EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32011H0711

2011 m. spalio 27 d. Komisijos rekomendacija dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo

OJ L 283, 29.10.2011, p. 39–45 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2011/711/oj

29.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 283/39


KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2011 m. spalio 27 d.

dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo

(2011/711/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

Europos skaitmeninėje darbotvarkėje siekiama geriau pasinaudoti informacinėmis technologijomis strategijoje „Europa 2020“ numatytiems ekonominio augimo, darbo vietų kūrimo ir Europos piliečių gyvenimo kokybės gerinimo tikslams įgyvendinti. Europos kultūrinės atminties, įskaitant spaudinius (knygas, žurnalus, laikraščius), fotografijas, muziejų eksponatus, archyvų dokumentus, garso ir audiovizualinę medžiagą, paminklus ir archeologines vertybes (toliau – kultūrinė medžiaga), skaitmeninimas ir išsaugojimas yra vienas iš pagrindinių skaitmeninės darbotvarkės tikslų;

(2)

ES skaitmeninimo ir išsaugojimo strategija pagrįsta per pastaruosius kelerius metus pagal skaitmeninių bibliotekų iniciatyvą atlikto darbo rezultatais. Europos veiksmams šioje srityje, įskaitant Europos skaitmeninės bibliotekos archyvo ir muziejaus Europeana kūrimą, pritarė Europos Parlamentas ir Taryba (paskutinį kartą – Parlamento 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje ir Tarybos 2010 m. gegužės 10 d. išvadose). 2011–2014 m. darbo plane kultūros srityje, kurį priėmė Taryba 2010 m. lapkričio 18 ir 19 d. posėdžiuose, pabrėžiamas poreikis koordinuoti skaitmeninimo veiklą;

(3)

2006 m. rugpjūčio 28 d. Komisija paskelbė valstybėms narėms skirtą rekomendaciją dėl Europos kultūros paveldo ekonominio ir kultūrinio potencialo didinimo pasinaudojant internetu. Remiantis valstybių narių 2008 ir 2010 m. rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitomis, pažanga padaryta. Tačiau valstybėse narėse ji yra nevienoda, atskiri rekomendacijos punktai taip pat įgyvendinami nevienodai;

(4)

skaitmeninimo ir bendradarbiavimo Europos lygmeniu aplinkybės per pastaruosius kelerius metus labai pasikeitė. Naujos sudėtinės dalys: 2008 m. pradėta kurti skaitmeninė biblioteka Europeana, 2011 m. sausio 10 d. Ekspertų komiteto (Comité des Sages) paskelbta ataskaita „Naujasis renesansas“, kurioje aptariamas Europos kultūros paveldo skelbimas internete, 2011 m. gegužės 24 d. Komisijos paskelbtas pasiūlymas dėl Nenustatytų autorių teisių direktyvos;

(5)

valstybėms narėms turėtų būti pasiūlytas atnaujintas kultūros paveldo skaitmeninimo ir skelbimo internete priemonių rinkinys. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti toliau skatinama skaitmeninti bibliotekų, archyvų ir muziejų medžiagą, kad Europa tarptautiniu mastu ir toliau pirmautų kultūros ir kultūrinio turinio srityje ir kuo geriau pasinaudotų savo gausia kultūrine medžiaga. Kaip pabrėžta Ekspertų komiteto ataskaitoje dėl Europos kultūros paveldo skelbimo internete, jei Europa nori pasinaudoti skaitmeninimo ir išsaugojimo skaitmeniniame formate rezultatais, veiksmų ji turi imtis dabar. Jei valstybės narės nepadidins investicijų šioje srityje, kyla pavojus, kad perėjimo prie skaitmeninio turinio kultūrine ir ekonomine nauda pasinaudos ne Europa, o kiti žemynai;

(6)

turėdami internetinę prieigą prie kultūrinės medžiagos, visos Europos piliečiai galės ją naudoti laisvalaikio, mokymosi arba darbo tikslais. Tuo būdu įvairiam ir daugiakalbiam Europos paveldui bus užtikrinta aiški tapatybė internete, o suskaitmeninus Europos kultūros įstaigų saugomą medžiagą, šios įstaigos galės ir toliau teikti prieigą prie paveldo ir jį išsaugoti skaitmeninėje aplinkoje;

