6.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/32

(1)

2006 m. balandžio 4 d. Komisija iš Ukrainos ir Austrijos investuotojų konsorciumo (toliau – konsorciumas) gavo skundą, kuriame teigiama, kad Austrija, privatizuodama HYPO Bank Burgenland AG (toliau – BB bankas), pažeidė valstybės pagalbos taisykles (2). Todėl BB banko pardavimo konkursą, kuris buvo tariamai nesąžiningas, neskaidrus ir diskriminuojantis skundo pareiškėjo atžvilgiu, laimėjo ne aukščiausią kainą pasiūlęs pirkėjas (t. y. skundo pareiškėjas), bet Austrijos draudimo įmonė Grazer Wechselseitige Versicherung AG kartu su GW Beteiligungserwerbs- und -verwaltungs-G.m.b.H. (toliau – GRAWE).

(2)

Prašymas pateikti informaciją Austrijai pirmą kartą buvo pateiktas 2006 m. balandžio 12 d.2006 m. balandžio 25 d. Austrija pateikė prašymą pratęsti terminą, kuriam iš dalies pritarta 2006 m. balandžio 28 d. raštu. Austrija atsakė 2006 m. gegužės 15 d. bei 2006 m. birželio 1 d. raštais. 2006 m. birželio 27 d. įvyko susitikimas su Austrijos institucijomis. Antras prašymas pateikti informaciją išsiųstas 2006 m. liepos 17 d.; išsamus atsakymas gautas 2006 m. rugsėjo 18 d.

(3)

Tuo tarpu konsorciumas pateikė Komisijai papildomos informacijos elektroniniu paštu ir 2006 m. balandžio 21 d. ir 2006 m. birželio 2 d. raštais.

(4)

2006 m. gruodžio 21 d. raštu Komisija informavo Austriją apie savo sprendimą dėl aptariamos priemonės pradėti procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį.

(5)

Komisijos sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą (toliau – taip pat „sprendimas pradėti procedūrą“) paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pareikšti pastabas apie priemonę.

(6)

Komisijai pateiktos suinteresuotųjų šalių pastabos. Suinteresuotoji šalis iš Vengrijos teikė Komisijai informacijos ir iki sprendime nustatyto termino, ir vėliau (nenurodydama kitų priežasčių). Laiku pastabos buvo perduotos 2007 m. vasario 22 d., 26 ir 27 d. bei 2007 m. kovo 9 d. Papildomą informaciją ši suinteresuotoji šalis perdavė pasibaigus terminui 2007 m. kovo 19 ir 28 d.

(7)

Pastabas pateikė ir konkurso laimėtoja bei galima pagalbos gavėja, GRAWE, kurias Komisija gavo 2007 m. kovo 9 d. kartu su prašymu pratęsti terminą. Prašymas patenkintas. 2007 m. balandžio 19 d. GRAWE perdavė papildomos informacijos; išsamias pastabas, įskaitant priedus, Komisija gavo 2007 m. balandžio 26 d. Po susitikimo su Komisija 2008 m. sausio 8 d. GRAWE pateikė papildomų paaiškinimų 2008 m. vasario 5 d.

(8)

Austrija pateikė savo pastabas 2007 m. kovo 1 d. pradėjus oficialią tyrimo procedūrą ir pratęsus terminą.

(9)

Visos pastabos, kurios pateiktos per pirminį terminą (iš Vengrijos pusės) ir pratęsus terminą (GRAWE), toliau perduotos Austrijai pareikšti nuomonę. Austrija pateikė pastabas 2007 m. birželio 5 d. raštu. 2008 m. vasario 8 d., t. y. vėliau procedūros metu, Komisija perdavė visus papildomus dalykinius paaiškinimus, kuriuos GRAWE bei suinteresuotoji šalis iš Vengrijos pateikė pasibaigus terminui, Austrijai pastaboms pareikšti.

(10)

Įvyko keli susitikimai su Austrijos atstovais, GRAWE bei kompetentingomis Ukrainos institucijomis. Paskutinis susitikimas su Austrija įvyko 2008 m. balandžio 1 d.2007 m. gruodžio 14 d., 2008 m. sausio 23 d., vasario 25 d., kovo 5 d. ir balandžio 9 d. Austrija pateikė papildomas pastabas elektroniniu paštu.

(11)

2007 m. kovo 22 d. skundo pareiškėjas, kuris dar nebuvo pareiškęs nuomonės dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, informavo Komisiją apie naujausią veiksmų eigą viename iš Austrijoje vykstančių teismo procesų (2007 m. vasario 5 d. Vienos aukštesniojo apygardos teismo (Oberlandesgericht Wien) sprendimas ir vėliau pateiktas apeliacinis skundas Austrijos aukščiausiajame teisme (Oberster Gerichtshof)). Skundo pareiškėjas pateikė keletą skundų Austrijos teismams, tačiau iki šiol nė vienas jų nebuvo patenkintas.

(12)

Skundo pareiškėjas yra Austrijos ir Ukrainos konsorciumas, kuriam BB banko pardavimo metu priklausė abi Ukrainos akcinės bendrovės Ukrpodshipnik ir Ilyich ir abi Austrijos bendrovės SLAV AG ir SLAV Finanzbeteiligung GmbH, o pastaroji buvo įsteigta specialiai BB banko įsigijimo tikslais. Ukrpodshipnik ir Ilyich yra didelės Ukrainos įmonių grupės, kuriose dirbo beveik 100 000 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta siekė maždaug 4 mlrd. USD. Jų veikla apima visų pirma šias pramonės šakas: plieno gamybą, laivų statybą, vamzdynų tiesimą, metalo apdirbimą ir jėgaines. Be to, bendrovei Ukrpodshipnik finansinėse rinkose atstovauja Commercial Bank ACTIVE BANK Ltd (toliau – Active Bank), kuris nuo 2002 m. veikia Ukrainoje neribotos banko licencijos pagrindu. SLAV AG buvo Ukrpodshipnik kontroliuojamoji įmonė, įsteigta 1992 m. Vienoje kaip ūkinė bendrija. Įmonės akcijos kotiruojamos Vienos biržoje. Po BB banko pardavimo įvykęs konsorciumo restruktūrizavimas, kuris lėmė tai, kad SLAV AG dabar yra Ukrainoje veikiančių įmonių savininkė, šioje valstybės pagalbos byloje nėra reikšmingas.

(13)

Ketindamas įsigyti BB banką konsorciumas siekė dviejų didelių strateginių tikslų. Pirma, Ukrainos finansų sektoriuje jau veikiantis konsorciumas norėjo išplėsti savo pagrindinę veiklą šiame segmente. Antra, konsorciumas, kuris didžiąją dalį savo produkcijos parduoda pasaulio mastu, įsigydamas BB banką norėjo užsitikrinti galimybę patekti į tarptautines finansų rinkas ir taip paspartinti savo tarptautinę plėtrą. Konsorciumo pateiktas BB banko verslo planas atspindėjo šiuos strateginius tikslus, todėl būtų pakeitęs BB bankui iki tol būdingą orientavimąsi į regionų lygmenį.

