3.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/18

(1)

1999 m. gruodžio mėn. Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurios KN kodai šiuo metu yra ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90. Nustatytos priemonės buvo ad valorem kompensacinis muitas, kurio dydis individualiai nurodytų eksportuotojų importuojamiems produktams buvo 3,8–19,1 %, o visų kitų bendrovių importuojamam nagrinėjamajam produktui buvo taikoma 19,1 % muito norma. Pradinio tyrimo tiriamasis laikotarpis buvo 1997 m. spalio 1 d.–1998 m. rugsėjo 30 d.

(2)

2006 m. kovo mėn. Taryba po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 (3) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 367/2006) importuojamai Indijos kilmės PET plėvelei toliau taikė galutinį kompensacinį muitą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999. Peržiūros tiriamasis laikotarpis buvo 2003 m. spalio 1 d.–2004 m. rugsėjo 30 d.

(3)

2006 m. rugpjūčio mėn., atlikus tarpinę peržiūrą dėl Indijos PET plėvelės gamintojo subsidijavimo, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1288/2006 (4) iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 šiai bendrovei nustatytą galutinį kompensacinį muitą.

(4)

2007 m. rugsėjo mėn., atlikus dalinę tarpinę peržiūrą dėl Indijos PET plėvelės gamintojo subsidijavimo, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1124/2007 (5) iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 šiai bendrovei nustatytą galutinį kompensacinį muitą.

(5)

2009 m. sausio mėn., atlikus dalinę tarpinę peržiūrą, kurią Komisija inicijavo savo iniciatyva dėl penkių Indijos PET plėvelės gamintojų subsidijavimo, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 15/2009 (6) iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 šioms bendrovėms nustatytą galutinį kompensacinį muitą ir Reglamentu (EB) Nr. 1292/2007 (7) šioms bendrovėms nustatytus galutinius antidempingo muitus.

(6)

2010 m. birželio mėn., atlikus dalinę tarpinę peržiūrą dėl Indijos PET plėvelės gamintojo subsidijavimo, Taryba, įgyvendindama Reglamentą (ES) Nr. 579/2010 (8), iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 šiai bendrovei nustatytą galutinį kompensacinį muitą.

(7)

Pažymėtina, kad remiantis Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 šiuo metu bendrovei Vacmet India Limited taikomas 19,1 % kompensacinis muitas.

(8)

Pažymėtina, kad remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1292/2007 bendrovei Vacmet India Limited taikomas kitiems gamintojams taikomas 17,3 % antidempingo muitas.

(9)

2009 m. rugpjūčio 7 d. Komisija gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Prašymą, kuriuo buvo prašoma tirti subsidijavimo aspektus, pateikė eksportuojantis Indijos gamintojas Vacmet India Limited (toliau – pareiškėjas). Savo prašyme pareiškėjas teigė, kad pasikeitė aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos galiojančios priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad toliau taikyti dabartinio lygio priemonę ir taip kompensuoti subsidijavimo daromą žalą nėra būtina.

(10)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą, Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 19 straipsniu, 2010 m. sausio 14 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą (9) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) apie dalinės tarpinės peržiūros, per kurią nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs subsidijavimas, inicijavimą.

(11)

Atliekant dalinės tarpinės peržiūros tyrimą taip pat buvo vertinama, ar atsižvelgiant į peržiūros išvadas reikia iš dalies keisti iš Reglamento (EB) Nr. 367/2006 1 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nenurodytų nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų importuojamam nagrinėjamajam produktui šiuo metu taikomą muito normą, t. y. muitą, taikomą „visoms kitoms bendrovėms“ Indijoje.

(12)

Be to, 2010 m. sausio 14 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (10) Komisija paskelbė apie antidempingo priemonių dalinės tarpinės peržiūros, per kurią nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs dempingas, inicijavimą.

(13)

Subsidijavimo lygio tiriamasis laikotarpis – 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(14)

Komisija apie dalinio tarpinio tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, Indijos Vyriausybei ir Sąjungos pramonei. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti nuomonę raštu ir būti išklausytoms.

(15)

Siekdama gauti tyrimui reikalingos informacijos, Komisija nusiuntė pareiškėjui klausimyną. Klausimynas taip pat nusiųstas Indijos Vyriausybei.

