16.10.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 275/18

(1)

2002 m. rugpjūčio mėn. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1514/2002 (2) (toliau – pirminis tyrimas) tam tikroms importuojamoms vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms (toliau – VVJD arba nagrinėjamasis produktas), kurių kilmės šalis, inter alia, yra Korėjos Respublika ir Malaizija (toliau – nagrinėjamosios šalys), nustatytos galutinės antidempingo priemonės. Malaizijai taikomi šie antidempingo muitai: 59,2 % – „Anggerik Laksana Sdn Bhd“, ir 75 % – visoms kitoms bendrovėms; visoms Korėjos Respublikos bendrovėms taikomas 44 % antidempingo muitas.

(2)

Šios peržiūros taikymo sričiai nepriklausančios antidempingo priemonės, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 964/2003 (3), šiuo metu taikomos iš Kinijos Liaudies Respublikos (58,6 %) ir Tailando (58,9 %), išskyrus dvi Tailando bendroves, eksportuojamiems ir iš Taivano siunčiamiems produktams, deklaruojamiems ar nedeklaruojamiems kaip Taivano kilmės. Nagrinėjamajam produktui, kurio kilmės šalis yra Kinija, nustatytų priemonių taikymas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2052/2004 (4) išplėstas tam pačiam importuojamam produktui, siunčiamam iš Indonezijos, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2053/2004 (5) – siunčiamam iš Šri Lankos, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 655/2006 (6) – siunčiamam iš Filipinų, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Filipinų, Indonezijos ir Šri Lankos kilmės.

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių antidempingo priemonių, taikomų importuojamoms Korėjos Respublikos ir Malaizijos kilmės VVJD, galiojimo pabaigą (7), Komisija gavo prašymą peržiūrėti šias priemones pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(4)

Tokį prašymą 2007 m. gegužės 23 d. gamintojų, pagaminančių didžiąją dalį, šiuo atveju daugiau nei 50 %, visų Bendrijos tam tikrų vamzdžių ir vamzdelių jungiamųjų detalių, vardu pateikė Europos Sąjungos sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių iš plieno pramonės interesus ginantis komitetas (toliau – pareiškėjas).

(5)

Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas greičiausiai būtų tęsiamas arba kartojamas ir Bendrijos pramonei vėl būtų daroma žala.

(6)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių pasibaigimo peržiūros inicijavimą, Komisija pradėjo tyrimą (8) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(7)

Apie peržiūros inicijavimą Komisija oficialiai informavo Bendrijos gamintojus pareiškėjus, kitus Bendrijos gamintojus, nagrinėjamųjų šalių eksportuojančius gamintojus, importuotojus, prekiautojus, vartotojus, susijusias asociacijas ir abiejų eksportuojančių šalių Vyriausybių atstovus.

(8)

Komisija išsiuntė klausimynus visiems šiems subjektams ir subjektams, kurie pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nurodytą laiką.

(9)

Be to, Komisija suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(10)

Dėl akivaizdžiai didelio nagrinėjamąjį produktą eksportuojančių gamintojų Korėjos Respublikoje, produkto importuotojų bei prekiautojų produktu skaičiaus, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu, pranešime apie tyrimo inicijavimą buvo numatyta atlikti atranką. Siekiant nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad būtų galima atrinkti bendroves), Komisija išsiuntė atrankos formas, kuriose prašoma pateikti konkrečią informaciją apie kiekvieno suinteresuoto Bendrijos gamintojo, eksportuojančio gamintojo ir importuotojo vidutinę pardavimo apimtį ir kainas. Nė vienas Korėjos eksportuojantis gamintojas nepateikė atsakymų, o importuotojai pateikė vienuolika atsakymų. Tik keturi Bendrijos gamintojai pateikė atrankos formos atsakymus. Todėl buvo nuspręsta, kad atranka nebūtina.

(11)

Keturi Bendrijos gamintojai pateikė atsakymus į klausimyną, tačiau vienas atsakė tik iš dalies ir nepateikė atsakymo po to, kai jam buvo išsiųstas laiškas, kuriuo prašyta pateikti daugiau informacijos. Iš Malaizijos gauti du atsakymai į klausimyną: vieną atsiuntė nauja bendrovė, o kitą – bendrovė, kuri vėliau atsisakė tikrinamojo vizito. Nė vienas Korėjos eksportuojantis gamintojas nepateikė atsakymų į klausimyną. Du importuotojai pateikė atsakymus į klausimyną.

