23.11.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/25

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1176/2011

2011 m. lapkričio 16 d.

dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Sąjungos mastu koordinuojant valstybių narių ekonominės politikos vystymą, derėtų atsižvelgti į ekonominės politikos bendras gaires ir užimtumo gaires, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), ir turėtų būti užtikrinta atitiktis pagrindiniams kainų stabilumo, viešųjų finansų būklės ir pinigų politikos sąlygų patikimumo bei tvarumo ir mokėjimų balanso tvarumo principams;

(2)	reikia pasimokyti iš patirties, įgytos per pirmąjį Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo dešimtmetį, ypač atsižvelgiant į poreikį Sąjungoje gerinti ekonomikos valdyseną, kuri turėtų būti grindžiama didesne nacionaline atsakomybe;

(3)	dinamiškos vidaus rinkos sukūrimas ir jos išsaugojimas turėtų būti laikomi tinkamo ir sklandaus Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo sudėtine dalimi;

(4)

pagerinta ekonomikos valdysenos sistema turėtų būti grindžiama keliomis tarpusavyje susijusiomis ir derančiomis tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo politikos kryptimis, visų pirma Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, ypatingą dėmesį skiriant vidaus rinkos vystymui ir stiprinimui, tarptautinės prekybos ir konkurencingumo skatinimui, Europos semestru, skirtu didesniam ekonominės ir biudžeto politikos derinimui (toliau – Europos semestras), veiksminga perviršinio valdžios sektoriaus deficito prevencijos ir koregavimo sistema (Stabilumo ir augimo paktas (toliau – SGP)), tvirta makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo sistema, būtinaisiais nacionalinių biudžeto sistemų reikalavimais bei didesniu finansų rinkų reguliavimu ir priežiūra, įskaitant Europos sisteminės rizikos valdybos (toliau – ESRB) vykdomą makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą;

(5)

ekonomikos valdysena turėtų būti stiprinama labiau ir laiku įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus. Nors ir pripažindamas, kad pagal dialogo sistemą atitinkamos Sąjungos institucijos ir jų atstovai yra Europos Parlamento partneriai, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali suteikti valstybei narei, kuriai skirta Tarybos rekomendacija ar sprendimas pagal šio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį ar 10 straipsnio 4 dalį, galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis. Valstybės narės dalyvavimas tokiame keitimese nuomonėmis yra neprivalomas;

(6)	Komisijai turėtų tekti svarbesnis vaidmuo taikant sustiprintos priežiūros procedūrą, susijusią su kiekvienai valstybei narei būdingais vertinimu, stebėsena, vizitais vietoje, rekomendacijomis ir įspėjimais;

(7)

visų pirma, siekiant išvengti perviršinių makroekonominių disbalansų susidarymo ir padėti valstybėms narėms, kuriose jie susidaro, parengti taisomuosius planus iki nuokrypių įsigalėjimo, valstybių narių ekonominės politikos priežiūrą reikėtų išplėsti, kad ji apimtų ne tik biudžeto priežiūrą, bet ir išsamesnę oficialią sistemą. Tokį ekonominės politikos priežiūros išplėtimą turėtų lygiagrečiai papildyti biudžeto priežiūros griežtinimas;

(8)	siekiant padėti naikinti perviršinius makroekonominius disbalansus, teisės aktais būtina nustatyti išsamią procedūrą;

(9)

SESV 121 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą daugiašalės priežiūros procedūrą tikslinga papildyti specifinėmis makroekonominių disbalansų Sąjungoje nustatymo, taip pat perviršinių makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo taisyklėmis. Labai svarbu, kad procedūra būtų suderinta su metiniu daugiašalės priežiūros ciklu;

(10)

taikant tą procedūrą turėtų būti sukurtas įspėjimo mechanizmas, kuriuo būtų anksti nustatomi atsirandantys makroekonominiai disbalansai. Jis turėtų būti pagrįstas naudojama orientacine ir skaidria rezultatų suvestine, kurioje būtų orientacinės ribos, ir ekonomikos vertinimu. Atliekant šį vertinimą turėtų būti atsižvelgiama, inter alia, į nominaliąją ir realiąją konvergenciją euro zonoje ir už jos ribų;

(11)

siekiant, kad rezultatų suvestinė veiksmingai veiktų kaip įspėjimo mechanizmo dalis, ją turėtų sudaryti ribotas ekonominių, finansinių ir struktūrinių rodiklių, svarbių nustatant makroekonominius disbalansus, rinkinys ir atitinkamos orientacinės ribos. Prireikus rodikliai ir ribos turėtų būti koreguojami, kad būtų prisitaikoma prie kintančio makroekonominių disbalansų pobūdžio dėl, inter alia, kintančios grėsmės makroekonominiam stabilumui ir siekiant atsižvelgti į svarbių statistikos duomenų surinkimo pažangą. Patys rodikliai turėtų būti suprantami ne kaip ekonominės politikos tikslai, o kaip priemonės, kurias naudojant atsižvelgiama į kintantį makroekonominių disbalansų pobūdį Sąjungoje;

