4.11.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/36

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2011 m. lapkričio 3 d.

kuriuo pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių Italijai suteikiamas jos prašomas leidimas Emilijos-Romanijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto regionuose taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 7770)

(Tekstas autentiškas tik italų kalba)

(2011/721/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (1), ypač jos III priedo 2 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

jei valstybė narė vienam hektarui numato per metus panaudoti kitokį mėšlo kiekį nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies antros pastraipos pirmame sakinyje ir tos pastraipos a punkte, tas mėšlo kiekis turi būti toks, kad netrukdytų siekti minėtos direktyvos 1 straipsnyje nustatytų tikslų ir būtų pagrįstas objektyviais kriterijais, tokiais kaip ilgas pasėlių vegetacinis laikotarpis ir daug azoto įsisavinantys pasėliai;

(2)	Italija pateikė Komisijai prašymą pagal Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies trečią pastraipą Emilijos-Romanijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto regionams taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą;

(3)

prašoma leidžianti nukrypti nuostata susijusi su Italijos ketinimu leisti Emilijos-Romanijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto regionuose naudoti iki 250 kg azoto iš galvijų mėšlo ir apdoroto kiaulių mėšlo vienam hektarui per metus ūkiuose, kuriuose bent 70 % pasėlių įsisavina daug azoto ir jų vegetacijos laikotarpis ilgas. Remiantis vertinimu, leidžianti nukrypti nuostata Emilijos-Romanijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto regionuose gali būti taikoma maždaug 10 313 galvijų ūkiams ir 1 241 kiaulių ūkiams, atitinkantiems maždaug 15,9 % ir 9,7 % visų galvijų ir kiaulių ūkių tuose regionuose, 10,7 % naudojamos žemės ūkio paskirties žemės, 29,1 % bendro pieninių galvijų ir 49,3 % bendro kiaulių skaičiaus. Be to, leidžiančią nukrypti nuostatą gali prašyti taikyti ir ariamos žemės ūkiai;

(4)

priimti Direktyvos 91/676/EEB įgyvendinimo teisės aktai ir teisės aktai, kuriais Emilijos-Romanijos (2011 m. rugsėjo 5 d. Sprendimas Nr. 1273/2011), Lombardijos (2011 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas Nr. IX/2208), Pjemonto (2011 m. rugsėjo 19 d. Sprendimas Nr. 18–2612) ir Veneto (2011 m. liepos 26 d. Sprendimas Nr. 1150) regionams nustatoma veiksmų programa, 2012–2015 m. laikotarpiu taikomi kartu su šiuo sprendimu;

(5)	nustatytosios pažeidžiamos zonos, kurioms taikomos veiksmų programos, apima maždaug 63 % naudojamos žemės ūkio paskirties žemės (toliau – NŽŪPŽ) Emilijoje-Romanijoje, 82 % NŽŪPŽ Lombardijoje, 38 % NŽŪPŽ Pjemonte ir 87 % NŽŪPŽ Venete;

(6)

pateikti vandens kokybės duomenys rodo, kad Emilijos-Romanijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto regionuose 89 % požeminio vandens telkinių vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 50 mg/l, o 63 % požeminio vandens telkinių vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 25 mg/l. Daugiau kaip 98 % paviršinio vandens stebėjimo vietų vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 25 mg/l ir nė vienoje stebėjimo vietoje nitratų koncentracija neviršija 50 mg/l;

(7)

Emilijos-Romanijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto regionuose auginama daugiau kaip 70 % Italijos gyvulių: konkrečiai – 67,1 % pieninių galvijų, 60,6 % kitų galvijų, 81 % kiaulių ir 79,4 % naminių paukščių. 1982–2007 m. laikotarpiu matyti mažėjanti gyvulių skaičiaus tendencija (keturiuose regionuose vidutiniškai 20 %);

(8)	1979–2008 m. laikotarpiu sumažėjo cheminio azoto ir mineralinių fosforo trąšų naudojimas; pastarųjų naudojama 70 % mažiau;

