Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32010D0783

2010 m. lapkričio 29 d. Tarybos sprendimas dėl protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, pasirašymo ir laikino taikymo

OL L 335, 2010 12 18, p. 1–1 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2010/783/oj

Related international agreement

18.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/1


TARYBOS SPRENDIMAS

2010 m. lapkričio 29 d.

dėl protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, pasirašymo ir laikino taikymo

(2010/783/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2006 m. spalio 5 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1563/2006 dėl Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo sudarymo (1).

(2)

Prie minėto susitarimo pridėto protokolo galiojimas baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d.

(3)

Europos Sąjunga derėjosi su Komorų Sąjunga (toliau – Komorai) dėl naujo protokolo, kuriuo ES laivams suteikiamos žvejybos galimybės vandenyse, į kuriuos Komorai turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai žuvininkystės srityje. Siekiant užtikrinti ES laivų žvejybos veiklos tęstinumą, naujo protokolo 13 straipsnyje numatytas jo laikinas taikymas.

(4)

Pasibaigus deryboms, 2010 m. gegužės 21 d. naujas protokolas buvo parafuotas, o 2010 m. rugsėjo 16 d. pasikeitimu laiškais – iš dalies pakeistas.

(5)

Reikėtų pasirašyti naują protokolą ir jį laikinai taikyti, kol bus užbaigtos jo sudarymui reikalingos procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, pasirašymas patvirtinamas Europos Sąjungos vardu, su sąlyga, kad jis bus sudarytas.

Protokolo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti protokolą Europos Sąjungos vardu, su sąlyga, kad jis bus sudarytas.

3 straipsnis

Protokolas pagal jo 13 straipsnį yra taikomas laikinai, kol bus užbaigtos jo sudarymui reikalingos procedūros.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2010 m. lapkričio 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. PEETERS


(1)  OL L 290, 2006 10 20, p. 6.


Top

18.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 335/3


PROTOKOLAS,

kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas

1 straipsnis

Taikymo laikotarpis ir žvejybos galimybės

1.   Europos Sąjungos laivams 3 metų laikotarpiui pagal žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo 5 straipsnį suteiktos žvejybos galimybės nustatomos taip:

tunų žvejybos seineriai: 45 laivai

dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai: 25 laivai.

2.   1 dalis yra taikoma, atsižvelgiant į šio protokolo 5, 6, 8 ir 9 straipsnių nuostatas.

2 straipsnis

Finansinis įnašas ir mokėjimo tvarka

1.   Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo 7 straipsnyje nustatytas finansinis įnašas 1 straipsnyje nurodytam laikotarpiui yra 1 845 750 EUR.

2.   Finansinis įnašas apima:

a)

315 250 EUR metinę sumą už galimybę žvejoti Komorų IEZ, atitinkančią 4 850 t metinį orientacinį kiekį; ir

b)

300 000 EUR metinę specialią sumą, skirtą Komorų žuvininkystės sektoriaus politikai remti ir įgyvendinti.

3.   1 dalis yra taikoma, atsižvelgiant į šio protokolo 3, 4, 5 ir 6 straipsnių ir susitarimo 12 ir 13 straipsnių nuostatas.

4.   1 dalyje numatytą metinį įnašą Europos Sąjunga moka po 615 250 EUR per metus šio protokolo taikymo laikotarpiu, tai atitinka 2 dalies a ir b punktuose numatytų metinių įnašų sumą.

5.   Jei Europos Sąjungos laivų Komorų vandenyse sužvejotas bendras kiekis viršija 4 850 t kiekį per metus, visas metinis finansinis įnašas yra didinamas 65 EUR už kiekvieną papildomą sužvejotą toną. Tačiau metinis Europos Sąjungos mokamo finansinio įnašo dydis negali būti daugiau nei dvigubai didesnis už 2 dalies a punkte nurodytą sumą (630 500 EUR). Jei Europos Sąjungos laivų sužvejotas bendras kiekis viršija kiekį, atitinkantį dvigubą bendrą metinę sumą, suma, mokėtina už kiekį, kuriuo viršijama ši riba, išmokama kitais metais.

6.   Pirmaisiais metais mokėjimas atliekamas ne vėliau kaip praėjus 30 dienų po protokolo įsigaliojimo, o vėlesniais metais – ne vėliau kaip protokolo įsigaliojimo datą.

7.   2 dalies a punkte numatyto finansinio įnašo paskirstymas yra išskirtinė Komorų valdžios institucijų kompetencija.

8.   Visas šio protokolo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas finansinis įnašas yra pervedamas į valstybinio iždo sąskaitą Komorų centriniame banke.

9.   Iš šios sąskaitos 2 straipsnio b punkte numatyta finansinio įnašo dalis bus pervesta į centriniame banke Žuvininkystės ministerijos atidarytą sąskaitą TR 5006.

3 straipsnis

Atsakingos ir tausios žuvininkystės skatinimas Komorų vandenyse

1.   Ne vėliau kaip praėjus trims mėnesiams po šio protokolo įsigaliojimo, žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo 9 straipsnyje numatytame Jungtiniame komitete šalys susitaria dėl daugiametės sektoriaus programos ir jos taikymo taisyklių, ypač dėl:

metinių ir daugiamečių gairių, kuriomis remiantis bus naudojamas 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatytas finansinis įnašas,

metinių ir daugiamečių tikslų, kuriuos įgyvendinant palaipsniui būtų įdiegta tausi ir atsakinga žuvininkystė, atsižvelgiant į Komorų nacionalinės žuvininkystės ir kitų sričių politikos, susijusios arba įtakojančios tausios ir atsakingos žuvininkystės įdiegimą, prioritetus,

kasmetinio rezultatų vertinimo kriterijų ir tvarkos.

2.   Visus daugiametės sektoriaus programos pakeitimus šalys turi patvirtinti jungtiniame komitete.

3.   Kiekvienais metais Komorai nusprendžia, ar prie 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatyto finansinio įnašo reikia skirti papildomą sumą daugiametei sektoriaus programai įgyvendinti. Apie tokį skyrimą pranešama Europos Sąjungai.

4.   Atsižvelgiant į daugiametės sektoriaus programos rezultatus, Europos Komisija pasilieka teisę, abiems šalims pasikonsultavus jungtiniame komitete, sumažinti protokolo 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatyto finansinio įnašo dalį, kad programai įgyvendinti skirta suma atitiktų rezultatus.

