Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32012R0456

2012 m. gegužės 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 456/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1266/2007 dėl Tarybos direktyvos 2000/75/EB įgyvendinimo taisyklių, susijusių su tam tikrų mėlynojo liežuvio ligai neatsparių rūšių gyvūnų kontrole, stebėsena, priežiūra ir judėjimo ribojimais Tekstas svarbus EEE

OL L 141, 2012 5 31, pp. 7–13 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 20/04/2021; netiesiogiai panaikino 32020R0689

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2012/456/oj

2012 5 31   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/7


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 456/2012

2012 m. gegužės 30 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1266/2007 dėl Tarybos direktyvos 2000/75/EB įgyvendinimo taisyklių, susijusių su tam tikrų mėlynojo liežuvio ligai neatsparių rūšių gyvūnų kontrole, stebėsena, priežiūra ir judėjimo ribojimais

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvą 2000/75/EB, nustatančią mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus (1), ypač į jos 9 straipsnio 1 dalies c punktą, 11 ir 12 straipsnius ir 19 straipsnio trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 1266/2007 (2) nustatytos su mėlynojo liežuvio liga susijusios kontrolės, stebėsenos, priežiūros ir gyvūnų judėjimo iš ribojimų taikymo zonų ir į jas ribojimo taisyklės. Jame taip pat nustatytos Direktyvoje 2000/75/EB numatytų išvežimo draudimo, taikytino ligai neatsparių gyvūnų, jų sėklos, kiaušialąsčių ir embrionų judėjimui, išimčių suteikimo sąlygos, įskaitant mėlynojo liežuvio ligos vakcinų naudojimo taisykles;

(2)

vadovaujantis dabartinėmis Direktyvoje 2000/75/EB nustatytomis taisyklėmis, už apsaugos zonų ribų mėlynojo liežuvio ligos vakcinų naudoti neleidžiama. 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/5/ES, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 2000/75/EB nuostatos dėl vakcinavimo nuo mėlynojo liežuvio ligos (3), nustatytos lankstesnės, palyginti su Direktyva 2000/75/EB, vakcinacijos taisyklės, pagal kurias vakcinacija inaktyvintomis mėlynojo liežuvio ligos vakcinomis leidžiama ir teritorijose, kuriose neribojamas gyvūnų judėjimas. Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1266/2007 reikėtų iš dalies pakeisti. Be to, pakeitimų reikia, kad būtų supaprastinta stebėsena ir priežiūra ir kad Reglamente (EB) Nr. 1266/2007 nustatytos procedūros būtų suderintos su naujausiomis mokslinėmis nuomonėmis;

(3)

kad būtų galima rinkti ir analizuoti epidemiologinę informaciją apie mėlynojo liežuvio ligą, Reglamente (EB) Nr. 1266/2007 nustatyta, kad valstybės narės, naudodamosi sistema „BlueTongue NETwork“ („BT-NET“), turi teikti informaciją apie mėlynojo liežuvio ligą, surinktą įgyvendinant mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programas;

(4)

tačiau patirtis rodo, kad pagal kitas veikiančias sistemas, pagal kurias teikiami pranešimai ir ataskaitos apie ligas Sąjungoje, sukaupiama pakankamai informacijos. Todėl prievolė dalytis informacija per „BT-NET“ nebereikalinga;

(5)

Reglamentu (EB) Nr. 1266/2007 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 123/2009 (4), valstybėms narėms suteikta galimybė laikantis tam tikrų sąlygų nustatyti mažesnės rizikos sritis, kad būtų palengvinta prevencinė vakcinacija teritorijose, kuriose viruso nėra. Įsigaliojus Direktyvai 2012/5/ES, pagal kurią vakcinacija nuo mėlynojo liežuvio ligos gali būti vykdoma ir už ribojimų taikymo zonų ribų, nuostatos, susijusios su mažesnės rizikos sričių nustatymu, prarado aktualumą;

