(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 917/2011 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės keraminėms plytelėms.

(2)

Bendradarbiaujantiems gamintojams nustatytas 13,9–36,5 % (3) ad valorem muitas. Be to, Kinijos bendrovėms, kurios nepranešė apie save arba nebendradarbiavo atliekant tyrimą, nustatyta visai šaliai taikoma 69,7 % muito norma.

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (4) Komisija gavo prašymą inicijuoti galiojančių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 2 dalį (toliau – prašymas).

(4)

Prašymą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų keraminių plytelių Sąjungoje, vardu pateikė Europos keraminių plytelių gamintojų federacija (toliau – pareiškėjas arba CET).

(5)

Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(6)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, Komisija 2016 m. rugsėjo 13 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (5) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pranešė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(7)

Atliekant dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant žalos pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(8)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, KLR eksportuojantiems gamintojams, žinomiems importuotojams, žinomiems naudotojams ir prekiautojams, Sąjungos gamintojams ir naudotojams atstovaujančioms asociacijoms ir eksportuojančios šalies atstovams.

(9)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(10)

Pareiškėjo atstovaujami Sąjungos gamintojai pasinaudojo šia galimybe ir pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalį paprašė, kad jų pavadinimai nebūtų atskleisti, baimindamiesi, kad pirkėjai ar konkurentai dėl šio tyrimo gali imtis atsakomųjų veiksmų. Komisija individualiai išnagrinėjo kiekvieną prašymą laikyti duomenis konfidencialiais. Ji nustatė, kad iš tiesų yra įrodymų, jog kiekvienu atveju yra didelė atsakomųjų veiksmų tikimybė, ir sutiko neatskleisti šių bendrovių pavadinimų.

(11)

Kinijos metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmai (toliau – CCCMC) paprašė surengti klausymą. Klausymas surengtas 2016 m. gruodžio 6 d.

(12)

Per klausymą ir vėliau teikdami pastabas CCCMC prašė supažindinti su visais duomenimis, susijusiais su dempingo skirtumo, kainų poveikio, žalos skirtumo ir žalos rodiklių skaičiavimu, ir visa konfidencialia informacija, kuria buvo pagrįsti skaičiavimai. CCCMC tvirtino, kad teisininkai, kuriems būtų suteikta teisė susipažinti su duomenimis, yra registruoti Europos advokatų asociacijoje, jiems taikomos griežtos advokatų taisyklės, todėl jei jie atskleistų konfidencialią informacija savo klientams, jiems grėstų griežtos drausminės priemonės, įskaitant pašalinimą iš advokatų asociacijos ir galimus baudžiamuosius veiksmus. Todėl CCCMC tvirtino, kad gavus prieigą prie konfidencialios bylos nebūtų pažeista Komisijos prievolė saugoti konfidencialią informaciją užtikrinant veiksmingą teisės į gynybą panaudojimą.

(13)

Pagrindinio reglamento 19 straipsnyje nurodyta, kad Komisija negali atskleisti jokios konfidencialios informacijos be tokios informacijos pateikėjo specialaus leidimo. Nenumatyta, kad kokiai nors trečiajai šaliai, įskaitant Europos advokatų asociacijoje registruotus teisininkus, būtų suteikta teisė su tokia informacija susipažinti. Be to, remiantis Teisingumo Teismo praktika, paaiškėjo, kad teisių į gynybą apsauga privalo, jei reikia, būtų suderinta su konfidencialumo principu, kuris konkrečiai nustatytas pagrindinio reglamento 19 straipsnyje (6). Dėl tokio derinimo galima gauti nekonfidencialias tokios informacijos santraukas (pvz., intervalų ir (arba) indeksuotų informacijos elementų forma), jei jomis neatskleidžiamos verslo paslaptys, tačiau tai nėra privaloma. Todėl CCCMC buvo galima suteikti galimybę susipažinti su, pvz., intervalais ir (arba) indeksuotais prašomos informacijos elementais, tačiau visiškas tos informacijos atskleidimas laikytas nesuderinamu su pareiga apsaugoti konfidencialią informaciją. Kadangi Sąjungos teisės aktų leidėjas nenumatė tokios išimties pagrindiniame reglamente, Komisija mano, kad tai, jog Europos advokatų asociacijoje registruotiems teisininkams yra taikomos griežtos advokatų taisyklės ir kad pažeidus tas taisykles jiems gali būti taikomos sankcijos, neleidžia, kad Komisijos tarnybos suteiktų teisę susipažinti su konfidencialia informacija, nes tai prieštarauja taikomiems teisės aktams. Todėl Komisija padarė išvadą, kad Europos advokatų asociacijoje registruotiems teisininkams teisės susipažinti su konfidencialia informacija suteikti negalima. Bet kuriuo atveju, užtikrinant suinteresuotųjų šalių teisę į gynybą, šiuo atžvilgiu taip pat galima pasinaudoti galimybe kreiptis į prekybos bylas nagrinėjantį pareigūną pagal jo įgaliojimų 15 straipsnį (7). Pastarasis nesuabejojo Komisijos pozicija dėl konfidencialumo. Taigi, Komisija mano, kad atskleidimo dokumentuose pateiktos informacijos pakanka suinteresuotųjų šalių teisėms į gynybą patenkinti.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(15)

Remdamasi pareiškėjo pateikta informacija Komisija nustatė, kad KLR keraminių plytelių pramonė buvo labai susiskaidžiusi – 2014 m. ją sudarė 1 452 gamintojai. Todėl, atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį KLR eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vykdyti atranką.

(16)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, ji paprašė KLR atstovybės Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti. Pranešime apie inicijavimą nurodyta informacija nusiųsta iš viso 119 KLR bendrovių.

(17)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkami, devyniolika KLR gamintojų ar gamintojų grupių. Atsižvelgiant į bendrovių, kurios galėjo pranešti apie save, skaičių, manyta, kad bendradarbiavimo lygis yra žemas. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką deklaruotą eksporto į Sąjungą apimtį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir gamybos pajėgumus, kuriuos galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, preliminariai atrinko keturias eksportuojančių gamintojų grupes. Atskleidus faktus šioms preliminariai atrinktoms suinteresuotosioms šalims, didžiausius gamybos pajėgumus turinti eksportuojančių gamintojų grupė atsisakė bendradarbiauti. Todėl siūlomas atrinktų bendrovių sąrašas papildytas į jį įtraukiant antrus pagal dydį gamybos pajėgumus turintį eksportuojantį gamintoją. Po pataisyto atrinktų bendrovių sąrašo atskleidimo suinteresuotosioms šalims pastabų negauta. Todėl siūlomas atrinktų bendrovių sąrašas patvirtintas pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį.

(18)

Keturios atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės per metus gamino 55 mln. m2 nagrinėjamojo produkto, o tai sudarė apie 34 % visų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ar eksportuojančių gamintojų grupių visos deklaruotos nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo Sąjungai apimties. Remiantis Eurostato duomenimis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu keturių atrinktų grupių eksportas sudarė apie 8 % viso Kinijos eksporto į Sąjungą.

(19)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija gamintojus atrinko remdamasi didžiausia tipiška pardavimo ir gamybos apimtimi, atsižvelgdama į geografinį gamintojų pasiskirstymą ir į tai, kad keraminių plytelių pramonė buvo labai susiskaidžiusi, pagal 20 ir 21 konstatuojamosiose dalyse išsamiai aprašytą metodiką.

(20)

Per pradinį tyrimą Komisija padarė išvadą, kad keraminių plytelių sektorius yra labai susiskaidęs. Todėl, norėdama užtikrinti, kad atliekant žalos analizę nedominuotų didelių bendrovių rezultatai ir kad būtų tinkamai atspindėta mažųjų ir vidutinių bendrovių, kurios kartu sudaro didžiausią Sąjungos pramonės dalį, padėtį, Komisija nusprendė bendroves suskirstyti į tris segmentus, pagrįstus metine gamybos apimtimi:

(21)

Komisija per tyrimą nenustatė jokių keraminių plytelių rinkos, kuri tebėra susiskaidžiusi, pasikeitimų – joje dominuoja maži Sąjungos gamintojai ir dideli gamintojai, kurie gali paveikti rinkos plėtros kryptį. Todėl Komisija mano, kad atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą reikėtų atsižvelgt į didelį keraminių plytelių sektoriaus susiskaidymą. Taigi, Komisija nusprendė taikyti tą pačią gamintojų atrankos metodiką kaip per pradinį tyrimą ir manė, kad reikėtų atrinkti visiems segmentams, tiksliau mažųjų, vidutinių ir didelių bendrovių segmentams, priklausančių gamintojų.

(22)

Preliminariai atrinkti devyni Sąjungos gamintojai. Atrinkti Sąjungos gamintojai 2015 m. pagamino virš 8,5 % visos Sąjungos produkcijos. Atrinkta visų trijų sektorių bendrovių: dvi bendrovės iš didelių bendrovių segmento, trys – iš vidutinių bendrovių segmento ir keturios – iš mažųjų bendrovių segmento. Atrinktos Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje įsikūrusios bendrovės.

(23)

Kad būtų atspindėta įvairi skirtingose Sąjungos valstybėse narėse esanti padėtis, atrinkdama gamintojus Komisija taip pat atsižvelgė į geografinį pasiskirstymą (žr. 19 konstatuojamąją dalį). Todėl atrinktos tose valstybėse narėse, kuriose pagaminama apie 90 % nagrinėjamojo produkto, įsikūrę gamintojai. Taigi Komisijos taikyta metodika užtikrino, kad būtų atrinktos visos Sąjungos gamybos požiūriu tipiškos bendrovės laikantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalies.

(24)

Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Per nustatytą terminą pastabų negauta, todėl preliminariai atrinktos bendrovės buvo patvirtintos. Atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(25)

2016 m. spalio 28 m., praėjus 11 dienų nuo galutinai atrinktų bendrovių paskelbimo, vienas atrinktas Sąjungos gamintojas – Lenkijos gamintojas – pranešė Komisijai nusprendęs nebendradarbiauti atliekant tyrimą. Nenorėdama paveikti atrinktų bendrovių tipiškumo Komisija nusprendė bendrovę pakeisti kitu Sąjungos gamintoju iš to paties rinkos segmento ir pranešė visoms suinteresuotosioms šalims apie atrinktų bendrovių sąrašo pasikeitimą. Naujai atrinktiems gamintojams teko 7,7 % visos Sąjungos gamybos apimties. Naujai atrinktos valstybių narių, kuriose pagaminama apie 80 % nagrinėjamojo produkto, bendrovės. Nebendradarbiaujanti bendrovė pakeista to paties rinkos segmento bendrove siekiant užtikrinti, kad galutinai atrinktos bendrovės būtų tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės, nors netikėtas pirmosios bendrovės nebendradarbiavimas sumažino tipiškumą visos Sąjungos gamybos apimties požiūriu.

