(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2603/2000 (3) nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamam, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET) (toliau – pradinis tyrimas).

(2)

Taryba, pagreitintai atlikusi peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį, Reglamentu (EB) Nr. 1645/2005 (4) iš dalies pakeitė iš Indijos importuojamam PET galiojančių kompensacinių priemonių dydį.

(3)

Taryba, atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, Reglamentu (EB) Nr. 193/2007 (5) nustatė galutinį kompensacinį muitą dar vienam penkerių metų laikotarpiui.

(4)

Taryba, atlikusi dalines tarpines peržiūras pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, Reglamentu (EB) Nr. 1286/2008 (6) ir Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 906/2011 (7) vėliau iš dalies pakeitė kompensacines priemones.

(5)

2012 m. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 559/2012 (8) buvo baigta dar viena dalinė tarpinė peržiūra, nekeičiant galiojančių priemonių.

(6)

Taryba, atlikusi antrą priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 461/2013 (9) nustatė galutinį kompensacinį muitą dar vienam penkerių metų laikotarpiui.

(7)

Komisija, atlikusi dvi dalines tarpines peržiūras pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1350 (10) iš dalies pakeitė kompensacines priemones.

(8)

Komisija Sprendimu 2000/745/EB (11) sutiko su trijų Indijos eksportuojančių gamintojų pasiūlyta minimalia importo kaina. Komisija dėl pasikeitusių aplinkybių, kuriomis buvo priimti įsipareigojimai, Įgyvendinimo sprendimu 2014/109/ES (12) atšaukė įsipareigojimų priėmimą.

(9)

Šiuo metu galiojančios priemonės – galutinis kompensacinis muitas, nustatytas Reglamentu (ES) Nr. 461/2013 su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1350 (toliau – galiojančios priemonės). Tai specifinis kompensacinis muitas, kurio dydis konkrečiai nurodytiems Indijos gamintojams yra 0–74,6 EUR/t, o visų kitų gamintojų importuojamiems produktams nustatyta 69,4 EUR/t muito norma.

(10)

2016 m. rugsėjo mėn. Indijos eksportuojantis gamintojas „Dhunseri Petrochem Limited“ (toliau – DPL) paprašė Komisijos iš dalies pakeisti reglamentą, kuriuo nustatomos galiojančios priemonės, atsižvelgiant į bendrovės pavadinimo pakeitimą. Tačiau prašyme matyti, kad DPL užmezgė partnerystę – įsteigė bendrąją įmonę su bendrove „Ventures Public Company Limited“ (toliau – IVL), o to pasekmės yra tokios:

(11)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija manė, jog buvo pakankamai įrodymų, kad DPL ir su ja susijusių bendrovių subsidijavimo aplinkybės labai pasikeitė ir kad šie pokyčiai ilgalaikiai, ir dėl to priemones reikėjo peržiūrėti.

(12)

Tuo remdamasi Komisija 2017 m. liepos 6 d. pranešimu (13) paskelbė apie sprendimą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį savo iniciatyva inicijuoti dalinės tarpinės peržiūros tyrimą, kurį atliekant būtų nagrinėjami tik bendrovės DPL ir su ja susijusių bendrovių Indijoje subsidijavimo aspektai. Peržiūros tikslas – nustatyti naujos struktūros bendrovės subsidijavimo normą.

(13)

Kitas Indijos eksportuojantis gamintojas „Reliance Industries Limited“ (toliau – „Reliance“) pateikė prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Prašyta nagrinėti tik bendrovės „Reliance“ subsidijavimo aspektus.

(14)

„Reliance“ pateikė pakankamai įrodymų, kad kompensuotinų subsidijų poveikiui kompensuoti nebebūtina toliau taikyti dabartinio dydžio priemonių. Visų pirma bendrovė teigė, kad bendras subsidijos lygis sumažėjo, nes nebetaikoma tikslinių produktų schema bei tikslinių rinkų schema, be to, sumažintos sumos, pareiškėjo gaunamos pagal kitas schemas, pavyzdžiui, išankstinių leidimų schemą ir sąlyginio apmokestinimo muitu schemą.

(15)

Nustačiusi, kad prašyme pateikta pakankamai įrodymų, Komisija 2017 m. liepos 6 d. (14) pranešė inicijuosianti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, kurią atliekant bus nagrinėjami tik bendrovės „Reliance“ subsidijavimo aspektai.

(16)

Abiejuose pranešimuose apie inicijavimą Komisija paskelbė, kad atliekant tyrimą taip pat bus įvertinta, ar tinkama iš dalies pakeisti visų kitų bendrovių Indijoje importuojamam tam tikram Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET) nustatytą muito normą.

(17)

Kadangi abi tarpinės peržiūros yra susijusios su tuo pačiu peržiūrimuoju produktu, ta pačia kilmės šalimi ir tuo pačiu tiriamuoju laikotarpiu ir, kadangi abiem priemonėms taikoma ta pati procedūra, nuspręsta, kad abi peržiūras yra tikslinga užbaigti tuo pačiu teisės aktu.

(18)

Komisija apie dalinių tarpinių peržiūrų inicijavimą oficialiai pranešė bendrovei „Dhunseri“, jos susijusioms bendrovėms ir bendrovei „Reliance“ (toliau – susiję eksportuojantys gamintojai), Sąjungos gamintojų asociacijai, žinomiems susijusiems Sąjungos importuotojams ir naudotojams bei eksportuojančios šalies atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešimuose apie inicijavimą nustatytą terminą.

(19)

Norėdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalinga tyrimui, Komisija susijusiems eksportuojantiems gamintojams ir Indijos Vyriausybei nusiuntė klausimynus ir per nustatytą terminą gavo atsakymus.

(20)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalinga norint padaryti išvadas dėl subsidijavimo. Komisija surengė tikrinamuosius vizitus IVDPIL patalpose Kalkutoje, MPPL būstinėje Delyje, MPPL gamykloje Karnale, bendrovės „Reliance“ patalpose Mumbajuje ir Indijos Vyriausybės patalpose Naujajame Delyje (Užsienio prekybos generalinio direktorato ir Prekybos ministerijos patalpose).

(21)

Atliekant subsidijavimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2016 m. balandžio 1 d. – 2017 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis).

(22)

2018 m. liepos 25 d. Indijos Vyriausybei ir kitoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi Komisija ketino siūlyti iš dalies keisti bendrovėms „Dhunseri“ ir „Reliance“ taikomas muito normas. Joms taip pat buvo duota pakankamai laiko pateikti pastabų. Į visą pateiktą informaciją ir pastabas deramai atsižvelgta, kaip nurodyta toliau.

(23)

„Reliance“ pažymėjo, kad faktai buvo atskleisti praėjus daugiau kaip 12 mėnesių nuo tyrimo inicijavimo ir nurodė PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SKP sutartis) 11 straipsnio 11 dalį, kurioje nustatyta, kad tyrimai „užbaigiami“ per vienus metus, „išskyrus ypatingas aplinkybes“, ir pagrindinio reglamento 22 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad peržiūros atliekamos „nedelsiant“ ir „paprastai“ užbaigiamos per 12 mėnesių nuo peržiūros inicijavimo. Tuo remdamasi „Reliance“ tvirtino, kad, nesant ypatingų aplinkybių arba Komisijos pateikto pagrindimo, tyrimas turėtų būti „nutrauktas nenustačius apsaugos priemonių“.