4 straipsnis

Mokslinis bendradarbiavimas siekiant atsakingos žuvininkystės

1.   Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žuvininkystę Komorų vandenyse, remdamosi tuose vandenyse žvejojančių įvairių laivynų laivų nediskriminavimo principu.

2.   Šio protokolo galiojimo laikotarpiu Europos Sąjunga ir Komorų Sąjunga stengiasi stebėti žuvininkystės išteklių būklę Komorų žvejybos zonoje.

3.   Abi šalys laikosi Indijos vandenyno tunų komisijos (IVTK) rekomendacijų ir įsipareigoja skatinti bendradarbiavimą paregionio lygmeniu, siekdamos atsakingo žvejybos rajonų valdymo.

4.   Pagal susitarimo 4 straipsnį, remdamosi IVTK priimtomis rekomendacijomis ir rezoliucijomis ir atsižvelgdamos į geriausias turimas mokslines išvadas, šalys tariasi susitarimo 9 straipsnyje numatyto Jungtinio komiteto posėdyje ir atitinkamais atvejais po mokslinio pasitarimo ir bendru sutarimu priima žuvininkystės išteklių, turinčių įtakos Europos Sąjungos laivų veiklai, tausaus naudojimo priemones.

5 straipsnis

Žvejybos galimybių pakoregavimas bendru sutarimu

1 straipsnyje numatytos žvejybos galimybės gali būti koreguojamos bendru sutarimu, jei IVTK rekomendacijose ir rezoliucijose patvirtinama, kad po tokio koregavimo ir toliau bus užtikrintas tausus Komorų žuvininkystės išteklių valdymas. Tokiu atveju, proporcingai ir pro rata temporis pakoreguojamas 2 straipsnio 2 dalies a punkte numatytas finansinis įnašas. Tačiau bendra Europos Sąjungos mokamo finansinio įnašo suma negali viršyti 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos sumos daugiau nei dvigubai.

6 straipsnis

Naujos žvejybos galimybės

1.   Jei Europos Sąjungos laivai yra suinteresuoti 1 straipsnyje nenurodyta žvejybos veikla, tokios veiklos leidimą Komorų valdžios institucijos išduoda tik po šalių tarpusavio konsultacijų. Tokias atvejais šalys susitaria dėl naujoms žvejybos galimybėms taikytinų sąlygų ir, jei reikia, padaro protokolo ir jo priedo pakeitimus.

2.   Šalys skatina žvalgomąją žvejybą. Tuo tikslu ir vienai iš šalių prašant, jos konsultuojasi ir nustato kiekvienu konkrečiu atveju žvejybos rūšis, sąlygas ir kitus atitinkamus parametrus.

3.   Žvalgomąją žvejybą šalys vykdo remdamosi galiojančiais Komorų teisės aktais ir bendrai priimtomis administracinėmis ir mokslinėmis nuostatomis, jei tokių yra. Žvalgomosios žvejybos leidimai suteikiami ne ilgesniems kaip šešių mėnesių laikotarpiams.

4.   Jei šalys mano, kad žvalgomosios žvejybos kampanijos davė teigiamų rezultatų, šio susitarimo 9 straipsnyje numatyto Jungtinio komiteto posėdyje Komorų valdžios institucijos Europos Sąjungos laivams gali skirti naujų rūšių žvejybos galimybių, galiosiančių iki šio protokolo galiojimo pabaigos. Tokiu atveju, padidinamas šio protokolo 2 straipsnio 2 dalies a punkte numatytas finansinis įnašas.

7 straipsnis

Žvejybos veiklos vykdymo sąlygos. Išimties sąlyga

1.   Nepažeidžiant susitarimo 6 straipsnio, su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai žvejybos veiklą Komorų vandenyse gali vykdyti tik turėdami žvejybos leidimą, išduotą pagal šį protokolą ir jo priede nurodytas sąlygas.

2.   Komorų valdžios institucijos Europos Sąjungos laivams gali išduoti žvejybos kategorijų, kurioms šis protokolas netaikomas, taip pat žvalgomosios žvejybos leidimus. Tačiau tokių leidimų išdavimas reglamentuojamas Komorų įstatymais ir teisės aktais abiems šalims sutinkant.

8 straipsnis

Finansinio įnašo mokėjimo sustabdymas ir persvarstymas

1.   Po konsultacijos jungtiniame komitete 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose numatytas finansinis įnašas gali būti persvarstytas arba jo mokėjimas sustabdytas, jei:

a)

žvejybos veiklai Komorų IEZ vandenyse trukdo neįprastos aplinkybės, išskyrus gamtos reiškinius;

b)

jei smarkiai pakinta politinės gairės, sąlygojusios šio protokolo sudarymą, viena iš šalių paprašo peržiūrėti jo nuostatas ir, jei reikia, jas pakeisti;

c)

Europos Sąjunga konstatuoja, kad Komorai pažeidė esminius ir pamatinius žmogaus teisių principus, kaip numatyta Kotonu susitarimo 9 straipsnyje.

2.   Europos Sąjunga pasilieka teisę iš dalies ar visiškai sustabdyti šio protokolo 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatyto specialaus finansinio įnašo mokėjimą, jei:

a)

jungtiniam komitetui atlikus įvertinimą, gauti rezultatai neatitinka programavimo tikslų;

b)

šis finansinis įnašas nepanaudojamas.

3.   Bendru šalių sutarimu finansinis įnašas vėl pradedamas mokėti, kai tik atstatoma ankstesnė prieš 1 dalyje numatytus įvykius buvusi padėtis, ir (arba) kai 2 dalyje minėti finansinio įgyvendinimo rezultatai tai pateisina.