(26)

Kad būtų galima nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad būtų galima atrinkti bendroves), visų žinomų importuotojų ir (arba) platintojų (iš viso daugiau nei tūkstančio) buvo paprašyta užpildyti prie pranešimo apie inicijavimą pridėtą atrankos formą.

(27)

Užpildytas atrankos formas pateikė vienuolika bendrovių. Komisija nusprendė atrinkti keturias bendroves. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija nesusijusius importuotojus atrinko pagal didžiausią importo apimtį, atsižvelgdama į geografinį pasiskirstymą. Atrinkti Belgijoje, Danijoje ir Vokietijoje įsikūrę importuotojai. Atrinktų nesusijusių importuotojų importas sudarė apie 6,5 % viso importo iš KLR.

(28)

2016 m. lapkričio 30 d. vienas iš atrinktų nesusijusių importuotojų pranešė Komisijai nusprendęs nebendradarbiauti atliekant tyrimą. Todėl galutinai atrinkti trys nesusiję importuotojai. Jų importas sudarė apie 6 % viso importo iš KLR. Todėl laikyta, kad galutinai atrinkti tipiški nesusiję importuotojai.

(29)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir žalos pasikartojimo tikimybei, taip pat Sąjungos interesams nustatyti.

(30)

Komisija klausimynus nusiuntė keturiems atrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams/eksportuojančių gamintojų grupėms, dviem panašios šalies gamintojams, devyniems atrinktiems Sąjungos gamintojams ir keturiems nesusijusiems importuotojams, kurie apie save pranešė atliekant atranką. Po to, kai buvo išsiųsti klausimynai, viena atrinkta eksportuojančių gamintojų grupė ir vienas atrinktas nesusijęs importuotojas nutraukė bendradarbiavimą (žr. atitinkamai 17 ir 25 konstatuojamąsias dalis).

(31)

Išsamius klausimyno atsakymus pateikė trys atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės, du panašios šalies gamintojai, devyni atrinkti Sąjungos gamintojai ir trys nesusiję importuotojai.

(32)

Komisija atliko tikrinimus šių bendrovių patalpose:

(33)

2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims atskleidė tyrimo esminius faktus ir aplinkybes ir paragino jas iki 2017 m. rugsėjo 3 d. teikti pastabas raštu ir (arba) pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(34)

Po faktų atskleidimo pastabų pateikė trys Kinijos eksportuojantys gamintojai, CCCMC, vienas Sąjungos importuotojas ir pareiškėjas, o 2017 m. rugsėjo 22 d. surengtas klausymas, kuriame dalyvavo Komisijos tarnybos ir CCCMC.

(35)

2017 m. rugpjūčio 17 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. raštais CCCMC paprašė Komisijos be nekonfidencialioje byloje pateiktos ir suinteresuotosioms šalims atskleistos informacijos pateikti informacijos apie įvairius elementus, susijusius su dempingo ir žalos skaičiavimu. CCCMC tvirtino, kad Komisijai nepateikus šios informacijos nei CCCMC, nei Kinijos eksportuojantys gamintojai negalėjo pasinaudoti visomis teisėmis į gynybą.

(36)

Komisija atskirai išanalizavo kiekvieną CCCMC prašomą informacijos elementą. 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir 2017 m. rugsėjo 20 d. raštuose CCCMC arba tiesiogiai Kinijos eksportuojantiems gamintojams pateikta visa informacija, pvz., Sąjungos pramonės gaminamų produktų rūšių sąrašas arba priverstinio kainų mažinimo skaičiavimui taikytų koregavimų išsamūs duomenys, išskyrus informaciją, kurios nebuvo, kuri nebuvo įtraukta į bylą arba buvo konfidenciali. Jei informacijos nebuvo, ji nebuvo įtraukta į bylą arba buvo laikyta konfidencialia, Komisija atitinkamai pagrindė sprendimą tokios informacijos nepateikti. Visų pirma Komisija neatliko bendro suvestinio priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo ir priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo pagal produkto kontrolės numerį (PKN arba produkto rūšį) (vietoje skaičiavimo pagal eksportuojantį gamintoją). Todėl tokia informacija nebuvo įtraukta į bylą. Komisijos nuomone, CCCMC galėjo tinkamai pasinaudoti savo teisėmis į gynybą neturėdama tokios informacijos.

(37)

Dėl konfidencialios informacijos, kaip antai dėl Sąjungos pramonės kainų ir pardavimo apimties pagal PKN, Komisija priminė, kad ji privalo saugoti tokią informaciją pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Be to, Komisijos nuomone, šalims, įskaitant CCCMC, pateiktoje nekonfidencialioje šio atvejo byloje yra visa su šalimis susijusi informacija, naudota atliekant tyrimą. Jei informacija buvo laikyta konfidencialia, nekonfidencialioje byloje pateiktos prasmingos tokios informacijos santraukos. Visos suinteresuotosios šalys, įskaitant CCCMC, galėjo susipažinti su nekonfidencialia byla.

(38)

Taigi, Komisija manė, kad visoms šalims, įskaitant CCCMC, buvo suteikta galimybė pasinaudoti visomis teisėmis į gynybą. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(39)

Nagrinėjamasis produktas – glazūruotos ir neglazūruotos keraminės šaligatvio ir grindinio plytelės, kokliai arba sienų apdailos plytelės, glazūruoti ir neglazūruoti keraminiai mozaikos kubeliai ir panašūs dirbiniai, pritvirtinti arba nepritvirtinti prie pagrindo (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurių SS kodas šiuo metu yra 6907. Šis kodas galioja nuo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeičia KN kodus 6907 10 00, 6907 90 20, 6907 90 80, 6908 10 00, 6908 90 11, 6908 90 20, 6908 90 31, 6908 90 51, 6908 90 91, 6908 90 93 ir 6908 90 99, kurie yra nurodyti pradiniame tyrime ir pranešime apie šio tyrimo inicijavimą.

(40)

Keraminės plytelės daugiausia naudojamos statybos pramonėje sienoms ir grindims padengti.

(41)

Nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto ir keraminių plytelių, gaminamų ir parduodamų KLR ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), kurios pasirinktos panašia šalimi, vidaus rinkoje, taip pat keraminių plytelių, kurias Sąjungos pramonė gamina ir parduoda Sąjungoje, fizinės, cheminės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios.

(42)

Po faktų atskleidimo CCCMC paprašė Komisijos pateikti išsamesnį Sąjungos gamintojų ir panašios šalies gamintojų įvairių produktų, kurie priskirti konkrečiam produkto kontrolės numeriui, rūšių aprašymą. CCCMC tvirtino, kad Sąjungos pramonės, panašios šalies pramonės ir Kinijos eksportuojančių gamintojų gaminamų produktų rūšys gali skirtis ir tų skirtumų nematyti pagal PKN ir kad nei Kinijos eksportuojantys gamintojai, nei CCCMC apie juos nežinojo. CCCMC pateikė argumentą dėl kainų palyginimo dempingo ir žalos analizei atlikti, kad neturėdami informacijos jie negalėjo pagrįstais atvejais prašyti atlikti koregavimo, taigi negalėjo pasinaudoti visomis teisėmis į gynybą (žr. 81–83 ir 120–122 konstatuojamąsias dalis).

(43)

Tačiau, kaip Komisija CCCMC paaiškino 2017 m. rugsėjo 20 d. rašte, ji neturėjo įvairių produktų, kurie priskiriami konkrečiam PKN, rūšių išsamesnių aprašymų ir neturėjo pagrindo manyti, kad konkrečiam PKN priskiriami produktai skiriasi. Taip pat, kaip paaiškinta 45 konstatuojamojoje dalyje, Komisija manė, kad kiekvieno PKN produkto savybės pakankamai išsamiai aprašytos, kad būtų galima nustatyti skirtingų rūšių produktų skirtumus. Be to, CCCMC nepateikė argumentų, kad reikalingas išsamesnis aprašymas ar atskyrimas. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(44)

CCCMC taip pat tvirtino, kad keraminės plytelės – tai labai įvairūs produktai, todėl Komisija turėjo surinkti informaciją apie produktų, kurie yra importuojami iš KLR ir kuriuos gamina Sąjungos pramonė, rūšis ir analizuoti produkto (produktų grupės) rūšis (segmentus).

(45)

Nagrinėjamajam produktui apibrėžti ir skirtingų rūšių produktams atskirti Komisija naudojo septynias savybes – fizines savybes, kaip antai vandens sugertis, apdaila (ar plytelės glazūruotos/neglazūruotos, vieno deginimo/dviejų deginimų, spalvotos/nespalvotos, rektifikuotos/nerektifikuotos), dydis ir kokybės standartai. Tos pačios savybės naudotos ir atliekant pradinį tyrimą. Jokia kita šalis nenurodė, kad naudojant tas savybes nebūtų nustatyti visi įvairių rūšių produktų skirtumai ir kad tos pačios rūšies Sąjungoje pagamintas produktas skirtųsi nuo tos pačios rūšies KLR produkto. Be to, CCCMC nepateikė jokios informacijos apie tai, kokios kitos savybės šiuo atžvilgių būtų reikalingos. Todėl Komisija mano, kad kiekvieno PKN savybės buvo pakankamai išsamios, kad atspindėtų visus įvairių rūšių produktų skirtumus ir leistų atlikti sąžiningą produktų (ir kainos) palyginimą.

(46)

Be to, dėl tvirtinimo, kad tam tikrų rūšių produktus reikėtų priskirti vienam segmentui ir analizuoti atskirai, Komisija nerado tam jokių objektyvių priežasčių, išskyrus pagal PKN matomus skirtumus tokiems segmentams sukurti. Komisija taip pat pastebėjo, kad pradiniame tyrime produktai nebuvo suskirstyti į grupes. Be to, CCCMC nepagrindė prašymo konkrečiu pasiūlymu, o jokia kita šalis nepateikė pastabų, kad kai kurių rūšių produktus pagrįstai reikėtų suskirstyti į grupes. Kita vertus, Komisija manė, kad analizė pagal PKN buvo išsamesnė ir tinkamesnė nei segmento, kuriam priskiriami tam tikri PKN, analizė. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(47)

Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir negavusi kitų pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto Komisija mano, kad šie produktai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(48)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar baigus galioti dabartinėms priemonėms Kinijos eksportuojančių gamintojų vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(49)

Atrankos formą užpildė devyniolika eksportuojančių gamintojų ar eksportuojančių gamintojų grupių. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu deklaruota bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų keraminių plytelių eksporto į Sąjungą apimtis buvo apie 1,7 mln. m2 – apie 11 % viso nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos apimties, kurią per tą patį laikotarpį užregistravo Eurostatas. Visi deklaruoti bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ar eksportuojančių gamintojų grupių gamybos pajėgumai sudarė 207 mln. m2 – t. y. maždaug 1,5 % visų apskaičiuotų Kinijos gamybos pajėgumų (2015 m. šie pajėgumai sudarė 13,9 mlrd. m2). Daugiau informacijos apie KLR gamybos pajėgumus galima rasti 3 skirsnio a dalyje.