(24)

Tačiau, kalbant apie terminus, Komisija pažymi, kad šiam peržiūros tyrimui taikoma SKP sutarties 21 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad kompensacinių muitų peržiūros „paprastai užbaigiamos per 12 mėnesių nuo peržiūros inicijavimo dienos“, ir nenurodytos jokios ypatingos aplinkybės, kuriomis reikėtų pagrįsti ilgesnį nei 12 mėnesių tyrimo laikotarpį. Atitinkamai, pagrindinio reglamento 22 straipsnio 1 dalyje nenurodytos jokios ypatingos aplinkybės, kuriomis reikėtų pagrįsti ilgesnį nei 12 mėnesių tyrimo laikotarpį. Šios peržiūros atliekamos per pagrindinio reglamento 22 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 mėnesių laikotarpį. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(25)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – Indijos kilmės polietileno tereftalatas (PET), kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628–5 yra 78 ml/g arba didesnis ir kurio KN kodas šiuo metu yra 3907 61 00 (toliau – peržiūrimasis produktas).

(26)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūrimasis produktas pasižymi tomis pačiomis fizinėmis bei cheminėmis savybėmis ir naudojamas tiems patiems tikslams kaip produktas, gaminamas ir parduodamas Indijos vidaus rinkoje. Todėl padaryta išvada, kad vidaus ir eksporto rinkose parduodami produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(27)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad DPL užmezgė partnerystę – įsteigė bendrąją įmonę su bendrove IVL. Užmezgusi partnerystę DPL 2016 m. balandžio 1 d. perkėlė visas savo PET gamybines patalpas į naują bendrovę IVDPIL ir įsigijo 50 % šios bendrovės akcijų, o likusius 50 % įsigijo IVL patronuojamoji bendrovė „Ventures Global Services Limited“. Taigi DPL nuo tos datos nebebuvo peržiūrimojo produkto eksportuojantis gamintojas.

(28)

Atlikus tyrimą taip pat patvirtinta, kad DPL įsigijo 50 % MPPL, kuris yra Indijos PET gamintojas, anksčiau neeksportavęs peržiūrimojo produkto į Sąjungą, todėl atliekant ankstesnius tyrimus dėl Indijos kilmės PET jam nebuvo nustatytas individualus kompensacinis muitas. Likę 50 % MPPL akcijų priklauso bendrovei „Indorama Ventures Global Services Limited“.

(29)

2017 m. gegužės 12 d. IVDPIL pakeitė savo pavadinimą į „IVL Dhunseri Petrochem Industries Private Limited“ (toliau – IDIPL), o MPPL perdavė visą savo turtą, skolas, įsipareigojimus ir darbuotojus bendrovei IDIPL. 2017 m. gruodžio 4 d. Kalkutos Aukštasis teismas pritarė šiam perdavimui.

(30)

DPL, IDIPL (anksčiau IVDPIL) ir MPPL toliau vadinamos „Dhunseri“ grupe. Todėl daline tarpine peržiūra buvo siekiama nustatyti „Dhunseri“ grupei taikytiną subsidijavimo normą. Šiuo tikslu duomenys apie IDIPL ir MPPL (kuris peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vis dar veikė kaip atskiras eksportuojantis peržiūrimojo produkto gamintojas) buvo nagrinėjami bendrai, kad būtų galima apskaičiuoti visos „Dhunseri“ grupės subsidijavimo normą, nes ji yra taikoma galutinės struktūros grupei, kurioje MPPL gamykla įtraukta į bendrovę IDIPL.

(31)

Remiantis ankstesnėse peržiūrose nagrinėtomis subsidijomis, Indijos Vyriausybės ir susijusių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija ir Komisijos klausimyno atsakymais, tirtos šios priemonės:

(32)

Pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytos subsidijos grindžiamos šiais politikos dokumentais ir teisės aktais.

(33)

ILS, MSLS, BIL, EOĮ/SEZ, GPESS, TRS, TPS, SDES, IEPS ir STSPS schemos grindžiamos 1992 m. Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija.

(34)

ILS, BIL, EOĮ/SEZ, GPESS ir IEPS schemos grindžiamos 2015–2020 m. užsienio prekybos politika (toliau – 2015–2020 m. UPP), kuri yra susijusi su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Be to, 2015–2020 m. UPP reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato Procedūrų vadovo I tome (toliau – 2015–2020 m. PV I). Procedūrų vadovas nuolat atnaujinamas.

(35)

MSLS, TRS, TPS, SDES ir STSP schemos, kurios buvo grindžiamos ankstesniu 2009–2014 m. Užsienio prekybos politikos dokumentu (toliau – 2009–2014 m. UPP), nebuvo atnaujintos pagal 34 konstatuojamojoje dalyje minėtą 2015–2020 m. UPP.

(36)

SAMS yra grindžiama 1962 m. Muitinės įstatymo 75 skirsniu, 1944 m. Centrinio akcizų įstatymo 37 skirsniu, 1994 m. Finansų įstatymo 93A ir 94 skirsniais ir 1995 m. Muitų, centrinio akcizų muito ir paslaugų mokesčio sąlyginio apmokestinimo taisyklėmis. Sąlyginio apmokestinimo normos skelbiamos reguliariai.

(37)

EKS yra grindžiama 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniai, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(38)

MTTPPMS grindžiama 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu (toliau – PMĮ), kuris kiekvienais metais yra iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(39)

PIS grindžiama 2015 m. gruodžio 4 d. pagrindiniu aplinkraščiu DBR.Dir.BC.Nr. 62/04.02.001/2015–16 dėl „Rupijomis suteiktų eksporto kreditų palūkanų subalansavimo prieš prekių išsiuntimą ir po jo schemos“.

(40)

KIPS schemą, grindžiamą 2015 m. Gudžarato pramonės lengvatų politika, administruoja Gudžarato Vyriausybė.

(41)

HV/VSP administruoja Harijanos Vyriausybė; ji nustatyta 2015 m. verslumo skatinimo politikoje Harijanos pramonės ir prekybos departamento pranešimu.

(42)

GAEMS grindžiama 1958 m. Gudžarato elektros mokesčio įstatymo (toliau – Elektros įstatymas) 3 skirsnio 2 dalies vii ir viii papunkčiais su pakeitimais, retkarčiais daromais Gudžarato Vyriausybės oficialiajame leidinyje.

(43)

MV/LPS grindžiama Maharaštros Vyriausybės rezoliucija Nr. PSI-2013/(CR-54)/IND-8.

(44)

VBPS schemą administruoja Vakarų Bengalijos Vyriausybė; ji nustatyta 2014 m. rugsėjo 12 d. Vakarų Bengalijos Vyriausybės prekybos ir pramonės departamento pranešimu Nr. 309 – CI/O/ADN/GEN-INC/512.

(45)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytos schemos buvo arba nutrauktos, arba jomis abu susiję eksportuojantys gamintojai nepasinaudojo: MSLS, BIL, EKS, EOĮ/SEZ, TRS, TPS, MTTPPMS, SDES, PIS, STSPS, KIPS, HV/VSP, MV/LPS ir VBPS.