(12)

Komisija surado ir patikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga nustatant dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę ir Bendrijos interesus. Tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(13)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d. (toliau – TL). Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(14)

Nagrinėjamasis produktas yra Korėjos Respublikos ir Malaizijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės (išskyrus lietines jungiamąsias detales, junges ir jungiamąsias detales su įsriegtais sriegiais) iš geležies arba plieno (neįskaitant nerūdijančio plieno), kurių didžiausias išorinis skersmuo neviršija 609,6 mm, ir kurios naudojamos privirinimui sandūriniu būdu arba kitiems tikslams, ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7307 93 11, ex 7307 93 19, ex 7307 99 30 ir ex 7307 99 90.

(15)

VVJD gaminamos daugiausiai pjaustant ir formuojant vamzdžius ir vamzdelius. Jos naudojamos vamzdžiams ir vamzdeliams jungti ir jų yra įvairių formų: alkūnės, reduktoriai, trišakiai ir movos, taip pat skirtingų dydžių ir medžiagos rūšių. VVJD daugiausia naudojamos naftos chemijos pramonėje, statyboje, energetikoje, laivų statyboje ir pramonės įrenginiuose. Parduodant naftos chemijos pramonėje naudoti skirtas VVJD, taikomas ANSI pasaulinis standartas. Kai parduodamos VVJD, skirtos naudoti kitais tikslais, dažniausiai Bendrijoje taikomas DIN standartas.

(16)

Kaip ir per pirminį tyrimą, šis tyrimas parodė, kad VVJD, gaminamos nagrinėjamosiose šalyse, parduodamos šalies viduje ir (arba) eksportuojamos į Bendriją, turi tokias pačias pagrindines fizines, technines ir chemines savybes bei tą pačią vartojimo paskirtį kaip produktai, kuriuos Bendrijos gamintojai pareiškėjai parduoda Bendrijoje, ir todėl yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(17)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ištirta, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui, dempingas bus tęsiamas.

(18)

Kaip jau minėta, kadangi Korėjos ir Malaizijos eksportuojantys gamintojai, išskyrus vieną naują bendrovę, nebendradarbiavo, šis tyrimas turėjo būti grindžiamas informacija, kurią Komisija gavo iš kitų šaltinių. Tokiu būdu ir pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatas siekiant nustatyti importo kiekius ir kainas buvo remiamasi Eurostato duomenimis, susijusiais su aštuonių skaitmenų KN kodais, patikrintais pagal kitus šaltinius. Remiantis turimais faktais, t. y. šiuo atveju – prašyme nurodyta informacija ir JAV statistiniais duomenimis, buvo nustatomas dempingo skirtumas.

(19)

Kadangi šiuo metu iš Korėjos ir Malaizijos į ES importuojama nedaug VVJD, Komisija turėjo naudotis kitos šalies duomenimis. Nuspręsta, kad JAV yra tinkama šalis, kadangi jos rinka panašaus dydžio, joje veikia daug vietos gamintojų, o importas sudaro didelę jos dalį, todėl ji yra labai konkurencinga. Be to, JAV yra pagrindinė Korėjos ir Malaizijos eksporto paskirties šalis.

(20)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad Korėjos ir Malaizijos eksportuojantys gamintojai, išskyrus vieną naują bendrovę, nebendradarbiavo, normalioji vertė buvo grindžiama prašyme pateiktais duomenimis, t. y. apskaičiuotos gamybos išlaidos, prie kurių buvo Korėjai ir Malaizijai atitinkamai pridėtos 12,3 % ir 15,1 % pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos bei 5,6 % ir 6 % pelno dydžio sumos, išreikštos apyvartos procentine dalimi. Manoma, kad pirmiau nurodytos procentinės dalys kiek sumažintos.

