(1)

vertinimas, ar asmenys Sąjungoje savo sąskaita užsiima prekyba biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba teikia su tuo susijusias investicines paslaugas, kaip papildoma veikla savo pagrindinės veiklos atžvilgiu, turėtų būti atliekamas grupės lygmeniu. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (2) 2 straipsnio 11 dalį laikoma, kad grupę sudaro patronuojančioji įmonė ir visos jos patronuojamosios įmonės, ir ji apima Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse įsteigtus subjektus, nesvarbu, ar grupės pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, ar už jos ribų;

(2)

vertinimas turėtų būti atliekamas taikant du testus, kurie abu grindžiami grupei priklausančių asmenų prekybos veikla, apskaičiavimą atliekant turto klasės pagrindu. Taikant pirmąjį testą turėtų būti nustatyta, ar grupei priklausantys asmenys yra dideli rinkos dalyviai, palyginti su tos turto klasės finansų rinkos dydžiu, ir ar dėl tos priežasties jiems reikėtų gauti investicinės įmonės veiklos leidimą. Taikant antrąjį testą turėtų būti nustatyta, ar grupei priklausantys asmenys savo sąskaita užsiima prekyba biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba teikia su tuo susijusias investicines paslaugas tokiu dideliu mastu, palyginti su pagrindine grupės veikla, kad ta veikla negali būti laikoma papildoma grupės lygmeniu ir todėl asmenims reikėtų gauti investicinės įmonės veiklos leidimą;

(3)

taikant pirmąjį testą asmens prekybos veiklos mastas palyginamas su Sąjungoje vykdoma bendra prekybos veikla pagal tam tikrą turto klasę, siekiant nustatyti to asmens rinkos dalį. Prekybos veiklos mastas turėtų būti nustatytas iš asmens vykdomos prekybos bendros apimties atimant sandorių, kurie vykdomi grupės vidaus likvidumo arba rizikos valdymo tikslais, kuriuos galima objektyviai įvertinti ir nustatyti, kad jie mažina tiesiogiai su komercine ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką, arba kuriais vykdomos pareigos užtikrinti likvidumą prekybos vietoje, (toliau – privilegijuotieji sandoriai) apimties sumą;

(4)

prekybos veiklos apimtis turėtų būti nustatoma pagal biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apyvartinių taršos leidimų ir jų išvestinių finansinių priemonių sutarčių bendrąją tariamąją sumą, remiantis ankstesnių trijų metinių laikotarpių slankiuoju vidurkiu. Bendras rinkos dydis turėtų būti nustatytas remiantis Sąjungoje vykdoma prekybos veikla, susijusia su kiekviena turto klase, kuriai siekiama taikyti išimtį, įskaitant sutartis, kuriomis prekiaujama Sąjungos prekybos vietose ir už jų ribų;

(5)

biržos prekių rinkos labai skiriasi savo dydžiu, rinkos dalyvių skaičiumi, likvidumo lygiu ir kitomis savybėmis, todėl skirtingoms turto klasėms taikomos skirtingos ribinės vertės, siekiant taikyti prekybos veiklos masto testą;

(6)

taikant antrąjį testą numatyti du prekybos veiklos masto nustatymo metodai, kuriais jis palyginamas su grupės vykdomos pagrindinės veiklos mastu. Šis testas yra dviejų formų, siekiant geriau atsižvelgti į asmenų, ketinančių pasinaudoti išimtimi, susijusią veiklą ir kartu kuo labiau sumažinti reguliavimo naštą ir testo taikymo sudėtingumą. Kapitalo testas pateikiamas kaip alternatyva prekybos veiklos testui, siekiant atsižvelgti į labai įvairiarūšių grupių, kurioms reikia įvertinti, ar jų prekybos veikla yra papildoma jų pagrindinės veiklos atžvilgiu, taip pat į grupių, kurios, palyginti su jų dydžiu, vykdo dideles kapitalo investicijas į infrastruktūros kūrimą, transportą ir gamybos įrenginius, taip pat investicijas, kurių neįmanoma lengvai apdrausti finansų rinkose, ekonominę tikrovę. Kadangi abiejų formų antruoju testu atsižvelgiama į skirtingą skirtingų grupių susijusią ekonominę tikrovę, abu testai yra vienodai tinkami siekiant nustatyti, ar prekybos veikla yra papildoma konkrečios grupės pagrindinės veiklos atžvilgiu;

