalyje nurodytos Slovakijos valstybės patirtos infrastruktūros išlaidos yra susijusios su žemės valymu, kelių infrastruktūra, komunalinėmis paslaugomis, apsauga nuo potvynių ir vandentvarka bei Lužiankų daugiarūšio transporto terminalu.

(93)

Komisijos sprendime SA.36346 – Vokietija – Regiono ekonomikos struktūros gerinimo schema (GWR) teritorijų plėtrai pramoniniais ir komerciniais tikslais (27) Komisija analizavo, ar viešasis žemės plėtros darbų finansavimas siekiant ateityje parduoti žemę pramonės įmonėms rinkos sąlygomis yra pagalba pirminiam savininkui ar investuotojui, kad jis galėtų vykdyti žemės plėtrą. Komisija nustatė, kad valstybei priklausančio žemės sklypo paruošimas statyboms ir prijungimas prie komunalinių tinklų (vandens, dujų, nuotekų ir elektros energijos) bei transporto tinklų (geležinkelių ir kelių) nėra ekonominė veikla, o viena iš valstybės viešųjų užduočių, būtent skirti žemę ir vykdyti jos priežiūrą pagal vietos miestų ir teritorijų plėtros planus. Priemonė neapėmė specialių plėtros darbų iš anksto nustatytiems žemės pirkėjams ir pirkėjai turėjo įsigyti žemę rinkos sąlygomis.

(94)

Komisija mano, kad išlaidos, kurias Slovakija patyrė dėl parengiamųjų žemės valymo darbų komercinės paskirties NSP dalyje, neviršija standartinių plėtros išlaidų paruošiant valstybei priklausantį žemės sklypą statyboms, ir šie darbai yra viena iš Slovakijos valstybės viešųjų užduočių, būtent skirti žemę ir vykdyti jos priežiūrą pagal vietos miestų ir teritorijų plėtros planus. Kadangi šie darbai priskiriami valstybės kompetencijai, jų viešasis finansavimas nėra laikomas valstybės pagalba žemės savininkui ar investuotojui plėtros darbams atlikti. Šiuo atveju MHI yra savininkas arba investuotojas. Tačiau klausimas, ar galutinis žemės pirkėjas, šiuo atveju JLR, gauna naudos iš pranašumų, kurie laikomi valstybės pagalba, yra atskiras nuo klausimo, ar valstybės pagalba buvo suteikta žemės savininkui arba plėtotojui. Kadangi MHI veikia valstybės vardu ir yra finansuojama valstybės, jos veiksmai priskiriami valstybei. Galimybė, kad valstybės pagalba buvo teikiama JLR vykdant žemės valymo darbus ir taikant pardavimo kainą, gali būti atmesta, jeigu MHI be atitinkamo atlygio JLR teritorijoje nevykdo žemės valymo darbų, kurie viršija darbus, reikalingus paruošiant žemę statybai, ir jeigu žemės perdavimas vyksta rinkos sąlygomis.

(95)

Investicijų susitarime yra pateiktas išsamus teritorijos valymo darbų apimties sąrašas ir nurodytas jos parengimas naudoti standartinei gamybai. Visi papildomi žemės valymo darbai, kurie reikalingi dėl specialių JLR poreikių, yra nurodyti Investicijų susitarimo skyriuje „Investuotojui skirti parengiamieji darbai“ (28), ir už juos atskirai sumoka JLR. Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Slovakijos institucijos patvirtino, jog statybos etape JLR, naudodamasi priežiūros teisėmis, gali tik patikrinti, ar žemė atitiktų „statybai paruoštos pramoninės paskirties žemės“ standartą, kuris buvo suderintas JLR įsigyjant žemę iš MHI ir pagal kurį buvo nustatyta pardavimo kaina. Komisija daro išvadą, kad teritorijos valymo darbai, kuriais siekiama parengti žemę statybai, ir papildomi darbai, atliekami pagal JLR specifikacijas, nereiškia valstybės pagalbos JLR, su sąlyga, kad jiems bus taikoma žemės pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti rinkos standartus, arba jiems bus taikomas atitinkamas atlygis, atitinkantis rinkos sąlygas, dėl kurių susitarta Investicijų susitarime, ir papildomi mokėjimai. Vertinimas, ar ši sąlyga yra įvykdyta, išdėstytas šio sprendimo 105–108 konstatuojamosiose dalyse.

(96)

Sprendime pradėti procedūrą pažymima, kad NSP plėtojimas apėmė ne tik viešąsias investicijas į teritorijos valymo darbus, kad žemė būtų parengta statybai, bet ir įvairios infrastruktūros plėtojimą. Šie infrastruktūros darbai, kuriais siekiama suteikti galimybę JLR naudotis komunalinėmis paslaugomis bei sausumos keliais ir geležinkeliais, turi būti atliekami už JLR teritorijos ribų ir už kitų įmonių teritorijų ribų bei nėra pritaikyti iš anksto nustatytam naudotojui, kaip nurodyta 97–104 konstatuojamosiose dalyse.

(97)

Slovakijos institucijos patvirtino, kad JLR sumoka už visus JLR teritorijos ribose atliekamus komunalinių paslaugų infrastruktūros darbus ir kad JLR mokės rinkos kainą už galimybę naudotis komunalinėmis paslaugomis ir naudojimąsi jomis. Slovakijos institucijos pateikė teisės aktų, taikomų komunalinių paslaugų naudotojų mokesčių apskaičiavimui, apžvalgą. Taikomos taisyklės nustatytos valstybių narių lygmeniu ir Slovakija patvirtino, kad NSP naudotojams netaikomos jokios specialios taisyklės, kurios skirtųsi nuo visoje šalyje taikomų taisyklių. JLR mokami prisijungimo ir paskirstymo mokesčiai apskaičiuoti pagal standartinius kainoraščius, taikomus panašiose situacijose. Taigi JLR sumokės visus prisijungimo mokesčius ir paskirstymo mokesčius vadovaujantis galiojančiomis nuostatomis, kurios taikomos visoje šalyje ir kurias reguliuoja Tinklų pramonės šakų reguliavimo tarnyba. Tai reiškia, kad JLR nebus atleista nuo jokių mokesčių. Komisija mano, kad darbai, susiję su komunalinių paslaugų infrastruktūra, visiškai priklauso Slovakijos valstybės kompetencijai, ir daro išvadą, kad komunalinių paslaugų infrastruktūros darbai nėra skirti JLR.

(98)

Kelių infrastruktūra, kuri nurodyta 51 konstatuojamojoje dalyje, naudojasi visos Nitros šiaurės pramonės zonoje, kurią sudaro NSP ir Nitros šiaurės pramonės parkas, veikiančios įmonės, taip pat kitos regiono įmonės. Nė vienas iš kelių nėra skirtas tik JLR naudojimui arba nutiestas pagal jos konkrečius poreikius. Keliais gali nemokamai naudotis gyventojai. Slovakijos institucijos patvirtino, kad kelių darbai neviršija standartinės kelių plėtros, ir pateikė įrodymų, kad atitinkamam projektui taikomos taisyklės yra tokios pat, kaip ir kitiems projektams taikomos taisyklės. Už JLR teritorijoje esančius vidaus kelius moka JLR. Todėl Komisija mano, kad darbai, susiję su kelių infrastruktūra, visiškai priklauso Slovakijos valstybės kompetencijai, ir daro išvadą, kad kelių infrastruktūros darbai nėra skirti JLR.

(99)

Anksčiau Komisija yra nusprendusi (29), kad tais atvejais, kai automobilių stovėjimo aikštelė nėra pastatyta specialiai vienai įmonei ir yra pramonės parko ekonominės plėtros plano dalis, ji gali būti laikoma neskirta konkrečiai įmonei ir pastatyta be valstybės pagalbos. Komisija pažymi, kad viešai prieinamų automobilių stovėjimo aikštelių statyba jau buvo įtraukta į Lužiankų savivaldybės 2014 m. teritorinį planą. Todėl Komisija daro išvadą, kad automobilių stovėjimo aikštelės plėtra priklauso Slovakijos valstybės kompetencijai, o darbai nėra skirti JLR.

(100)

Komisija mano, kad investicijos, susijusios su gaisrine, policijos nuovada, kelių priežiūros įstaiga, apsaugos nuo potvynių sistema ir požeminio vandens tvarkymu, yra tipinės viešosios užduotys, priskiriamos valstybės kompetencijai, todėl nėra laikomos ekonomine veikla. Jų viešasis finansavimas nėra valstybės pagalba.

(101)

Atsižvelgiant į tai, kad Lužiankų daugiarūšio transporto terminalas yra finansuojamas Slovakijos geležinkelių, t. y. valstybės valdomos geležinkelių infrastruktūros bendrovės, investicijos gali būti priskirtos Slovakijos valstybei. Pirmiausia Komisija išnagrinėjo, ar tai gali būti pranašumas JLR.

(102)

Slovakijos institucijos paaiškino, kad daugiarūšio transporto terminalas yra finansuojamas Slovakijos geležinkelių iš išteklių, gaunamų iš įmonės komercinės veiklos, kurios apskaita tvarkoma atskirai nuo įmonės viešai finansuojamos neekonominės veiklos. JLR siekia sutartinės išimtinės teisės į infrastruktūros dalį, skirtą parengtų eksploatuoti transporto priemonių saugojimo aikštelei. Kitos dvi funkcinės daugiarūšio transporto terminalo dalys bus prieinamos bet kuriam naudotojui rinkos sąlygomis. Todėl atrodo, kad bent dalis infrastruktūros yra pastatyta atsižvelgiant į konkrečius JLR, kaip iš anksto nustatytos įmonės, poreikius.