(12)

rengdama rezultatų suvestinę ir valstybėms narėms skirtų makroekonominių ir makrofinansinių rodiklių rinkinį, Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir Taryba. Komisija kompetentingiems Europos Parlamento ir Tarybos komitetams turėtų pateikti pasiūlymų dėl pastabų dėl planų nustatyti ir koreguoti rodiklius ir ribas. Komisija turėtų informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie rodiklių ir ribų pakeitimus ir paaiškinti tokių pakeitimų siūlymo priežastis;

(13)	rengiant rezultatų suvestinę taip pat turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į įvairialypes ekonomines aplinkybes, įskaitant atsilikimo mažinimo poveikį;

(14)

jei būtų pažeista viena ar daugiau orientacinių ribų, tai nebūtinai reikštų, kad atsiranda makroekonominiai disbalansai, nes formuojant ekonominę politiką reikia atsižvelgti į makroekonominių kintamųjų tarpusavio sąsajas. Nereikėtų daryti išvadų vien peržiūrėjus rezultatų suvestinę: atliekant ekonominį vertinimą reikėtų užtikrinti, kad visa informacija, nesvarbu, ar iš rezultatų suvestinės, ar ne, būtų pateikta objektyviai ir padėtų atlikti visapusišką analizę;

(15)

remdamasi daugiašalės priežiūros procedūra ir įspėjimo mechanizmu arba netikėtų ir svarbių ekonomikos pokyčių, dėl kurių įgyvendinant šį reglamentą reikia atlikti skubią analizę, atveju Komisija turėtų nustatyti, kurioms valstybėms narėms bus atliekama nuodugni apžvalga. Nuodugni apžvalga turėtų būti atliekama nesilaikant prezumpcijos, kad yra susidaręs disbalansas, ir turėtų apimti išsamią disbalansų šaltinių valstybėje narėje, kuriai taikoma apžvalga, analizę, tinkamai atsižvelgiant į valstybei narei būdingas ekonomines sąlygas bei aplinkybes ir į įvairesnes analitines priemones, rodiklius ir kokybinę informaciją, kurie yra valstybei narei būdingo pobūdžio. Komisijai atliekant nuodugnią apžvalgą, valstybė narė turėtų bendradarbiauti siekdama užtikrinti, kad Komisija galėtų naudotis kuo išsamesne ir tikslesne informacija. Be to, Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į visą kitą informaciją, kuri, atitinkamos valstybės narės nuomone, yra svarbi ir kurią valstybė narė pateikė Tarybai ir Komisijai;

(16)

valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nuodugni apžvalga turėtų būti svarstoma Taryboje ir euro grupėje. Nuodugnioje apžvalgoje atitinkamais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į Tarybos rekomendacijas arba raginimus, skirtus valstybėms narėms, kurioms taikoma apžvalga, priimtus pagal SESV 121, 126 ir 148 straipsnius ir pagal šio reglamento 6, 7, 8 ir 10 straipsnius, ir valstybės narės, kuriai taikoma apžvalga, numatomą politiką, kaip nurodyta jos nacionalinėse reformų programose, taip pat į tarptautinės geriausios rodiklių ir metodikų taikymo praktikos pavyzdžius. Nusprendusi atlikti nuodugnią apžvalgą svarbių ir netikėtų ekonomikos pokyčių, dėl kurių reikia atlikti skubią analizę, atveju Komisija turėtų informuoti atitinkamas valstybes nares;

(17)

vertinant makroekonominius disbalansus, reikėtų atsižvelgti į jų mastą ir jų galimą neigiamą netiesioginį ekonominį ir finansinį poveikį, kuris padidina Sąjungos ekonomikos pažeidžiamumą ir kelia grėsmę sklandžiam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui. Visos valstybės narės, ypač euro zonos valstybės narės, turi imtis veiksmų makroekonominiams disbalansams ir konkurencingumo skirtumams pašalinti. Tačiau politikos iššūkių pobūdis, svarba ir skubumas kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje gali labai skirtis. Atsižvelgiant į su reikalingu koregavimu susijusius pavojus ir koregavimo mastą, ypač skubiai politikos veiksmų reikia imtis tose valstybėse narėse, kuriose nuolat yra didelis einamosios sąskaitos deficitas ir sumažėjęs konkurencingumas. Be to, valstybėse narėse, kuriose yra dideli einamosios sąskaitos perviršiai, politika turėtų būti siekiama nustatyti ir įgyvendinti priemones, padedančias stiprinti jų vidaus paklausą ir išplėsti ekonomikos augimo potencialą;