(14)

Ekonominiu konsorciumo gyvybingumu nebuvo abejojama nei Komisijai pateiktoje informacijoje, nei vėliau tyrimo procedūros metu gautose suinteresuotųjų šalių pastabose. Per tyrimą metu nebuvo gauta jokios informacijos, kuri leistų daryti prielaidą, kad konsorciumas nėra rimta įmonė. Tik daug vėlesnėje tyrimo stadijoje Austrijos kompetentingos institucijos atkreipė Komisijos dėmesį į vieną atvejį Vokietijoje, kai Vokietijos finansinių paslaugų priežiūros federalinė tarnyba (Bundesanstalt für Finanzdienstleistungsaufsicht) uždraudė tiksliau neįvardytos Ukrainos grupės planuojamą vieno Vokietijos banko kapitalo dalių įsigijimą dėl neaiškios pinigų kilmės – šį vertinimą patvirtino vienas Vokietijos administracinis teismas (4).

(15)

Pirkėjai GRAWE priklauso Grazer Wechselseitige Versicherung AG ir GW Beteiligungserwerbs- und verwaltungs -G.m.b.H. Bendrovė GRAWE yra didelė ir gerai žinoma Austrijos finansinių paslaugų grupė. GRAWE Austrijoje užsiima draudimo, finansinių paslaugų ir nekilnojamojo turto veikla, o jos kontroliuojamosios įmonės Slovėnijoje, Kroatijoje, Belgrade, Sarajeve, Banja Lukoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Ukrainoje, Moldovos Respublikoje ir Podgoricoje atstovauja jai daugelyje Vidurio Europos šalių. Pagrindinės buveinės yra pirmiausia atitinkamų šalių sostinėse. Grazer Wechselseitige Versicherung AG siūlo platų draudimo paslaugų, taip pat finansinių paslaugų bei išperkamosios nuomos paslaugų spektrą. Grupės pagrindinė buveinė yra Graco mieste; be to, ji turi padalinius visose federalinių žemių sostinėse. 2006 m. pajamos iš draudimo įmokų sudarė maždaug 660 mln. EUR, o iš viso buvo tvarkoma 3,3 mln. vertės draudimo sutarčių.

(16)

2006 m. Grazer Wechselseitige Versicherung AG turėjo dviejų finansinių įmonių, veikiančių bankų ir investicijų sektoriuje, dalių. Ji valdė apie 43,43 % HYPO Group Alpe Adria, Alpių–Adrijos regione veikiančio finansinio koncerno, turinčio nuolatines buveines Austrijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lichtenšteine, buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Juodkalnijoje, Serbijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje, akcijų. Hypo Group Alpe Adria, turėdama daugiau kaip 6 500 darbuotojų, teikia paslaugas 1,1 mln. klientų, o jos bendras turtas 2006 m. sudarė 30 mlrd. EUR. 1989 m. GRAWE įsigijo Capital Bank, nepriklausomą banką, kuris paskutiniais metais specializavosi tokiose verslo srityse kaip privati bankininkystė bei investicijų bankininkystė ir dirbo su maždaug 70 investicijų fondų.

(17)

GRAWE sudarytame BB banko įsigijimo verslo plane nebuvo numatyta nei pakeisti BB banko verslo modelį, nei prijungti BB banką prie vykdomos grupės bankininkystės veiklos.

(18)

2007 m. GRAWE pardavė maždaug 15 % jai priklausančių HYPO Group Alpe Adria akcijų ir gavo didelį apskaitinį pelną. Mokestiniais tikslais perkeldama BB banko […] (5) mln. EUR nuostolius (6), GRAWE sutaupė mokesčiams skirtinų lėšų (7), kurias ji užskaitė už sumokėtą […] mln. EUR BB banko pirkimo kainą (8).

(19)

Iki pardavimo Hypo Bank Burgenland AG buvo pagal Austrijos teisę veikianti akcinė bendrovė, turinti buveinę Eizenštate, Austrijoje. Iki BB banko pardavimo Austrijos draudimo grupei GRAWE (nagrinėjama valstybės pagalba) ir po 2005 m. kovo mėn. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo BB banko nuosavas kapitalas nuosavybės teise 100 % priklauso Burgenlando federalinei žemei (9). 2005 m. balanso vertė, kuri siekė maždaug 3,3 mlrd. EUR, suteikė BB banko grupei ribotą įtakos sferą regione.

(20)

Iki pardavimo BB bankas neribotos banko licencijos pagrindu veikė Burgenlando federalinėje žemėje (toliau – Burgenlando žemė) bei vakarinėje Vengrijos dalyje, kur jai priklausė 100 % kontroliuojamosios bendrovės – Sopron Bank RT. BB banko, kaip federalinės žemės hipotekos banko (Landeshypothekenbank), įsteigimu buvo siekiama paskatinti pinigų ir kreditų apyvartą Burgenlando žemėje. Iš pradžių pagrindinė BB banko veikla buvo suteikti hipotekos paskolas ir išduoti įkeitimo lakštus, taip pat savivaldybių obligacijas. Pardavimo metu BB bankas buvo universalus bankas, kuris siūlė visų rūšių banko ir finansų paslaugas.

(21)

Iki privatizavimo BB bankui buvo teikiama vadinamoji Ausfallhaftung – valstybės garantija (10). Remiantis Komisijos ir Austrijos susitarimu, kurio pagrindu buvo priimtas Sprendimas C(2003) 1329 galutinis (11), valstybės garantija Ausfallhaftung turėjo būti panaikinta iki 2007 m. balandžio 1 d. Visiems įsipareigojimams, galiojusiems 2003 m. balandžio 2 d., valstybės garantija Ausfallhaftung iš esmės ir toliau galiojo iki jų įvykdymo termino pabaigos. Nuo 2003 m. balandžio 2 d. iki 2007 m. balandžio 1 d. valstybės garantija Ausfallhaftung galėjo būti taikoma naujiems įsipareigojimams, kurių įgyvendinimo terminas buvo 2017 m. rugsėjo 30 d. Tačiau dėl BB banko privatizavimo šis pereinamasis laikotarpis pasibaigė anksčiau – BB banko pardavimo bendrovei GRAWE sandorio sudarymo dieną, t. y. 2006 m. gegužės 12 d. (12). Nuo šios dienos naujiems įsipareigojimams nebetaikoma valstybės garantija Ausfallhaftung. 2005 m. gruodžio 31 d. pagal valstybės garantiją Ausfallhaftung užtikrinami įsipareigojimai sudarė apytikriai 3,1 mlrd. EUR (neįskaitant 44 konstatuojamojoje dalyje aprašyto papildomų obligacijų išleidimo).

(22)

Dėl ankstesnių nuostolių BB bankas nurodė 2004 m. gruodžio 31 d. turįs mokesčių tikslais perkeltinų maždaug 376,9 mln. EUR nuostolių. Pagal Austrijos mokesčių teisę nuo 2005 m. sausio 1 d. įmonėms leidžiama tarpusavyje įskaityti pelną ir nuostolius (to paties koncerno viduje). Kokia apimtimi jos gali tai atlikti, priklauso nuo įmonės struktūros.