(103)

Slovakijos institucijos taip pat patvirtino, kad visų terminalo dalių naudojimo mokesčiai bus apskaičiuojami remiantis komerciniu pagrindu ir apims visas susijusias investicines išlaidas, veiklos išlaidas ir atnaujinimo ar pakeitimo išlaidas. Mokesčiai bus orientuoti į rinką ir bus siekiama gauti […] projekto vidaus grąžos normą. Naudojimo mokesčiai per 30 metų turėtų užtikrinti projekto investicijų grąžą, kuri įvertinta pagal išankstinius apskaičiavimus, kad GDV sudaro […] mln. EUR.

(104)

Todėl Komisija mano, kad Slovakijos geležinkeliai veikia taip, kaip panašiomis aplinkybėmis veiktų rinkos ekonomikos veiklos vykdytojas. Kai viešųjų įstaigų ekonominiai sandoriai yra vykdomi įprastomis rinkos sąlygomis, jais nesuteikiamas pranašumas kitai sandorio šaliai (30). Todėl Komisija daro išvadą, kad JLR negauna jokios valstybės pagalbos naudodamasi Lužiankų daugiarūšio transporto terminalu.

(105)

Slovakija per MHI pardavė JLR 185 hektarus statybai paruoštos komercinės paskirties žemės, kuri vadinama JLR teritorija, už kurią JLR sumokėjo 15,83 EUR už kvadratinį metrą arba iš viso beveik 30 mln. EUR. Komisijos sprendimo SA.36346 40 ir 41 konstatuojamosiose dalyse nustatyta, kad galutinis pertvarkytos žemės pirkėjas neturi būti laikomas pagalbos gavėju, kuriam skirta žemės pertvarkymo priemonė, pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jeigu toks galutinis pirkėjas sumoka rinkos kainą už pertvarkytą žemę. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad galutinė JLR teritorijos pirkimo kaina buvo nustatyta kaip trijų nepriklausomų vertinimo ataskaitų, kurias parengė tarptautiniu mastu pripažinti ekspertai, taikantys Karališkosios atestuotųjų vertintojų įstaigos profesinio vertinimo standartus ir metodus, vidurkis. Visose trijose vertinimo ataskaitose pateikiama nepriklausomumo deklaracija, jos buvo perduotos Komisijai ir yra taikomos pramoniniam naudojimui skirtai teritorijai, kurios prijungimo prie komunalinių paslaugų taškai yra prie teritorijos ribų, kuri buvo išvalyta ir išlyginta ir už kurią nereikia mokėti jokių papildomų išlaidų, susijusių su žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimu į pramoninę. Ataskaitose taip pat daroma prielaida, kad visos esamos komunalinės paslaugos ir geležinkelio linija, kertanti pramonės zoną, yra perkeltos, o visame parke yra išplėtotos kelių sistemos ir viešos automobilių stovėjimo vietos. Visose trijose ataskaitose taikoma panaši metodika, skirta įvertinti kainą, lyginant žemę su kitais Slovakijoje parduotais arba parduodamais sklypais (31), koreguojant tokias pardavimo kainas pagal tokius veiksnius kaip sklypo dydis, vieta, turima infrastruktūra, data, forma, matomumas. Be to, […] ataskaitoje buvo taikomas diskontuotų pinigų srautų metodas (32). JLR teritorijos kvadratinio metro vertė, apskaičiuota trijose ataskaitose, atitinkamai sudarė 15,5 EUR, 15,0 EUR ir 17,0 EUR.

(106)

Trijų ataskaitų prielaidos apie žemės savybes yra identiškos ir atitinka JLR teritorijos aplinkybes po viešųjų infrastruktūros darbų atlikimo.

(107)

Be to, Komisija pažymi, kad įmonės „CB Richard Ellis“ ataskaita, kurią per klaidą pateikė Slovakijos institucijos, buvo bendra įmonės „CB Richard Ellis“ rinkos tyrimų ataskaita. Joje buvo pateiktas tik bendras Slovakijos nekilnojamojo turto rinkos apibūdinimas su Slovakijoje parduotų arba parduodamų sklypų vidutinėmis kainomis, kurios atitinka palyginamųjų teritorijų, kuriomis remiantis buvo parengtos JLR teritorijos vertinimo ataskaitos, kainas. Rinkos tyrimo ataskaitoje nebuvo jokių konkrečių koregavimų siekiant nustatyti JLR teritorijos rinkos kainą.

(108)

Todėl Komisija daro išvadą, kad 15,83 EUR už kvadratinį metrą pirkimo kaina atitinka rinkos sąlygas ir kad žemės, kurios būklė buvo apibūdinta rinkos vertinimo ataskaitose, pardavimas buvo vykdomas laikantis rinkos sąlygų.

(109)

Komisija daro išvadą, kad JLR nesuteikiamas joks atrankusis pranašumas, susijęs su JLR teritorijos pardavimu arba infrastruktūros darbais, susijusiais su NSP ir finansuojamais Slovakijos valstybės.

(110)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių, ar atleidimas nuo ŽŪPŽPK mokesčio yra valstybės pagalba JLR.

(111)

Kaip nurodyta 105 konstatuojamojoje dalyje, visose trijose nepriklausomų vertintojų ataskaitose natūraliai buvo daroma prielaida, kad teritorijos paskirtis buvo pakeista į pramoninę ir kad dėl paskirties keitimo iš žemės ūkio nebuvo patirta papildomų išlaidų. 15,83 EUR už kvadratinį metrą pirkimo kaina turi būti laikoma rinkos kaina, kai pirkėjui netenka padengti papildomų išlaidų, susijusių su žemės paskirties keitimu. Kadangi pagal nepriklausomų ekspertų ataskaitas buvo galima nustatyti, kad JLR teritorijos pardavimas JLR vyko rinkos sąlygomis, MHI atleidimas nuo ŽŪPŽPK mokesčio mažina išlaidas, kurias patiria ši viešoji specialiosios paskirties įmonė vykdydama savo viešąją užduotį, tačiau toks atleidimas neperkeliamas JLR kaip atrankusis pranašumas.

(112)

Todėl Komisija daro išvadą, kad atleidimas nuo ŽŪPŽPK mokesčio nėra valstybės pagalba JLR pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(113)

Komisija mano, kad JLR teritorijos pardavimo JLR sąlygos ir sąlygos, kuriomis vykdomas žemės valymas, komunalinių paslaugų ir kiti infrastruktūros darbai, nesuteikia JLR atrankiojo pranašumo. Todėl nereikia toliau vertinti kitų bendrai taikomų sąlygų, susijusių su valstybės pagalbos buvimu pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kad būtų galima įvertinti pagalbą, susijusią su NSP žemės pardavimu JLR. Taigi valstybės pagalbą JLR sudaro tik tiesioginė dotacija, apie kurią pranešta.

(114)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nustatė, kad Slovakijos institucijos, pranešdamos apie planuojamą tiesioginę 129 812 750 EUR nominaliosios vertės dotaciją, kurią turi patvirtinti Komisija, įvykdė savo įsipareigojimus pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį dėl šios pagalbos dalies.

(115)

Priemone, apie kurią buvo pranešta 2016 m. gegužės 12 d., siekiama skatinti regionų vystymąsi Slovakijos Nitros regione. Todėl ją reikia vertinti taikant regioninei pagalbai taikomas nuostatas, nustatytas SESV 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose, kaip jos išaiškintos 2014–2020 m. RPG, ir 2014–2020 m. Slovakijos regioninės pagalbos žemėlapį. Vertinimas, grindžiamas RPG bendraisiais vertinimo principais, atliekamas trimis etapais, t. y. vertinami minimalūs reikalavimai ir akivaizdus neigiamas poveikis bei atliekamas pusiausvyros tyrimas. Sprendime pradėti procedūrą Komisija priėjo prie išvados, kad, remiantis bendro vertinimo principais, pagalba atitiko dalį bendrųjų suderinamumo kriterijų, o atlikus oficialų tyrimą nebuvo nustatyta jokių elementų, dėl kurių kiltų abejonių dėl atlikto preliminaraus šių suderinamumo kriterijų vertinimo.

(116)

Tačiau sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių dėl išlaidų tinkamumo finansuoti bei dėl pagalbos skatinamojo poveikio ir proporcingumo. Todėl Komisija taip pat negalėjo susidaryti galutinės nuomonės, ar projektas atitinka visus RPG minimalius reikalavimus. Sprendime pradėti procedūrą Komisija taip pat negalėjo atmesti akivaizdaus neigiamo poveikio valstybių narių prekybai ir sanglaudai galimybės. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, Komisija negalėjo nustatyti, ar teigiamas pagalbos poveikis, jeigu toks yra, galimai nesant skatinamojo poveikio, galėtų nusverti jos neigiamą poveikį.

(117)

Kaip nustatyta sprendimo pradėti procedūrą 3.3.2 skirsnyje, Komisija mano, kad investicinis projektas yra tinkamas finansuoti regioninės pagalbos lėšomis, o valstybės pagalba gali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka, jeigu ji atitinka visus RPG suderinamumo kriterijus.

