PRIEDAS

STANDARTINĖ

„NATURA 2000“ DUOMENŲ FORMA

Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos ir Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos

STANDARTINĖ DUOMENŲ FORMA

Skirta specialios apsaugos teritorijoms (SAT), pasiūlytoms Bendrijos svarbos teritorijoms (pBST), Bendrijos svarbos teritorijoms (BST) ir specialioms saugomoms teritorijoms (SST)

1.   TERITORIJOS IDENTIFIKACIJA

2.   TERITORIJOS LOKALIZACIJA

3.   EKOLOGINĖ INFORMACIJA

4.   TERITORIJOS APRAŠAS

5.   TERITORIJOS APSAUGOS STATUSAS (NEPRIVALOMA)

6.   TERITORIJOS VALDYMAS

7.   TERITORIJOS ŽEMĖLAPIS

STANDARTINĖ DUOMENŲ FORMA

AIŠKINAMOSIOS PASTABOS

TURINYS

PRIEDAS

1.	TERITORIJOS IDENTIFIKACIJA

1.1.	Teritorijos tipas

1.2.	Teritorijos kodas

1.3.	Teritorijos pavadinimas

1.4.	Pirmojo pildymo data

1.5.	Atnaujinimo data

1.6.	Respondentas

1.7.	Teritorijos nustatymo ir įsteigimo arba klasifikavimo datos

2.	TERITORIJOS LOKALIZACJA

2.1.	Teritorijos centro lokalizacija

2.2.	Teritorijos paviršiaus plotas

2.3.	Teritorijoje esančio jūros ploto dalis

2.4.	Teritorijos ilgis (neprivaloma)

2.5.	Administracinio regiono kodas ir pavadinimas

2.6.	Biogeografinis (-iai) regionas (-ai)

3.	EKOLOGINĖ INFORMACIJA

3.1.	Teritorijoje aptinkami buveinių tipai ir teritorijos įvertinimas jų atžvilgiu

3.2.	Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnyje nurodytos ir Direktyvos 92/43/EEB II priede išvardytos rūšys ir teritorijos įvertinimas jų atžvilgiu

3.3.	Kitos svarbios floros ir faunos rūšys (neprivaloma)

4.	TERITORIJOS APRAŠYMAS

4.1.	Bendra teritorijos charakteristika

4.2.	Kokybė ir svarba

4.3.	Teritorijos grėsmės, jai daromas neigiamas poveikis ir veikla, daranti jai poveikį

4.4.	Nuosavybė (neprivaloma)

4.5.	Dokumentacija (neprivaloma)

5.	TERITORIJOS APSAUGOS STATUSAS (NEPRIVALOMA)

5.1.	Apsaugos statusas nacionaliniu ir regiono lygmeniu

5.2.	Aprašomos teritorijos ir kitų teritorijų (gretimų teritorijų ir kitų apsaugos statuso tipų teritorijų) ryšys

5.3.	Teritorijos įsteigimas

6.	TERITORIJOS VALDYMAS

6.1.	Už teritorijos valdymą atsakinga įstaiga

6.2.	Valdymo planas

6.3.	Apsaugos priemonės (neprivaloma)

7.	TERITORIJOS ŽEMĖLAPIS

Priedėlis

Santrumpų sąrašas

EB	Europos Bendrijos
EEB	Europos Ekonominė bendrija
GIS	Geografinės informacijos sistema
INSPIRE	Erdvinės informacijos infrastruktūra Europoje
pBST	Pasiūlyta Bendrijos svarbos teritorija
BST	Bendrijos svarbos teritorija
SST	Speciali saugoma teritorija
SDF	Standartinė duomenų forma
SAT	Specialios apsaugos teritorija

ĮVADAS

„NATURA 2000“ – ekologinis tinklas, sukurtas siekiant išsaugoti Bendrijos svarbos laukinių gyvūnų ir augalų rūšis ir natūralias buveines Sąjungoje. Tinklą sudaro teritorijos, klasifikuotos pagal Paukščių direktyvą, kuri pirmą kartą priimta 1979 m. (Direktyva 2009/147/EB) ir Buveinių direktyvą, kuri priimta 1992 m. (Direktyva 92/43/EEB).

Tinklo „NATURA 2000“ sėkmė labai priklauso nuo informacijos apie Bendrijos svarbos buveines ir rūšis lygio. Todėl reikia, kad duomenys ir informacija būtų teikiami pagal tam tikrą struktūrą ir juos būtų galima palyginti.

Teisinis pagrindas teikti duomenis šiame „NATURA 2000“ įgyvendinimo etape išdėstytas Buveinių direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje teigiama, kad „informaciją sudaro teritorijos žemėlapis, jos pavadinimas, lokalizacija, plotas ir duomenys, gauti taikant III priede (1 etapas) nurodytus kriterijus; ji pateikiama Komisijos nustatyta forma, 21 straipsnyje nurodyta tvarka“. Paukščių direktyvos 4 straipsnio 3 dalimi valstybės narės jau įpareigotos „pateikti Komisijai visą reikiamą informaciją, kad ji galėtų imtis atitinkamų iniciatyvų bendradarbiavimui užtikrinti, kuris būtinas, kad (4 straipsnio) 1 ir 2 dalyse minimos teritorijos sudarytų nuoseklią visumą, atitinkančią šių rūšių apsaugos reikalavimus geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma ši direktyva“.

Standartinės duomenų formos paskirtis ir naudojimas

Pagrindiniai „NATURA 2000“ standartinės duomenų formos (SDF) ir jų pagrindu sudarytų duomenų bazių tikslai yra:

1)

teikti reikiamą informaciją, kuri leistų Komisijai drauge su valstybėmis narėmis koordinuoti vientisam tinklui „NATURA 2000“ sukurti ir prižiūrėti reikalingas priemones ir įvertinti tinklo veiksmingumą apsaugant Direktyvos 92/43/EEB I priede išvardytas buveines bei II priede išvardytų rūšių buveines, taip pat Direktyvos 2009/147/EEB I priede išvardytų paukščių rūšių bei kitų šia direktyva saugomų migruojančių paukščių rūšių buveines;

2)	atnaujinti pagal Buveinių direktyvą sudarytus BST ir (arba) SST Sąjungos sąrašus;

3)

teikti informaciją, kuri padėtų Komisijai priimant kitus sprendimus, siekiant užtikrinti, kad kitose Komisijos veiklos politinėse srityse ir sektoriuose, ir konkrečiau regioninės, žemės ūkio, energetikos, transporto bei turizmo politikos srityse, būtų visapusiškai atsižvelgiama į tinklą „NATURA 2000“;

4)	padėti Komisijai ir atitinkamiems komitetams pasirinkti finansavimo veiksmus pagal „LIFE+“ ir kitas finansines priemones, kai su teritorijų apsauga susiję duomenys gali palengvinti sprendimų priėmimą;

5)	turėti nuoseklią ir naudingą formą, kurią naudojant būtų galima keistis informacija apie „Natura 2000“ teritorijas ir ją perduoti pagal INSPIRE reglamento ir kitų Komisijos teisės aktų, taip pat susitarimų dėl galimybės naudotis informacija (pvz., Orhuso konvencijos) nuostatas;

6)	naudoti atliekant mokslinius tyrimus, planuojant ir kitiems tikslams, kuriais siekiama prisidėti prie išsaugojimo politikos;

7)	turėti patikimą nuorodų ir informacijos šaltinį vertinant konkrečias problemas galimų Sąjungos teisės pažeidimo atveju.

Kadangi standartinėmis duomenų formomis Sąjungos lygmeniu dokumentuojama tinklo „NATURA 2000“ informacija, SDF laikomos svarbiu informacijos šaltiniu visiems šiems tikslams. Siekiant, kad tokia dokumentacija gerai atitiktų savo paskirtį, ji turėtų būti pakankamai dažnai atnaujinama. Valstybėms narėms griežtai rekomenduojama reguliariai ją atnaujinti remiantis geriausia turima informacija. Pavyzdžiui, atnaujinant SDF galima būtų įtraukti naujus stebėjimo pagal 11 straipsnį rezultatus, naują valdymo planavimo, poveikio vertinimų informaciją ir pan. Vis dėlto, minėtoje direktyvoje nėra aiškaus reikalavimo be stebėjimo, atliekamo pagal Buveinių direktyvos 11 straipsnį, dar atskirai stebėti kiekvieną teritoriją.

Nors tam tikri valstybių narių padaryti SDF pakeitimai gali turėti teisinių pasekmių (pvz., Komisijos sprendimu padaromi Sąjungos sąrašų pakeitimai), nelaikoma, kad SDF atnaujinimas automatiškai turi teisinį poveikį: pavyzdžiui, jei teritorijoje nebelieka tam tikros rūšies, tai nebūtinai bus aiškinama kaip netinkamo valdymo rezultatas ir automatiškai nebus imtasi teisinių veiksmų. Lygiai taip pat, jei SDF dalyje, skirtoje grėsmėms ir neigiamam poveikiui, pateikiama informacijos apie neigiamą poveikį teritorijoje, tai nereiškia, kad valstybė narė neatlieka savo įsipareigojimų, nes visą tokią informaciją reikia vertinti atsižvelgiant į kontekstą.

Peržiūrėta standartinė duomenų forma

Pirmoji standartinė duomenų forma (SDF) priimta 1997 m. (Sprendimas 97/266/EB). 2008 m. valstybės narės ir Komisija pareiškė, kad reikia patobulinti, supaprastinti ir modernizuoti duomenų, reikalaujamų pagal abi direktyvas, srautą, todėl pradėta SDF peržiūra. Ji vyko glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis techninėje darbo grupėje (Ataskaitų teikimo ekspertų grupė, angl. Expert Group on Reporting).