(50)

Komisija atitinkamai įvertino dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę, remdamasi šių trijų bendrovių grupių pateiktais duomenimis.

(51)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė buvo nustatyta remiantis sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis vidaus rinkoje arba apskaičiuotąja verte atitinkamoje rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – panaši šalis).

(52)

CCCMC nesutiko, kad normaliajai vertei nustatyti reikėjo taikyti panašios šalies metodiką, tvirtindama, kad nuo 2016 m. gruodžio 11 d. nebegalioja Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skyrius. Taigi, CCCMC nuomone, normalioji vertė Kinijos eksportuojantiems gamintojams turėtų būti apskaičiuota remiantis jų vidaus rinkos kainomis ir (arba) sąnaudomis. Po faktų atskleidimo CCCMC pakartojo šiuos tvirtinimus.

(53)

Komisija priminė, kad visiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams buvo suteikta galimybė pateikti prašymo taikyti RER (rinkos ekonomikos režimą) formas, kad būtų galima apskaičiuoti individualius dempingo skirtumus. Šia galimybe nepasinaudojo nė vienas šių eksportuotojų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį normalioji vertė buvo nustatyta remiantis panašios šalies duomenimis. Taigi šis argumentas buvo atmestas.

(54)

Pradiniame tyrime panašia šalimi normaliajai vertei KLR nustatyti buvo pasirinktos JAV.

(55)

Pranešime apie inicijavimą Komisija suinteresuotąsias šalis informavo, kad panašia šalimi ketina pasirinkti JAV, ir paragino teikti pastabas. Be to, pranešime apie inicijavimą paminėta, kad gali būti nustatyta kitų rinkos ekonomikos gamintojų, inter alia, Turkijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), Indijoje ir Brazilijoje, ir jie būtų taip pat nagrinėjami.

(56)

CCCMC klausimą dėl JAV tinkamumo būti panašia šalimi iškėlė po tyrimo inicijavimo. CCCMC teigė, kad JAV nebuvo tinkama panaši šalis, ir tvirtino, kad Kinijos ir JAV ekonominis vystymasis labai skiriasi, be to, JAV grindų dangų rinkoje keraminės plytelės mažai naudojamos. CCCMC nurodė, kad Brazilijos, Indijos, Meksikos ir Turkijos pasirinkimas panašia šalimi būtų tinkamesnis, nes šios šalys ir KLR pagal vystymosi lygį yra panašios, panašus ir suvartojimo vidaus rinkoje lygis.

(57)

Europos keraminių plytelių gamintojų federacija (CET) dėl JAV tvirtino, kad šios šalies vidaus rinkoje yra didelė įvairių produktų, kurie yra visiškai panašūs į eksportuojamus iš KLR, konkurencija. Be to, ji tvirtino, kad prieiga prie žaliavų ir energijos išteklių JAV ir KLR labai panaši, o atsižvelgiant į JAV vidaus rinkoje parduotų produktų kiekį, JAV buvo tinkamas tipiškos panašios šalies pasirinkimas.

(58)

Po šių pastabų Komisija susisiekė su pirmiau minėtų šalių ir šalių, iš kurių į Sąjungą importuojama daugiausia keraminių plytelių, atstovybėmis ir paprašė padėti nustatyti jų šalių gamintojus, kuriuos būtų galima pakviesti bendradarbiauti kaip panašios šalies gamintojus. Be to, prašymai bendradarbiauti nusiųsti žinomiems panašios šalies gamintojams ir gamintojų asociacijoms.

(59)

Dešimt gamintojų išreiškė pageidavimą bendradarbiauti šiame tyrime. Jie įsikūrę JAV (3), Brazilijoje (2) ir Indijoje (5). 2017 m. sausio 20 d. Komisija jiems nusiuntė panašiai šaliai skirtą klausimyną. Atsakymų iš Indijos negauta. Vienas Brazilijos gamintojas klausimyno atsakymų nepateikė, o kitas nusprendė nebendradarbiauti. Vienas JAV gamintojas nusprendė nebendradarbiauti, o du pateikė klausimyno atsakymus.

(60)

Remdamasi turima informacija Komisija padarė išvadą, kad JAV gaminamas didelis produkto kiekis ir kad konkurencijos vidaus rinkoje lygis yra patenkinamas. JAV suvartojimas vidaus rinkoje buvo apie 254 mln. m2. Šalyje veikia mažiausiai 28 vidaus gamintojai. Be to, importas sudaro 68 % suvartojimo, daugiausia importuojama iš KLR (iš visos 49 mln. m2 importo apimties). Be 8,5–10 % muito nėra jokių galiojančių importo apribojimų. JAV gamintojai taiko tokį patį gamybos procesą kaip ir atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai. JAV bendradarbiaujantys gamintojai nurodė, kad vidaus rinkoje parduoda atitinkamai 2,0 ir 2,9 mln. m2.

(61)

Po faktų atskleidimo CCCMC tvirtino, kad JAV jokiu atveju nėra tinkama panaši šalis ir kad Komisijai nepavyko pasirinkti panašios šalies, kurioje panašaus produkto kaina būtų nustatoma kuo panašesnėmis į eksporto šalies aplinkybėmis.

(62)

Dėl šio tvirtinimo pirmiausia primenama, kad Komisija susisiekė su Brazilijos, Indijos, Indonezijos, Malaizijos, Meksikos, Rusijos, Serbijos, Tailando, Tuniso, Turkijos, JAE, Ukrainos ir JAV oficialiomis atstovybėmis ir (arba) tose šalyse įsikūrusiais gamintojais. Tačiau, kaip paaiškinta 59 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavo tik du gamintojai.

(63)

Kaip minėta 60 konstatuojamojoje dalyje, JAV laikytos tinkama panašia šalimi, nes JAV vidaus rinkoje buvo gaminama ir suvartojama daug produkto, o konkurencijos lygis buvo patenkinamas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(64)

Po faktų atskleidimo vienas importuotojas pareiškė abejonių dėl dviejų JAV gamintojų, susijusių su Sąjungos gamintojais, pasirinkimo ir normaliosios vertės nustatymu KLR remiantis šiais dviem gamintojais. Todėl iš šių gamintojų surinktų duomenų objektyvumu galima suabejoti.

(65)

Komisija pastebėjo, kad net jei panašios šalies gamintojas ir yra susijęs su Sąjungos gamintoju, dėl tokio ryšio normaliosios vertės nustatymas nėra negaliojantis ir šis ryšys jam neturi jokio poveikio (9).

(66)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir negavusi jokių kitų pastabų, Komisija padarė išvadą, kad JAV yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(67)

Normaliajai vertei nustatyti buvo naudojama iš dviejų bendradarbiaujančių panašios šalies gamintojų gauta informacija.

(68)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar per peržiūros tiriamąjį laikotarpį bendra panašios šalies bendradarbiaujančių gamintojų panašaus produkto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams apimtis vidaus rinkoje buvo tipiška. Šiuo tikslu ši bendra pardavimo apimtis buvo palyginta su bendra nagrinėjamojo produkto, kiekvieno atrinkto Kinijos eksportuojančio gamintojo eksportuoto į Sąjungą, apimtimi. Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad JAV vidaus rinkoje buvo parduodamas tipiškas panašaus produkto kiekis.

(69)

Antra, Komisija pagal produkto rūšis palygino pardavimo apimtį JAV rinkoje ir kiekvieno atrinkto Kinijos eksportuojančio gamintojo eksporto į Sąjungą apimtį. Iš palyginimo matyti, kad tiesiogiai palyginami abiejų rūšių produktai JAV rinkoje nebuvo parduodami tipiškais kiekiais. Todėl šių dviejų rūšių produktų normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis jų PBA, pelnu ir nuolaidomis, nustatytais įprastomis prekybos sąlygomis.

(70)

Po faktų atskleidimo CCCMC tvirtino, kad neprasminga lyginti panašios šalies gamintojų pardavimo vidaus rinkoje apimties su Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo eksportui apimtimi, nes tai visiškai nesusiję. Todėl Komisijos atlikta analize nieko nenustatyta dėl šių rūšių produktų pardavimo JAV vidaus rinkoje tipiškumo.

(71)

Komisija, laikydamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalies, patikrino, ar kiekvienos rūšies produkto sandorių apimtis buvo pakankama, kaip tą daro skaičiuodama dempingą rinkos ekonomikos šalyse. Kadangi šių dviejų rūšių produktai sudarė atitinkamai 0,70 % ir 0,09 % Kinijos eksportuojančio gamintojo pardavimo apimties, Komisija manė, kad JAV pardavimas vidaus rinkoje nėra tipiškas ir apskaičiavo normaliąją vertę. Be to, Komisija nustatė, kad naudota metodika neturėjo poveikio dempingo skirtumo nustatymui. Todėl tvirtinimas atmetamas.

(72)

Tada Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, siekdama nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(73)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, ar ne, jeigu:

(74)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(75)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jei:

(76)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad 10 rūšių produktų normaliosios vertės buvo nustatytos remiantis 74 konstatuojamojoje dalyje minėtu metodu, o 7 rūšių produktų – remiantis 75 konstatuojamojoje dalyje minėtu metodu.

(77)

JAV bendradarbiaujantys gamintojai nurodė iš viso septyniolika produktų rūšių, o Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai – iš viso penkiolika produktų rūšių. Tačiau palyginus iš Kinijos eksportuojamų ir JAV gamintojų parduodamų produktų rūšis nustatyta, kad tiesiogiai atitinka tik dviejų rūšių produktai. Nedidelis atitinkančių produktų rūšių skaičius buvo aiškinamas tuo, kad produktų apibrėžtis yra sudėtinga – ja apibrėžiamos septynios savybės ir 672 galimos kombinacijos (įskaitant, bet neapsiribojant produktais iš porceliano / ne iš porceliano, septyniomis darbinio paviršiaus rūšimis, produktais su vienu / dviem glazūros sluoksniais, be glazūros). Kadangi skaičiuojant dempingą reikia atsižvelgti į 100 % pardavimą eksportui, reikėjo atlikti kelis koregavimus.

