18.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/35

(1)

2002 m. lapkričio 18 d. Komisija priėmė Sprendimą 2002/915/EB (2), kuriuo pagal Direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių Danijai leista taikyti išimtį, pagal kurią, vykdant 1999–2003 m. Danijos veiksmų programą, tam tikruose galvijų ūkiuose leista naudoti tokį kiekį gyvulių mėšlo, iš kurio į vieno hektaro dirvos plotą kasmet patenka iki 230 kg azoto. Išimtis pratęsta Komisijos sprendimu 2005/294/EB (3), atsižvelgiant į 2004–2007 m. Danijos veiksmų programą, Komisijos sprendimu 2008/664/EB (4), atsižvelgiant į 2008–2012 m. Danijos veiksmų programą, ir Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2012/659/ES (5), atsižvelgiant į 2008–2015 m. Danijos veiksmų programą;

(2)

Įgyvendinimo sprendimu 2012/659/ES leista taikyti išimtis buvo taikoma (2014–2015 m. laikotarpiu) maždaug 1 500 galvijų ūkių, 425 102 gyvulių vienetams ir 205 165 hektarams dirbamos žemės arba atitinkamai 4,0 % visų ūkių, 18,6 % visų gyvulių vienetų ir 8,2 % visos dirbamos žemės Danijoje;

(3)

2016 m. vasario 4 d. Danija pagal Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies trečią pastraipą pateikė Komisijai prašymą leisti toliau taikyti išimtį;

(4)

Danija pagal Direktyvos 91/676/EEB 5 straipsnį sukūrė 2016–2018 m. laikotarpio veiksmų programą, kuri apima tam tikras 2016 m. lapkričio 15 d. Įsakymo Nr. 1324 dėl komercinės gyvulininkystės, gyvulių mėšlo, silosavimo ir kt., 2016 m. balandžio 27 d. konsoliduoto Įstatymo Nr. 388 dėl trąšų naudojimo ūkiuose ir dėl augalinės dangos, 2016 m. liepos 1 d. Įsakymo Nr. 1055 dėl trąšų naudojimo ūkiuose 2016–2017 m. planavimo laikotarpiu dalis, taip pat naują tikslinę tarpiniams pasėliams skirtą schemą (privalomąją jos dalį), kaip nurodyta Įsakyme dėl trąšų naudojimo ūkiuose ir dėl augalinės dangos. Be to, Danijos teisėje yra naujos bendrosios taisyklės dėl fosforo, nustatytos pagal Aktą dėl gyvulių ūkių aplinkosauginio patvirtinimo ir Įsakymu dėl komercinės gyvulininkystės, gyvulių mėšlo, silosavimo ir kt.;

(5)

Danijos teisės aktuose, kuriais įgyvendinta Direktyva 91/676/EEB, nustatyta, kokį azoto kiekį leidžiama paskleisti dirvoje. Fosforo kiekį ribojantys teisės aktai taip pat priimti ir įsigalios 2017 m. rugpjūčio mėn.;

(6)

Danijos parengtoje 2012–2015 m. laikotarpio ataskaitoje „Vandens aplinkos ir žemės ūkio praktikos būklė ir tendencijos“ teigiama, kad 2014 m. Danijos laukuose buvo metinis 80 kg N/ha perteklius, o bendras iš žemės ūkio šaltinių į jūrą patekęs azoto kiekis sudarė maždaug 70 % viso 2012 m. patekusio kiekio. Danija apskaičiavo, kad, norint palaikyti gerą ekologinę būklę, iš sausumos į pakrančių vandenis patenkančio azoto kiekį reikia sumažinti nuo 56,8 Mt iki 44,7 Mt;

(7)

į Danijos teisės aktus reikėtų įtraukti tikslinę mišrią – savanorišką ir privalomą – 2017 ir 2018 m. tarpinių pasėlių schemą. Pagal šią schemą privalomos nuostatos dėl tarpinių pasėlių turėtų įsigalioti automatiškai, jei tik paaiškėtų, kad savanoriškais susitarimais aplinkosaugos tikslų pasiekti nepavyksta. Tokiais tarpiniais pasėliais apsėjami plotai turėtų būti papildomi tiems plotams, kuriuos jau privaloma apsėti tarpiniais pasėliais pagal nacionalinius reikalavimus, nustatytus Danijos akte dėl trąšų naudojimo ūkiuose ir dėl augalinės dangos. Šios priemonės būtinos siekiant užtikrinti, kad dėl šios išimties taikymo nepablogėtų vandens kokybė;

(8)

