20.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/17

(1)

pažangiojo metodo taikymas nustatant nuosavų lėšų reikalavimą kredito vertinimo koregavimo (CVA) rizikai padengti gali būti susijęs su sandorio šalimis, kurių kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertės skirtumas nėra žinomas. Tokiu atveju įstaigos turėtų naudoti skirtumą, kuris yra tinkamas atsižvelgiant į sandorio šalies reitingą, pramonės šaką ir regioną (pakaitinį skirtumą), pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 383 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą;

(2)

pakaitinio skirtumo CVA rizikai apskaičiuoti nustatymo taisyklėse reikėtų numatyti išsamesnių reitingo, pramonės šakos ir regiono kategorijų naudojimą ir jos turėtų suteikti įstaigoms reikiamo lankstumo, nustatant tinkamiausią pakaitinį skirtumą remiantis ekspertų vertinimu;

(3)

išsamiau nustatant, kaip įstaigos turėtų atsižvelgti į vieno emitento reitingo, pramonės šakos ir regiono požymius apytiksliai apskaičiuodamos pakaitinį skirtumą, kad būtų nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai, kaip reikalaujama Reglamente (ES) Nr. 575/2013, reikėtų apibrėžti taisykles, kaip atsižvelgti į šiuos požymius, remiantis minimaliomis kiekvieno požymio kategorijomis, siekiant darnaus šių sąlygų taikymo;

(4)

be to, vieno emitento atveju, kai yra ryšys, pvz., tarp regiono ar vietos valdžios institucijos ir centrinės valdžios, turėtų būti suteiktos galimybės apytiksliai apskaičiuoti tinkamą pakaitinį skirtumą, remiantis vieno emitento kainų skirtumu, jei taip galima apskaičiuoti tiksliau;

(5)

norint tinkamai apskaičiuoti kapitalo poreikį CVA rizikai padengti, pakaitinis skirtumas turėtų būti nustatytas pagal likvidžioje rinkoje stebėtus duomenis, o su šiais duomenimis susijusios prielaidos, pvz., su skirtingais pradiniais terminais susijusių duomenų interpoliacija ir ekstrapoliacija, turėtų būti iš esmės patikimos;

(6)

siekiant užtikrinti įstaigų praktikos konvergenciją ir išvengti nenuoseklumo, laikant, kad numanomos įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (PD), kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (CDS) vertės skirtumai ir nuostoliai dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD) sudaro vieną lygtį su dviem nežinomais kintamaisiais, ir žinant rinkos taisyklę panaudoti fiksuotą LGD vertę, norėdamos gauti numanomas PD vertes iš rinkos kainų skirtumų, įstaigos turėtų naudoti tokią LGDMKT vertę, kuri atitiktų fiksuotą LGD vertę, pagal kurią rinkos dalyviai paprastai nustato numanomas PD vertes iš tų likvidžių sandorių dėl kainų skirtumų, pagal kuriuos buvo nustatytas konkrečios sandorio šalies pakaitinis kainų skirtumas;

(7)

siekiant leisti taikyti pažangųjį CVA metodą ribotam mažesnių portfelių skaičiui, tikslinga portfelį laikyti užskaitos grupe, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 272 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgti į ne vidaus modelių (IMM) sandorių, kuriems skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, skaičių ir ne IMM užskaitos grupių, kurioms skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, dydį, taip pat apriboti juos bendro visų sandorių, kuriems skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, skaičiaus procentine dalimi ir bendro visų užskaitos grupių, kurioms skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, dydžio procentine dalimi, kad būtų atsižvelgta į skirtingus įstaigų dydžius;

(8)

siekiant sumažinti galimus pažangiojo CVA metodo taikymo ribotam mažesnių portfelių skaičiui pertrūkius, pažangusis CVA metodas turėtų būti nebenaudojamas tik jeigu du ketvirčius iš eilės pažeidžiamos kiekybinės ribos;

(9)

be to, kad kompetentingos institucijos galėtų veiksmingai atlikti priežiūros pareigas, jos turėtų žinoti, kada riboto mažesnių portfelių skaičiaus reikalavimo nebesilaikoma; todėl įstaigos tais atvejais turėtų apie tai pranešti kompetentingoms institucijoms;

(10)

šis reglamentas grindžiamas Europos bankininkystės institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(11)

Europos bankininkystės institucija surengė viešas atviras konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas susijusias išlaidas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (1) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę,

a)

pakaitinis skirtumas nustatytas atsižvelgiant į visus b–d punktuose nurodytus sandorio šalies reitingo, pramonės šakos ir regiono požymius;

b)

reitingo požymis yra nustatytas atsižvelgiant į iš anksto nustatytos vidaus ir išorės reitingų šaltinių hierarchijos naudojimą. Reitingai priskiriami prie kredito kokybės žingsnių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 384 straipsnio 2 dalyje. Jei turima keletas išorės reitingų, jie prie kredito kokybės žingsnių priskiriami pagal daugialypį kredito rizikos vertinimo metodą, kaip nustatyta to reglamento 138 straipsnyje;

c)

pramonės šakos požymis nustatytas atsižvelgiant bent į šias kategorijas:

d)

regiono požymis nustatytas atsižvelgiant bent į šias kategorijas:

e)

pakaitinis skirtumas reprezentatyviai parodo žinomus kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertės skirtumus ir kitų likvidžių kredito rizikos priemonių, kuriomis prekiaujama, atitinkančių taikytinų kategorijų derinį ir 3 dalyje nustatytus duomenų kokybės kriterijus, kainų skirtumus;

f)

pakaitinio skirtumo tinkamumas nustatomas atsižvelgiant į kintamumą, o ne į skirtumo dydį.

a)

regiono valdžios institucijos ar vietos valdžios institucijos ir centrinės valdžios reitingai sutampa;

b)

regiono valdžios institucijai ar vietos valdžios institucijai reitingas nesuteiktas.

a)

visi ne IMM sandoriai, kuriems skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, neviršija 15 % bendro sandorių, kuriems skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, skaičiaus;

b)

kiekvienos individualios ne IMM užskaitos grupės, kuriai skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, dydis neviršija 1 % bendro visų užskaitos grupių, kurioms skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, dydžio;

c)

bendras visų ne IMM užskaitos grupių, kurioms skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, dydis neviršija 10 % bendro visų užskaitos grupių, kurioms skaičiuojamas kapitalo poreikis CVA rizikai padengti, dydžio.

a)

ne IMM sandorių skaičiaus, palyginti su bendru sandorių skaičiumi;

b)

atskiros didžiausios ne IMM užskaitos grupės dydžio, palyginti su bendru visų užskaitos grupių dydžiu, ir

c)

bendro visų ne IMM užskaitų grupių dydžio, palyginti su bendru visų užskaitos grupių dydžiu.