(46)

Komisija nustatė, kad tik vienas iš šiose peržiūrose nagrinėjamų eksportuojančių gamintojų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasinaudojo šia priemone labai nedideliam skaičiui eksporto operacijų. Iš tiesų ta pati bendrovė didžiajai daliai savo eksporto operacijų pasinaudojo sąlyginio apmokestinimo muitu schema (SAMS), kuri aptarta 3.4 skirsnyje. Kadangi ILS ir SAMS negalima pasinaudoti tuo pačiu metu toms pačioms eksporto operacijoms, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ILS buvo beveik nepasinaudota, todėl ji nusprendė atliekant peržiūras pagal ILS gautos naudos kiekybiškai neįvertinti.

(47)

Komisija nustatė, kad susiję eksportuojantys gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu naudojosi SAMS.

(48)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu taikytas teisinis pagrindas – 1995 m. Muitų ir sąlyginio apmokestinimo pagrindiniais akcizais taisyklės (toliau – 1995 M. SAMS taisyklės) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. (15) Praėjus peržiūros tiriamajam laikotarpiui šį teisinį pagrindą pakeitė 2017 m. Muitų ir sąlyginio apmokestinimo pagrindiniais akcizais taisyklės (16) (toliau – 2017 m. taisyklės), kurios įsigaliojo 2017 m. spalio 1 d. Šios sąlyginio apmokestinimo muitu schemos apskaičiavimo metodą reglamentuoja 1995 m. SAMS taisyklių 3 taisyklės 2 dalis. Minėtų SAMS taisyklių 12 taisyklės 1 dalies a punkto ii papunktis reglamentuoja deklaraciją, kurią eksportuotojai turi pateikti, norėdami pasinaudoti šia schema. Šios taisyklės nepasikeitė 2017 m. SAMS taisyklėse ir atitinka 3 taisyklės 2 dalį bei 13 taisyklės 1 dalies a punkto ii papunktį.

(49)

Be to, aplinkraštyje Nr. 24/2001 (17) pateikti konkretūs nurodymai, kaip laikytis 3 taisyklės 2 dalies ir reikalavimų, taikomų deklaracijai, kurią eksportuotojai turi pateikti pagal 12 taisyklės 1 dalies a punkto ii papunktį.

(50)

1995 m. SAMS taisyklių 4 taisyklėje nustatyta, kad centrinė valdžia gali patikslinti pagal 3 taisyklę nustatytą sumą arba normas. Vyriausybė padarė keletą pakeitimų – paskutinį kartą normos patikslintos 2015 m. lapkričio 16 d. pranešimais Nr. 110/2015 CUSTOMS (N.T.) (18) ir 2016 m. spalio 31 d. pranešimais Nr. 131/2016 CUSTOMS (N.T.) (19). Todėl peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimajam produktui iki 2016 m. lapkričio 14 d. buvo taikoma 1,9 %, o vėliau – 1,5 % FOB vertės norma.

(51)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(52)

Pagal šią schemą bet kuri bendrovė, eksportuojanti reikalavimus atitinkančius produktus, turi teisę gauti grynųjų pinigų sumą, atitinkančią deklaruotos eksportuojamų medžiagų FOB vertės procentinę dalį. Muitų ir sąlyginio apmokestinimo pagrindiniais akcizais taisyklių 3 taisyklės 2 dalyje nurodoma, kaip apskaičiuojama subsidijos suma:

(53)

Kitaip tariant, Indijos Vyriausybė grąžintiną sumą grindė visos pramonės muitų, sumokėtų už importuotas žaliavas, vidutinėmis vertėmis ir vidutine pramonės panaudojimo dalimi, kuri Indijos Vyriausybės manymu yra tipiška reikalavimus atitinkančių eksportuojamų produktų gamintojams. Tuomet Indijos Vyriausybė grąžintiną sumą išreiškia kaip reikalavimus atitinkančių eksportuojamų produktų vidutinės eksporto vertės procentinę dalį.

(54)

Indijos Vyriausybė šią procentinę dalį naudoja tam, kad apskaičiuotų grynųjų pinigų sumą, kurią turi teisę gauti visi reikalavimus atitinkantys eksportuotojai. Šios schemos normą kiekvienam produktui atskirai nustato Indijos Vyriausybė. Kaip paaiškinta 50 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimajam produktui iki 2016 m. lapkričio 14 d. buvo taikoma 1,9 % FOB vertės norma, o vėliau – 1,5 %.

(55)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Į muitinės serverį įvedant krovinio duomenis nurodoma, kad eksportas vykdomas pagal SAMS, ir SAMS suma nustatoma neatšaukiamai. Po to, kai vežėjas pateikia bendrąją eksporto deklaraciją ir muitinė įsitikina, kad joje pateikti duomenys atitinka važtaraščio duomenis, laikoma, kad visos sąlygos yra įvykdytos ir sąlyginio apmokestinimo suma turi būti sumokėta tiesioginiu mokėjimu į eksportuotojo banko sąskaitą arba išduodant banko vekselį.

(56)

Be to, eksportuotojas turi pateikti eksporto pajamų panaudojimo įrodymą pateikdamas banko pažymą apie eksporto pajamų panaudojimą (BRC). Šį dokumentą galima pateikti po to, kai sumokama sąlyginio apmokestinimo suma, tačiau Indijos Vyriausybė susigrąžina sumokėtą sumą, jei eksportuotojas per nustatytą terminą nepateikia BRC.

(57)

Sąlyginio apmokestinimo suma gali būti panaudota bet kokiam tikslui ir pagal Indijos apskaitos standartus sąlyginio apmokestinimo suma komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu įtraukiama į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas įsipareigojimas eksportuoti.

(58)

Atitinkamuose teisės aktuose ir administracinėse instrukcijose nustatyta, kad Indijos muitinės administracija neturi reikalauti, kad eksportuotojui, prašančiam pasinaudoti sąlyginio apmokestinimo muitu schema, turėjo būti arba bus taikomas mokėtinas muitas už eksportuojamų prekių gamybai reikalingų žaliavų importą (20). Be to, per tikrinamąjį vizitą Indijos Vyriausybės patalpose Indijos Vyriausybė patvirtino, kad bendrovės, kurios visas eksportuojamam PET gaminti naudojamas žaliavas perka vidaus rinkoje, vis tiek gali pasinaudoti visa norma, apskaičiuota pagal minėtą 3 taisyklės 2 dalį. Šis tyrimas taip pat parodė, kad praktiškai tai buvo taikoma vienam bendradarbiaujančiam eksportuotojui, kuris pasinaudojo SAMS nepaisant to, kad jis neimportavo nė vienos pagrindinės žaliavos (PTA ir MEG), naudotos peržiūrimajam produktui gaminti.

(59)

SAMS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Vadinamoji sąlyginio apmokestinimo muitu suma yra Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes tai yra negautos pajamos (t. y. Indijos Vyriausybės surinkti tariami importo muitai, kurie yra grąžinami arba juos atsisakoma išieškoti). Šios lėšos gali būti naudojamos be apribojimų. Be to, sąlyginio apmokestinimo muitu suma yra naudinga eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą permokėtomis importo muitų, kuriuos Indijos Vyriausybė grąžina arba atsisako išieškoti, sumomis.

(60)

Eksportuojamų produktų sąlyginio apmokestinimo muitu normą kiekvienam produktui atskirai nustato Indijos Vyriausybė. Tačiau, nors subsidija vadinama sąlyginiu apmokestinimu muitu, ši schema neturi visų leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, savybių. Be to, ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo I punkte, II priede (Sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (Pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Grynųjų pinigų išmokėjimas eksportuotojui nesiejamas su faktiniu žaliavoms taikomų importo muitų mokėjimu ir nėra muito kreditas buvusio ar būsimo žaliavų importo muitams kompensuoti. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, skirta patvirtinti, kokios žaliavos ir kokiais kiekiais yra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(61)

Indijos Vyriausybės mokėtina suma eksportuotojams už eksportuojamus produktus priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(62)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad SAMS yra kompensuotina.

