24.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 134/31

(1)

Europos Komisija (toliau – Komisija) Reglamentu (ES) Nr. 115/2012 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) tam tikroms importuojamoms Indijos (toliau – Indija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės nerūdijančio plieno sąvaržoms ir jų dalims nustatė laikinąjį kompensacinį muitą.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2011 m. gegužės 13 d. (3) gavus 2011 m. kovo 31 d. Europos pramoninių tvirtinimo detalių instituto (EIFI) (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų Sąjungoje pagaminamų tam tikrų nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių, vardu pateiktą skundą.

(3)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje, atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2010 m. balandžio 1 d.–2011 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias kompensacines priemones (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabas dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(5)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos ir prireikus laikinosios išvados buvo atitinkamai pakeistos.

(6)

Vėliau visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta nutraukti antisubsidijų tyrimą dėl tam tikrų importuojamų Indijos kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių ir nerinkti garantijomis užtikrintų laikinųjų muitų sumų (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(7)

Po galutinio atskleidimo viena šalis pakartojo savo pastabas dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto apibrėžties, pateiktos laikinojo reglamento 22 ir 23 konstatuojamosiose dalyse, teigdama, kad tam tikrų rūšių produktai turėtų būti neįtraukti į tiriamojo produkto apibrėžtąją sritį.

(8)

Tačiau atlikus tyrimą patvirtinta, kad skirtingų rūšių produktams taikoma nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto apibrėžtis, jie pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis ir turį tą pačią galutinio naudojimo paskirtį, todėl jie priskiriami tai pačiai produktų kategorijai. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(9)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 22 ir 23 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(10)

Laikinojo reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje padaryta nuoroda į toliau nurodytas schemas, pagal kurias tariamai suteikiamos subsidijos:

(11)

Sąjungos pramonei kilo abejonių, ar Komisija atsižvelgė į kai kurias subsidijavimo schemas, ir todėl nusprendė, kad, kaip nustatyta, Indijos gamintojų gautos subsidijos buvo nepakankamai įvertintos.

(12)

Atsakant į šį klausimą, pažymėtina, kad skunde buvo nurodyta daug nacionalinių ir vietos subsidijų schemų, kurios buvo įtrauktos į eksportuojantiems Indijos gamintojams pateiktą klausimyną ir kurias Komisija išnagrinėjo. Tačiau buvo nustatyta, kad atrinkti tirtieji eksportuojantys gamintojai gavo subsidijas tik pagal pirmiau 10 konstatuojamojoje dalyje išvardytas schemas.

(13)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 24–27 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(14)

Pastabų dėl su TPS ir atleidimu nuo elektros mokesčio susijusių išvadų negauta. Dėl MSLS, ILS, GPESS ir EKS, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pateikė išsamias pastabas. Dauguma šių pastabų yra susijusios su subsidijų sumų apskaičiavimu ir remiantis kai kuriomis pastabomis minėtas apskaičiavimas buvo šiek tiek pakoreguotas. Tačiau tokios pastabos neturėjo poveikio bendrosioms išvadoms dėl šių schemų, todėl šios išvados patvirtinamos. Pastabų taip pat gauta dėl EOĮS. Atsižvelgiant į šių pastabų dėl EOĮS poveikį, kaip apibendrinta 13–19 konstatuojamosiose dalyse, nebūtina iš naujo išsamiai vertinti kitų dėl pirmiau minėtų keturių schemų pateiktų pastabų.

(15)

Primintina, kad, kaip nurodyta ir laikinojo reglamento 3.5 skirsnyje, pagrindinis į eksportą orientuotų įmonių (EOĮ) įsipareigojimas, nustatytas Užsienio prekybos politikoje 2009–2014 m., yra gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta, t. y. per ataskaitinį laikotarpį (5 metus) bendra eksporto vertė turi būti didesnė už importuotų produktų bendrą vertę. Iš esmės, visos bendrovės, kurios įsipareigoja eksportuoti visas pagamintas prekes ar teikiamas paslaugas, gali būti steigiamos pagal EOĮS. Kita vertus, į eksportą orientuotos įmonės statusą turinčios bendrovės turi teisę gauti įvairių nuolaidų, išvardytų laikinojo reglamento 71 konstatuojamojoje dalyje. Šios nuolaidos – Indijos Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, ir yra lengvata, kuria naudojasi EOĮ. Pagal teisės aktus šios nuolaidos priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir dėl to laikomos individualiomis ir kompensuotinomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą.