(6)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 6 straipsnio 2 dalį valstybė narė, įrodžiusi, kad tam tikroje srityje per dvejus metus nuo mėlynojo liežuvio stebėsenos programos įgyvendinimo pradžios viruso nebuvo, gali nuspręsti panaikinti ribojimų taikymo zonos atitinkamos epidemiologinės geografinės srities statusą;

(7)

tačiau tose ribojimų taikymo zonos srityse, kuriose bent vienerių metų, įskaitant visą ligos sukėlėjo pernešėjų aktyvumo laikotarpį, stebėsenos ir priežiūros rezultatai rodo, kad mėlynojo liežuvio ligos viruso specifinis serotipas ar specifiniai serotipai neplito, esama pavojaus, kad liga atsinaujins dėl užsikrėtusių gyvūnų iš kitų tos ribojimų taikymo zonos sričių, kuriose mėlynojo liežuvio ligos virusas vis dar plinta. Tokiu atveju siekiant užtikrinti saugų perėjimą prie visiško ligos išnaikinimo palankiomis epidemiologinėmis sąlygomis, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti „laikinai neužkrėstas sritis“, jeigu vykdoma stebėsena ir priežiūra, kuriomis siekiama užtikrinti, kad virusas neplinta;

(8)

kaip teigiama 2008 m. rugsėjo 11 d. priimtoje Europos maisto saugos tarnybos Gyvūnų sveikatos ir gerovės grupės mokslinėje nuomonėje „Rizika perduoti mėlynojo liežuvio ligą transportuojant gyvūnus“ (5), yra teorinė galimybė, kad užkratą pernešantys mašalai gali keliauti kartu su gyvūnais. Tokią riziką galima kontroliuoti transporto priemonę išplaunant ir apdorojant insekticidais arba repelentais prieš pakraunant gyvūnus arba prieš vežant gyvūnus per teritorijas, kur rizika užsikrėsti nedidelė, arba tuo metų laiku, kai rizika užsikrėsti yra nedidelė. Kad būtų apribotas nepageidaujamas minėtų medžiagų poveikis aplinkai ir išvengta galimų problemų, susijusių su laukimo laikotarpiais ir likučiais gyvūnuose, neturėtų būti reikalaujama apdoroti gyvūnus leidžiamais insekticidais ir repelentais, nes tai užtikrina tik ribotą papildomą saugumą;

(9)

Reglamentu (EB) Nr. 1266/2007 su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 648/2011 (6), paskirties valstybėms narėms, į kurias įvežus neturinčių imuniteto gyvūnų tokiomis aplinkybėmis galėtų kilti pavojus gyvūnų sveikatai, leidžiama reikalauti, kad pereinamuoju laikotarpiu tokių gyvūnų judėjimui būtų taikomos papildomos sąlygos. Kadangi šiame reglamente nustatomos taisyklės, reglamentuojančios nuo pernešėjų apsaugotų patalpų kriterijus, pereinamojo laikotarpio nuostatų nebereikia;

(10)

dėl nevienodo viruso plitimo lygio, aplinkos sąlygų ir valstybių narių vakcinavimo strategijų, epidemiologinė padėtis, susijusi su mėlynojo liežuvio liga, įvairiuose Sąjungos regionuose gali gerokai skirtis. Patirtis rodo, kad galima sėkmingai įgyvendinti skirtingas priežiūros strategijas ir pasiekti norimus tikslus. Todėl būtinuosius suderintus stebėsenos ir priežiūros reikalavimus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 I priede, reikėtų supaprastinti, kad valstybėms narėms būtų suteikta daugiau lankstumo rengiant nacionalines stebėsenos ir priežiūros programas, atsižvelgiant į Europos maisto saugos tarnybos Gyvūnų sveikatos ir gerovės grupės mokslinę nuomonę dėl mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros (7);

(11)

remiantis minėta moksline nuomone, minimali imtis, leidžianti su 95 % pasikliaujamuoju intervalu nustatyti 5 % viruso paplitimą tarp ligai imlių gyvūnų, turėtų būti pakankama, kad būtų galima dvejus metus stebėti, ar virusas neplinta atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje;