(63)

Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, subsidijų sumą apskaičiavo remdamasi jų gavėjui tekusia nauda, nustatyta peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad gavėjas gauna naudos tuo metu, kai pagal šią schemą įvykdoma eksporto operacija. Tuo momentu Indijos Vyriausybė privalo sumokėti grynųjų pinigų sumą, o tai yra finansinis įnašas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, be kita ko, nurodoma konkrečiai eksporto operacijai suteiktina suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija manė, kad pagal SAMS gautą naudą buvo tikslinga įvertinti atsižvelgiant į sumų, gautų už eksporto operacijas, pagal šią programą atliktas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, visumą.

(64)

„Dhunseri“ grupė pažymėjo, kad pagal SAMS gauta nauda sumažėjo nuo 1,9 % iki 1,5 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, ir teigė, kad šis sumažėjimas buvo ilgalaikis, t. y. sumažėjo SAMS norma – nuo 5,5 % 2011 m. iki 1,5 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Dėl tos priežasties bendrovė tvirtino, kad SAMS, jei ji būtų kompensuojama, turėtų būti kompensuojama tik pagal 1,5 % normą.

(65)

Tačiau Komisija pažymėjo, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį „kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuojama pagal tai, kokią naudą subsidijos gavėjui suteikė subsidija, per subsidijavimo tiriamąjį laikotarpį“. Kaip minėta pirmiau, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu norma iki 2016 m. lapkričio 14 d. buvo 1,9 %, o vėliau – 1,5 % FOB vertės. Todėl Komisija mano, kad turėtų būti naudojamos peržiūros tiriamojo laikotarpio faktinės normos. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(66)

„Reliance“ tvirtino, kad apskaičiuojant naudą remiantis SAMS turėtų būti atsižvelgta tik į permokėtas sumas, nes SAMS turėtų būti laikoma pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį leistina sąlyginio apmokestinimo muitu schema, tačiau nepateikė išsamesnių duomenų tvirtinimui pagrįsti. Kaip paaiškinta 60 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad SAMS neturi leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos savybių. Be to, dėl „Reliance“ Komisija per patikrinimą vietoje padarė išvadą, kad „Reliance“ naudojosi SAMS, nors peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ji neimportavo nė vienos iš abiejų susijusių žaliavų (MEG ir PTA). Todėl tvirtinimas buvo atmestas, nes remiantis turima informacija visa „Reliance“ skirta suma yra permokėta suma.

(67)

MPPL paaiškino, kad jis naudojo grynintą tereftalio rūgštį (PTA) ir monoetilenglikolį (MEG) PET gaminti ir kad abi žaliavos gautos iš to paties vidaus tiekėjo, kuris pagal pirkimo sutartį MPPL taikė vadinamąjį numanomos muito sumos elementą. Tuo remdamasis MPPL tvirtino, kad jis mokėjo žaliavų, kurios naudojamos eksportuojamam produktui gaminti, importo muitus ir todėl skaičiuojant SAMS turėtų būti apsiribojama tik permokėtomis sumomis. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad MPPL nepateikė jokių įrodymų, kad „numanoma muito suma“ būtų atitikusi kokį nors faktinį importo muitų mokėjimą. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(68)

IDIPL teigė, kad MEG – viena iš dviejų pagrindinių žaliavų, kurias bendrovė naudojo PET gaminti, buvo tik importuojama ir kad už šį importą buvo sumokėti importo muitai. Remdamasis muitų, sumokėtų už peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksportuotam PET gaminti naudotą MEG, suma IDIPL taip pat pateikė tariamos permokėtos atsisakytų išieškoti muitų sumos skaičiavimus ir tvirtino, kad subsidijavimo lygis turėtų būti nustatytas remiantis tik ta permokėta atsisakytų išieškoti muitų suma. Nepaisant to, kad nėra jokios sistemos ar tvarkos, skirtos patvirtinti, kurios žaliavos ir koks jų kiekis sunaudojama eksportuojamiems produktams gaminti, Komisija patikrino šį tvirtinimą pagal pagrindinio reglamento II priedo 5 dalį. Patikrinus patvirtinta, kad visa PET gaminti panaudota MEG buvo importuota ir kad tvirtinime nurodyta importo muitų suma už MEG, kuri buvo panaudota peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksportuotam PET gaminti, iš tiesų buvo faktiškai sumokėta. Tuo remdamasi Komisija priėmė tvirtinimą ir subsidijavimo lygį apskaičiavo remdamasi tik ta permokėta atsisakytų išieškoti muitų suma.

(69)

Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šias subsidijų sumas paskirstė visai peržiūrimojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamą vardiklį, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(70)

Todėl Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijų normos pagal šią schemą sudarė 0,38 % „Dhunseri“ grupei ir 1,67 % „Reliance“.

(71)

„Reliance“ tvirtino, kad Komisija suklydo SAMS laikydama subsidija ir schema, kuriai taikomas 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis, ir teigė, kad, be to, Komisija veikė prieštaraudama šiai išvadai ir tikrino kito eksportuotojo permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą. „Reliance“ tvirtino, kad skaičiuodama permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą Komisija skirtingas tyrimo šalis traktavo skirtingai ir, visų pirma „Reliance“ atveju, kompensuojama pripažino visą pagal SAMS gautą naudą vietoje to, kad kompensuojama dalimi pripažintų tik permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą.

(72)

Šis tvirtinimas yra nepagrįstas. Iš tiesų, kaip paaiškinta pirmiau, nors subsidija vadinama sąlyginiu apmokestinimu muitu, ši schema neturi visų leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, savybių. Taip pat ši schema neatitinka pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose nustatytų taisyklių, nes mokėjimas grynaisiais pinigais eksportuotojui nesiejamas su faktiniu žaliavų importo muitų mokėjimu ir nėra muito kreditas buvusio ar būsimo žaliavų importo muitams kompensuoti. Be to, tas pats metodas ir taisyklės buvo taikomi visoms bendrovėms („Reliance“ ir „Dhunseri“ grupei), nes Komisija siekė suprasti, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendrovės iš tiesų importavo susijusias žaliavas ir už tokį importą mokėjo importo muitus. Tada, remdamasi turima informacija, Komisija apskaičiavo dviejų bendrovių permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą. Abiejų bendrovių padėtis aptarta toliau. IDIPL (priklauso „Dhunseri“ grupei) tvirtino ir pateikė įrodymų, kad viena iš dviejų pagrindinių žaliavų, naudotų PET gaminti, buvo tik importuojama ir kad už šį importą buvo sumokėti importo muitai. Komisija atliko patikrinimą ir įsitikino, kad tvirtinimas yra teisingas. Remdamasi šiuo faktiniu pagrindu Komisija apskaičiavo subsidijavimo lygį pagal permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą. „Reliance“ buvo paraginta pateikti tokius pačius įrodymus kaip IDIPL, tačiau to nepadarė. Todėl „Reliance“ permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą sudarė visa iš Indijos Vyriausybės gauta suma. Taigi, kadangi šių dviejų eksportuojančių gamintojų skirtumas pagrįstas turimų faktų skirtumais, tvirtinimas buvo atmestas.

