21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/53

(1)

Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo (toliau – Susitarimas) buvo patvirtintas Tarybos sprendimu 98/591/EB (2) ir įsigaliojo 1998 m. spalio 14 d. Susitarimo galiojimas pratęsiamas penkerių metų laikotarpiams (3), o 2008 m. spalio 14 d. jis buvo išplėstas ir iš dalies pakeistas (4).

(2)

Transatlantinis bendradarbiavimas vidaus ir civilinio saugumo mokslinių tyrimo srityje yra pageidautinas ir abipusiai naudingas.

(3)

Per tiriamąsias diskusijas išaiškėjo bendra nuomonė, kad Įgyvendinimo susitarimą būtų galima pasitelkti kaip priemonę siekiant supaprastinti bendrą techninę ir mokslinę veiklą.

(4)

Europos Komisija ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė sėkmingai susitarė dėl Įgyvendinimo susitarimo dėl bendradarbiavimo tarpdalykinėje vidaus ir civilinio saugumo mokslinių tyrimų srityje (toliau – Įgyvendinimo susitarimas).

(5)

Įgyvendinimo susitarimas neturi tiesioginio finansinio poveikio. Bendri projektai bus finansuojami pagal atitinkamose Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (5) mokslinių tyrimų programose numatytas įprastas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros priemones bei paramos priemones. Remiantis Susitarimu, Europos Sąjungos lėšos bus skiriamos tik Europos partneriams.

(6)

Įgyvendinimo susitarimas turėtų būti patvirtintas,

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/54

1.1.

piliečių saugumas (pvz., apsauga nuo gamtinių ir žmogaus keliamų grėsmių, neteisėtų narkotikų gamybos prevencija), įskaitant krizių ir ypatingos padėties valdymą;

1.2.

ypač svarbios infrastruktūros, pagrindinių išteklių, žemės ūkio, viešųjų paslaugų, ryšių ir finansinių paslaugų saugumas bei atsparumas;

1.3.

saugumo ir visuomenės sąveika, įskaitant žmogaus ir technologijų sąsają, elgesio mokslinius tyrimus, privatumo klausimus ir biometrijos aspektus;

1.4.

sausumos ir jūrų sienos kontrolės ir perėjimo saugumas;

1.5.

esamų technologijų optimizavimas ir jų sąveika;

1.6.

galutiniams naudotojams skirtų technologijų ir įrangos kūrimas siekiant pašalinti dabartines spragas ir patenkinti poreikius, ypač civilinės saugos ir pirmosios pagalbos teikimo srityje;

1.7.

atitinkamų sričių reikalavimų, normų, pažeidžiamumo vertinimų, tarpusavio priklausomybės tyrimų, sertifikavimo, geriausios patirties, gairių, mokymo programų, bandymų rezultatų, duomenų, programinės įrangos, įrangos kūrimas ir mainai bei personalo ugdymas ir mainai.

2.1.

Numatoma ši bendradarbiavimo veikla (pateikiamas sąrašas nėra baigtinis):

3.1.

JAV ir EB ketina glaudžiai bendradarbiauti koordinuodamos bendrą veiklą. Todėl kiekviena Šalis skiria po du atstovus, kuriems paveda koordinuoti veiklą (toliau – koordinavimo grupė). Atstovai gali susirinkti, kai reikia, paprastai – kartą per metus. Paprastai posėdžiai rengiami paeiliui Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, o priimančioji Šalis pasirūpina jų organizavimu ir administravimu.

3.2.

Prireikus, kiekviena Šalis gali paskirti papildomus tokių posėdžių dalyvius. Posėdžiam kartu pirmininkauja Vidaus saugumo departamento mokslo ir technologijų valstybės sekretorius ir už saugumo mokslinius tyrimus atsakingas EK direktorius. Oficialus statusas šiai koordinavimo grupei nesuteikiamas.

3.3.

Koordinavimo grupei pavedama prižiūrėti ir skatinti pagal šį Įgyvendinimo susitarimą vykdomą bendradarbiavimo veiklą. Ji keičiasi tiesiogiai su bendradarbiavimu pagal šį Įgyvendinimo susitarimą susijusia informacija apie patirtį, įstatymus, kitus teisės aktus ir programas. Ji planuoja ir nustato kiekvienų būsimų metų tikslus bei galimybes, siūlo ad hoc veiklą, peržiūri veiklą bei dalyvavimo lygį ir panašias pastangas kiekvienos Šalies programose pagal šį Įgyvendinimo susitarimą. Koordinavimo grupė periodiškai parengia bendradarbiavimo pažangos ataskaitą.

4.1.