9 straipsnis

Protokolo įgyvendinimo sustabdymas

1.   Po konsultacijų jungtiniame komitete šio protokolo įgyvendinimas gali būti sustabdytas vienos iš šalių iniciatyva, jei:

a)

žvejybos veiklai Komorų IEZ vandenyse trukdo neįprastos aplinkybės, išskyrus gamtos reiškinius;

b)

jei smarkiai pakinta politinės gairės, sąlygojusios šio protokolo sudarymą, viena iš šalių paprašo peržiūrėti jo nuostatas ir, jei reikia, jas pakeisti;

c)

Europos Sąjunga konstatuoja, kad Komorai pažeidė esminius ir pamatinius žmogaus teisių principus, kaip numatyta Kotonu susitarimo 9 straipsnyje;

d)

Europos Sąjunga neatlieka 2 straipsnio 2 dalies a punkte numatyto finansinio įnašo mokėjimo dėl kitų priežasčių nei išvardytosios šio protokolo 8 straipsnyje;

e)

interpretuojant šį protokolą, kyla šalių ginčas;

f)

viena iš šalių nesilaiko šio protokolo nuostatų.

2.   Protokolo įgyvendinimas gali būti sustabdytas vienos iš šalių iniciatyva, jei laikoma, kad kilęs šalių ginčas yra didelis ir jei jungtiniame komitete vykusiose konsultacijose jis nebuvo išspręstas draugiškai.

3.   Norėdama sustabdyti protokolo taikymą, suinteresuotoji šalis raštu praneša apie savo ketinimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki dienos, kurią šis sustabdymas turėtų įsigalioti.

4.   Protokolo galiojimo sustabdymo atveju šalys toliau tariasi dėl draugiško iškilusio ginčo sprendimo. Kai toks sprendimas randamas, protokolas vėl pradedamas taikyti, o finansinio įnašo suma sumažinama proporcingai ir pro rata temporis, priklausomai nuo protokolo taikymo sustabdymo trukmės.

10 straipsnis

Taikomos nacionalinės teisės nuostatos

1.   Komorų vandenyse veiklą vykdantiems Europos Sąjungos žvejybos laivams yra taikomos Komoruose galiojančios teisės nuostatos, nebent žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime arba šiame protokole, jo priede ir priedėliuose yra numatyta kitaip.

2.   Komorų valdžios institucijos Europos Komisijai praneša apie visus su žuvininkystės sektoriumi susijusius teisės aktų pakeitimus arba naujus teisės aktus.

11 straipsnis

Trukmė

Šis protokolas ir jo priedas taikomi trejus metus nuo laikino taikymo pradžios, kaip numatyta 13 straipsnyje, nebent jie denonsuojami pagal 12 straipsnį.

12 straipsnis

Denonsavimas

1.   Norėdama denonsuoti šį protokolą, atitinkama šalis apie savo ketinimą kitai šaliai praneša raštu likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki numatytos denonsavimo įsigaliojimo dienos.

2.   Po ankstesnėje dalyje numatyto pranešimo išsiuntimo šalys pradeda konsultacijas.

13 straipsnis

Laikinas taikymas

Šis protokolas ir jo priedas laikinai taikomi nuo jų pasirašymo dienos.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis protokolas ir jo priedas įsigalioja nuo šalių pranešimo viena kitai apie šiam tikslui skirtų procedūrų užbaigimą dienos.


PRIEDAS

Europos Sąjungos laivų žvejybos veiklos Komorų žvejybos zonoje sąlygos

I   SKYRIUS

ŽVEJYBOS LEIDIMŲ PARAIŠKŲ TEIKIMO IR ŽVEJYBOS LEIDIMŲ IŠDAVIMO FORMALUMAI

1   SKIRSNIS

Žvejybos leidimų išdavimas

1.

Žvejybos Komorų vandenyse leidimus gali gauti tik reikalavimus atitinkantys Europos Sąjungos laivai.

2.

Laivas atitinka reikalavimus, jei laivo savininkui, jo kapitonui arba pačiam laivui nėra uždrausta žvejybos veikla Komoruose. Jie negali būti padarę Komorų administracinės tvarkos pažeidimų, t. y. turi būti įvykdę visus ankstesnius įsipareigojimus, susijusius su Komoruose pagal su Europos Sąjunga sudarytus žvejybos susitarimus vykdoma žvejybos veikla. Be to, jie turi atitikti Reglamento Nr. (EB) 1006/2008 nuostatas dėl žvejybos leidimų.

3.

Europos Sąjungos laivui, norinčiam gauti žvejybos leidimą, turi atstovauti Komoruose reziduojantis agentas. Atstovo pavardė ir adresas nurodomi žvejybos leidimo paraiškoje.

4.

Europos Sąjungos kompetentingos institucijos Komorų kompetentingoms institucijoms pateikia paraiškas dėl kiekvieno laivo, pageidaujančio žvejoti pagal susitarimą, ne vėliau kaip prieš 20 dienų nuo prašomos leidimo galiojimo pradžios dienos.

5.

Komorų kompetentingoms institucijoms pateikiamos paraiškos yra parengiamos pagal I priedėlyje pateikiamą formos modelį.

6.

Prie žvejybos leidimo paraiškos pridedami tokie dokumentai:

dokumentas, patvirtinantis mokesčio sumokėjimą už leidimo galiojimo laikotarpį,

kiti dokumentai arba pažymėjimai, kurių reikalaujama remiantis specialiomis nuostatomis, pagal šį protokolą taikytinomis atitinkamo tipo laivams.

7.

Mokestis yra parvedamas į Komorų institucijų nurodytą sąskaitą.

8.

Į šį mokestį įskaitomi visi nacionaliniai ir vietos mokesčiai išskyrus uosto ir paslaugų mokesčius.

9.

Žvejybos leidimus visiems laivams kompetentinga Komorų institucija per 15 dienų nuo tos dienos, kai gauna visus 6 punkte nurodytus dokumentus, perduoda laivų savininkams arba jų atstovams per Europos Komisijos delegaciją Mauricijuje.

10.

Jei žvejybos leidimo pasirašymo metu Europos Komisijos delegacijos tarnybos nedirba, leidimas gali būti perduodamas tiesiogiai laivo agentui, o jo kopija nusiunčiama delegacijai.

11.

Leidimas išduodamas konkrečiam laivui ir negali būti perleidžiamas.

12.

Tačiau Europos Sąjungai paprašius įrodytu force majeure atveju vieno laivo leidimas pakeičiamas nauju kitam panašių savybių laivui skirtu leidimu nemokant naujo mokesčio.

13.

Keičiamo laivo savininkas arba jo atstovas per Europos Sąjungos delegaciją panaikintą žvejybos leidimą grąžina kompetentingai Komorų institucijai.

14.