(73)

„Reliance“ toliau tvirtino, kad prievolė įrodyti buvo netinkamai taikoma, nes eksportuojančiam gamintojui tariamai teko prievolė nustatyti, kokia yra permokėta atsisakytų išieškoti muitų suma.

(74)

Komisija su tuo nesutinka. Primenama, kad tyrimo procesas yra grindžiamas klausimyno atsakymais ir tikrinamaisiais vizitais. Informacija apie konkrečios bendrovės faktiškai sumokėtų (arba nesumokėtų) importo muitų dydį yra faktinė informacija, kurią bendrovė turi nurodyti. „Reliance“ nepateikė šios informacijos pildydama 19 konstatuojamojoje dalyje nurodytą klausimyną, kuriame suinteresuotosios šalys raginamos pateikti visą subsidijavimo normos skaičiavimui svarbią informaciją. Neturėdama tokios informacijos Komisija aktyviai rinko informaciją, kuria remdamasi per 2017 m. gruodžio mėn. patikrinimą vietoje bendrovės „Reliance“ patalpose galėtų nustatyti galimą permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą. Pirmiausia nustatyta, kad „Reliance“ nemokėjo dviejų pagrindinių žaliavų, kurios naudotos eksportuojamam PET gaminti, t. y. PTA ir MEG, importo muitų. Komisija toliau nagrinėjo, ar buvo sumokėti importo muitai už žaliavas, kurios naudotos gaminti PTA, MEG ar pradines žaliavas, naudotas PTA ar MEG gaminti. Tačiau paaiškėjo, kad „Reliance“, kuri yra integruota naftos chemijos bendrovė, importavo žalią naftą ir viduje gamino visus tarpinius produktus, kurie vėliau naudojami PET gaminti. Tada Komisija nustatė žaliai naftai taikomą importo muito normą, kuri, kaip paaiškėjo, yra 0 %, kaip tą įrodo per tikrinamąjį vizitą „Reliance“ pateikti dokumentai. Remiantis šia informacija paaiškėjo, kad visa SAMS suma yra permokėta atsisakytų išieškoti muitų suma. „Reliance“ per visą likusį tyrimo etapą nepateikė jokių patikrinamų pastabų dėl duomenų, kurios galėtų pakeisti šią išvadą. Nors prašyta ne vieną kartą, „Reliance“ nepateikė jokios informacijos, kuri leistų apskaičiuoti permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą. Trumpai tariant Komisija aktyviai rinko informaciją, kuri yra reikalinga SAMS subsidijavimo lygiui apskaičiuoti, o „Reliance“, nepaisydama ne vieno raginimo, nepateikė faktinės bendrovės turimos informacijos, kuri pateisintų skaičiavimus, rodančius, kad permokėta atsisakytų išieškoti muitų suma yra mažesnė nei SAMS suma. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(75)

„Reliance“ tvirtino, kad vienintelis Komisijos kvietimas pateikti informacijos, kuri leistų nustatyti permokėtos atsisakytų išieškoti muitų sumos dydį, buvo pateiktas per faktų atskleidimą. Tačiau Komisija pastebi, kad „Reliance“ buvo raginama užpildyti klausimyną ir pateikti informacijos apie permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą per tikrinamąjį vizitą, kaip paaiškinta 74 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis tvirtinimas taip pat atmestas.

(76)

„Reliance“ pastebėjo, kad Komisija nepateikė tikrinimo ataskaitos ir tvirtino, kad neturėdama šios ataskaitos negalėjo tinkamai ginti savo interesų dėl SAMS, nes Komisija jai perkėlė prievolę įrodyti, kokio dydžio yra pagal SAMS gaunama nauda.

(77)

Kaip paaiškinta pirmiau, Komisija mano, kad prievolė įrodyti, kad importo muitai buvo sumokėti už žaliavas, kurios naudotos gaminant eksportuojamus produktus, už kuriuos Indijos Vyriausybė grąžino tuos tariamai sumokėtus importo muitus, tenka eksportuojančiam gamintojui. Komisijai tenka prievolė remiantis turima informacija apskaičiuoti subsidijavimo sumą. Dėl to Komisija pažymi, kad atitinkami elementai, kurie buvo naudoti siekiant nustatyti SAMS subsidijavimo normą pagal 69 konstatuojamojoje dalyje paaiškintą metodą, buvo patikrinti remiantis „Reliance“ klausimyno atsakymais. SAMS buvo tikrinama lygiagrečiai su IEPS, nes abi schemos yra labai panašios. Buvo patikrintos kelios eksporto sąskaitos faktūros ir susiję dokumentai. Su šia informacija „Reliance“ taip pat gali susipažinti kaip su vizito metu gautais dokumentais. Per tikrinamąjį vizitą Komisija nustatė, kad neatitiko „Reliance“ nurodyta pagal SAMS eksportuotų prekių vertė ir pagal IEPS eksportuotų prekių vertė. Šį neatitikimą „Reliance“ paaiškino per vizitą pateikusi dokumentus. Vis dėlto šis neatitikimas neturi poveikio subsidijavimo sumos skaičiavimui. Per tikrinimą kitų neatitikimų, susijusių su „Reliance“ pateiktais dokumentais dėl SAMS, nepastebėta. Taigi, suinteresuotosioms šalims, įskaitant „Reliance“, visa informacija, kuri yra reikalinga, kad suinteresuotosios šalys galėtų pasinaudoti teisėmis į gynybą, buvo pateikta ankstyvu tyrimo etapu. Todėl Komisija mano, kad per vykdomą tyrimą buvo tinkamai užtikrintos „Reliance“ teisės į gynybą. 74 konstatuojamojoje dalyje taip pat įrodoma, kad Komisija neperkėlė prievolės įrodyti, o priešingai – aktyviai rinko informaciją, kuri buvo reikalinga pagal SAMS gaunamos naudos sumai apskaičiuoti. Todėl tvirtinimas atmetamas.

(78)

Kaip paaiškinta pirmiau, visi ekonominės veiklos vykdytojai traktuoti remiantis tomis pačiomis taisyklėmis, atidžiai įvertinus jų konkrečią faktinę padėtį. IDIPL pakartojo tvirtinimą, kad MPPL per PTL buvo taikomas numanomas muitas ir jis tą muitą sumokėjo PRA ir MEG vidaus tiekėjui pagal jų tarpusavio sutartimi įformintą susitarimą. IDIPL tvirtino, kad numanomo muito suma turėtų būti išskaičiuota iš visos pagal SAMS gaunamos naudos sumos. IDIPL toliau tvirtino, kad numanomo muito priemone sudaroma galimybė priimti politinį sprendimą perkelti į vartotojų grandį importo muitą, taikomą žaliavų tiekėjui.

(79)

Dėl šio tvirtinimo Komisija gali patvirtinti, kad komercinėje MPPL ir jo tiekėjo sutartyje minimas numanomo muito komponentas formulėje, kuri naudota žaliavų kainai apskaičiuoti. Tačiau tai savaime nėra įrodymas, kad vidaus tiekėjas faktiškai sumokėjo muitą, nes ši formulė yra komercinių derybų rezultatas, pagal kurį nebūtinai atsižvelgiama į tai, ar muitai yra faktiškai sumokėti. Šiuo atžvilgiu IDIPL nepateikė jokių įrodymų, kad jų pirktas žaliavas tiekėjas importavo ir, jei importavo, buvo sumokėti muitai. Dėl to tvirtinimas buvo atmestas.

