8.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 104/80

(1)

2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006, nustatančiame didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (1), nustatyta didžiausia leidžiamoji kadmio koncentracija tam tikruose maisto produktuose;

(2)

2009 m. sausio 30 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) Teršalų maisto grandinėje reikalų mokslinė grupė (toliau – Contam grupė) priėmė nuomonę dėl kadmio maiste (2). Toje nuomonėje EFSA nustatė naują leidžiamą kadmio savaitės normą (LSN), kuri yra 2,5 μg/kg kūno svorio. Savo pareiškime dėl „Naujo Contam grupės 2009 m. nustatytos leidžiamos kadmio savaitės normos vertinimo“ (3) EFSA atsižvelgė į neseną jungtinio FAO/PSO maisto priedų ekspertų komiteto (JECFA) (4) rizikos vertinimą ir patvirtino LSN, kuri yra 2,5 μg/kg kūno svorio;

(3)

Contam grupė mokslinėje nuomonėje padarė išvadą, kad Europos šalyse su maistu vidutiniškai suvartojama kadmio norma sudaro beveik 2,5 μg/kg kūno svorio (LSN) arba šiek tiek viršija šią normą. Tam tikruose gyventojų pogrupiuose LSN gali būti viršijamas maždaug du kartus. Contam grupė taip pat padarė išvadą, kad nors nėra tikėtina, jog dėl tokio lygmens individualaus kadmio suvartojimo inkstų funkcijai būtų daromas neigiamas poveikis, kadmio suvartojimas gyventojų lygmeniu turėtų būti sumažintas;

(4)

mokslinėje Contam grupės nuomonėje nurodyta, kad daugiausia kadmio su maistu gaunama vartojant šių grupių maisto produktus, visų pirma dėl didelio tokių grupių produktų suvartojimo: grūdų ir grūdų produktų, daržovių, riešutų ir ankštinių augalų, krakmolingų šaknų arba bulvių, mėsos ir mėsos gaminių. Didžiausia kadmio koncentracija nustatyta maisto produktuose su jūrų dumbliais, žuvyse ir jūrų gėrybėse, šokolade ir specialios paskirties dietiniuose maisto produktuose, taip pat grybuose, aliejinių augalų sėklose ir valgomuosiuose subproduktuose;

(5)

didžiausia leidžiamoji kadmio koncentracija 2011 m. nustatyta daugelyje maisto produktų, įskaitant grūdus, daržoves, mėsą, žuvis, jūrų gėrybes, subproduktus ir maisto papildus. Atsižvelgiant į naujas EFSA išvadas, buvo nustatyta nauja didžiausia leidžiamoji koncentracija kūdikių maisto produktuose ir šokolado/kakavos produktuose ir tikimasi, kad tos koncentracijos vertės netrukus bus pradėtos taikyti;

(6)

be to, remdamasi Contam grupės mokslinėmis nuomonėmis dėl kadmio, Komisija taip pat nagrinėjo galimybes sumažinti didžiausią leidžiamąją kadmio koncentraciją maisto produktuose, su kuriais kadmio suvartojama daugiausiai (pvz., grūduose, daržovėse, bulvėse);

(7)

Komisija mano, kad tuoj pat sumažinti didžiausią leidžiamąją koncentraciją būtų sunku. Kadmio kiekis maisto produktuose nėra vienodas – jis labai priklauso nuo, pvz., geografinės vietovės, kurioje augalai auga (nevienodas natūralaus kadmio kiekis dirvoje dėl skirtingo pasiskirstymo Žemės plutoje), kadmio pasisavinimo iš dirvos (dėl dirvos pH ir kitų dirvos sudedamųjų dalių augalai pasisavina iš dirvos nevienodą kadmio kiekį), įvairių augalų, sukaupiančių skirtingą kadmio kiekį, veislių, taip pat nuo antropogeninių veiksnių, kaip antai nuotekų dumblo, mėšlo ar fosfatinių trąšų naudojimo žemės ūkyje ir kitų veiksnių. Kiek tai susiję su kadmio buvimu fosfatinėse trąšose, – šis klausimas šiuo metu nagrinėjamas – Komisija pripažįsta, kad būtina imtis veiksmų pagal 2008 m. priimtą kadmio ir kadmio oksido keliamos rizikos mažinimo strategiją (5);

(8)

vis dėlto kai kurie kadmio kiekio maisto produktuose mažinimo metodai jau egzistuoja, tik reikia šiek tiek laiko, kad ūkininkai ir maisto tvarkymo subjektai juos visiškai įgyvendintų. Tam tikrais atvejais esamus metodus reikia specialiai pritaikyti prie kultūrinių augalų ir geografinių vietovių, kurioms jie skirti, ir geriau informuoti apie juos ūkininkus ir skatinti juos tuos metodus taikyti, kad kadmio kiekis maisto produktuose būtų sumažintas vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu. Todėl yra būtina, kad valstybės narės imtųsi reikalingų veiksmų užtikrinti, kad apie jau turimus kadmio kiekio maisto produktuose mažinimo metodus būtų informuoti ūkininkai, ir pradėti arba tęsti įgyvendinimą siekiant sumažinti kadmio kiekio maiste. Jei tikslinga, turėtų būti tęsiami (moksliniai) tyrimai, kad būtų užpildytos galimos žinių apie kadmio kiekio maiste mažinimo metodus spragos;

(9)

priemonių poveikio pažanga turėtų būti reguliariai stebima ir apie ją turi būti pranešama Komisijai. Turėtų būti toliau renkami duomenys apie kadmio buvimą ir reguliariai pateikiami EFSA, kad Komisija galėtų iš naujo įvertinti padėtį iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir priimti sprendimą dėl tolesnių tinkamų priemonių,

1)

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ūkininkai ir maisto tvarkymo subjektai palaipsniui įgyvendintų kadmio kiekio maiste, visų pirma grūduose, daržovėse ir bulvėse, mažinimo priemones. Tai apima veiksmingus informacijos perdavimo būdus ir žinomų kadmio kiekio maiste mažinimo metodų platinimą ūkininkams ir maisto tvarkymo subjektams.

2)

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, jei reikia daugiau žinių norint nustatyti tinkamas mažinimo priemones, pvz., tam tikro kultūrinio augalo atveju arba specifinėje geografinėje teritorijoje, būtų atliekami (moksliniai) tyrimai šiai žinių spragai užpildyti.

3)

Valstybės narės turėtų reguliariai stebėti įgyvendinamų kadmio kiekio maiste mažinimo priemonių pažangą ir rinkti duomenis apie kadmio kiekį maiste. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad:

4)

Mėginiai turėtų būti imami ir analizė atliekama laikantis 2007 m. kovo 28 d. Komisijos reglamento, nustatančio mėginių ėmimo ir analizės metodus vykdant oficialią švino, kadmio, gyvsidabrio, neorganinio alavo, 3-MCPD ir benzo(a)pireno koncentracijos maisto produktuose kontrolę (6), nuostatų.