(7)

skaitmeninė medžiaga gali būti pakartotinai naudojama komerciniams ir nekomerciniams tikslams: kurti mokomąją ir šviečiamąją medžiagą, turizmo programas, žaidimus, animaciją ir dizaino priemones, su sąlyga, kad tokiais atvejais bus visapusiškai laikomasi autorių ir gretutinių teisių. Tai bus svarbus indėlis į kūrybinį sektorių, kuriame sukuriama 3,3 % ES BVP ir įdarbinama 3 % darbo jėgos. Šiame sektoriuje prasidėjo perėjimas prie skaitmeninio formato, kai imama abejoti tradiciniais modeliais, keičiasi vertės grandines ir iškyla naujų verslo modelių poreikis. Kultūros išteklių skaitmeninimas ir platesnė prieiga prie jų suteikia didelių ekonominių galimybių ir yra būtina sąlyga siekiant Europai toliau vystyti kultūrinius ir kūrybinius pajėgumus ir išlikti šio sektoriaus dalyve;

(8)

skaitmeninimas – svarbi priemonė, padedanti užtikrinti geresnę prieigą prie kultūrinės medžiagos ir jos naudojimą. Jei valstybės narės derintų kultūros paveldo skaitmeninimo veiksmus, medžiaga būtų atrenkama darniau ir tie patys dalykai nebūtų skaitmeninami pakartotinai. Tai taip pat suteiktų saugumo įmonėms, investuojančioms į skaitmeninimo technologijas. Tų tikslų padėtų siekti vykdomos ir planuojamos skaitmeninimo veiklos apžvalgos ir kiekybiniai skaitmeninimo tikslai;

(9)

visos Europos kultūros paveldo skaitmeninimo išlaidos yra didelės ir negali būti padengtos vien tik iš viešojo sektoriaus išteklių. Finansuojant skaitmeninimą iš privačiojo sektoriaus išteklių arba viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės lėšomis, galima pritraukti privačiojo sektoriaus įmones į skaitmeninimo veiklą – tai turėtų būti toliau skatinama. Siekiant teisingumo ir pusiausvyros, šios partnerystės dalyviai turėtų laikytis kelių pagrindinių principų. Visų pirma, būtina nustatyti naudojimosi suskaitmeninta medžiaga lengvatinėmis sąlygomis laikotarpį. Ekspertų komiteto ataskaitoje dėl Europos kultūros paveldo skelbimo internete nurodyta, kad ilgiausias naudojimosi suskaitmeninta medžiaga lengvatinėmis sąlygomis laikotarpis įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę neturėtų viršyti septynerių metų;

(10)

bendrai finansuojami skaitmeninimo veiksmai, atliekami įgyvendinant regiono ekonomikai reikšmingus projektus, gali būti finansuojami iš ES struktūrinių fondų. Tačiau tokiais atvejais struktūrinių fondų lėšos galėtų būti naudojamos dažniau ir sistemingiau. Kuo didesnė masinių skaitmeninimo procesų apimtis, tuo jie gali būti veiksmingesni. Todėl kultūros įstaigos ir šalys turėtų būti skatinamos veiksmingai naudoti skaitmeninimo pajėgumus ir, jei įmanoma, dalintis skaitmeninimo įranga;

(11)

tik dalis visos bibliotekose, archyvuose ir muziejuose saugomos medžiagos prieinama viešai, t. y. intelektinės nuosavybės teisės joms netaikomos arba nebetaikomos, o visa kita medžiaga yra saugoma intelektinės nuosavybės teisėmis. Kadangi intelektinės nuosavybės teisės yra pagrindinė priemonė kūrybiškumui skatinti, Europos kultūrinė medžiaga turėtų būti skaitmeninama, naudojama ir saugoma visapusiškai laikantis autorių ir gretutinių teisių;

(12)