SDF peržiūrėta siekiant pagerinti galimybes gauti tinklui „NATURA 2000“ reikalingus duomenis ir tų duomenų kokybę. Todėl tam tikros senosios formos dalys pašalintos, nes jos tapo nereikalingos; čia ypač atsižvelgta į tai, kad erdvinės informacijos infrastruktūra teikia geresnes skaitmeninių erdvinių duomenų gavimo galimybes. Be to, užpildytos tam tikros spragos (pvz., informacija apie tai, kokią teritorijų dalį sudaro jūros plotas) ir ekologinės informacijos duomenų struktūroje atlikta būtinų patobulinimų.

Dar viena peržiūros priežastis buvo greita duomenų valdymo informacinių technologijų raida (pvz., automatinė kokybės patikra arba tikslus pateiktų duomenų skirtumų nustatymas) ir vis didėjantis skaitmeninės geografinės informacijos ir analizės priemonių prieinamumas. Todėl nebereikia popierinių žemėlapių ar formų – duomenys turi būti pateikiami tik elektronine forma.

Šiame dokumente pateikiama informacija apie skirtingus SDF duomenų laukus ir apie reikiamą geografinę informaciją ir paaiškinama, kaip forma turėtų būti pildoma.

„NATURA 2000“ informacinis portalas

Vis dėlto, laikui bėgant, tam tikri elementai keisis, o kiti turės būti keičiami dėl technologijų vystymosi. Tokie elementai pateikiami „NATURA 2000“ informaciniame portale: jie bus nuolat atnaujinami ir dėl jų bus galima konsultuotis. Šie elementai susiję su: pamatiniais dokumentais (pvz., rūšių kodavimo), technine pagalbine medžiaga (pvz., duomenų modeliu, taikomosiomis programomis), taip pat su gairėmis, kuriomis siekiama, kad visos valstybės narės tinkamai naudotųsi SDF, ir kuriose aprašytos techninės bei administracinės procedūros ir nurodyta, kaip pateikti duomenis Komisijai. Kadangi informacinis portalas yra svarbi SDF dokumentacijos dalis, visų portale pateikiamų dokumentų, kuriuos tvarko Aplinkos generalinis direktoratas ir Buveinių komitetas (žr. priedą), pakeitimus turėtų pirmiau patvirtinti Buveinių komitetas (1). Nuoroda į informacinį portalą pateikiama Komisijos Aplinkos GD interneto svetainėje. Šiame portale pateikiami pamatiniai dokumentai išvardyti priede.

„Natura 2000“ standartinė duomenų forma ir jos pagrindu sukurta duomenų bazė

Standartinė duomenų forma pildoma apie kiekvieną pasiūlytą, įsteigtą ar klasifikuotą teritoriją. Dvi ar daugiau „Natura 2000“ teritorijų gali būti tarpusavyje susijusios. 1 paveiksle parodytos trys galimos „Natura 2000“ teritorijų sąsajos. Jei dvi teritorijos persidengia (tačiau nėra identiškos) arba jei viena iš jų yra kitoje, pildomos dvi atskiros formos.

Privaloma pildyti visus SDF laukelius, nebent konkrečiai nurodyta kitaip.

1.   TERITORIJOS IDENTIFIKACIJA

1.1.   Teritorijos tipas

Šiuo vienos raidės kodu nurodoma, ar teritorija paskirta pagal Buveinių direktyvą (pBST, BST arba SST), ar klasifikuota kaip specialios apsaugos teritorija (SAT), ar jai taikomi abu šie variantai. Jei BST ir SAT persidengia, tačiau nėra identiškos, teritorijos laikomos atskirais objektais.

1 paveikslas

Galimos teritorijų sąsajos

	A	Įsteigta SAT Pildoma viena SAT forma
	B	pBST, BST arba SST Pildoma viena pBST, BST arba SST forma
	C	pBST, BST arba SST plotas yra toks pats kaip įsteigtosios SAT Pildoma viena pBST, BST arba SST ir SAT forma
		Jei BST ir SAT persidengia, tačiau nėra identiškos, teritorijos laikomos atskiromis teritorijomis. Kiekvienai iš jų pildoma po atskirą formą.

1.2.   Teritorijos kodas

Kiekviena teritorija žymima unikaliu kodu, kurį sudaro devyni ženklai ir kuris susideda iš dviejų dalių:

1.	pirmosios dvi raidės žymi valstybę. Taikoma Sąjungos taisyklė dėl dviraidžio ISO 3166 valstybės kodo naudojimo (žr. informacinį portalą) (2).

2.	likusieji septyni ženklai, kuriais sukuriamas unikalus kiekvienos teritorijos raidinis-skaitmeninis kodas, priskiriami laikantis logiškos ir nuoseklios sistemos, kurią nustato atsakinga nacionalinė institucija. Kadangi kodais nustatomas teritorijų tapatumas, laikui bėgant jie neturi būti keičiami.

1.3.   Teritorijos pavadinimas

Teritorijų pavadinimai rašomi vietine kalba. Taip išvengiama sudėtingų vertimų, o esamų duomenų integravimas šalies ar vietos lygiu yra paprastesnė. Jei skiriasi pats raidynas (pvz., graikų arba kirilica), pavadinimai transliteruojami lotyniškomis raidėmis. Teritorijos pavadinimo nenurodykite didžiosiomis raidėmis (pvz., rašykite „Gave de Pau“, o NE „GAVE DE PAU“).

1.4.   Pirmojo pildymo data

Įrašykite datą, kurią pageidautumėte matyti kaip SDF pateikiamų duomenų pirmojo pildymo datą. Duomenų laukelį sudaro langeliai metams įrašyti (keturi skaitmenys), po jų nurodomas mėnuo skaitmenine forma (du skaitmenys).

Pavyzdys. 199305 – duomenys pirmą kartą užpildyti 1993 m. gegužės mėn.

Jei teritorija išplečiama, pirmojo duomenų pildymo datos nekeiskite, nes ši data naudojama tik kaip pirmojo duomenų apie teritoriją pateikimo data. Teritorijos išplėtimo datą įrašykite į laukelį „atnaujinimo data“ (žr. 1.5 skirsnį).

1.5.   Atnaujinimo data

Įrašykite datą, kada buvo paskutinį kartą atnaujinta informacija apie šią teritoriją, naudodami 1.4 skirsnyje pateikto pavyzdžio formatą. Jei teikiami naujos teritorijos duomenys, „atnaujinimo datos“ laukelį palikite tuščią. Jei informacija atnaujinta keletą kartų, šiame laukelyje nurodoma paskutinio jos keitimo data.

1.6.   Respondentas

Čia įrašykite duomenis teikiančios organizacijos (pvz., kompetentingos administracinės institucijos) oficialią kontaktinę informaciją. Respondentas turėtų būti asmuo ryšiams techniniais klausimais; respondentas gali būti atskira organizacijos dalies (pvz., skyriaus) pareigybė.

1.7.   Teritorijos nustatymo ir įsteigimo arba klasifikavimo datos

Gali būti nurodomos trys privalomos datos: data, kurią teritorija klasifikuota kaip SAT; data, kurią teritorija pasiūlyta kaip BST ir data, kurią teritorija valstybėje narėje įsteigta kaip SST. Smulkesniuose laukeliuose nurodomi šių datų metai ir mėnuo. Tais atvejais, kai teritorija buvo įsteigta, o vėliau jos ribos išplėstos, nurodomi metai, kai ji pirmą kartą įtraukta į sąrašą, tačiau pateikiamas naujausias bendras teritorijos plotas.

Datos, kurią teritorija patvirtinta kaip BST, valstybės narės pildyti neprivalo; patvirtinimo data (atitinkamo Sąjungos sąrašo priėmimo data) yra nurodyta Aplinkos GD dokumentuose.

Tam skirtame laisvo teksto laukelyje įrašykite nacionalinių teisės aktų, kuriais įsteigta SST ir (arba) SAT, nuorodą. Neprivalomame laisvo teksto laukelyje „Paaiškinimai“ galima pateikti papildomų paaiškinimų, pvz., dėl teritorijų, kurias sudaro iš pradžių buvusios atskiros SAT ir (arba) BST, klasifikacijos ar įsteigimo datų.

2.   TERITORIJOS LOKALIZACJA

2.1.   Teritorijos centro lokalizacija

Teritorijos centro geografinės koordinatės (ilguma ir platuma) nurodomos dešimtainiais laipsniais. Ilgumos vertės į vakarus nuo Pradinio Grinvičo meridiano nurodomos kaip neigiamos vertės, o į rytus – kaip teigiamos vertės (siekiant aiškumo prieš jas galima rašyti „+“, tačiau jei jokio ženklo nėra, suprantama, kad vertė yra teigiama).

Teritorijų, kurias sudaro keletas atskirų plotų, atveju pateikiamos pagrindinio ploto koordinatės (praktiniais sumetimais siūlome pasirinkti didžiausią plotą). Nurodytos teritorijos koordinatės turi būti pačioje teritorijoje. Nustatant centro koordinates automatiškai, reikia būti atidiems. Toliau pateikiamas teritorijos, kurią sudaro keli daugiakampiai, pavyzdys: a paveiksle parodyta, kaip koordinatės buvo nustatytos automatiškai, tačiau atkreipkite dėmesį, kad didžiausio daugiakampio koordinatės yra už daugiakampio ribų; kitame b paveiksle nustatytos tik vieno didžiausio ploto koordinatės, nors jos yra už teritorijos ribų; trečiame c paveiksle nustatytos didžiausio ploto koordinatės ir jos yra daugiakampio ribose. Teisingas tik trečiasis c variantas (3).