(16)

Laikinajame reglamente nurodyta, kad EOĮS negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes ji neatitinka pagrindinio reglamento I priedo h ir i punktuose, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) išdėstytų griežtų taisyklių. Iš tikrųjų, nebuvo nustatyta, kad Indijos Vyriausybė taiko tikrinimo sistemą arba tvarką, kuri padėtų patvirtinti, ar netaikant muito ir (arba) pardavimo mokesčio įgytos žaliavos buvo panaudotos eksportuojamai prekei gaminti ir kokiais kiekiais (žr. pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktą arba pakaitinių sąlyginio apmokestinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktą). Pagal taikomą tikrinimo sistemą siekiama prižiūrėti, kaip laikomasi grynųjų pajamų užsienio valiuta prievolės, o ne tikrinti importo, susijusio su eksportuojamų prekių gamyba, vartojimą.

(17)

Pagal taikomą tikrinimo sistemą siekiama prižiūrėti, kaip laikomasi grynųjų pajamų užsienio valiuta prievolės, o ne tikrinti importo, susijusio su eksportuojamų prekių gamyba, vartojimą. Po pirminio faktų atskleidimo nebuvo pateikta pagrįstų pastabų dėl pirmiau aprašyto EOĮS pobūdžio, ypač dėl veiksmingos tikrinimo sistemos nebuvimo ir schemos kompensuotinumo. Todėl laikinojo reglamento 78–81 konstatuojamosiose dalyse apibendrintos išvados dėl EOĮS patvirtinamos.

(18)

Vienintelė atrinkta šalis, turinti EOĮ statusą, buvo Viraj Profiles Limited (toliau – Viraj). Šiam gamintojui pradiniame etape nustatyta EOĮ subsidijų norma buvo 2,73 % visos 3,2 % subsidijų normos. Viraj eksportas sudarė 87 % Indijos eksporto į Sąjungą apimties.

(19)

Kaip jau nurodyta laikinojo reglamento 77 konstatuojamojoje dalyje, Viraj pateikė išsamias pastabas dėl šios schemos. Susijęs eksportuojantis gamintojas teigė, kad pagal šią schemą apskaičiuota subsidija neatitinka pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalies, pagal kurią kompensuotino muito suma neviršija kompensuotinų subsidijų, kurias faktiškai gavo bendrovė, sumos. Bendrovė tvirtino, kad todėl jai taikoma bendra subsidijos norma turėtų būti mažesnė nei 2 %, t. y. de minimis. Bendrovė pateikė išsamius apskaitos duomenis savo teiginiui pagrįsti.

(20)

Todėl šis teiginys buvo tinkamai nagrinėjamas. Viraj pateiktus išsamius apskaitos duomenis galima susieti su apskaitos duomenimis, patikrintais atliekant tikrinamąjį vizitą, ir šie duomenys rodo, kad iš tikrųjų tiriamuoju laikotarpiu bendrovės gauta kompensuotina lengvata buvo pervertinta. Todėl Viraj taikomas kompensacinis muitas buvo atitinkamai perskaičiuotas.

(21)

Taigi perskaičiavus buvo galutinai nustatyta 0,44 % Viraj taikoma EOĮS subsidijų norma. Įskaitant subsidijos normas, nustatytas pagal GPESS (perskaičiuota norma yra 0,05 %), EKS (perskaičiuota norma yra 0,12 %) ir atleidimą nuo elektros mokesčių (0,09 %), bendrovei Viraj galiausiai nustatyta bendra subsidijų norma buvo 0,7 %, t. y. žemiau de minimis ribos.

(22)

Po galutinio atskleidimo Sąjungos pramonė pateikė pastabas, teigdama, kad su Viraj skirtomis EOĮS išmokomis susijęs perskaičiavimas yra nepagrįstas ir netikslus. Ji tvirtino, kad Komisijos tyrimas yra neišsamus, nenuosekliai atliktas atsižvelgiant į praktiką, kurią institucijos dažnai taiko kompensuodamos šią schemą, ir kad atliekant tyrimą nebuvo atsižvelgta į kitus galimus scenarijus, pagal kuriuos Viraj galėjo netinkamai perleisti importuotus produktus, kuriems netaikomas muitas. Be to, Sąjungos pramonė teigė, kad, Viraj vėlai pateikus nekonfidencialias pastabas dėl pirminio faktų atskleidimo, buvo labai pažeista Sąjungos pramonės teisė į gynybą.