2011 m. gegužės 24 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl nenustatytų autorių teisių kūrinių direktyvos. Siekiant visapusiško direktyvos poveikio, ji turėtų būti greitai priimta ir įgyvendinta, nes tai leistų užtikrinti, kad visoje ES nenustatytų autorių teisių kūriniams bus taikomas suderintas metodas. Teisinio pagrindo gali prireikti ir siekiant atsižvelgti į poreikį užtikrinti tarpvalstybinį suinteresuotųjų šalių savanoriškai taikomų licencijų galiojimą valstybėse narėse skaitmeninant didelės apimties kūrinius, kuriais nebeprekiaujama. Komisijos remtų suinteresuotųjų šalių diskusijų rezultatų pagrindu 2011 m. rugsėjo 20 d. buvo pasirašytas susitarimo memorandumas; minėtose diskusijose knygoms ir akademiniams žurnalams, kuriais nebeprekiaujama, taikytas principas, kuriuo turėtų būti pagrįstos tolesnės diskusijos, siekiant užtikrinti, kad būtų paprasčiau sudaryti susitarimus dėl kuo didesnio medžiagos, kuria nebeprekiaujama, kiekio skaitmeninimo. Teisių suteikimo išlaidas padėtų sumažinti informacijos apie teises duomenų bazės, sujungtos Europos lygmeniu. Todėl tokių mechanizmų taikymas turėtų būti skatinamas glaudžiai bendradarbiaujant su visomis suinteresuotosiomis šalimis;

(13)

kad būtų suteikta galimybė viešai prieinamą turinį plačiai naudoti, būtina užtikrinti, kad jis viešai prieinamas liktų ir jį suskaitmeninus. Viešai prieinamo turinio medžiagos kopijose reikėtų vengti naudoti ribojančius vandenženklius ar kitas vizualines apsaugos priemones nuosavybei ar kilmei pažymėti;

(14)

Europos skaitmeninės bibliotekos, archyvo ir muziejaus platforma Europeana įsteigta 2008 m. lapkričio 20 d. Tolesnė platformos Europeana raida daugiausia priklausys nuo to, kaip valstybės narės ir jų kultūros įstaigos pildys jos turinį ir užtikrins jo matomumą piliečiams. Turėtų būti skatinama naudoti priemones, kurios padėtų tai užtikrinti;

(15)

dabar platformoje Europeana suteikiama tiesioginė prieiga prie 19 mln. suskaitmenintų objektų. Tik 2 % šių objektų yra garso arba audiovizualinė medžiaga. Plečiant platformoje Europeana skelbiamą turinį, įskaitant dabar retai skelbiamų rūšių medžiagą, ši internetinė platforma taps įdomesnė vartotojams, todėl turėtų būti skatinama ja naudotis. Tikslas iki 2015 m. suskaitmeninti iš viso 30 mln. objektų atitinka Europos strateginį planą; jo įgyvendinimas yra svarbus žingsnis siekiant iki 2025 m. suskaitmeninti visą Europos paveldą. Sukūrus prieigą prie visų viešai skelbiamo turinio šedevrų (valstybių narių nustatytų ir atrinktų pagrindinių kultūrinių arba istorinių kūrinių ir objektų) platformoje Europeana, jos turinys bus praturtintas taip, kaip tikisi vartotojai. Valstybėms narėms paskelbus nuostatas, kuriomis Europeanoje bus užtikrinta prieiga prie visos iš viešųjų lėšų skaitmeninamos medžiagos, platformos Europeana turinys bus plečiamas dar greičiau, be to, bus sukurta aiški kultūros įstaigų turinio pateikimo struktūra, todėl valstybės narės turėtų būti skatinamos priimti tokias nuostatas;

(16)

skaitmeninė medžiaga turi būti tvarkoma ir prižiūrima, nes, pasenus dokumentų saugojimo įrangai ir programoms, dokumentai gali tapti neįskaitomi dėl to, kad laikmena laikui bėgant susidėvėjo; laikmenos gali būti sugadintos jau vien dėl to, kad jų turinys yra nuolat atnaujinamas ir keičiamas. Nepaisant to, kad visoje Europos Sąjungoje padaryta pažanga siekiant išsaugoti skaitmeninę medžiagą, keliose valstybėse narėse nėra jokios aiškios ir išsamios skaitmeninio turinio išsaugojimo politikos. Jei tokios politikos nėra, kyla grėsmė skaitmeninės medžiagos išlikimui, be to, skaitmeniniu formatu sukurta informacija gali būti prarasta. Veiksmingų skaitmeninio išsaugojimo priemonių kūrimas turi didelį poveikį ne tik kultūros įstaigoms. Skaitmeninio išsaugojimo klausimai yra svarbūs visoms privačiojo ir viešojo sektorių organizacijoms, kurios yra įpareigotos arba pageidauja išsaugoti skaitmeninę medžiagą;

