23.11.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/8

(1)

pagerinta ekonomikos valdysenos sistema turėtų būti paremta keliomis tarpusavyje susijusiomis ir derančiomis tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo politikos kryptimis, visų pirma Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, ypatingą dėmesį skiriant vidaus rinkos vystymui ir stiprinimui, tarptautinės prekybos ir konkurencingumo skatinimui, Europos semestru, skirtu didesniam ekonominės ir biudžeto politikos derinimui, veiksminga perviršinio valdžios sektoriaus deficito prevencijos ir koregavimo sistema (Stabilumo ir augimo paktas (toliau – SGP)), tvirta makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo sistema, būtinaisiais nacionalinių biudžeto sistemų reikalavimais bei didesniu finansų rinkų reguliavimu ir priežiūra, įskaitant Europos sisteminės rizikos valdybos vykdomą makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą;

(2)

patikimi statistiniai duomenys sudaro makroekonominių disbalansų priežiūros pagrindą. Siekiant užtikrinti statistinių duomenų patikimumą ir nešališkumą, valstybės narės turėtų užtikrinti nacionalinių statistikos institucijų profesinį nepriklausomumą pagal Europos statistikos praktikos kodeksą, išdėstytą 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (4). Be to, prieiga prie patikimų fiskalinių duomenų taip pat svarbi vykdant makroekonominių disbalansų priežiūrą. Šį reikalavimą reikėtų užtikrinti pagal 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (5), ypač jo 8 straipsnyje, nustatytas atitinkamas taisykles;

(3)

Sąjungos mastu koordinuojant valstybių narių ekonominės politikos vystymą, derėtų atsižvelgti į bendras ekonominės politikos ir užimtumo gaires, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), ir turėtų būti užtikrinta atitiktis pagrindiniams kainų stabilumo, viešųjų finansų būklės ir pinigų politikos sąlygų patikimumo bei tvarumo ir mokėjimų balanso tvarumo principams;

(4)

per pirmąjį Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmetį įgyta patirtis ir padarytos klaidos rodo, kad reikia gerinti Sąjungos ekonomikos valdyseną, kuri turėtų būti grindžiama didesne nacionaline atsakomybe už bendrai sutartas taisykles ir politiką bei tvirtesne Sąjungos lygmens nacionalinės ekonominės politikos priežiūros sistema;

(5)

dinamiškos vidaus rinkos sukūrimas ir jos išsaugojimas turėtų būti laikomi tinkamo ir sklandaus Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo sudėtine dalimi;

(6)

visų pirma, siekiant išvengti perviršinių makroekonominių disbalansų susidarymo ir padėti valstybėms narėms, kuriose jie susidaro, parengti taisomuosius planus iki nuokrypių įsigalėjimo ir anksčiau nei ekonominiai ir finansiniai procesai ilgam laikui pakryps ypač nepalankia linkme, valstybių narių ekonominės politikos priežiūrą reikėtų išplėsti, kad ji apimtų ne tik biudžeto priežiūrą, bet ir išsamesnę oficialią sistemą. Tokį ekonominės politikos priežiūros išplėtimą turėtų lygiagrečiai papildyti biudžeto priežiūros griežtinimas;

(7)

siekiant padėti naikinti perviršinius makroekonominius disbalansus, teisės aktais būtina nustatyti išsamią procedūrą;

(8)

SESV 121 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą daugiašalės priežiūros procedūrą tikslinga papildyti specifinėmis makroekonominių disbalansų Sąjungoje nustatymo, taip pat perviršinių makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo taisyklėmis. Labai svarbu, kad procedūra būtų metinio daugiašalės priežiūros ciklo dalimi;

(9)

ekonomikos valdysena turėtų būti stiprinama labiau ir laiku įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus. Nors ir pripažindamas, kad pagal dialogo sistemą atitinkamos Sąjungos institucijos ir jų atstovai yra Europos Parlamento partneriai, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali valstybei narei, kuriai skirtas Tarybos sprendimas dėl palūkaninio indėlio arba metinės baudos nustatymo pagal šį reglamentą, suteikti galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis. Valstybės narės dalyvavimas tokiame keitimesi nuomonėmis yra neprivalomas;