(12)

mėlynojo liežuvio ligai neatsparių gyvūnų laikymas tam tikrą laiką patalpose, kuriose nėra ligos sukėlėjo pernešėjų, yra svarbus reikalavimas, susijęs su tam tikromis išvežimo draudimo išimties sąlygomis, nustatytomis Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priede. Patirtis rodo, kad valstybėms narėms sunku nustatyti tinkamus kriterijus, kad būtų įgyvendintos nuostatos dėl nuo ligos sukėlėjo pernešėjų apsaugotų patalpų reguliariai prekybos tikslais pervežant neatsparių rūšių gyvūnus, kaip antai galvijus, avis ir ožkas;

(13)

kad būtų padidintas patalpų, kuriose nėra ligos sukėlėjo pernešėjų, veiksmingumas ir valstybėms narėms padedama įgyvendinti šią kontrolės priemonę, reikėtų nustatyti tam tikrus kriterijus. Šie kriterijai turi būti grindžiami valstybių narių patirtimi ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksu. Siekiant suderinti terminus su Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos vartojamais terminais, Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 terminas „patalpos, kuriose nėra ligos sukėlėjo pernešėjų“ turėtų būti pakeistas terminu „patalpos, apsaugotos nuo ligos sukėlėjo pernešėjų“;

(14)

reaguojant į naują mokslinę informaciją, iš kurios matyti, kad yra mėlynojo liežuvio ligos viruso, visų pirma mėlynojo liežuvio ligos viruso 8 serotipo, transplacentinio perdavimo galimybė, Reglamentu (EB) Nr. 1266/2007 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 384/2008 (8), nustatytos atsargumo priemonės, kad būtų užkirstas kelias mėlynojo liežuvio ligos plitimui per vaikingas pateles arba kai kuriuos gyvūnų naujagimius;

(15)

vadovaujantis Europos maisto saugos tarnybos Gyvūnų sveikatos ir gerovės grupės moksline nuomone dėl mėlynojo liežuvio ligos 8 serotipo (9), esama mėlynojo liežuvio ligos viruso 8 serotipo, kuris Sąjungoje atsirado 2006 m., transplacentinio perdavimo mokslinių įrodymų. Tačiau kitų mėlynojo liežuvio ligos viruso serotipų transplacentinio perdavimo tose teritorijose, kur nenaudotos modifikuotos gyvos vakcinos, neužfiksuota. Atsižvelgiant į minėtos nuomonės išvadas, atsargumo priemonės, susijusios su vaikingų patelių pervežimu, turėtų būti taikomos tik tose zonose, kuriose taikomi ribojimai, susiję su mėlynojo liežuvio ligos viruso 8 serotipu;

(16)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1266/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(17)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1266/2007 iš dalies keičiamas taip:

1)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programos

Valstybės narės mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programas įgyvendina vadovaudamosi I priede nustatytais būtinaisiais reikalavimais.“

2)

5 straipsnis išbraukiamas.

3)

6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Prieš nuspręsdama panaikinti ribojimų taikymo zonos atitinkamos epidemiologinės geografinės srities statusą valstybė narė pateikia Komisijai pagrįstą informaciją, įrodančią, kad šioje srityje per dvejus metus, įskaitant du visus ligos sukėlėjo pernešėjų aktyvumo laikotarpius, nuo mėlynojo liežuvio stebėsenos ir priežiūros programos įgyvendinimo pagal I priedo 3 dalį pradžios mėlynojo liežuvio ligos viruso neaptikta.“

4)

7 straipsnio 2a dalis pakeičiama taip:

„2a.   Valstybės narės ribojimų taikymo zonose gali nustatyti atitinkamas epidemiologines geografines sritis, kurios laikomos laikinai neužkrėstomis sritimis, jeigu vienerius metus, įskaitant visą ligos sukėlėjo pernešėjų aktyvumo laikotarpį, stebėsenos ir priežiūros, kaip nustatyta I priedo 3 dalyje, rezultatai rodo, kad toje ribojimų taikymo zonoje mėlynojo liežuvio ligos viruso tam tikro serotipo ar serotipų kombinacijos neaptikta.