(18)

taip pat reikėtų apsvarstyti atitinkamos valstybės narės ekonomikos koregavimo pajėgumus ir duomenis, susijusius su ankstesnių rekomendacijų, pateiktų pagal šį reglamentą, ir kitų rekomendacijų, pateiktų pagal SESV 121 straipsnį vykdant daugiašalę priežiūrą, visų pirma valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių, laikymusi;

(19)

taikant neigiamų makroekonominių disbalansų stebėsenos ir naikinimo procedūrą, turinčią prevencinių ir korekcinių elementų, reikės griežtesnės priežiūros priemonių, pagrįstų priemonėmis, naudojamomis daugiašalės priežiūros procedūroje. Tai galėtų būti Komisijos atliekami griežtesnės priežiūros vizitai, palaikant ryšį su Europos Centriniu Banku (toliau – ECB), kai šie vizitai susiję su valstybėmis narėmis, kurių valiuta yra euro, arba valstybėmis narėmis, dalyvaujančiomis 2006 m. kovo 16 d. Europos centrinio banko ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų Sutartyje, nustatančioje valiutos kurso mechanizmo veikimo būdus ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape (4) (VKM II), į valstybes nares ir papildomos valstybių narių ataskaitos, teikiamos didelių disbalansų, įskaitant disbalansus, kurie kelia grėsmę tinkamam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, atveju. Į dialogą atitinkamais atvejais turėtų būti įtraukiami socialiniai partneriai ir kiti nacionaliniai suinteresuotieji subjektai;

(20)

jei nustatomi makroekonominiai disbalansai, atitinkamai valstybei narei turėtų būti teikiamos rekomendacijos, atitinkamais atvejais įtraukiant atitinkamus komitetus, siekiant suteikti konsultaciją dėl tinkamo politikos atsako. Atitinkamos valstybės narės politikos atsakas turėtų būti vykdomas laiku ir pasinaudojant visomis turimomis politikos priemonėmis, kuriomis disponuoja valdžios institucijos. Prireikus svarbūs nacionaliniai suinteresuotieji subjektai, įskaitant socialinius partnerius, taip pat turėtų būti įtraukti, laikantis SESV ir nacionalinių teisinių bei politinių susitarimų. Politikos atsakas turėtų būti pritaikytas specifinei atitinkamos valstybės narės aplinkai ir aplinkybėms, ir turėtų apimti pagrindines ekonominės politikos sritis, tarp kurių galėtų būti fiskalinė ir darbo užmokesčio politika, darbo rinkos, produktų ir paslaugų rinkos ir finansų sektoriaus reguliavimas. Reikėtų atsižvelgti į VKM II nustatytus įsipareigojimus;

(21)

ESRB įspėjimai ir rekomendacijos valstybėms narėms arba Sąjungai susiję su makrofinansinio pobūdžio rizika. Jais turėtų būti reikalaujama ir tinkamų Komisijos tolesnių veiksmų vykdant makroekonominių disbalansų priežiūrą, kai reikalinga. Turėtų būti griežtai laikomasi ESRB veiklos nepriklausomumo ir konfidencialumo;

(22)

jei nustatomi dideli makroekonominiai disbalansai, įskaitant disbalansus, kurie kelia grėsmę tinkamam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, turėtų būti pradėta perviršinio disbalanso procedūra, kurią vykdant valstybei narei galėtų būti teikiamos rekomendacijos bei taikomi griežtesnės priežiūros ir stebėsenos reikalavimai, o valstybių narių, kurių valiuta yra euro, pakartotinio taisomųjų veiksmų nesiėmimo atveju numatyta galimybė užtikrinti reikalavimų vykdymą pagal 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje (5);

(23)

valstybė narė, kuriai taikoma perviršinio disbalanso procedūra, turėtų parengti taisomųjų veiksmų planą, kuriame būtų pateikta išsami informacija apie politiką, skirtą Tarybos rekomendacijoms įgyvendinti. Taisomųjų veiksmų plane turėtų būti pateiktas numatytų priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis. Jis turėtų būti patvirtintas Tarybos rekomendacija. Ta rekomendacija turėtų būti perduota Europos Parlamentui;

(24)

Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti atskirus sprendimus, kuriuose nurodoma, kad nesilaikoma rekomendacijų, Tarybos priimtų remiantis taisomųjų veiksmų planu. Taryboje koordinuojant valstybių narių ekonominę politiką, kaip numatyta SESV 121 straipsnio 1 dalyje, tie atskiri sprendimai yra tolesni veiksmai, neatsiejami nuo rekomendacijų, Tarybos priimtų pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį, atsižvelgiant į taisomųjų veiksmų planą;