Laipsniai, minutės ir sekundės (DMS) konvertuojami tiesiogiai. DMS vertė į dešimtainius laipsnius konvertuojama pagal formulę (D + M/60 + S/3600), pvz., VAKARŲ ilguma 9° 15′ 30″, platuma 54° 36′ 30″ tampa ilguma –9,2583, platuma 54,6083.

2.2.   Teritorijos paviršiaus plotas

Nurodykite kuo tiksliau žinomą bendrą paviršiaus plotą hektarais; galima nurodyti skaičius po kablelio. Jei paviršiaus ploto apskaičiuoti neįmanoma, 2.4 skirsnyje (teritorijos ilgis) įrašykite teritorijos ilgį; tik tokiu atveju galite laukelį „teritorijos paviršiaus plotas“ palikti tuščią.

Urvai. Valstybės narės raginamos, kai tik įmanoma, nurodyti spėjamą urvų paviršiaus plotą; kitu atveju pildykite 2.4 skirsnį.

Jei ilgainiui teritorijos plotas keitėsi, pateikiamas naujausias bendras teritorijos plotas.

2.3.   Teritorijoje esančio jūros ploto dalis

Turi būti nurodyta, kokią teritorijos procentinę dalį sudaro jūros plotas. Pakrantės apibrėžtis, pagal kurią nustatoma jūrinė riba, turėtų atitikti tarptautinę (pvz., JT jūrų teisės konvencija – UNCLOS) arba nacionalinę teisę. Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai naudotą ribos aprašymą; po to jis bus skelbiamas informaciniame portale (pvz., „zona, prasidedanti nuo pavasario atoslūgio žemiausios ribos“).

Jei tikslių duomenų nėra, pateikite apytikslius skaičiavimus. Jei ilgainiui jūros ploto dalis keitėsi, nurodoma naujausia jūros ploto procentinė dalis.

2.4.   Teritorijos ilgis (neprivaloma)

Šį laukelį pildykite, jei tai aktualu (pvz., uolų atveju). Teritorijos ilgis nurodomas kilometrais.

Jei 2.2 skirsnyje paviršiaus plotas nenurodomas, čia turi būti nurodomas apytikriai apskaičiuotas teritorijos ilgis.

Jei ilgainiui teritorijos ilgis keitėsi, pateikiamas naujausias bendras teritorijos ilgis.

2.5.   Administracinio regiono kodas ir pavadinimas

Eurostatas parengė standartinę hierarchinę Europos Sąjungos regionų kodavimo sistemą, skirtą statistinėms nuorodoms. Komisija šią kodavimo sistemą privalo naudoti visais atvejais, kai taikomi regionų kodai (žr. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 (4)). Išsamus aprašymas taip pat pateikiamas Eurostato interneto svetainėje.

Nurodomi kiekvienos teritorijos 2 lygmens NUTS kodai (privaloma nurodyti bent vieną kodą). Jei teritorija driekiasi per kelis regionus, į duomenų bazę įrašoma tiek kodų, kiek yra su ja susijusių regionų. Regionų pavadinimai reikalingi kryžminiam patikrinimui. Jei teritorija yra ne NUTS regione, įrašykite papildomo NUTS regiono kodą (pvz., papildomo 2 lygmens Belgijos regiono teisingas kodas yra „BEZZ“, o neteisingas „BE0“). Kodus galima rasti informaciniame portale.

2.6.   Biogeografinis (-iai) regionas (-ai)

Remdamiesi biogeografinių regionų žemėlapiu (žr. informacinį portalą), nurodykite, kuriame regione ar regionuose yra ši teritorija, pažymėdami atitinkamus langelius; jūrų teritorijoms tai netaikoma.

Jei teritorija yra daugiau nei viename regione, nurodoma jos procentinė dalis konkrečiuose regionuose (neprivaloma).

Papildoma informacija apie jūrų regionus. Standartinėse duomenų formose jūrų regionai nurodomi dėl praktinių ir (arba) techninių priežasčių ir tai taikoma toms valstybėms narėms, kuriose vienas sausumos biogeografinis regionas ribojasi su dviem jūrų regionais; kitų priežasčių pildyti nėra. Naujausias biogeografinių regionų ir jūrų regionų ribas bei jų kodus galima atsisiųsti iš informacinio portalo.

3.   EKOLOGINĖ INFORMACIJA

Pranešdamos apie teritorijas, klasifikuotas kaip SAT pagal Paukščių direktyvą, valstybės narės nurodo:

—	visą aktualią informaciją apie rūšis, kurioms taikomas Paukščių direktyvos 4 straipsnis, t. y. į I priedą įtrauktas rūšis ir į I priedą neįtrauktas reguliariai aptinkamas migruojančias rūšis (3.2 skirsnis) (privaloma),

—

jei teritorija ar tam tikra jos dalis pagal Direktyvą 92/43/EEB taip pat pripažįstama Bendrijos svarbos teritorija arba taip pat įsteigiama kaip pBST, BST arba SST, informaciją apie I priedo buveines (3.1 skirsnis) ir II priedo floros ir faunos rūšis (3.2 skirsnis) visoje teritorijoje ar atitinkamoje jos dalyje (privaloma),

—	visa kita aktuali informacija apie floros ir faunos rūšis (3.3 skirsnis) yra pageidautina (neprivaloma),

—

tais atvejais, kai teritorija klasifikuota kaip SAT, bet pagal Direktyvą 92/43/EEB ji visa ar jos dalis nėra pripažįstama Bendrijos svarbos teritorija, tačiau tam tikra informacija apie natūralias buveines ar floros ir faunos rūšis yra aktuali paukščių rūšių, dėl kurių SAT buvo įsteigta, apsaugai, tokia informacija yra pageidautina (neprivaloma).

Pranešdamos apie teritorijas, klasifikuotas pagal Buveinių direktyvą (pBST, BST, SST), valstybės narės nurodo:

—	visą aktualią informaciją apie I priedo buveinių tipus (3.1 skirsnis) ir II priedo floros ir faunos rūšis (3.2 skirsnis) (privaloma),

—	jei teritorija ar tam tikra jos dalis kartu klasifikuota kaip SAT, visą aktualią informaciją apie I priedo paukščių rūšis ir migruojančias rūšis pagal Direktyvą 2009/147/EB (3.2 skirsnis) (neprivaloma),

—	visa kita aktuali informacija apie floros ir faunos rūšis (3.3 skirsnis) yra pageidautina (neprivaloma).

3.1.   Teritorijoje aptinkami buveinių tipai ir teritorijos įvertinimas jų atžvilgiu

i)   Teritorijoje esančių I priedo buveinių tipų kodai ir jų užimamas paviršiaus plotas

Kodas. Įrašykite keturženklį Direktyvos 92/43/EEB I priedo buveinės tipo kodą. Turėtų būti naudojami tik galiojančiame Buveinių direktyvos I priede nurodyti kodai, o ankstesnėse aiškinimo vadovo versijose nurodyti potipių kodai neturėtų būti naudojami.

Prioritetinės formos (PF). Pastaba. Jei teritorijoje yra 6210, 7130 ir 9430 buveinių tipų prioritetinės formos (priklausomai nuo charakteristikų, šių tipų buveinės gali būti ir prioritetinės, ir ne), nurodykite prioritetinę formą stulpelyje „PF“ įrašydami „x“ (žr. tolesnį pavyzdį). Dėl techninių priežasčių I priede kaip kodo dalis naudojamas „*“ ženklas šiame papildomame stulpelyje pakeičiamas „x“ ženklu. (Jei teritorijoje yra ir prioritetinių, ir neprioritetinių formų, įrašai apie kiekvieną formą pildomi atskirai).

Nebuvimas (NP) (neprivaloma). Jei I priedo buveinės tipo, dėl kurio įsteigta teritorija (t. y. kuris pradžioje ten buvo), teritorijoje nebėra, labai rekomenduojama tai nurodyti „NP“ stulpelyje pažymint „x“ (kita alternatyva – iš SDF ištrinti informaciją apie šį buveinių tipą).

Plotas. Turi būti pažymėtos visos konkrečioje teritorijoje aptinkamos I priedo buveinės ir nurodomas jų užimamas plotas hektarais (žr. 2 pav.) Galima nurodyti dešimtaines vertes.

Tam tikrais atvejais I priedo buveinės gali persidengti (pvz., žiotyse gali būti smėlėtų seklumų). Tokiu atveju nurodykite kiekvienos buveinės plotą (pvz., žiočių plotą ir smėlėtų seklumų dydį); dėl to bendras I priedo buveinių plotas gali būti didesnis negu teritorijos plotas. Jei laikoma, kad tai neįmanoma, galite iš didesnės buveinės ploto atimti mažesnės buveinės plotą.

Atkreipkite dėmesį: jei turėtumėte nurodyti, kad teritorijoje rengiamasi įkurti tam tikrą buveinę, laukelyje „plotas“ įrašykite „–1“.

Urvai. Urvų atveju (8310, 8330) galite įrašyti jų skaičių, jei apytikrio ploto apskaičiuoti neįmanoma.

Duomenų kokybė. Laukelyje „duomenų kokybė“ nurodykite matavimo kokybę. Duomenų kokybę, kiek įmanoma, nurodykite taip: G = „gera“ (pvz., pagrįsti tyrimais); M = „vidutinė“ (pvz., pagrįsti daliniais duomenimis ir ekstrapoliacija); P = „prasta“ (pvz., apytikriai skaičiavimai).

ii)   Teritorijos vertinimo kriterijai pagal tam tikrą I priede pateiktą natūralios buveinės tipą (pagal III priedo A skirsnį)

—   REPREZENTATYVUMAS: = III priedo A skirsnio a punktas: buveinės tipo reprezentatyvumo laipsnis teritorijoje.