(7)

prekybos veiklos mastas, naudojamas pagal antrojo testo pirmąjį metodą, naudojamas kaip asmens ar grupės komercinės veiklos, vykdomos kaip pagrindinė veikla, rodiklis. Šį rodiklį asmenims turėtų būti paprasta ir ekonomiškai naudinga taikyti, nes jis pagrįstas duomenimis, kurių jau reikalaujama pirmajam testui, ir kartu atliekamas prasmingas testas;

(8)

šis rodiklis yra tinkamas, nes laikoma, kad racionalus rizikos vengiantis subjektas, pavyzdžiui, biržos prekių gamintojas, perdirbėjas ar vartotojas arba apyvartinių taršos leidimų gamintojas, tvarkytojas ir naudotojas, savo pagrindinės veiklos komercinės veiklos apimtį apdraudžia lygiaverte biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apyvartinių taršos leidimų ar jų išvestinių finansinių priemonių apimtimi. Todėl visos jo prekybos biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis veiklos apimtis, įvertinta pagal pagrindinio turto bendrąją tariamąją vertę, yra tinkamas grupės pagrindinės veiklos masto rodiklis. Kadangi grupės, kurių pagrindinė veikla nėra susijusi su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar apyvartiniais taršos leidimais, biržos prekių ar apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių nenaudotų kaip rizikos mažinimo priemonės, jų prekyba biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis nebūtų laikoma apsidraudimu;

(9)

tačiau biržos prekių išvestinių finansinių priemonių naudojimas kaip rizikos mažinimo priemonės negali būti laikomas tiksliausiu visos komercinės veiklos, kurią asmuo arba grupė vykdo kaip savo pagrindinę veiklą, rodikliu, nes juo gali būti neatsižvelgta į kitas investicijas į ilgalaikį turtą, nesusijusį su išvestinių finansinių priemonių rinkomis. Siekiant ištaisyti galimą grupės prekybos biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir faktinio jos pagrindinės veiklos masto neatitikimą, visų pirma kiek tai susiję su mažomis grupėmis, antrojo testo pirmajame metode turėtų būti nustatyta apsaugos sąlyga, kuria pripažįstama, kad grupei priklausančių asmenų vykdoma prekybos veikla, tam kad ją būtų galima laikyti papildoma, taip pat neturėtų viršyti bet kurios iš ribinių verčių, nustatytų pirmuoju testu kiekvienai atitinkamai turto klasei, tam tikros procentinės dalies. Kuo didesnę visos grupės prekybos veiklos procentinę dalį sudaro spekuliacinė veikla, tuo mažesnė pirmuoju testu nustatyta ribinė vertė;

(10)

apsaugos sąlyga, grindžiama tuo, kad grupė neviršija bet kurios iš ribinių verčių, nustatytų pirmuoju testu kiekvienai atitinkamai turto klasei, tam tikros procentinės dalies, yra ypač svarbi labai mažoms grupėms, kurių bendra reikšmė prekiaujant atitinkama biržos prekių išvestine finansine priemone yra nežymi. Viena vertus, toms grupėms gali reikėti atlikti brangiai kainuojančią savo prekybos veiklos analizę, siekiant nustatyti, ar vykdant tą prekybą mažinama rizika, o analizės rezultatai dėl prekybos veiklos papildomo pobūdžio nebūtų galutiniai. Kita vertus, tos grupės paprastai nėra pasirengusios atlikti prekybos veikla grindžiamo testo alternatyvos – kapitalo testo. Siekiant, kad toms grupėms nebūtų užkrauta neproporcinga našta, tikslinga laikyti, kad grupės, kurių prekybos veikla pagal kiekvieną atitinkamą turto klasę sudaro mažiau nei vieną penktąją ribinės vertės, nustatytos pirmuoju testu, tą prekybos veiklą vykdo kaip papildomą savo pagrindinės veiklos atžvilgiu. Tačiau antrojo testo pirmuoju metodu gali būti tinkamai neįvertinta asmenų, kurie, palyginti su jų dydžiu, vykdo dideles kapitalo investicijas į infrastruktūros kūrimą, transportą ir gamybos įrenginius, pagrindinė veikla. Juo taip pat nepripažįstamos investicijos, kurių neįmanoma apdrausti finansų rinkose. Todėl būtina, kad antrajame teste būtų nustatytas antrasis metodas, pagal kurį siekiant nustatyti, kad ta prekybos veikla yra papildoma pagrindinės grupės veiklos atžvilgiu, naudojamas kapitalu grindžiamas parametras;