Danijos valdžios institucijų pateikta informacija, susijusi su Įgyvendinimo sprendimu 2012/659/ES suteiktos išimties taikymu, rodo, kad dėl minėtos išimties vandens kokybė nepablogėjo, palyginti su kitomis vietovėmis, kur išimtis nebuvo taikoma. Danijos pateikti Direktyvos 91/676/EEB įgyvendinimo 2012–2015 m. duomenys (6) rodo, kad Danijoje apie 16 % požeminio vandens stebėsenos stočių nustatyta vidutinė nitratų koncentracija buvo didesnė kaip 50 mg/l, o apie 23 % stebėsenos stočių – didesnė kaip 40 mg/l. Stebėsenos duomenys rodo tolygią nitratų koncentracijos požeminiame vandenyje tendenciją, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu (2008–2011 m.). Kalbant apie paviršinį vandenį, daugelyje paviršinio vandens stebėsenos stočių nustatyta vidutinė nitratų koncentracija buvo mažesnė kaip 50 mg/l ir nitratų koncentracijos tendencija buvo tolygi. 2012–2015 m. laikotarpio ataskaitoje teigiama, kad 2 iš 119 pakrančių vandens telkinių būklė buvo klasifikuojama kaip gera;

(9)

Komisija, išnagrinėjusi Danijos prašymą remdamasi Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytais elementais ir atsižvelgdama į patirtį, įgytą taikant sprendimuose 2002/915/EB, 2005/294/EB, 2008/664/EB ir Įgyvendinimo sprendime 2012/659/ES numatytas išimtis, laikosi nuomonės, kad Danijos numatytas metinis 230 kg N/ha kiekis iš mėšlo netrukdys siekti Direktyvos 91/676/EEB tikslų, jei bus laikomasi tam tikrų griežtų sąlygų;

(10)

ūkiai, kuriems leidžiama sunaudoti tokį kiekį gyvulių mėšlo, iš kurio per metus į vieną hektarą patenka iki 230 kg azoto, laiku atnaujina tręšimo planus, kad jų tręšimo metodai atitiktų esamą žemės ūkio praktiką, be to, ariama žemė yra nuolat padengta augaline danga ir naudojami tarpiniai pasėliai siekiant sustabdyti rudeninius nitratų nuostolius ir sumažinti žieminius nuostolius;

(11)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB (7) numatyta visapusiška tarpvalstybinė vandens apsauga, organizuojama pagal upių baseinų rajonus, ir jos tikslas – iki 2015 m. pasiekti gerą Europos vandens telkinių būklę. Maistinių medžiagų mažinimas yra neatskiriama to tikslo dalis. Šiuo sprendimu leidžiant taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą nepažeidžiamos Direktyvos 2000/60/EB nuostatos ir neatmetama galimybė, kad gali prireikti papildomų priemonių su ja susijusiems įpareigojimams įvykdyti;

(12)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB (8) nustatomos bendrosios taisyklės, kuriomis siekiama sukurti Sąjungos erdvinės informacijos infrastruktūrą, skirtą Sąjungos aplinkos politikai ir kitoms politikos kryptims ar veiklai, galinčiai turėti įtakos aplinkai, įgyvendinti. Jei taikytina, erdvinė informacija, surinkta taikant šį sprendimą, turėtų atitikti tos direktyvos nuostatas. Siekdama sumažinti administracinę naštą ir pagerinti duomenų nuoseklumą, Danija, rinkdama reikiamus duomenis pagal šį sprendimą, turėtų prireikus naudotis informacija, gauta iš integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, sukurtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (9) V antraštinės dalies II skyrių;

(13)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyvos 91/676/EEB 9 straipsniu įsteigto Nitratų komiteto nuomonę,

i)

žolė;

ii)

tarpiniai pasėliai;

iii)

pašariniai runkeliai;

iv)

žolėmis įsėti pasėliai;

1)

Nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. įsigalioja taisyklės dėl fosforo, kuriomis, atsižvelgiant į geografinę vietovę ir trąšų tipą, nustatomos konkrečios fosforo kiekio ribos, taikomos skirtingiems gyliams. Ribos taikomos fosforui, patenkančiam į dirvą iš visų tipų trąšų: organinių trąšų, įskaitant mėšlą, biodujų degazuotojo substrato, degazuotosios augalų biomasės, nuotekų valymo įrenginių dumblo ir pramoninių trąšų. Tuose vandens baseinuose, kuriuose vandens aplinka jautri fosforo poveikiui, taikomos griežtesnės į dirvą iš visų tipų trąšų patenkančio fosforo kiekio ribos.

2)

Įdiegiama fosforo kiekio, patenkančio į Danijos žemės ūkio paskirties laukus, rodiklių ir stebėsenos sistema. Jei rodiklių sistema arba stebėsenos sistema parodo, kad faktinis vidutinis metinis fosforo trąšų kiekis žemės ūkio paskirties dirvožemiuose Danijoje gali viršyti arba jau viršijo vidutinį nacionalinį tręšimo fosforu lygį, numatytą pasiekti 2018–2025 m., didžiausio leidžiamo fosforo kiekio ribos atitinkamai sumažinamos.