III priedo A skirsnio a punkto kriterijus turėtų būti siejamas su I priedo buveinių tipų aiškinimo vadovo nuostatomis, nes šiame vadove pateiktos apibrėžtys, nurodytos būdingos rūšys ir kiti reikalingi elementai. Reprezentatyvumo laipsnis leidžia įvertinti, kiek tam tikras buveinės tipas yra įprastas. Prireikus tokiame vertinime reikėtų taip pat atsižvelgti į atitinkamo buveinės tipo reprezentatyvumą nagrinėjamoje teritorijoje pagal buveinių tipų grupę arba pagal tam tikrą skirtingų buveinių tipų derinį.

Jei nėra praktinių (kiekybinių) duomenų, kuriuos būtų galima palyginti, arba kriterijaus išmatuoti neįmanoma, buveinės tipą galima įvertinti pasitelkus geriausią ekspertų vertinimą (angl. best expert judgement).

Reikėtų naudoti tokią vertinimo sistemą:

A–

puikus reprezentatyvumas,

B–

geras reprezentatyvumas,

C–

reikšmingas reprezentatyvumas.

Be to, visi atvejai, kai tam tikro tipo buveinių nagrinėjamoje teritorijoje aptinkama ne itin daug, turi būti nurodyti ketvirtojoje kategorijoje:

D–

nereikšminga dalis.

Jei teritorijoje yra tik tos I priedo buveinių formos, kurias išsaugoti yra mažiau svarbu, įrašykite „D“ (nereikšminga dalis). Pavyzdžiui, labai menkos miškingos vietovės, kuriose nėra daugelio įprastų rūšių, turėtų būti žymimos „D“.

Jei teritorijos reprezentatyvumas tam tikro tipo buveinės atžvilgiu priskiriamas D kategorijai (nereikšminga dalis), apie šį buveinės tipą nagrinėjamoje teritorijoje nereikia nurodyti jokių duomenų pagal kitus vertinimo kriterijus. Tokiais atvejais laukeliuose „Santykinis plotas“, „Apsaugos statusas“ ir „Bendras įvertinimas“ nieko nereikia žymėti.

—   SANTYKINIS PLOTAS: = III priedo A skirsnio b punktas: šio tipo natūralios buveinės užimamas nagrinėjamos teritorijos plotas, palyginti su bendru plotu, kurį visos valstybės teritorijoje užima šio tipo natūralios buveinės.

Teoriškai, vertinant A skirsnio b punkto kriterijų, reikėtų išmatuoti nagrinėjamos teritorijos paviršiaus plotą, kurį užima šio tipo buveinės, ir bendrą valstybės teritorijos plotą, kurį užima to paties tipo buveinės. Nors tai akivaizdu, tokius matavimus atlikti gali būti nepaprastai sudėtinga, ypač tuos, kurie susiję su visos valstybės plotu.

Šis kriterijus turėtų būti išreiškiamas kaip procentinė dalis „p“. Ar abiejų matavimų rezultatai būtų žinomi arba juos būtų galima gauti (taigi, ir apskaičiuoti procentinę dalį), ar rezultatas būtų vertinamojo pobūdžio, pagrįstas geriausiu vertinimu (labiau tikėtina situacija), „p“ vertinimas pagal tam tikrų klasių intervalus turėtų vykti pagal tokį progresyvinį modelį:

A	:	100 ≥ p > 15 %
B	:	15 ≥ p > 2 %
C	:	2 ≥ p > 0 %

—   APSAUGOS LAIPSNIS: = III priedo A skirsnio c punktas: atitinkamo tipo natūralios buveinės struktūros ir funkcijų apsaugos laipsnis, taip pat atkūrimo galimybės.

Kriterijų sudaro trys smulkesni kriterijai:

i)	struktūros apsaugos laipsnis;

ii)	funkcijų apsaugos laipsnis;

iii)	atkūrimo galimybės.

Nors minėtuosius smulkesnius kriterijus galima būtų vertinti atskirai, vis tik juos reikėtų derinti formuojant reikalavimus siūlomų teritorijų atrankai į nacionalinį sąrašą, nes jų poveikis procesui yra sudėtingas ir persipynęs tarpusavyje.

i)   Struktūros apsaugos laipsnis

Šis smulkesnis kriterijus turėtų būti siejamas su I priedo buveinių aiškinimo vadovu, kadangi šiame vadove pateikta apibrėžtis, būdingų rūšių sąrašas ir kiti reikalingi elementai.

Lyginant pasirinkto teritorijoje aptinkamos buveinės tipo struktūros duomenis su aiškinimo vadovo duomenimis (ir kita tinkama moksline informacija) ir netgi su to paties tipo buveinėmis kitose teritorijose, turėtų būti įmanoma „geriausio ekspertų vertinimo“ pagrindu suformuoti tokią vertinimo sistemą:

I	–	puiki struktūra,
II	–	struktūra gerai išsaugota,
III	–	vidutiniška ar iš dalies pažeista struktūra.

Tais atvejais, kai įvertinama kaip „puiki struktūra“, visą A skirsnio c punkto kriterijų reikia priskirti „A: puiki apsauga“ kategorijai, nepriklausomai nuo to, kaip įvertinti kiti du smulkesni kriterijai.

Tais atvejais, kai buveinės tipas nagrinėjamoje teritorijoje nėra „puikios struktūros“, būtina įvertinti kitus du smulkesnius kriterijus.

ii)   Funkcijų apsaugos laipsnis

Gali būti sudėtinga apibūdinti ir išmatuoti tam tikro tipo buveinės funkcijas nagrinėjamoje teritorijoje ir jų apsaugą, įvertinant jas nepriklausomai nuo kitų buveinių tipų. Dėl šios priežasties naudinga kitaip pavadinti „funkcijų apsaugą“ ir kalbėti apie nagrinėjamos teritorijos atitinkamos buveinės perspektyvas (gebėjimą ar tikimybę) išlaikyti savo struktūrą ateityje, atsižvelgiant į, viena vertus, galimus neigiamus poveikius ir, kita vertus, visas galimas pagrįstas apsaugos priemones.

I	–	puikios perspektyvos,
II	–	geros perspektyvos,
III	–	vidutiniškos ar nepalankios perspektyvos.

Tais atvejais, kai pogrupis įvertinamas kaip I – puikios perspektyvos arba II – geros perspektyvos, o pagal pirmą smulkesnį kriterijų įvertinamas kaip II – struktūra gerai išsaugota, visą A skirsnio c punkto kriterijų reikia priskirti atitinkamai kategorijai A – puiki apsauga arba B – gera apsauga, nepriklausomai nuo to, kaip vertinamas trečiasis smulkesnis kriterijus, kuris nebeturėtų būti nagrinėjamas.

Tais atvejais, kai pogrupis įvertinamas kaip III – vidutiniškos ar nepalankios perspektyvos ir III – vidutiniška ar iš dalies pažeista struktūra, visą A skirsnio c punkto kriterijų reikia priskirti kategorijai C – vidutiniška ar menka apsauga, nepriklausomai nuo to, kaip vertinamas trečiasis smulkesnis kriterijus, kuris nebeturėtų būti nagrinėjamas.

iii)   Atkūrimo galimybės

Šis smulkesnis kriterijus naudojamas siekiant įvertinti, iki kokio lygio nagrinėjamoje teritorijoje būtų galima atkurti tam tikro tipo buveines.

Visų pirma vertinama, kiek realu tai padaryti, žiūrint iš mokslinių pozicijų: ar turimos žinios leidžia atsakyti į klausimus „ką reikia daryti ir kaip tai padaryti?“. Tai reiškia išsamias žinias apie buveinės struktūrą bei funkcijas, apie konkrečius valdymo planus ir jai atkurti būtinas priemones, t. y. stabilizuoti arba padidinti šio tipo buveinės užimamą teritorijos ploto procentinę dalį, atkurti specifinę struktūrą ir funkcijas, būtinas ilgainiui jai išlaikyti, ir išlaikyti ar atkurti jos būdingų rūšių gerą apsaugos būklę.

Galima iškelti ir kitą klausimą – ar tai rentabilu gamtosaugos požiūriu? Vertinant reikėtų atsižvelgti į grėsmės mastą ir šio tipo buveinės retumą.

Vertinimo sistema, pagrįsta „geriausiu ekspertų vertinimu“, turėtų būti tokia:

I	–	atkurti lengva,
II	–	atkurti galima vidutiniškomis pastangomis,
III	–	atkurti sunku ar neįmanoma.

Sintezė: visų trijų smulkesnių kriterijų panaudojimas bendram vertinimui

A– puiki apsauga

B– gera apsauga

C– vidutiniška arba menka apsauga

—   BENDRAS ĮVERTINIMAS = III priedo A skirsnio d punktas: bendras įvertinimas, kiek teritorija vertinga atitinkamo tipo buveinės apsaugai.

Šiuo kriterijumi vertinama bendra teritorijos vertė atitinkamos rūšies apsaugai. Naudojantis šiuo kriterijumi reikėtų integruotai įvertinti ankstesnius kriterijus, atsižvelgiant į skirtingą jų svarbą nagrinėjamai buveinei. Galima apsvarstyti ir kitus aspektus, susijusius su svarbiausių elementų vertinimu, siekiant įvertinti visą jų teigiamą arba neigiamą įtaką konkretaus tipo buveinių apsaugai. Svarbiausi elementai skirtingiems buveinių tipams gali būti skirtingi; tai gali būti žmogaus veikla – tiek teritorijoje, tiek aplinkiniuose rajonuose – galinti daryti įtaką buveinės tipo apsaugos būklei, žemės nuosavybė, dabartinis teisinis teritorijos statusas, skirtingų buveinių tipų ir rūšių ekologiniai ryšiai ir pan.