Naujas žvejybos leidimas įsigalioja tą dieną, kai laivo savininkas kompetentingai Komorų institucijai grąžina panaikintą leidimą. Europos Sąjungos delegacija Mauricijuje informuojama apie žvejybos leidimo perleidimą.

15.

Žvejybos leidimas visą laiką turi būti laikomas laive nepažeidžiant šio priedo VI skyriaus 1 punkto nuostatų.

2   SKIRSNIS

Su žvejybos leidimais susijusios sąlygos. Mokesčiai ir avansai

1.

Žvejybos leidimai galioja vienerius metus. Jie gali būti pratęsti.

2.

Už Komorų vandenyse sužvejotą vieną žuvų toną yra nustatytas 35 EUR mokestis.

3.

Leidimai išduodami, kai kompetentingoms nacionalinėms institucijoms pervedamos tokios fiksuoto dydžio sumos:

3 700 EUR suma metams už kiekvieną tunų seinerį, lygi už 106 t per metus sužvejotų tunų mokėtinam mokesčiui.

2 200 EUR suma metams už kiekvieną dreifinėmis ūdomis žvejojantį laivą, lygi už 63 t per metus sužvejotų tunų mokėtinam mokesčiui.

4.

Galutinę ataskaitą už metus Europos Komisija sudaro ne vėliau kaip kitų metų liepos 31 d., remdamasi laivų savininkų parengtomis ir mokslo institutų, įgaliotų tikrinti valstybių narių sužvejoto žuvų kiekio duomenis (IRD – Institut de Recherche pour le Développement, IEO – Instituto Español de Oceanografia ir IPIMAR – Instituto de Investigação das Pescas e do Mar), patvirtintomis sužvejotų žuvų kiekio deklaracijomis.

5.

Apie tokį galutinį mokesčio dydį tuo pačiu metu yra informuojama Komorų kompetentinga institucija ir laivų savininkai.

6.

Galimą papildomą mokesčio sumą laivų savininkai Komorų kompetentingoms institucijoms į šio skyriaus 1 skirsnio 7 dalyje nuodytą sąskaitą perveda ne vėliau kaip kitų metų rugpjūčio 30 d.

7.

Tačiau jei galutinėje ataskaitoje nurodyta suma yra mažesnė už šio skirsnio 3 punkte nurodytą avanso sumą, laivo savininkui skirtumas negrąžinamas.

3   SKIRSNIS

Pagalbiniai laivai

1.

Pagalbiniams laivams leidimai suteikiami remiantis Komorų teisės aktų nuostatomis ir sąlygomis.

2.

Už pagalbiniams laivams išduodamus leidimus neturi būti renkami jokie mokesčiai. Pagalbiniai laivai turi plaukioti su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava arba priklausyti Europos bendrovei.

3.

Komorų kompetentingos institucijos per ES delegaciją Mauricijuje Komisijai reguliariai pateikia tokių leidimų sąrašą.

II   SKYRIUS

ŽVEJYBOS ZONOS

Siekiant nepakenkti smulkiajai žvejybai Komorų vandenyse, Europos Sąjungos laivams neleidžiama žvejoti 10 jūrmylių atstumu nuo salų pakrančių ir 3 jūrmylių spinduliu nuo žuvis pritraukiančių įrenginių, kurie yra įrengti Komorų žuvininkystės ministerijos ir apie kurių vietas yra pranešama Europos Sąjungos atstovui Mauricijuje.

Šias nuostatas gali persvarstyti susitarimo 9 straipsnyje nurodytas jungtinis komitetas.

III   SKYRIUS

STEBĖJIMAS IR PRIEŽIŪRA

1   SKIRSNIS

Sužvejoto kiekio registravimas

1.

Visi laivai, kuriems pagal susitarimą leidžiama žvejoti Komorų vandenyse, privalo Komorų žuvininkystės ministerijai pranešti apie sužvejotą kiekį, laikydamiesi tokių taisyklių:

1.1.

Europos laivai, kuriems leista žvejoti Komorų vandenyse, kiekvieno išplaukimo Komorų vandenyse metu kasdien privalo pildyti IVTK tunų žvejybos žurnalą (2 ir 3 priedėliai). Žurnalas pildomas ir tuomet, kai žuvų sužvejota nebuvo.

1.2.

IVTK tunų žvejybos žurnalo kopijos taip pat siunčiamos I skyriaus 2 skirsnio 4 dalyje nurodytiems mokslo institutams.

2.

Laikotarpiai, kuriais laivas nebuvo Komorų vandenyse, pažymimi žurnale, įrašant „Ne Komorų IEZ“.

3.

Formos pildomos įskaitomai, jas pasirašo laivo kapitonas.

4.

Jei laivas nesilaiko šio skyriaus nuostatų, Komorų Vyriausybė pasilieka teisę sustabdyti jo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus atlikti formalumai, ir laivo savininkui skirti Komoruose galiojančiais teisės aktais nustatytą baudą. Apie tai pranešama Europos Komisijai.

5.

Deklaracijose pateikiamas kiekvieno reiso metu laivo sužvejotas kiekis. Deklaracijos elektroniniu būdu pateikiamos Komorų žuvininkystės ministerijai (nusiunčiant kopiją Europos Komisijai) po kiekvieno reiso ir visada – prieš laivui išplaukiant iš Komorų vandenų. Abu informacijos gavėjai laivui nedelsdami elektroniniu būdu išsiunčia gavimo patvirtinimą, o taip pat nusiunčia patvirtinimo kopijas vienas kitam.

6.

Per žvejybos leidimo galiojimo metus pagal šio priedo I skyriaus 2 skirsnio 1 punktą elektroniniu būdu persiųstų deklaracijų popieriniai originalai Komorų žuvininkystės ministerijai perduodami per 45 dienas nuo paskutinio minėto periodo žvejybos reiso. Tuo pat metu Europos Komisijai išsiunčiamos jų popierinės kopijos.

7.

Abi šalys turi stengtis, kad būtų sukurta tik elektroniniais visų duomenų mainais pagrįsta kiekio deklaravimo sistema: todėl abi šalys turi numatyti, kad popierinė kiekio deklaravimo versija greitai bus pakeista elektroninio formato versija.

8.