(23)

Dėl Viraj subsidijų skirtumo perskaičiavimo reikėtų patikslinti, kad šis eksportuojantis gamintojas įrodė, kad nustatytas laikinasis kompensacinis muitas viršijo faktiškai gautų kompensuotinų subsidijų sumą. Iš tikrųjų bendrovė įrodė, kad muitas, kurio nebereikės mokėti, pirmiau buvo pervertintas ir todėl atliekant galutinį skaičiavimą tai reikėjo ištaisyti. Būtų prieštaraujama pagrindinio reglamento 3 straipsnio nuostatoms kompensuojant tam tikrą finansinę paramą, kuri akivaizdžiai ir be abejonės negali būti laikoma lengvata, kuria naudojasi Viraj. Tačiau vis dar manoma, kad, kalbant apie tam tikrus sandorius, pagal šią schemą nagrinėjamajai bendrovei buvo suteiktos konkrečios subsidijos, kurios turėtų būti kompensuojamos. Todėl šis požiūris visiškai atitinka praktiką, kurią anksčiau institucijos taikė kompensuodamos šią schemą. Todėl EOĮS subsidijos skirtumo peržiūra visiškai atitinka pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 punktą.

(24)

Kalbant apie tariamai pažeistą Sąjungos pramonės teisę į gynybą, pažymėtina, kad Viraj pastabos dėl EOĮS subsidijos apskaičiavimo buvo įtrauktos į du viešus dokumentus, pateiktus prieš nustatant laikinąsias priemones, taip pat į du vėliau pateiktus dokumentus. Pirmasis ir pagrindinis dokumentas šiuo atžvilgiu, dėl kurio Komisija ėmė išsamiai nagrinėti šį klausimą ir galiausiai persvarstyti savo poziciją, buvo pateiktas 2011 m. gruodžio mėn., ir nuoroda į jį jau buvo padaryta laikinojo reglamento 77 konstatuojamojoje dalyje. Visi pirmiau minėti dokumentai buvo nedelsiant įtraukti į bylą suinteresuotosioms šalims susipažinti. Viraj pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo buvo tik apibendrinama jau ankstesniuose dokumentuose išreikšta pozicija. Nors Viraj savo pastabų dėl pirminio faktų atskleidimo viešąją versiją iš tiesų pateikė vėlesniame etape, ją Komisija nedelsdama persiuntė Sąjungos pramonei, kuriai buvo suteiktas papildomas laikotarpis pastaboms pateikti.

(25)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sąjungos pramonės teiginiai turėjo būti atmesti.

(26)

Pastabų gauta ir dėl bendradarbiaujantiems neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams taikomo subsidijų skirtumo apskaičiavimo ir visoms kitoms bendrovėms taikomo subsidijų skirtumo apskaičiavimo. Be to, vienintelis eksportuojantis gamintojas, prašęs individualaus nagrinėjimo, reikalavo, kad į jo prašymą būtų atsižvelgta. Tačiau atsižvelgiant į toliau išdėstytas išvadas dėl priežastinio ryšio, galutinės pozicijos šiais klausimais priimti nebūtina.

(27)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos gamybos ir Sąjungos pramonės negauta, laikinojo reglamento 120–123 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(28)

Kadangi jokių pastabų dėl pirminių pastabų ir Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 124–130 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(29)

Viena šalis tvirtino, kad preliminari importo iš Indijos kainų raidos ir priverstinio kainų mažinimo analizė, pagrįsta vidutinėmis kainomis, yra netiksli, nes tariamai joje neatsižvelgta į nagrinėjamuoju laikotarpiu kas metus kitusią produkto asortimento įvairovę.

(30)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad duomenų apie kiekvienos rūšies produkto kainas turima tik tiriamuoju laikotarpiu, kuriam eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos gamintojų buvo paprašyta atsakant į klausimyną pateikti išsamų sandorių sąrašą. Todėl neturint duomenų apie kiekvienos rūšies produktą kitais nagrinėjamojo laikotarpio metais, tinkamą importo kainų raidos analizę galima atlikti remiantis tik vidutinėmis kainomis. Taip pat pažymėtina, kad susijusi šalis nepateikė jokių įrodymų, kodėl importo kainų raidos analizė yra klaidinga. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(31)

Dėl priverstinio kainų mažinimo, primenama, kad kaip nurodyta laikinojo reglamento 134 konstatuojamojoje dalyje, siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą per TL, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis iš Indijos importuojamo produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF ir atitinkamu koregavimu atsižvelgiant į galiojantį muitą ir išlaidas po importo.

