This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32017C0131(01)
Commission statement regarding the EU/US Agreement on the protection of personal information relating to the prevention, investigation, detection, and prosecution of criminal offenses (‘Umbrella Agreement’)
Komisijos pareiškimas dėl ES ir JAV susitarimo dėl su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, atskleidimu ir baudžiamuoju persekiojimu susijusios asmeninio pobūdžio informacijos apsaugos (Bendrasis susitarimas)
Komisijos pareiškimas dėl ES ir JAV susitarimo dėl su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, atskleidimu ir baudžiamuoju persekiojimu susijusios asmeninio pobūdžio informacijos apsaugos (Bendrasis susitarimas)
OL L 25, 2017 1 31, p. 2–2
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
31.1.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 25/2 |
Komisijos pareiškimas dėl ES ir JAV susitarimo dėl su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, atskleidimu ir baudžiamuoju persekiojimu susijusios asmeninio pobūdžio informacijos apsaugos (Bendrasis susitarimas)
Komisija primena, kad bendrasis susitarimas nėra teisinis pagrindas ES ir JAV keitimuisi asmens duomenimis nusikalstamų veikų, įskaitant terorizmą, prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas tikslu (žr. susitarimo 1 straipsnio 3 dalį). Kartu su tokiam perdavimui taikytinu teisiniu pagrindu ir laikantis susitarimo 5 straipsnyje nustatytų sąlygų susitarimu labiau siekiama suteikti atitinkamas apsaugos priemones, kaip apibrėžta Direktyvos 2016/680 37 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu bendrasis perdavimo leidimas susitarimu nesuteikiamas. Be to, susitarimu išsaugoma galimybė nacionalinėms duomenų apsaugos institucijoms visiškai įgyvendinti ES teisės aktais joms suteiktus šių teisės aktų taikymo sričiai priklausančio tarptautinio perdavimo priežiūros įgaliojimus.
Komisija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Europos Parlamento 2014 m. kovo 12 d. rezoliucijoje (2013/2188(INI)) išdėstytu prašymu užtikrinti „ES piliečiams galimybę pasinaudoti teisių gynimo teisme priemonėmis“ ir „užtikrinti, kad ES piliečių ir JAV piliečių teisės būtų vienodos“, bendrojo susitarimo 19 straipsnio 1 dalimi ES piliečiams suteikiamos teisės į teisminį teisių gynimą. Siekdamas atitikties šiai nuostatai, JAV kongresas jau priėmė Teisminio teisių gynimo įstatymą. Tai svarbus žingsnis įgyvendinimo procese. Remdamasi užtikrinimais, gautais derybų metu, Komisija tikisi, kad bus atlikti visi paskyrimai pagal šį įstatymą – tiek ES kaip „numatytosios šalies“, tiek visų JAV tarnybų, tvarkančių susitarimo taikymo sričiai priklausančius duomenis, kaip „paskirtosios federalinės agentūros arba padalinio“, ir kad tai galios visoms duomenų perdavimo operacijoms, priklausančioms susitarimo taikymo sričiai. Komisija patvirtina, kad prie tokių operacijų priskiriamas perdavimas, vykdomas pagal ES ir JAV susitarimą dėl keleivio duomenų įrašų (PNR) ir ES ir JAV susitarimą dėl finansinių pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo iš ES į JAV teroristų finansavimo sekimo programos (TFSP) tikslais (žr. 3 straipsnio 1 dalį kartu su susitarimo preambulės ketvirta dalimi), ir kad atitinkamiems duomenų rinkiniams negali būti netaikomos teisės į teisminį teisių gynimą, suteikiamos Teisminio teisių gynimo įstatymu. Komisija mano, kad tik taip bus užtikrintas visiškas susitarimo 19 straipsnio 1 dalies įgyvendinimas, kaip reikalaujama susitarimo 5 straipsnio 2 ir 3 dalimis.
Komisija laiko, kad bendrojo susitarimo 19 straipsnio 1 dalis yra esminė susitarimo nuostata, kuri turi būti įgyvendinta iki galo, visų pirma atliekant reikalingus paskyrimus. Be to, kaip nustatyta susitarimo 23 straipsnio 1 dalyje, bendros peržiūros metu Komisija ypatingą dėmesį skirs veiksmingam susitarimo 19 straipsnio dėl teisminio teisių gynimo įgyvendinimui.
Nors susitarimo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytos papildomo teisminio teisių gynimo teisės ne ES piliečiams negalioja, tuo nedaromas poveikis kitoms teisminio teisių gynimo teisėms pagal JAV teisę, kuriomis gali pasinaudoti bet kuris asmuo nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos ar pilietybės (žr. susitarimo 19 straipsnio 3 dalį) – pavyzdžiui, pagal Administracinio proceso įstatymą, Elektroninių ryšių privatumo įstatymą arba Informacijos laisvės įstatymą.