(9)	ganyklos, kukurūzų grūdai, kukurūzų silosas ir žieminiai javai užima apie 53 % bendro Emilijos-Romanijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto regionų žemės ūkio ploto;

(10)

prašyme leisti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą pateikti patvirtinamieji dokumentai rodo, kad siūlomas 250 kg azoto iš galvijų mėšlo ir apdoroto kiaulių mėšlo kiekis vienam hektarui per metus yra pagrįstas objektyviais kriterijais – dideliu kritulių kiekiu, ilgu vegetaciniu laikotarpiu ir dideliu augalų, kurie įsisavina daug azoto, derliumi;

(11)	Komisija, išnagrinėjusi prašymą, mano, kad siūlomas 250 kg azoto iš galvijų mėšlo ir apdoroto kiaulių mėšlo kiekis vienam hektarui netrukdys siekti Direktyvoje 91/676/EEB numatytų tikslų, jeigu bus laikomasi tam tikrų griežtų sąlygų;

(12)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyvos 91/676/EEB 9 straipsniu įkurto Nitratų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. liepos 28 d. Italijos raštais prašoma Emilijos-Romanijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto regionų atžvilgiu leidžianti nukrypti nuostata dėl didesnio gyvulių mėšlo kiekio, nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies antros pastraipos pirmame sakinyje ir a punkte, suteikiama šiame sprendime nurodytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   ūkiai– žemės ūkio valdos, kuriose auginami arba kuriose neauginami gyvuliai;

b)   sklypas– atskiras laukas (arba laukų grupė), vienarūšis pagal pasėlius, dirvožemio tipą ir tręšimo praktiką;

c)   ganykla– nuolatinė ar laikina ganykla (paprastai laikina ganykla laikoma mažiau nei ketverius metus);

d)   vėlai bręstantys kukurūzai– FAO 600–700 klasės kukurūzai, sodinami kovo viduryje – balandžio pradžioje, kurių augimo ciklas – bent 145–150 dienų;

e)   kukurūzai arba sorgas, po kurių sodinami žieminiai pasėliai– vidutiniškai vėlai arba anksti bręstantys kukurūzai arba sorgai, po kurių sodinami žieminiai pasėliai, pvz., itališkoji svidrė, miežiai, kvietrugiai arba žieminiai rugiai;

f)   žieminiai javai, po kurių sodinami vasariniai pasėliai– žieminiai kviečiai, žieminiai miežiai arba kvietrugiai, po kurių sodinami vasariniai pasėliai, pvz., kukurūzai, sorgai, Setaria arba Panicum sp.;

g)   pasėliai, kurie įsisavina daug azoto ir kurių vegetacijos laikotarpis ilgas– pievos, vėlai bręstantys kukurūzai, kukurūzai arba sorgai, po kurių sodinami žieminiai pasėliai, ir žieminiai javai, po kurių sodinami vasariniai pasėliai;

h)   galvijų mėšlas– galvijų šalinamas gyvulių mėšlas, įskaitant mėšlą, šalinamą ganyklose, arba perdirbtą mėšlą;

i)   mėšlo apdorojimas– kiaulių mėšlo atskyrimas į dvi dalis – kietąją ir skystąją, atliekamas siekiant pagerinti žemės naudojimą ir padidinti azoto ir fosforo regeneravimą;

j)   apdorotas mėšlas– skystoji dalis, gauta apdorojant mėšlą, kurioje mažiausias azoto ir fosfatų santykis (N/P2O5) yra 2,5;

k)   apdorotas mėšlas, iš kurio pašalintas azotas– apdorotas mėšlas, kuriame azoto mažiau negu 30 %, palyginti su neapdorotame kiaulių mėšle esančiu azoto kiekiu;

l)   mažai organinių medžiagų turintis dirvožemis– dirvožemis, kurio viršutiniuose 30 centimetrų organinių anglies junginių mažiau negu 2 %;

m)   nedruskingas ir mažai druskingas dirvožemis– dirvožemis, kurio elektros laidumas prisotintame dirvožemio masės ekstrakte yra ECe < 4 mS/cm arba elektros laidumas nuosėdų ekstrakte dirvožemio ir vandens santykiui esant 1:2 yra EC 1:2 < 1 ms/cm, arba plotai, kuriems, kaip apibrėžta, nebūdinga druskėjimo rizika, nurodyti regioninio lygmens dirvožemio žemėlapyje;

n)   azoto naudojimo efektyvumas– bendro azoto kiekio, panaudoto gyvulių mėšlo forma, procentinė dalis, naudojimo metais tenkanti pasėliams.