(32)

Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 135 konstatuojamoje dalyje, lygintos to paties prekybos lygmens sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos. Todėl šios šalies teiginys dėl priverstinio kainų mažinimo buvo atmestas.

(33)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš nagrinėjamosios šalies negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 131–135 konstatuojamosios dalys.

(34)

Viena šalis teigė, kad laikinajame reglamente atlikta Sąjungos pramonės gamybos sumažėjimo analizė yra netiksli, nes, jos nuomone, gamybos apimties sumažėjimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į nepanaudotus Sąjungos pramonės gamybos pajėgumus, kurių tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat buvo mažėjanti.

(35)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad gamybos mažėjimas sutapo su pardavimo mažėjimu ir atsargų didėjimu. Dėl tokios padėties kai kurie Sąjungos gamintojai turėjo uždaryti kai kurias savo gamybos linijas; dėl to sumažėjo pajėgumų panaudojimas. Todėl šios šalies teiginys buvo atmestas.

(36)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo negauta, laikinojo reglamento 137 ir138 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(37)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raidos negauta, laikinojo reglamento 139 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(38)

Kadangi pastabų dėl augimo negauta, laikinojo reglamento 140 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(39)

Kadangi pastabų dėl užimtumo negauta, laikinojo reglamento 141 ir 142 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(40)

Kadangi pastabų dėl vidutinių Sąjungos vieneto kainų negauta, laikinojo reglamento 143 ir 144 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(41)

Kadangi pastabų dėl pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų, investicijų grąžos ir pajėgumo padidinti kapitalą negauta, laikinojo reglamento 145–148 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(42)

Viena šalis prašė Komisijos vietoj indeksuotų rodiklių pateikti faktinius rodiklius, susijusius su atsargų kiekiais nagrinėjamuoju laikotarpiu, tvirtindama, kad taikant indeksavimą negalima pateikti pagrįstų pastabų ar įvertinti atsargų kiekį kaip Sąjungos pramonės pardavimo procentinę dalį.

(43)

Siekiant išsaugoti konfidencialumą, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 127 konstatuojamojoje dalyje, tam tikri mikro rodikliai, įskaitant atsargų, turėjo būti indeksuoti. Bet kuriuo atveju remiantis laikinojo reglamento 10 lentelėje pateiktu Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų indeksavimu galima aiškiai suprasti atsargų raidą nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl šis teiginys atmestas.

(44)

Kadangi kitų pastabų dėl atsargų negauta, laikinojo reglamento 149 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(45)

Primenama, kad buvo nustatyta, jog didžiausias eksportuojantis Indijos gamintojas, kurio eksportas sudaro 87 % Indijos eksporto į Sąjungą per TL nebuvo subsidijuojamas. Todėl subsidijuotas importas sudarė 13 % visos nagrinėjamojo produkto eksporto iš Indijos į Sąjungą apimties. Atsižvelgiant į subsidijuoto importo iš Indijos apimtį, rinkos dalį ir kainas, faktinių subsidijų skirtumų poveikį Sąjungos pramonei galima laikyti nereikšmingu.

(46)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad daugumos žalos rodiklių raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama. Todėl laikinojo reglamento 151–153 konstatuojamosiose dalyse padaryta išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje, patvirtinama.

(47)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 ir 6 dalis nagrinėta, ar dėl subsidijuoto Indijos kilmės importo Sąjungos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su subsidijuotu importu nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta subsidijuotam importui.

(48)

Kaip paaiškinta 18–21 konstatuojamosiose dalyse, nustatyta, kad šio konkretaus didžiausio eksportuojančio Indijos gamintojo, kurio eksportas sudarė 87 % viso Indijos eksporto į Sąjungą per TL, subsidijų skirtumas buvo de minimis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje, todėl atliekant šį tyrimą jis laikomas nesubsidijuotu. Todėl tik 13 % į Sąjungą per TL eksportuojamo Indijos nagrinėjamojo produkto kiekio buvo subsidijuota. Šio subsidijuoto importo rinkos dalis TL sudarė 2 %.