Jei įvedus elektroninę sužvejoto kiekio deklaravimo sistemą ji sugestų, sužvejotas kiekis bus deklaruojamas remiantis 5 ir 6 dalimis tol, kol gedimas bus pašalintas.

2   SKIRSNIS

Pranešimų apie sužvejotą kiekį perdavimas: įplaukimas į komorų vandenis ir išplaukimas iš jų

1.

Europos Sąjungos laivo reiso trukmė Komorų vandenyse šiame priede yra apibrėžiama taip:

laikotarpis nuo laivo įplaukimo į Komorų vandenis iki išplaukimo iš jų,

laikotarpis nuo įplaukimo į Komorų vandenis iki žuvų perkrovimo,

laikotarpis nuo įplaukimo į Komorų vandenis iki žuvų iškrovimo Komoruose.

2.

Europos Sąjungos laivai Komorų žvejybos kontrolės institucijoms apie savo planuojamą įplaukimą į Komorų vandenis arba išplaukimą iš jų praneša ne vėliau kaip prieš 3 valandas.

3.

Pranešdami apie įplaukimą ir (arba) išplaukimą, laivai taip pat praneša savo buvimo vietą ir laive turimų sužvejotų žuvų kiekį ir rūšis. Šie pranešimai daromi naudojant 4 priedėlyje pateiktą formą, pageidautina elektroniniu būdu, jei tai neįmanoma – faksu, su pranešimo apie gavimą patvirtinimu. Esant techniniams sutrikimams, šie pranešimai daromi per radiją.

4.

Žvejybos operacijų vykdymas apie tai nepranešus Komorų kompetentingai institucijai yra toks pat pažeidimas, kaip žvejyba be žvejybos leidimo.

5.

Išduodant žvejybos leidimą, laivams taip pat pateikiamas el. pašto adresas, fakso ir telefono numeriai ir radijo dažniai.

3   SKIRSNIS

Perkrovimai ir iškrovimai

1.

Europos laivai, pageidaujantys atlikti sužvejotų žuvų perkrovimą ar iškrovimą Komorų vandenyse, privalo tai atlikti Komorų uostų akvatorijose.

1.1.

Tokių laivų savininkai ne vėliau kaip prieš 24 valandas turi Komorų kompetentingoms institucijoms pateikti tokią informaciją:

perkrovime ar iškrovime dalyvaujančių žvejybos laivų pavadinimus,

krovininio laivo pavadinimą,

perkraunamų ar iškraunamų žuvų kiekį (tonomis pagal rūšis),

perkrovimo ar iškrovimo dieną,

iškrauto krovinio gavėją.

2.

Perkrovimas ir iškrovimas yra laikomi laivo išplaukimu iš Komorų vandenų. Todėl laivai Komorų kompetentingoms institucijoms turi pateikti sužvejoto kiekio deklaracijas ir pranešti apie savo ketinimus tęsti žvejybą Komorų vandenyse arba iš jų išplaukti.

3.

Prieš tai išdėstytuose punktuose nenumatytos perkrovimo ar iškrovimo operacijos Komorų vandenyse yra draudžiamos. Pažeidus šias nuostatas taikomos galiojančiuose Komorų teisės aktuose numatytos nuobaudos.

4   SKIRSNIS

Palydovinė kontrolė

Europos laivai taip pat stebimi naudojant palydovinę kontrolės sistemą, be diskriminacijos ir remiantis toliau pateiktomis nuostatomis.

1.

Kad būtų galima vykdyti palydovinę kontrolę, laivų savininkų atstovams ar agentams bei vėliavos valstybių kontrolės centrams buvo perduotos Komorų žvejybos zonos ribų geografinės koordinatės.

2.

Šalys pasikečia informacija apie https adresus ir keitimosi informacija tarp kontrolės centrų elektroniniu būdu specifikacijas, laikantis 4 ir 6 punktuose nustatytų sąlygų. Į šią informaciją turi būti įtraukta, kiek tai įmanoma, pavardės, telefonų, teleksų ir faksų numeriai bei elektroninio pašto adresai, kuriuos kontrolės centrai gali naudoti keisdamiesi bendra informacija.

3.

Laivo buvimo koordinatės yra nustatomos su ne didesne kaip 500 m paklaida ir 99 % pasikliaujamuoju intervalu.

4.

Jei pagal ES ir Komorų susitarimą žvejojantis laivas, kuriam pagal ES teisę yra taikoma stebėsena naudojant palydovų sistemą, įplaukia į Komorų žvejybos zoną, valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, kontrolės centras nedelsdamas perduoda reguliarias (ne rečiau kaip kas 2 valandas) ataskaitas apie jo buvimo vietą Komorų žvejybos stebėsenos centrui (ŽSC). Pranešimai yra identifikuojami kaip laivo buvimo vietos ataskaitos.

4.1.

Pranešimų perdavimo dažnumas gali būti sutrumpintas iki ne ilgesnio kaip 30 minučių intervalo, jei yra svarių įrodymų, kad laivas padarė pažeidimų.

4.2.

Tokius įrodymus Komorų žvejybos stebėsenos centras turi pateikti valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, kontrolės centrui, ir Europos Komisijai. Turi būti pridedamas prašymas pakeisti pranešimų perdavimo dažnumą. Valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, kontrolės centras turi siųsti informaciją Komorų žvejybos stebėsenos centrui realiu laiku, iš karto gavęs prašymą.

4.3.

Komorų žvejybos stebėsenos centras nedelsdamas praneša apie tikrinimo pabaigą valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, kontrolės centrui ir Europos Komisijai.

4.4.

Valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, kontrolės centrui ir Europos Komisijai turi būti pranešama apie bet kokios tikrinimo procedūros, pradėtos minėtu specialiu prašymu, eigą.

5.

4 punkte minimi pranešimai yra perduodami elektroniniu būdu naudojant https formatą, nepridedant papildomų protokolų. Šie pranešimai pateikiami realiu laiku, laikantis 4 priedėlio lentelėje nurodyto formato.

5.1.

Laivams draudžiama išjungti palydovinės kontrolės įtaisą, kai jie yra Komorų vandenyse.

6.

Jei kyla techninių trukdžių arba įvyksta žvejybos laive esančios stebėsenai naudojant palydovų sistemą skirtos įrangos gedimas, laivo kapitonas kuo greičiau perduoda informaciją, nustatytą 4 punkte, valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, kontrolės centrui. Tokiu atveju laivo buvimo vietos ataskaitas būtina siųsti kas 4 valandas, kol laivas yra Komorų vandenyse.