(23)

2004 m. gegužės 7 d. sprendimu (13) (toliau – sprendimas dėl restruktūrizavimo) Komisija patvirtino BB banko restruktūrizavimo pagalbą, kurios bendra suma siekė 360 mln. EUR ir kurią sudarė dvi priemonės: pirma – 2000 m. birželio 20 d. Burgenlando žemės ir BB banko garantinis susitarimas (dėl 171 mln. EUR sumos, įskaitant 5 % palūkanas (14), antra – 2000 m. spalio 23 d. bendrasis susitarimas, pagal kurį bankas Bank Austria atsisakė savo reikalavimo BB banko atžvilgiu, taip pat šių abiejų sutarties šalių susitarimas dėl turtinės padėties pagerėjimo (sanavimo susitarimas) (15) ir Burgenlando žemės bei BB banko garantinis susitarimas dėl 189 mln. EUR sumos (16).

(24)

Sprendime dėl restruktūrizavimo numatyti tokie 2000 m. birželio 20 d. garantinio susitarimo ir bendrojo susitarimo papildomi pakeitimai. 2000 m. birželio 20 d. garantinis susitarimas pakeistas taip, kad BB banko metinis pelnas nebebus naudojamas Burgenlando žemės garantijos sumai mažinti. Be to, BB bankas galės pasinaudoti Burgenlando žemės garantija ne anksčiau, negu bus patvirtintas 2025 ūkinių metų metinis balansas. Tačiau Burgenlando žemei suteikta galimybė pasirinkti, ar, patvirtinus 2010 ūkinių metų metinį balansą, garantinę išmoką BB bankui išmokėti visą ar tik jos dalį. 2000 m. spalio 23 d. bendrasis susitarimas pakeistas taip, kad BB banko metinis pelnas nebebus naudojamas banko Bank Austria AG atžvilgiu prisiimtam įsipareigojimui pagerinti turtinę padėtį (sanavimo įsipareigojimui) finansuoti. Burgenlando žemė vykdo įsipareigojimą pagerinti turtinę padėtį bankui Bank Austria AG ir vienkartiniu mokėjimu sumoka bankui Bank Austria AG garantiniame susitarime nustatytą trūkstamą sumą prieš pat BB banko privatizavimą.

(25)

Pakeitimai, susiję su metinio pelno panaudojimu garantijos sumai mažinti, neįsigaliotų tuo atveju, jei BB bankas nebūtų privatizuotas. Jeigu Burgenlando žemė būtų likusi BB banko savininke, abi garantijos būtų nepakitusios ir garantijos sumos sumažėjusios BB banko metinio pelno dydžiu, o BB banko įsipareigojimas pagerinti turtinę padėtį taip pat būtų nepakitęs.

(26)

BB banko privatizavimas buvo pagrindinė Komisijos patvirtinto restruktūrizavimo plano dalis. Burgenlando žemės nuomone, BB banko privatizavimu buvo siekiama kuo geriau užtikrinti ilgalaikį banko egzistavimą.

(27)

Priėmus Komisijos sprendimą Burgenlando žemė nuo 2003 m. du kartus mėgino parduoti ir privatizuoti BB banką, tačiau nesėkmingai. Trečias mėginimas, kuris susijęs su toliau aprašoma priemone, pradėtas viešai paskelbus apie tai informavimo priemonėse 2005 m. spalio 18 d.

(28)

Komisija pažymi, kad BB banko pardavimo procese dalyvaujančios šalys skirtingai aprašo pardavimo procesą; Komisijos mano, kad toliau išdėstyti BB pardavimo aspektai, kaip buvo nurodyta sprendime pradėti tyrimą ir kaip papildomai nurodė Austrija ir GRAWE savo pastabose, turi būti laikomi neginčytinais.

(29)

2005 m. Burgenlando žemė pradėjo trečią BB banko privatizavimo konkursą. Tarptautinis investicijų bankas HSBC Trinkaus & Burkhardt KgaA, Diuseldorfas, kartu su HSBC plc (toliau – HSBC), Londonas, kuriems buvo pavesta vykdyti privatizavimo procesą, apie ketinimą parduoti BB banką Austrijoje viešai paskelbė 2005 m. spalio 18 d. Vienos informaciniuose pranešimuose (Amtsblatt zur Wiener Zeitung), o tarptautiniu mastu – 2005 m. spalio 19 d. leidinyje anglų kalba Financial Times Europe ir pakvietė suinteresuotąsias šalis pareikšti susidomėjimą įsigyti BB banko akcijų.

(30)

Nors į skelbimą sureagavo 24 galimi pirkėjai iš Europos Sąjungos ir kitų valstybių, tik 14 dalyvių oficialiai pareiškė susidomėjimą pateikti pasiūlymą ir gavo papildomą raštą dėl tolesnio konkurso etapo (toliau – Process Letter). Šiame Process Letter galimų pirkėjų prašoma iki 2005 m. gruodžio 6 d. pateikti preliminarų, neprivalomą pasiūlymą įsigyti banką.

(31)

Tik trys iš 14 galimų pirkėjų laiku pateikė preliminarius 65 mln. EUR, 100 mln. EUR bei 140 mln. EUR vertės pasiūlymus (17) ir perėjo į kitą konkurso etapą, kurio metu iki 2006 m. vasario 6 d. jie privalėjo pateikti privalomus pasiūlymus. Šis antrasis konkurso etapas visų pirma apėmė teisinį auditą, kuris buvo atliktas 2006 m. sausio 7 d.–sausio 30 d. laikotarpiui įrengus internetinių duomenų kambarį ir numatant papildomas prezentacijas bei susitikimus. Be to, pirkėjai teisinio audito metu galėjo pateikti klausimus.

(32)

2006 m. vasario 6 d. du pirkėjai, GRAWE ir konsorciumas, pateikė privalomus pasiūlymus.

(33)

Su šiais abiem pirkėjais toliau individualiai buvo vedamos derybos dėl privalomų pasiūlymų. Šios derybos baigėsi 2006 m. kovo 4 d.

(34)

2006 m. kovo 5 d. Burgenlando žemė pasiūlė GRAWE sudaryti sutartį, nors GRAWE pasiūlyta pirkimo kaina (100,3 mln. EUR) buvo daug mažesnė už konsorciumo pasiūlytą kainą (155 mln. EUR). Šis sprendimas pagrįstas 2006 m. kovo 4 d. HCBC rašytine rekomendacija (toliau – rekomendacija), kuri sprendimo priėmimo dieną papildyta žodinėmis pastabomis, skirtomis Burgenlando žemės Vyriausybės nariams. 2006 m. kovo 7 d. Burgenlando žemės Vyriausybė oficialiai pritarė pardavimui. Pardavimo sandoris sudarytas 2006 m. gegužės 12 d.

(35)

Sandorio sudarymo išvakarėse BB bankas išleido 700 mln. EUR vertės obligacijų. Iki privatizavimo pagal 2005 m. pirminius planus turėjo būti išleista obligacijų tik už 320 mln. EUR. Papildomos obligacijos buvo užtikrintos valstybės garantija Ausfallhaftung. Capital Bank, bendrovės GRAWE kontroliuojamoji įmonė, iš šių obligacijų, kurių bendra vertė siekė 700 mln. EUR, pasirašė obligacijų už 350 mln. EUR.