(21)

Remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad Korėjos ir Malaizijos eksportuojantys gamintojai, išskyrus vieną naują bendrovę, nebendradarbiavo, eksporto kaina apskaičiuota pagal nagrinėjamojo produkto Korėjos ir Malaizijos eksporto į JAV kainas, remiantis JAV importo statistiniais duomenimis. Šie skaičiai patikslinti pagal produkto rūšis proporcingai kiekvienos produkto rūšies tonažui, remiantis prašyme pateikta informacija.

(22)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su VVJD svertine vidutine eksporto kaina gamintojo kainų EXW sąlygomis lygiu.

(23)

Siekiant užtikrinti, kad būtų sąžiningai palyginta normalioji vertė ir eksporto kaina, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atsižvelgta į kainas ir kainų palyginamumą lemiančių veiksnių skirtumus. Šiuo atžvilgiu buvo atlikti krovinių gabenimo šalies viduje ir jūra, draudimo, tvarkymo, pakrovimo ir papildomų sąnaudų koregavimai.

(24)

Apskaičiuotos normaliosios vertės ir apskaičiuotos eksporto kainos palyginimas parodė, kad dempingas egzistuoja abiejose nagrinėjamosiose šalyse, o dempingo skirtumas yra lygus sumai, kuria nustatyta normalioji vertė buvo didesnė už eksporto kainą. Nustatytas dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos prie Bendrijos sienos procentais, Korėjai ir Malaizijai yra atitinkamai 15,1 % ir 61,3 %.

(25)

Atlikus analizę dėl dempingo vykdymo per TL taip pat nagrinėta dempingo tęsimosi tikimybė. Atsižvelgiant į tai, kad Korėjos ir Malaizijos eksportuojantys gamintojai, išskyrus vieną naują bendrovę, nebendradarbiavo, ir į viešai prieinamos informacijos apie VVJD pramonę stoką, toliau pateiktos išvados vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu turimais faktais daugiausia remiantis turimais faktais, būtent Eurostato duomenimis, prašymu atlikti peržiūrą ir JAV statistiniais duomenimis.

(26)

Apskaičiuota, kad Korėjos ir Malaizijos gamybos pajėgumai – 35 300 tonų, o eksporto – 20 000 tonų. Tai sudaro daugiau kaip vieną ketvirtadalį Bendrijoje suvartojamo kiekio.

(27)

Kaip minėta preliminariose pastabose, nagrinėjamojo produkto iš dviejų nagrinėjamųjų šalių į Bendrijos rinką eksportuojama labai nedaug. Apie eksportą į kitas trečiąsias šalis prašyme teigiama, kad nagrinėjamasis produktas į JAV eksportuojamas dempingo kaina.

(28)

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, t. y. didelius dempingo skirtumus, didelius nepanaudotus pajėgumus šiose šalyse ir didelius jų eksporto pajėgumus, galima daryti išvadą, kad importas dempingo kaina iš šių dviejų šalių į ES tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Be to, nepaisant aukšto jų eksportuojamiems produktams, kurių eksportas iš esmės nutrūko, nustatytų antidempingo muitų lygio, nė vienas Malaizijos eksportuojantis gamintojas nepateikė prašymo atlikti tarpinę peržiūrą. Be to, reikėtų atsižvelgti į tai, kad Korėjos eksportuojančios bendrovės niekada nebendradarbiavo atliekant pradinį tyrimą. Tai, kad atliekant šį tyrimą nebuvo bendradarbiaujama, taip pat rodo, kad šie eksportuojantys gamintojai nenorėjo arba negalėjo įrodyti, kad dempingas nebus vykdomas, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(29)

Trys bendrovės visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Šios bendrovės įsikūrusios Prancūzijoje („Interfit“), Austrijoje („Erne Fittings“) ir Italijoje („Virgilio Cena“). Austrijos grupė taip pat turi susijusią bendrovę Vokietijoje („Siekmann Fittings“). Tyrimu nustatyta, kad trys pareiškėjai, visapusiškai bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai, pagamino apie 50 % Bendrijos VVJD produkcijos, taigi jie sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(30)

Bendrijos suvartojimas nustatytas pagal bendrą Bendrijos gamintojų pareiškėjų ir kitų Bendrijos gamintojų pardavimų apimtį, prašymą bei Eurostato duomenis apie importą iš nagrinėjamųjų šalių ir kitų trečiųjų šalių.