(16)

Pareiškėjas visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą, o atitinkamos Indijos Vyriausybės institucijos per nustatytą laiką atsakymų į klausimyną nepateikė. Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, subsidijavimui nustatyti būtiną informaciją. Pareiškėjo patalpose buvo atliktas tikrinamasis vizitas.

(17)

Šios peržiūros nagrinėjamasis produktas yra tas pats kaip ir apibrėžtasis reglamente, kuriuo nustatytos esamos priemonės (Reglamentas (EB) Nr. 367/2006), t. y. Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelė, kurios KN kodai šiuo metu yra ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90.

(18)

Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, atliekant šį tyrimą nustatyta, kad Indijoje pagaminta ir į Sąjungą eksportuota PET plėvelė, Indijos vidaus rinkoje gaminama ir parduodama PET plėvelė ir Sąjungos gamintojų ES gaminama ir parduodama PET plėvelė pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir pagrindinė jos naudojimo paskirtis yra ta pati.

(19)

Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c dalyje.

(20)

Remiantis pareiškėjo ir Sąjungos pramonės pateikta informacija, buvo tiriamos šios schemos, pagal kurias, kaip manoma, teikiamos subsidijos:

(21)

Pirmiau nurodytos a–c schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Šiuo atveju du užsienio prekybos politikos dokumentai yra susiję su PTL, t. y. Užsienio prekybos politika 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politika 2009–2014 m. Be to, Indijos Vyriausybė nustato Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. tvarką Procedūrų vadove (I dalis) (atitinkamai Procedūrų vadovas I 2004–2009 m. ir Procedūrų vadovas I 2009–2014 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(22)

Utar Pradešo valstijos institucijos administruoja d punkte nurodytą schemą.

(23)

Išsamus MSLS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 4.3 dalyje ir Procedūrų vadovo I 2004–2009 m. ir Procedūrų vadovo I 2009–2014 m. 4 skyriuje.

(24)

Teisę naudotis šia schema turi visi eksportuojantys gamintojai arba eksportuojantys prekiautojai.

(25)

Eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal standartines išeigos normas (toliau – SIN), atsižvelgiant į tariamą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir tokiam tariamam importui taikomus muito mokesčius, neatsižvelgiant į tai, ar toks importo muitas buvo faktiškai sumokėtas, ar ne.

(26)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksporto operacijų metu eksportuotojas Indijos valdžios institucijoms privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad produktus būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė, vykdydama išsiuntimo procedūrą, išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui. Tada eksportuotojas sužino, kokio dydžio lengvata jam bus suteikta. Muitinės įstaigoms išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė nebegali keisti savo sprendimo dėl MSLS kredito.

(27)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus MSLS kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas. Tokie kreditai gali būti naudojami mokėti muitams už paskesnį produktų importą, išskyrus pagrindines gamybos priemones ir produktus, kuriems taikomi importo apribojimai. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais. MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išdavimo.

(28)

Prašymai MSLS kreditams gauti pateikiami elektronine forma, juos galima pateikti neribotam eksporto sandorių skaičiui. De facto nėra nustatyti galutiniai paraiškų MSLS kreditams gauti teikimo terminai. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neatmeta eksporto operacijų, pateiktų po Procedūrų vadovo I 2004–2009 m. ir Procedūrų vadovo I 2009–2014 m. 4.47 skyriuje nurodyto pateikimo termino. Be to, kaip aiškiai numatyta Procedūrų vadovo I 2004–2009 m. ir Procedūrų vadovo I 2009–2014 m. 9.3 skyriuje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 % susijusios sumos).

(29)

Nustatyta, kad pareiškėjas per PTL šia schema naudojosi.

(30)

MSLS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas – Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(31)

Be to, pagal teisės aktus MSLS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina schema.

(32)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Konkrečiai, eksportuotojas per gamybos procesą neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, ir kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

(33)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu bei Reglamente (EB) Nr. 367/2006 šiai schemai naudojamu skaičiavimo metodu, kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą per PTL. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad lengvata gavėjui yra suteikiama tada, kai atliekama eksporto operacija pagal šią schemą. Tuo metu Indijos Vyriausybė privalo atsisakyti muitų, taip suteikdama finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MSLS kredito suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti ar nesuteikti subsidiją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal MSLS gauta subsidija yra lygi kreditų, gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą per PTL, sumoms.

(34)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą iš tokiu būdu nustatytų kreditų buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai peržiūros tyrimo laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(35)

Pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 7,9 % subsidijų norma.