(36)

2005 m. rugsėjo 6 d. Burgenlando žemės Vyriausybės sprendimu nustatyti tokie Process Letter nurodyti pasiūlymų vertinimo kriterijai:

(37)

Be to, Process Letter nurodyta, kad BB banko akcininkas atsižvelgęs į rekomendaciją savo nuožiūra priims sprendimą, kurie pirkėjai galėtų dalyvauti antrame pardavimo proceso etape.

(38)

Sutartyje su GRAWE numatyta išlyga, pagal kurią Burgenlando žemė užtikrina, jog nei garantiniai susitarimai, kurie yra sprendimo dėl restruktūrizavimo dalykas, nei pirkimo sutartys nepažeis valstybės pagalbos taisyklių. Garantijos išlygą papildo kita išlyga, pagal kurią pirkėja (GRAWE) gali reikalauti, kad Burgenlando žemė atlygintų bet kokią sumą, kurią susigrąžinti nurodytų Komisija, priėmusi neigiamą sprendimą. Jeigu toks pirkimo kainos koregavimas būtų neleistinas remiantis valstybės pagalbos nuostatomis, pirkėja šios išlygos pagrindu galėtų nutraukti sutartį.

(39)

Rekomendacijoje GRAWE pasiūlymas palygintas su konsorciumo pasiūlymu vadovaujantis pirmiau minėtais atrankos kriterijais ir nustatyta, kad remiantis pirkimo kaina sprendimas būtų priimtas konsorciumo naudai. Tačiau, atsižvelgiant į kitus kriterijus (pirkimo kainos mokėjimo patikimumas, BB banko veiklos tęsimas vengiant naudotis valstybės garantija Ausfallhaftung, kapitalo didinimai ir sandorio saugumas), HSBC rekomendavo parduoti BB banką bendrovei GRAWE (šiuo klausimu žr. sprendimo pradėti procedūrą 27–29 konstatuojamąsias dalis).

(40)

Komisijos sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį visų pirma pagrįstas tokiais pagrindais.

(41)

Remdamasi XXIII konkurencijos ataskaitoje (18) nustatytais principais, Komisija negalėjo konstatuoti, kad pardavimu nesuteikta pagalba, juo labiau kad Burgenlando žemė BB banko pirkimo sutarties nepasiūlė sudaryti konsorciumui, kuris nurodė daug aukštesnę pirkimo kainą. Be to, skundo pareiškėjo ir Austrijos pateikti konkurso procedūros aprašymai nevisiškai sutampa.

(42)

Komisija suabejojo, ar konkurso procedūra iš tiesų gali būti laikoma skaidria, besąlygiška ir nediskriminuojančia. Visų pirma Komisijai kilo abejonių, ar konkurso metu buvo užtikrintas vienodas pirkėjų vertinimas ir ar pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantys pardavėjai būtų nustatę keletą HSBC Process Letter apibrėžtų sąlygų, susietų su pardavimu.

(43)

Be to, Komisija abejojo dėl galutinės atrankos skaidrumo, nes nebuvo jokių nuorodų dėl kai kurių kriterijų svarumo. Be to, dar vienas kriterijus „BB banko refinansavimas Burgenlando žemei pardavus BB banką“, kuriam derybų metu buvo skirtas didelis dėmesys, iš viso nebuvo įtrauktas į kriterijų sąrašą (šiuo klausimu žr. sprendimo pradėti procedūrą 65–69 konstatuojamąsias dalis).

(44)

Komisija taip pat negalėjo paneigti, kad GRAWE suteikta ekonominė nauda, dėl šių priežasčių:

(45)

Be to, Komisija nurodė, kad nuostolių perkėlimas mokesčių tikslais galėjo turėti įtakos ekonominei pasiūlymų vertei. Komisija išreiškė abejonę ir dėl sutartyje su GRAWE numatytos garantijos išlygos.

(46)

Dėl sutartyje numatytos kompensacijos už išankstinį grąžinimą, susijusios su 2000 m. birželio 20 d. garantiniu susitarimu, Komisija abejoja, ar Austrija visiškai įvykdė sprendimo dėl restruktūrizavimo sąlygas.

(47)

Komisijai pateiktos pagalbos gavėjos GRAWE ir suinteresuotosios šalies iš Vengrijos pastabos (19). GRAWE pastabos patvirtina ir papildo Austrijos argumentus ir todėl bus nagrinėjamos kartu.

(48)

Suinteresuotoji šalis iš Vengrijos perdavė keletą dokumentų dėl tariamo sukčiavimo atvejo, iš esmės susijusio su BB banko veikla Vengrijoje, kur veikia jos kontroliuojamoji įmonė Sopron Bank RT. Suinteresuotosios šalies nuomone, sukčiavimas neišaiškėtų tik tuo atveju, jeigu BB bankas būtų parduotas Austrijos pirkėjui. Buvo pateikta daug dokumentų, turinčių ryšį su daugeliu Vengrijoje veikiančių ir su BB banku susijusių kontroliuojamųjų įmonių (pvz., išrašai iš įmonių registro, atitinkamų įmonių įstatai, metinių akcininkų susirinkimų protokolai arba kiti įmonių duomenys, susiję su laikotarpiu iki BB pardavimo). Tačiau į šias pastabas nebuvo atsižvelgta, nes, kaip nurodo Komisija, nebuvo tiesioginės sąsajos tarp šių dokumentų ir jos pagal valstybės pagalbos taisykles tikrinamo privatizavimo proceso.

(49)

Dar prieš priimant sprendimą pradėti procedūrą pateiktus argumentus Austrija pagrindė papildoma informacija. GRAWE iš esmės pritarė Austrijos argumentams.

(50)

Procedūros atžvilgiu Austrija nurodo, kad Komisija negali detaliau nagrinėti šio skundo, nes konsorciumas, kuris iki šiol dar neveikia Europos bankininkystės rinkoje ir netgi nėra konkuruojanti įmonė, negali būti laikomas „suinteresuotąja šalimi“ pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio [dabar 88 straipsnis] taikymo taisykles (20), 1 straipsnio h punktą. Bet kokia tariama diskriminacija yra įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo klausimas; galimybė patekti į Europos bankininkystės rinką negali būti suteikiama taikant valstybės pagalbos procedūrą. Dėl to Komisija privalo atsižvelgti į tai, kad konsorciumas, Komisijai priėmus sprendimą pradėti procedūrą, nebuvo veikiantis subjektas ir viešai pranešė, kad nebėra suinteresuotas įsigyti banką.

(51)

Tikrindama šį atvejį Komisija peržengtų jai suteiktų įgaliojimų ribas. Austrija pabrėžė, kad Austrijos teismai kruopščiai išnagrinėjo šią bylą pagal valstybės pagalbos nuostatas, apklausė visus liudytojus, išsamiai patikrino bylos aplinkybes ir padarė išvadą, kad konkursas vyko viešai, sąžiningai ir skaidriai. Komisija turėtų pritarti šiai nuomonei, užuot pradėjusi oficialią tyrimo procedūrą.

