Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32008R1107

    2008 m. lapkričio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1107/2008, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų, siekiant jo I ir IV priedus pritaikyti prie technikos pažangos (Tekstas svarbus EEE)

    OL L 299, 2008 11 8, p. 13–16 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

    Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 15/07/2022; netiesiogiai panaikino 32019R1009

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2008/1107/oj

    8.11.2008   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 299/13


    KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1107/2008

    2008 m. lapkričio 7 d.

    iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų, siekiant jo I ir IV priedus pritaikyti prie technikos pažangos

    (Tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

    atsižvelgdama į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (1), ypač į jo 31 straipsnio 1 ir 3 dalis,

    kadangi:

    (1)

    Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 3 straipsnyje teigiama, kad trąšos, priklausančios trąšų, išvardytų I priede, tipui ir atitinkančios šiame reglamente nurodytas sąlygas, gali būti laikomos „EB trąšomis“.

    (2)

    Amonio sulfatas ir kalcio nitratas (kalcio nitrato tetrahidratas) yra kaip trąšų tipai nurodyti Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priede. Tačiau šių dviejų tipų trąšų mišiniai negali būti vadinami „EB trąšomis“. Kadangi amonio sulfato ir kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato) mišiniai buvo sėkmingai naudojami dviejose valstybėse narėse, šie mišiniai turėtų būti pripažįstami kaip „EB trąšos“ tam, kad juos ūkininkai galėtų lengviau įsigyti visoje Bendrijoje.

    (3)

    Iš daugelio pirminių maistinių medžiagų trąšų, kurių tipai išvardyti I priede ir kurių sudėtyje yra azoto, jose esantis azotas linkęs išsiskirti į aplinką pernelyg greitai, kai žemės ūkio kultūros nespėja jo pilnai įsisavinti, o perteklinis azotas potencialiai gali kelti žalą aplinkai.

    (4)

    Dviejų EB tipų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priede, trąšų papildymas diciandiamidu, viena iš daugelio cheminių medžiagų, priskiriamų nitrifikacijos inhibitoriams, gali padėti išvengti šios galimos žalos aplinkai. Kitų EB tipų trąšų sudėtyje gali būti azoto įvairiomis formomis, kurių atžvilgiu nitrifikacijos inhibitoriai nėra veiksmingi. Dėl šių kitų tipų trąšų sprendimas naudoti ureazės inhibitorius galėtų būti patenkinama išeitis.

    (5)

    Siekiant geriau pasinaudoti agronominiais ir ekologiniais nitrifikacijos ir ureazės inhibitorių pranašumais reikėtų leisti nitrifikacijos ar ureazės inhibitorius naudoti su daugumos tipų azoto trąšomis, be to, reikėtų leisti naudoti daugiau inhibitorių tipų.

    (6)

    Todėl reikėtų Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priede įrašyti leidžiamų naudoti nitrifikacijos ir ureazės inhibitorių sąrašą.

    (7)

    Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 IV priede išsamiai aprašoma, kokius tyrimo metodus reikia taikyti nustatant maistinių medžiagų kiekį EB trąšose. Šie aprašymai, kiek tai susiję su jodo koncentracija, turi būti patikslinti siekiant taikyti teisingas analitines vertes.

    (8)

    Todėl Reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

    (9)

    Priemonės, nustatytos šiame reglamente, atitinka Komiteto nuomonę, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 32 straipsnyje,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    1.   Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą.

    2.   Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 IV priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

    2 straipsnis

    Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 7 d.

    Komisijos vardu

    Günter VERHEUGEN

    Pirmininko pavaduotojas


    (1)  OL L 304, 2003 11 21, p. 1.


    I PRIEDAS

    Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedas iš dalies keičiamas taip:

    1)

    A.1 lentelėje įrašas dėl trąšų 4 tipo „amonio sulfatas“ pakeičiamas taip:

    „4

    Amonio sulfatas

    Cheminiu būdu pagamintas produktas, kuriame pagrindinė sudedamoji dalis yra amonio sulfatas ir kurio sudėtyje gali būti ne daugiau kaip 15 % kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato).

    19,7 % N

    Azotas, išreikštas kaip suminis azotas.

    Didžiausias nitratinio azoto kiekis – 2,2 % viso azoto, jei dedama kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato).

    Jei prekiaujama amonio sulfato ir kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato) mišiniu, pavadinime turi būti nurodyta „sudėtyje yra ne daugiau kaip 15 % kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato)“.

    Amoniakinis azotas

    Suminis azotas, jei dedama kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato).“

    2)

    Lentelėje A.1 įrašai dėl trąšų 16 ir 17 tipų bei a išnaša yra išbraukiami. 18 tipas laikomas 16 tipu.