(36)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 5 skyriuje ir Procedūrų vadovo I 2004–2009 m. ir Procedūrų vadovo I 2009–2014 m. 5 skyriuje.

(37)

Teisę naudotis šia schema turi su finansuojančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai.

(38)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir panaudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią schemą numatyta visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms taikyti sumažintą 5 % importo muito normą.

(39)

GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti be muito importuojamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(40)

Nustatyta, kad pareiškėjas per PTL šia schema naudojosi.

(41)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos Vyriausybės finansine parama, nes ši lengvata sumažina Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, muito sumažinimas yra naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai pagerina jo likvidumą.

(42)

Be to, GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina priemone.

(43)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, neapima gamybos priemonių, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(44)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Pagal nusistovėjusią praktiką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa per tam tikrą laikotarpį gautos lengvatos vertė. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti.

(45)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 3 dalimi, subsidijos suma buvo paskirstyta šio sektoriaus eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(46)

Tiriant pagal šią schemą vykdomą importą nustatyta, kad buvo nemažai priemonių, kurios gali būti naudojamos ir nagrinėjamajam produktui, ir kitiems produktams gaminti. Tačiau pažymėta, kad kai kurios priemonės buvo naudojamos gamyklos padalinyje, kuriame gaminama tik PET plėvelė. Todėl apskaičiuojant pareiškėjo pelną šioms priemonėms taikytinas vardiklis turėtų būti nagrinėjamojo produkto eksporto apyvarta, o ne viso eksporto apyvarta.

(47)

Pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 2,4 % subsidijų norma.

(48)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir Procedūrų vadovo I 2004–2009 m. ir Procedūrų vadovo I 2009–2014 m. 4.1–4.30 skyriuose. Ankstesniame tyrime, po kurio pagal Reglamentą (EB) Nr. 367/2006 nustatytas šiuo metu galiojantis galutinis kompensacinis muitas, schema vadinta Išankstinių licencijų schema.

(49)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 50 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. Teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir metiniam reikalavimui taikomomis poschemėmis turi su remiančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Teisę naudotis ILS „tariamo eksporto“ poscheme turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, tokie kaip į eksportą orientuotos įmonės (toliau – EOĮ). Galiausiai „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes teisę naudotis turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

(50)

Išankstinai leidimai gali būti išduodami:

i)   Fiziniam eksportui: tai pagrindinė poschemė. Pagal ją leidžiama be muito importuoti žaliavas, naudojamas konkrečių eksportuojamų produktų gamybai. Šiuo atveju „fizinis“ reiškia, kad eksportuojamas produktas turi būti išvežtas iš Indijos teritorijos. Licencijoje nurodoma leidžiama importo apimtis ir eksporto įsipareigojimas, įskaitant eksportuojamo produkto rūšį;

ii)   Metiniams poreikiams: toks leidimas susijęs su platesne produktų grupe (pvz., cheminiai ir susiję produktai), o ne konkrečiu eksportuojamu produktu. Licencijos turėtojas, neviršydamas tam tikros ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į jo ankstesnės eksporto veiklos rezultatus, gali be muito importuoti visas žaliavas, kurios turi būti naudojamos bet kuriems tokiai grupei priklausantiems produktams gaminti. Jis gali pasirinkti eksportuoti bet kurį tai produktų grupei priskiriamą produktą, pagamintą naudojant tokią muitu neapmokestinamą medžiagą;

iii)   Tarpiniam tiekimui: ši poschemė taikoma tokiais atvejais, kai du gamintojai ketina gaminti vieną eksportuojamą produktą ir pasiskirstyti gamybos procesą. Tarpinį produktą gaminantis gamintojas eksportuotojas gali be muito importuoti žaliavas ir tam gali pasinaudoti tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Galutinis eksportuotojas baigia gamybos procesą ir privalo eksportuoti galutinį produktą;

iv)   Tariamam eksportui: pagal šią poschemę pagrindinis rangovas gali be muito importuoti žaliavas, reikalingas gaminti produktus, kuriuos ketinama parduoti Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.2. dalies b–f, g, i ir j punktuose minėtų kategorijų pirkėjams kaip „tariamą eksportą“. Tariamas eksportas reiškia tuos sandorius, pagal kuriuos tiekiamos prekės yra neišgabenamos iš šalies. Tam tikros tiekimo kategorijos laikomos tariamu eksportu, jei produktai pagaminti Indijoje, pvz., produktų tiekimas į eksportą orientuotai įmonei (toliau – EOĮ) arba specialiojoje ekonominėje zonoje (toliau – SEZ) esančiai bendrovei;