(31)

Remiantis šia informacija nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos suvartojimas išaugo 26 % nuo 58 561 tonų 2002 m. iki 73 519 tonų per TL. Vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės daugiausia naudojamos naftos chemijos pramonėje, statyboje, energetikoje, laivų statyboje ir pramonės įrenginiuose; tuo, kartu su atsigavusia plieno pramone, galima paaiškinti VVJD suvartojimo augimą.

(32)

1   lentelė

Bendrijos suvartojimas

(33)

Importo iš Malaizijos ir Korėjos apimtis gerokai sumažėjo – nuo 404 tonų iki 11 tonų. Galima teigti, kad tai nuo 2002 m. vasario mėn. galiojančių antidempingo priemonių rezultatas. Šio importo rinkos dalis yra de minimis.

(34)

2   lentelė

Importas iš nagrinėjamųjų šalių

(35)

Kadangi iš nagrinėjamųjų šalių produktų importuojama nedaug ir atsižvelgiant į platų skirtingų rūšių produktų pasirinkimą, atliekant išsamų tyrimą Eurostato turimų kainų negalima laikyti patikimu šaltiniu.

(36)

Kadangi nagrinėjamosiose šalyse nebuvo bendradarbiaujama, priverstinio kainų mažinimo skirtumai apskaičiuoti taikant tuos pačius metodus kaip ir prašyme, t. y. lyginant nagrinėjamųjų šalių eksporto į JAV kainas su pareiškėjų Bendrijos rinkoje nustatytomis kainomis. Korėjai taikomas priverstinio kainų mažinimo skirtumas – 25,2 %, Malaizijai – 53,3 %.

(37)

Bendrijos pramonės gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 5 %, o Bendrijos suvartojimas – 26 %.

(38)

3   lentelė

Gamybos apimtis

(39)

Nepaisant nedidelio smukimo 2003 m., nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai padidėjo 6 %.

(40)

4   lentelė

Gamybos pajėgumai

(41)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį pajėgumų naudojimas sumažėjo 1 %.

(42)

5   lentelė

Pajėgumų naudojimas

(43)

Nuo 2002 m. iki TL Bendrijos pramonės pardavimai nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje sumažėjo 11 %.

(44)

6   lentelė

Bendrijos pramonės pardavimas nesusijusiems subjektams

(45)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkoje kaina palaipsniui augo. Nuo 2002 m. iki TL ji iš viso padidėjo 63 %. Šis augimas paaiškinamas tuo, kad padidėjo pagrindinės žaliavos – plieno vamzdžių – kaina ir du Bendrijos gamintojai perėjo prie tam tikrų brangesnių rūšių VVJD gamybos.

(46)

7   lentelė

Bendrijos pramonės pardavimo kaina

(47)

Bendra Bendrijos pramonės rinkos dalis nuo 2000 m. iki TL sumažėjo 7 procentiniais punktais.

(48)

8   lentelė

Bendrijos pramonės pardavimo rinkos dalis

(49)

Bendrijos suvartojimui nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugus 26 %, Bendrijos pramonės pardavimo apimtis rinkoje padidėjo tik 11 %, o Bendrijos pramonės rinkos dalis rinkoje sumažėjo 7 procentiniais punktais. Taigi nors ir buvo Bendrijos suvartojimo augimo tendencija, Bendrijos pramonės pardavimo apimtis nedidėjo.

(50)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį pelningumas, išreikštas grynosios pardavimo nesusijusiems subjektams vertės procentais, keitėsi taip:

(51)

9   lentelė

Pelningumas

(52)

Bendrijos pramonės pelningumo tendencijos buvo teigiamos, pelningumas didėjo proporcingai Bendrijos pramonės pardavimo kainų augimui. Nepaisant didelio smukimo 2003 ir 2005 m., bendras pelningumas buvo 10 %. Tai lėmė perėjimas prie didesnę pridėtinę vertę turinčių produktų gamybos nagrinėjamuoju laikotarpiu, kai vidutinis Bendrijos pramonės pelnas buvo 4 %.