(78)

Pirma, Komisija nusprendė padidinti palyginamumą apskaičiuodama papildomų rūšių produktų normaliąsias vertes. Dėl to primenama, kad Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai Sąjungai parduodavo dviejų rūšių neporcelianinius produktus (jie sudaro apie 6 % viso į Sąjungą eksportuoto kiekio). Tačiau panašios šalies (JAV) gamintojai negamino tokių neporcelianinių produktų. Todėl Komisija nusprendė neporcelianinių produktų gamybos sąnaudas apskaičiuoti lygindama Sąjungos pramonės porcelianinių ir neporcelianinių produktų sąnaudas. Nustatyta, kad neporcelianinių produktų gamybos sąnaudos buvo 30 % mažesnės už porcelianinių produktų. Gautas santykis pritaikytas septyniolikai produktų rūšių, kurias nurodė JAV gamintojai, kad šias produktų rūšis būtų galima palyginti su Kinijos eksportuojančių gamintojų nurodytomis produktų rūšimis.

(79)

Kalbant apie neglazūruotas keramines plyteles, Kinijos eksportuojantys gamintojai nurodė tų rūšių produktų pardavimą (keturių rūšių produktų, kurie sudaro apie 56 % viso į Sąjungą eksportuoto kiekio), kurių tiesioginio atitikmens su JAV bendradarbiaujančių gamintojų parduodamų produktų rūšimis nėra. Taikydama tą pačią metodiką, kaip aprašyta 78 konstatuojamojoje dalyje, Komisija vieno glazūros sluoksnio produktų gamybos sąnaudas apskaičiavo lygindama Sąjungos pramonės vieno glazūros sluoksnio ir neglazūruotų produktų sąnaudas. Nustatyta, kad neglazūruotų keraminių plytelių gamybos sąnaudos buvo 6 % mažesnės už vieno glazūros sluoksnio produktų. Gautas santykis pritaikytas septyniolikai JAV gamintojų nurodytų produktų rūšių.

(80)

Remiantis papildomomis apskaičiuotomis normaliosiomis vertėmis, iš JAV gamintojų ir Kinijos eksportuojančių gamintojų gaminamų produktų rūšių atitiko trys produktų rūšys. Pagaliau dėl produktų rūšių, kurių tiesioginio atitikmens nebuvo įmanoma rasti, Komisija nusprendė Kinijos eksportuojančių gamintojų parduodamų produktų rūšis palyginti su JAV produktų, kurių techninės savybės yra panašiausios, o normalioji vertė mažiausia, rūšimis.

(81)

Po faktų atskleidimo dvi suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Komisija neatskleidė informacijos apie panašios šalies gamintojų konkrečių rūšių produktus. Be to, jos tvirtino, kad negalėjo nustatyti, ar buvo skirtumų (kurių neįmanoma nustatyti pagal PKN), dėl kurių būtų reikėję atlikti koregavimą.

(82)

Komisija suinteresuotosioms šalims atskleidė normaliosios vertės skaičiavimus pagal produkto rūšis. Kaip minėta 45 konstatuojamojoje dalyje, produkto rūšys apibrėžtos remiantis šiomis techninėmis savybėmis: vandens sugertis, apdaila (glazūruotos vieno deginimo, glazūruotos dviejų deginimų, neglazūruotos), poliruotos ar nepoliruotos, spalvotos ar nespalvotos, rektifikuotos ar nerektifikuotos), darbinio paviršiaus dydis ir kokybės standartas.

(83)

Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų dėl produkto rūšių apibrėžties, nepasiūlė papildomos susijusios metodikos ir nepateikė papildomos informacijos. Komisija manė, kad produkto rūšių apibrėžtys buvo pakankamos, kad būtų galima nustatyti kainų palyginamumui poveikio turinčius skirtumus. Todėl į tvirtinimą neatsižvelgta. Be to, atrinktas Kinijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija, nustatydama apskaičiuotąją normaliąją vertę turėjo naudoti ne panašios šalies pardavimo vidaus rinkoje vidutinį svertinį pelną ir PBA skirtumus, o tų rūšių produktų, kurių techninės savybės yra panašiausios, svertinį vidutinį pelną ir PBA skirtumus.

(84)

Dabartiniu atveju suinteresuotųjų šalių eksportuojami tam tikrų rūšių produktai nebuvo gaminami ir parduodami panašioje šalyje. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tų rūšių produktų, kurių techninės savybės yra panašiausios, gamybos sąnaudomis ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį vidutines PBA išlaidų sumas ir pelną pagrindė faktiniais duomenimis, susijusiais su panašios šalies gamintojų panašaus produkto gamybos ir pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis duomenimis. Todėl šis tvirtinimas taip pat buvo atmestas.

(85)

Trys atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės nagrinėjamąjį produktą tiesiogiai eksportavo į Sąjungą jį tiesiogiai parduodamos nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Todėl eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį nustatyta kaip peržiūros tiriamuoju laikotarpiu už nagrinėjamąjį produktą, parduotą eksportui į Sąjungą, faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina.

(86)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje.

(87)

Panašios šalies gamintojų vidaus rinkos kainos buvo koreguojamos atsižvelgiant į vežimo šalies viduje, kredito, tvarkymo, pakavimo išlaidas, komisinius ir prekybos lygį. Atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto kainos buvo koreguojamos atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, kredito išlaidas, banko mokesčius, pakavimo išlaidas ir importo mokesčius, muitus ir komisinius.

(88)

Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę panašioje šalyje su kiekvienos atrinktos bendradarbiaujančios grupės atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(89)

Tuo remiantis nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo 66–231 %.

(90)

Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos eksportuojantys gamintojai toliau eksportavo (didesnį kiekį nei per pradinį tyrimą) keramines plyteles dempingo kaina į Sąjungą.

(91)

Komisija toliau nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Tai darydama ji atsižvelgė į Kinijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Kinijos eksportuotojų elgseną kitose rinkose, padėtį Kinijos vidaus rinkoje ir Sąjungos rinkos patrauklumą.

(92)

Kaip minėta pirmiau, apie save pranešė devyniolika Kinijos eksportuojančių gamintojų arba eksportuojančių gamintojų grupių, kurių turimi gamybos pajėgumai 2015 m. sudarė tik 1,5 % apskaičiuotų Kinijos gamybos pajėgumų. Trims atrinktiems ir per patikrinimo vietoje vizitą patikrintiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams teko nedidelė dalis (tiksliau 0,3 %) apskaičiuotos Kinijos gamybos apimties. Taigi, Komisijos iš Kinijos eksportuojančių gamintojų turima informacija apie gamybą ir nepanaudotus pajėgumus buvo ribota.

(93)

Dėl to dauguma išvadų toliau dėl dempingo tęsimosi ar pasikartojimo turėjo būti grindžiamos kitais šaltiniais, t. y. Eurostato duomenimis, Kinijos eksporto duomenų baze ir prašyme atlikti peržiūrą Sąjungos pramonės pateikta informacija. Šios informacijos analizės rezultatai pateikiami toliau.

(94)

Kinijos gamintojai įrengė didžiulius keraminių plytelių gamybos pajėgumus, kurie ir toliau gerokai viršijo Sąjungos gamybos pajėgumus. Per pastarąjį dešimtmetį Kinijos gamintojai labai padidino gamybą ir gamybos pajėgumus, tą daro ir toliau. Kinijos keraminių plytelių gamybos pajėgumai nuo 2011 m. iki 2014 m. padidėjo beveik 30 % – nuo 10,8 iki 13,9 mlrd. m2. Be to, Kinijos keraminių plytelių gamintojų skaičius nuo 2014 m. iki 2016 m. padidėjo net apytikriai 20 % – nuo 1 452 2014 m. iki 1 777. Pagal gamybos bendrovių skaičių ekstrapoliavus gamybos pajėgumų duomenis apskaičiuota, kad 2016 m. gamybos pajėgumai sudarė apie 17 mlrd. m2 (10).

(95)

Remiantis tuo pačiu Kinijos statistinių duomenų šaltiniu, faktinė gamyba padidėjo nuo 8,7 mlrd. m2 2011 m. iki 11,1 mlrd. m2 2016 m., t. y. 2,4 mlrd. m2 per laikotarpį. Tačiau keraminių plytelių gamyba nedidėjo taip pat greitai kaip įrengti Kinijos keraminių plytelių gamybos pajėgumai per tą laikotarpį: gamybos pajėgumai padidėjo 6,2 mlrd. m2 (nuo 10,8 mlrd. m2 2011 m. iki 17 mlrd. m2 2016 m.). Taigi, nepanaudoti pajėgumai padidėjo nuo 20 % 2011 m. iki 35 % 2016 m. pabaigoje, arba 3,8 mlrd. m2. Šie nepanaudoti pajėgumai yra kelis kartus didesni už visą Sąjungos suvartojimą, kuris per PTL sudarė apie 879 mln. m2.

(96)

Be to, remiantis informacija, kuri buvo surinkta per patikrinimą vietoje, nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2013 m. iki PTL patikrintų eksportuojančių gamintojų pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 74 % iki 54 %, o darbuotojų skaičius sumažėjo 25 %. Gamintojai 2017 m. pirmąjį ketvirtį sustabdė gamybą dviem mėnesiams, nes atsargos pasiekė tokį lygį, kuris sudarė 67 % visos gamybos apimties per PTL. PTL pabaigoje trys atrinkti eksportuojantys gamintojai sandėliuose laikė 23 mln. m2 produkto (per PTL Sąjunga iš Kinijos importavo 15 mln. m2).

(97)

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Kinija turi daug gamybos pajėgumų ir todėl gali per trumpą laiką padidinti gamybos apimtį, panaikinus dabartines priemones veikiausiai padidėtų importas iš Kinijos mažomis dempingo kainomis į Sąjungos rinką.

(98)

Kinijos gamintojai be Sąjungos didelį keraminių plytelių kiekį eksportuoja į trečiąsias šalis, visų pirma Filipinus, JAV, Saudo Arabiją, Pietų Korėją, Indoneziją, Tailandą ir Australiją.

(99)

Komisija palygino šių gamintojų pagrindinėms pirmiau minėtoms eksporto rinkoms per peržiūros tiriamąjį laikotarpį taikytas vidutines nagrinėjamojo produkto kainas su vidutinėmis eksporto į Sąjungos rinką kainomis. Lyginta remiantis Kinijos eksporto duomenų bazės, kurioje eksporto vertė yra išreikšta JAV doleriais FOB pagrindu, duomenimis. Kiekis išreikštas kilogramais.

(100)

Eksporto į Sąjungą kainos buvo gerokai didesnės, palyginti su kitomis pagrindinėmis eksporto rinkomis. Vidutinė eksporto į Sąjungą kainą buvo apie 0,46 USD/kg, o vidutinės eksporto į kitas pagrindines tikslines rinkas kainos buvo apie 0,34 USD/kg.

(101)

Pagal Kinijos eksporto duomenų bazę pardavimo kitoms pasaulio šalims kainos po PTL toliau mažėjo. Per antrą 2016 m. ketvirtį vidutinės eksporto į pagrindines eksporto rinkas kainos sumažėjo, palyginti su eksporto kainomis per PTL (– 37 % į Filipinus, – 26 % į Saudo Arabiją, – 22 % į JAV, apie – 13 % į Pietų Korėją ir Australiją).