(11)

pagal antrojo testo antrąjį metodą kaip grupei priklausančių asmenų vykdomos papildomos veiklos masto rodiklis naudojamas įvertintas kapitalas, kurį ne finansų grupei reikėtų turėti dėl rinkos rizikos, būdingos jos pozicijoms, susidarančioms dėl prekybos biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, išskyrus dėl privilegijuotųjų sandorių susidarančias pozicijas. Siekiant pozicijoms taikyti proporcingus sąlyginius kapitalo koeficientus, yra naudojama sistema, parengta remiant Bazelio komitetui ir Sąjungoje įgyvendinta Kapitalo reikalavimų direktyva. Pagal šią sistemą biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, apyvartinio taršos leidimo ar jo išvestinės finansinės priemonės grynoji pozicija nustatoma užskaitant konkretaus tipo biržos prekių išvestinės finansinės priemonės sutarties, apyvartinio taršos leidimo ar jo išvestinės finansinės priemonės sutarties, pavyzdžiui, ateities, pasirinkimo, išankstinio sandorio arba varantų, ilgąsias ir trumpąsias pozicijas. Nustatant grynąją poziciją, užskaita turėtų būti vykdoma neatsižvelgiant į tai, ar sutartimi yra prekiaujama, į sutarties sandorio šalį ar terminą. Kita vertus, atitinkamos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, apyvartinio taršos leidimo sutarties ar jo išvestinės finansinės priemonės sutarties bendroji pozicija turėtų būti apskaičiuojama sudedant tų tipų sutarčių, kurios susijusios su konkrečia biržos preke arba apyvartiniu taršos leidimu ar jo išvestine finansine priemone, grynąsias pozicijas. Atsižvelgiant į tai, konkretaus tipo biržos prekių išvestinės finansinės priemonės sutarties, apyvartinio taršos leidimo sutarties ar jo išvestinės finansinės priemonės sutarties grynosios pozicijos neturėtų būti tarpusavyje užskaitomos;

(12)

taikant antrojo testo antrąjį metodą, grupės įvertinto kapitalo suma palyginama su faktine kapitalo, kurį ta grupė naudoja, suma, kuri turėtų atitikti jos pagrindinės veiklos mastą. Naudojamas kapitalas apskaičiuojamas remiantis bendru grupės turtu, atėmus jos einamąją skolą. Einamoji skola turėtų apimti skolą, grąžintiną per dvylika mėnesių;

(13)

papildomos veiklos testų tikslas – patikrinti, ar grupei priklausantys asmenys, kuriems nesuteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2014/65/ES, dėl santykinio ar absoliučiojo savo su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos masto turėtų pateikti paraišką gauti veiklos leidimą. Taigi papildomos veiklos testais nustatomas su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos, kurią grupei priklausantys asmenys gali vykdyti neturėdami veiklos leidimo pagal Direktyvą 2014/65/ES, dėl to, kad ta veikla yra papildoma pagrindinės grupės veiklos atžvilgiu, mastas. Todėl yra tikslinga papildomos grupės veiklos mastą apskaičiuoti pagal kriterijus, kuriais neįtraukiama grupės narių, turinčių veiklos leidimą pagal tą direktyvą, veikla, siekiant įvertinti tikrai papildomos veiklos, kurią vykdo veiklos leidimų neturintys grupės nariai, mastą;

(14)

siekiant sudaryti sąlygas rinkos dalyviams pagrįstai planuoti ir vykdyti savo verslą ir atsižvelgti į sezoninius veiklos modelius, testų skaičiavimai, siekiant nustatyti, ar veikla yra laikoma papildoma pagrindinės veiklos atžvilgiu, turėtų būti grindžiami trejų metų laikotarpiu. Todėl subjektai turėtų kas metus apskaičiuoti paprastąjį slankųjį trejų metų vidurkį ir įvertinti, ar jie viršija vieną iš dviejų ribinių verčių, kad galėtų apie tai kas metus pranešti kompetentingai institucijai. Ši prievolė turėtų nedaryti poveikio kompetentingos institucijos teisei bet kuriuo metu prašyti, kad asmuo pateiktų ataskaitą dėl pagrindo, kuriuo remdamasis tas asmuo savo veiklą pagal Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 1 dalies j punkto i ir ii papunkčius laiko papildoma savo pagrindinės veiklos atžvilgiu;