(53)

Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės pelnu ir (arba) nuostoliais, atitiko pelningumo tendenciją.

(54)

10   lentelė

Investicijų grąža

(55)

Nuo 2002 iki 2005 m. grynųjų pinigų srautas smarkiai svyravo, o 2006 m. ir per TL labai išaugo. Iš šio grynųjų pinigų srauto augimo galima spręsti, kad pramonė atsigauna. Esant tokiam grynųjų pinigų srauto lygiui bendrovės vėl gali investuoti į VVJD verslą po laikotarpio, kai grynųjų pinigų srautas buvo mažesnis.

(56)

11   lentelė

Grynųjų pinigų srautas

(57)

Bendrijos pramonės investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 65 %. Didžioji dalis investicijų buvo skirta įrengimams, siekiant didinti našumą. Nė viena iš tirtų bendrovių nenurodė jokių esamų sunkumų kapitalui didinti.

(58)

12   lentelė

Investicijos

(59)

Kaip matyti iš toliau pateiktos lentelės, galutinės atsargos beveik nekito; vis dėlto, nagrinėjamuoju laikotarpiu jos sumažėjo apie 1 %.

(60)

13   lentelė

Atsargos

(61)

2003 m. sumažėjęs 5 %, nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras darbuotojų skaičius sumažėjo 2 %.

(62)

14   lentelė

Užimtumas

(63)

Atsižvelgiant į gamybos padidėjimą ir darbo vietų sumažėjimą, produktyvumas tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 8 %.

(64)

15   lentelė

Produktyvumas

(65)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės bendrovių darbo sąnaudos palaipsniui augo. Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu jos padidėjo 22 %. Daugiausia darbo sąnaudos padidėjo bendrovėje, kuri perėjo nuo plataus vartojimo prekių prie specializuotų produktų gamybos, o tam reikėjo aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų.

(66)

16   lentelė

Darbo sąnaudos

(67)

Bendrijos pramonės bendrovių vamzdžių ir vamzdelių jungiamųjų detalių eksporto apimtis buvo kintanti ir smarkiai svyravo. Apskritai, eksporto į trečiąsias šalis lygis smuko 15 %, daugiausia dėl nepalankaus euro ir JAV dolerio keitimo kurso.

(68)

17   lentelė

Bendrijos pramonės eksportas

(69)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 964/2003 nustatytas antidempingo muitas iš Kinijos Liaudies Respublikos (58,6 %) ir Tailando (58,9 %) importuojamoms VVJD. Priemonės taikomos nagrinėjamajam produktui, kurio kilmės šalis – Kinija, ir kuris siunčiamas iš šių šalių: Filipinų, Indonezijos, Šri Lankos ir Taivano. Nepaisant iš Kinijos importuojamiems produktams taikomų galiojančių priemonių, šios šalies eksporto į ES apimtys nuolat didėja.

(70)

Bendra VVJD importo iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 9 654 tonų 2002 m. iki 24 105 tonų TL pabaigoje.

(71)

VVJD importo iš kitų šalių, išskyrus Korėją ir Malaiziją, į Bendriją apimtis keitėsi taip:

(72)

18   lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(73)

Trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, kilmės importo rinkos dalis sudaro 33 % ES suvartojimo. Tai reiškia, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu ši dalis išaugo 99 % nuo 16 iki 33 %.

(74)

19   lentelė

Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis

(75)

20   lentelė

Didžiausi importo srautai į ES

(76)

Kaip rodo teigiami daugumos pirmiau išvardytų rodiklių pokyčiai, Bendrijos pramonė nuo 2002 m. iki 2007 m. vidurio iš dalies atsigavo nuo žalingo dviejų nagrinėjamųjų šalių kilmės importo dempingo kainomis poveikio.

(77)

Galiojančios priemonės lėmė tai, kad nuo 2002 m. Bendrijos pramonė iš dalies atsigavo. Bendrijos pramonei pavyko padidinti pardavimo apimtis ir kainas. Tokių žalos rodiklių kaip gamyba, gamybos pajėgumas, pelningumas, investicijos, investicijų grąža ir produktyvumas kitimas taip pat buvo teigiamas. Tai rodo, kad Bendrijos pramonės bendrovės dėjo pastangas pagerinti konkurencingumą. Todėl nuo 2002 m. Bendrijos pramonės pardavimas Bendrijoje buvo pelningas.