(25)	taikydamos šį reglamentą, Taryba ir Komisija turėtų visapusiškai atsižvelgti į nacionalinių parlamentų ir socialinių partnerių vaidmenį, taip pat į nacionalinių sistemų, pvz., darbo užmokesčio nustatymo sistemų, skirtumus;

(26)

jei Taryba nusprendžia, kad valstybėje narėje nebėra perviršinio makroekonominio disbalanso, perviršinio disbalanso procedūra turėtų būti nutraukiama Tarybai, remiantis Komisijos rekomendacija, panaikinus atitinkamas jos rekomendacijas. Tas panaikinimas turėtų būti grindžiamas išsamia Komisijos analize, kurioje nurodoma, kad valstybė narė veikė vadovaudamasi atitinkamomis Tarybos rekomendacijomis ir kad nebėra Tarybos rekomendacijoje, pagal kurią pradėta perviršinio disbalanso procedūra, nurodytų priežasčių ir susijusios rizikos, atsižvelgiant, inter alia, į makroekonominius pokyčius, perspektyvas ir šalutinį poveikį. Turėtų būti viešai paskelbta apie perviršinio deficito procedūros nutraukimą;

(27)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti veiksmingą makroekonominių disbalansų nustatymo ir perviršinių makroekonominių disbalansų prevencijos bei naikinimo sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl savo glaudžių prekybos ir finansinių tarpusavio ryšių ir dėl nacionalinės ekonominės politikos netiesioginio poveikio Sąjungai ir euro zonai kaip visumai, ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

DALYKAS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiame reglamente nustatomos išsamios makroekonominių disbalansų nustatymo, taip pat perviršinių makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo Sąjungoje taisyklės.

2.   Šis reglamentas taikomas atsižvelgiant į Europos semestrą, kaip nustatyta 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1175/2011, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (6).

3.   Taikant šį reglamentą visapusiškai laikomasi SESV 152 straipsnio, o rekomendacijose, pateiktose pagal šį reglamentą, laikomasi nacionalinės darbo užmokesčio nustatymo praktikos ir atsižvelgiama į už tai atsakingas institucijas. Šiame reglamente atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį, taigi juo nedaromas poveikis teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ar įgyvendinti arba imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę ir praktiką.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente:

1.   disbalansai– bet kokia tendencija, sukelianti makroekonominius pokyčius, kurie neigiamai veikia arba galėtų neigiamai paveikti tinkamą valstybės narės ekonomikos, Ekonominės ir pinigų sąjungos arba Sąjungos kaip visumos veikimą;

2.   perviršiniai disbalansai– dideli disbalansai, įskaitant disbalansus, kurie kelia ar gali sukelti grėsmę tinkamam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui.

II   SKYRIUS

DISBALANSŲ NUSTATYMAS

3 straipsnis

Įspėjimo mechanizmas

1.   Nustatomas įspėjimo mechanizmas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ankstyvam disbalansų nustatymui ir stebėsenai. Komisija parengia metinę ataskaitą, kurioje pateikiamas kokybinis ekonominis ir finansinis vertinimas, grindžiamas rezultatų suvestine ir rodiklių rinkiniu, kurių vertės lyginamos su jų orientacinėmis ribomis, kaip numatyta 4 straipsnyje. Metinė ataskaita, įskaitant rezultatų suvestinės rodiklių vertes, skelbiama viešai.

2.   Komisijos metinėje ataskaitoje pateikiamas ekonominis ir finansinis vertinimas, kuriame objektyviai įvertinama rodiklių kaita, prireikus remiantis kitais atitinkamais ekonominiais ir finansiniais rodikliais, kai vertinama disbalansų raida. Negalima daryti išvadų vien mechaniškai peržiūrėjus rezultatų suvestinės rodiklius. Įvertinime atsižvelgiama į disbalansų Sąjungoje ir euro zonoje raidą. Ataskaitoje taip pat nurodoma, ar ribų pažeidimas vienoje ar keliose valstybėse narėse reiškia, kad gali atsirasti disbalansai. Valstybių narių, kurių didelis einamosios sąskaitos deficitas, vertinimas gali skirtis nuo valstybių narių, sukaupusių didelį einamosios sąskaitos perteklių, vertinimo.

3.   Metinėje ataskaitoje nurodomos valstybės narės, kuriose, Komisijos nuomone, gali būti susidarę disbalansai arba gali kilti jų susidarymo rizika.

4.   Komisija metinę ataskaitą laiku perduoda Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

5.   Vykdydama daugiašalę priežiūrą pagal SESV 121 straipsnio 3 dalį, Taryba aptaria Komisijos metinę ataskaitą ir atlieka nuodugnų įvertinimą. euro grupė aptaria ataskaitą, kiek ji susijusi su valstybėmis narėmis, kurių valiuta yra euro.