(52)

Austrija pabrėžia, kad surengtas viešas, sąžiningas ir skaidrus konkursas. Tai patvirtino ir šį klausimą nagrinėję Austrijos teismai. Galutinis sprendimas nebuvo priimtas iki 2006 m. kovo 4 d. Visi pirkėjai būtų turėję tokių pačių galimybių gauti savo teisiniam auditui reikalingą informaciją, net jeigu pirkėjai tą informaciją ir būtų panaudoję skirtingai.

(53)

Iš pradžių turėta didelių abejonių dėl konsorciumo, tačiau buvo teisėta leisti konsorciumui kaip galima ilgiau dalyvauti konkurso procedūroje, užuot pašalinus jį iš procedūros remiantis preliminariu pasiūlymu. Toks elgesys atitinka pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiančio pardavėjo elgesį, kuris taip sustiprina konkurenciją tarp pirkėjų, siekdamas kuo aukštesnės pirkimo kainos. Be to, Austrija ir toliau darė prielaidą, kad konsorciumas, kaip buvo skelbiama derybose, būtų finansiškai stiprus verslo partneris. Toks partneris būtų galėjęs gerokai pakeisti padėtį.

(54)

GRAWE pareiškė, kad konkurso procedūros metu jai neteikė pirmenybės nei Burgenlando žemė, nei Austrijos finansų rinkų priežiūros tarnyba (Finanzmarktaufsicht (FMA)).

(55)

Austrija pareiškė, kad HSBC rekomendacija yra tik privatizavimo proceso santrauka ir negali būti traktuojama kaip vienintelis sprendimo pagrindas. Rekomendacija siekiama tik trumpai apžvelgti procedūrą ir pateikti pasiūlymus. Išvados žodžiu detaliau paaiškintos sprendimus priimantiems subjektams. Šią informaciją Austrija papildė pranešimu, kurį HSBC parengė Burgenlando žemei ruošdama atsakymą į pirmąjį 2006 m. balandžio 12 d. Komisijos prašymą pateikti informaciją ir kuriame buvo pateiktos papildomos išvados. Rekomendacija, kaip toliau nurodo Austrija, negali būti laikoma eksperto atliktu banko vertės įvertinimu, kuris neprivalomas ir pagal Europos Sąjungos teisę. 2006 m. kovo 5 d. sprendimas veikiau buvo grindžiamas ankstesnių privatizavimo procesų patirtimi bei rekomendacija, žodiniais vertinimais ir HSBC atstovų pateiktais konfidencialiais paaiškinimais.

(56)

Ir Austrijos argumentuose, ir GRAWE pastabose ne kartą lyginamos abiejų pirkėjų pasiūlytos kainos.

(57)

Dėl kompensacijos už išankstinį grąžinimą, susijusios su 2000 m. birželio 20 d. garantiniu susitarimu, Austrija nurodė, kad Komisija neteisingai aiškina atitinkamus susitarimus, numatytus abiejų paskutinių pirkėjų pasiūlymuose. Susitarimuose numatyta kompensacija susijusi su faktu, kad Burgenlando žemė mokėjimus pagal garantinį susitarimą atliks keletą metų anksčiau, nei numatyta (21). Tačiau toks mokėjimas, kaip aiškiai daro prielaidą Komisija, nėra pirkimo kainos dalis. Be to, tokia schema ne keltų abejones dėl ankstesnio sprendimo restruktūrizuoti BB banką, o būtų padėjusi sumažinti pagalbą, kurią tuo metu patvirtino Komisija.

(58)

Dėl GRAWE ir konsorciumo pirkimo sutartyse numatytos garantijos išlygų ir garantijos terminų Austrija nurodo, kad jie sutarti individualiai derantis su kiekvienu pirkėju. Skirtingos nuostatos dėl atsakomybės ribų, neapmokestinamo minimumo ir garantijos terminų (dveji metai konsorciumui ir treji metai GRAWE) nelaikomos nevienodu pirkėjų vertinimu.

(59)

Tik pirkimo sutarties su konsorciumu projekte valstybės garantijai Ausfallhaftung numatyti metiniai 100 000 EUR dydžio komisiniai, kurie iki 2017 m. turėjo būti sumokėti Burgenlando žemei. Sutartyje su GRAWE tokių komisinių nenumatyta, nes, kaip nurodo Austrija, jie jau numatyti GRAWE pateiktame kainos pasiūlyme.

(60)

Dėl naujų obligacijų išleidimo Austrija nurodė, kad po 2005 m. rugsėjo mėn. remiantis BB verslo planu priimto sprendimo išleisti 320 mln. EUR vertės obligacijų stebėtojų tarybos sprendimas pakartotinai išleisti 380 mln. EUR vertės obligacijų buvo priimtas neatsižvelgiant į artėjantį privatizavimą ir būsimus BB banko savininkus. Burgenlando žemė manė, kad papildomų obligacijų išleidimas nėra reikšmingas pardavimui ir todėl nenurodė šio fakto Process letter. Bet atliekant teisinį auditą, abu pirkėjai buvo informuoti apie šių obligacijų išleidimą ir apie tai, kad emisija turėjo įvykti neatsižvelgiant į pirkėją. Tačiau tik GRAWE tai numatė savo sutarties projekte. Austrija pabrėžė, kad papildomos 380 mln. EUR vertės obligacijos buvo išleistos, siekiant kaip galima išnaudoti palankias refinansavimo galimybes pagal valstybės garantiją Ausfallhaftung. Dėmesys į tai pakartotinai buvo atkreiptas derybų su konsorciumu metu. Jeigu BB bankas būtų parduotas konsorciumui, konsorciumas daug didesne apimtimi būtų turėjęs naudos iš geresnių refinansavimo sąlygų nei GRAWE. Austrija nurodė, kad BB banko refinansavimo išlaidos BB banko pardavimo konsorciumui atveju būtų buvusios didesnės, nes konsorciumas, priešingai nei GRAWE, nėra reitinguojamas ir, be to, jo pagrindinė buveinė yra Ukrainoje, tad BB bankas daugiausia galėtų tikėtis (jeigu iš viso galėtų) refinansavimo sąlygų „BB“ arba „B“„hipotetiniam“ reitingui.

(61)

Dėl atskiro susitarimo su GRAWE keturias BB nekilnojamojo turto bendroves perduoti Burgenlando žemei prieš sudarant 25 mln. EUR apskaitinės vertės sandorį, Austrija nurodo, kad atsižvelgiant į faktą, kad BB banko audito bendrovė 2005 m. gruodžio 31 d. patvirtino, jog turto rinkos vertė atitinka jos apskaitinę vertę, perdavimas turėtų tik poveikį likvidumui. Todėl lyginant abu pasiūlymus nereikia atsižvelgti į šį poveikį likvidumui.

(62)

Konsorciumas pasiūlė sutarties pasirašymo dieną į patikėjimo teise valdomą sąskaitą, esančią Ukrainoje veikiančiame banke Active Bank, sumokėti 15 mln. EUR dydžio išankstinį mokėjimą. GRAWE sandorio sudarymo dieną privalėjo pervesti visą pirkimo kainą.