(118)

Sprendime pradėti procedūrą buvo išsakytos abejonės dėl „atidėjinių išlaidų“ tinkamumo finansuoti. RPG 20 punkto e papunktyje nustatyta, kad „tinkamos finansuoti išlaidos – investicinės pagalbos atveju materialusis ir nematerialusis turtas, susijęs su pradine investicija, arba darbo užmokesčio sąnaudos“. Slovakijos institucijos pateikė išsamų tinkamų finansuoti išlaidų suskirstymą. Šie tinkamų finansuoti išlaidų straipsniai atspindėjo išlaidas, kurios buvo numatytos pateikiant paraišką gauti pagalbą, ir į juos, taikant apdairaus išlaidų planavimo metodą, buvo įtraukta atidėjinių suma kiekvienam iš finansuoti tinkamų išlaidų straipsnių. Investicijų susitarime visa 1 406 620 590 EUR nominalioji suma yra laikoma „planuojamomis projekto investicijomis“, kurioms JLR numatė skirti išlaidas (33).

(119)

Remdamasi Slovakijos institucijų paaiškinimais, Komisija atkreipia dėmesį, kad 2015 m. lapkričio 18 d. JLR vidaus pateiktyje nurodytos „atidėjinių išlaidos“ buvo pateiktos siekiant įmonės viduje pristatyti įsipareigojimą investuoti, kurį JLR sudarytų su Slovakija. Šios atidėjinių išlaidos nereiškė papildomų išlaidų straipsnių, kuriais būtų viršijamos apdairaus išlaidų planavimo metodu apskaičiuotos tinkamos finansuoti išlaidos. Kadangi Investicijų susitarime JLR įsipareigojo išleisti visą 1 406 620 590 EUR nominaliosios sumos investiciją, o regioninės investicinės pagalbos mokėjimas bus susietas tik su faktiškai patirtomis finansuoti tinkamomis išlaidomis, Komisija pripažįsta, kad 1 406 620 590 EUR suma yra didžiausia finansuoti tinkamų išlaidų nominalioji suma, kuriai gali būti skiriama pagalba. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad Slovakija įsipareigojo neviršyti didžiausios pagalbos, apie kurią pranešta, sumos ir pagalbos, apie kurią pranešta, intensyvumo viršutinės ribos. Komisija daro išvadą, kad tinkamos finansuoti išlaidos atitinka RPG 20 punkto e papunktį.

(120)

Kaip nustatyta sprendimo pradėti procedūrą 3.3.4.1 punkto a papunktyje, pagalba prisidedama prie regioninės plėtros tikslo ir ji yra laikoma pagrįsta, nes Nitra yra įtraukta į regioninės pagalbos žemėlapį kaip regionas, atitinkantis regioninės pagalbos teikimo reikalavimus pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą, o standartinė pagalbos intensyvumo viršutinė riba investicinei pagalbai didelėms įmonėms sudaro 25 %.

(121)

Sprendimo pradėti procedūrą 3.3.4.1 skirsnio b papunktyje Komisija jau priėjo prie išvados, kad tiesioginė dotacija, apie kurią pranešta, iš esmės yra tinkama pagalbos priemonė, kuria siekiama mažinti gyvybingumo skirtumus mažinant investicines išlaidas. Mokesčių lengvatos nebuvo pasirinktos dėl jų administravimo sudėtingumo.

(122)

RPG 3.5 skirsnyje nustatyta, kad regioninė pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka tik tuo atveju, jei ji turi skatinamąjį poveikį. Skatinamasis poveikis egzistuoja, jei pagalba daromas toks poveikis įmonės elgesiui, kad ji pradeda vykdyti papildomą veiklą, kuria prisideda prie vietovės plėtros, ir be pagalbos ji šios veiklos nevykdytų arba vykdytų ją ribotai, kitaip ar kitoje vietoje. Pagalba negali būti subsidijuojamos veiklos išlaidos, kurias įmonė būtų patyrusi bet kuriuo atveju, taip pat neturi būti kompensuojama įprasta ekonominės veiklos verslo rizika.

(123)

RPG 64 ir 65 punktuose nustatyti oficialūs skatinamojo poveikio reikalavimai, pagal kuriuos individualios investicijos darbai gali prasidėti tik oficialiai pateikus paraiškos gauti pagalbą formą. Sprendimo pradėti procedūrą 166 punkte Komisija jau nustatė, kad buvo laikomasi oficialaus skatinamojo poveikio reikalavimo dotacijos atžvilgiu, nes paraiška gauti pagalbą buvo oficialiai pateikta prieš pradedant investicinio projekto darbus. Šio sprendimo tikslais Komisija patvirtina tokią nuomonę.

(124)

Be oficialaus skatinamojo poveikio reikalavimo, RPG 61 punkte numatyta, kad turi būti daromas esminis skatinamasis poveikis, kurį galima įrodyti dviem galimais būdais, t. y. be pagalbos investicija nebūtų pakankamai pelninga (1 scenarijus) arba investicija būtų vykdoma kitoje vietoje (2 scenarijus).

(125)

2 scenarijaus atveju valstybė narė turi įrodyti, kad pagalba skatina pagalbą gaunančią įmonę vykdyti planuojamas investicijas pasirinktame regione, o ne kitame regione, kuriame investicijos būtų buvusios pelningesnės ir galėjo būti vykdomos neskyrus pagalbos, nes pagalba, apie kurią pranešta, kompensuojami pagalbą gaunančios įmonės tiesioginiai sunkumai, susiję su projekto įgyvendinimu regione, kuriam skiriama pagalba, palyginti su alternatyviu ir gyvybingesniu regionu pagal priešingos padėties scenarijų.

(126)

RPG 3.5.2 skirsnyje nustatyta, kad valstybė narė turi pateikti aiškių įrodymų, kad pagalba turi realų poveikį renkantis investiciją arba vietą. Šiuo tikslu valstybė narė turi išsamiai apibūdinti priešingos padėties scenarijų, t. y. įvykių scenarijų, kai pagalbą gaunančiai įmonei jokia pagalba nebūtų skiriama.

(127)

Slovakija pateikė 2 scenarijų kaip priešingos padėties scenarijų, pagal kurį alternatyva investuoti į Nitrą (Slovakija) būtų investicijų perkėlimas į H[…], esantį Pueblos valstijoje (Meksika). Remiantis pranešimu, GDV, kurią būtų galima pasiekti, jeigu patvirtintas investicinis projektas, kurio pajėgumas yra 150 000 transporto priemonių per metus, būtų vykdomas H[…], viršytų Nitros atveju apskaičiuotą GDV vertę 413 mln. EUR per planuojamą 20 metų projekto trukmę, jeigu pagalba nebūtų skiriama.

(128)

RPG 71 punkte nurodyta, kad 2 scenarijaus atveju valstybė narė galėtų įrodyti, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį, pateikdama tuometinius bendrovės dokumentus, iš kurių būtų matyti atliktas sąnaudų ir naudos nusprendus investuoti pasirinktame regione, kuriam skiriama pagalba, ir alternatyviose vietose palyginimas. Šiuo tikslu, kaip numatyta RPG 72 punkte, valstybė narė raginama pasikliauti oficialiais valdybos dokumentais, rizikos vertinimu, finansinėmis ataskaitomis, vidaus verslo planais, ekspertų nuomonėmis bei kitais tyrimais ir dokumentais, kuriuose išsamiai aprašomi įvairūs investavimo scenarijai.

(129)

Kaip jau nurodyta sprendime pradėti procedūrą, Slovakijos institucijos pateikė tokią informaciją paaiškindamos vietos atrankos procedūrą remiantis tuometiniais dokumentais, kuriuos Slovakijos institucijos taip pat pateikė. Šiuose dokumentuose apibūdintas pagalbą gaunančios įmonės sprendimų priėmimo procesas, susijęs su sprendimais dėl investicijų ir vietos. Vykstant oficialiai tyrimo procedūrai, Slovakijos institucijos pateikė papildomų paaiškinimų ir papildomų tuometinių dokumentų.

(130)

2015 m. liepos 10 d. įvykusiame Globalizacijos forumo posėdyje buvo susitarta, kad Nitra turėtų būti skatinama kaip rekomenduojama vieta, atsižvelgiant į valdybos pritarimą. 2015 m. rugpjūčio 3 d. JLR valdyba patvirtino Nitrą kaip rekomenduojamą vietą, patvirtinto neįpareigojančio ketinimų rašto pasirašymą, kad būtų patvirtinta išskirtinių diskusijų su Slovakija pažanga, ir patvirtino naujos JLR įmonės steigimą Slovakijoje, jeigu bus gautas teigiamas Verslo patvirtinimo vartų (34) įvertinimas, bei išsamią JLR verslo plano apžvalgą 2015 m. rugsėjo mėn. trečią savaitę. 2015 m. rugpjūčio 7 d.„Tata Motors Limited“ valdybos protokole taip pat nurodoma išsami pateiktis apie projekto finansus, kurią JLR finansų direktorius pateiks kitame posėdyje. 2015 m. liepos–rugpjūčio mėn. projekto apimtyje vis dar buvo nurodoma 300 000 transporto priemonių pajėgumo per metus gamykla. 2015 m. rugsėjo 3 d. Vykdomojo komiteto posėdyje buvo patvirtintas teigiamas projekto įvertinimas pagal Verslo patvirtinimo vartų procedūrą. 2015 m. rugsėjo 18 d.„Tata Motors“ valdybos posėdyje JLR supažindino valdybą su naujausia projekto „Darvinas“ informacija, įskaitant pagrindinius finansinius rodiklius ir planuojamą veiklą. Bendros patikslintos [150–200] mln. GBP valstybės pagalbos (35) pakako tam, kad toliau būtų svarstoma ne Meksika, o Nitra, o projektą numatyta įgyvendinti dviem etapais. 2015 m. spalio 21 d. įvykusiame Globalizacijos forume buvo susitarta iš naujo apibrėžti pradinį investicinį projektą dėl paraiškos gauti pagalbą pirmuoju etapu, nes nebuvo pakankamai informacijos apie tikslų antrojo etapo produktų asortimentą, todėl nebuvo tvirto ir ryžtingo verslo plano, kad būtų galima prisiimti įsipareigojimą Slovakijos institucijoms investuoti visą sumą. 2015 m. lapkričio 18 d. JLR valdybos posėdyje buvo patvirtintas atnaujintas verslo planas, o Slovakija buvo patvirtinta kaip tinkamiausia vieta su sąlyga, kad bus gauta visa patikslintam projektui reikalinga valstybės pagalbos suma. Slovakijos ir Meksikos GDV buvo apskaičiuota atsižvelgiant į naujausią produktų strategiją, o atnaujintos prielaidos buvo perskaičiuotos be antrojo etapo. GDV skirtumas sudarė 413 mln. EUR, o perskaičiuota valstybės pagalba nominaliąja verte sudarė 129 812 750 EUR.