Valstybė narė, ketinanti ribojimų taikymo zoną ar jos dalį laikyti laikinai neužkrėsta sritimi, apie šį ketinimą praneša Komisijai. Drauge su pranešimu teikiama I priedo 3 dalyje nurodyta informacija.

Komisija per Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą pateikia valstybėms narėms laikinai neužkrėstų sričių sąrašą.

Toje pačioje ribojimų taikymo zonoje pervežti gyvūnus iš srities, kurioje paplitęs tas pats mėlynojo liežuvio ligos viruso serotipas ar serotipai, į tos pačios ribojimų taikymo zonos dalį, laikomą laikinai neužkrėsta sritimi, leidžiama tik tada, jei:

a)

gyvūnai atitinka III priede nustatytas sąlygas arba

b)

gyvūnai atitinka kitas gyvūnų sveikatos užtikrinimo sąlygas, pagrįstas teigiamais priemonių, skirtų kovai su mėlynojo liežuvio ligos viruso paplitimu ir apsaugai nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, kurias reikalauja taikyti kilmės vietos kompetentinga valdžios institucija ir kurias prieš tokių gyvūnų pervežimą patvirtina paskirties vietos kompetentinga valdžios institucija, rizikos vertinimo rezultatais, arba

c)

gyvūnai skirti nedelsiant paskersti.“

5)

8 straipsnio 5 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Kitoms valstybėms narėms ir visuomenei sudaromos sąlygos susipažinti su informacija apie paskirtąsias skerdyklas.“

6)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Papildomos gyvūnų tranzito sąlygos

1.   Kompetentingos valdžios institucijos leidžia pervežti gyvūnus tranzitu, jei:

a)

tinkamai išvalius ir dezinfekavus krovimo vietą gyvūnų transportavimo priemonės apdorojamos patvirtintais insekticidais ir (arba) repelentais. Apdorojimas turi būti atliekamas prieš išvykstant iš ribojimų taikymo zonos arba prieš atvykstant į ją;

b)

pervežant gyvūnus tranzitu per ribojimų taikymo zoną, kai nustatytas ilgesnis nei vienos dienos poilsis kontrolės punkte, gyvūnai apsaugomi nuo ligos sukėlėjo pernešėjų patalpose, apsaugotose nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, vadovaujantis II priede nustatytais kriterijais.

2.   1 dalis netaikoma, jei gyvūnai tranzitu gabenami:

a)

išimtinai iš ribojimų taikymo zonos atitinkamų epidemiologinių geografinių sričių arba per jas pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo mėlynojo liežuvio ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, arba

b)

iš ribojimų taikymo zonos sričių, laikomų laikinai neužkrėstomis sritimis, arba per jas pagal 7 straipsnio 2a dalį.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje minėtų gyvūnų atitinkamuose sveikatos pažymėjimuose, nustatytuose direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB arba minėtame Sprendime 93/444/EEB, įrašoma papildoma frazė: „Apdorota insekticidu ir (arba) repelentu … [įrašyti produkto pavadinimą] … [įrašyti datą] pagal Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 9 straipsnį.“

7)

9a straipsnis išbraukiamas.

8)

I, II, III ir V priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja penktą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. gegužės 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)   OL L 327, 2000 12 22, p. 74.

(2)   OL L 283, 2007 10 27, p. 37.

(3)   OL L 81, 2012 3 21, p. 1.

(4)   OL L 40, 2009 2 11, p. 3.

(5)  EFSA leidinys (2008 m.) 795, p. 18–65.

(6)   OL L 176, 2011 7 5, p. 18.

(7)  EFSA leidinys (2011 m.); 9(6): 2192.

(8)   OL L 116, 2008 4 30, p. 3.

(9)  EFSA leidinys (2011 m.); 9(5): 2189.