6.1.

Į šią bendrą laivo buvimo vietos ataskaitą įtraukiamos kasvalandinės pozicijos, užregistruotos laivo kapitono per tas 4 valandas.

6.2.

Valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, kontrolės centras arba pats laivas nedelsdamas nusiunčia šią informaciją į Komorų ŽSC.

6.3.

Esant reikalui ar neaiškumams Komorų valdžios institucijos valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, kontrolės centro gali paprašyti papildomos informacijos apie konkretų laivą.

7.

Sugedusi įranga yra suremontuojama arba pakeičiama, kai tik laivas grįžta iš žvejybos reiso, bet kokiu atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Pasibaigus šiam terminui laivas nebeturi teisės išplaukti į naują žvejybos reisą nesuremontavęs arba nepakeitęs įrangos.

8.

Stebėsenos naudojant palydovų sistemą įrangos sudedamosios dalys ir programinė įranga turi būti apsaugotos nuo falsifikavimo, t. y. neturi būti įmanoma įvesti ar siųsti neteisingą buvimo vietą ar kitaip manipuliuoti duomenimis. Sistema turi būti visiškai automatinė ir veikti bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų. Draudžiama stebėsenos naudojant palydovų sistemą įrangą sunaikinti, sugadinti, padaryti neveikiančią ar sukelti interferenciją.

8.1.

Laivo kapitonas turi įsitikinti, kad:

duomenys nėra pakeisti,

prie įrenginio prijungtos antenos ar antenų niekas neužstoja,

įrenginio maitinimas neišjungtas,

įrenginys neiškeltas iš laivo ar tos vietos, kurioje jis buvo instaliuotas,

apie bet kokį įrenginio pakeitimą būtų nedelsiant pranešta kompetentingai Komorų institucijai.

8.2.

Dėl bet kokio prieš tai išvardytų nuostatų pažeidimo laivui esant Komorų vandenyse kapitonui gali tekti atsakyti prieš Komorų įstatymus ir teisės aktus.

9.

Valstybių, su kurių vėliavoms plaukioja laivai, kontrolės centrai atlieka savo laivų judėjimo Komorų vandenyse priežiūrą. Tais atvejais, kai laivų priežiūra nėra vykdoma nustatytomis sąlygomis, apie tai nedelsiant informuojamas Komorų ŽSC ir pradedama taikyti 6 punkte numatyta procedūra.

10.

Valstybių, su kurių vėliavoms plaukioja laivai, kontrolės centrai ir Komorų ŽSC bendradarbiauja, kad šios nuostatos būtų įgyvendintos. Jei Komorų ŽSC nustato, kad valstybė, su kurios vėliava plaukioja laivas, neteikia 4 punkte nurodytos informacijos, kitai šaliai nedelsiant apie tai pranešama. Gavusi tokį pranešimą, pastaroji privalo per 24 val. atsakyti Komorų ŽSC, kodėl neteikiami pranešimai ir nurodyti pagrįstą terminą, nuo kurio bus vėl laikomasi nuostatų. Jei pasibaigus nurodytam terminui nuostatų laikytis nepradedama, abi šalys ginčą sprendžia raštu arba taip, kaip nurodyta 14 punkte.

11.

Kitai šaliai pagal šias nuostatas perduoti stebėsenos duomenys skirti tik Komorų institucijų atliekamai ES laivų, žvejojančių pagal ES ir Komorų susitarimą, kontrolei ir stebėsenai. Šie duomenys jokiu būdu negali būti perduoti trečiosioms šalims.

12.

Šalys susitaria gavusios prašymą keistis informacija apie stebėsenai naudojant palydovines sistemas skirtą įrangą, siekdamos patikrinti, kad visa įranga visiškai atitinka kitos šalies šių nuostatų tikslais keliamus reikalavimus.

13.

Šalys susitaria persvarstyti šias nuostatas, kai tai bus reikalinga, ypač su laivais susijusių nesklandumų ar anomalijų atveju. Apie tokius atvejus Komorų kompetentinga institucija vėliavos valstybei turi pranešti ne vėliau kaip likus 15 dienų iki persvarstymui skirto susirinkimo.

14.

Iškilę ginčai dėl šių nuostatų išaiškinimo ar taikymo yra sprendžiami šalims konsultuojantis Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos susitarimo 9 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete.

IV   SKYRIUS

JŪREIVIŲ PRIĖMIMAS Į LAIVĄ

1.

Kiekvienas Europos Sąjungos laivas savo sąskaita priima ne mažiau kaip 1 kvalifikuotą Komorų jūreivį vieno žvejybos reiso Komorų vandenyse laikotarpiu.

2.

Laivų savininkai stengiasi priimti papildomų Afrikos ir Karibų regiono šalių jūreivių.

3.

Į savo laivus priimamus jūreivius laivų savininkai laisvai pasirenka iš Komorų kompetentingos institucijos pateikto sąrašo.

4.

Laivo savininkas arba jo atstovas Komorų kompetentingai institucijai praneša į atitinkamą laivą priimtų vietos jūreivių pavardes, nurodydamas įrašą įgulos pareigybių sąraše.

5.

Į Europos Sąjungos žvejybos laivus priimtiems jūreiviams be apribojimų taikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo principų ir teisių deklaracija. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas, galiojančiu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu ir diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

6.

Jūreivių darbo sutartys, kurių viena kopija perduodama sutarties šalims, sudaromos tarp laivo savininko atstovo (-ų) ir jūreivių ir (arba) jų profesinių sąjungų ar jų atstovų, derinant su Komorų kompetentingomis institucijomis. Šiomis sutartimis jūreiviams užtikrinamos skirtinos socialinės garantijos, įskaitant draudimą mirties, ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

7.

Atlyginimą AKR šalių jūreiviams moka laivų savininkai. Atlyginimas nustatomas bendru laivų savininkų arba jų atstovų ir jūreivių ir (arba) jų profesinių sąjungų arba atstovų sutarimu. Tačiau AKR šalių jūreivių atlyginimo sąlygos negali būti blogesnės nei taikomos atitinkamų trečiųjų šalių laivų įguloms ir bet kokiu atveju ne blogesnės už TDO normas.