(63)

Austrija mano, kad išlyga, numatyta ir su konsorciumu sudarytame pirkimo sutarties projekte (22), tokio pobūdžio pirkimo sutartyse yra įprastinė pirkimo sąlygų bei kainos dalis ir neprieštarauja valstybės pagalbos nuostatoms. Ji atitinka teisėtą BB banko pirkėjo interesą, kuris nėra pasirengęs pasiūlyti aukštesnę kainą, tačiau dėl nurodymo susigrąžinti pagalbą, priėmus sprendimą dėl valstybės pagalbos suteikimo, būtų priverstas mokėti aukštesnę kainą. Be to, Komisija privalo atsižvelgti į tai, kad išlyga apima ir pirkėjo teisę nutraukti sutartį, jeigu paaiškėtų, kad išlyga negalioja remiantis valstybės pagalbos nuostatomis.

(64)

GRAWE mano, kad tokios Komisijos išvados nereikšmingos tol, kol nėra nurodyta susigrąžinti pagalbą. GRAWE pabrėžė, kad per konkursą pirkėjas turi labai ribotas galimybes užkirsti kelią viešojo sektoriaus pardavėjo elgesiui, kuris galbūt yra svarbus valstybės pagalbos nuostatų požiūriu. Tokia išlyga, GRAWE nuomone, dar labiau paskatintų valstybę laikytis pagalbos taisyklių, o tuo savo ruožtu suinteresuota Komisija.

(65)

Tai, kad konkurso procedūra buvo vieša bei skaidri ir suteikė galimybę pardavimui rinkos kaina, Austrijos nuomone, patvirtina faktas, jog trys pirkėjai pateikė preliminarius pasiūlymus, o GRAWE pasiūlymas buvo antras geriausias pasiūlymas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad GRAWE pasiūlyta kaina nebuvo mažesnė už BB rinkos kainą.

(66)

Austrija šiuo atžvilgiu remiasi antro mėginimo privatizuoti BB banką rezultatu. Tuomet visos keturios pasiūlytos kainos svyravo nuo 85 mln. EUR iki 93 mln. EUR, todėl GRAWE sumokėta 100,3 mln. EUR pirkimo kaina gali būti laikoma atitinkančia rinkos kainą.

(67)

Pagal valstybės pagalbos taisykles Austrija visiškai neprivalėjo parduoti banko viešo konkurso būdu; vietoj to ji galėjo pavesti ekspertui nustatyti vertę. Tol, kol pirkimo kaina atitinka prieš pirkimą eksperto išvadoje nustatytą vertę, nelaikoma, jog suteikta valstybės pagalba. Šiuo atžvilgiu Komisija neatkreipė dėmesio į tai, kad Austrija ankstesniame tyrimo etape pavedė ekspertams parengti keletą išvadų, patvirtinančių Austrijos nuomonę, kad GRAWE sumokėta kaina atitinka rinkos kainą.

(68)

Austrija ir GRAWE savo argumentus grindžia tokiomis ekspertų išvadomis ir dokumentais:

(69)

Be to, Austrija tvirtino, jog pirkėjai nustatė kainas pagal konkurso procedūros sąlygas, taigi abi pasiūlytos kainos viršijo faktinę rinkos vertę.

(70)

Austrija pasiūlė nepriklausomam ekspertui pavesti atlikti papildomą vertinimą tam, kad būtų įrodyta, jog sumokėta pirkimo kaina atitinka rinkos kainą.

(71)

Viso tyrimo metu Austrija nuolat pabrėžė valstybės garantijos Ausfallhaftung reikšmę ir su tuo susijusį Burgenlando žemės finansinį interesą parduoti BB banką, jos argumentams pritarė GRAWE. Kriterijus „Burgenlando žemės banko veiklos tęsimas vengiant naudotis valstybės garantija Ausfallhaftung“ buvo viena iš Austrijos pirkimų konkurse viešai paskelbtų sąlygų, taigi buvo žinoma visiems konkurso dalyviams. Atsižvelgiant į tai Austrija ir GRAWE visų pirma pateikia tokius argumentus.

(72)

Valstybės garantija Ausfallhaftung gali būti pagrįsta įstatymu. Kadangi BB bankas yra pagal privatinę teisę įsteigta akcinė bendrovė, o garantavimas nemokumo atveju (Ausfallbürgschaft) yra privatinės teisės institutas (Austrijos civilinio kodekso (Allgemeines Bürgerliches Gesetzbuch – ABGB) 1356 straipsnis), Burgenlando žemės atsakomybės sąlygoms ir apimčiai taikomos privatinės teisės nuostatos; šiuo atveju valstybė veikia kaip Bank Burgenland savininkė, o ne kaip viešosios valdžios institucija. Nepripažindama šio argumento, Komisija neatsižvelgia į valdžių padalijimą Austrijoje: valstybės garantiją Ausfallhaftung nustatė įstatymų leidžiamoji valdžia, o vykdomoji valdžia, t. y. Burgenlando žemė, priėmė sprendimą parduoti BB banką. Burgenlando žemės santykis su BB banku gali būti palyginamas su kontroliuojančiosios ir kontroliuojamosios įmonės santykiu, kai kontroliuojančioji įmonė garantuoja už kontroliuojamąją įmonę garantiniu raštu. Tad kontroliuojamosios įmonės pardavimo atveju būtų atsižvelgta į tokią atsakomybę, taip pat kaip į bet kurią kitą nebalansinę riziką. Siekdama pagrįsti šį argumentą, Austrija daro nuorodą į 2006 m. balandžio 4 d. Austrijos aukščiausiojo teismo (Oberster Gerichtshof) sprendimą (25).

(73)

Be to, Komisija ir Austrija sutarė dėl valstybės garantijos Ausfallhaftung, kaip esamos pagalbos, panaikinimo pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Iki jos panaikinimo valstybės garantija Ausfallhaftung yra „teisėta“, todėl Burgenlando žemė turėtų atsižvelgti į tai parduodama BB banką. Burgenlando žemė šią garantiją suteikė nesiedama jo su privatizavimo procesu, o Austrija neturėjo jokios teisinės galimybės panaikinti šią garantiją prieš parduodant BB banką. Jeigu tokiomis aplinkybėmis nebūtų atsižvelgta į riziką, susijusią su valstybės garantija Ausfallhaftung, Komisija faktiškai neleistų Burgenlando žemei privatizuoti BB banko. Tai prieštarautų BB banko privatizavimo reikalavimams, nustatytiems ankstesniame Komisijos sprendime, ir neleistinai ribotų valstybių narių teisę privatizuoti savo turtą.

(74)

Komisijos ir Bendrijos teismų sprendimų praktika patvirtina Austrijos nuomonę. Visų pirma Komisija pripažino, kad privatizavimo metu turėtų būti atsižvelgta į įsipareigojimus ir nebalansinę riziką (26). Byloje Gröditzer Stahlwerke Europos Bendrijų Teisingumo Teismas taip pat netiesiogiai pripažino, kad reikia atsižvelgti į valstybės garantiją, kuri svarbi įmonės likvidavimo atveju (27). Todėl valstybės garantijos Ausfallhaftung pripažinimas esama pagalba yra reikšmingas.