(80)

Indijos Vyriausybė tvirtino, kad pagal SAMS, kaip ji aprašyta SKP sutartyje, nebūtinai numatoma atsisakyti išieškoti importo muitus, sumokėtus už importuotas žaliavas/atleisti nuo šių muitų/atidėti jų mokėjimą, tačiau taip pat gali būti numatomas atsisakymas išieškoti netiesioginius mokesčius. Tuo remdamasi Indijos Vyriausybė tvirtino, kad Komisija padarė esminę klaidą SAMS apibūdindama kaip neleistiną sąlyginio apmokestinimo muitu sistemą remdamasi tuo, kad ja galima pasinaudoti net jei nėra mokami importo muitai.

(81)

Dėl to Komisija pastebėjo, kad nors Indijos Vyriausybė pateikė teisinių motyvų dėl atsisakymo išieškoti tiesioginius mokesčius, ji nepateikė jokių įrodymų, kad kuri nors suinteresuotoji šalis tokius netiesioginius mokesčius iš tiesų sumokėjo ar jie buvo mokėtini už žaliavas, naudotas eksportuojamam PET gaminti, ir, jei šie mokesčiai buvo sumokėti, kad jie nebuvo grąžinti pagal kitą mokesčių priemonę, nesusijusią su SAMS. Per tyrimą nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė informacijos apie netiesioginius mokesčius, susijusius su SAMS, kuri būtų turėjusi poveikio permokėtos atsisakytų išieškoti muitų sumos dydžio nustatymui, nors jos buvo ne vieną kartą raginamos pateikti informacijos, kuri leistų apskaičiuoti permokėtą pagal SAMS atsisakytų išieškoti muitų sumą. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(82)

Indijos Vyriausybė toliau tvirtina, kad pagal SAMS yra taikomas tikrinimo mechanizmas, kuris leidžia stebėti žaliavų sunaudojimą gaminant eksportuojamą produktą.

(83)

Tvirtinimui pagrįsti Indijos Vyriausybė nurodė kelias Sąlyginio apmokestinimo taisyklių ir Muitinės vadovo nuostatas, pagal kurias atliekami auditai ir tikrinimai, tačiau neįrodė, kad pagal SAMS schemą būtų taikoma sistema ar procedūra, leidžianti patvirtinti, kokios žaliavos ir koks jų kiekis yra sunaudota eksportuojamam produktui gaminti, kaip apibrėžta II priedo 4 dalyje. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(84)

Papildoma, kad tai, jog nėra tikrinimo sistemos ar procedūros, kaip apibrėžta II priedo 4 dalyje, neturi poveikio subsidijos sumos nustatymui, kaip nurodyta 70 konstatuojamojoje dalyje, nes Komisija permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą apskaičiavo remdamasi iš tiriamų bendrovių gauta informacija. Indijos Vyriausybė tvirtino, kad Komisija privalėjo aktyviai veikti skaičiuodama permokėtą atsisakytų išieškoti muitų sumą.

(85)

74 konstatuojamojoje dalyje įrodyta, kad Komisija aktyviai ieškojo informacijos, kuri leistų nustatyti, ar dalis SAMS sumos nebuvo permokėta atsisakytų išieškoti muitų suma. Be to, net ir paraginta, Indijos Vyriausybė neatliko tolesnio nagrinėjimo remdamasi faktiniais susijusių eksportuojančių gamintojų sandoriais. Todėl tvirtinimas yra nesusijęs.

(86)

Komisija nustatė, kad susiję eksportuojantys gamintojai pagal GPESS gavo nuolaidų, kurios galėjo būti skirtos peržiūrimajam produktui peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(87)

Išsamus GPESS apibūdinimas pateiktas 2015–2020 m. UPP 5 skyriuje ir 2015–2020 m. PV I 5 skyriuje.

(88)

Teisę naudotis šia priemone turi gamintojai eksportuotojai, taip pat su finansuojančiais gamintojais susieti prekiautojai eksportuotojai ir paslaugų teikėjai.

(89)

Laikydamasi įsipareigojimo eksportuoti sąlygos bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones ir naudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muito normą. Tuo tikslu, pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Vykdant įsipareigojimą eksportuoti importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportui skirtų prekių kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. Pagal 2015–2020 m. UPP gamybos priemones pagal GPESS galima importuoti mokant 0 % muito normą. Įsipareigojimas eksportuoti, kuris yra lygus šešis kartus nesumokėtam muitui, turi būti įvykdytas per ne daugiau kaip šešerius metus.

(90)

GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju gamybos priemonių vietos gamintojas gali pasinaudoti importuojamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importu be muitų. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(91)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos Vyriausybės finansiniu įnašu, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos Indijos Vyriausybės muitų pajamos, kurias kitu atveju ji būtų gavusi. Be to, tai yra nauda eksportuotojui, kuri yra lygi muito sumažinimo sumai.

(92)

Pagal teisės aktus GPESS priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(93)

GPESS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, netaikomos gamybos priemonėms, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(94)

Komisija subsidijos sumą apskaičiavo pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, remdamasi muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gauta subsidijos suma apskaičiuota visą nesumokėtų muitų sumą išdėstant per nusidėvėjimo laikotarpį. Tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama peržiūros tiriamajam laikotarpiui, pakoreguota pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos naudos vertė per tam tikrą laikotarpį. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma.

(95)

Nė vienas Indijos eksportuojantis gamintojas neprašė pagal 7 straipsnio 1 dalies a punktą iš visos subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčių, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją.

(96)

Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, šią subsidijų sumą paskirstė peržiūrimojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip vardiklį, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(97)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijų normos pagal šią schemą „Dhunseri“ grupei sudarė 0,11 %, o bendrovei „Reliance“ – 0,45 %.

(98)

IDIPL tvirtino, kad pagal GPESS importuota įranga ir įrenginiai buvo naudojami PET, skirtam parduoti tiek vidaus rinkoje, tiek eksportui, gaminti, todėl tvirtino, kad 96 konstatuojamojoje dalyje nurodytu vardikliu turėtų būti visas bendrovės pardavimas, o ne PET eksporto apyvarta.

(99)

Dėl to Komisija pažymi, kad net jei šis nepagrįstas teiginys būtų teisingas, kadangi GPESS priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą ar vežtą kiekį, taikoma 7 straipsnio 2 dalis ir 96 konstatuojamojoje dalyje parinktas vardiklis yra pagrįstas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(100)

Nustatyta, kad abu susiję eksportuojantys gamintojai naudojosi IEPS peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(101)

Išsamus IEPS apibūdinimas pateiktas 2015–2020 m. UPP 3 skyriuje ir 2015–2020 m. PV I 3 skyriuje.

(102)

IEPS įsigaliojo 2015 m. balandžio 1 d.

(103)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(104)

Teisę naudotis šia schema turinčios bendrovės gali naudotis IEPS eksportuodamos konkrečius produktus į konkrečias šalis, kurios yra priskirtos A grupei (tradicinės rinkos, įskaitant visas ES valstybes nares), B grupei (besiformuojančios rinkos ir tikslinės rinkos) ir C grupei (kitos rinkos). Kiekvienai grupei priskiriamos šalys ir produktai, kuriems nustatytos atitinkamos lengvatinės normos, yra išvardyti 2015–2020 m. UPP 3B priedėlio atitinkamai 1 ir 2 lentelėse.