4 straipsnis

Rezultatų suvestinė

1.   Rezultatų suvestinė, apimanti rodiklių rinkinį, naudojama kaip priemonė, kuri sudaro palankesnes sąlygas ankstyvam disbalansų nustatymui ir stebėsenai.

2.   Rezultatų suvestinę sudaro nedidelis svarbių, praktinių, paprastų, išmatuojamų ir turimų makroekonominių ir makrofinansinių rodiklių, skirtų valstybėms narėms, skaičius. Ji leidžia anksti nustatyti makroekonominius disbalansus, atsirandančius trumpuoju laikotarpiu, bei disbalansus, kylančius dėl struktūrinių ir ilgalaikių tendencijų.

3.   Rezultatų suvestinė, inter alia, apima rodiklius, kurie yra naudingi siekiant anksti nustatyti:

a)	vidaus disbalansus, įskaitant tuos, kurie gali atsirasti dėl viešojo ir privačiojo sektoriaus įsiskolinimo; finansų ir turto, įskaitant būsto, rinkos pokyčių; privataus sektoriaus kredito srauto; ir nedarbo raidos;

b)

išorės disbalansus, įskaitant tuos, kurie gali atsirasti dėl einamosios sąskaitos ir valstybių narių grynųjų investicijų pozicijų; realių efektyvių valiutų kursų; eksporto rinkos dalių; kainų bei sąnaudų pokyčių; ir su kainomis nesusijusio konkurencingumo, atsižvelgiant į įvairius našumo komponentus.

4.   Vykdant rezultatų suvestinės ekonominę peržiūrą pagal įspėjimo mechanizmą, Komisija kreipia ypatingą dėmesį į realiojo ekonomikos sektoriaus pokyčius, įskaitant ekonomikos augimą, užimtumo ir nedarbo rodiklius, nominalią ir realią konvergenciją euro zonoje ir už jos ribų, našumo kitimą ir atitinkamas jo varomąsias jėgas, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir plėtros ir užsienio bei vidaus investicijas, taip pat pokyčius sektoriuose, įskaitant energetikos, kurie turi įtakos BVP ir einamosios sąskaitos rodikliams.

Rezultatų suvestinėje taip pat nurodomos orientacinės rodiklių ribos, kurias pasiekus būtų teikiami įspėjimai. Rodikliai ir ribos pasirenkami taip, kad Sąjungoje būtų skatinamas konkurencingumas.

Rodiklių rezultatų suvestinėse nurodomos viršutinės ir apatinės įspėjamosios ribos, nebent tai netaikytina, kurios skiriasi euro zonos ir ne euro zonos valstybėms narėms, jei tai pateisinama atsižvelgiant į pinigų sąjungos ypatumus ir svarbias ekonomines aplinkybes. Rengiant rezultatų suvestinę tinkamai atsižvelgiama į įvairialypes ekonomines aplinkybes, įskaitant atsilikimo mažinimo poveikį.

5.   Rengiant su finansų rinkos stabilumu susijusius rodiklius, turi būti tinkamai atsižvelgiama į ESRB darbą. Komisija siūlo ESRB teikti nuomones dėl rodiklių, susijusių su finansų rinkos stabilumu, projektų.

6.   Komisija rezultatų suvestinėje pateikiamų rodiklių ir ribų rinkinį skelbia viešai.

7.   Komisija reguliariai vertina rezultatų suvestinės, įskaitant rodiklių sudėtį, nustatytas ribas ir taikomą metodiką, tinkamumą, ir prireikus juos koreguoja arba keičia. Komisija viešai skelbia pagrindinės metodikos, rezultatų suvestinės sudėties ir susijusių ribų pakeitimus.

8.   Komisija rezultatų suvestinės rodiklių vertes atnaujina bent kartą per metus.

5 straipsnis

Nuodugni apžvalga

1.   Tinkamai atsižvelgdama į 3 straipsnio 5 dalyje nurodytą aptarimą Taryboje ir euro grupėje ar netikėtų ir svarbių ekonomikos pokyčių, dėl kurių įgyvendinant šį reglamentą reikia atlikti skubią analizę, atveju Komisija atlieka kiekvienos valstybės narės, kurioje, jos nuomone, gali būti susidarę disbalansai arba gali kilti jų susidarymo rizika, nuodugnią apžvalgą.

Nuodugni apžvalga remiasi išsamia, valstybei narei būdingų aplinkybių, įskaitant valstybių narių pradinės padėties skirtumus, analize; ją atliekant ištiriami įvairiausi ekonominiai kintamieji ir naudojamos analitinės priemonės bei kokybinė informacija, kurie yra valstybei narei būdingo pobūdžio. Joje pripažįstami nacionaliniai ypatumai, susiję su darbo santykiais ir socialiniu dialogu.