(131)

Tam, kad būtų skatinamasis poveikis, pagalba turi būti lemiamas veiksnys priimant sprendimą investuoti Nitroje vietoje H[…]. Kadangi galutinis sprendimas dėl investavimo buvo priimtas tik 2015 m. spalio–lapkričio mėn., kai buvo patikslintas pradinis investicinis projektas jį sutrumpinant tik iki pirmojo etapo ir kai JLR valdyba aiškiai patvirtino Slovakiją kaip tinkamiausią vietą, Komisija mano, kad 2015 m. spalio ir (arba) lapkričio mėn. yra tinkamas momentas patikrinti, ar yra daromas skatinamasis poveikis. Tačiau, kadangi 2015 m. rugpjūčio mėn. pradžioje JLR valdyba ir „Tata Motors“ valdyba jau buvo patvirtinusios 2015 m. liepos 10 d. rekomendaciją dėl vietos, neįpareigojantis ketinimų raštas buvo pasirašytas su Slovakija 2015 m. rugpjūčio 10 d., o viešas pranešimas paskelbtas 2015 m. rugpjūčio 11 d., Komisija taip pat mano, kad 2015 m. liepos–rugpjūčio mėn. laikotarpis yra ypač svarbus vertinant skatinamojo poveikio buvimą.

(132)

Pirmiausia Komisija pažymi, kad Slovakijos argumentai, jog Meksika yra patikima alternatyva JLR, nes tai buvo realistiška vieta investuoti kitiems automobilių gamintojams, negali būti laikomi pakankamais, nes tai nėra patikimi įrodymai, kad be valstybės pagalbos JLR būtų investavusi Meksikoje. RPG 68 punkte nustatyta, kad priešingos padėties scenarijus laikomas įtikinamu, jei jis tikroviškas ir susijęs su sprendimo priėmimo veiksniais, vyraujančiais tuo metu, kai pagalbos gavėjas priima sprendimą dėl investicijos.

(133)

Vykdant oficialią tyrimo procedūrą, Slovakijos institucijos pateikė papildomų bendrovės dokumentų, rodančių, kad buvo lyginamos investavimo Nitroje ir H[…] (Meksika) sąnaudos ir nauda. RPG 71 punkte nustatyta, kad Komisija turi įvertinti, ar tokio palyginimo pagrindas realistiškas.

(134)

Sprendimo pradėti procedūrą 181 punkte Komisija nurodė tris pagrindines priežastis, dėl kurių jai kilo abejonių dėl Meksikos alternatyvos patikimumo.

(135)

Pirma, Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad pateikta informacija susijusi su dviem atskirais projektais. Komisija mano, kad Slovakijos institucijų argumentai, nurodyti šio sprendimo 61–66 konstatuojamosiose dalyse, yra pakankami, kad būtų galima daryti išvadą, jog projektai „Ąžuolas“ ir „Darvinas“ buvo vieno projekto galimybių studijos, kaip aiškiai nurodyta 2015 m. rugpjūčio 7 d. įmonės „Tata Motors“ valdybai skirtoje pateiktyje, ir kad Meksikos alternatyvos buvo atsisakyta tik tada, kai 2015 m. lapkričio 18 d. JLR valdyba priėmė galutinį sprendimą pasirašyti Investicijų susitarimą su Slovakija.

(136)

Dar iki oficialios projekto „Darvinas“ pradžios būta požymių, kad Rytų Europa ir NAFTA bus lyginamos viena su kita. Pavyzdžiui, vienas iš veiksmų 2014 m. lapkričio 10 d. Strateginės tarybos protokole buvo „[a]tlikti pasaulinį gamybos konkurencingumo tyrimą, įskaitant Rytų Europos ir NAFTA lyginamąją analizę“.

(137)

Tiek vykdant projektą „Ąžuolas“, tiek projektą „Darvinas“ buvo tiriama galimybė 400–600 hektarų žemės sklype statyti 300 000 transporto priemonių gamyklą, kurioje pradėti gamybą planuojama 2018 m. birželio mėn. Duomenys apie reikalingą papildomą pajėgumą patvirtina Slovakijos ir JLR pareiškimus, pateiktus atsakant į sprendimą pradėti procedūrą, kad nebuvo poreikio statyti dviejų atskirų gamyklų, kurių kiekvienos pajėgumas būtų 300 000 transporto priemonių. Tai patvirtina ir, pavyzdžiui, 2014 m. gruodžio 15 d. dokumentas dėl tarptautinės gamybos plėtros „Global Manufacturing Footprint Expansion“.

(138)

2015 m. sausio 21 d. Vykdomojo komiteto narių posėdyje buvo minima antra gamykla. Slovakijos institucijos paaiškino, kad Vykdomojo komiteto nariai kurį laiką laikėsi nuomonės, kad pastačius pirmą 300 000 transporto priemonių pajėgumo gamyklą, jeigu būtų paklausa, būtų svarstoma galimybė statyti dar vieną gamyklą praėjus penkeriems–dešimčiai metų po pirmojo investicinio projekto darbų užbaigimo. Jeigu būtų statoma antra gamykla, būtų svarstomos Jungtinės Amerikos Valstijos ir Meksika, o tai galėtų paaiškinti, kodėl 2015 m. gruodžio mėn. JLR patvirtino Meksikos Pueblos valstijos gubernatoriui, kad įmonė tikisi toliau plėtoti santykius, nes ji ir toliau įgyvendina savo tarptautinės plėtros planus, ir kad JLR aktyviai svarsto galimybes investuoti Puebloje ir Meksikoje.

(139)

Iš Slovakijos pateiktų įrodymų matyti, kad projektų „Ąžuolas“ ir „Darvinas“ galimybių studijos buvo rengiamos dėl tos pačios gamyklos. Balandžio 27 d. Strateginė taryba patvirtino, kad Puebla yra ne Sąjungos alternatyva įgyvendinant projektą „Darvinas“, ir nusprendė nutraukti Turkijos ir kitų nepasirinktų šalių vertinimą. 2015 m. birželio 25 d. rašte Pueblos valstijos gubernatoriui, pateiktame po tą patį mėnesį įvykusio JLR tarptautinės verslo plėtros grupės apsilankymo Pueblos vietose, buvo paskelbta, kad H[…] „buvo pasirinkta kartu su atrinktomis vietomis, kuriose svarstoma investuoti, įskaitant vietas Vidurio ir Rytų Europoje“. 2015 m. liepos 10 d. įvykusio Globalizacijos forumo posėdžio protokole pažymima, kad „[s]usitikimo tikslas buvo nuspręsti dėl tinkamiausios projektų „Darvinas“ ir „Ąžuolas“ vietos […]“. Jame taip pat buvo nurodyta, jog „buvo paaiškinta, kad Nitroje (tinkamiausia vieta pagal „Darvino“ procesą), palyginti su Puebla (tinkamiausia vieta pagal „Ąžuolo“ procesą), būtų patiriama gerokai daugiau išlaidų“. 2015 m. lapkričio 18 d. JLR valdybos posėdžio protokole pažymima, kad „[b]uvo perskaičiuota Slovakijos ir Meksikos GDV, remiantis naujausia produktų strategija ir atnaujintomis prielaidomis, atsisakant antrojo etapo“.

(140)

Todėl Komisija mano esant tikėtina, kad visa informacija, kurią Slovakijos institucijos pateikė dėl projekto „Ąžuolas“ ir projekto „Darvinas“, yra susijusi su vienu projektu.

(141)

Antra, sprendime pradėti procedūrą Komisija pagrindė savo abejones dėl Meksikos priešingos padėties scenarijaus patikimumo pabrėždama, kad vietos Meksikoje ir Europoje buvo vertinamos ne vienodai išsamiai. Siekdama paneigti šį argumentą, Slovakija pateikė papildomų įrodymų ir paaiškinimų, kurie apibendrinti šio sprendimo 59 konstatuojamosios dalies b punkte. Slovakijos institucijos taip pat dokumentais pagrindė savo požiūrį, pateikdamos daugiau Pueblos institucijų ir JLR korespondencijos, apsilankymų vietoje informacinį paketą ir apsilankymų vietoje protokolus. Remdamasi šia papildoma informacija, Komisija sutinka, kad projekto „Ąžuolas“ ir projekto „Darvinas“ analizė buvo panašaus išsamumo. Atliekant galutinį tinkamiausios projekto „Ąžuolas“ alternatyvos (H[…]] ir tinkamiausios projekto „Darvinas“ alternatyvos (Nitra) palyginimą, buvo tiek pat informacijos apie abi alternatyvas ir abi vietos buvo įtrauktos į finansinius modelius remiantis tuo pačiu pagrindu.