(78)

Vis dėlto, Bendrijos pramonė nesugebėjo pasinaudoti dideliu Bendrijos suvartojimo augimu, o kai kuriuos teigiamus veiksnius taip pat lėmė didelio Bendrijos gamintojo Didžiojoje Britanijoje pasitraukimas, o jo veiklą perėmė dvi prašymą rėmusios bendrovės.

(79)

Nepaisant to, galima daryti išvadą, kad Korėjai ir Malaizijai nustatytos priemonės turėjo teigiamą poveikį ekonominei Bendrijos pramonės padėčiai.

(80)

Atsižvelgiant į Bendrijos pramonės pradinį pagerėjimą, nebuvo nustatyta, kad importo dempingo kaina sukelta žala galėtų tęstis. Todėl išnagrinėta, ar žala pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(81)

Kaip minėta, Korėjos ir Malaizijos gamintojai gali nukreipti didelius eksporto kiekius į Bendrijos rinką, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Kaip matyti iš prašymo, šios šalys yra labai priklausomos nuo eksporto rinkų: Korėja eksportuoja 75 % produkcijos, Malaizija – 84 %. Be to, atrodo, kad kitose eksporto rinkose, kaip antai JAV ir Japonijos, nebūtų galima realizuoti likusios produkcijos, kadangi eksporto apimtys į šias šalis ir taip didelės, todėl ši eksporto dalis būtų nukreipta į Bendrijos rinką. Be to, Azijos rinkai apskritai būdingi pertekliniai pajėgumai.

(82)

Remiantis JAV statistiniais duomenimis, nustatyta, kad Malaizijos ir Korėjos eksporto į JAV kainos mažesnės nei Bendrijos rinkos kainos. Nors dėl produktų rūšių įvairovės nebuvo galima atlikti išsamios analizės, tikėtina, kad šie eksportuotojai, siekdami susigrąžinti prarastą rinkos dalį, suderins kainas su mažiausiomis kitų Azijos šalių kainomis. Tokios kainodaros tendencijos, taip pat jų nebendradarbiavimas ir jų gebėjimas į Bendrijos rinką pateikti didelius nagrinėjamojo produkto kiekius, galėtų turėti neigiamą poveikį Bendrijos rinkai.

(83)

Be to, reikėtų atsižvelgti į tai, kad Bendrijos rinka turi likti konkurencinga, kad, siekiant masto ekonomijos, galėtų pagaminti tam tikrą kiekį standartinių produktų, kurie dėl šios priežasties tiesiogiai konkuruoja su iš Korėjos ir Malaizijos importuojamais produktais.

(84)

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, daroma išvada, kad leidus nebetaikyti priemonių, yra didelė tikimybė, jog dėl importo dempingo kaina Bendrijos pramonei daroma žala kartosis.

(85)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį buvo nagrinėjama, ar galiojančių antidempingo priemonių pratęsimas prieštarautų visos Bendrijos interesų visumai. Nustatant Bendrijos interesus buvo remiamasi visų susijusių interesų vertinimu, t. y. Bendrijos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų, prekiautojų ir vartotojų interesų. Nė vienas vartotojas nenurodė savo interesų.

(86)

Siekdama įvertinti tikėtiną priemonių pratęsimo ar nepratęsimo poveikį, Komisija paprašė visų pirmiau nurodytų suinteresuotųjų šalių pateikti informacijos. Komisija išsiuntė atrankos klausimyną 64 nagrinėjamojo produkto importuotojams ir gavo vienuolika atsakymų. Šioms vienuolikai bendrovių Komisija išsiuntė klausimyną, į kuriuos tik dvi iš dalies atsakė, ir šiuose atsakymuose nebuvo duomenų, kad galiojančios priemonės jiems turėjo esminį poveikį. Akivaizdu, kad importuotojai rado kitus tiekimo šaltinius, kaip galima matyti iš didelės kitoms trečiosioms šalims tenkančios importo rinkos dalies (33 %), ir tai rodo, kad Bendrijos rinkoje užtikrinamos konkurencijos sąlygos.