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 I, II, III ir V priedai iš dalies keičiami taip:

1)

I priedas pakeičiamas taip:

„I PRIEDAS

Būtiniausi mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programų reikalavimai (kaip nurodyta 4 straipsnyje)

1.   Bendrieji reikalavimai

Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programomis siekiama:

a)

nustatyti galimus mėlynojo liežuvio ligos viruso protrūkius;

b)

prireikus įrodyti, kad valstybėje narėje ar atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje nėra tam tikrų to viruso serotipų, arba

c)

nustatyti laikotarpius, kuriais ligos sukėlėjų pernešėjų nėra (entomologinė priežiūra).

Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros reikmėms geografinis matavimo vienetas nustatomas pagal apytiksliai 45 × 45 km tinklelį (apie 2 000 km2), išskyrus tuos atvejus, kai dėl konkrečių aplinkos sąlygų reikėtų nustatyti kitokio dydžio vienetą.

Prireikus stebėsenos ir priežiūros tikslais valstybių narių naudojamas geografinis matavimo vienetas gali būti regionas, kaip nustatyta Direktyvos 64/432/EEB 2 straipsnio 2 dalies p punkte, arba regionai, kaip nustatyta 2005 m. kovo 1 d. Komisijos sprendimo 2005/176/EB, nustatančio šifruotą pranešimo apie gyvūnų ligas formą ir kodus, remiantis Tarybos direktyva 82/894/EEB (1), X priede.

2.   Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programos, kuriomis siekiama nustatyti galimus mėlynojo liežuvio ligos viruso protrūkius

Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programas, kuriomis siekiama nustatyti galimus mėlynojo liežuvio ligos viruso protrūkius, sudaro bent pasyvi klinikinė priežiūra ir aktyvi laboratorinė priežiūra.

2.1.

Pasyvi klinikinė priežiūra apima oficialią ir tinkamai dokumentais pagrįstą nuolat taikomą sistemą, skirtą bet kokiems įtarimams nustatyti ir patikrinti, įskaitant išankstinio perspėjimo sistemą, kuria naudojantis pranešama apie įtarimus. Savininkai ar laikytojai ir veterinarai privalo nedelsdami pranešti kompetentingai institucijai apie bet kokius įtarimus.

2.2.

Aktyvią laboratorinę priežiūrą sudaro metinė programa, į kurią įeina bent vienas ar keli iš toliau paminėtų dalykų: kontrolinių gyvūnų serologinė ir (arba) virusologinė stebėsena, serologiniai ir (arba) virusologiniai tyrimai ir tikslinė rizikos vertinimu grindžiama stebėsena ir priežiūra.

Mėginiai gali būti imami nustatytu intervalu visus metus, tačiau turi būti imami ne mažiau kaip vieną kartą per metus tuo metų laiku, kai yra didžiausia tikimybė nustatyti infekciją arba serokonversiją.

Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programos turi būti parengtos taip, kad mėginiai būtų imami iš neatsparių gyvūnų (t. y. gyvūnų, kurie nebuvo skiepyti ir nebuvo apsaugoti nuo atitinkamų pernešėjų), kurie atitiktų neatsparių rūšių populiacijos struktūrą atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje.

Mėginio dydis turi būti toks, kad būtų galima su 95 % pasikliaujamuoju intervalu nustatyti numatomą serotipų paplitimą, remiantis žinoma rizika tikslinei populiacijai, tos atitinkamos epidemiologinės geografinės srities neatsparių rūšių populiacijoje. Jeigu nėra mokslinės informacijos apie numatomą paplitimą tikslinėje populiacijoje, mėginio dydis turi būti apskaičiuojamas taip, kad būtų galima nustatyti 20 % paplitimą.

Tais atvejais, kai mėginiai paimami ne iš konkrečių gyvūnų, mėginio dydis turi būti nustatytas pagal taikomų diagnostikos procedūrų tikslumą.

Laboratorinė priežiūra suplanuojama taip, kad po teigiamų atrankinės patikros rezultatų būtų atliekami konkrečių serotipų serologiniai ir (arba) virusologiniai tyrimai, skirti mėlynojo liežuvio ligos serotipui arba serotipams, kurie gali būti atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje, nustatyti, ir būtini konkretaus serotipo paplitimui patvirtinti.