(75)

Valstybės garantijos Ausfallhaftung atsiradimo rizika priklauso nuo būsimo banko rizikos profilio, taigi ir nuo naujo savininko rizikos profilio. Rizika, kuri galėjo atsirasti konsorciumui įsigijus BB banką, Burgenlando žemei buvo nepriimtina. Faktas, kad BB bankui bus tebetaikoma FMA kontrolė, taip pat niekaip nepakeitė šio vertinimo, nes FMA veikia tik ex post.

(76)

Austrija pateikė valstybės garantija Ausfallhaftung užtikrintos sumos skaičiavimus ir likvidavimo scenarijų bei nurodė, kad preliminarūs duomenys, kuriais grįsti skaičiavimai, yra duomenys, pateikti Komisijai procedūroje, kurioje priimtas sprendimas dėl restruktūrizavimo.

(77)

GRAWE pareiškė, kad šiame kontekste neteisinga vadovautis likvidavimo scenarijumi, nes Burgenlando žemė turėjo ne spręsti dėl BB banko likvidavimo, o išrinkti pirkėją. Likvidavimo scenarijus skirtas kitoms aplinkybėms (sprendimas dėl valstybės pagalbos restruktūrizavimui). Be to, Burgenlando žemė valstybės garantijos Ausfallhaftung taikymo atveju nebūtų galėjusi reikalauti likviduoti visą turtą, nes visi kreditoriai būtų galėję savo reikalavimus pateikti tiesiogiai Burgenlando žemei.

(78)

Austrijos nuomone, šis aspektas susijęs su kriterijumi „BB banko veiklos tęsimas vengiant naudotis valstybės garantija Ausfallhaftung“. Austrija tvirtina, kad, paskelbus apie BB banko pardavimą konsorciumui, būtų buvę galima tikėtis padidėjusio refinansavimo poreikio ir nemažo kapitalo nutekėjimo, todėl galiausiai būtų reikėję taikyti valstybės garantiją Ausfallhaftung. BB banko likvidumas po pardavimo buvo svarbus aspektas priimant sprendimą. Konsorciumas taip pat neatmetė indėlių nutekėjimo ir tarpbankinių kredito linijų nutraukimo rizikos, tačiau šią riziką įvertino esant daug mažesnę, nei Austrija. Konsorciumas numatė ne didesnį kaip 500 mln. EUR kapitalo nutekėjimą, o Austrija pateikė skaičiavimus, pagal kuriuos kapitalo nutekėjimas (grynasis) geriausiu atveju būtų 750 mln. EUR, o blogiausiu atveju – 1,25 mlrd. EUR. Konsorciumas turėjo įrodyti, jog yra pajėgus užtikrinti refinansavimą, tačiau vietoj tokių įrodymų pateikė tik neprivalomo pobūdžio įvairių bankų ketinimų protokolus.

(79)

Austrija taip pat pabrėžė, kad šiuo klausimu būtų kilę mažiau abejonių, jeigu konsorciumas, kaip atrodė derybų metu, būtų įrodęs esąs finansiškai stiprus verslo partneris.

(80)

Remiantis Austrijos samprotavimais, FMA pagal Bankininkystės įstatymo („Bankwesengesetz“ (BWG)) 20 straipsnį gali atlikti vadinamąjį pirkėjo tinkamumo testą (Fit & Proper testą) tik po to, kai derybų šalys sudaro privalomą pirkimo sutartį. Atlikdama hipotetinį daugiau negu vieno galimo pirkėjo vertinimą, FMA viršytų savo įgaliojimus. Dėl tos pačios priežasties Komisijai negalima pateikti papildomo vertinimo, kaip kad reikalaujama sprendime pradėti procedūrą. Ir konsorciumui, ir GRAWE prieš pirkimą pateikus rašytinius prašymus dėl pritarimo, FMA atsisakė tikrinti perduotus dokumentus (28). FMA įpareigota kiekvieną pirkimą tikrinti nešališkai.

(81)

Austrija pareiškė, kad ji visgi mėgino gauti abiejų likusių pirkėjų įvertinimus. FMA užsiminė, kad jai labai gerai žinomos GRAWE vertinimas truktų tik kelias savaites. Kadangi vertinant konsorciumą būtų dalyvavusios ir ne Europos Sąjungos institucijos, tikėtina, jog šis vertinimas būtų trukęs ilgiau nei tris mėnesius. Tačiau įstatyme numatyta, kad FMA per tris mėnesius privalo paskelbti galimą draudimą, priešingu atveju bus laikoma, kad pardavimui pritarta. Dėl šios priežasties FMA turėjo per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo laikinai uždrausti galimą pardavimą konsorciumui. Tačiau FMA galėjo toliau tirti konsorciumo ketinimą įsigyti BB banką ir prireikus atšaukti savo pirminį draudimą. Visa procedūra būtų trukusi maždaug metus. Remiantis FMA informacija, procedūros baigtis buvo „visiškai neaiški“.

(82)

Austrija pabrėžė, kad atsižvelgdama į tai Burgenlando žemė pati turėjo įvertinti, ar galima tikėtis, jog FMA pritars BB banko pardavimui. Be to, Austrija darė prielaidą, kad FMA niekada nebūtų pritarusi, kad BB bankas būtų parduotas konsorciumui. Svarbiausi argumentai, kuriais buvo grindžiama tokia Burgenlando žemės prognozė, paaiškinami toliau.

(83)

SLAV International Bank AG dar 1994 m. pateikė prašymą suteikti banko licenciją Austrijai; 1997 m. lapkričio 17 d. prašymas atmestas. Sprendimas atmesti prašymą tuomet, be kita ko, buvo pagrįstas tuo, kad tuometinis savininkas, Ukrainos fondas, netaikė tarptautinių apskaitos standartų (IAS). Be to, grupė neužsiima bankininkyste, išskyrus vieną smulkų narį, tik Ukrainoje veikiantį banką Active Bank Ltd. Nė vienas iš konsorciumo narių neturi tarptautiniu mastu pripažintos reitingo agentūros reitingo. O banko pardavimo bendrovei GRAWE atveju Bank Burgenland turėtų patyrusį partnerį bankininkystės ir kapitalo rinkos srityje, turintį „A“ reitingą ir gerai žinomą FMA.

(84)

Be to, Austrija atkreipė dėmesį į patirtį, sukauptą per abu pirmesnius nepavykusius privatizavimo procesus. Antrajame pardavimo etape, kuris nesėkmingai pasibaigė 2005 m. rugpjūčio mėn., dalyvavo Lietuvoje įsteigtas bankas, kurio savininkas iš Rusijos; dėl šio banko Austrija turėjo pakankamai priežasčių manyti, kad FMA nepritars pirkimui.

(85)

Toliau Austrija nurodė, kad sprendimui priimti reikėtų daugiau laiko, nes FMA ir Ukrainos nacionalinis bankas nepasirašė jokio susitarimo memorandumo, kuriuo būtų grindžiamas bendradarbiavimas ir keitimasis informacija.