(142)

Šiuo aspektu Komisija pažymi, kad 2014 m. pabaigoje įmonė „Ernst & Young“ buvo pasamdyta padėti JLR toliau plėtoti projektą „Ąžuolas“. JLR kartu su įmone „Ernst & Young“ parengė išsamų geriausių vietų kriterijų rinkinį, kuris vėliau buvo taikomas vykdant tiek projekto „Ąžuolas“, tiek projekto „Darvinas“ atranką. Kadangi JLR tęsė vietų Rytų Europoje vertinimą, įmonė 2015 m. vasario 16 d. pavedė įmonei „PriceWaterhouseCoopers“ (toliau – „PwC“), be kita ko, patobulinti geriausių vietų kriterijus. Parengtas modelis buvo grindžiamas JLR patirtimi, taip pat „PwC“ patirtimi atmetant ir atrenkant vietas Rytų Europoje, įgyta dirbant su kitais pirminės įrangos gamintojais. Slovakijos institucijos nurodė, kad dėl šių kriterijų tobulinimo atsirado projektų „Ąžuolas“ ir „Darvinas“ analizės ir geriausių vietų kriterijų skirtumų. Tačiau atliekant galutinį tinkamiausios projekto „Ąžuolas“ alternatyvos ir tinkamiausios projekto „Darvinas“ alternatyvos palyginimą, buvo tiek pat išsamios informacijos apie abi vietas.

(143)

Nors Slovakijos institucijos patvirtino, kad 2015 m. liepos 10 d. pateikiant rekomendaciją dėl vietos turima informacija apie „Ąžuolo“ ir „Darvino“ alternatyvas buvo vienodai išsami, pateiktyje Globalizacijos forumui yra mažiau informacijos apie „Ąžuolo“ alternatyvą nei „Darvino“ alternatyvą, kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą 181 punkte. Slovakijos institucijos paaiškino, kad Globalizacijos forumui jau buvo pateikta informacija apie Meksiką ir Pueblą. Meksikos, kaip perspektyviausios valstybės Šiaurės Amerikoje, ir Pueblos, kaip perspektyviausios valstijos Meksikoje, pasirinkimas jau buvo atliktas ankstesniame etape. Vietų Europoje atrankos analizė buvo atlikta per trumpesnį laikotarpį, nes ji buvo pradėta tik 2015 m. vasario mėn. Todėl šalies ir vietos atrankos procesai nebuvo nuoseklūs. 2015 m. liepos 10 d. įvykusiame Globalizacijos forume vis dar turėjo būti pristatytos dvi projekto „Darvinas“ šalys – Lenkija ir Slovakija, tačiau buvo nuspręsta apsiriboti Nitra (Slovakija).

(144)

Trečia, kaip nurodo Komisija sprendimo pradėti procedūrą 181 punkte, tai, kad Meksikos alternatyva gerokai vėlavo, kėlė abejonių, ar Meksika buvo tikrai patikima alternatyva. Komisija pritaria Slovakijos institucijų nuomonei, kaip nurodyta šio sprendimo 68 konstatuojamojoje dalyje, kad buvo atsižvelgta į ilgesnį gamybos pradžios terminą, kai liepos 10 d. Globalizacijos forume buvo atliekamas kokybinis ir kiekybinis Pueblos ir Slovakijos palyginimas. Buvo atskirai kiekybiškai įvertinta, kad ilgesnio termino poveikis GDV sudarytų nuo [80–130] mln. GBP, arba [96–156] mln. EUR, esant šešių mėnesių vėlavimui ir [110–180] mln. GBP, arba [132–216] mln. EUR, esant devynių mėnesių vėlavimui. 2015 m. spalio–lapkričio mėn. ši rizika ir susijęs finansinis poveikis taip pat buvo aiškiai įvertinti atnaujinant verslo plano duomenis.

(145)

Todėl Komisija daro išvadą, kad, priėmus galutinį sprendimą dėl vietos nustatymo, H[…] buvo tikra ir patikima Nitros alternatyva, todėl gali būti laikoma patikimu priešingos padėties scenarijumi pagal RPG 68 punktą.

(146)

Kai 2015 m. lapkričio mėn. buvo priimtas galutinis sprendimas, Nitros GDV buvo gerokai mažesnė nei H[…] GDV. JLR apskaičiavo, kad GDV skirtumas sudarė 344 mln. GBP, arba 413 mln. EUR. Specifinė rizika, atsirandanti dėl numatomo šešių devynių mėnesių vėlavimo vykdant investicijas Puebloje, nebuvo įtraukta į GDV analizę; apskaičiuota, kad dabartine verte ji svyruoja nuo [80–130] mln. GBP, arba [96–156] mln. EUR ir [110–180] mln. GBP, arba [132–216] mln. EUR. Likęs GDV skirtumas, sudarantis nuo [164–234] mln. GBP, arba [197–281] mln. EUR, iki [214–264] mln. GBP, arba [257–317] mln. EUR, padengiamas tik iš dalies – nuo 33 % iki 43 % sudaro valstybės pagalba, apie kurią pranešta. JLR diskontavo 108 mln. GBP, arba 130 mln. EUR, dydžio valstybės pagalbą, apie kurią pranešta, taikydama kapitalo kainos diskonto normą, sudarančią […] proc., kurią JLR taikė sudarydama veiklos planus. Kadangi projekto trukmė buvo 20 metų, JLR vertino, kad valstybės pagalba sudarė 76 mln. GBP, arba 91 mln. EUR. Tačiau, kaip matyti iš 2015 m. lapkričio 18 d. pateikties valdybai, priimant sprendimus įtakos turėjo daugelis kitų kokybinių veiksnių. Buvo dar kartą patvirtintas šių veiksnių, kurie jau buvo aptarti ir analizuoti 2015 m. birželio mėn. apsilankymo Pueblos vietoje metu ir 2015 m. liepos 10 d. Globalizacijos forumo susitikime, egzistavimas ir svarba.

(147)

Dėl to, kad Nitros, nepaisant valstybės pagalbos, GDV vis tiek buvo gerokai mažesnė, palyginti su H[…], kilo keletas klausimų, kurie yra svarbūs vertinant pagalbos skatinamąjį poveikį ir proporcingumą: a) ar vien strateginiai veiksniai negalėjo lemti sprendimo investuoti ne Meksikoje, o Slovakijoje?; b) kodėl pagalba buvo pakankama, kad buvo priimtas sprendimas investuoti ne Meksikoje, o Slovakijoje? ir c) ar visa pagalbos suma buvo reikalinga tam, kad būtų priimtas sprendimas investuoti ne Meksikoje, o Slovakijoje? Punktų a ir b klausimai yra skatinamojo poveikio vertinimo dalis, o punkto c klausimas vertinamas atliekant šio sprendimo proporcingumo analizę.

(148)

Pirmiausia Komisija įvertina, ar vien strateginiai veiksniai negalėjo lemti sprendimo investuoti ne Meksikoje, o Slovakijoje. Svarbiausi vertinimo aspektai, kaip nurodyta 2015 m. liepos 10 d. Globalizacijos forumo protokole, apėmė nedidelį atstumą iki automobilių gamintojų klasterio, pagrindinius vietos aspektus, darbo jėgos prieinamumą, terminus, veiklos sąnaudas, išankstinį grynųjų pinigų poreikį ir įgyvendinamumą. Vykdomojo komiteto nariai, dalyvaujantys Globalizacijos forumo posėdyje, ypatingą dėmesį skyrė terminų poveikiui, atstumui nuo JLR būstinės ir santykinai didesnės reputacijos žalos, susijusios su Meksika, rizikai. Kiti veiksniai buvo gaivalinių nelaimių rizika, politinis stabilumas, valdžios veiksmingumas ir korupcijos rizika bei investicijos Sąjungoje apsidraudžiant nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES poveikio. Įgyvendinimo vėlavimo Meksikoje poveikis buvo atskirai įvertintas kiekybiškai. Išskyrus kai kuriuos valiutos apsidraudimo padarinius, kokybiniai veiksniai buvo palankesni investicijoms Slovakijoje nei Meksikoje.

(149)

Slovakijos institucijos pateikė įrodymų ir tvirtino, kad Slovakijos valstybės pagalba buvo reikalinga tam, kad būtų priimtas sprendimas investuoti ne Meksikoje, o Slovakijoje, ir kad vien tik kokybinių pranašumų nepakako, kad vietoje H[…] būtų pasirinkta Nitra.

(150)

2015 m. birželio 16 d. lankantis Puebloje buvo gauta įžvalgų dėl įvairių strateginių veiksnių, kuriems tektų svarbus vaidmuo teikiant rekomendaciją dėl vietos 2015 m. liepos 10 d. Globalizacijos forume. Iš šio apsilankymo informacinio paketo matyti, kad savalaikis įgyvendinimas kėlė riziką tiek Vidurio ir Rytų Europoje, tiek Meksikoje. Buvo papildomų strateginių veiksnių ir rizikos, susijusios su Meksika, kuriuos reikėjo papildomai išnagrinėti apsilankymo vietoje metu. Apsilankymo protokole pateikiamas likusių susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su rinkos prisotinimu pirminės įrangos gamintojais, sąrašas, t. y. ar yra vietos trečiam pirminės įrangos gamintojui ir, jeigu taip, kokia būtų JLR pozicija šalyje, kurioje ne vieną dešimtmetį dominuoja „Volkswagen“, nedidelis atstumas iki uosto, sauga, saugumas, korupcija, kultūriniai skirtumai, atstumas nuo veiklos bazės ir gaivalinių nelaimių rizika. Tačiau iš protokolų taip pat matyti, kad apsilankymas vietoje sumažino nerimą dėl kai kurių veiksnių, kurie iš pradžių kėlė didelį susirūpinimą. Buvo patikinta, kad pasirinkta Pueblos teritorija yra mažos gaivalinių nelaimių rizikos zonoje. Be to, Pueblos atstovai padarė teigiamą įspūdį JLR atstovams.