(102)

Apskaičiuota Sąjungos paklausa sudaro tik nedidelę dalį turimų laisvų nepanaudotų pajėgumų Kinijos vidaus rinkoje. Prieš pradedant taikyti priemones Sąjunga buvo tradicinė Kinijos eksporto rinka. Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad Kinijos importas per metus vidutiniškai sudarė 65 mln. m2, t. y. daugiau nei tris kartus daugiau nei dabartinis eksporto į ES lygis. Šiuo metu vidutinė kaina Sąjungos rinkoje (0,46 USD/kg) taip pat yra didesnė nei Kinijos eksporto į pagrindines eksporto rinkas kaina (0,34 USD/kg). Todėl gali būti, kad Kinijos gamintojai bandys didinti pardavimą Sąjungai naudodamiesi turimais pajėgumais, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(103)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijos keraminių plytelių eksporto į Sąjungą kainos ir eksporto į KLR pagrindines eksporto rinkas kainos buvo mažesnės už normaliąją vertę, nustatytą per PTL. Be to, gamybos pajėgumai ir gamyba Kinijoje toliau didėjo. Eksporto apimtis buvo pakankamai stabili ir nėra požymių, kad didžiulis pagamintas ir kaip atsargos laikomas kiekis galėtų būti suvartotas Kinijos vidaus rinkoje. Be to, suinteresuotosios šalys negalėjo paaiškinti, kaip toks kiekis galėtų būti kitaip absorbuotas, nekeliant pavojaus Sąjungai.

(104)

Tuo remdamasi ir negavusi pastabų iš suinteresuotųjų šalių Komisija manė, kad gali būti, kad didelis Kinijos keraminių plytelių kiekis būtų eksportuojamas į Sąjungą dempingo kaina, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(105)

Po pradinio tyrimo Sąjungos pramonėje svarbių struktūrinių pokyčių neįvyko. Pramonė vis dar yra itin susiskaidžiusi, o mažosios ir vidutinės bendrovės kartu sudaro didelę rinkos dalį (66 % pagal 2015 m. gamybos apimtį). Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą gamino apie 500 Sąjungos gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(106)

Kaip aprašyta 20 konstatuojamojoje dalyje, atrinkdama Sąjungos gamintojus Komisija atsižvelgė į didelį Sąjungos pramonės susiskaidymą, kad būtų atrinkta visų sektorių bendrovių. Kad nagrinėjant visą Sąjungos gamybos apimtį būtų matyti atitinkama kiekvieno segmento dalis (svorinis daugiklis) ir kad būtų galima susidaryti tipišką Sąjungos pramonės vaizdą, Komisija naudojo atitinkamą dalį (svorinį daugiklį) tam tikriems atrinktų konkretaus segmento bendrovių mikroekonominiams rodikliams įvertinti (žr. 144 konstatuojamąją dalį) pagal pradiniame tyrime naudotą metodiką.

(107)

Svoriniai daugikliai nustatyti remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, tiksliau bendrovių, įsikūrusių šalyse, kuriose pagaminama 79 % Sąjungos produkcijos, 2015 m. gamybos apimtimi (11). Svoriniai daugikliai: mažųjų bendrovių sektoriaus bendrovėms, kurios pagamina mažiau nei penkis milijonus kvadratinių metrų, teko 41 % visos Sąjungos gamybos; vidutinių bendrovių sektoriaus bendrovėms, kurios pagamina nuo penkių iki dešimties milijonų kvadratinių metrų, teko 25 % visos Sąjungos gamybos, o didelių bendrovių sektoriaus bendrovėms teko 34 % visos Sąjungos gamybos.

(108)

Sąjungos suvartojimas nustatytas grynojo Sąjungos pardavimo apimtį pridėjus prie importo iš KLR ir trečiųjų šalių apimties. Gamybos apimtis buvo pagrįsta Eurostato duomenimis ir iš CET narių gauta informacija.

(109)

Sąjungos suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(110)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas padidėjo. Daugiausia jis padidėjo 2013–2014 m. (12 %) – nuo 750 mln. m2 iki apytikriai 837 mln. m2. Apskritai per visą nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas padidėjo 17 % – nuo 750 mln. m2 iki apytikriai 879 mln. m2 per PTL.

(111)

Palyginti su laikotarpiu, nagrinėtu per pradinį tyrimą, suvartojimas vis dėlto buvo 37 % mažesnis per PTL nei 2007 m., kai jis siekė apytikriai 1,4 mlrd. m2. Suvartojimas po 2007 m. mažėjo dėl mažėjančio suvartojimo vidaus rinkoje po euro zonos krizės ir po to sekusio didelio statybų sektoriaus nuosmukio (12).

(112)

Importo apimtis ir rinkos dalis buvo pagrįstos Eurostato duomenimis.

(113)

Importo iš KLR apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

2 lentelė

Importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis

(114)

Nustačius antidempingo muitus keraminių plytelių importas iš KLR gerokai sumažėjo (13). Vis dėlto Kinijos importo apimtis Sąjungos rinkoje buvo didelė ir per PTL ji sudarė apie 15 mln. m2, o rinkos dalis – 1,7 %.

(115)

Importo iš KLR apimtis per PTL, palyginti su 2013 m., sumažėjo 34 % – nuo beveik apytikriai 22,7 mln. m2 iki 15 mln. m2. Kinijos importo rinkos dalis sumažėjo nuo 3,2 % 2013 m. iki apytikriai 1,7 % per PTL.

(116)

Importo iš KLR vidutinės kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

3 lentelė

Vidutinė importo iš KLR kaina

(117)

Vidutinės importo iš KLR kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 14 % – nuo 5,07 EUR/m2 iki 5,78 EUR/m2, o daugiausia buvo padidėjusios 2015 m. – 21 % iki 6,13 EUR/m2.

(118)

Analizuojant priverstinį kainų mažinimą, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis kiekvienos rūšies iš KLR importuojamo produkto vidutinėmis svertinėmis kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis CIF pagrindu ir tinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į galiojančius muitus ir išlaidas po importo. Tų rūšių produktų, kurie neturi atitikmens, atveju palyginimas atliktas koreguojant pagal panašiausios rūšies produktus. Koreguoti visų pirma reikėjo dvigubo glazūros sluoksnio produktų ir neglazūruotų produktų, kuriuos atitinkančių produktų Sąjungos pramonėje nenustatyta, atveju.

(119)

Palyginus išaiškėjo, kad per PTL, nepaisant didėjančios vidutinės CIF kainos Sąjungos pasienyje, kaip paaiškinta 90 konstatuojamojoje dalyje, iš Kinijos importuojamas nagrinėjamasis produktas Sąjungoje buvo parduodamas tokiomis kainomis, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Sąjungos pramonės kainų procentine dalimi išreikštas priverstinio kainų mažinimo lygis buvo 17–50 %. Skaičiavimai grįsti atrinktų Sąjungos gamintojų ir atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis.

(120)

Po faktų atskleidimo CCCMC tvirtino, kad priverstinio kainų mažinimo analizė buvo netinkama, nes nei CCCMC, nei Kinijos eksportuojantys gamintojai neturėjo galimybių pasinaudoti teisėmis į gynybą, nes jie negalėjo nustatyti Sąjungos pramonės ir Kinijos eksportuojančių gamintojų gaminamų produktų skirtumų ir dėl to prašyti atlikti koregavimų.

(121)

Dėl galimų Sąjungos produktų ir iš KLR importuojamų produktų skirtumų, Komisija dėl B skirsnyje nurodytų priežasčių neturėjo pagrindo manyti, kad buvo konkretaus PKN skirtumų. Kaip tik PKN apibrėžtis leido visapusiškai palyginti nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto kainas (žr. B skirsnį).

(122)

Prašymą atlikti koregavimą šalis turi paremti pagrįstu skirtumo rinkos vertės įverčiu. Tačiau Komisija nė iš vienos šalies negavo prašymo atlikti koregavimo konkrečios rūšies produkto atžvilgiu. Todėl vieninteliai koregavimai, kuriuos atliko Komisija – koregavimai dvigubo glazūros sluoksnio produktų ir neglazūruotų produktų, kuriuos atitinkančių produktų Sąjungos pramonėje nenustatyta, atžvilgiu, kaip paaiškinta 118 konstatuojamojoje dalyje. Gavusi 2017 m. rugsėjo 6 d. CCCMC prašymą Komisija dviem atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pateikė informacijos apie šiuos koregavimus ir visų pirma apie susijusią PKN ir koregavimo sumą, kad jie galėtų pateikti pastabų. Po to pastabų negauta.

(123)

Po faktų atskleidimo CCCMC taip pat tvirtino, kad Komisija priverstinio kainų mažinimo analizę turėjo atlikti (ar atskleisti) ne tik eksportuojančio gamintojo atžvilgiu, bet ir apskritai (vidutiniu svertiniu pagrindu). Be to, CCCMC tvirtino, kad Komisija priverstinio kainų mažinimo analizę turėjo atlikti (ar atskleisti) pagal produkto rūšį, nes, CCCMC teigimu, tai buvo vienintelis būdas prasmingoms išvadoms dėl galimybės, kad Kinijos importas daro kainų spaudimą Sąjungos pramonės pardavimui, padaryti. CCCMC taip pat prašė Komisijos atkleisti Sąjungos pramonės viso pardavimo apimtį ir vertę pagal PKN, kurie naudoti skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą.

(124)

2017 m. rugpjūčio 25 d. ir 2017 m. rugsėjo 20 d. raštais Komisija pranešė CCCMC, kad priverstinį kainų mažinimą skaičiavo kiekvieno eksportuojančio gamintojo atžvilgiu ir pagal PKN, kuriems priskirtus produktus pardavė atskiri atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai. Komisija manė, kad žalos pasikartojimo tikimybės vertinimui nereikėjo analizuoti bendro priverstinio kainų mažinimo lygio ir priverstinio kainų mažinimo lygio pagal PKN, nes taip būtų apibendrinti atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų duomenys pagal PKN. CCCMC prašomas atlikti apibendrintas skaičiavimas bet kokiu atveju yra neprasmingas, nes tokio tipo informacija neturi poveikio žalos pasikartojimo tikimybės analizei. Be to, pagal apibendrintą skaičiavimą pavienis eksportuojantis gamintojas negalėtų patikrinti, ar Komisija teisingai panaudojo jo duomenis priverstinio kainų mažinimo skaičiavimui. Taigi eksportuojantis gamintojas negalėtų pasinaudoti savo teisėmis į gynybą. Todėl Komisija tokio skaičiavimo neatliko. Vietoje jo Komisija tinkamai išanalizavo priverstinį kainų mažinimą kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo atžvilgiu. Todėl Komisija neturėjo atlikti prašomos analizės.