3.   Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programos, kuriomis siekiama įrodyti, kad valstybėje narėje ar atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje nėra tam tikrų mėlynojo liežuvio ligos viruso serotipų

Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programos, kuriomis siekiama įrodyti, kad mėlynojo liežuvio ligos viruso nėra, turi atitikti 2.1 ir 2.2 punktuose nustatytas sąlygas. Aktyvios laboratorinės priežiūros mėginio dydis turi būti toks, kad leistų su 95 % pasikliaujamuoju intervalu nustatyti 5 % viruso paplitimą (2). Be to:

a)

siekdama panaikinti ribojimų taikymo zonos atitinkamos epidemiologinės geografinės srities statusą, kaip nustatyta 6 straipsnio 2 dalyje, valstybė narė turi įrodyti, kad šioje srityje per dvejus metus, įskaitant du visus ligos sukėlėjo pernešėjų aktyvumo laikotarpius, viruso neaptikta;

Valstybės narės pateikia Komisijai aktualią epidemiologinę informaciją apie vykdomą stebėsenos ir priežiūros programą ir jos metinius pastarųjų trejų metų rezultatus, įskaitant bent tokią informaciją:

i)

atliekamų tyrimų aprašas ir atliktų diagnostinių tyrimų rūšis (ELISA, serumo neutralizacijos, polimerazės grandinės tyrimas (PCR), viruso išskyrimo);

ii)

tirtos rūšys ir paimtų mėginių skaičius kiekvienai neatspariai gyvūnų rūšiai; naudojant jungtinius serumo mėginius, pateikiamas apytikslis gyvūnų, atitinkančių tirto jungtinio mėginio dydį, skaičius;

iii)

geografinė mėginių aprėptis;

iv)

mėginių ėmimo dažnumas ir laikas;

v)

gyvūnų, kurių tyrimo rezultatai teigiami, skaičius pagal rūšis ir geografinę vietą.

b)

siekdamos nustatyti laikinai neužkrėstas sritis, kaip nurodyta 7 straipsnio 2a dalyje, valstybės narės turi įrodyti, kad šioje srityje bent vienerius metus, įskaitant vieną ligos sukėlėjo pernešėjų aktyvumo laikotarpį, mėlynojo liežuvio ligos viruso neaptikta.

Valstybės narės pateikia Komisijai aktualią epidemiologinę informaciją apie vykdomą stebėsenos ir priežiūros programą ir jos metinius pastarųjų dvejų metų rezultatus, įskaitant bent a punkto i–v papunkčiuose nurodytą informaciją.

4.   Mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programos, kuriomis siekiama nustatyti laikotarpius, kuriais ligos sukėlėjų pernešėjų nėra (entomologinė priežiūra)

Entomologinė priežiūra, kuria siekiama nustatyti laikotarpius, kuriais ligos sukėlėjų pernešėjų nėra, kaip nurodyta V priede, turi tenkinti šiuos reikalavimus:

a)

ją turi sudaryti bent jau aktyvi metinė programa, skirta ligos sukėlėjo pernešėjams gaudyti stacionariomis aspiracinėmis gaudyklėmis siekiant nustatyti ligos sukėlėjo pernešėjų populiacijos dinamiką;

b)

aspiracinės gaudyklės, kuriose įrengtas ultravioletinės šviesos šaltinis, turi būti naudojamos pagal iš anksto nustatytą procedūrą; gaudyklės turi būti naudojamos visą naktį ir ne rečiau kaip:

vieną naktį per savaitę visą mėnesį prieš numatomą laikotarpio, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, pradžią ir pabaigą,

vieną naktį per mėnesį visą laikotarpį, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra.