(17)

dėl skaitmeninio išsaugojimo iškyla finansinių, organizacinių ir techninių sunkumų ir kartais prireikia atnaujinti teisines nuostatas. Keliose valstybėse narėse skaitmeninės medžiagos pateikėjai yra teisiškai įpareigoti (arba ketinama juos įpareigoti) pateikti vieną arba daugiau savo medžiagos kopijų įgaliotai deponavimo įstaigai. Taikant su privalomuoju egzemplioriumi susijusias veiksmingas nuostatas ir tvarką, gali būti sumažinta turinio savininkų ir panašių privalomuosius egzempliorius kaupiančių įstaigų našta, todėl tai turėtų būti rekomenduojama. Valstybės narės privalo veiksmingai bendradarbiauti, kad būtų galima išvengti didelės skaitmeninės medžiagos deponavimą reglamentuojančių taisyklių įvairovės – tokį bendradarbiavimą reikėtų skatinti. Internetinės medžiagos rinkimo programa (angl. web-harvesting) – naujas būdas internete rinkti medžiagą išsaugojimo tikslais. Tai reiškia, kad įgaliotosios įstaigos aktyviai renka medžiagą užuot laukusios, kol ji bus deponuota. Taip sumažinama skaitmeninės medžiagos gamintojų administracinė našta, todėl nacionalinėje teisėje turėtų būti numatytos atitinkamos nuostatos;

(18)

kinematografijos kūrinių atžvilgiu šia rekomendacija keliais aspektais papildoma 2005 m. lapkričio 16 d. Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl kino paveldo ir su juo susijusios pramoninės veiklos konkurencingumo (1),

REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS:

Skaitmeninimo organizavimas ir finansavimas

1.

toliau planuoti ir stebėti knygų, žurnalų, laikraščių, fotografijų, muziejų eksponatų, archyvų dokumentų, garso ir audiovizualinės medžiagos, paminklų ir archeologinių vertybių (toliau – kultūrinės medžiagos) skaitmeninimą ir tuo tikslu:

a)

nustatyti aiškius kultūrinės medžiagos skaitmeninimo kiekybinius tikslus, kurie turi atitikti bendruosius 7 punkte nurodytus tikslus, nurodant planuojamą Europeanoje skelbiamos skaitmeninės medžiagos padidėjimą ir valdžios institucijų skiriamą biudžetą;

b)

rengti suskaitmenintos kultūrinės medžiagos apžvalgas ir plėtoti bendradarbiavimą, siekiant parengti Europos lygmens apžvalgą su palyginamais duomenimis;

2.

skatinti kultūros įstaigų ir privačiojo sektoriaus partnerystę, siekiant sukurti naujus kultūrinės medžiagos skaitmeninimo finansavimo būdus ir skatinti naujoviškus medžiagos naudojimo būdus, kartu užtikrinant, kad viešojo ir privačiojo sektorių skaitmeninimo partnerystė būtų sąžininga, suderinta ir atitiktų priede nurodytas sąlygas;

3.

jei įmanoma, iš ES struktūrinių fondų bendrai finansuoti skaitmeninimo veiklą, įgyvendinant regionines inovacijos strategijas pažangios specializacijos tikslais;

4.

nustatyti veiksmingesnius skaitmeninimo pajėgumų naudojimo būdus, kurie padėtų pasiekti masto ekonomijos; tuo tikslu gali būti vienijama kultūros įstaigų skaitmeninimo veikla ir užtikrinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, pasinaudojama Europos skaitmeninimo kompetencijos centruose sukaupta patirtimi;

Viešai prieinamo turinio medžiagos skaitmeninimas ir internetinė prieiga

5.