(151)

Slovakijos institucijos taip pat atkreipė dėmesį į 2015 m. liepos 10 d. Globalizacijos forumo susitikimo protokolą. Slovakijos ir Meksikos GDV skirtumą Globalizacijos forumas priėmė vertindamas kaip „labai nedidelį“, įskaitant kokybinius susirūpinimą keliančius veiksnius, tačiau tik įvertinus valstybės pagalbos galimybę. Protokole aiškiai įspėjama, kad „sprendimas buvo priimtas nedidele persvara, visų pirma dėl susirūpinimo, kad vietos Slovakijoje GDV buvo gerokai mažesnė nei vietos Meksikoje GDV; be to, vietos Slovakijoje GDV priklausė nuo dotacijos pasiūlymo, kuris buvo didžiausias leistinas pagal ES taisykles“. Tuo pat metu „[b]uvo pažymėta, kad projekto atžvilgiu buvo vertinama, jog Slovakijos Vyriausybė yra pajėgi ir pasirengusi ginti savo sprendimą Europos Komisijoje. Taip pat buvo pažymėta, kad Slovakija turi nuoseklių argumentų, kodėl turėtų būti duotas patvirtinimas“. Atsižvelgiant į nustatytą riziką, susijusią su vieta Meksikoje, ir tik įvertinus Slovakijos valstybės pagalbą, 2015 m. liepos mėn. buvo nuspręsta investicijoms rekomenduoti Nitrą. Komisija pažymi, kad valstybės pagalbos poreikis jau buvo nustatytas atliekant galimybių analizę. Pavyzdžiui, 2015 m. gegužės 21 d. JLR valdybos pateiktyje buvo minima, kad „[v]adovybė išnagrinės visas galimybes užsitikrinti valdžios paskatas Vidurio ir Rytų Europoje, kad būtų kompensuotas finansinis Meksikos pranašumas“.

(152)

2015 m. rugsėjo 18 d. įmonės „Tata Motors Limited“ valdybos posėdžio protokole teigiama, kad „[a]tsižvelgiant į kokybinius ir rizikos veiksnius, bendros patikslintos [150–200] mln. GBP (36) valstybės pagalbos pinigais pakako tam, kad toliau būtų svarstoma ne Meksika, o Nitra. Remiantis finansine valstybės pagalba, buvo deramasi su Slovakija dėl Investicijų susitarimo, kuris turėtų būti pasirašytas 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, ir naujo juridinio asmens įsteigimo“.

(153)

2015 m. lapkričio 18 d. JLR valdybos pateiktyje aiškiai nurodoma, kad 2015 m. liepos 10 d. Globalizacijos forume buvo aptarti kokybiniai veiksniai, kuriuos JLR ir „Tata Motors“ valdyba patvirtino 2015 m. rugpjūčio mėn. pradžioje. Likusį GDV delta koeficientą, įvertinus kiekybinį vėlavimo įgyvendinant Meksikos alternatyvą poveikį ir įvertinus valstybės pagalbą, „[…] kompensuoja kiti kokybiniai veiksniai, kuriuos suderino valdyba […]“.

(154)

Todėl Komisija daro išvadą dėl 147 konstatuojamosios dalies a punkto, kad strateginiai sumetimai buvo pakankami, jog būtų panaikintas likęs grynųjų pinigų srauto delta koeficiento Nitroje ir H[…] skirtumas, tik atsižvelgus į Slovakijos valstybės pagalbos GDV ir vėluojančio įgyvendinimo Meksikoje GDV poveikį. Todėl Komisija atmeta prielaidą, kad vien strateginių sumetimų būtų pakakę visam Nitros ir H[…] GDV skirtumui padengti.

(155)

Dėl 147 konstatuojamosios dalies b punkto, kuris taip pat buvo nurodytas sprendimo pradėti procedūrą 172 punkte, Komisija vertino 2015 m. lapkričio mėn. JLR valdybos patvirtintus GDV duomenis. Suteikus 146 konstatuojamojoje dalyje nurodytą 76 mln. GBP (91 mln. EUR) dydžio valstybės pagalbą galima kompensuoti 33–43 % GDV skirtumo, atsižvelgiant į numatomo vėlavimo Meksikoje kiekybinį įvertinimą. Iš sprendimų priėmimo dokumentų matyti, kad per visą sprendimų priėmimo procesą buvo atsižvelgiama į visą ir didžiausią pagalbos sumą. Sprendimus priimantys asmenys, atsižvelgdami į didžiausią pagalbos sumą, susidūrė su likusiu pinigų srautų delta koeficientu ir vertino, ar šis pinigų srauto delta koeficientas gali būti priimtinas atsižvelgiant į kitus kiekybiškai neįvertinamus aspektus. Po ilgų diskusijų 2015 m. liepos 10 d. posėdyje globalizacijos forumas galiausiai sutiko patvirtinti likusį skirtumą. Tačiau posėdžio protokole buvo nurodyta, kad net atsižvelgiant į didžiausią Slovakijoje teikiamos valstybės pagalbos sumą, sprendimas, kuriuo Nitra buvo pasirinkta vietoje H[…], buvo priimtas labai nedidele persvara. Todėl Komisija daro išvadą, kad sprendimų priėmimo procese buvo svarbūs kiti kokybiniai ir rizikos veiksniai, dėl kurių paaiškėja, kodėl likęs pinigų srauto delta koeficientas galėjo būti priimtinas.

(156)

Todėl Komisija daro išvadą, kad valstybės pagalba buvo aiškiai skatinama planuojamas investicijas vykdyti ne H[…], o Nitroje, nes ja, atsižvelgiant į strateginius sumetimus, buvo kompensuojamos grynosios didesnės sąnaudos, susijusios su gamyklos statyba Nitroje. Todėl yra reikalaujamas skatinamasis poveikis pagal RPG 3.5 skirsnį.

(157)

Komisija turi įvertinti pagalbos priemonių proporcingumą. RPG 3.6 skirsnyje nustatyta, kad turi būti atliktas dvejopas pagalbos sumos vertinimas. Pirma, ji turi būti sumažinta iki minimumo, būtino papildomoms investicijoms arba veiklai atitinkamoje vietoje paskatinti. Antra, kadangi Komisija investicinei pagalbai taiko didžiausią pagalbos intensyvumą, šis didžiausias pagalbos intensyvumas taikomas kaip „grynųjų papildomų išlaidų metodo“ viršutinė riba.

(158)

Vadovaujantis RPG 78 punktu, individuali pagalba, apie kurią pranešta, paprastai laikoma sumažinta iki būtino minimumo, jeigu pagalbos suma atitinka grynąsias papildomas išlaidas, patirtas vykdant investicijas atitinkamoje teritorijoje, palyginti su priešingos padėties scenarijumi, jeigu pagalba nebūtų teikiama. Vadovaujantis RPG 80 punktu, 2 scenarijaus atvejais, t. y. taikant su vieta susijusias paskatas, pagalbos suma neturėtų viršyti investicijos GDV tikslinėje vietoje ir GDV alternatyvioje vietoje skirtumo, atsižvelgiant į visas atitinkamas sąnaudas ir naudą.

(159)

Atitinkamas GDV dydis, kuris turi būti vertinamas atliekant 129 812 750 EUR (nominaliąja verte) pagalbos, apie kurią pranešta, proporcingumo vertinimą, yra dydis, susijęs su sumažinta projekto apimtimi, t. y. 150 000 transporto priemonių. GDV duomenis patvirtino JLR valdyba 2015 m. spalio–lapkričio mėn. Prieš svarstant vėluojantį įgyvendinimą Meksikoje, GDV delta koeficientas buvo 344 mln. GBP, arba 413 mln. EUR. Bet kuri pagalbos suma, viršijanti 413 mln. EUR, būtų neproporcinga. Sprendime pradėti procedūrą Komisija visų pirma atkreipė dėmesį į galimą pagalbą infrastruktūrai ir atleidimą nuo ŽŪPŽPK mokesčio, kuriuos pridėjus prie pagalbos, apie kurią pranešta, sumos galėjo būti viršyta didžiausia bendros pagalbos riba.

(160)

Kaip minėta 113 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nemano, kad NSP žemės pardavimas, susijusių infrastruktūros darbų atlikimas ar atleidimas nuo ŽŪPŽPK mokesčio yra pagalbos priemonės, skirtos JLR. Todėl proporcingumo vertinimas apsiriboja pagalbos, apie kurią pranešta, suma.

(161)

Slovakija pateikė reikiamus dokumentus ir, remdamasi šiais dokumentais, įrodė, kad pirmasis proporcingumo vertinimo reikalavimas yra tenkinamas, nes pagalba, apie kurią pranešta, neviršija 344 mln. GBP, arba 413 mln. EUR, Nitros ir H[…] GDV skirtumo. Taikant JLR […] proc. diskonto normą, 108 mln. GBP, arba 130 mln. EUR nominalioji pagalbos suma sudarė 76 mln. GBP, arba 91 mln. EUR dabartine verte.