3 straipsnis

Taikymo sritis

Šis sprendimas taikomas atskiriems ūkiams, kuriuose 70 % arba daugiau ploto apsodinama augalais, kurie įsisavina daug azoto ir kurių vegetacijos laikotarpis ilgas, atsižvelgiant į sąlygas, nustatytas 4–7 straipsniuose.

4 straipsnis

Kasmetinė paraiška ir įsipareigojimas

1.   Ūkininkai, norintys pasinaudoti šiame sprendime numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, kasmet iki vasario 15 d. pateikia paraišką kompetentingoms institucijoms.

2.   Pateikdami 1 dalyje nurodytą kasmetinę paraišką jie raštu įsipareigoja vykdyti 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytas sąlygas.

5 straipsnis

Mėšlo apdorojimas

1.   Ūkininkai, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, siekiantys naudoti apdorotą kiaulių mėšlą, kasmet kompetentingoms institucijoms pateikia šią informaciją:

a)	mėšlo apdorojimo tipą;

b)	apdorojimo įrenginio pajėgumą ir pagrindinius duomenis, įskaitant našumą;

c)	apdoroti siunčiamo mėšlo kiekį;

d)	kietosios dalies kiekį, sudėtį, įskaitant azoto ir fosforo kiekį, ir paskirties vietą;

e)	apdoroto mėšlo kiekį, sudėtį, įskaitant azoto ir fosforo kiekį, ir paskirties vietą;

f)	apdorojant netenkamą kiekį dujų pavidalu.

2.   Po mėšlo apdorojimo gaunama kietoji dalis stabilizuojama siekiant sumažinti kvapus ir kitus teršalus, pagerinti agronomines ir higienines savybes, palengvinti tvarkymą ir padidinti azoto ir fosfatų prieinamumą pasėliams. Gautas produktas nenaudojamas ūkiuose, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata. Kompetentingos institucijos priima priemones, skirtas skatinti naudoti stabilizuotą kietąją dalį mažai organinių medžiagų turinčiuose dirvožemiuose. Tie dirvožemiai nurodomi regioninio lygmens žemėlapiuose, kurie pateikiami ūkininkams.

3.   Kompetentingos institucijos parengia kiekvieno ūkio, kuriam taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, apdoroto mėšlo sudėties, sudėties pokyčių ir apdorojimo veiksmingumo vertinimo metodikas.

4.   Kompetentingos institucijos stebi amoniaką ir kitus apdorojant mėšlą išmetamus teršalus vietose, reprezentatyviai atspindinčiose kiekvieną apdorojimo būdą. Remdamosi stebėsenos rezultatais kompetentingos institucijos parengia išmetamų teršalų sąrašą.

6 straipsnis

Mėšlo ir kitų trąšų naudojimas

1.   Galvijų mėšlo, įskaitant šalinamą pačių gyvulių, ir apdoroto mėšlo, kasmet naudojamo žemei tręšti ūkiuose, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, kiekis neviršija mėšlo kiekio, kuriame yra 250 kg azoto vienam hektarui, taikant 2–12 dalyse nustatytas sąlygas.

2.   Bendras į dirvą patenkančio azoto kiekis neturi viršyti prognozuojamo konkretaus augalo maisto medžiagų poreikio. Įvertinamos iš dirvos gaunamos medžiagos ir dėl apdorojimo didesnis mėšle esantis azoto kiekis. Jis neturi viršyti didžiausių leistinų naudojimo standartų, nustatytų ūkiui taikomose veiksmų programose.