Remiantis rezultatais, gautais per pirmuosius trejus gaudyklių naudojimo metus, jų naudojimo dažnumas gali būti koreguojamas;

c)

bent viena aspiracinė gaudyklė turi būti įrengta kiekvienoje atitinkamoje epidemiologinėje srityje visoje tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje. Aspiracine gaudykle sugautų mašalų dalį būtina nusiųsti į specializuotą laboratoriją, kurioje suskaičiuojamos ir nustatomos ligos sukėlėjo pernešėjų rūšys.

2)

II priedas pakeičiamas taip:

„II PRIEDAS

Patalpų, apsaugotų nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, kriterijai (kaip nurodyta III priedo A skirsnio 2, 3 ir 4 dalyse, B skirsnio b punkte ir C skirsnio 2 dalies b punkte)

1.

Patalpos, apsaugotos nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, turi tenkinti bent šiuos kriterijus:

a)

įėjimo ir išėjimo vietose turi būti įrengti tinkami fiziniai užtvarai;

b)

patalpų, apsaugotų nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, angos turi būti uždengtos nuo pernešėjų saugančiu tinkamo tankumo tinkleliu, kuris reguliariai impregnuojamas patvirtintu insekticidu laikantis gamintojo nurodymų;

c)

pernešėjų priežiūra ir kontrolė turi būti vykdoma patalpose, apsaugotose nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, ir aplink jas;

d)

turi būti imamasi priemonių apriboti ar panaikinti pernešėjų veisimosi vietas, esančias netoli patalpų, apsaugotų nuo ligos sukėlėjo pernešėjų;

e)

turi būti nustatytos standartinės veiklos procedūros, įskaitant atsarginių ir apsauginių sistemų aprašus, taikomos patalpose, apsaugotose nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, ir pervežant gyvūnus į pakrovimo vietas.

2.

Kompetentinga valdžios institucija patvirtina, kad patalpos yra apsaugotos nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, jei tenkinami 1 dalyje nustatyti kriterijai. Ji pakankamai dažnai ir ne rečiau kaip tris kartus per nustatytą apsaugos laikotarpį (laikotarpio pradžioje, viduryje ir pabaigoje) tikrina priemonių, susijusių su ligos sukėlėjo pernešėjų gaudyklių naudojimu patalpose, apsaugotose nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, veiksmingumą.“

3)

III priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

A skirsnis iš dalies keičiamas taip:

i)

2 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Ne mažiau kaip 60 dienų iki išsiuntimo gyvūnai buvo laikomi patalpose, apsaugotose nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, vadovaujantis II priede nustatytais kriterijais, ir buvo apsaugoti nuo ligos sukėlėjo pernešėjų.“

ii)

3 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Iki išsiuntimo pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, gyvūnai buvo laikomi tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje arba saugomi nuo ligos sukėlėjo pernešėjų patalpose, apsaugotose nuo sukėlėjo pernešėjų, vadovaujantis II priede nustatytais kriterijais, ne trumpiau kaip 28 dienas, per tą laiką, praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms nuo apsaugos nuo ligos sukėlėjo pernešėjų laikotarpio ar laikotarpio, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, pradžios, jiems buvo atliktas serologinis tyrimas pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą siekiant nustatyti mėlynojo liežuvio ligos viruso grupės antikūnus ir šio tyrimo, atlikto su šių gyvūnų mėginiais, rezultatai buvo neigiami.“

iii)

4 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Iki išsiuntimo pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, gyvūnai buvo laikomi tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje arba saugomi nuo ligos sukėlėjo pernešėjų patalpose, apsaugotose nuo sukėlėjo pernešėjų, vadovaujantis II priede nustatytais kriterijais, ne trumpiau kaip 14 dienų, per tą laiką, praėjus ne mažiau kaip 14 dienų nuo apsaugos nuo ligos sukėlėjo pernešėjų laikotarpio ar laikotarpio, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, pradžios, jiems buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą, ir šio tyrimo, atlikto su šių gyvūnų mėginiais, rezultatai buvo neigiami.“

iv)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.