Komisija taip pat tinkamai atsižvelgia į visą kitą informaciją, kuri, atitinkamos valstybės narės nuomone, yra svarbi ir kurią valstybė narė pateikė Komisijai.

Nuodugnią apžvalgą Komisija atlieka kartu su priežiūros vizitais į atitinkamą valstybę narę pagal 13 straipsnį.

2.   Komisijos nuodugnioje apžvalgoje, be kita ko, vertinama, ar atitinkamoje valstybėje narėje yra susidarę disbalansai ir ar tie disbalansai yra perviršiniai. Joje tiriama aptiktų disbalansų kilmė, atsižvelgiant į vyraujančias ekonomines aplinkybes, įskaitant glaudžius prekybos ir finansinius valstybių narių tarpusavio ryšius ir platesnį nacionalinės ekonominės politikos poveikį. Nuodugnioje apžvalgoje analizuojami atitinkami pokyčiai, susiję su Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija. Joje taip pat aptariamas ekonominių pokyčių aktualumas Sąjungoje ir euro zonoje kaip visumoje. Joje visų pirma atsižvelgiama:

a)	atitinkamais atvejais, į Tarybos rekomendacijas arba raginimus, skirtus valstybėms narėms, kurioms taikoma apžvalga, priimtus pagal SESV 121, 126 ir 148 straipsnius bei šio reglamento 6, 7, 8 ir 10 straipsnius;

b)	į valstybės narės, kuriai taikoma apžvalga, numatomą politiką, kaip nurodyta jos nacionalinėse reformų programose ir, atitinkamais atvejais, jos stabilumo ir konvergencijos programoje;

c)	į ESRB įspėjimus arba rekomendacijas dėl sisteminės rizikos, kuri buvo nustatyta arba susijusi su valstybe nare, kuriai taikoma apžvalga. Laikomasi ESRB nustatytos konfidencialumo tvarkos.

3.   Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie nuodugnios apžvalgos rezultatus ir juos viešai paskelbia.

6 straipsnis

Prevenciniai veiksmai

1.   Jei, remdamasi 5 straipsnyje nurodyta nuodugnia apžvalga, Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidarę disbalansai, apie tai ji atitinkamai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir euro grupę. Remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba atitinkamai valstybei narei gali teikti reikiamas rekomendacijas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

2.   Apie rekomendaciją Taryba informuoja Europos Parlamentą ir ją viešai paskelbia.

3.   Tarybos ir Komisijos rekomendacijose visapusiškai laikomasi SESV 152 straipsnio ir atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį.

4.   Taryba kasmet persvarsto savo rekomendaciją, atsižvelgdama į Europos semestrą, ir prireikus gali ją pakoreguoti pagal 1 dalį.

III   SKYRIUS

DISBALANSŲ NUSTATYMAS

7 straipsnis

Perviršinio disbalanso procedūros inicijavimas

1.   Jei, remdamasi 5 straipsnyje nurodyta nuodugnia apžvalga, Komisija mano, kad atitinkamoje valstybėje narėje yra susidarę perviršiniai disbalansai, apie tai ji atitinkamai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir euro grupę.

Komisija taip pat informuoja atitinkamas Europos priežiūros institucijas ir ESRB. ESRB raginama imtis veiksmų, kuriuos mano esant reikalingais.

2.   Remdamasi Komisijos rekomendacija, pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį Taryba gali priimti rekomendaciją, kurioje pareiškiama, kad susidarė perviršinis disbalansas, ir rekomenduojama atitinkamai valstybei narei imtis taisomųjų veiksmų.

Tarybos rekomendacijoje nurodomas disbalansų pobūdis ir poveikis, išsamiai išdėstomos politikos rekomendacijos, kurių reikia laikytis, ir nustatomas terminas, iki kurio atitinkama valstybė narė turi pateikti taisomųjų veiksmų planą. Kaip numatyta SESV 121 straipsnio 4 dalyje, Taryba gali viešai paskelbti savo rekomendaciją.

8 straipsnis

Taisomųjų veiksmų planas

1.   Visos valstybės narės, kurioms pradėta perviršinio disbalanso procedūra, Tarybai ir Komisijai teikia taisomųjų veiksmų planus pagal 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą Tarybos rekomendaciją ir iki termino, kuris nustatomas toje rekomendacijoje. Taisomųjų veiksmų plane išdėstomi specifiniai politikos veiksmai, kuriuos atitinkama valstybė narė įgyvendino arba ketina įgyvendinti, ir pateikiamas tų veiksmų tvarkaraštis. Taisomųjų veiksmų plane atsižvelgiama į politikos veiksmų ekonominį ir socialinį poveikį, ir jis atitinka ekonominės politikos bendras gaires ir užimtumo gaires.