(49)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 9 %, o Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis sumažėjo atitinkamai 14 % ir 21 %.

(50)

Dėl kainų nustatyta, kad dėl vidutinių subsidijuoto importo kainų buvo priverstinai mažinamos vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos. Tačiau jos buvo apytiksliai 12 % didesnės nei nesubsidijuotos Indijos bendrovės kainos.

(51)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikoma, kad jei dėl ribotos subsidijuoto importo iš Indijos kainomis, kurios buvo didesnės nei nesubsidijuoto importo, apimties pablogėjo žalinga Sąjungos pramonės padėtis, toks poveikis buvo labai ribotas.

(52)

Bendra importo iš Indijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo – 65 %, todėl importo iš šios šalies užimama rinkos dalis padidėjo nuo 12,1 % iki 18,3 %. Vis dėlto, kaip paaiškinta anksčiau, nesubsidijuotas importas sudarė 87 % bendros eksporto iš Indijos per TL apimties ir TL jam teko 15 % rinkos dalies, palyginti su 2 % rinkos dalimi, tuo pačiu laikotarpiu tekusia subsidijuotam importui iš Indijos.

(53)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Indijos kainos iš viso sumažėjo 9 % ir visą laiką buvo mažesnės nei importo iš kitų pasaulio šalių kainos ir Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Tačiau reikėtų paminėti, kad, kaip paaiškinta 50 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos labiau dėl vidutinių nesubsidijuoto importo kainų nei dėl subsidijuoto importo kainų.

(54)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl kitų trečiųjų šalių negauta, laikinojo reglamento 161–165 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(55)

Kadangi jokių pastabų dėl ekonomikos krizės poveikio Sąjungos pramonės patirtai žalai negauta, laikinojo reglamento 166–169 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(56)

Kadangi pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto rodiklių negauta, laikinojo reglamento 170 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(57)

Išnagrinėjus nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį itin padidėjo Indijos kilmės importo mažomis kainomis apimtis ir rinkos dalis. Taip pat nustatyta, kad dėl šio importo Sąjungos pramonė buvo priversta nuolat mažinti kainas Sąjungos rinkoje.

(58)

Tačiau, nustačius, kad didžiausias eksportuojantis Indijos gamintojas, kurio eksportas sudarė 87 % eksporto iš Indijos į Sąjungą per TL, nebuvo subsidijuojamas, laikoma, kad nebuvo galima galutinai nustatyti priežastinio ryšio tarp subsidijuoto importo, kuris sudarė tik 13 % viso iš Indijos eksportuojamo produkto kiekio, ir Sąjungos pramonei padarytos žalos. Iš tiesų, atsižvelgiant į ribotą subsidijuoto Indijos eksporto apimtį, labai mažą jam tenkančią rinkos dalį (2 %) ir tai, kad tokio eksporto kainos buvo vidutiniškai 12 % didesnės nei nesubsidijuoto importo, negalima teigti, kad subsidijuotas eksportas iš Indijos galėtų daryti žalą Sąjungos pramonei.

(59)

Išnagrinėjus kitus žinomus veiksnius, įskaitant nesubsidijuotą importą, importą iš kitų trečiųjų šalių, ekonomikos krizę ir atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto rodiklius, kurie galėjo daryti žalą Sąjungos pramonei, paaiškėjo, kad Sąjungos pramonei žala veikiausiai padaryta dėl nesubsidijuoto importo iš Indijos, kuris sudarė 87 % viso eksporto iš Indijos į Sąjungą per TL ir buvo vykdytas daug mažesnėmis kainomis nei subsidijuotas importas.

(60)

Nenustačius reikšmingo priežastinio ryšio tarp subsidijuoto importo ir Sąjungos pramonei padarytos žalos, laikoma, kad kompensacinės priemonės nebūtinos ir todėl pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 2 dalį šis antisubsidijų tyrimas turėtų būti nutrauktas.

(61)

Apie tai pranešta skundo pateikėjui ir visoms kitoms suinteresuotosioms šalims, joms taip pat suteikta galimybė teikti pastabas. Pateiktos pastabos nepakeitė išvados, kad šis antisubsidijų tyrimas turėtų būti nutrauktas,