v)   Išankstinio išleidimo įsakymas (IIĮ): ILS leidimo turėtojas, ketinantis įsigyti žaliavų iš vietos šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jų įsigyti pateikdamas IIĮ. Tokiais atvejais išankstiniai leidimai pripažįstami kaip IIĮ ir patvirtinami vietos tiekėjui pristačius jame nurodytus produktus. Patvirtinus IIĮ vietos tiekėjui suteikiama teisė naudotis tariamo eksporto lengvatomis, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS). Pagal IIĮ mechanizmą mokesčiai ir muitai pagal sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą ir (arba) muitų grąžinimo forma grąžinami tiekėjui, o ne galutiniam eksportuotojui. Mokesčiai ir (arba) muitai gali būti grąžinami už vietos ir importuotas žaliavas;

vi)   Kompensaciniam vidaus akredityvui: ši poschemė taip pat apima vietos tiekimą išankstinio leidimo turėtojui. Išankstinio leidimo turėtojas gali kreiptis į banką dėl akredityvo atidarymo vietos tiekėjui. Bankas patvirtina tiesioginio importo leidimą tik produktų, kurie ne importuojami, o įsigyjami šalies viduje, vertei ir kiekiui. Vietos tiekėjas turi teisę naudotis tariamo eksporto lengvatomis, nurodytomis Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui muitais ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS).

(51)

Per PTL pareiškėjui pagal ILS taikytos nuolaidos, susijusios su nagrinėjamuoju produktu. Pareiškėjas naudojosi viena iš poschemių, t. y. išankstiniais leidimais fiziniam eksportui. Todėl kompensavimo pagal kitas nepanaudotas poschemes nustatyti nereikia.

(52)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (Procedūrų vadovo I 2004–2009 m. ir Procedūrų vadovo I 2009–2014 m. 4.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais tikra ir teisinga.

(53)

Dėl poschemės, kuria per PTL naudojosi pareiškėjas, t. y. fizinio eksporto poschemės: Indijos Vyriausybė nustato leistinos importo apimties ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją leidime. Indijos Vyriausybė nustato leidžiamos importo apimties ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją leidime. Pagal ILS leidžiamą importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN), kurios nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Importuojamos žaliavinės medžiagos negali būti perduodamos ir turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(54)

Per šį tarpinės peržiūros tyrimą nustatyta, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų praktikoje nebuvo laikomasi arba dar neišbandyta. Pareiškėjas nebuvo parengęs sistemos, pagal kurią būtų galima patikrinti, kokia žaliava ir koks jos kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos dokumentuose (23 priedėlis) ir pagal pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktą. Tiesą sakant, duomenų apie faktinį suvartojimą nebuvo.

(55)

2005 m. rudenį įsigalioję Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. administravimo pakeitimai (išperkant vartojimo registrą būtina išsiųsti Indijos valdžios institucijoms) šiam pareiškėjui dar nebuvo taikomi. Taigi šios nuostatos de facto įgyvendinimo šiame etape nebuvo galima patikrinti.

(56)

Atleidimas nuo importo muitų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, yra subsidija, t. y. Indijos Vyriausybės finansinė parama, kuria nagrinėjamajam eksportuotojui suteikta lengvata.

(57)

Be to, pagal teisės aktus aiškiai nustatyta, kad ILS taikymas fiziniam eksportui priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl ILS laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šią schemą teikiamomis lengvatomis.

(58)

Šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Indijos Vyriausybė veiksmingai netaikė nei naujos, nei senos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo muitais schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). SIN nagrinėjamajam produktui buvo nepakankamai tikslios. Pačios SIN negali būti laikomos faktinio vartojimo tikrinimo sistema, nes jos nepadeda Indijos Vyriausybei pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamajam produktui gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(59)

Todėl poschemė yra kompensuotina.