8.

Visi Europos Sąjungos laivuose įdarbinti jūreiviai dieną prieš pasiūlytą jų priėmimo į laivą datą prisistato paskirto laivo kapitonui. Jei jūreivis neatvyksta numatytą jo priėmimo į laivą dieną ir valandą, laivo savininkas savaime atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą jūreivį į laivą.

9.

Jei vietos jūreiviai į laivą nepriimami dėl priežasčių, nenurodytų pirmesnėje pastraipoje, atitinkamų laivų savininkai privalo už kiekvieną žvejybos reiso dieną Komorų vandenyse ir už kiekvieną laivą sumokėti nustatytą 20 EUR dydžio sumą. Ši suma yra sumokama ne vėliau kaip iki šio priedo I skyriaus 2 skirsnio 6 punkte nurodyto termino.

10.

Šios lėšos yra skiriamos mokyti vietos žvejybos jūreivius ir yra pervedamos į Komorų institucijų nurodytą sąskaitą.

V   SKYRIUS

STEBĖTOJAI

1.

Laivai, kuriems pagal susitarimą leidžiama žvejoti Komorų vandenyse, į laivą priima Komorų valdžios institucijų paskirtus stebėtojus, atsakingus už toliau nurodytas žvejybos sąlygas.

1.1.

Komorų žuvininkystės ministerijai paprašius, į tunų žvejybos laivus yra priimamas tos ministerijos paskirtas stebėtojas, kurio užduotis – patikrinti Komorų vandenyse sužvejotą žuvų kiekį.

1.2.

Komorų kompetentinga institucija sudaro laivų, į kurios turi būti priimtas stebėtojas, sąrašą, o taip pat stebėtojų, kurie turi būti paskirti dirbti laivuose, sąrašą. Šie sąrašai nuolat atnaujinami. Sąrašai pateikiami Europos Komisijai, iš karto juos sudarius, o vėliau – kas tris mėnesius, jei jie atnaujinami.

1.3.

Atitinkamų laivų savininkams arba jų atstovams paskirto stebėtojo laive pavardę Komorų kompetentinga institucija praneša išduodama licenciją arba ne vėliau kaip iki planuojamo stebėtojo atvykimo į laivą likus 15 dienų.

2.

Stebėtojas laive būna vieną reisą. Tačiau, Komorų kompetentingoms institucijoms oficialiai paprašius, stebėtojas laive gali būti kelis žvejybos reisus, priklausomai nuo laivo planuojamos vidutinės žvejybos reiso trukmės. Komorų kompetentingos institucijos tokį prašymą pateikia pranešdamos konkrečiame laive dirbti paskirto stebėtojo pavardę.

3.

Stebėtojo priėmimo į laivą sąlygas bendru sutarimu nustato laivo savininkas arba jo atstovas ir Komorų valdžios institucijos.

4.

Stebėtojas į laivą įlipa laivo savininko pasirinktame uoste, pirmo žvejybos reiso Komorų vandenyse pradžioje, po to, kai yra praneštas paskirtų laivų sąrašas.

5.

Atitinkami laivų savininkai praneša apie Komorų uostus ir datas, kuriomis stebėtojai bus priimti į laivą, per dvi savaites ir ne vėliau kaip prieš 10 dienų.

6.

Jei stebėtojas į laivą priimamas užsienio šalyje, stebėtojo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas. Jei laivas, kuriame yra Komorų stebėtojas, išplaukia už Komorų vandenų ribų, imamasi visų būtinų priemonių, kad stebėtojas galėtų grįžti kuo greičiau. Jo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas.

7.

Jeigu stebėtojas į sutartą vietą neatvyksta per dvylika valandų nuo sutarto laiko, laivo savininkas atleidžiamas nuo įsipareigojimo priimti stebėtoją į laivą.

8.

Su stebėtoju laive elgiamasi kaip su pareigūnu. Jis atlieka tokias užduotis:

8.1.

stebi laivo žvejybos veiklą;

8.2.

tikrina žvejybos operacijas vykdančio laivo buvimo vietą;

8.3.

registruoja naudojamus žvejybos įrankius;

8.4.

tikrina į laivo žurnalą įrašytus Komorų vandenyse sužvejoto žuvų kiekio duomenis;

8.5.

tikrina antrinio laimikio procentinę dalį ir įvertina išmetamą pardavimui tinkamų žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų kiekį;

8.6.

radijo bangomis praneša žvejybos duomenis, įskaitant laive esančių pagrindinių žvejojamų rūšių žuvų ir papildomų žvejojamų rūšių žuvų kiekį.

9.

Kapitonas imasi visų jam įgaliojimais suteiktų priemonių, siekdamas užtikrinti savo pareigas atliekančio stebėtojo fizinį ir psichologinį saugumą.

10.

Stebėtojui suteikiama visa reikalinga įranga pareigoms vykdyti. Kapitonas jam suteikia galimybę naudotis užduočių vykdymui reikalingomis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejybos veikla, įskaitant laivo žurnalą ir navigacijos knygą ir patekti į laivo dalis, būtinas, kad būtų lengviau atlikti užduotis.

11.

Būdamas laive, stebėtojas:

11.1.

privalo imtis visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog dėl jo priėmimo į laivą sąlygų ir buvimo laive nenutrūktų žvejybos operacijos ir nebūtų trukdoma jų vykdyti;

11.2.

privalo tausoti laive esantį turtą ir įrangą, bei paisyti visų laivui priklausančių dokumentų konfidencialumo.

12.

Pasibaigus stebėjimo laikui, prieš išvykdamas iš laivo stebėtojas parengia veiklos ataskaitą, kuri yra perduodama Komorų kompetentingoms institucijoms, Europos Komisijai nusiunčiant jos kopiją. Ataskaitą jis pasirašo stebint kapitonui, kuris gali pridėti jo manymu naudingų pastabų, arba pasirūpinti, kad tokios pastabos būtų pridėtos, ir po jomis pasirašo. Moksliniam stebėtojui išvykstant iš laivo, kapitonui yra įteikiama ataskaitos kopija.

13.

Laivo savininkas savo sąskaita užtikrina stebėtojų apgyvendinimo ir maitinimo laive sąlygas, kurios atitinka pareigūnams taikomas sąlygas, atsižvelgiant į laivo galimybes.

