13.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/8

(1)

Jaunųjų savanorių judumas — laisvo asmenų judėjimo, užtikrinamo Sutarties 18 straipsniu, sudėtinė dalis.

(2)

Bendrija, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali patvirtinti priemones jaunųjų savanorių judumui skatinti sustiprinant savanoriškos veiklos organizatorių bendradarbiavimą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia rekomendacija neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti.

(3)

1971 m. birželio 14 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (1), ir susijusios nuostatos taikomos tik pagal nacionalinės socialinės apsaugos teisės aktus apdraustiems savanoriams, todėl su socialine apsauga susiję klausimai kartais gali atgrasyti nuo dalyvavimo savanoriškoje veikloje kitoje valstybėje narėje.

(4)

2001 m. liepos 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos Rekomendacijoje 2001/613/EB dėl studentų, besimokančiųjų, savanorių, mokytojų ir instruktorių mobilumo Bendrijoje (2) valstybės narės raginamos, laikantis Bendrijos teisės ir nacionalinės teisės, imtis priemonių, kurias jos laiko tinkamomis, kad būtų užtikrinta, jog savanoriai ir jų šeimos nebūtų diskriminuojami atitinkamos socialinės apsaugos, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir socialinės gerovės politikos, požiūriu, nes tai gali trukdyti jų judumui.

(5)

Apie savanorius aiškiai kalbama Rekomendacijoje 2001/613/EB ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos Rekomendacijoje 2006/961/EB dėl tarptautinio mobilumo Bendrijoje švietimo ir mokymo tikslais: Europos mobilumo kokybės chartija (3).

(6)

2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos Direktyvoje 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų (4) numatoma galimybė suteikti specialius leidimus gyventi trečiųjų šalių piliečiams, kurie kreipiasi dėl įleidimo į valstybės narės teritoriją savanorystės tikslais.

(7)

2004 m. lapkričio 15 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucijoje dėl jaunimo savanoriškos veiklos bendrų tikslų ir 2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucijoje dėl jaunimo savanoriškos veiklos bendrų tikslų įgyvendinimo (5) buvo iškelti jaunimo savanoriškos veiklos bendri tikslai, pasiūlyta keistis geros praktikos pavyzdžiais ir vykdyti mokymosi kartu veiklą, kad tokie tikslai būtų geriau įgyvendinami, o valstybių narių buvo paprašyta išnagrinėti praktines pažangos įvertinimo priemones. Pastarąja rezoliucija Komisijos taip pat buvo paprašyta teikti tolesnius pasiūlymus dėl jaunimo savanoriškos veiklos skatinimo ir pripažinimo.

(8)

2008 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas priėmė ataskaitą „Savanoriškos veiklos nauda ekonominei ir socialinei sanglaudai“, kurioje valstybės narės ir regioninės bei vietos valdžios institucijos raginamos pripažinti savanorystės vaidmenį stiprinant socialinę bei ekonominę sanglaudą ir kurioje rekomenduojama remti tarpvalstybinius savanorystės projektus.

1.

Šioje rekomendacijoje tarpvalstybinė savanoriška veikla apibūdinama taip: joje gali dalyvauti visas jaunimas, ji vykdoma savo noru bendram labui, ilgalaikį laikotarpį, vadovaujantis aiškia sistema, ne toje šalyje, kurioje gyvenama, nemokamai arba už rankpinigius ir (arba) padengiant išlaidas. Savanoriška veikla neturėtų daryti neigiamo poveikio galimam ar esamam apmokamam darbui, ar būti suvokiama kaip jo pakaitalas.

2.

Savanoriška veikla — svarbi neformaliojo švietimo ir savišvietos patirtis, gerinanti jaunimo profesinius gebėjimus ir kompetencijas, didinanti jo galimybes įsidarbinti ir stiprinanti solidarumo jausmą, ugdanti socialinius įgūdžius, palengvinanti integraciją į visuomenę ir skatinanti aktyvų pilietiškumą.

3.

Europoje vykdoma labai įvairi savanoriška veikla, kurią organizuoja pilietinė visuomenė ir valdžios institucijos. Šią veiklą reikėtų saugoti ir toliau plėtoti, taip pat reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas tokios veiklos organizatorių bendradarbiavimui.