pagerinti prieigą prie viešai prieinamos suskaitmenintos kultūrinės medžiagos ir jos naudojimą ir tuo tikslu:

a)

užtikrinti, kad suskaitmeninta viešai prieinamo turinio medžiaga ir toliau būtų viešai prieinama;

b)

skatinti kuo platesnę prieigą prie suskaitmenintos viešai prieinamo turinio medžiagos, taip pat kuo platesnį pakartotinį medžiagos naudojimą komerciniais ir nekomerciniais tikslais;

c)

imtis priemonių, kad būtų sumažintas ribojančių vandenženklių ar kitų vizualinių apsaugos priemonių, kurios blogina galimybes naudoti suskaitmenintą viešai prieinamo turinio medžiagą, naudojimas;

Medžiagos, kurios autorių teisės saugomos, skaitmeninimas ir internetinė prieiga

6.

pagerinti medžiagos, kurios autorių teisės saugomos, skaitmeninimo ir internetinės prieigos sąlygas ir tuo tikslu:

a)

greitai ir teisingai perkelti ir įgyvendinti Nenustatytų autorių teisių direktyvos nuostatas po to, kai direktyva bus priimta; prieš ją priimant konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis, siekiant palengvinti greitą direktyvos įgyvendinimą; atidžiai stebėti direktyvos taikymą po to, kai ji bus priimta;

b)

sukurti teisinės sistemos sąlygas, kuriomis būtų pagrįsti suinteresuotųjų šalių nustatyti ir suderinti licencijų išdavimo mechanizmai, taikomi didelės apimties kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimui ir tarpvalstybinei prieigai;

c)

prisidėti prie informacijos apie autorių teises duomenų bazių, sujungtų Europos lygmeniu, pavyzdžiui, ARROW, prieigos gerinimo ir skatinti jomis naudotis;

Europeana

7.

prisidėti prie tolesnio Europeanos kūrimo ir tuo tikslu:

a)

skatinti kultūros įstaigas, leidėjus ir kitus autorių teisių turėtojus užtikrinti prieigą prie jų suskaitmenintos medžiagos Europeanoje ir prisidėti prie to, kad šioje platformoje iki 2015 m. būtų sukurta tiesioginė prieiga prie 30 mln. suskaitmenintų objektų, įskaitant du milijonus garso ir audiovizualinių objektų;

b)

nustatyti, kad būsimi skaitmeninimo projektai būtų finansuojami su sąlyga, jog per Europeaną bus užtikrinta prieiga prie suskaitmenintos medžiagos;

c)

užtikrinti, kad iki 2015 m. per Europeaną būtų užtikrinta prieiga prie visų viešai prieinamo turinio šedevrų;

d)

kurti arba tobulinti nacionalines kaupyklas, kurios skirtingų sričių turinį perkelia į Europeaną, ir taip papildyti tarpvalstybinių kaupyklų specifinių sričių ar temų turinį – tai galbūt padėtų pasiekti masto ekonomijos;

e)

užtikrinti, kad būtų naudojami Europeanos ir kultūros įstaigų atstovų nustatyti bendrieji skaitmeninimo standartai, siekiant suskaitmenintą medžiagą suderinti Europos lygmeniu ir sistemingai naudoti nuolatinius identifikatorius;

f)

užtikrinti išsamią ir nemokamą prieigą prie kultūros įstaigų metaduomenų (skaitmeninių objektų apibūdinimo), siekiant juos pakartotinai panaudoti teikiant Europeanos paslaugas, taip pat inovacinėse programose;

g)

kartu su Europeanai medžiagos teikiančiomis kultūros įstaigomis parengti informavimo planą, kad plačioji visuomenė ir visų pirma mokyklos daugiau sužinotų apie Europeaną;

Išsaugojimas skaitmeniniu formatu

8.

tobulinti nacionalines skaitmeninės medžiagos ilgalaikio išsaugojimo strategijas, atnaujinti strategijų įgyvendinimo veiksmų planus ir tarpusavyje keistis informacija apie strategijas ir veiksmų planus;

9.

priimti tikslią ir aiškią nacionalinės teisės nuostatą, kad viešosios įstaigos, laikydamosi visų Europos Sąjungos ir tarptautinių intelektinės nuosavybės teisių srities teisės aktų, galėtų daug kartų kopijuoti ir perkelti skaitmeninę kultūrinę medžiagą išsaugojimo tikslais;

10.