(105)

Nauda suteikiama muito kredito, kuris atitinka eksportuojamų produktų FOB vertės procentinę dalį, forma.

(106)

Tuo metu, kai 2015 m. balandžio mėn. įsigaliojo IEPS, peržiūrimasis produktas nebuvo įtrauktas į 3B priedėlį ir dėl to jo atžvilgiu nebuvo galima pasinaudoti IEPS. Tačiau 2015 m. spalio 29 d. viešu pranešimu Nr. 44/2015–2020 PET eksportui į A ir B grupių šalis leista naudotis IEPS, o nustatytas lengvatos dydis buvo 2 % eksportuojamų produktų FOB vertės. Viešu pranešimu Nr. 06/2015–2020 nuo 2016 m. gegužės 4 d. leista IEPS naudotis eksportuojant į C grupės šalis, nustatant tokio paties 2 % dydžio lengvatą.

(107)

Ši schema netaikoma tam tikrų rūšių eksporto veiklai, pvz., importuotų ar persiunčiamų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir įmonių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių įmonių eksporto apyvartai.

(108)

Muito kreditai pagal IEPS gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 18 mėnesių nuo išdavimo. Jie gali būti naudojami: i) muitams už importuojamas žaliavas ar prekes, įskaitant gamybos priemones, sumokėti; ii) akcizams už šalies vidaus rinkoje įsigytas žaliavas ar prekes, įskaitant gamybos priemones, sumokėti ir iii) paslaugų mokesčiui už įsigytas paslaugas sumokėti.

(109)

Prašymą lengvatoms pagal IEPS gauti reikia pateikti internetu Užsienio prekybos generalinio direktorato svetainėje. Kartu su prašymu internete reikia pateikti susijusius dokumentus (važtaraščius, banko pažymas apie eksporto pajamų panaudojimą ir pristatymo patvirtinimą). Susijusi Indijos Vyriausybės regioninė institucija patikrinusi dokumentus suteikia muito kreditą. Jei eksportuotojas pateikia susijusius dokumentus, regioninė institucija negali savo nuožiūra nesuteikti muito kreditų.

(110)

IEPS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. IEPS muito kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes jis galiausiai naudojamas gamybos priemonių importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji būtų gavusi. Be to, IEPS yra naudinga eksportuotojui, kuris neturi mokėti tų importo muitų.

(111)

Be to, pagal teisės aktus nustatyta, kad IEPS priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą.

(112)

Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų sumą apskaičiavo remdamasi jų gavėjui tekusia nauda, nustatyta peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad gavėjas gauna naudos tuo metu, kai pagal šią schemą įvykdoma eksporto operacija. Tuo momentu Indijos Vyriausybė išduoda muito kreditą, kurį eksportuojantis gamintojas įtraukia į apskaitą kaip gautiną sumą, kurią eksportuojantis gamintojas gali bet kuriuo momentu kompensuoti. Tai yra finansinis įnašas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija manė, kad pagal IEPS gautą naudą buvo tikslinga įvertinti kaip sumų, gautų už eksporto operacijas, pagal šią schemą atliktas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, visumą.

(113)

Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, šią subsidijų sumą (skaitiklį) paskirstė peržiūrimojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamą vardiklį, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(114)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijų normos pagal šią schemą „Dhunseri“ grupei sudarė 1,90 %, o bendrovei „Reliance“ – 1,93 %.

(115)

Indijos Vyriausybė tvirtino, kad IEPS nėra kompensuotina dėl šių dviejų priežasčių: 1) schema atitinka SKP sutarties I priedo g ir h punktų ir II priedo nuostatas ir 2) muito pažymos yra kreditiniai dokumentai, kurie turėtojui yra naudingi tik kai pažyma yra naudojama importo muitams kompensuoti.

(116)

Kalbant apie pirmąją priežastį, Indijos Vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, tik prielaidas, kad pagrindinis IEPS tikslas yra teikti paramą eksportuotojams kompensuojant infrastruktūros neveiksmingumą ir susijusias sąnaudas/mokesčius ir sudaryti vienodas sąlygas, tačiau to nepakanka norint įrodyti, kad IEPS atitinka SKP sutarties I priedo g ir h punktų ir II priedo nuostatas. Dėl antrosios priežasties primenama, kad, kaip paaiškinta 108 konstatuojamojoje dalyje, nuo to momento, kai Indijos Vyriausybė išduoda muito pažymą IEPS naudotojui, ši muito pažyma gali būti naudojama bet kuriuo momentu tam tikriems muitams ar mokesčiams kompensuoti arba gali būti perparduodama kitam veiklos vykdytojui, nes muito pažymos yra laisvai perleidžiamos. Todėl manoma, kad Indijos Vyriausybė suteikia naudą IEPS naudotojui tuo momentu, kai išduodama muito pažyma. Be to, šis aiškinimas patvirtintas Indijos apskaitos standartuose, nes pažymų finansinė vertė įtraukiama į apskaitą kaip gautina suma iš karto, kai Indijos Vyriausybė išduoda pažymas, kaip paaiškinta 112 konstatuojamojoje dalyje, o ne tuo metu, kai jos faktiškai panaudojamos muitui ar mokesčiui kompensuoti. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(117)

Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šia priemone pasinaudojo viena bendrovė. Tačiau per tyrimą nustatyta, kad gauta nauda yra nežymi, todėl ši priemonė toliau nenagrinėta.

(118)

Komisija primena, kad Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1350 DPL ir „Reliance“ nustatyta subsidijavimo suma buvo atitinkamai 3,2 % ir 6,2 %, o kompensaciniai muitai – atitinkamai 35,69 EUR/t ir 69,39 EUR/t.

(119)

Per šias dalines tarpines peržiūras Komisija nustatė, kad „Dhunseri“ grupei kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, yra 2,3 %, o bendrovei „Reliance“ – 4 %. Kaip paaiškinta 27–30 konstatuojamosiose dalyse, lentelėje „Dhunseri“ grupei nurodytos subsidijų normos buvo nustatytos bendrai išnagrinėjus grupės dviejų eksportuojančių PET gamintojų – IDIPL ir MPPL – duomenis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

Lentelė

Subsidijų normos pagal individualias kompensuotinas subsidijas

(120)

Šiuo metu galioja specifinio muito formos kompensacinės priemonės. Todėl, remdamasi lentelėje nurodytomis subsidijų normomis, Komisija nustatė tokius specifinius kompensacinius muitus: „Dhunseri“ grupei – 18,73 EUR/t, o „Reliance“ – 29,21 EUR/t.

(121)

Atsižvelgdama į 16 konstatuojamąją dalį Komisija įvertino, ar reikia iš dalies keisti visoms kitoms bendrovėms Indijoje taikomą 69,40 EUR/t muito normą. Dėl to primenama, kad didžiausias galiojantis muitas Indijos eksportuojantiems gamintojams (74,60 EUR/t) yra nustatytas bendrovei „Pearl Engineering Polymers Ltd“ – gamintojui, kuris yra nesusijęs su šiomis peržiūromis. Kadangi šiose peržiūrose nekeičiamas didžiausias muitas, visoms kitoms bendrovėms Indijoje taikomo muito normos keitimas būtų nepagrįstas.

(122)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsnio 4 dalimi nagrinėta, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu labai pasikeitė su subsidijavimu susijusios aplinkybės ir ar pasikeitusios aplinkybės yra ilgalaikio pobūdžio.