2.   Taryba, remdamasi Komisijos ataskaita, įvertina taisomųjų veiksmų planą per du mėnesius po to plano pateikimo. Jei, remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba taisomųjų veiksmų planą laiko pakankamu, ji planą patvirtina parengdama rekomendaciją, kurioje išdėstomi reikiami specifiniai veiksmai ir terminai, iki kurių reikia jų imtis, ir nustatomas priežiūros tvarkaraštis, tinkamai atsižvelgiant į perdavimo kanalus ir pripažįstant, kad nuo taisomųjų veiksmų patvirtinimo iki faktinio disbalansų panaikinimo galimas ilgas laikotarpis.

3.   Jei pagal Komisijos rekomendaciją Taryba mano, kad taisomųjų veiksmų plane numatyti veiksmai arba jų įgyvendinimo tvarkaraštis yra nepakankami, ji priima valstybei narei skirtą rekomendaciją pateikti naują taisomųjų veiksmų planą paprastai per du mėnesius. Taryba nagrinėja naują taisomųjų veiksmų planą pagal šiame straipsnyje nustatytą procedūrą.

4.   Taisomųjų veiksmų planas, Komisijos ataskaita bei 2 ir 3 dalyse nurodyta Tarybos rekomendacija skelbiami viešai.

9 straipsnis

Taisomųjų veiksmų stebėsena

1.   Komisija stebi pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtos Tarybos rekomendacijos įgyvendinimą. Tuo tikslu valstybė narė Tarybai ir Komisijai reguliariai teikia pažangos ataskaitas, kurių teikimo dažnumą Taryba nustato 8 straipsnio 2 dalyje nurodytoje rekomendacijoje.

2.   Taryba valstybių narių pažangos ataskaitas skelbia viešai.

3.   Komisija gali vykdyti sustiprintos priežiūros vizitus į atitinkamą valstybę narę, kad galėtų stebėti taisomųjų veiksmų plano įgyvendinimą, palaikydama ryšį su ECB, kai šie vizitai susiję su valstybėmis narėmis, kurių valiuta yra euro, arba valstybėmis narėmis, dalyvaujančiomis VKM II. Todėl Komisija atitinkamais atvejais įtraukia socialinius partnerius ir kitus nacionalinius suinteresuotuosius subjektus į dialogą tų vizitų metu.

4.   Jei ekonominės aplinkybės labai pasikeičia, remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba gali iš dalies keisti rekomendacijas, priimtas pagal 8 straipsnio 2 dalį, laikydamasi tame straipsnyje nustatytos procedūros. Atitinkamais atvejais Taryba gali atitinkamos valstybės narės paprašyti pateikti patikslintą taisomųjų veiksmų planą ir tą patikslintą taisomųjų veiksmų planą vertina pagal 8 straipsnyje nustatytą procedūrą.

10 straipsnis

Taisomųjų veiksmų vertinimas

1.   Remdamasi Komisijos ataskaita Taryba vertina, ar atitinkama valstybė narė ėmėsi rekomenduotų taisomųjų veiksmų pagal Tarybos rekomendaciją, pateiktą pagal 8 straipsnio 2 dalį.

2.   Komisija viešai skelbia savo ataskaitą.

3.   Taryba atlieka vertinimą iki termino, kurį ji nustatė savo rekomendacijose, priimtose pagal 8 straipsnio 2 dalį.

4.   Nusprendusi, kad valstybė narė nesiėmė rekomenduotų taisomųjų veiksmų, remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba priima sprendimą, kuriame nurodoma, kad nesilaikoma reikalavimų, ir rekomendaciją, kurioje nustatomi nauji taisomųjų veiksmų terminai. Šiuo atveju Taryba informuoja Europos Vadovų Tarybą ir viešai paskelbia 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežiūros vizitų išvadas.

Laikoma, kad Taryba Komisijos rekomendaciją, kurioje nurodoma, kad nesilaikoma reikalavimų, priėmė, jei per dešimt dienų nuo rekomendacijos priėmimo Komisijoje dienos Taryba neatmetė jos kvalifikuota balsų dauguma. Atitinkama valstybė narė gali reikalauti, kad per tą laikotarpį būtų sušauktas Tarybos posėdis, kuriame balsuojama dėl sprendimo.

5.   Jei Taryba, remdamasi 1 dalyje nurodyta Komisijos ataskaita, nusprendžia, kad valstybė narė ėmėsi pagal 8 straipsnio 2 dalį rekomenduotų taisomųjų veiksmų, perviršinio disbalanso procedūra laikoma vykdoma ir ji laikinai sustabdoma. Vis dėlto stebėsena vykdoma toliau, vadovaujantis rekomendacijose nustatytu tvarkaraščiu, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 dalyje. Taryba viešai paskelbia priežastis, dėl kurių procedūra laikinai sustabdoma, pripažindama, kad atitinkama valstybė narė ėmėsi taisomųjų politikos veiksmų.