sudaryti skaitmeniniu formatu sukurtos medžiagos deponavimo tvarką, siekiant garantuoti jos ilgalaikį išsaugojimą ir pagerinti esamą tokios medžiagos teisėto saugojimo tvarką ir tuo tikslu:

a)

užtikrinti, kad teisių turėtojai pristatys kūrinius į privalomuosius egzempliorius kaupiančias bibliotekas be techninių apsaugos priemonių arba tokioms bibliotekoms pateiktų priemones, kurias naudojant techninės apsaugos priemonės netrukdytų bibliotekoms imtis išsaugojimo veiksmų laikantis visų Europos Sąjungos ir tarptautinių intelektinės nuosavybės teisių srities teisės aktų;

b)

prireikus sukurti teisines nuostatas, kad skaitmeninių kūrinių privalomuosius egzempliorius būtų galima perkelti iš vienos privalomuosius egzempliorius kaupiančios bibliotekos į kitas, kurios taip pat turi teises į šiuos kūrinius;

c)

įgaliotoms įstaigoms suteikti teisę išsaugoti internetinį turinį naudojant internetinės medžiagos rinkimo metodus, pvz., naudoti internetinės informacijos rinkimo programą, laikantis visų Europos Sąjungos ir tarptautinių intelektinės nuosavybės teisių srities teisės aktų;

11.

siekiant užtikrinti, kad nebūtų didelių deponavimo tvarkos skirtumų, nustatant arba atnaujinant medžiagos, sukurtos skaitmeniniu formatu, deponavimo politiką ir procedūras, atsižvelgti į šios srities pokyčius kitose valstybėse narėse;

Tolesni veiksmai

12.

praėjus 24 mėnesiams po šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir vėliau kas dvejus metus informuoti Komisiją apie veiksmus, kurių imtasi pagal šią rekomendaciją.

Priimta Briuselyje 2011 m. spalio 27 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Pirmininko pavaduotoja


(1)  OL L 323, 2005 12 9, p. 57.


I PRIEDAS

VIEŠOJO IR PRIVAČIOJO SEKTORIŲ PARTNERYSTĖ SKAITMENINIMO SRITYJE

Siekiant sparčios mūsų kultūros paveldo skaitmeninimo pažangos, skaitmeninimo finansavimas iš viešojo sektoriaus lėšų turi būti derinamas su privačiojo sektoriaus investicijomis. Todėl Komisija skatina viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę kultūrinės medžiagos skaitmeninimo tikslais.

Ji kviečia valstybes nares skatinti tokią partnerystę, kuri turėtų atitikti toliau išvardytus pagrindinius principus.

1.   Intelektinės nuosavybės teisių laikymasis

Atliekant kultūros įstaigų kolekcijų skaitmeninimo veiksmus pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę turėtų būti visapusiškai laikomasi Europos Sąjungos ir tarptautinių intelektinės nuosavybės teisių srities teisės aktų.

2.   Išimtinių teisių netaikymas

Susitarimai dėl viešai prieinamo turinio medžiagos skaitmeninimo neturi būti išimtiniai ta prasme, kad bet kuris kitas privačiojo sektoriaus partneris turėtų turėti galimybę suskaitmeninti tą pačią medžiagą panašiomis sąlygomis.

Siekiant laikytis principo, kad viešai prieinamo turinio medžiaga ją suskaitmeninus turėtų būti viešai prieinama, turi būti nustatyta šio laikotarpio pradžia ir pabaiga; toks laikotarpis turėtų būti kuo trumpesnis. Šis naudojimosi suskaitmeninta medžiaga lengvatinėmis sąlygomis laikotarpis neturėtų būti ilgesnis nei 7 metai.

Susitarimai turėtų visiškai atitikti ES konkurencijos taisykles.

3.   Proceso skaidrumas

Kultūros įstaigų saugomų kolekcijų skaitmeninimo susitarimai turėtų būti sudaromi atvirų konkursų tarp potencialių privačiojo sektoriaus partnerių pagrindu.

4.   Susitarimų skaidrumas

Kultūros įstaigų ir privačiojo sektoriaus partnerių susitarimų dėl kultūrinių kolekcijų skaitmeninimo turinys turėtų būti skelbiamas viešai.

5.   Prieiga per Europeaną

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimai turėtų būti sudaromi su sąlyga, kad suskaitmeninta medžiaga bus prieinama per Europeaną.