14.

Stebėtojo atlyginimą ir socialines įmokas moka Komorų kompetentingos institucijos.

VI   SKYRIUS

KONTROLĖ

Europos laivai turi laikytis Indijos vandenyno tunų komisijos (IVTK) nustatytų priemonių ir rekomendacijų dėl žvejybos įrangos, jos techninių specifikacijų ir kitų techninių priemonių, taikomų jų vykdomai žvejybos veiklai.

1.   Laivų sąrašas

1.1.

Europos Sąjunga reguliariai atnaujina jos turimą laivų, kuriems laikantis šio protokolo yra išduoti žvejybos leidimai, sąrašą. Apie šį sąrašą, jį sudarius ir po kiekvieno atnaujinimo, yra pranešama Komorų žuvininkystės ministerijai.

1.2.

Europos Sąjungos laivai gali būti įtraukti į ankstesniame punkte minėtą sąrašą, kai tik gaunamas pranešimas apie avanso, minimo šio priedo I skyriaus 2 skirsnio 3 punkte, sumokėjimą. Tokiu atveju, laivo savininkui gali būti išduota patvirtinta šio sąrašo kopija, kurią jis laiko laive ir kuri naudojama vietoje žvejybos leidimo, kol pastarasis nėra išduotas.

2.   Kontrolės procedūros

2.1.

Komorų vandenyse žvejojančių Europos Sąjungos laivų kapitonai sudaro galimybę ir padeda Komorų pareigūnams, įgaliotiems atlikti žvejybos veiklos patikrinimus ir kontrolę, patekti į laivą ir atlikti savo užduotis.

2.2.

Pareigūnai laive praleidžia ne daugiau laiko nei yra būtina užduotims atlikti.

2.3.

Atlikus patikrinimą ir kontrolę laivo kapitonui išduodama patikrinimo ataskaitos kopija.

2.4.

Siekiant palengvinti saugias patikrinimų procedūras ir tuo pačiu nepažeisti Komorų įstatymų, laivo sulaikymas patikrinimui turi būti vykdomas taip, kad patikrinimų platformos ir inspektoriai būtų laikomi kaip Komorų pareigūnai.

2.5.

Europos laivų, atliekančių iškrovimo ir perkrovimo operacijas Komorų uostuose, kapitonai sudaro galimybę ir padeda Komorų inspektoriams atlikti šių operacijų kontrolę.

VII   SKYRIUS

LAIVO SULAIKYMAS PATIKRINIMUI

1.   Laivo sulaikymas patikrinimui

1.1.

Komorų kompetentingos institucijos per 24 darbo valandas informuoja Europos Komisiją ir vėliavos valstybę apie bet kokį Europos laivo sulaikymą arba nuobaudų jam taikymą Komorų vandenyse.

1.2.

Europos Komisijai taip pat pateikiamas trumpas pranešimas apie tokio sulaikymo aplinkybes ir priežastis.

2.   Laivo sulaikymo patikrinimui protokolas

2.1.

Laivo kapitonas turi pasirašyti Komorų kompetentingų institucijų surašytą pažeidimo protokolą.

2.2.

Dokumento pasirašymas neatima iš kapitono gynimosi teisių, kuriomis jis gali pasinaudoti ginčydamas pažeidimą, kuriuo jis kaltinamas.

2.3.

Kapitonas turi nuplukdyti savo laivą į Komorų institucijų nurodytą uostą. Nedidelio pažeidimo atveju Komorų kompetentingos institucijos gali leisti sulaikytam laivui tęsti žvejybą.

3.   Konsultacinis susirinkimas laivo sulaikymo patikrinimui atveju

3.1.

Prieš nusprendžiant imtis kokių nors priemonių laivo kapitono ar įgulos atžvilgiu, ar veiksmų dėl laivo krovinio ir įrangos, išskyrus veiksmus, būtinus išsaugoti įtariamo pažeidimo įrodymams, per vieną darbo dieną nuo pirmiau minėtos informacijos gavimo sušaukiamas Europos Komisijos ir Komorų kompetentingų institucijų konsultacinis susirinkimas, kuriame, esant galimybei, dalyvauja atitinkamos valstybės narės atstovas.

3.2.

Konsultaciniame susirinkime šalys pasikeičia dokumentais ir informacija, galinčia padėti išsiaiškinti nustatytų faktų aplinkybes. Laivo savininkui arba jo atstovui pranešami konsultacinio susirinkimo rezultatai ir galimos priemonės, kurių gali būti imtasi dėl laivo sulaikymo patikrinimui.

4.   Laivo sulaikymo patikrinimui reguliavimas

4.1.

Prieš pradedant teismo procesą, dėl įtariamo pažeidimo siekiama susitarti taikant kompromiso procedūrą. Ši procedūra baigiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laivo sulaikymo patikrinimui.

4.2.

Kompromiso procedūros atveju mokėtina baudos suma yra nustatoma, remiantis Komorų teisės aktais. Dokumentą apie sumą būtina užregistruoti, pasirašyti ir nusiųsti Europos Komisijai ir vėliavos valstybei.

4.3.

Jei nepavykta susitarti kompromiso būdu ir dėl to bylą nagrinėja kompetentingas Komorų teismas, laivo savininkas turi įnešti banko užstatą, nustatytą atsižvelgiant į išlaidas, kurias sukelia laivo sulaikymas, o taip pat sumokėti baudas ir kompensacijas už sukeltą žalą, skiriamas už pažeidimą atsakantiems asmenims, pervesdamas lėšas į Komorų kompetentingų institucijų nurodytą banką.

4.4.

Banko užstato negalima atsiimti, kol nėra pasibaigusi teismo procedūra. Jis grąžinamas, jei procedūra baigiama be nuteisimo. Jei teismas nusprendžia skirti baudą, kuri yra mažesnė už pateiktą banko užstatą, Komorų kompetentinga institucija grąžina jo likutį.

4.5.

Laivo sulaikymas panaikinamas ir jo įgulai leidžiama išplaukti iš uosto:

jei įvykdomi kompromiso procedūros metu nustatyti įpareigojimai,

pateikus 4.3 punkte minėtą banko užstatą ir jį Komorų kompetentingoms institucijoms priėmus, kol bus užbaigta teismo procedūra.

Top