Siekiant įvertinti šią bendrą vertę galima pasitelkti geriausią ekspertų vertinimą; tokiu atveju vertinimo sistema turėtų būti tokia:

A–

puiki vertė,

B–

gera vertė,

C–

reikšminga vertė.

Reikia pažymėti, kad standartinė duomenų forma yra skirta buveinės ar rūšies apsaugai konkrečioje teritorijoje įvertinti, o atlikdamos vertinimus pagal direktyvos 17 straipsnį valstybės narės vertina jų būklę visame biogeografiniame regione. Terminas „apsaugos būklė“ apibrėžtas Buveinių direktyvos 1 straipsnio e ir i punktuose kaip terminas, kuriuo apibūdinama bendra buveinės tipo arba rūšies būklė biogeografiniame regione. Ši apsaugos būklė dabar reguliariai vertinama pažangos ataskaitose, kurias valstybės narės pagal direktyvos 17 straipsnį rengia kas šešerius metus. Vertinant teritorijas pagal Buveinių direktyvos III priedo kriterijus, be kita ko, įvertinamas teritorijoje esančio buveinės tipo arba rūšies apsaugos laipsnis.

2 paveikslas

Teritorijoje aptinkamų buveinių tipų duomenų ir teritorijos įvertinimo jų atžvilgiu (3.1) pavyzdys

I priedo buveinių tipai						Teritorijos vertinimas
Kodas	PF	NP	Plotas [ha]	Urvai	Duomenų kokybė	A | B | C |D	A | B | C
						Reprezentatyvumas	Santykinis plotas	Apsauga	Bendras
7130	x		2 212,70		G	B	B	B	B
8310			0	3	P	C	C	C	C
3150			921		G	A	C	B	C
1110			1 700		P	C	A	A	B

3 paveikslas

Duomenų apie Paukščių direktyvos 4 straipsnyje nurodytas arba Buveinių direktyvos II priede išvardytas rūšis, ir teritorijos įvertinimo jų atžvilgiu (3.2) pavyzdys

Rūšis

Populiacija teritorijoje

Teritorijos vertinimas

Grupė

Kodas

Pavadinimas

S

NP

Tipas

Dydis

Vienetas

Kat.

Duomenys

A|B|C|D

A|B|C

Min.

Maks..

C|R|V|P

G|M|P|DD

Pop.

Aps.

Izol.

Bendr

B

A038

Cygnus cygnus

w

800

1 000

I

M

B

B

C

B

B

A038

Cygnus cygnus

c

1 500

1 500

I

P

A

B

A

B

P

1903

Liparis loeselii

p

20

30

I

G

C

A

C

A

I

1014

Vertigo angustior

p

R

DD

C

B

B

B

3.2.   Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnyje nurodytos ir Direktyvos 92/43/EEB II priede išvardytos rūšys ir teritorijos įvertinimas jų atžvilgiu

i)   Rūšies kodas, pavadinimas ir jos populiacijos duomenys

Atitinkamai nurodykite kiekvienoje teritorijoje aptinkamų paukščių rūšių, kurioms taikomos Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, ir visų faunos bei floros rūšių, išvardytų Direktyvos 92/43/EEB II priede, grupes, kodus ir mokslinius pavadinimus, taip pat nurodydami jų populiaciją šioje teritorijoje (žr. toliau).

Grupė. A = varliagyviai, B = paukščiai, F = žuvys, I = bestuburiai, M = žinduoliai, P = augalai, R = ropliai.

Kodas. Nuoseklų keturženklį kiekvienos rūšies kodą rasite informaciniame portale.

Jautrumas (S). Šiame laukelyje nurodykite, ar suteikus visuomenei informacijos apie tam tikras rūšis būtų pakenkta jų apsaugai, pavyzdžiui, jei rūšis neteisėtai renkama, ir paviešinus SDF informaciją tokia grėsmė būtų padidinta. Jei taip yra, šiame laukelyje įrašykite „taip“. Jei rūšis pažymima kaip jautri, Komisija savo iniciatyva nepateiks visuomenei informacijos apie jos buvimą teritorijoje (pavyzdžiui, nurodydama šią informaciją viešoje duomenų bazėje ar interneto svetainėje). Jei informacija apie rūšies buvimą tam tikroje vietoje jau yra vieša, pvz., pateikta internete, laikoma, kad žymėti rūšies jautrumą nėra prasmės.

Nebuvimas (NP) (neprivaloma). Jei buveinės tipo, dėl kurio įsteigta teritorija (t. y. kuris pradžioje ten buvo), teritorijoje nebėra, labai rekomenduojama tai nurodyti „NP“ stulpelyje pažymint „x“ (kita alternatyva – iš SDF ištrinti informaciją apie šį buveinių tipą). Rūšių, kurių nebuvo teritorijoje nuo direktyvos įsigaliojimo, ir dar anksčiau teritorijoje buvusių rūšių taip žymėti nereikia.

Dėmesio: laikoma, kad teritorijoje rūšies nebėra, jei ilgą laiką jos teritorijoje nepastebėta. Skirtingų rūšių atveju laikotarpis gali skirtis: jei rūšis lengvai pastebima, jos nepastebėjimas kelerius metus greičiausiai reiškia išnykimą, tačiau jei rūšis yra sunkiai pastebima, kaip antai samanos ar tam tikri vabzdžiai, jos nepastebėjimas daugelį metų nebūtinai reiškia jos nebuvimą, jei pati buveinė nepasikeitė.

Tipas. Naudokite tokias kategorijas:

Nuolatinė (p)	:	teritorijoje rūšis aptinkama visus metus (nemigruojančios rūšys ar augalai, sėsli migruojančių rūšių populiacija)
Reprodukcinė (r)	:	rūšis naudojasi teritorija jaunikliams auginti (pvz., veisimasis, lizdų sukimas)
Koncentruota (c)	:	teritorija naudojama kaip telkimosi, poilsio, sustojimo migruojant ar šėrimosi vieta už veisimosi zonos ribų ir joje neapsistojama žiemai
Žiemojimo (w)	:	teritorija naudojamasi žiemą

Jei nesėsli populiacija tam tikroje teritorijoje aptinkama daugiau negu vieną sezoną, atskirais įrašais nurodykite šiuos skirtingus „populiacijų tipus“ (žr. pavyzdį 3 pav.) Kadangi daug faunos, ypač paukščių, rūšių yra migruojančios, teritorija gali būti svarbi skirtingiems rūšies gyvenimo ciklo aspektams.

Jei neįmanoma nurodyti skirtingų sezonų duomenų, įrašykite bent svarbiausio sezono duomenis (žiemojimo arba koncentravimosi).

Dydis. Įrašykite populiacijos dydžio duomenis, jei jie žinomi. Jei populiacijos dydis žinomas, į abu laukelius (min. ir maks.) įrašykite tą pačią vertę. Jei labiau tinkama nurodyti populiacijos intervalą, įrašykite apytikres šio intervalo apatinės ribos (min.) ir viršutinės ribos (maks.) vertes. Jei populiacijos dydžio intervalas nežinomas, tačiau yra duomenų apie minimalų ar maksimalų jos dydį, apskaičiuokite trūkstamą intervalo vertę. Atkreipkite dėmesį, kad minimali ir maksimali vertė turėtų būti kelerių metų vidurkis, o ne kraštutinė vertė.

Jei populiacijos dydžio negalima bent apytikriai apskaičiuoti, įrašykite populiacijos tipą (pvz., nuolatinė), o duomenų kokybės laukelyje įrašykite DD vertę (trūksta duomenų). Tokiu atveju populiacijos dydžio verčių galima nerašyti ir vietoj jų nurodyti gausumo kategoriją (įprasta (C), reta (R), labai reta (V) arba esanti (P)). Toliau laukelyje „kokybė ir svarba“ (4.2) galima nurodyti teritorijoje esančios populiacijos pobūdį apibūdinant populiacijos savybes (pvz., tanki, pasklidusi ar izoliuota). Galima nurodyti ir populiacijos dydį, ir gausumą.

Atkreipkite dėmesį: jei turėtumėte nurodyti, kad teritorijoje rengiamasi įveisti tam tikrą rūšį, laukelyje „dydis“ įrašykite „–1“.

Vienetas. Atitinkamame laukelyje nurodykite populiacijos vertės vienetą. Rekomenduojama, jei įmanoma, naudoti tokius vienetus: atskiri egzemplioriai (= i) arba poros (= p), kitu atveju naudokite kuo tinkamesnius vienetus iš standartinio populiacijų vienetų sąrašo ir kodus, sukurtus pagal 12 ir 17 straipsnius (žr. informacinį portalą).

Gausumo kategorija (kat.). Žr. pirmesnį paaiškinimą apie dydį: C = įprasta, R = reta, V = labai reta, P = esanti; šis laukelis turėtų būti užpildytas, jei nurodyta, kad trūksta duomenų (DD) ir neįmanoma nurodyti apytikrio populiacijos dydžio; jį taip pat galima užpildyti papildant kiekybinį populiacijos dydžio apytikrį vertinimą.

Duomenų kokybė. Duomenų kokybę nurodykite naudodamiesi toliau pateikiamais kodais: G = „gera“ (pvz., pagrįsti tyrimais); M = „vidutinė“ (pvz., pagrįsti daliniais duomenimis ir ekstrapoliacija); P = „prasta“ (pvz., apytikriai skaičiavimai); DD = „trūksta duomenų“ (šį įrašą rekomenduojama naudoti tada, kai populiacijos dydžio net apytikriai numatyti neįmanoma).

ii)   Teritorijos vertinimo kriterijai atitinkamų Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnyje nurodytų ir Direktyvos 92/43/EEB II priede išvardytų rūšių atžvilgiu (pagal III priedo B skirsnį)

—   POPULIACIJA: = III priedo B skirsnio a punktas: rūšies populiacijos dydis ir tankumas teritorijoje visų nacionalinėje teritorijoje esančių populiacijų atžvilgiu.