(162)

Komisija pažymi, kad net jeigu pagalba būtų suteikta, Nitros GDV vis tiek būtų mažesnė ir sudarytų 268 mln. GBP, arba 322 mln. EUR. Skatinamojo poveikio analizė parodė, kad likęs GDV trūkumas buvo priimtinas JLR dėl numatomo įgyvendinimo vėlavimo Meksikoje ir dėl kitų rizikos ir kokybinių veiksnių. Šie veiksniai buvo išsamiai aptarti 2015 m. liepos 10 d. Globalizacijos forumo posėdyje, o rizikos analizės išvados buvo patvirtintos 2015 m. lapkričio mėn. JLR valdybai skirtoje pateiktyje, kurioje buvo konkrečiai įvardyta politinė ir verslo aplinka, ekonominiai veiksniai, atstumas nuo JLR būstinės, gaivalinių nelaimių rizika ir tikimybė, kad bus sudarytas ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimas. Remiantis šia rizikos analize, buvo nuspręsta patvirtinti Nitrą kaip tinkamiausią vietą.

(163)

Kadangi viršutinė riba, atsirandanti dėl grynųjų papildomų sąnaudų metodo, neviršijama, Komisija mano, kad pagalba atitinka pirmąjį proporcingumo vertinimo reikalavimą.

(164)

Dėl antrojo proporcingumo vertinimo reikalavimo Komisija, be grynųjų papildomų išlaidų metodo, taiko didžiausią pagalbos intensyvumą, sumažintą dideliems investiciniams projektams taikant RPG 20 punkto c papunktį.

(165)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymėjo, kad, atsižvelgiant į pagalbos, apie kurią pranešta, sumą nominaliąja verte (129 812 750 EUR) ir dabartine verte (125 046 543 EUR), remiantis 1 369 295 298 EUR reikalavimus atitinkančia investicija dabartine verte, pagalbos intensyvumas sudaro 9,13 % ir yra prima facie mažesnis už didžiausią leistiną sumažintą pagalbos intensyvumą, kuris investicijoms Nitros regione sudaro 9,24 %, taikant 25 % regioninės pagalbos viršutinę ribą. Be to, Komisija nustatė, kad tinkamos finansuoti išlaidos atitinka RPG 3.6.1.1 skirsnio sąlygas, kurios yra svarbios vertinant finansuoti tinkamų išlaidų bazę.

(166)

RPG 3.6.1.1 ir 3.6.1.2 skirsniuose paaiškinta, kurios investicinės išlaidos gali būti vertinamos kaip tinkamos finansuoti išlaidos. Šiuo atveju 3.6.1.1 skirsnis taikomas, nes siūlomos investicinės pagalbos tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos remiantis investicinėmis sąnaudomis. Komisija pažymi, kad tinkamos finansuoti išlaidos yra nustatomos pagal šių skirsnių nuostatas, nes įsigytas turtas bus naujas, investicija yra susijusi su pradine investicija į naują įmonę, neatsižvelgiama į nuomos sąnaudas ir nematerialųjį turtą, kuris sudaro maždaug […] proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, o tai yra mažiau nei didžiausia leistina 50 % dalis. Slovakija patvirtino, kad bus laikomasi visų kitų nematerialiajam turtui taikomų sąlygų.

(167)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija priėjo prie išvados, kad pagalbos, apie kurią pranešta, suma būtų sumažinta tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad [60–85] mln. GBP, arba [72–102] mln. EUR, „padidėjusios išlaidos“ yra netinkamos finansuoti.

(168)

Šio sprendimo 119 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė, kad netinkamos finansuoti investicinės išlaidos sudaro 1 460 620 591 EUR. Todėl pagalbos, apie kurią pranešta, suma yra mažesnė už didžiausią sumažintą leistiną pagalbos intensyvumą, kuris lygus 9,24 %. Todėl laikomasi RPG 83 punkte nustatyto dvigubos viršutinės ribos reikalavimo, kuris taikomas dėl grynųjų papildomų išlaidų metodo, t. y. pagalbos suma neviršija minimalios sumos, kuriai taikomos nustatytos viršutinės ribos. Todėl Komisija mano, kad pagalbos, apie kurią pranešta, suma yra proporcinga.

(169)

Remiantis šio sprendimo 120–168 konstatuojamosiose dalyse nurodytu vertinimu, galima daryti išvadą, kad laikomasi visų minimalių reikalavimų, nustatytų RPG 3.2–3.6 skirsniuose.

(170)

Sprendimo pradėti procedūrą 3.3.4.2 skirsnyje Komisija nurodė, kad pagalba, apie kurią pranešta, neturi pernelyg didelio neigiamo poveikio konkurencijai didindama ar išlaikydama įtaką rinkoje arba kurdama perteklinius pajėgumus nuosmukį patiriančioje rinkoje. Šio sprendimo tikslais Komisija patvirtina savo išvadą.

(171)

Tačiau regioninės pagalbos poveikis vietovei vis dar gali iškraipyti prekybą. RPG 3.7.2 skirsnyje išvardyti atvejai, kai neigiamas poveikis prekybai akivaizdžiai viršija bet kokį teigiamą poveikį ir kai regioninė pagalba yra draudžiama.

(172)

RPG 119 punkte nustatyta, kad akivaizdus neigiamas poveikis būtų tada, jeigu siūloma pagalbos suma, palyginti su standartinėmis tinkamomis finansuoti išlaidomis investicijoms (37), viršija didžiausią pakoreguotą pagalbos intensyvumo viršutinę ribą, taikomą konkretaus dydžio projektui, atsižvelgiant į reikiamą „laipsnišką sumažinimą“ (38).

(173)

Kadangi šio sprendimo 113 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad JLR negauna papildomos pagalbos, išskyrus pagalbą, apie kurią pranešta, ir 168 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad neviršijama taikoma pakoreguota regioninės pagalbos viršutinė riba, nėra akivaizdaus neigiamo poveikio prekybai pagal RPG 119 punktą.

(174)

RPG 121 punkte nustatyta, kad, jeigu 2 scenarijaus atvejais neskyrus pagalbos investicinis projektas būtų vykdomas regione, kuriame taikomas didesnis ar toks pats regioninės pagalbos intensyvumas nei tiksliniame regione – tai būtų laikoma neigiamu poveikiu, kurio greičiausiai neatsvers joks teigiamas pagalbos poveikis, nes jis prieštarauja regioninės pagalbos esmei.

(175)

Komisija mano, kad ši nuostata taikoma 2 scenarijaus atvejui, kai abi alternatyvios vietos yra Europos ekonominėje erdvėje (toliau – EEE). Javoras Lenkijoje, kuris buvo įtrauktas į sprendimų dėl vietos pasirinkimo procesą iki 2015 m. liepos 10 d., yra regione, kuriam taikoma tokia pati pagalbos intensyvumo viršutinė riba kaip ir Nitrai (39).

(176)

Kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą, JLR vidaus dokumentuose nurodyta, kad investicijos, palyginti su Slovakija ir nesant Slovakijos siūlomų paskatų, galėjo būti ekonomiškai efektyvesnės Javore.

(177)

2015 m. liepos 10 d. Globalizacijos forume buvo pristatyta dviejų etapų analizė – iš pradžių lyginant Javorą ir Nitrą, o antrajame etape – Nitrą ir Meksiką. Investicijos Javore būtų buvusios ekonomiškai efektyvesnės, tačiau JLR nustatė įvairių šios vietos trūkumų, susijusių su pagrindiniais vietos aspektais, terminais, išankstinį grynųjų pinigų poreikį ir įgyvendinamumą. Vieta Lenkijoje buvo vertinama neigiamai dėl pagrindinių vietos aspektų, nes ji yra žemės ūkio paskirties žemėje, kurios paskirtį reikėtų keisti, ir, kaip paaiškino JLR, dėl to, kad vietą Javore kerta kelias, taip pat kilo abejonių dėl pajėgumų įgyvendinti […]. Posėdžio protokole pažymėta, kad Vykdomojo komiteto nariai pritarė rekomendacijai, kad dėl pirmiau nurodytų priežasčių vietos Lenkijoje svarstymas būtų sustabdytas. Dėl šių neigiamų aspektų JLR valdyba nevertino vietos Lenkijoje kaip galimos alternatyvos.

(178)

Komisija nerado įrodymų, kurie leistų suabejoti Javoro netinkamumu dėl JLR nurodytų priežasčių, ir pažymi, kad nė viena trečioji šalis nepateikė pastabų dėl susijusių klausimų. Be to, kaip paaiškinta šio sprendimo 6.4.4.3 skirsnyje, vieta Meksikoje buvo pasirinkta kaip alternatyvi investicijų vieta, jeigu valstybės pagalba nebūtų suteikta. Todėl Komisija daro išvadą, kad pagalba neturi neigiamo poveikio sanglaudai Javoro atžvilgiu pagal RPG 121 punktą.

(179)

Vadovaujantis RPG 122 punktu, kai pagalbos gavėjas turi konkrečių planų nutraukti ar faktiškai nutraukią tapačią ar panašią veiklą kitoje EEE vietovėje ir ją perkelia į tikslinę vietovę, ir šį perkėlimą bei pagalbą sieja priežastinis ryšys, tai bus laikoma neigiamu poveikiu, kurio greičiausiai neatsvers jokie teigiami elementai.