(125)

Komisija taip pat priminė, kad šiuo atveju buvo vykdoma priemonių galiojimo termino peržiūra. Dėl nustatytų priemonių labai sumažėjo keraminių plytelių importas (nuo apytikriai 66 mln. m2 per pradinį TL iki apytikriai 15 mln. m2 per dabartinio tyrimo PTL). Todėl priverstinio kainų mažinimo analizė galėjo būti grindžiama tik tam tikrais iš KLR į Sąjungą eksportuojamo nagrinėjamojo produkto PKN. Priverstinio kainų mažinimo analizės kiekvieno eksportuojančio gamintojo atžvilgiu tikslas – išanalizuoti, ar Kinijos eksportuojantys gamintojai priverstinai mažintų Sąjungos kainas, jei priemonės nebebūtų taikomos.

(126)

Kita vertus bendras priverstinio kainų mažinimo lygis ir priverstinio kainų mažinimo lygis pagal PKN nebuvo laikomi susijusiais su žalos pasikartojimo tikimybės vertinimu, todėl tokių duomenų į bylą neįtraukta. Komisija manė, kad ji nėra įpareigota atlikti (ir atskleisti) skaičiavimus, kurie nebuvo atlikti. Todėl Komisija nusprendė šį tvirtinimą atmesti.

(127)

Importo iš kitų trečiųjų šalių ir jo rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių ir jo rinkos dalis

(128)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu daugiausia importuota iš Turkijos (šiam importui teko beveik 4 % rinkos dalis per PTL), Jungtinių Arabų Emyratų (beveik 2 % rinkos dalis per PTL) ir Indijos (maždaug 0,5 % rinkos dalis per PTL). Iš viso importo iš trečiųjų šalių rinkos dalis per PTL sudarė 7,84 %. Ji iš esmės nesikeitė per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, o didžiausia buvo 2015 m. (8,26 % rinkos dalis).

(129)

Vidutinės importo iš Turkijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 12 % – iki 6,11 EUR/m2 per PTL. Vidutinės importo iš Jungtinių Arabų Emyratų kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 58 % – iki 3,27 EUR/m2. Vidutinės 4,67 EUR/m2 importo iš Indijos kainos per PTL buvo 8 % didesnės, palyginti su 2013 m. kainomis. Visos importo kainos iš visų importo šalių, išskyrus KLR, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 10 % – iki 5,26 EUR/m2.

(130)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija nagrinėjo visus ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius poveikio Sąjungos pramonės padėčiai.

(131)

Kaip minėta 19 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(132)

Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija įvertino su visa Sąjungos pramone susijusius makroekonominius rodiklius remdamasi informacija, kurią pareiškėjas pateikė prašyme atlikti peržiūrą, ir atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis, kurie buvo pakoreguoti remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais PTL duomenis. Komisija įvertino mikroekonominius rodiklius, susijusius vien tik su atrinktomis bendrovėmis, remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai tinkamai atspindėjo Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(133)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumo dydis.

(134)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės pardavimo kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(135)

Sąjungos pramonės nagrinėjamojo laikotarpio gamybos duomenys nustatyti remiantis Eurostato duomenimis ir CET surinktais duomenimis.

(136)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(137)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį visa Sąjungos gamyba padidėjo 10 %. Per PTL pagaminta 1,24 mlrd. m2. Per tą patį laikotarpį Sąjungos suvartojimas padidėjo 18 % (žr. 1 lentelę).

(138)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu nesikeitė. Pajėgumų naudojimas padidėjo 8 % ir nagrinėjamuoju laikotarpiu pasiekė 81 %.

(139)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis reiškia Sąjungos pramonės pardavimą nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje. Šie duomenys nustatyti remiantis Eurostato ir CET surinktais duomenimis. Jų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(140)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo 19 %. Tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis buvo gana stabili ir padidėjo 1 %. Per PTL jai teko apie 90 % rinkos dalis.

(141)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(142)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas nepakito. Per nagrinėjamąjį laikotarpį našumas, išreikštas vieno darbuotojo gamybos apimtimi (m2), padidėjo 10 %.

(143)

Dempingo skirtumai nurodyti 89 konstatuojamojoje dalyje. Visi skirtumai yra gerokai didesni už de minimis lygį.

(144)

Kai kurie mikroekonominiai rodikliai, išreikšti ne absoliučiomis vertėmis, o procentais ar vienetais (pardavimo kaina, gamybos sąnaudos, pelningumas ir investicijų grąža), įvertinti naudojant per pradinį tyrimą taikytą metodiką, kad visos Sąjungos gamybos apimtyje atsispindėtų to segmento dalis (žr. 20 konstatuojamąją dalį), naudojant konkretų visos Sąjungos gamybos apimties kiekvieno segmento svorinį daugiklį (žr. 107 konstatuojamąją dalį).

(145)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vidutinės pardavimo kainos

(146)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina padidėjo 2 %. Tuo pačiu laikotarpiu vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo 9 %.

(147)

Sąjungos pramonės vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Darbo sąnaudos

(148)

Nuo 2013 m. iki PTL atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 7 %.

(149)

Sąjungos pramonės atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(150)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo laikotarpio pabaigos atsargos, vertinant absoliučiais skaičiais ir gamybos procentine dalimi (atitinkamai 12 % ir 22 %).

(151)

Palyginti didelės atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, susidarė dėl pastaraisiais metais, po statybų sektoriaus krizės nuo 2007 m., sumažėjusio suvartojimo ir paklausos. Tai, kad keraminės plytelės yra produktas, kuris priklauso nuo pardavimo metu vyraujančių tendencijų, taip pat buvo viena iš bendrovių sunkumų rasti paklausą jų atsargoms ir taip atsargas sumažinti, priežasčių. Tačiau suvartojimas per PTL buvo mažesnis (37 %) nei 2007 m. (žr. 111 konstatuojamąją dalį).

(152)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės keraminių plytelių vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo 9 %.

(153)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje ikimokestinį grynąjį pelną išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Vieneto gamybos sąnaudų raida:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(154)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas buvo teigiamas ir gerokai padidėjo nuo – 5,8 % iki 2,0 %. Padidėjimas sutampa su teigiamais pelningumui poveikio turinčių rodiklių pokyčiais tuo pačiu laikotarpiu: 2 % padidėjo vieneto pardavimo kaina (žr. 145 konstatuojamąją dalį) ir 9 % sumažėjo vieneto gamybos sąnaudos (žr. 152 konstatuojamąją dalį). Apskritai makroekonominiu lygmeniu nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba padidėjo 10 % (žr. 137 konstatuojamąją dalį), o Sąjungos rinka padidėjo 1 % (žr. 140 konstatuojamąją dalį).

(155)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą. Pinigų srautas pastebimai padidėjo 2013–2014 m. (190 %) ir nuo tada nesikeitė.

(156)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos padidėjo 39 %. Keraminių plytelių sektoriaus bendrovės, kad galėtų sekti rinkos tendencijas, turėjo nuolat investuoti į įrangos modernizavimą. Visų pirma tai investavimas į marginimo įrenginius, kuriuos naudojant plytelių dizainas neatsilieka nuo tendencijų, ir investavimas į efektyvesnes krosnis, kurios yra vienas pagrindinių keraminių plytelių gamybos trukdžių.

(157)

Investicijų grąža išreiškiama ilgalaikio turto grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu jos raidos tendencijos taip pat buvo teigiamos, o tai rodė bendrą gerėjimo tendenciją.

(158)

Sąjungos pramonė sugebėjo atsigauti po buvusio dempingo. Jos ekonominė padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu pagerėjo, palyginti su jos ekonomine padėtimi pradiniu tiriamuoju laikotarpiu. Nors taikant galiojančias priemones Kinijos gamintojai nebuvo išstumti iš Sąjungos rinkos, tos priemonės leido Sąjungos gamintojams išlaikyti savo rinkos dalį ir tai turėjo teigiamo poveikio Sąjungos pramonės ekonominiam vystymuisi.

(159)

Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu visi žalos rodikliai buvo geri. Nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo gamybos ir pardavimo apimtis. Pardavimo kaina iš esmės nesikeitė, tačiau sumažėjo gamybos sąnaudos. Atsargos, kurių lygis dar palyginti didelis, sumažėjo. Gerokai padidėjo pinigų srautas ir investicijų grąža.

(160)

Visi šie rodikliai turėjo teigiamo poveikio Sąjungos pramonės pelningumui, kuris iš neigiamo per PTL tapo teigiamu.

(161)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nebuvo daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(162)

Kaip nustatyta pirmiau (žr. 103 ir 104 konstatuojamąsias dalis), peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos vykdytas dempingo kaina ir patvirtinta tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(163)

Kadangi Sąjungos pramonei nebebuvo daroma materialinė žala, Komisija įvertino, ar yra tikimybė, kad žala pasikartos, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(164)

Žalos pasikartojimo tikimybei nustatyti nagrinėti šie veiksniai: gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai Kinijoje, Sąjungos rinkos patrauklumas, įskaitant keraminėms plytelėms kitose trečiosiose šalyse taikomas antidempingo ar kompensacines priemones, Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodara kitų trečiųjų šalių rinkose ir poveikis Sąjungos pramonės padėčiai. Atliekant analizę taip pat atsižvelgta į suvartojimo padidėjimą Sąjungoje ir Sąjungos pramonės pelningumą per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(165)

KLR yra didžiausia keraminių plytelių gamintoja pasaulyje. Joje pagaminama daugiau nei pusė visame pasaulyje pagaminamos produkcijos. 2016 m. apskaičiuota visa gamybos apimtis viršijo 11 mlrd. m2 plytelių (žr. 95 konstatuojamąją dalį).

(166)

Tuo pačiu metu KLR turėjo labai daug nepanaudotų pajėgumų, palyginti su Sąjungos rinkos dydžiu. Paskaičiuota, kad 2016 m. jų buvo apie 6 mlrd. m2 (žr. 95 konstatuojamąją dalį). Palyginimui – Sąjungos gamybos apimtis per PTL sudarė apie 1,24 mlrd. m2, o plytelių suvartojimas tuo pačiu laikotarpiu siekė tik 879 mln. m2. Taigi Kinijos nepanaudoti pajėgumai yra daugiau nei šešis kartus didesni nei Sąjungos suvartojimas.

(167)

Komisija taip pat nustatė, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai sukaupė daug atsargų, kurias jie gali pradėti eksportuoti nuo to momento, kai priemonės nebebus taikomos (žr. 96 konstatuojamąją dalį). Remiantis atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikta informacija, atsargos gali sudaryti iki dviejų trečdalių jų keraminių plytelių gamybos apimties.