(15)

į sandorius, kuriuos galima objektyviai įvertinti ir nustatyti, kad jie mažina tiesiogiai su komercine ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką, turėtų būti atsižvelgiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 (3). Tačiau, kiek tai susiję su išvestinių finansinių priemonių sandoriais, kuriuos galima objektyviai įvertinti ir nustatyti, kad jie mažina tiesiogiai su komercine ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką, Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 149/2013 (4) nurodomos tik išvestinės finansinės priemonės, kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, o Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 4 dalis taikoma išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama prekybos vietose. Todėl, kiek tai susiję su sandoriais, kuriuos galima objektyviai įvertinti ir nustatyti, kad jie mažina tiesiogiai su komercine ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką, šiuo reglamentu taip pat turėtų būti atsižvelgta į išvestines finansines priemones, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose;

(16)

tam tikromis aplinkybėmis gali būti neįmanoma apsidrausti nuo komercinės rizikos naudojant tiesiogiai susijusią biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartį, t. y. sutartį, kurios pagrindinis turtas ir atsiskaitymo data sutampa su draudžiamos rizikos pagrindiniu turtu ir atsiskaitymo data. Tokiu atveju asmuo gali naudoti netiesioginį rizikos draudimą, t. y. naudoti glaudžiai susijusią priemonę savo pozicijai apdrausti, kaip antai priemonę, kurios pagrindinis turtas yra kitas, bet labai panašus ekonominės elgsenos atžvilgiu. Be to, asmenys, sudarantys biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartis, kad apsidraustų nuo rizikos, susijusios su jų bendra rizika ar bendra grupės rizika, gali naudoti makrolygio arba portfelio apsidraudimą. Šios makrolygio, portfelio arba netiesioginio apsidraudimo biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartys gali būti naudojamos apsidraudimui taikant šį reglamentą;

(17)

jeigu papildomos veiklos testą taikantis asmuo naudoja portfelio ar makrolygio apsidraudimą, jis gali neturėti galimybės vienareikšmiškai nustatyti ryšį tarp biržos prekių išvestinės finansinės priemonės konkretaus sandorio ir su komercine veikla ir iždo finansavimo veikla tiesiogiai susijusios specifinės rizikos, nuo kurios apsidrausti ketinama sudarant tą sandorį. Su komercine ir iždo finansavimo veikla tiesiogiai susijusi rizika gali būti sudėtinė, pvz., susijusi su keliomis geografinėmis rinkomis, keliais produktais, laikotarpiais ar subjektais. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutarčių, sudarytų siekiant sumažinti šią riziką, portfelis gali būti susijęs su sudėtingomis rizikos valdymo sistemomis. Tokiais atvejais rizikos valdymo sistemomis turėtų būti neleidžiama ne apsidraudimo sandorių priskirti prie apsidraudimo sandorių, ir jos turėtų suteikti pakankamai išskaidytą apsidraudimo portfelio vaizdą, kad spekuliaciniai elementai būtų identifikuoti ir įtraukti apskaičiuojant ribines vertes. Pozicijos neturėtų būti laikomos mažinančiomis su komercine veikla susijusią riziką vien dėl to, kad jos apskritai sudaro riziką mažinančių sandorių portfelio dalį;

(18)

laikui bėgant rizika gali kisti, todėl siekiant prisitaikyti prie jos raidos, biržos prekių arba apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios iš pradžių vykdytos, kad būtų sumažinta su komercine veikla susijusi rizika, gali tekti kompensuoti naudojant papildomas biržos prekių ar apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių sutartis. Todėl riziką galima apdrausti derinant biržos prekių arba apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių sutartis, įskaitant kompensacines biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartis, kuriomis užbaigiamos tos biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartys, nebesusijusios su komercine rizika. Be to, dėl rizikos raidos, į kurią atsižvelgta tos rizikos mažinimo tikslu prisiimant biržos prekių arba apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės poziciją, ta pozicija vėliau neturėtų būti iš naujo įvertinta kaip nesanti privilegijuotasis sandoris ab initio;

(19)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(20)

EVPRI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (5) 37 straipsniu, pateikti savo nuomonę;

(21)

nuoseklumo sumetimais ir siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, būtina, kad šiame reglamente nustatytos nuostatos ir susijusios nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2014/65/ES, būtų pradėtos taikyti tą pačią dieną,