6.   Pagrindiniai kriterijai

Pagrindiniai viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pasiūlymų vertinimo kriterijai:

visa privačiojo sektoriaus partnerio investuojama suma, atsižvelgiant į viešojo sektoriaus partnerio turimas įdėti pastangas,

plačiosios visuomenės galimybės naudotis suskaitmeninta medžiaga, įskaitant prieigą per Europeaną. Turėtų būti skatinama naudoti ne modelius, pagal kuriuos už prieigą prie medžiagos moka galutinis vartotojas, o partnerystės modelius, kuriuos taikant galutinis vartotojas turi nemokamą prieigą prie suskaitmenintos medžiagos,

tarpvalstybinė prieiga. Įgyvendinus partnerystės susitarimus visiems turi būti suteikta galimybė kūriniais naudotis visose ES šalyse,

privačiojo sektoriaus partnerio suteikiamas suskaitmenintos medžiagos lengvatinio komercinio naudojimo laikotarpis. Šis laikotarpis turėtų būti kuo trumpesnis,

numatoma skaitmeninimo kokybė ir dokumentų, kurie bus perduoti kultūros įstaigoms, kokybė. Privačiojo sektoriaus partneris kultūros įstaigoms turėtų pateikti tokios pačios kokybės suskaitmenintas rinkmenas, kokiomis naudojasi jis pats,

būdai, kuriais kultūros įstaigos gali naudoti suskaitmenintą medžiagą nekomerciniais tikslais. Tokio naudojimosi galimybės turėtų būti kuo platesnės ir tam neturėtų būti techninių ar sutartinių apribojimų,

skaitmeninimo projekto laikotarpis.


II PRIEDAS

VALSTYBIŲ NARIŲ TURINIO PATEIKIMO EUROPEANAI MAŽIAUSI ORIENTACINIAI RODIKLIAI

 

Valstybių narių Europeanai pateiktų objektų skaičius (1)

Orientacinis kiekis 2015 m. (2)

BELGIJA

338 098

759 000

BULGARIJA

38 263

267 000

ČEKIJOS RESPUBLIKA

35 490

492 000

DANIJA

67 235

453 000

VOKIETIJA

3 160 416

5 496 000

ESTIJA

68 943

90 000

AIRIJA

950 554

1 236 000

GRAIKIJA

211 532

618 000

ISPANIJA

1 647 539

2 676 000

PRANCŪZIJA

2 745 833

4 308 000

ITALIJA

1 946 040

3 705 000

KIPRAS

53

45 000

LATVIJA

30 576

90 000

LIETUVA

8 824

129 000

LIUKSEMBURGAS

47 965

66 000

VENGRIJA

115 621

417 000

MALTA

56 233

73 000

NYDERLANDAI

1 208 713

1 571 000

AUSTRIJA

280 039

600 000

LENKIJA

639 099

1 575 000

PORTUGALIJA

28 808

528 000

RUMUNIJA

35 852

789 000

SLOVĖNIJA

244 652

318 000

SLOVAKIJA

84 858

243 000

SUOMIJA

795 810

1 035 000

ŠVEDIJA

1 489 488

1 936 000

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

944 234

3 939 000


(1)  2011 m. kitus objektus pateikė daug Europos Sąjungai nepriklausančių šalių (visų pirma Norvegija ir Šveicarija), arba jie pateikti įgyvendinant visos ES projektus, todėl jie negali būti priskirti konkrečiai valstybei narei.

(2)  Orientaciniai valstybės narės rodikliai apskaičiuoti remiantis a) gyventojų skaičiumi ir b) BVP, siekiant bendro tikslo – iki 2015 m. per Europeaną užtikrinti prieigą prie 30 mln. suskaitmenintų objektų. Valstybėms narėms, kurios jau beveik pasiekė arba greitai pasieks nustatytą orientacinį tikslą, skaičiavimai pagrįsti dabartiniu Europeanai pateiktų objektų skaičiumi + 30 %. Visos valstybės narės kviečiamos įvertinti kokybės aspektus, atsižvelgiant į poreikį iki 2015 m. per Europeaną užtikrinti prieigą prie visų viešai prieinamų šedevrų.


Top