(10)

Komisijai turėtų tekti svarbesnis vaidmuo taikant sustiprintos priežiūros procedūrą, susijusią su kiekvienai valstybei narei būdingais vertinimu, stebėsena, vizitais vietoje, rekomendacijomis ir įspėjimais;

(11)

2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (6) vykdymo užtikrinimą reikėtų paremti nustačius palūkaninius indėlius, skiriamus už tai, kad nesilaikoma rekomendacijos imtis taisomųjų veiksmų. Tokie indėliai turėtų būti pakeičiami metine bauda, jei tos pačios disbalansų procedūros metu ir toliau nesilaikoma rekomendacijos mažinti perviršinius makroekonominius disbalansus. Tos vykdymo užtikrinimo priemonės turėtų būti taikomos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro;

(12)

jei nesilaikoma Tarybos rekomendacijų, turėtų būti nustatomas palūkaninis indėlis arba bauda, kol Taryba nuspręs, kad valstybė narė ėmėsi taisomųjų veiksmų, vykdydama jos rekomendacijas;

(13)

be to, valstybei narei pakartotinai neparengus taisomųjų veiksmų plano pagal Tarybos rekomendaciją, paprastai taip pat turėtų būti taikoma metinė bauda, kol Taryba nuspręs, kad valstybė narė pateikė taisomųjų veiksmų planą, kuriuo pakankamai atsižvelgiama į jos rekomendaciją;

(14)

siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į valstybes nares, palūkaninis indėlis ir bauda turėtų būti vienodi visoms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, ir lygūs 0,1 % atitinkamos valstybės narės praėjusių metų bendrojo vidaus produkto (BVP);

(15)

Komisijai reikėtų taip pat suteikti galimybę siūlyti sumažinti sankcijos dydį arba ją panaikinti, atsižvelgiant į išimtines ekonomines aplinkybes;

(16)

sankcijų skyrimo valstybėms narėms, nesiimančioms veiksmingų priemonių perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti, procedūra turėtų būti tokia, kad sankcijų skyrimas toms valstybėms narėms būtų taisyklė, o ne išimtis;

(17)

šiame reglamente nurodytos baudos turėtų sudaryti kitas įplaukas, kaip apibrėžta SESV 311 straipsnyje, ir turėtų būti skiriamos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, sukurtiems stabilumo mechanizmams, skirtiems finansinei paramai teikti, siekiant užtikrinti euro zonos kaip visumos stabilumą;

(18)

Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti atskirus sprendimus dėl šiame reglamente numatytų sankcijų taikymo. Taryboje koordinuojant valstybių narių ekonominę politiką, kaip numatyta SESV 121 straipsnio 1 dalyje, tie atskiri sprendimai yra būtini tolesni veiksmai, pagal SESV 121 straipsnį ir Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 Tarybai priėmus priemones;

(19)

kadangi šiame reglamente pateiktos bendrosios veiksmingo Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 vykdymo užtikrinimo taisyklės, jis turėtų būti priimtas laikantis įprastos teisėkūros procedūros, nurodytos SESV 121 straipsnio 6 dalyje;

(20)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. veiksmingai naikinti perviršinius makroekonominius disbalansus euro zonoje, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl savo glaudžių prekybos ir finansinių tarpusavio ryšių ir dėl nacionalinės ekonominės politikos netiesioginio poveikio Sąjungai ir euro zonai kaip visumai, ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 8 straipsnio 3 dalį Taryba toje pačioje disbalanso procedūroje priima dvi rekomendacijas iš eilės ir Taryba nusprendžia, kad valstybė narė pateikė nepakankamą taisomųjų veiksmų planą; arba

b)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 10 straipsnio 4 dalį toje pačioje disbalanso procedūroje Taryba priima du sprendimus iš eilės, kuriuose nurodoma, kad nesilaikoma reikalavimų. Šiuo atveju metinė bauda skiriama pakeičiant palūkaninį indėlį metine bauda.

a)

šio reglamento veiksmingumas;

b)

pažanga, padaryta siekiant užtikrinti glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją laikantis SESV.