3.   Bendras į dirvą patenkančio fosforo kiekis neturi viršyti prognozuojamo konkretaus augalo maisto medžiagų poreikio, įvertinant iš dirvos gaunamą fosforo kiekį. Cheminėse trąšose esantis fosforas nenaudojamas ūkiuose, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata.

4.   Kiekvienas ūkis ne vėliau kaip iki vasario 15 d. parengia tręšimo planą, kuriame aprašoma ūkyje taikoma sėjomaina ir planuojamas mėšlo ir mineralinių trąšų naudojimas.

Tręšimo plane pateikiama ši informacija:

a)	gyvulių skaičius, mėšlo laikymo ir saugojimo sistemos aprašymas, įskaitant mėšlo saugojimo pajėgumą ir tipą;

b)	azoto ir fosforo kiekio ūkyje pagamintame mėšle apskaičiavimas;

c)	mėšlo apdorojimo aprašymas ir apdoroto mėšlo savybės (jeigu taikytina);

d)	už ūkio ribų arba ūkiui tiekiamo mėšlo kiekis, tipas ir savybės;

e)	sėjomaina ir sklypų su augalais, kurie įsisavina daug azoto ir kurių vegetacijos laikotarpis ilgas, taip pat sklypų su kitais augalais plotas;

f)	tikėtinas kiekvienos rūšies pasėlių derlius, atsižvelgiant į gaunamas maistines medžiagas ir vandenį, taip pat į vietos sąlygas, pvz., klimatą, dirvožemio tipą ir kt.;

g)	numatomas augalams reikalingas azoto ir fosforo kiekis kiekviename sklype;

h)	kiekviename sklype planuojamas naudoti mėšle esančio azoto ir fosforo kiekis;

i)	kiekviename sklype planuojamas naudoti cheminėse trąšose esančio azoto kiekis;

j)

prognozuojamas vandens, kurio reikės drėkinimui, kiekis ir tiksli vandens šaltinio nuoroda; leidimas išgauti vandenį arba sutartis dėl vandens naudojimo su atitinkamu „vandens konsorciumu“, arba į planą įtraukiamas žemėlapis, kuriame nurodoma, kad ūkis yra plotuose, kur negilus požeminis vanduo susisiekia su šaknų zona.

Siekiant užtikrinti planų ir realios žemės ūkio praktikos nuoseklumą, planai peržiūrimi ne vėliau kaip per septynias dienas nuo bet kokių žemės ūkio praktikos pasikeitimų.

5.   Kiekvienas ūkis rengia tręšimo ataskaitas pagal sklypus. Jose nurodomas naudotas mėšlo ir cheminių trąšų kiekis ir jų naudojimo laikas.

6.   Ūkis turi leidimą išgauti vandenį arba sutartį dėl vandens naudojimo su atitinkamu „vandens konsorciumu“, arba žemėlapį, kuriame nurodoma, kad ūkis yra plotuose, kur negilus požeminis vanduo susisiekia su šaknų zona. Vandens kiekis, kurį leidžiama išgauti arba dėl kurio sudaryta sutartis, taikytinais atvejais yra pakankamas, kad būtų pasiektas derlius, gaunamas, kai netrūksta vandens.

7.   Kiekvienas ūkis, kuriam taikoma leidžianti nukrypti nuostata, parengia dirvožemyje esančio azoto ir fosforo tyrimo rezultatus. Mėginiai imami ir tyrimas atliekamas iki birželio 1 d.; kiekviename ūkyje kiekvieno vienarūšio žemės ploto azoto ir fosforo tyrimas turi būti atliekamas bent kas ketverius metus, atsižvelgiant į sėjomainą ir dirvožemio savybes. Kiekviename ūkio 5 hektarų dirbamosios žemės plote atliekamas ne mažiau kaip vienas tyrimas.

8.   Gyvulių mėšlo, naudojamo ūkiuose, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, azoto naudojimo efektyvumas turi būti bent 65 % srutų atveju ir 50 % kieto mėšlo atveju.