(60)

Jeigu netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos, kompensuotina lengvata – tai atsisakymas išieškoti visus importo muitus, paprastai mokamus už importuojamas žaliavas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente ne tik numatyta kompensuoti perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad perviršinė atsisakytų išieškoti muitų suma gali būti kompensuojama, tik jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis sąlyginio apmokestinimo muitais sistemoms netaikoma ir taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamos perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, tyrimą atliekančios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(61)

Subsidijos suma pareiškėjui, kuris naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už medžiagas, importuotas per PTL pagal poschemę (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijų suma buvo paskirstyta visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(62)

Pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,2 % subsidijų norma.

(63)

Atliekant ankstesnius tyrimus, susijusius su PET plėvele, įskaitant tyrimą, po kurio Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 nustatytas šiuo metu galiojantis galutinis kompensacinis muitas, nagrinėtos keletas Indijos valstijų taikomų schemų, susijusių su vietos bendrovėms suteiktomis lengvatomis. Valstijų schemos priskiriamos „Lengvatų paketo schemų“ kategorijai, kadangi jos gali būti susijusios su skirtingomis lengvatomis. Atliekant ankstesnį tyrimą nustatyta, kad bendrovės teisė į lengvatas gali būti nurodyta „Teisę suteikiančiame pažymėjime“ arba „Teisę patvirtinančiame pažymėjime“. Tačiau, kaip šiame tyrime, taip pat gali būti ad hoc subsidijų, pavyzdžiui, kapitalo subsidijų.

(64)

Norėdamos naudotis šia schema bendrovės paprastai privalo investuoti į mažiau išsivysčiusias šalies vietoves, įkurdamos naują pramonės įmonę arba investuodamos didelę kapitalo dalį į veikiančią pramonės įmonę ar jos veiklos įvairinimą.

(65)

Pagal klausimyno atsakymus 2009 m. iš Utar Pradešo Vyriausybės pareiškėjas gavo didelę sumą kaip kapitalo subsidiją, skirtą naujiems gamybos įrenginiams įrengti. Buvo paaiškinta, kad ši gauta kapitalo subsidija buvo skirta naujiems gamybos įrengimams įrengti, t. y. pareiškėjo investicijų išlaidoms padengti. Pareiškėjo teigimu, tai buvo gryna subsidija, suteikta kaip dotacija, skirta akciniam kapitalui padidinti.

(66)

Be to, atliekant tyrimą nustatyta, kad dėl ankstesnių investicijų pareiškėjas turi teisę susigrąžinti PVM ir pagrindinį pardavimo mokestį iš Utar Pradešo komercinių mokesčių departamento. „Teisę suteikiančiame pažymėjime“ nurodyta didžiausia suma, kurios bendrovė gali prašyti. Bendrovė šia schema naudojosi ketverius metus. Kas mėnesį, įskaitant PTL, buvo prašyta grąžinti sumokėtą PVM ir pagrindinį pardavimo mokestį, kuriuo atitinkamai buvo apmokestintos parduotos prekės prekiaujant valstijoje ir tarp valstijų.

(67)

Kapitalo subsidija – tiesioginis lėšų pervedimas, t. y. dotacija pareiškėjui. Tai yra subsidija pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį ir 3 straipsnio 2 dalį. Tai yra Utar Pradešo valstijos Vyriausybės finansinė parama, kurią pareiškėjas gauna kaip tiesioginę naudą.

(68)

PVM ir pagrindinio pardavimo mokesčio grąžinimas yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Mokesčio grąžinimas laikomas Utar Pradešo valstijos Vyriausybės finansine parama, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos valstijos Vyriausybės mokesčių pajamos, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, mokesčio grąžinimas yra naudingas pareiškėjui, nes sutaupytas mokestis padidina jo likvidumą.

(69)

Pagal teisės aktus subsidijos nepriklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas. Tačiau Utar Pradešo valstijos Vyriausybės institucijos nebendradarbiavo, todėl Komisija negalėjo padaryti tvirtos išvados dėl šios schemos, tiksliau dėl šio teisės akto individualumo ir praktinio taikymo bei subsidiją skiriančios institucijos veiksmų laisvės sprendžiant dėl subsidijos taikymo. Iš tiesų, negalima aiškiai nustatyti, ar laikomasi 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkto, nes nebuvo įmanoma nustatyti, ar Utar Pradešo valstijos Vyriausybė skirdama subsidiją taiko objektyvius kriterijus ar sąlygas. Todėl, nors įrodyta, kad teisiškai schema nėra individuali, vis dėlto neaišku, ar ji nėra individuali de facto. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktą ir 4 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(70)