    3)

    Įterpiamas toks skirsnis:

    „F.   Nitrifikacijos ir ureazės inhibitoriai

    Toliau F.1 ir F.2 lentelėse išvardyti ureazės ir nitrifikacijos inhibitoriai gali būti dedami į I priedo A.1, B.1, B.2, B.3, C.1 ir C.2 skirsniuose išvardytų tipų azoto trąšas, laikantis šių nuostatų:

    1)

    bent 50 % suminio trąšose esančio azoto kiekio sudaro azotas 3 stulpelyje nurodytomis formomis;

    2)

    trąšų tipai nepriklauso 4 stulpelyje nurodytiems trąšų tipams.

    Jei į trąšas įdėta F.1 lentelėje nurodyto nitrifikacijos inhibitoriaus, šalia nuorodos apie trąšų tipą rašomi žodžiai „su nitrifikacijos inhibitoriumi ([nitrifikacijos inhibitoriaus tipo pavadinimas])“.

    Jei į trąšas įdėta F.2 lentelėje nurodyto ureazės inhibitoriaus, šalia nuorodos apie trąšų tipą rašomi žodžiai „su ureazės inhibitoriumi ([nurodyti nitrifikacijos inhibitoriaus paskirtį])“.

    Už prekybą atsakingas asmuo privalo ant kiekvienos pakuotės arba didmenos siuntos pateikti kuo išsamesnę techninę informaciją. Remdamasis šia informacija naudotojas turi galėti nuspręsti dėl naudojimo normų ir dažnumo auginamų kultūrų atžvilgiu.

    Įvertinus techninius dokumentus, pateiktus vadovaujantis šiems junginiams parengtomis gairėmis, F1 ir F2 lentelėse gali būti (atitinkamai) nurodyti nauji nitrifikacijos inhibitoriai arba ureazės inhibitoriai.

    F.1.   Nitrifikacijos inhibitoriai

    Nr.

    Nitrifikacijos inhibitoriaus tipo pavadinimas ir sudėtis

    Mažiausias ir didžiausias inhibitoriaus kiekis, išreikštas procentine suminio azoto – amonio azoto ir karbamido azoto – masės dalimi

    EB trąšų tipai, į kurias inhibitorius negali būti dedamas

    Nitrifikacijos inhibitorių, su kuriais leidžiami mišiniai, aprašymas

    Duomenys apie leistiną santykį

    1

    2

    3

    4

    5

    1

    Diciandiamidas

    ELINCS Nr. 207–312–8

    Mažiausiai 2,25;

    Daugiausia 4,5

     

     


    F.2.   Ureazės inhibitoriai

    Nr.

    Ureazės inhibitoriaus tipo pavadinimas ir sudėtis

    Mažiausias ir didžiausias inhibitoriaus kiekis, išreikštas procentine suminio azoto – karbamido azoto – masės dalimi

    EB trąšų tipai, į kurias inhibitorius negali būti dedamas

    Ureazės inhibitorių, su kuriais leidžiami mišiniai, aprašymas

    Duomenys apie leistiną santykį

    1

    2

    3

    4

    5

    1

    N-(n-butil) tiofosforo triamidas (NBPT)

    ELINCS Nr. 435–740–7

    Mažiausiai 0,09;

    Daugiausia 0,20“

     

     


    II PRIEDAS

    Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 IV priedo B skirsnis iš dalies keičiamas taip:

    1)

    „Metodo“ 4.11 punkto pastabos antra, trečia ir ketvirta pastraipos keičiamos taip:

    „Titruojama 0,05 mol/l jodo (I2) tirpalu, kaip indikatorių naudojant krakmolo tirpalą.

    1 ml jodo (I2) 0,05 mol/l koncentracijos tirpalo atitinka 0,01128 g SnCl2·2H2O.

    Taip paruoštame tirpale bent 80 % viso alavo turi būti dvivalentis alavas. Taigi titravimui turi būti sunaudota ne mažiau kaip 35 ml 0,05 mol/l jodo (I2) tirpalo.“

    2)

    „Metodo“ 4.11 punkto pastabos antra, trečia ir ketvirta pastraipos keičiamos taip:

    „Titruojama 0,05 mol/l jodo (I2) tirpalu, kaip indikatorių naudojant krakmolo tirpalą.

    1 ml jodo (I2) 0,05 mol/l koncentracijos tirpalo atitinka 0,01128 g SnCl2·2H2O.

    Taip paruoštame tirpale bent 80 % viso alavo turi būti dvivalentis alavas. Taigi titravimui turi būti sunaudota ne mažiau kaip 35 ml 0,05 mol/l jodo (I2) tirpalo.“


    Top