9.   Gyvulių mėšlas ir cheminės trąšos ūkiuose, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, nenaudojami po lapkričio 1 d.

10.   Bent du trečdaliai azoto iš mėšlo kiekio, neskaitant azoto iš ganomų gyvulių mėšlo, kasmet panaudojami iki birželio 30 d. Šiuo tikslu ūkiai, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, turi pakankamą gyvulių mėšlo saugojimo pajėgumą, kurio užteks bent jau tiems laikotarpiams, kuriais naudoti mėšlą neleidžiama.

11.   Skystas mėšlas, įskaitant apdorotą mėšlą ir srutas, naudojamas mažai teršalų išmetančiais būdais. Kietas mėšlas panaudojamas per 24 valandas.

12.   Siekiant apsaugoti dirvožemį nuo druskėjimo pavojaus, apdorotą mėšlą, iš kurio pašalintas azotas, leidžiama naudoti tik nedruskinguose ir mažai druskinguose dirvožemiuose. Šiuo tikslu ūkininkai, ketinantys naudoti apdorotą mėšlą, iš kurio pašalintas azotas, bent kas ketverius metus sklypuose, kuriuose planuojama naudoti mėšlą, matuoja elektros laidumą ir rezultatus įtraukia į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą paraišką. Kompetentingos institucijos parengia protokolą, kurį ūkininkai turi naudoti matuodami elektros laidumą. Kompetentingos institucijos parengia žemėlapius ir juose nurodo plotus, kuriems gresia druskėjimas.

7 straipsnis

Žemės tvarkymas

Ūkininkai, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, užtikrina, kad būtų imtasi šių priemonių:

a)	70 % arba daugiau ūkio ploto apsodinama augalais, įsisavinančiais daug azoto, kurių vegetacinis laikotarpis ilgas;

b)	laikinosios ganyklos suariamos pavasarį;

c)	laikinose ir nuolatinėse ganyklose neauginama daugiau kaip 50 % ankštinių ar kitų augalų, kaupiančių atmosferos azotą;

d)	nuimamas vėlai bręstančių kukurūzų derlius (visas augalas);

e)	žieminiai pasėliai, pvz., itališkoji svidrė, miežiai, kvietrugiai arba žieminiai rugiai, pasodinami per dvi savaites nuo kukurūzų ir (arba) sorgų derliaus nuėmimo ir jų derlius nuimamas ne anksčiau kaip likus dviems savaitėms iki kukurūzų ir (arba) sorgų sėjos;

f)	vasariniai pasėliai, pvz., kukurūzai, sorgai, Setaria arba Panicum sp., sėjami per dvi savaites nuo žieminių javų derliaus nuėmimo ir jų derlius nuimamas ne anksčiau kaip likus dviems savaitėms iki žieminių pasėlių sėjos;

g)	suarta ganykla per dvi savaites apsodinama augalais, kurie įsisavina daug azoto, o trąšos nenaudojamos tais metais, kai ariama nuolatinė ganykla.

8 straipsnis

Kitos priemonės

1.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas apdoroto mėšlo naudojimui būtų suderinamas su mėšlo apdorojimo įrenginių pajėgumu.

2.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad kiekviena suteikta leidžianti nukrypti nuostata būtų suderinama su leistinu vandens naudojimu ūkiuose, kuriems ji taikoma.

9 straipsnis

Mėšlo vežimui taikomos priemonės

1.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad gyvulių mėšlas į ūkius, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata, ir iš jų būtų vežamas naudojant geografinės padėties nustatymo sistemas arba būtų registruojamas lydraščiuose, nurodant kilmės ir paskirties vietą. Įrašyti padėtį geografinės padėties nustatymo sistemomis privaloma, kai vežama toliau negu 30 km.

2.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad veždamas mėšlą vežėjas turėtų dokumentą, kuriame būtų nurodytas vežamo mėšlo kiekis ir azoto bei fosforo kiekis jame.