Šis kriterijus skirtas įvertinti santykiniam nagrinėjamos populiacijos dydžiui ir tankumui, palyginti su visos šalies populiacija.

Įvertinti pastarąjį aspektą paprastai būna gana sunku. Optimalus įvertinimas būtų procentinis dydis, atspindintis populiacijos teritorijoje ir nacionalinės populiacijos santykį. Kaip ir vertinant A skirsnio b punkto kriterijų, siūloma pateikti subjektyvų įvertinimą arba kategorijų intervalus, atitinkančius šį progresyvinį modelį:

A	–	100 % ≥ p > 15 %,
B	–	15 % ≥ p > 2 %,
C	–	2 % ≥ p > 0 %.

Be to, ketvirtojoje kategorijoje nurodomi visi atvejai, kai nagrinėjamos rūšies populiacija aptinkama aprašomoje teritorijoje nereikšmingais kiekiais.

D–

nereikšminga populiacija.

Jei rūšis teritorijoje pastebima retai, pavyzdžiui, klajojanti, ji neturėtų būti laikoma reikšminga populiacija ir turėtų būti pažymima „D“.

Tais atvejais, kai teritorijos reprezentatyvumas atitinkamos populiacijos atžvilgiu įvertinamas kaip D – (nereikšminga populiacija), apie šį buveinės tipą nagrinėjamoje teritorijoje nereikia nurodyti jokių duomenų pagal kitus vertinimo kriterijus. Tokiais atvejais laukeliuose „apsauga“, „izoliacija“ ir „bendras įvertinimas“ nieko nereikia žymėti.

—   APSAUGOS LAIPSNIS: = III priedo B skirsnio b punktas: nagrinėjamai rūšiai svarbių buveinės ypatybių apsaugos laipsnis bei atkūrimo galimybės.

Šį kriterijų sudaro du smulkesni kriterijai:

i)	rūšiai svarbių buveinės ypatybių apsaugos laipsnis;

ii)	atkūrimo galimybės.

i)   Rūšiai svarbių buveinės ypatybių apsaugos laipsnis

Šis i kriterijus reikalauja bendrai įvertinti buveinės ypatybes pagal atitinkamos rūšies biologinius reikalavimus. Ypatybės, susijusios su populiacijos dinamika, yra vienos iš svarbiausių ir gyvūnų, ir augalų rūšių atveju. Vertintina buveinės struktūra ir kai kurios abiotinės ypatybės.

Šis kriterijus vertinamas pagal „geriausią ekspertų vertinimą“:

I	–	elementai puikios būklės,
II	–	elementai gerai apsaugoti,
III	–	elementai vidutiniškos būklės ar iš dalies pažeisti.

Tais atvejais, kai pogrupis įvertinamas kaip I – elementai puikios būklės arba II – elementai gerai apsaugoti, visą B skirsnio b punkto kriterijų reikia atitinkamai priskirti kategorijoms A – puiki apsauga arba B – gera apsauga, nepriklausomai nuo to, kaip įvertinti kiti du smulkesni kriterijai.

ii)   Atkūrimo galimybės

Šiam smulkesniam kriterijui, kuris tampa reikšmingas tik tais atvejais, kai elementai yra vidutiniškos būklės ar iš dalies pažeisti, taikoma vertinimo metodika analogiška A skirsnio c punkto iii papunkčio kriterijui, pridedant nagrinėjamos populiacijos gyvybingumo įvertinimą. Vertinimo sistema turėtų būti tokia:

I	–	atkurti lengva,
II	–	atkurti galima vidutiniškomis pastangomis,
III	–	atkurti sunku ar neįmanoma.

Sintezė: abiejų pakriterijų panaudojimas klasifikuojant.

A– puiki apsauga

B– gera apsauga

C– vidutiniška arba menka apsauga

—   IZOLIACIJA: = III priedo B skirsnio c punktas: teritorijoje aptinkamos populiacijos izoliacijos laipsnis natūralaus šios rūšies arealo atžvilgiu.

Šį kriterijų galima aiškinti, viena vertus, kaip apytikrį konkrečios populiacijos įnašo į rūšių genetinę įvairovę matą, o kita vertus, kaip konkrečios rūšies trapumo matą. Paprastai tariant, galima sakyti, kad kuo labiau rūšis izoliuota (nuo savo natūralaus arealo), tuo didesnis jos įnašas į rūšių genetinę įvairovę. Todėl terminą „izoliacija“ reikėtų nagrinėti platesniame kontekste, vienodai taikant jį griežtai endeminėms rūšims, porūšiams/atmainoms/rasėms ir metapopuliacijos subpopuliacijoms. Šiame kontekste reikėtų naudoti tokį vertinimą:

A–

populiacija (beveik) izoliuota,

B–

populiacija neizoliuota, tačiau yra ties paplitimo arealo riba,

C–

populiacija neizoliuota ir yra platesnio arealo viduje.

—   BENDRAS ĮVERTINIMAS = III priedo B skirsnio d punktas: bendras įvertinimas, kiek teritorija vertinga atitinkamos rūšies apsaugai.

Šiuo kriterijum nusakomas bendras teritorijos vertės atitinkamos rūšies apsaugai įvertinimas. Jis gali būti naudojamas pirmesniems kriterijams apibendrinti ir kitoms teritorijos savybėms, kurios laikomos svarbiomis konkrečiai rūšiai, įvertinti. Tokios savybės skirtingoms rūšims gali būti skirtingos, be kita ko, jos gali apimti ir žmogaus veiklą teritorijoje arba gretimuose rajonuose, galinčią daryti įtaką rūšies apsaugos būklei, žemės valdymą, įstatymu nustatytą teritorijos apsaugą, skirtingų buveinių ir rūšių tipų ekologinius ryšius ir pan.

Siekiant atlikti bendrą vertinimą galima pasitelkti geriausią ekspertų vertinimą pagal tokią vertinimo sistemą:

A–

puiki vertė,

B–

gera vertė,

C–

reikšminga vertė.

Reikia pažymėti, kad standartinė duomenų forma yra skirta buveinės ar rūšies apsaugai konkrečioje teritorijoje įvertinti, o atlikdamos vertinimus pagal direktyvos 17 straipsnį valstybės narės vertina jų būklę visame biogeografiniame regione. Terminas „apsaugos būklė“ apibrėžtas Buveinių direktyvos 1 straipsnio e ir i punktuose kaip terminas, kuriuo apibūdinama bendra buveinės tipo arba rūšies būklė biogeografiniame regione. Ši apsaugos būklė dabar reguliariai vertinama pažangos ataskaitose, kurias valstybės narės pagal direktyvos 17 straipsnį rengia kas šešerius metus. Vertinant teritorijas pagal Buveinių direktyvos III priedo kriterijus, be kita ko, įvertinama teritorijoje esančio buveinės tipo arba rūšies apsaugos laipsnis.

3.3.   Kitos svarbios floros ir faunos rūšys (neprivaloma)

Toliau nurodyta tvarka galima įrašyti visas teritorijos apsaugai ir valdymui svarbias floros ir faunos rūšis:

—	Grupė. Įrašykite atitinkamos rūšių grupės kodą (A = varliagyviai, B = paukščiai, F = žuvys, Fu = grybai, I = bestuburiai, L = kerpės, M = žinduoliai, P = augalai, R = ropliai).

—	Pavadinimas ir kodas. Pateikite mokslinį rūšies pavadinimą; paukščių, IV priedo ir V priedo rūšių atveju šalia mokslinio pavadinimo reikia nurodyti informaciniame portale pateikiamą kodą.

—

Jautrumas (S). Šiame laukelyje nurodykite, ar suteikus visuomenei informacijos apie tam tikras rūšis būtų pakenkta jų apsaugai, pavyzdžiui, jei rūšis neteisėtai renkama, ir paviešinus SDF informaciją tokia grėsmė būtų padidinta. Jei taip yra, šiame laukelyje įrašykite „taip“. Jei rūšis pažymima kaip jautri, Komisija savo iniciatyva nepateiks visuomenei informacijos apie jos buvimą teritorijoje (pavyzdžiui, nurodydama šią informaciją viešoje duomenų bazėje ar interneto svetainėje). Jei informacija apie rūšies buvimą tam tikroje vietoje jau yra vieša, pvz., pateikta leidiniuose ar internete, laikoma, kad žymėti rūšies jautrumą nėra prasmės.

—

Nebuvimas (NP) (neprivaloma). Jei buveinės tipo, kuris pradžioje buvo teritorijoje, dabar nebėra, tai galima nurodyti „NP“ stulpelyje pažymint „x“ (kita alternatyva – iš SDF ištrinti informaciją apie šį buveinių tipą). Dėmesio: laikoma, kad teritorijoje rūšies nebėra, jei ilgą laiką jos teritorijoje nepastebėta. Skirtingų rūšių atveju laikotarpis gali skirtis: jei rūšis lengvai pastebima, jos nepastebėjimas kelerius metus greičiausiai reiškia išnykimą, tačiau jei rūšis yra sunkiai pastebima, kaip antai samanos ar tam tikri vabzdžiai, jos nepastebėjimas daugelį metų nebūtinai reiškia jos nebuvimą, jei pati buveinė nepasikeitė.