3)

Atsižvelgiant į poreikį mažinti nitratų kiekį požeminio vandens telkiniuose ir pakrančių vandenyse, įdiegiama tikslinė mišri – savanoriška ir privaloma – apsodinimo tarpiniais pasėliais schema. Pagal šią schemą privalomos nuostatos dėl tarpinių pasėlių įsigalioja automatiškai, jei savanoriškais susitarimais dėl tarpinių pasėlių aplinkosaugos tikslų pasiekti nepavyksta.

4)

Tarpiniai pasėliai pagal šią schemą papildo tuos, kuriais apsėta laikantis nacionalinio privalomo reikalavimo 10 arba 14 % ūkio pasėlių ploto apsėti tarpiniais pasėliais, ir jie negali būti sėjami tame pačiame plote, kuris apsėtas tarpiniais pasėliais siekiant įgyvendinti ekologiniu požiūriu svarbios vietovės reikalavimą.

a)

pasėlių sėjomainos planas, kuriame nurodoma:

b)

gyvulių skaičius ūkyje, jų laikymo sąlygos ir mėšlo saugojimo sistema, įskaitant mėšlo saugyklos talpą;

c)

azoto ir fosforo kiekio ūkyje susidarančiame mėšle apskaičiavimas;

d)

mėšlo apdorojimo, jei taikoma, aprašymas ir numatomos apdoroto mėšlo savybės;

e)

už ūkio ribų arba ūkiui tiekiamo mėšlo kiekis, tipas ir savybės;

f)

numatomas kiekis azoto ir fosforo, kurio reikia kiekviename sklype augantiems pasėliams;

g)

apskaičiuotas mėšle esančio azoto ir fosforo kiekis kiekvienam sklypui;

h)

apskaičiuotas cheminėse ir kitokiose trąšose esančio azoto ir fosforo kiekis kiekvienam sklypui;

i)

mėšlo ir cheminių trąšų naudojimo laikas.

a)

dobilai ganyklose, jei dobilai ir liucernos sudaro mažiau kaip 50 %;

b)

liucernos ganyklose, jei dobilai ir liucernos sudaro mažiau kaip 50 %;

c)

žolėmis įsėti miežiai ir žirniai.

a)

galvijų ūkių, kuriems suteikti leidimai, procentinė dalis kiekvienoje savivaldybėje;

b)

gyvulių, kuriuos apima leidimai, procentinė dalis kiekvienoje savivaldybėje;

c)

žemės ūkio paskirties žemės, kurią apima leidimai, procentinė dalis kiekvienoje savivaldybėje.

a)

dobilų arba liucernų ganyklos;

b)

žolėmis įsėti miežiai ir žirniai.

a)

pagal 10 straipsnio 1 dalį – kiekvienos savivaldybės žemėlapis, kuriame parodytos galvijų ūkių, gyvulių ir žemės ūkio paskirties žemės, kuriai taikoma individuali išimtis, procentinės dalys, taip pat vietinio žemės naudojimo žemėlapiai;

b)

pagal 10 straipsnio 2 dalį – nitratų ir fosforo koncentracijos požeminiame ir paviršiniame vandenyje stebėsenos rezultatai, įskaitant informaciją apie vandens kokybės tendencijas taikant išimtį ir jos netaikant, taip pat išimties taikymo poveikis vandens kokybei;

c)

pagal šio sprendimo 10 straipsnio 2 dalį – azoto ir fosforo koncentracijos šaknų zonos vandenyje stebėsenos rezultatai taikant išimtį ir jos netaikant;

d)

pagal 10 straipsnio 3 dalį – vietinio žemės naudojimo, sėjomainos ir žemės ūkio praktikos tyrimų rezultatai;

e)

pagal 10 straipsnio 3 dalį – modeliu grindžiamo skaičiavimo, kiek azoto ir fosforo nuteka iš ūkių, kuriems taikoma išimtis, rezultatai;

f)

pagal šio sprendimo 10 straipsnio 4 dalį – lentelės, kuriose parodyta žemės, kuriai taikoma išimtis ir kurioje yra dobilų arba liucernų ganykla arba auginami žolėmis įsėti miežiai ar žirniai, procentinė dalis;

g)

pagal 11 straipsnį – išimties sąlygų laikymosi įvertinimas, grindžiamas ūkių patikromis ir informacija apie sąlygų neatitinkančius ūkius, kuri surenkama vykdant administracinę kontrolę ir laukų inspekciją;

h)

kiekvienos kategorijos gyvulių skaičiaus ir jų mėšlo gamybos tendencijos visoje Danijoje ir ūkiuose, kuriems taikoma išimtis.