3.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad apdorotas mėšlas ir jį apdorojant gautos kietosios dalys būtų ištiriamos nustatant jose esančio azoto ir fosforo kiekį. Tyrimus atlieka pripažintos laboratorijos. Tyrimų rezultatai perduodami kompetentingoms institucijoms ir mėšlą gaunančiam ūkininkui. Vežėjas visada turi turėti tyrimo sertifikatą.

10 straipsnis

Stebėsena

1.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų parengti ir kasmet atnaujinami žemėlapiai, kuriuose būtų nurodyta ūkių gyvulių ir žemės ūkio paskirties žemės procentinės dalys, kurioms taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, ir žemėlapiai, kuriuose parodomas vietinis žemės naudojimas kiekvienoje savivaldybėje. Renkami ir kasmet atnaujinami duomenys apie sėjomainą ir žemės ūkio praktiką ūkiuose, kuriems taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos.

2.   Siekiant įvertinti leidžiančios nukrypti nuostatos poveikį vandens kokybei, sukuriamas ir naudojamas stebėsenos tinklas paviršinio vandens ir negilaus požeminio vandens mėginiams imti. Stebėsenos tinklo projektas pateikiamas Komisijai. Pradinių stebėjimo vietų skaičiaus negalima mažinti, o vietovių negalima keisti per visą šio sprendimo taikymo laikotarpį.

3.   Netoli itin pažeidžiamų vandens telkinių, kuriuos įvardija kompetentingos institucijos, esančiose žemės ūkio zonose vykdoma sustiprinta vandens stebėsena.

4.   Įrengiamos stebėjimo vietos siekiant rinkti duomenis apie azoto ir fosforo koncentraciją dirvožemio vandenyje, mineralinį azotą dirvožemio sluoksnyje ir atitinkamus azoto ir fosforo, kuris per šaknis patenka į požeminį vandenį, nuostolius bei azoto ir fosforo nuostolius dėl paviršinio ir gruntinio vandens nutekėjimo, neatsižvelgiant į tai, taikoma leidžianti nukrypti nuostata ar ne. Stebėjimo vietoms turi būti būdingi pagrindinių tipų dirvožemiai, tręšimo praktika ir augalai. Stebėsenos tinklo projektas pateikiamas Komisijai. Pradinių stebėjimo vietų skaičiaus negalima mažinti, o vietovių negalima keisti per visą šio sprendimo taikymo laikotarpį.

11 straipsnis

Kontrolė

1.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų atliekama visų paraiškų leisti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą administracinė kontrolė. Kai atliekant kontrolę nustatoma, kad neįvykdytos 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytos sąlygos, apie tai informuojamas pareiškėjas. Šiuo atveju paraiška laikoma atmesta.

2.   Remiantis rizikos analize, ankstesnių metų kontrolės rezultatais ir Direktyvos 91/676/EEB įgyvendinimo teisės aktų bendrosios atsitiktinės kontrolės rezultatais, sudaroma patikrinimų vietoje programa. Pagal šio sprendimo 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytas sąlygas patikrinimai vietoje aprėpia bent 5 % ūkių, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata.

3.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad remiantis rizikos analize ir 1 dalyje nurodytos administracinės kontrolės rezultatais būtų atliekami bent 1 % mėšlo vežimo operacijų patikrinimai vietoje. Patikrinimai apima bent jau lydraščių vertinimą, mėšlo kilmės ir paskirties vietos tikrinimą ir vežamo mėšlo mėginių ėmimą.

4.   Kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai ir priemonės, reikalingi patikrinti, ar laikomasi šio sprendimo. Kai atliekant kontrolę aptinkama, kad šio sprendimo nesilaikoma, kompetentingos institucijos imasi veiksmų padėčiai ištaisyti. Konkrečiai, 5, 6 ir 7 straipsnių nesilaikantiems ūkininkams kitais metais leidžianti nukrypti nuostata nesuteikiama.