—

Dydis. Pateikite informaciją apie populiacijos dydį. Jei tikslus skaičius nežinomas, jei įmanoma, nurodykite populiacijos intervalą: įrašykite apytikres šio intervalo apatinės ribos (min.) ir viršutinės ribos (maks.) vertes. Jei populiacijos dydžio intervalas nežinomas, tačiau yra duomenų apie minimalų ar maksimalų jos dydį, apskaičiuokite trūkstamą intervalo vertę. Atitinkamame laukelyje nurodykite populiacijos vertės vienetą. Jei įmanoma, reikėtų naudoti tokius vienetus: poros (= p) arba atskiri egzemplioriai (= i), kitu atveju naudokitės standartiniu populiacijų vienetų ir kodų sąrašu, parengtu informavimo pagal 17 straipsnį tikslu (žr. informacinį portalą). Jei reikia, galima įrašyti kitus vienetus negu naudojama informavimo pagal 17 straipsnį tikslu.

—	Kategorija. Jei kiekybinių duomenų nėra, nurodykite, ar rūšis įprasta (C), reta (R) ar labai reta (V). Jei išvis nėra duomenų apie populiacijos dydį, pažymėkite ją kaip esančią (P) (žr. 4 pvz., pavyzdį).

Nurodykite kiekvienos rūšies įrašymo motyvus pagal šias kategorijas:

—	IV – Buveinių direktyvos IV priedo rūšis,

—	V – Buveinių direktyvos V priedo rūšis,

—	A – nacionalinės Raudonosios knygos duomenys,

—	B – endeminė rūšis,

—	C – tarptautinės konvencijos (tarp jų Berno, Bonos ir Biologinės įvairovės),

—	D – kitos priežastys.

Galima įrašyti kelias kategorijas. Smulkiau pagrįsti atskirų rūšių įtraukimo motyvus, ypač D kategorijos, galima 4.2 skirsnyje, kur yra laukelis laisvam tekstiniam teritorijos kokybės ir svarbos aprašymui.

Turi būti naudojami paukščių, IV priedo ir V priedo rūšių pavadinimų kodai (žr. informacinį portalą). Teritorijos vertinimo rūšių atžvilgiu nėra.

4 paveikslas

Duomenų apie kitas rūšis pavyzdys (3.3)

Rūšis

Populiacija teritorijoje

Motyvacija

Grupė

Kodas

Pavadinimas

S

NP

Dydis

Vienetas

Kat.

Rūšis

Kitos kategorijos

Min.

Maks.

C|R|V|P

IV

V

A

B

C

D

P

Acer heldreichii

51

100

I

x

P

Accipter nisus

2

4

I

x

M

Eptesicus serotinus

150

200

I

x

x

I

Ectemnius massiliensis

R

x

R

Elaphe longissima

C

x

x

P

Campanula morettiana

C

x

x

4.   TERITORIJOS APRAŠYMAS

4.1.   Bendra teritorijos charakteristika

Šiame laukelyje teritorija turėtų būti aprašyta bendrais bruožais. Pateikite bendriausių teritorijos charakteristikų santrauką, pradedant teritorijos suskirstymu į stambiausias buveinių klases ir, remdamiesi geriausiu ekspertų vertinimu, nustatykite apytikrę jų užimamo ploto procentinę dalį (buveinių klasės ir jų kodai išvardytos informaciniame portale). Bendras įvairių tipų buveinių užimamas paviršiaus plotas turėtų sudaryti 100 % ir atitikti bendrą teritorijos paviršiaus plotą. Nesitikima, kad šiame skirsnyje pateikiama informacija visada atitiks informaciją, pateiktą 3.1 skirsnyje (I priedo buveinių tipai), nes naudojami skirtingi duomenų šaltiniai.

„Kitos teritorijos charakteristikos“ – 4.1 skirsnio laisvo teksto laukelyje reikėtų aprašyti pagrindines svarbias geologines, geomorfologines ir kraštovaizdžio ypatybes. Kur tinka, nurodykite dominuojančius augmenijos tipus. Taip pat paminėkite kitas į I priedą neįtrauktas buveines ir į priedus neįtrauktas tikslines rūšis, svarbias teritorijos apsaugai. Jei informacijos apie buveinių klases tolesnis detalizavimas yra svarbus teritorijos apsaugai (pavyzdžiui, ar tai dehesai, ar vynuogynai), ją reikia pateikti šiame laisvo teksto laukelyje. Į šį bendro pobūdžio tekstą taip pat reikėtų įtraukti informaciją apie mažus eilėmis ar mozaikiškai išsidėsčiusius miškingus plotelius (pvz., gyvatvores, giraites, medžių eiles).

4.2.   Kokybė ir svarba

Įrašykite bendrus teritorijos kokybės ir svarbos požymius, atsižvelgdami į direktyvų keliamus apsaugos tikslus.

Šioje vietoje reikėtų nurodyti, jeigu teritorijoje yra tarptautinės svarbos šlapynių, kuriose reguliariai gyvena daugiau kaip 20 000 vandens paukščių.

Jei rūšis yra įrašyta 3.3 skirsnyje su D kategorijos motyvacija, pagrįskite, kodėl ji įrašyta.

4.3.   Teritorijos grėsmės, jai daromas neigiamas poveikis ir veikla, daranti jai poveikį

Poveikis gali būti susijęs su įvairaus pobūdžio žmogaus veikla ir gamtiniais procesais, kurie gali turėti teigiamos arba neigiamos įtakos teritorijos apsaugai ir valdymui. Pripažįstama, kad tam tikras poveikis vienai teritorijoje esančiai buveinei ar rūšiai gali turėti neigiamos įtakos, o kitai tas pats poveikis bus teigiamas. Vis dėlto, šis laukelis skirtas tam, kad būtų surinkta informacija apie svarbiausias grėsmes, neigiamą poveikį ir apskritai teritorijoje vykdomą veiklą, o ne apie viską. Taip pat atsižvelkite į teritorijos apylinkėse esančias grėsmes, neigiamą poveikį ir veiklą, jei jie gali paveikti teritorijos vientisumą. Ar taip ir įvyks, priklauso nuo daugelio kitų veiksnių, kaip antai vietos topografija, teritorijos dydis ir pobūdis ir žmogaus veiklos tipas. Informacija turėtų būti susijusi su naujausia padėtimi. Suprantama, kad grėsmės, neigiamas poveikis ir neigiamos įtakos turinti veikla gali būti neutralizuojami imantis valdymo priemonių. Todėl informacija apie juos turėtų būti vertinama atsižvelgiant į teritorijos valdymo planus.

Informaciniame portale rasite galiojantį grėsmių, neigiamo poveikio ir veiklos sąrašą. Atsižvelgdami į aktualiausias grėsmes, neigiamą poveikį ir veiklą, turinčią įtakos teritorijai, iš trijų kategorijų pasirinkite ir įrašykite tinkamo lygio kodą; jei 3 lygių kategorijos netaikytinos, naudokite 2 lygių kategorijas. Kodų sąrašas yra tas pats, kuris naudojamas pranešant apie poveikį ir veiklą pagal Buveinių direktyvos 17 straipsnį.

Santykinė grėsmės, neigiamo poveikio ar veiklos svarba įvertinama priskiriant vienai iš šių trijų kategorijų:

H:	Svarbi (-us)	didelė tiesioginė arba šiuo metu daroma įtaka ir (arba) apimanti didelį plotą
M:	Vidutinės svarbos	vidutinė tiesioginė arba šiuo metu daroma įtaka, daugiausia netiesioginė įtaka ir (arba) apimanti vidutinio dydžio plotą arba pasireiškianti regiono lygmeniu
L:	Nesvarbi (-us)	nedidelė tiesioginė arba šiuo metu daroma įtaka, netiesioginė įtaka ir (arba) apimanti nedidelio dydžio plotą arba pasireiškianti vietos lygmeniu

Didžiausios svarbos vertinimu galima įvertinti ne daugiau kaip 5 neigiamus ir 5 teigiamus poveikius. Kiekvienoje lentelėje privaloma pateikti duomenis bent apie vieną poveikį. Jei poveikių, apie kuriuos reikėtų pranešti, nėra, įrašykite „x“. Kategorijos ribose (H, M ar L skiltyje) eiliškumas nesvarbus. Vidutinės svarbos ir nesvarbaus poveikio skiltyse galima įrašyti ne daugiau kaip 20 įrašų. Vis dėlto, rekomenduojama susitelkti ties pačiais svarbiausiais poveikiais ir veikla teritorijoje.

Taršos apibrėžiamasis žodis (neprivaloma)

Kadangi taršos poveikis labai priklauso nuo medžiagų, kuriomis teršiama, ir taršos šaltiniai gali būti labai skirtingi, pavyzdžiui, vandens ekosistemų tarša azotu arba fosfatu arba sausumos oligotrofinių buveinių tarša atmosferos azotu, galima naudoti papildomą apibrėžiamąjį žodį, kuriuo nurodoma konkreti taršos rūšis.

Gali būti naudojami tokie apibrėžiamieji žodžiai:

N : Tarša azotu P : Tarša fosforu arba fosfatu A : Tarša rūgštimis arba rūgštinimas

T : Toksinės neorganinės cheminės medžiagos O : Toksinės organinės cheminės medžiagos X : Mišri tarša

Apibrėžiamasis žodis „viduje“/„išorėje“

Nurodykite, ar grėsmė, neigiamas poveikis ar veikla vyksta (yra) teritorijos viduje ar išorėje, ar ir viduje, ir išorėje.

4.4.   Nuosavybė (neprivaloma)

Pateikite bendrą teritorijos nuosavybės apibūdinimą naudodamiesi nurodytomis savininkų kategorijomis. Nurodykite apytikrę kiekvienai savininkų kategorijai priklausančią teritorijos ploto dalį. Naudokite savininkų kategorijas, kurios yra analogiškos nurodytosioms pasaulinėje saugomų teritorijų duomenų bazėje.