Atsižvelgiant į naujų gamybos įrenginių įrengimui gautą kapitalo subsidiją, subsidijos suma buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį remiantis kapitalo subsidija, paskirstyta per laikotarpį, kuris atitinka įprastinį gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį arba naudojimo laiką šiame pramonės sektoriuje, nes subsidija gali būti susieta su ilgalaikio turto įsigijimu. Siekiant parodyti visą ilgainiui suteiktos lengvatos vertę, prie šios sumos buvo pridėtos palūkanos. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi šios subsidijos suma po to buvo paskirstyta visai PTL eksporto ir vidaus pardavimo apyvartai kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto, ir nebuvo skirta atsižvelgiant į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(71)

Atsižvelgiant į PVM ir pagrindinio pardavimo mokesčio grąžinimą, subsidijos suma buvo apskaičiuota pagal per PTL grąžintų sumų dydį. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi šios subsidijos suma (skaitiklis) po to buvo paskirstyta visai PTL eksporto ir vidaus pardavimo apyvartai kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto, ir nebuvo skirta atsižvelgiant į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(72)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, pareiškėjui pagal šias kapitalo subsidijas per PTL nustatyta 0,5 % subsidijų norma.

(73)

Šiuo metu pareiškėjui taikomas 19,1 % kompensacinis muitas.

(74)

Atliekant šią dalinę tarpinę peržiūrą nustatytas ad valorem išreikštas 11,0 % kompensuotinų subsidijų pareiškėjui dydis, kaip išvardyta toliau:

(75)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad susijusio eksportuojančio gamintojo subsidijavimo lygis sumažėjo.

(76)

Taip pat įvertinta, ar su tirtomis schemomis susijusios pasikeitusios aplinkybės gali būti laikomos ilgalaikėmis.

(77)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad subsidijos pareiškėjui suma sumažėjo ir yra gerokai mažesnė už šiuo metu jam taikomą muito normą. Bendras subsidijų dydis iš esmės sumažėjo dėl to, kad labai sumažėjo išmokos, gaunamos pagal MSLS. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra požymių, kad ateityje pareiškėjas ir toliau gaus subsidijas, kurių suma bus mažesnė nei suma, kurią jis šiuo metu gauna.

(78)

Kadangi yra įrodyta, kad pareiškėjas gauna daug mažesnes subsidijas nei anksčiau ir tikėtina, kad jis toliau gaus subsidijas, kurių suma mažesnė nei pirminiame tyrime nustatyta suma, atsižvelgiant į naujus faktus turėtų būti iš dalies pakeistas taikomos priemonės lygis.

(79)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pakoreguota kompensacinio muito norma turėtų būti nustatyta remiantis per šią dalinę tarpinę peržiūrą nustatytomis naujomis subsidijavimo normomis, nes per pirminį antisubsidijų tyrimą apskaičiuotas žalos skirtumas išlieka didesnis.

(80)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 597/2009 24 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą jokiam produktui nėra taikomi kartu ir antidempingo, ir kompensaciniai muitai, skirti atstatyti tą pačią padėtį, susidariusią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo. Vis dėlto šiuo atveju tokia situacija nesusidarė, nes atlikus lygiagrečią tarpinę antidempingo peržiūrą su nagrinėjamuoju produktu susijęs pareiškėjui nustatytas antidempingo muitas yra 0 %.

(81)

Dėl iš Reglamento (EB) Nr. 367/2006 1 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nenurodytų eksportuojančių gamintojų importuojamam nagrinėjamajam produktui šiuo metu taikomos muito normos, t. y. nurodyto muito, taikomo „visoms kitoms bendrovėms“ Indijoje, pažymima, kad faktinės tirtų schemų sąlygos ir jų kompensacinis pobūdis, palyginti su ankstesniu tyrimu, nepasikeitė. Todėl šioms bendrovėms nereikia perskaičiuoti subsidijų ir muito normų. Todėl visoms bendrovėms, išskyrus pareiškėją, taikomos muito normos nesikeičia.

(82)

Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama siūlyti iš dalies keisti pareiškėjui taikomą muito normą, ir suteikta galimybė pateikti pastabų.

(83)

Šalių žodinės ir raštu pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos ir, jei tikslinga, galutiniai tyrimo nustatyti faktai buvo atitinkamai pakeisti,