11 straipsnis

Perviršinio disbalanso procedūros nutraukimas

Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, panaikina pagal 7, 8 arba 10 straipsnius pateiktas rekomendacijas, kai tik nusprendžia, kad atitinkamoje valstybėje narėje nebėra perviršinių disbalansų, kaip nustatyta 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoje rekomendacijoje. Taryba padaro viešą pareiškimą, nurodydama tą faktą.

12 straipsnis

Balsavimas Taryboje

Dėl 7–11 straipsniuose nurodytų priemonių Taryba sprendžia neatsižvelgdama į Tarybos nario, atstovaujančio atitinkamai valstybei narei, balsavimą.

IV   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Priežiūros vizitai

1.   Vadovaudamasi šio reglamento tikslais, Komisija užtikrina nuolatinį dialogą su valstybių narių valdžios institucijomis. Tuo tikslu Komisija visų pirma vykdo vizitus, kad įvertintų ekonominę padėtį valstybėje narėje ir nustatytų bet kokią riziką ar sunkumus, su kuriais ji susiduria laikydamasi šio reglamento tikslų.

2.   Komisija gali vykdyti griežtesnės priežiūros vizitus tose valstybėse narėse, kurioms skirta rekomendacija dėl nustatyto perviršinio disbalanso pagal 7 straipsnio 2 dalį, stebėsenos vietoje tikslais.

3.   Kai atitinkama valstybė narė yra valstybė narė, kurios valiuta yra euro arba kuri dalyvauja VKM II, Komisija prireikus gali pakviesti Europos Centrinio Banko atstovus dalyvauti priežiūros vizituose.

4.   Komisija pateikia Tarybai 2 dalyje nurodytų vizitų rezultatų ataskaitą ir prireikus gali nuspręsti savo išvadas paskelbti viešai.

5.   Rengdama 2 dalyje nurodytus vizitus, Komisija perduoda savo preliminarias išvadas atitinkamai valstybei narei, kuri gali pateikti savo pastabas.

14 straipsnis

Dialogas ekonomikos klausimais

1.   Siekiant sustiprinti Sąjungos institucijų, ypač Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą ir užtikrinti daugiau skaidrumo ir atskaitomybės, Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali kviesti Tarybos pirmininką, Komisiją ir, prireikus, Europos Vadovų Tarybos pirmininką arba euro grupės pirmininką dalyvauti komiteto diskusijose, susijusiose su:

a)	Tarybos pateikta informacija apie ekonominės politikos bendras gaires pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį;

b)	Komisijos parengtomis bendrosiomis gairėmis, skirtomis valstybėms narėms metinio priežiūros ciklo pradžioje;

c)	Europos Vadovų Tarybos išvadomis dėl ekonominės politikos gairių, atsižvelgiant į Europos semestrą;

d)	pagal šį reglamentą atliekamos daugiašalės priežiūros rezultatais;

e)	Europos Vadovų Tarybos išvadomis dėl daugiašalės priežiūros gairių ir jos rezultatų;

f)	daugiašalės priežiūros vykdymo peržiūra Europos semestro pabaigoje;

g)	rekomendacijomis, priimtomis pagal šio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 4 dalį.

2.   Kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pasiūlyti valstybei narei, kuriai pagal 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį arba 10 straipsnio 4 dalį skirta Tarybos rekomendacija ar sprendimas, galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis.

3.   Taryba ir Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą apie šio reglamento taikymo rezultatus.

15 straipsnis

Metinės ataskaitos

Komisija kasmet parengia šio reglamento taikymo ataskaitą, taip pat atnaujintą rezultatų suvestinę, kaip nustatyta 4 straipsnyje ir pateikia savo išvadas Europos Parlamentui ir Tarybai, atsižvelgiant į Europos semestrą.

16 straipsnis

Peržiūra

1.   Ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 14 d., o po to kas penkerius metus Komisija peržiūri šio reglamento taikymą ir pateikia apie tai ataskaitą.

Tose ataskaitose, inter alia, vertinama:

a)	šio reglamento veiksmingumas;

b)	pažanga, padaryta siekiant užtikrinti glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją laikantis SESV.

Prireikus, kartu su tomis ataskaitomis pateikiami pasiūlymai iš dalies keisti šį reglamentą.

2.   Komisija 1 dalyje nurodytas ataskaitas siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL C 150, 2011 5 20, p. 1.

(2)  OL C 218, 2011 7 23, p. 53.

(3)  2011 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL C 73, 2006 3 25, p. 21.

(5)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 8.

(6)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 12.

---