(168)

Nors Sąjungos keraminių plytelių rinka yra mažesnė pagal suvartojimą, palyginti su, pvz., Azijos rinka, jos suvartojimas vis dėlto sudaro apie 7 % pasaulio keraminių plytelių suvartojimo. Be to, kaip parodyta 1 lentelėje, nagrinėjamojo produkto suvartojimas Sąjungoje nuo 2013 m. iki PTL padidėjo nuo 750 158 iki 878 968 tonų. Tai rodo, kad Sąjungos suvartojimas išlieka didelis ir kad Sąjungos rinka dėl savo palyginti nemažo dydžio ir pastoviai didėjančio suvartojimo lieka patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams.

(169)

Iki priemonių nustatymo iš Kinijos kasmet būdavo importuojama vidutiniškai apie 65 mln. m2. Tai, kad importas iš Kinijos, nors ir mažesne apimtimi (žr. 2 lentelę), nustačius priemones nenutrūko, patvirtina, kad Sąjungos rinka Kinijos eksportuojantiems gamintojams yra patraukli ir jie toliau produktus parduoda Sąjungos rinkoje.

(170)

Be to, kitos trečiosios šalys (14) KLR kilmės keraminėms plytelėms yra nustačiusios antidempingo priemones, dėl to Kinijos eksportuojantiems gamintojams bus dar sunkiau eksportuoti į tas rinkas, o Sąjungos rinkos patrauklumas dar padidės, jei tas eksportas galės būti į ją nukreiptas.

(171)

Kitas svarbus Sąjungos rinkos patrauklumą rodantis veiksnys yra nagrinėjamojo produkto, kurį Kinijos eksportuojantys gamintojai eksportuoja į trečiųjų šalių rinkas, kaina. Atrinktų eksportuojančių gamintojų nagrinėjamojo produkto eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainos yra didesnės už tų pačių gamintojų Sąjungoje taikomas kainas, nors jos vis tiek yra gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas Sąjungos rinkoje. Per PTL vidutinė nagrinėjamojo produkto, kurį Kinijos eksportuojantys gamintojai eksportuoja į trečiųjų šalių rinkas, eksporto kaina vidutiniškai buvo 15–25 % mažesnė už vidutinę keraminių plytelių kainą Sąjungos rinkoje.

(172)

Dar vienas veiksnys, rodantis Sąjungos rinkos patrauklumą, yra didesnės keraminių plytelių kainos Sąjungos rinkoje. Per PTL vidutinė Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungos rinką kaina vidutiniškai buvo 30–40 % mažesnė už vidutinę keraminių plytelių kainą Sąjungos rinkoje. Nors dabartinės Jungtinių Arabų Emyratų ir Indijos kainos yra mažesnės už Kinijos kainas, importo iš šių šalių apimties ir augimo potencialo negalima lyginti su KLR gamybos pajėgumų apimtimi.

(173)

Atsižvelgiant į pirmiau 162–172 konstatuojamosiose dalyse aprašytus didelius nepanaudotus KLR pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą, tikėtina, kad jei priemonės nebebūtų taikomos, per trumpą laiką Sąjungoje būtų parduodama arba į ją būtų nukreipta daug pigių keraminių plytelių.

(174)

Kad įvertintų galimą tokio importo iš Kinijos mažomis kainomis poveikį Sąjungos pramonei, Komisija pirmiausia nustatė, kokią rinkos dalį Sąjungos pramonė veikiausiai prarastų. Buvo spėjama, koks būtų poveikis, jei Kinijos eksportuojantys gamintojai atgautų per pradinio tyrimo tiriamąjį laikotarpį, t. y. prieš nustatant priemones, turėtą 6,5 % rinkos dalį. Remiantis Sąjungos suvartojimu per PTL tai būtų 57 mln. m2. Kaip nustatyta per pradinį tyrimą, tokios keraminių plytelių importo iš KLR dempingo kaina apimties pakako, kad Sąjungos pramonei tuomet būtų padaryta materialinė žala.

(175)

Komisija manė, kad kadangi vidutinė importo iš trečiųjų šalių į Sąjungą pardavimo kaina yra mažesnė už vidutinę Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo kainą ir jeigu Kinijos plytelės mažomis kainomis vėl pasirodytų Sąjungos rinkoje, Kinijos eksportuojantys gamintojai pirmiausia užimtų dalį rinkos Sąjungos pramonės sąskaita, o po to perimtų trečiųjų šalių gamintojų eksporto į Sąjungą rinkos dalį.

(176)

Todėl darant prielaidą, kad importo padidėjimas reikštų lygiavertį Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimties sumažėjimą, Sąjungos pramonės vieneto gamybos sąnaudos padidėtų nuo 8,95 EUR/m2 iki 9,09 EUR/m2. Padidėjus vieneto gamybos sąnaudoms Sąjungos pramonės pelningumas sumažėtų tiek, kad pajamos prilygtų visoms pastoviosioms ir kintamosioms išlaidoms.

(177)

57 mln. m2 importo apimtis šiam modeliavimui pasirinkta remiantis konservatyviu skaičiavimu. Iš tiesų galima manyti, kad atsižvelgiant į didelius perteklinius pajėgumus ir sukauptą atsargų kiekį Kinijos eksportuojantys gamintojai į Sąjungą pradėtų eksportuoti net daug didesnį keraminių plytelių kiekį. Baigus galioti priemonėms šios atsargos gali būti iš karto paruoštos eksportui į Sąjungą.

(178)

Iš tiesų, keraminės plytelės yra nuo naujausių tendencijų ir mados priklausantis produktas. Todėl nėra tikėtina, kad visos sukauptos atsargos būtų eksportuojamos į Sąjungą, jei priemonės nebebūtų taikomos. Tačiau dėl didelio sukauptų atsargų kiekio poveikis Sąjungos pramonei būtų didelis net jei Sąjungos rinką pasiektų ir nedidelė šių atsargų procentinė dalis.

(179)

Be to, dėl didelių Kinijos eksportuojančių gamintojų nepanaudotų pajėgumų didėja tikimybė, kad Kinijos keraminės plytelės pateks į Sąjungos rinką. Komisija nustatė, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai naudoja panašią arba tokią pačią įrangą kaip Sąjungos pramonė ir iš esmės gali pagaminti tokios pačios kokybės ir dizaino plyteles kaip Sąjungos gamintojai. Po tolesnio vertinimo Komisija nustatė, kad nebuvo informacijos, kuria būtų paremtas tvirtinimas, kad keraminės plytelės labai priklauso nuo kainų pasikeitimų ir kad galutinio naudotojo požiūriu vienintelis lemiamas veiksnys yra kaina. Negalima paneigti, kad kaina, be tokių veiksnių kaip prekių ženklas ir mada, yra bent jau vienas lemiamų veiksnių pirkėjui renkantis konkretų produktą, todėl, atsižvelgdama į Sąjungos ir Kinijos keraminių plytelių panašumus, Komisija pažymi, kad yra tikimybė, kad dėl Kinijos produktų importo dempingo kaina būtų sumažintos Sąjungos kainos ir būtų pirmiau minėtų pasekmių (žr. 173–178 konstatuojamąsias dalis).

(180)

Todėl gali būti, kad dėl Kinijos importo dempingo kaina Sąjungos keraminių plytelių gamintojai bus priversti savo kainas derinti prie importuojamo produkto kainų. Kaip minėta 172 konstatuojamojoje dalyje, iš Kinijos importuojamas produktas paprastai deklaruojamas už Sąjungos rinkos kainą gerokai mažesne kaina.

(181)

Antra, Komisija nagrinėjo kainų poveikį. Ji modeliavo, koks būt poveikis, jei dėl mažomis kainomis iš Kinijos į Sąjungos rinką importuojamo produkto būtų smukdomos Sąjungos pramonės parduodamo nagrinėjamojo produkto kainos. Remiantis patikrintais PTL Sąjungos gamintojų ir Kinijos eksportuojančių gamintojų duomenimis, jei Sąjungos gamintojų nagrinėjamojo produkto kaina tariamai būtų sumažinta iki Kinijos kainų lygio, Sąjungos gamintojų pelningumas labai sumažėtų ir jie patirtų net 47,52 % nuostolių.

(182)

Trečia, kaip alternatyvą Komisija padarė prielaidą, kad vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina būtų sumažinta iki vidutinės Kinijos eksportuotojų pardavimo trečiosioms rinkoms kainos. Tokiu atveju, taip pat remiantis patikrintais Sąjungos gamintojų duomenimis, jų pelningumas sumažėtų ir jie patirtų net 17,15 % nuostolių.

(183)

CCCMC tvirtino, kad Komisijos atlikti modeliavimai yra klaidingi. Jų nuomone, modeliuodama Kinijos importui tenkančios rinkos dalies padidėjimo vėl iki 6,5 % poveikį Komisija neatsižvelgė į įvairų produkto asortimentą, į tai, kad negalima palyginti kainų, ir į tam tikrų rūšių produktų konkurencijos stygių.

(184)

CCCMC taip pat tvirtino, kad modeliuodama gamybos sąnaudų padidėjimą dėl padidėjusios Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo apimties Komisija neatsižvelgė į didelius skirtingų rūšių produktų gamybos sąnaudų skirtumus ir į tai, kad iš Kinijos importuoti tik nedideliam skaičiui PKN priskiriami produktai.

(185)

Be to, CCCMC tvirtino, kad modeliuodama Kinijos importo kainų poveikį Komisija rėmėsi tik vidutinėmis kainomis ir neatsižvelgė į skirtingų rūšių keraminių plytelių kainų skirtumus, o iš tiesų iš Kinijos importuota tik nedidelis skaičius ir tik tam tikrų rūšių produktų. CCCMC tvirtino, kad dėl svarbių keraminių plytelių rūšiųskirtumų įvairių rūšių keraminės plytelės nekonkuravo tarpusavyje, todėl vienos rūšies keraminių plytelių kainos negalėjo daryti spaudimo kitos rūšies plytelių kainoms. Jie teigė, kad Komisija modeliavimus turėjo atlikti pagal produkto rūšis, o ne apibendrintai, kaip priverstinio kainų mažinimo skirtumo skaičiavimo atveju.

(186)

Todėl, CCCMC teigimu, Komisija žalos pasikartojimo tikimybę nustatė nesiremdama pakankamais faktais, kad galėtų padaryti „pagrįstas ir tinkamas išvadas“, ir neatliko analizės, kuri būtų pagrįsta teigiamais įrodymais ir objektyviu nagrinėjimu.

(187)

Komisija pirmiausia priminė, kad išvadas dėl žalos pasikartojimo tikimybės padarė išanalizavusi įvairius elementus, pvz., KLR gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą, Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodarą kitų trečiųjų šalių rinkose ir poveikį Sąjungos pramonės padėčiai (žr. 164–172 konstatuojamąsias dalis). Modeliavimas tik sustiprino ir patvirtino išvadas dėl žalos pasikartojimo, jei dabartinės priemonės nebebūtų taikomos.