Vieša:

—	nacionalinė/federalinė: žemė priklauso visiems piliečiams, ją valdo nacionalinė arba federalinė Vyriausybė,

—	valstijos/provincijos: žemė priklauso visiems piliečiams, ją valdo valstijos arba provincijos valdžia,

—	vietos lygmens/savivaldybės žemė priklauso visiems piliečiams, ją valdo vietos arba miesto valdžia.

Jungtinė arba bendra nuosavybė: dviejų ar daugiau subjektų (pvz., viešo ir privataus) jungtinė arba bendra nuosavybė.

Privati: žemės savininkas yra ne viešasis subjektas – ji priklauso, pvz., NVO, asmenims, korporacijoms.

4.5.   Dokumentacija (neprivaloma)

Jei yra, apie kiekvieną teritoriją pateikiamos nuorodos į atitinkamus leidinius ir (arba) mokslinius duomenis, susijusius su šia teritorija. Informacija čia įvedama laikantis standartinės mokslinių nuorodų pateikimo tvarkos. Jei naudinga, taip pat įtraukiami ir nespausdinti darbai ar pranešimai, susiję su formoje pateikta informacija. Pateikdami nuorodas į internetinius išteklius turėkite omenyje, kad URL dažnai keičiasi, todėl venkite nurodyti nestabilių URL nuorodas. Laukelyje taip pat galite pateikti kitą teritorijos dokumentacijai svarbią informaciją.

5.   TERITORIJOS APSAUGOS STATUSAS (NEPRIVALOMA)

5.1.   Apsaugos statusas nacionaliniu ir regiono lygmeniu

Europos aplinkos agentūra yra sudariusi ir prižiūri nuoseklų įstatymu saugomų gamtos apsaugos statuso tipų ir jų apibrėžčių nacionaliniu arba regiono lygmeniu sąrašą, kurį galite rasti informaciniame portale. Trys apsaugos tipų sąrašai apima šias tris kategorijas:

A.	Apsaugos statuso tipai, skirti specialiai faunai, florai, buveinėms ir kraštovaizdžiams apsaugoti (kraštovaizdžiams tik tiek, kiek jie svarbūs faunos, floros ir buveinių apsaugai);

B.	Šakinių, ypač miškininkystės, teisės bei administracinių aktų nuostatai, kuriais nustatyta tinkama apsauga, reikalinga faunos, floros ir buveinių išsaugojimui;

C.	Privačios taisyklės, kuriomis teikiama ilgalaikė faunos, floros ar buveinių apsauga.

Apsaugos tipai yra išvardyti pagal apsaugos griežtumą, pradedant nuo griežčiausio.

Jei teritorija neturi jokio apsaugos statuso, svarbu tai nurodyti įrašant nacionalinį kodą, reiškiantį „jokio apsaugos statuso“.

Kiekvienai teritorijai reikia nurodyti atitinkamo apsaugos statuso tipo kodą, nurodant kokią procentinę teritorijos ploto dalį sudaro kiekvieno skirtingo apsaugos statuso tipo plotai. Šio laukelio informacija yra susijusi su skirtingais apsaugos tipais. Jei, pavyzdžiui, aprašomoje teritorijoje yra keli to paties tipo gamtos rezervatai, nurodoma bendro jų užimamo ploto procentinė dalis.

Plotų su skirtingu apsaugos statusu tarpusavio ryšiai teritorijoje aprašomi atskirai (žr. 5.2 skirsnį).

5.2.   Aprašomos teritorijos ir kitų teritorijų (gretimų teritorijų ir kitų apsaugos statuso tipų teritorijų) ryšys

Šioje formos dalyje galima nurodyti gretimas teritorijas ar kitų apsaugos statuso tipų teritorijas, kurios persidengia arba ribojasi tarpusavyje. Ryšiai tarp skirtingo apsaugos statuso teritorijų taip pat nustatomi naudojant kryžmines nuorodas. Visiems galimiems ryšiams apibūdinti priskirta po kodinį ženklą:

—	teritorijos sutampa (naudokite kodą =),

—	aprašomoje teritorijoje telpa visa kita teritorija (naudokite kodą +),

—	aprašoma teritorija visa telpa kitoje teritorijoje (naudokite kodą –),

—	teritorijos persidengia iš dalies (naudokite kodą *).

Greta kodų reikėtų nurodyti aprašomos teritorijos ploto, persidengiančio su kita teritorija, procentinę dalį.

—	Besiribojančios teritorijos žymimos „/“.

Be to, formoje yra galimybė nurodyti įvairių tarptautinės apsaugos statuso tipų teritorijas: Ramsaro teritorija, biogenetinis rezervatas, Europos diplomo teritorija, Barselonos konvencijos teritorija, biosferos rezervatai, pasaulio paveldo teritorija, OSPAR teritorija, HELCOM teritorija, Bukarešto konvencijos teritorija, saugoma jūrų teritorija ir kt.

Įrašykite kitas nacionaliniu lygmeniu įsteigtas teritorijas nurodydami jų pavadinimus, ryšio tipus (žr. pirmiau) ir persidengiančio ploto su aprašoma teritorija procentines dalis.

5.3.   Teritorijos įsteigimas

Laisvo teksto forma įrašykite bet kokį teritorijos įsteigimo aspektą, kuris nepakankamai išsamiai nurodytas su teritorijos įsteigimu susijusių kodų laukeliuose 5.1 ir 5.2 skirsnyje.

6.   TERITORIJOS VALDYMAS

6.1.   Už teritorijos valdymą atsakinga įstaiga

Pateikite informaciją apie įstaigą (-as), atsakingas už teritorijos valdymą.

Nurodykite visus jos duomenis: pavadinimą, adresą, telefoną ir (arba) faksą, įstaigos e. pašto ir (arba) už teritorijos valdymą atsakingo asmens e. pašto adresą.

Galima įrašyti daugiau kaip vienos įstaigos visus duomenis.

6.2.   Valdymo planas

Nurodykite, ar yra parengtas arba rengiamas konkretus ir faktiškas teritorijos valdymo planas. Nors pripažįstama, kad direktyva nenustatytas reikalavimas parengti valdymo planą, jis labai svarbus siekiant suprasti, kokias priemones taiko valstybės narės valdydamos savo tinklą, ir prireikus jis gali būti konkretesnės informacijos šaltinis.

Jei faktinis valdymo planas yra, nurodykite jo pavadinimą ir nuorodą į atitinkamus internetinius išteklius (pvz., nuorodą į nacionalinės informacijos sistemos interneto svetainę). Turėkite omenyje, kad URL dažnai keičiasi, todėl venkite nurodyti nestabilių URL nuorodas.

6.3.   Apsaugos priemonės (neprivaloma)

Laisvo teksto laukelyje galima pateikti informaciją apie teritorijos apsaugos priemones, kurių imtasi arba būtina imtis.

7.   TERITORIJOS ŽEMĖLAPIS

Svarbi išankstinė šios peržiūrėtos SDF versijos naudojimo sąlyga – georeferencinės skaitmeninės teritorijų ribos. Svarbi informacija, pvz., statistikos tikslais, bus gaunama šiuos duomenis derinant su kitais skaitmeniniais erdviniais duomenimis (GIS duomenimis). Todėl labai svarbu, kad būtų pateiktos georeferencinės skaitmeninės teritorijų ribos.

Teritorijų ribos turėtų būti paimtos iš paskelbtų topografinių žemėlapių ar duomenų rinkinių ir jų mastelis turi būti 50 000 arba smulkesnis. Erdvinis kartografinis tikslumas turi būti ne mažesnis kaip 1,0 mm masteliui esant 1:50 000, kas vietovėje atitinka 50 m nuokrypį nuo originalo. GIS duomenys turi apimti metaduomenis, atitinkančius INSPIRE metaduomenų reglamento naujausią patvirtintą versiją.

INSPIRE ID – šis ID kodas yra išorinis unikalus saugomos teritorijos identifikavimo kodas, kurį skelbia atsakinga įstaiga. Šiuo identifikavimo kodu išorinėse programose nurodomas erdvinis objektas. INSPIRE ID būtina naudoti nuo tada, kai įsigalioja atitinkamas INSPIRE įgyvendinimo reglamentas.

PDF - Nauja valstybė narė gali be elektroninių ribų pateikti ir elektroninį žemėlapį, atitinkantį ISO 19005–1: Dokumentų valdymas – elektroninė dokumentų rinkmenų forma ilgalaikiam saugojimui. Teritorijų identifikacijos kodas (teritorijos kodas) ir žemėlapio sudarymo data turi būti įtraukta į PDF rinkmeną taip, kad dokumentą būtų galima susirasti elektroniniu būdu pagal teritorijos kodą ir sudarymo datą (neprivaloma).

Nuoroda (-os) (neprivaloma): čia pateikite nacionalines nuorodas į pirminį žemėlapį, pagal kurį skaitmeniniu būdu nustatytos elektroninės ribos. Nuoroda gali būti, pvz., oficialus topografinio žemėlapio (-ių) identifikacijos numeris (-iai) ir pavadinimas (-ai).

---

(1)  Išskyrus tokius smulkius tinklalapio keitimus kaip korektūros klaidų ištaisymas ir pritaikymas atsižvelgiant į naujausius techninius standartus.

(2)  Išimtis. Vietoj „GB“ Jungtinė Karalystė žymima „UK“ raidėmis siekiant išlaikyti esamą teritorijų identifikatorių kodavimo sistemą.

(3)  Dauguma GIS programų turi centro koordinačių automatinio apskaičiavimo didžiausiame plote funkciją.

(4)  OL L 154, 2003 6 21, p. 1.