(87)

Be to, šis tyrimas yra peržiūra, taigi analizuojama padėtis, kai antidempingo priemonės jau buvo nustatytos, ir leidžiama įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį nagrinėjamosioms šalims, kurį daro galiojančios antidempingo priemonės.

(88)

Šiuo pagrindu nagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo tęsimosi ir žalos pasikartojimo tikimybės, buvo įtikinamų priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju Bendrijai nebūtų naudinga toliau taikyti priemones.

(89)

Bendrijos pramonė pasirodė esanti struktūriškai gyvybinga pramonė. Tai patvirtino teigiami jos ekonominės padėties pokyčiai, kai, įvedus dabar galiojančias antidempingo priemones, buvo atstatyta veiksminga konkurencija. Iš tiesų, Bendrijos rinkos pastangos racionalizuoti gamybą ir didinti konkurencingumą lėmė pagrįstą pelną paskutinius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus.

(90)

Atsižvelgiant į tai, kas pateikta pirmiau, būtina išlaikyti galiojančias priemones siekiant išvengti neigiamo importo dempingo kaina poveikio, kuris galėtų kelti pavojų Bendrijos pramonės atsigavimo procesui ir galiausiai jos egzistavimui. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad jeigu Bendrijos pramonės nebebūtų, neigiamą poveikį taip pat patirtų vartotojų pramonė, kadangi gerokai sumažėtų pastarosios tiekėjų skaičius.

(91)

Kaip nurodyta pirmiau, tik du iš 64 nesusijusių importuotojų atsakė į Komisijos klausimyną. Tačiau jie nepateikė neigiamos nuomonės dėl galimo tolesnio priemonių taikymo. Bendradarbiavimo stoka galėtų būti vienas iš veiksnių, parodančių, kad priemonės neturėjo didelio neigiamo poveikio šio sektoriaus ekonominei padėčiai. Tai patvirtina faktas, kad importuotojai tęsė nagrinėjamojo produkto prekybą dideliais kiekiais, o per nagrinėjamąjį laikotarpį net padidino importuotus kiekius.

(92)

Todėl daroma išvada, kad galiojančių antidempingo priemonių įvedimas neturėjo neigiamo poveikio nagrinėjamojo produkto importuotojų ekonominei padėčiai. Dėl tų pačių priežasčių taip pat nepanašu, kad toliau taikant priemones ateityje pablogėtų jų ekonominė padėtis.

(93)

Dabartiniame tyrime nedalyvavo nė vienas vartotojas. Nagrinėjamojo produkto vartotojai – tai daugiausia naftos chemijos ir statybos bendrovės. Tai, kad jie nebendradarbiavo, patvirtina, kad vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms tenka labai maža jų visų gamybos sąnaudų dalis ir atrodo, kad galiojančios priemonės neturėjo poveikio jų konkurencingumui.

(94)

Padaryta išvada, kad toliau taikant priemones, vartotojų padėtis nepablogės.

(95)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad taikant galiojančias antidempingo priemones Bendrijos pramonė šiek tiek atsigavo. Jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, tai keltų pavojų pramonės atsigavimo procesui ir dėl to Bendrijos pramonė galbūt nustotų egzistavusi. Todėl toliau taikyti priemones naudinga Bendrijos pramonei.

(96)

Be to, manoma, kad galiojančios priemonės anksčiau neturėjo didelio neigiamo poveikio vartotojų ir importuotojų ekonominei padėčiai. Todėl daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, trukdančių toliau taikyti antidempingo priemones.

(97)

Visoms nagrinėjamosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Taip pat buvo nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus faktus, šalys galėjo teikti pastabas. Pastabų iš Korėjos nesulaukta; Malaizijos bendrovė pateikė vieną pastabą, tačiau ji nebuvo pakankama, kad būtų pakeistos pirmiau išdėstytos išvados.

(98)

Iš pirmiau pateiktos informacijos daroma išvada, kad, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, importuojamoms Korėjos ir Malaizijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms Reglamentu (EB) Nr. 1514/2002 nustatyti antidempingo muitai turėtų likti toliau galioti,