(1)

1996 m. Tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (toliau – 1996 m. HNS konvencija) tikslas – užtikrinti adekvačią, greitą ir veiksmingą kompensaciją asmenims, patyrusiems žalą, išsiliejus jūra vežamoms pavojingoms ir kenksmingoms medžiagoms. 1996 m. HNS konvencija buvo užpildyta reikšminga tarptautinio atsakomybės jūrų transporto srityje reguliavimo spraga;

(2)

2002 m. Taryba priėmė Sprendimą 2002/971/EB (2). Pagal tą sprendimą valstybės narės buvo įpareigotos imtis būtinų veiksmų, kad per pagrįstą laikotarpį, o jei įmanoma, anksčiau nei 2006 m. birželio 30 d. ratifikuotų 1996 m. HNS konvenciją arba prie jos prisijungtų. Keturios valstybės narės vėliau tą konvenciją ratifikavo. 1996 m. HNS konvencija neįsigaliojo;

(3)

1996 m. HNS konvencija buvo iš dalies pakeista 2010 m. protokolu, pridėtu prie 1996 m. HNS konvencijos (toliau – 2010 m. protokolas). Pagal 2010 m. protokolo 2 straipsnį ir 18 straipsnio 1 dalį 1996 m. HNS konvencija ir 2010 m. protokolas 2010 m. protokolo šalių atžvilgiu turi būti suprantami, aiškinami ir taikomi kartu kaip vienas bendras dokumentas;

(4)

1996 m. HNS konvencijos ir 2010 m. protokolo (toliau – 2010 m. HNS konvencija) konsoliduotą redakciją parengė Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) sekretoriatas, o ją patvirtino TJO teisės komitetas 98-ame posėdyje. 2010 m. HNS konvencija nėra pasirašyti ar ratifikuoti skirtas dokumentas. 2010 m. HNS konvencija įsigalios 2010 m. protokolui įsigaliojus valstybėse narėse;

(5)

pagal 2010 m. protokolo 20 straipsnio 8 dalį valstybei pareiškus sutikimą būti saistomai 2010 m. protokolo, nustoja galioti anksčiau tos valstybės pareikštas sutikimas būti saistomai 1996 m. HNS konvencijos. Todėl valstybės, kurios yra 1996 m. HNS konvencijos susitariančiosios šalys, nustos jomis būti nuo tada, kai pareikš savo sutikimą būti saistomos 2010 m. protokolo pagal to protokolo 20 straipsnį, ypač jo 2, 3 ir 4 dalis;

(6)

kaip ir ankstesnė konvencija, 2010 m. HNS konvencija yra ypač svarbi Sąjungos ir jos valstybių narių interesams, nes ja numatyta geresnė nuo pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimo jūra sukeltos žalos, įskaitant žalos aplinkai kontekste, nukentėjusių asmenų apsauga, vadovaujantis 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija;

(7)

kad valstybės galėtų tapti 2010 m. protokolo ir atitinkamai 2010 m. HNS konvencijos susitariančiosiomis šalimis, jos kartu su sutikimo dokumentu TJO Generaliniam sekretoriui pagal 2010 m. HNS konvencijos 20 straipsnio 4 dalį turi pateikti atitinkamus bendro įmokinio krovinio kiekio pagal 2010 m. HNS konvenciją (toliau – HNS įmokinis krovinys) per praėjusius kalendorinius metus duomenis. Tuo tikslu valstybės, prieš pareikšdamos sutikimą būti saistomos 2010 m. protokolo, privalo sukurti pranešimo apie HNS įmokinį krovinį sistemą;

(8)

2010 m. HNS konvencijos 38, 39 ir 40 straipsniai daro poveikį Sąjungos antrinės teisės aktams dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 (3);

(9)

todėl Sąjunga turi išimtinę kompetenciją 2010 m. HNS konvencijos 38, 39 ir 40 straipsnių atžvilgiu, kai ta Konvencija daromas poveikis Reglamente (ES) Nr. 1215/2012 nustatytoms taisyklėms;

(10)

valstybėms narėms keičiantis pranešimo apie HNS įmokinį krovinį sistemų kūrimo geriausios praktikos pavyzdžiais, galėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos valstybėms narėms kurti tokias pranešimo sistemas;

(11)

kaip ir 1996 m. HNS konvencijos atveju, nesant išlygos dėl ekonominės integracijos regioninės organizacijos, 2010 m. protokolo šalys gali būti tik suverenios valstybės. Todėl Sąjunga negali ratifikuoti 2010 m. protokolo arba prie jo prisijungti ir atitinkamai prisijungti prie 2010 m. HNS konvencijos;

(12)

visoms valstybėms narėms per nustatytą laiką ratifikavus 2010 m. protokolą turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos Sąjungoje visiems subjektams, kuriems taikoma 2010 m. HNS konvencija;

(13)

atsižvelgiant į tarptautinį HNS režimo pobūdį, turėtų būti siekiama pasaulio mastu užtikrinti vienodas sąlygas visiems subjektams, kuriems taikoma 2010 m. HNS konvencija. Dėl tos priežasties reikia užtikrinti 2010 m. protokolo taikymą pasauliniu mastu;

(14)

todėl valstybėms narėms turėtų būti leista ratifikuoti 2010 m. protokolą arba prie jo prisijungti, kiek tai susiję su teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose aspektais, kurių atžvilgiu Sąjunga turi išimtinę kompetenciją. Dėl 2010 m. HNS konvencijos nuostatų, priklausančių Sąjungai suteiktai kompetencijai, išskyrus nuostatas, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose, bus skirtas atskiras sprendimas, priimamas kartu su šiuo sprendimu;

(15)

ratifikuodamos 2010 m. protokolą arba prie jo prisijungdamos valstybės narės turėtų pateikti pareiškimą dėl teismo sprendimų, kuriems taikoma 2010 m. HNS konvencija, pripažinimo ir vykdymo;

(16)

Jungtinei Karalystei ir Airijai Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 yra privalomas, todėl jos dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą;

(17)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,