(123)

Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu susiję eksportuojantys gamintojai ir toliau naudojosi Indijos Vyriausybės teikiamomis kompensuotinomis subsidijomis, nors jų normos ir skyrėsi.

(124)

Kalbant apie bendrovę „Reliance“, didžiausios subsidijos pagal subsidijavimo normas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo gautos pagal SAMS ir IEPS. Nėra požymių, kad netolimoje ateityje šių subsidijų nebeliktų. Teikiant šias subsidijas gaunama nauda yra apskaičiuota kaip fiksuota eksporto FOB vertės procentinė dalis ir taip pat nėra požymių, kad atitinkamos subsidijų normos netolimoje ateityje būtų keičiamos.

(125)

Kalbant apie SAMS, Indijos Vyriausybė per pastaruosius septynerius metus kelis kartus mažino subsidijavimo normą: nuo 5,5 % FOB vertės 2011 m. iki 3,9 % 2012 m., 3,0 % 2013 m., 2,4 % 2014 m., 1,9 % 2015 m. ir galiausiai 1,5 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Centrinės akcizų ir muitų valdybos svetainės (21) duomenimis, nuo tada ši norma nebuvo keista.

(126)

Kalbant apie IEPS, 2 % FOB vertės norma, kuri PET pradėta taikyti 2015 m. spalio mėn., kaip paaiškinta 106 konstatuojamojoje dalyje, Užsienio prekybos generalinio direktorato svetainės (22) duomenimis nuo tada nebuvo keista.

(127)

Kalbant apie GPESS, didesnių subsidijavimo normos pakeitimų po peržiūros tiriamojo laikotarpio nesitikima, nes a) nebuvo požymių, kad būtų planuojamas didelės apimties gamybos priemonių importas, ir b) pagal šią subsidiją gauta nauda paskirstoma per daug metų ir tas laikotarpis atitinka gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį (Indijoje 18–25 metų).

(128)

Įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1350 padaryta išvada, kad per paskutinę tarpinę peržiūrą, nurodytą 7 konstatuojamojoje dalyje, „Reliance“ daugiausia subsidijų gavo pagal ILS schemą. Kaip aprašyta 46 konstatuojamojoje dalyje, per šios peržiūros tiriamąjį laikotarpį ILS buvo nedaug naudojamasi, nes daugiausia eksportui naudotasi SAMS, kuri yra tarpusavyje nesuderinama su ILS. ILS schema galima naudotis ir negalima atmesti to, kad „Reliance“ ateityje vėl pradės ja naudotis, tačiau dėl to automatiškai sumažės pagal SAMS gaunama nauda, nes bet kuriam eksporto sandoriui galima pasinaudoti tik viena iš šių dviejų subsidijų.

(129)

Kaip nustatyta 125–128 konstatuojamosiose dalyse, nerasta įrodymų, kad kompensuotinos schemos nebebus taikomos ar kad pagal jas teikiamo subsidijavimo lygis ateityje padidės arba sumažės. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad aplinkybės, dėl kurių nustatyta nauja „Reliance“ subsidijavimo norma, yra ilgalaikio pobūdžio.

(130)

Per šios tarpinės peržiūros tiriamąjį laikotarpį „Reliance“ mažiau naudojosi subsidijavimu nei per 7 konstatuojamojoje dalyje nurodytą paskutinę tarpinę peržiūrą, kaip pripažinta Įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1350, nes nustatytos subsidijų normos sumažėjo nuo 6,2 % iki 4 %. Atsižvelgiant į 129 konstatuojamąją dalį, taip pat tikėtina, kad „Reliance“ toliau gaus subsidijas, kurių suma bus mažesnė, nei nustatyta Įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1350. Todėl Komisija padarė išvadą, kad toliau taikant esamas priemones muito dydis būtų didesnis už žalą darančią kompensuotiną subsidiją. Taigi, siekiant atsižvelgti į naują padėtį, reikėtų iš dalies keisti galiojančių priemonių dydį.

(131)

Kalbant apie „Dhunseri“ grupę, 27–30 konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad per tyrimą nustatyta, jog grupės struktūra gerokai pasikeitė. Svarbiausia – peržiūros tiriamuoju laikotarpiu grupei priklausė dvi PET gamyklos, palyginti su viena gamykla per pirmesnę tarpinę peržiūrą. Reorganizacija, kuri buvo vykdoma kuriant susivienijimą su partneriu IVL, atlikta keliais teisiniais etapais per dvejus metus ir veikiausiai buvo baigta, kai jai 2017 m. gruodžio mėn. pritarė Kalkutos Aukštasis teismas. Todėl Komisija mano, kad struktūros pasikeitimas yra ilgalaikio pobūdžio. Taigi daroma išvada, kad galiojančios priemonės turėtų būti iš dalies keičiamos, siekiant atsižvelgti į naują padėtį ir į ankstesnes išvadas dėl dabartinio (mažesnio) subsidijavimo lygio, kuris buvo nustatytas per šias peržiūras.

(132)

Kaip paaiškinta 120 konstatuojamojoje dalyje, iš dalies pakeistos priemonės yra specifiniai muitai. Specifinio muito normos skaičiuojamos remiantis su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu susijusiais duomenimis ir todėl išlieka tokio paties lygio nepaisant eksporto kainos raidos.

(133)

Tačiau priešingai nei subsidijos, pagal kurias per pradinį tyrimą buvo gaunama didžiausia subsidijavimo suma, pagal dvi pagrindines subsidijų schemas (SAMS ir IEPS) peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suteikta finansinė nauda yra tiesiogiai proporcinga eksporto kainai. Šios dvi subsidijų schemos sudarė atitinkamai 97 % ir 89 % viso „Dhunseri“ grupės ir „Reliance“ subsidijavimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Tai reiškia, kad kompensuotinų subsidijų suma didėja automatiškai, kai didėja eksporto kainos. Todėl nepanašu, kad specifiniais muitais būtų tinkamai kompensuotas faktinis subsidijavimo, kuriuo naudojosi du eksportuojantys gamintojai, lygis.

(134)

Tuo remdamasi Komisija mano, kad priešingai nei nustatyta per pradinį tyrimą, specifiniai muitai šiomis aplinkybėmis nebegali būti tinkamiausia priemonių forma. Tačiau atliekant dabartines tarpines peržiūras negalima numatyti priemonių formos keitimo, nes toks pakeitimas turėtų būti taikomas visiems Indijos eksportuojantiems gamintojams, vis dėlto per dabartines tarpines peržiūras nustatomas tik dviejų eksportuojančių gamintojų subsidijavimo lygis. Todėl Komisija nusprendė toliau taikyti dabartinės formos priemones.

(135)

Po faktų atskleidimo IDIPL pateikė įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymą. Pasiūlymas atmestas, nes dėl subsidijavimo pobūdžio sukuriama padėtis, kai taikant įsipareigojimą dėl minimalios importo kainos padidėtų subsidijavimas. Taip yra todėl, kad subsidijavimo lygis pagal SAMS ir IEPS, kurios kartu sudaro 95 % subsidijavimo sumos, priklauso nuo produktų, eksportuojamų pagal šias schemas, FOB vertės. Be to, dėl grupės, kuriai priklauso IDIPL, struktūros būtų neįmanoma veiksmingai stebėti įsipareigojimo įgyvendinimo.

(136)

Šis reglamentas atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,