Gyvūnai buvo vakcinuoti nuo serotipo ar serotipų, kurių yra arba gali būti atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje kilmės srityje, o gyvūnų imuniteto laikotarpis, užtikrintas vakcinacijos programai patvirtintos vakcinos specifikacijose, dar nepasibaigęs, be to, gyvūnai atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:

a)

jie skiepyti daugiau nei prieš 60 dienų iki pervežimo;

b)

jie skiepyti inaktyvuota vakcina mažiausiai prieš tiek dienų iki imuniteto įgijimo pradžios, kiek nurodyta vakcinos apraše, be to, praėjus ne mažiau kaip 14 dienų nuo imuniteto įgijimo pradžios, nurodytos vakcinos apraše, jiems buvo atliktas sukėlėjų nustatymo tyrimas pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą ir šio tyrimo rezultatai buvo neigiami;

c)

po skiepijimo jie buvo pakartotinai skiepijami inaktyvuota vakcina, kurios imuniteto galiojimo laikas užtikrinamas vakcinos apraše;

d)

nuo gimimo arba ne mažiau kaip 60 dienų iki vakcinacijos dienos gyvūnai buvo laikomi pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjų pernešėjų nėra, tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje ir buvo vakcinuoti inaktyvuota vakcina bent prieš tiek dienų iki imuniteto įgijimo pradžios, kiek nurodyta vakcinos apraše.

Šiame punkte minėtų gyvūnų, skirtų Sąjungos vidaus prekybai, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, įrašomas šis papildomas tekstas:

„Nuo mėlynojo liežuvio ligos serotipo (-ų) … [įrašyti serotipą (-us)] vakcinuotas (-i) gyvūnas (-ai) ... [įrašyti vakcinos pavadinimą] vakcina [inaktyvuota ir (arba) modifikuota gyva vakcina ... (nurodyti reikiamą)] pagal Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedo A skirsnio 5 dalį.“ “

v)

6 dalies įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„6.

Gyvūnai visada buvo laikomi atitinkamoje kilmės epidemiologinėje geografinėje srityje, kurioje yra, buvo arba gali būti ne daugiau kaip vienas serotipas, ir:“

vi)

7 dalis iš dalies keičiama taip:

Įvadinė frazė pakeičiama taip:

„7.

Atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje kilmės srityje gyvūnams buvo atlikti du tinkami serologiniai tyrimai pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą siekiant aptikti specifinius antikūnus prieš visus esamus arba tikėtinus mėlynojo liežuvio ligos serotipus ir gauti teigiami rezultatai ir:“

Trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Perkeliant vaikingas pateles iš ribojimų taikymo zonos dėl mėlynojo liežuvio ligos viruso 8 serotipo, turėjo būti laikomasi bent vienos iš 5, 6 ir 7 dalyse nustatytų sąlygų prieš apvaisinimą ar kergimą arba 3 dalyje nustatytos sąlygos. Jeigu atliekamas serologinis tyrimas, kaip nurodyta 3 dalyje, tas tyrimas atliekamas ne anksčiau kaip septynios dienos iki pervežimo.“

b)

B skirsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b)

jie buvo apsaugoti nuo ligos sukėlėjo pernešėjų patalpose, apsaugotose nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, vadovaujantis II priede nustatytais kriterijais, ne mažiau kaip 60 dienų prieš spermos rinkimo pradžią ir jo metu;“

c)

C skirsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

jie buvo apsaugoti nuo ligos sukėlėjo pernešėjų patalpose, apsaugotose nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, vadovaujantis II priede nustatytais kriterijais, ne mažiau kaip 60 dienų prieš embrionų ir (arba) kiaušialąsčių rinkimo pradžią ir jo metu;“

4)

V priedo antraštė pakeičiama taip:

„V PRIEDAS

Laikotarpio, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, nustatymo kriterijai (kaip nurodyta 9 straipsnio 2 dalyje)


(1)   OL L 59, 2005 3 5, p. 40.

(2)  Pereinamuoju laikotarpiu iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. nustatomas toks tyrimo mėginio dydis, kad būtų galima nustatyti 20 % paplitimą.“


Top