12 straipsnis

Ataskaitos

Kiekvienais metais iki gruodžio mėn., o 2015 m. – iki rugsėjo mėn. kompetentingos institucijos Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje pateikiama ši informacija:

a)	leidžiančios nukrypti nuostatos vykdymo įvertinimas, grindžiamas konkrečių ūkių patikinimais, mėšlo vežimo patikrinimais ir informacija apie sąlygų nesilaikančius ūkius, parengta pagal administracinės kontrolės ir patikrinimų vietoje rezultatus;

b)	informacija apie mėšlo apdorojimą, įskaitant tolesnį kietųjų dalių perdirbimą ir panaudojimą, ir išsamūs duomenys apie apdorojimo sistemų savybes, jų veiksmingumą, apdoroto mėšlo sudėtį ir galutinę kietųjų dalių paskirties vietą;

c)	žemėlapiai, kuriuose nurodomi mažai organinių medžiagų turintys plotai, ir priemonės, kurių imtasi siekiant paskatinti naudoti stabilizuotąsias kietąsias dalis mažai organinių medžiagų turinčiame dirvožemyje, kaip nurodyta šio įgyvendinimo sprendimo 5 straipsnio 2 dalyje;

d)	kiekvieno ūkio, kuriam taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, apdoroto mėšlo sudėties, sudėties pokyčių ir apdorojimo veiksmingumo vertinimo metodikos, nurodytos šio įgyvendinimo sprendimo 5 straipsnio 3 dalyje;

e)	amoniako ir kitų apdorojant mėšlą susidarančių teršalų sąrašas, nurodytas šio įgyvendinimo sprendimo 5 straipsnio 4 dalyje;

f)	sudarytas elektros laidumo matavimo protokolas ir žemėlapiai, kuriuose parodyti druskėjimo paveikti plotai, nurodyti šio įgyvendinimo sprendimo 6 straipsnio 12 dalyje;

g)	metodikos, skirtos patikrinti, ar suteiktos leidžiančios nukrypti nuostatos suderinamos su mėšlo apdorojimo įrenginių pajėgumu, nurodytu šio įgyvendinimo sprendimo 8 straipsnio 1 dalyje;

h)	metodikos, skirtos patikrinti, ar kiekviena leidžianti nukrypti nuostata suderinama su leistinu vandens naudojimu ūkyje, kuriam taikoma leidžianti nukrypti nuostata, kaip nurodyta šio įgyvendinimo sprendimo 8 straipsnio 2 dalyje;

i)

šio įgyvendinimo sprendimo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyti žemėlapiai, kuriuose nurodoma ūkių, gyvulių ir žemės ūkio paskirties žemės procentinės dalys, kurioms taikomos individualios leidžiančios nukrypti nuostatos, ir žemėlapiai, kuriuose parodomas vietinės žemės naudojimas, taip pat duomenys apie sėjomainą ir žemės ūkio praktiką ūkiuose, kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata;

j)	vandens stebėsenos rezultatai, įskaitant informaciją apie požeminio ir paviršinio vandens kokybės tendencijas, leidžiančios nukrypti nuostatos poveikį vandens kokybei, nurodytą šio įgyvendinimo sprendimo 10 straipsnio 2 dalyje;

k)	pažeidžiamiausių vandens telkinių, nurodytų šio įgyvendinimo sprendimo 10 straipsnio 3 dalyje, sąrašas;

l)	šio įgyvendinimo sprendimo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytose stebėjimo vietose gautų duomenų santrauka ir įvertinimas.

13 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas taikomas kartu su reglamentais, kuriais Emilijos-Romanijos (2011 m. rugsėjo 5 d. Sprendimas Nr. 1273/2011), Lombardijos (2011 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas Nr. IX/2208), Pjemonto (2011 m. rugsėjo 19 d. Sprendimas Nr. 18–2612) ir Veneto (2011 m. liepos 26 d. Sprendimas Nr. 1150) regionuose įgyvendinama veiksmų programa

Šis sprendimas taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

Jis taikomas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

14 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.

---

(1)  OL L 375, 1991 12 31, p. 1.

---