(180)

Remdamasi Slovakijos institucijų patvirtinimu, kad per dvejus metus iki paraiškos gauti pagalbą pateikimo JLR nebuvo nutraukusi tapačios ar panašios veiklos EEE ir neturėjo jokių konkrečių planų tai padaryti per dvejus metus nuo investicijų pabaigos, Komisija sprendime pradėti procedūrą priėjo prie išvados, kad dėl valstybės pagalbos veikla nėra nutraukiama ar perkeliama.

(181)

Tačiau keliuose 2018 m. balandžio mėn. straipsniuose spaudoje buvo pranešama, kad Jungtinėje Karalystėje vykdant tapačią arba panašią veiklą buvo atleista maždaug 1 000 darbuotojų.

(182)

Slovakijos institucijos paaiškino, kad darbo vietų mažinimas nesusijęs su sprendimu dėl investavimo Nitroje. Jos patvirtino, pateikdamos autentiškų įrodymų, kad JLR neturėjo konkrečių planų atleisti darbuotojus savo Jungtinės Karalystės gamykloje ar kitose gamyklose, kai buvo teikiama paraiška gauti pagalbą Slovakijoje. Slovakijos institucijos taip pat pateikė „saugumo susitarimo“ su profesinėmis sąjungomis, atstovaujančiomis JLR darbuotojus Jungtinėje Karalystėje, kurį JLR pasirašė 2016 m. balandžio 30 d., kopiją. Saugumo susitarime aprašytas ciklo planas, t. y. transporto priemonės, kurios turėjo būti gaminamos Jungtinės Karalystės gamykloje. Slovakijos institucijos paaiškino, kad 2016 m. JLR ir Jungtinės Karalystės profesinės sąjungos raštu susitarė, kad dėl investicijos Slovakijoje, dėl kurios bus perkelta Solihalo gamykloje vykdoma […] transporto priemonių gamyba, nereikės perkelti jokių Jungtinės Karalystės darbuotojų arba uždaryti Jungtinės Karalystės gamyklos. Saugumo susitarime taip pat nustatytos aplinkybės, kuriomis būtų reikalaujama mažinti Jungtinės Karalystės darbuotojų skaičių, ir veiksmai, kurių būtų imtasi reaguojant, tačiau šios aplinkybės buvo apibūdintos kaip „svarbūs ekonominiai pokyčiai, pavyzdžiui, kitas pasaulio ekonomikos nuosmukis, dėl kurio sumažėtų paklausa arba būtų daromas kitoks poveikis anksčiau suderintam ciklo planui“.

(183)

Teikiant paraišką gauti pagalbą buvo žinoma apie […] transporto priemonės gamybos perkėlimą iš Solihalo į Nitrą, tačiau JLR apskritai planavo plėsti gamybą ir Solihalo gamykloje tenkinti didėjančią kitų transporto priemonių paklausą, ypač […] ir […], atitinkamai didinant produkciją. Planuose nurodyta, kad Kasl Bromidže esančios […] gamybos pajėgumai išliks tokie patys.

(184)

Kaip paaiškino Slovakijos institucijos, pateikdamos viešai skelbiamą informaciją, 2018 m. paskelbtas darbo vietų mažinimas buvo susijęs su dyzelinių transporto priemonių paklausos sumažėjimu, iš dalies dėl Jungtinės Karalystės dyzelino apmokestinimo politikos, ir dėl neaiškumų, susijusių su Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES. JLR nusprendė […], o tai turėjo tiesioginį poveikį Solihalo pajėgumams. Šie veiksniai nesusiję su JLR investicijomis Slovakijoje ir įvyko praėjus ne vieniems metams po JLR sprendimo investuoti ir statyti gamyklą Nitroje.

(185)

Todėl Komisija dar kartą patvirtina savo išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp Slovakijos pagalbos priemonės ir veiklos nutraukimo Jungtinėje Karalystėje.

(186)

Atlikus šio sprendimo 170–185 punktuose nurodytą vertinimą, galima daryti išvadą, kad pagalba neturi akivaizdaus neigiamo poveikio konkurencijai ir prekybai pagal RPG 3.7.2 skirsnį.

(187)

RPG 112 punkte nustatyta, kad pagalba būtų suderinama, neigiamas pagalbos priemonės poveikis (konkurencijos iškraipymas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai) turi būti ribotas ir mažesnis už teigiamą poveikį prisidedant prie bendros svarbos tikslo. Yra atvejų, kai neigiamas poveikis akivaizdžiai nusveria teigiamą poveikį, t. y. kai pagalba negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

(188)

Komisijos atliktas minimalių reikalavimų įvertinimas parodė, kad pagalba yra tinkama, kad pateiktas priešingos padėties scenarijus yra patikimas ir realistiškas, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį ir neviršija sumos, kuri būtina JLR sprendimui dėl vietos pakeisti. Pritraukiant investicijas į regioną, kuriam teikiama pagalba, prisidedama prie regioninio Nitros regiono vystymosi. Vertinimas taip pat parodė, kad pagalba neturi akivaizdaus neigiamo poveikio ta prasme, kad rinkoje, kuri patiria visišką nuosmukį, nesukuriamas ar neišlaikomas perteklinis pajėgumas, nedaromas pernelyg didelis poveikis prekybai, laikomasi taikomos regioninės pagalbos viršutinės ribos, nedaromas neigiamas poveikis sanglaudai ir nėra priežastinio veiksnio nutraukti veiklą kitur ir ją perkelti į Nitrą. Be to, teikiant pagalbą nėra neišvengiamai pažeidžiama Sąjungos teisė (40).

(189)

Netinkamas neigiamas poveikis konkurencijai, į kurį reikėtų atsižvelgti atliekant likusį subalansavimą, nurodytas RPG 114, 115 ir 132 punktuose ir yra susijęs su dominuojančios padėties rinkoje sukūrimu ar stiprinimu arba perteklinių pajėgumų kūrimu arba stiprinimu nepakankamai gerai veikiančioje rinkoje, net jeigu rinka nepatiria visiško nuosmukio.

(190)

Remdamasi sprendime pradėti procedūrą atlikta analize, kurią ji patvirtina šiuo sprendimu, Komisija mano, kad pagalba nesuteikia ir nestiprina pagalbą gaunančios įmonės dominuojančios padėties rinkoje atitinkamoje produkto ir geografinėje rinkoje, taip pat nesukuria perteklinių pajėgumų rinkoje, kuri patiria nuosmukį. Todėl Komisija daro išvadą, kad pagalba turi nedidelį neigiamą poveikį konkurencijai.

(191)

Pagalbos poveikis prekybai yra nedidelis, nes laikomasi pakoreguotos regioninės pagalbos viršutinės ribos, o priemonė neturi neigiamo poveikio sanglaudai ir perkėlimui.

(192)

Kadangi pagalba atitinka visus minimalius reikalavimus, ji neturi akivaizdaus neigiamo poveikio, o iš šio sprendimo 190 ir 191 konstatuojamosiose dalyse pateiktos analizės matyti, kad ji turi nedidelį neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai, Komisija daro išvadą, kad esminis teigiamas pagalbos poveikis Nitros regiono regioninei plėtrai, visų pirma sprendime pradėti procedūrą nurodytas investicijų poveikis užimtumui ir pajamų kūrimui, akivaizdžiai atsveria nedidelį neigiamą poveikį.

(193)

Atsižvelgdamos į Komisijos Skaidrumo komunikato (41) II.2 punktą, valstybės narės turi užtikrinti, kad išsamioje valstybės pagalbos svetainėje nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu būtų skelbiamas visas patvirtintos pagalbos schemos arba sprendimo dėl individualios pagalbos suteikimo ir įgyvendinimo nuostatų tekstas arba nuoroda į jį, pagalbą teikiančios institucijos (-ų) pavadinimas, atskirų pagalbos gavėjų pavadinimas, kiekvienam gavėjui suteiktos pagalbos forma ir suma, pagalbos suteikimo data, įmonės rūšis, regionas, kuriame įsisteigęs pagalbos gavėjas (NUTS lygmeniu), ir pagrindinis ekonomikos sektorius, kuriame pagalbos gavėjas vykdo veiklą (NACE grupės lygmeniu). Tokia informacija turi būti skelbiama po to, kai priimamas sprendimas teikti pagalbą; ji turi būti saugoma bent 10 metų ir turi būti prieinama plačiajai visuomenei be apribojimų. Valstybės narės privalo paskelbti šioje konstatuojamojoje dalyje nurodytą informaciją nuo 2016 m. liepos 1 d.

(194)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymėjo, kad Slovakija patvirtino, jog ji laikysis visų Skaidrumo komunikato II.2 punkte nustatytų skaidrumo reikalavimų.

(195)

Komisija daro išvadą, kad regioninė investicinė pagalba, apie kurią pranešta ir kuri teikiama įmonei „Jaguar Land Rover Slovakia s.r.o.“, atitinka visas 2014–2020 m. RPG nustatytas sąlygas ir todėl gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą.

(196)

Atsižvelgiant į tai, kad Slovakijos institucijos išimties tvarka sutiko atsisakyti teisių, kylančių iš SESV 342 straipsnio kartu su Reglamento Nr. 1 (42) 3 straipsniu, ir pritarė, kad šis sprendimas būtų priimtas ir apie jį būtų pranešta anglų kalba pagal SESV 297 straipsnį, šis sprendimas turėtų būti priimtas anglų kalba,

(*)