(188)

Antra, modeliavimui atlikti Komisija galėjo remtis tik atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis ir apibendrintais KLR eksportuojančių gamintojų apimties ir kainų duomenimis. Ji neatsižvelgė į informaciją apie neatrinktų bendrovių produktų rūšis ir kainas.

(189)

Todėl Komisija turėjo remtis tam tikromis prielaidomis, įskaitant dėl produkto, importuojamo iš KLR asortimento per PTL, ir jo vidutinių kainų. Dėl šių prielaidų analizė netapo klaidinga. Atvirkščiai – Komisija manė, kad pasirinko pakankamai konservatyvų metodą, atsižvelgiant į visus kitus elementus, kaip antai KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai. Kitų elementų analizė parodė, kad, jei priemonės nebebūtų taikomos, į Sąjungą būtų importuojamas kur kas didesnis produkto kiekis, o produkto asortimentas būtų daug platesnis, kaip tai buvo per pradinį TL. Be to, per modeliavimą nustatyta, kad dėl galimo importo ateityje Sąjungos pramonės finansinei padėčiai būtų padarytas didelis neigiamas poveikis ir Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(190)

CCCMC taip pat tvirtino, kad išvada dėl žalos pasikartojimo tikimybės buvo klaidinga, nes Komisija nustatė, kad kainų poveikis daromas tik nedidelei daliai Sąjungos pardavimo. Nustatytas priverstinis kainų mažinimas sudarė tik apie 1 % viso Sąjungos pramonės pardavimo per PTL ir apie 8 % atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje per PTL Be to, CCCMC nurodė, kad Kai kurie eksportuojantys gamintojai per PTL pardavė tik šešių rūšių produktą (iš daugiau nei šimto rūšių Sąjungos pramonės parduodamo produkto), todėl atitinkančių produktų skaičius buvo labai nedidelis.

(191)

Pirma, Komisija primena, kad šiuo atveju vykdoma priemonių galiojimo termino peržiūra. Dėl galiojančių priemonių gerokai sumažėjo nagrinėjamojo produkto importas iš KLR. Todėl priverstinio kainų mažinimo analizė galėjo būti atliekama tik remiantis (atrinktų bendrovių) importu ir ji buvo tik vienas iš kelių elementų, naudotų dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei įvertinti.

(192)

Antra, priešingai nei per pradinį tyrimą, vertinta, ar yra žalos pasikartojimo tikimybė ateityje. Priverstinio kainų mažinimo dėl buvusio importo analizė buvo tik vienas iš rodiklių dėl būsimos nagrinėjamojo produkto eksportuojančių gamintojų kainodaros ir apimties ir jų poveikio Sąjungos pramonei.

(193)

Trečia, importo iš atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų kainų analizė parodė, kad, nepaisant priemonių, dėl jų importuojamų visų rūšių produktų būtų priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, jei priemonės nebebūtų taikomos. Tokiu atveju į Sąjungą būtų importuojamas didesnis kiekis ir įvairesnių rūšių produkto kainomis, dėl kurių veikiausiai būtų priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Tai dar labiau rodo, kad yra tikimybė, kad Sąjungos pramonei daroma žala pasikartos. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(194)

CCCMC taip pat tvirtino, kad neatlikus analizės pagal segmentus (bendrovių segmentus) visos išvados dėl žalos (jos tęsimosi tikimybės) buvo iškreiptos. CCCMC tvirtino, kad Komisija turėjo atlikti žalos analizę kiekvieno segmento, t. y. mažųjų bendrovių, vidutinių bendrovių ir didelių bendrovių, atžvilgiu tam, kad CCCMC galėtų pasinaudoti savo teisėmis į gynybą ir kad būtų išanalizuota CCCMC pozicija, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad žala veikiausiai vėl bus daroma.

(195)

Komisija manė, kad šioje priemonių galiojimo termino peržiūroje žalos pagal atskirus segmentus analizė nebuvo tikslinga ar reikalinga. Žalos nustatymui ir tikimybės analizei atlikti atrinkus įvairių dydžių Sąjungos gamintojų, kad tarp atrinktų bendrovių būtų visų segmentų bendrovių, visose išvadose dėl žalos automatiškai buvo matyti įvairių segmentų padėtis. Be to, pagal pagrindinio reglamento 3 ir 4 straipsnius žala nustatyta visos Sąjungos pramonės atžvilgiu, o ne atskirų gamintojų ar gamintojų grupių atžvilgiu. Šiuo atveju laikyta, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos visos Sąjungos pramonės padėtį atspindinčios bendrovės, kaip jau paaiškinta 19–25 ir 105–107 konstatuojamosiose dalyse. Todėl Komisija šį argumentą atmetė.

(196)

CCCMC pagaliau tvirtino, kad Komisija Sąjungos pramonės būklės analizę turėjo papildyti produktų rūšių grupių analize. Tačiau be bendro pastebėjimo nei CCCMC, nei kuri nors kita suinteresuotoji šalis nepateikė jokios išsamios informacijos apie tai, kokias konkrečiai produktų rūšis reikėtų analizuoti atskirai – žr. 46 konstatuojamąją dalį. Be to, segmentų analizė neatlikta per pradinį tyrimą. Komisija neturėjo pagrindo manyti, kad tokia analizė būtų tinkama, todėl šį argumentą laikė nepagrįstu. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(197)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija manė, kad labai tikėtina, jog panaikinus priemones žala Sąjungos pramonei pasikartos.

(198)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar galiojančių priemonių tolesnis taikymas KLR neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(199)

Per PTL Sąjungos pramonė atsigavo nuo žalos, kurią padarė importas dempingo kaina iš KLR. Tačiau jeigu KLR nustatytos priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad žala pasikartotų, nes Sąjungos pramonė susidurtų su galimai didelės apimties importu iš KLR dempingo kaina, kuris darytų didelį spaudimą kainoms. Dėl to Sąjungos pramonės ekonominė padėtis veikiausiai labai pablogėtų dėl pirmiau aprašytų priežasčių (žr. 173–197 konstatuojamąsias dalis). Tačiau jei priemonės būtų toliau taikomos, būtų užtikrinta daugiau aiškumo rinkoje, o tai leistų Sąjungos pramonei išlaikyti teigiamas ekonomines tendencijas veikiant sąžiningos ir konkurencingos rinkos sąlygomis.

(200)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad priemonių tolesnis taikymas neprieštarautų Sąjungos pramonės interesams.

(201)

Tyrimo inicijavimo etapu susisiekta su daugiau nei tūkstančiu žinomų importuotojų/naudotojų. Užpildytas atrankos formas atsiuntė vienuolika bendrovių, o trys bendrovės užpildė klausimyną.

(202)

Dvi bendrovės prieštaravo priemonių tolesniam taikymui, kurių viena tvirtino, kad neprieštarautų tolesniam priemonių taikymui, jei priemonės būtų mažesnės. Likusi bendrovė neturėjo konkrečios nuomonės dėl tolesnio priemonių galiojimo.

(203)

Visos trys bendrovės manė, kad dėl priemonių, dabartinio valiutos kurso ir vežimo išlaidų nėra labai patrauklu importuoti keramines plyteles iš KLR ir kad, jei priemonės baigs galioti, importas iš KLR gali labai nedidėti. Du iš šių trijų importuotojų taip pat manė, kad prieš nustatant priemones importas iš KLR buvo patrauklus dėl dizaino ir mažų kainų.

(204)

Per pradinį tyrimą padaryta išvada, kad priemonių nustatymas neturėtų didelio poveikio importuotojų veiklai, nes importuotojai, be kita ko, gali rinktis kitus tiekimo šaltinius. Komisija pastebėjo, kad, iš tiesų, per PTL ir kai importo iš KLR rinkos dalis sumažėjo iki 1,7 %, importui iš kitų nei KLR šalių tenkanti rinkos dalis padidėjo iki beveik 8 % (žr. 127 konstatuojamąją dalį), palyginti su 5,3 % pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (15). Šiam importui muitai netaikomi, nes tai nėra Kinijos kilmės importas. Todėl Komisija manė, kad priemonių pratęsimas netrukdytų Sąjungos importuotojams toliau pirkti panašius produktus iš kitų šaltinių.

(205)

Galiausiai pakankamai žemas nesusijusių importuotojų bendradarbiavimo lygis reiškia, kad tolesnis priemonių taikymas neturėtų didelio neigiamo poveikio importuotojams.

(206)

Inicijuojant tyrimą be importuotojų susisiekta su visais žinomais naudotojais. Tačiau apie save nepranešė nė vienas naudotojas ar naudotojų asociacija. Per pradinį tyrimą Komisija apskaičiavo priemonių poveikį galutiniams vartotojams ir padarė išvadą, kad poveikis, tiksliau padidėjusios m2 sąnaudos, būtų nedidelis ir siektų mažiau nei 0,5 EUR/m2. Tuo metu Sąjungoje vidutinis metinis vartotojų suvartojimas sudarė apie 2,2 m2 asmeniui. Taigi vidutinis poveikis vartotojams Sąjungoje buvo 1,1 EUR/m2 asmeniui. Dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 917/2011 182–184 konstatuojamosiose dalyse, šis poveikis laikytas nereikšmingu. Komisija taip pat analizavo priemonių poveikį importuotojams, naudotojams ir tiekėjams, kuriems dėl nustatytų priemonių gali susidaryti papildomų sąnaudų arba pritrūkti pasiūlos. Padaryta išvada, kad priemonių nustatymas neturėjo reikšmingo poveikio jų veiklai.

(207)

Vertindama ir lygindama konkuruojančius interesus Komisija visų pirma atsižvelgė į tai, kad turi būti pašalintas žalingo dempingo daromas prekybą iškraipantis poveikis ir atkurta veiksminga konkurencija. Toliau taikant priemones svarbi Sąjungos pramonės dalis, įskaitant daug mažųjų ir vidutinių įmonių, būtų saugoma nuo galimo žalos pasikartojimo, o palyginti žemas importuotojų ir naudotojų bendradarbiavimo lygis rodo, kad tolesnis priemonių taikymas jiems neturėtų neproporcingo neigiamo poveikio.

(208)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog tolesnis priemonių importuojamoms KLR kilmės keraminėms plytelėms taikymas neatitiktų Sąjungos interesų.

(209)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama toliau taikyti galiojančias priemones KLR. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Į pateiktą informaciją ir pastabas prireikus buvo deramai atsižvelgta.

(210)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 6 dalimi, Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 917/2011 importuojamoms KLR kilmės keraminėms plytelėms nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos.

(211)

Šis reglamentas atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,