4.

Tarpvalstybinis judumas Europoje gali būti svarbi švietimo, užimtumo ir regioninės bei socialinės sanglaudos rėmimo priemonė, padedanti gerinti tarpusavio supratimą ir didinti aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime. Tai ypač aktualu jaunimui, dalyvaujančiam darbo rinkoje, kurioje vis labiau vertinami gebėjimas prisitaikyti ir lankstumas.

5.

Daugybėje įvairių sričių vykdoma jaunųjų savanorių veikla (pavyzdžiui, socialinės aprėpties skatinimas, kultūros paveldo apsauga, solidarumo tarp kartų skatinimas ir aplinkos apsauga) teikia daug naudos savanorius priimančioms vietos bendruomenėms. Tokia veikla kartu praturtina tokių bendruomenių kultūrinę įvairovę.

6.

Savanoriška veikla — jaunimo srityje taikomo atvirojo koordinavimo metodo prioritetas, todėl šioje srityje jau nustatyta daug geros praktikos pavyzdžių. Europos savanorių tarnyba (EST), kuri yra vienas iš ES Jaunimo programoje numatytų veiksmų nuo 1996 m., sudarė jaunimui sąlygas įsitraukti į savanorišką veiklą įvairiose srityse. Šį veiksmą stiprina dabartinė programa „Veiklus jaunimas“.

7.

Nepaisant šių pastangų, tarpvalstybiniam jaunųjų savanorių judumui visoje Europoje vis dar gali kilti kliūčių, todėl šia rekomendacija visų pirma siekiama sudaryti sąlygas valstybėms narėms stiprinti bendradarbiavimą, nepakenkiant nacionalinių aplinkybių įvairovei.

8.

Geresnis įvairių šalių savanoriškos veiklos organizatorių bendradarbiavimas ir intensyvesnis keitimasis informacija galėtų paskatinti visus jaunus europiečius, nepriklausomai nuo jų pilietybės, aktyviau dalyvauti savanoriškoje veikloje trečiosiose šalyse.

9.

Ypač daug dėmesio reikėtų skirti mažiau galimybių turinčiam jaunimui, nes savanoriška veikla yra ypač gera galimybė užtikrinti tų jaunų žmonių, kurie kitu atveju mažiau arba iš viso nesinaudotų judumo programomis, judumą.

A.

Skatinti jaunųjų savanorių judumą visoje Europoje gerinant įvairių valstybių savanoriškos veiklos organizatorių (pilietinės visuomenės ar valdžios institucijų) bendradarbiavimo sąlygas, kad kiekvienam to pageidaujančiam jaunam asmeniui būtų suteikta galimybė dalyvauti savanoriškoje veikloje Europoje.

B.

Šiuo tikslu, deramai atsižvelgiant į savo nacionalines sistemas bei teisės aktus savanoriškos veiklos srityje ir į savo bendrus nacionalinius prioritetus, esamas vietos galimybes bei valstybės išlaidų režimus, sudaryti palankesnes sąlygas šių veiklos krypčių plėtojimui:

1)

remti valstybes nares joms vykdant pirmiau nurodytas užduotis, šiuo tikslu pasitelkiant ES bendradarbiavimo jaunimo srityje sistemą, visų pirma atvirąjį koordinavimo metodą bei programą „Veiklus jaunimas“;

2)

kartu su valstybėmis narėmis skatinti ir organizuoti keitimąsi informacija ir patirtimi, susijusia su įvairių valstybių savanoriškos veiklos organizatorių (pilietinės visuomenės ar valdžios institucijų atstovų) bendradarbiavimu;

3)

remiantis nacionaliniais jaunimo savanorystės portalais, duomenų bazėmis ar specialiomis tinklavietėmis, jeigu jos yra, kurti Europos jaunųjų savanorių portalą, skirtą savanoriškai veiklai;

4)

praėjus ketveriems metams po šios rekomendacijos priėmimo pateikti Tarybai ataskaitą, kurioje būtų nustatyta, ar pasiūlytos priemonės yra veiksmingos, ir įvertinta, ar reikia imtis tolesnių veiksmų.