Šiame Įgyvendinimo susitarime numatyta bendradarbiavimo veikla yra vykdoma, jei jai skiriama lėšų ir laikantis kiekvienos Šalies galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų, politikos ir programų, taip pat Susitarimo ir šio Įgyvendinimo susitarimo sąlygų. Šiuo Įgyvendinimo susitarimu finansinės prievolės nenustatomos.

4.2.

Kiekviena Šalis apmoka savo dalyvavimo koordinavimo grupės posėdžiuose išlaidas. Tačiau, jeigu nesusitariama kitaip, išlaidos, išskyrus kelionės ir gyvenimo išlaidas, kurios yra tiesiogiai susijusios su koordinavimo grupės posėdžiais, apmoka priimančioji Šalis.

4.3.

Kiekviena Šalis atsako už bet kokį savo veiksmų, atliktų vykdant bendradarbiavimo veiklą, įskaitant bet kurio iš jos dalyvių veiklą, patikrinimą. Kiekviena Šalis patikrinimus atlieka laikydamasi savo galiojančios tvarkos.

6.1.

Įslaptinta informacija, kuria Šalys keičiasi ar kurią sukuria, žymima, tvarkoma ir saugoma laikantis 2007 m. balandžio 30 d. Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos saugumo ir to susitarimo įgyvendinimo susitarimo, ES Tarybos Generalinio sekretoriato Saugumo biuro ir Europos Komisijos Saugumo direktorato bei Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuria keičiasi ES ir JAV, apsaugos.

6.2.

Kiekviena Šalis paskiria vieno langelio principu veikiančią Saugumo instituciją ryšiams, kuri būtų atsakinga ir už tvarkos, kuria reglamentuojamas įslaptintos informacijos, kuriai taikomas šis Įgyvendinimo susitarimas, saugumas, parengimą.

6.3.

Informacija ir įranga bei medžiagos, kurios teikiamos arba sukuriamos pagal šį Įgyvendinimo susitarimą, JAV žymima SECRET, o ES – SECRET UE/ES SECRET.

7.1.

Jungtinėse Amerikos Valstijose „Controlled Unclassified Information“, o Europos Sąjungoje – neskelbtina neįslaptinta informacija – tai informacija ar preliminarūs duomenys arba, tam tikrais atvejais, duomenys, susiję su dar nepriimtu sprendimu, kurie nelaikomi įslaptinta informacija, tačiau yra ribojama galimybė su jais susipažinti ar platinti, ir kurių tvarkymas reglamentuojamas instrukcijomis pagal atitinkamus Šalių įstatymus ir kitus teisės aktus, politiką ar gaires.

7.2.

Kai tinka, pagal šį Įgyvendinimo susitarimą teikiama ar sukuriama informacija pažymima nurodant jos slaptumo pobūdį pagal atitinkamus Šalių įstatymus ir kitus teisės aktus, politiką ar gaires.

7.3.

Jungtinėse Amerikos Valstijose „Controlled Unclassified Information“ reiškia informaciją, pažymėtą tokiais įrašais: „Sensitive Security Information“, „For Official Use Only“, „Law Enforcement Sensitive Information“, „Protected Critical Infrastructure Information“ ir „Sensitive But Unclassified (SBU)“ (šis sąrašas nėra baigtinis); tai gali būti ir konfidenciali verslo informacija. Europos Komisijos atveju neskelbtina neįslaptinta informacija – tai informacija, pažymėta Europos Komisijos Saugumo direktorato oficialiai patvirtinta žyma.

7.4.

Šiame Įgyvendinimo susitarime numatyta JAV „Controlled Unclassified Information“ ir ES neskelbtina neįslaptinta informacija turi būti:

7.5.

Vadovaudamosi savo atitinkamais įstatymais ir kitais teisės aktais, Šalys imasi visų turimų priemonių, būtinų neįslaptintai informacijai, kuriai taikomi prieigos ir platinimo apribojimai, apsaugoti nuo neteisėto atskleidimo.

7.6.

Šalys gali nustatyti išsamią neskelbtinos neįslaptintos informacijos ženklinimo, laikymo, tvarkymo ir apsaugos tvarką.

8.1.

Ginčai dėl intelektinės nuosavybės sprendžiami laikantis Susitarimo priedo nuostatų.

8.2.

Visus klausimus ar ginčus, kylančius dėl šio Įgyvendinimo susitarimo ar su juo susijusius, išskyrus ginčus dėl intelektinės nuosavybės, Šalys sprendžia tarpusavio susitarimu laikydamosi Susitarimo, įskaitant jo 12 straipsnio, nuostatų.