(86)

Be to, GRAWE, siekdama išsaugoti gerą vardą, suinteresuota imtis priemonių tuo atveju, jeigu BB bankui kiltų sunkumų. Taip nėra konsorciumo atveju. Austrija papildomai nurodė, kad BB bankas, kurio savininkas įsisteigęs Ukrainoje, niekada negautų reitingo, atitinkančio GRAWE „A“ reitingą, remiantis principu, pagal kurį įmonė negali turėti geresnio reitingo nei jo buveinės valstybė, ir veikiausiai gautų reitingą nuo „BB“ iki „B“.

(87)

Be to, Austrija pateikė HSBC pranešimą, kuriuo patvirtinti visi Burgenlando žemės samprotavimai dėl FMA pritarimo pardavimui ir valstybės garantijos Ausfallhaftung taikymo tikimybės nusprendus parduoti BB banką bendrovei GRAWE. Daug mažesnė rizika parduodant bendrovei GRAWE gerokai nusvertų skirtumą tarp pasiūlytų kainų.

(88)

Abejonių kilo ir dėl konsorciumo verslo plano. Jis pateiktas tik vėlesnėje tyrimo stadijoje (2006 m. vasario 27 d.) ir jame numatytas Ukrainoje veikiančio banko Active Bank Ltd prijungimas. Konsorciumas Active Bank prijungimą netgi susiejo su Bank Burgenland įsigijimo sąlyga. Burgenlando žemės nuomone, verslo plane numatyta daug aspektų, kurie būtų kėlę grėsmę BB banko egzistavimui.

(89)

Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tik nedidelė konsorciumo garantuojamos kapitalo injekcijos dalis numatyta regioninės BB banko veiklos stiprinimui (17 mln. EUR iš 85 mln. EUR); likusi dalis turėjo būti skirta Ukrainoje veikiančiam bankui Active Bank. Pagal verslo planą pagrindinė veikla turėjo būti vykdoma Ukrainoje, o ne Burgenlando žemėje, o tai reikštų valiutos keitimo riziką.

(90)

Be to, Burgenlando žemei nepavyko išsiaiškinti, kaip konsorciumas konkrečiai įsivaizduoja Active Bank, kurio vertė įvertinta per aukštai, prijungimą. Burgenlando žemė atsargiai darė prielaidą, jog BB banko laukia pesimistinis scenarijus, pagal kurį Active Bank veiklos sutrikimai keltų didelę grėsmę BB bankui ir galiausiai lemtų BB nemokumą.

(91)

Įvertinusi šį verslo planą, Burgenlando žemė nebūtų pardavusi BB banko konsorciumui, net jeigu jis būtų buvęs vienintelis pirkėjas (29).

(92)

Be to, Austrija nuogąstavo ir dėl to, kad, tikrindama BB banko pardavimą konsorciumui, FMA būtų sugaišusi gerokai daugiau laiko. Sprendime dėl restruktūrizavimo reikalaujama nedelsiant privatizuoti BB banką. Be to, GRAWE kainos pasiūlymas galiojo tik iki 2006 m. kovo 31 d. Tad FMA paskelbus draudimą, Burgenlando žemė būtų rizikavusi neturėti nė vieno BB banko pirkėjo.

(93)

2008 m. kovo 5 d. Austrija atkreipė dėmesį į Vokietijos teismo sprendimą, kuriuo patvirtintas Vokietijos finansinių paslaugų priežiūros federalinės tarnybos sprendimas neleisti Vokietijos banko akcijas parduoti Ukrainos įmonių grupei. Nors Austrija ir neteigia, jog šioje byloje minima Ukrainos grupė yra konsorciumas, tačiau mano, kad šis sprendimas, kurį minėta tarnyba priėmė po 13 mėnesių, patvirtino jos prognozes.

(94)

Austrijos nuomone, greitas pardavimas glaudžiai susijęs su reikalaujamu sandorio saugumu. Žlugus trečiam privatizavimo etapui, galėtų kilti grėsmė bankui, o vėliau BB bankas netgi galėtų tapti nemokus ir taip atsirastų prielaidos taikyti valstybės garantiją Ausfallshaftung.

(95)

Austrija pateikė išsamius HSBC rekomendacijos, kurios nuostatos grindžiamos visiškai užtikrintais įsipareigojimais, paaiškinimus. Kiek padidėjusi tikimybė, jog BB banko pardavimo konsorciumui atveju galėtų atsirasti prielaidos valstybės garantijai Ausfallhaftung, nusveria abiejų pasiūlytų kainų skirtumą ir tai paskatina priimti sprendimą GRAWE naudai.

(96)

Siekdama paaiškinti ir pateisinti BB banko pardavimą bendrovei GRAWE, ši įmonė, remiama Austrijos, pateikė kitą eksperto išvadą, kurioje vadovaujamasi garantijų kaip pirkimo opcionų vertinimo modeliu. Šiame vertinime daroma išvada, kad net jeigu minimalus bendro turto kintamumo padidėjimas siektų 1,83 %, BB banką pardavus konsorciumui, dėl to labai padidėtų Burgenlando žemės rizika, susijusi su valstybės garantija Ausfallhaftung, todėl sprendimas parduoti BB banką bendrovei GRAWE yra pateisinamas.

(97)

Daug vėlesnėje procedūros stadijoje 2008 m. vasario 22 d. Austrija pateikė analizę, kurioje nurodoma, kaip kapitalo rinka „įkainoja“ tokią garantiją kaip valstybės garantiją Ausfallhaftung. Išsamios Morgan Stanley išvados dėl metodo, kuriuo grindžiama ši analizė, pateiktos 2008 m. balandžio 9 d. Analizė paremta prielaida, kad Burgenlando žemė kapitalo rinkoje gali apsidrausti nuo valstybės garantijos Ausfallhaftung pasirinkdama vadinamąjį kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį (Credit-Default-Swap). Austrija nurodo, kad šios analizės rezultatai taip pat parodo, jog Burgenlando žemės sprendimas dėl pardavimo buvo pateisinamas. Austrija tokio draudimo išlaidas preliminariai įvertino 51,3 mln. EUR – 64,1 mln. EUR (BB banko pardavimo bendrovei GRAWE atveju) ir 521,6 mln. EUR (BB banko pardavimo konsorciumui atveju). Nors Morgan Stanley vertinimuose pateiktos mažesnės sumos (354 mln. EUR – 2006 m. gegužės 12 dienai), tačiau jos patvirtina Austrijos išvadas.

(98)

Austrija nepateikė nuomonės dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka.

(99)

GRAWE tvirtino, kad priemonė, jei būtų laikytina valstybės pagalba, turi būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą. BB banko privatizavimas glaudžiai susijęs su ankstesniu sprendimu dėl restruktūrizavimo, pagal kurį BB bankas turi toliau veikti kaip Burgenlando žemės regioninis bankas. Iš konsorciumo verslo plano matyti, kad konsorciumas kaip savininkas neatsižvelgė į šį veiklos pobūdį. Tai kelia papildomą grėsmę tinkamam sprendimo dėl restruktūrizavimo įgyvendinimui.

(100)

Komisija pirmiausia primena, kad, remiantis Reglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsnio 1 dalimi, ji turi patikrinti iš bet kurio šaltinio gautą informaciją apie įtariamą neteisėtą valstybės pagalbą. Austrija šiuo atžvilgiu daro prielaidą dėl Komisijos diskrecijos, kurios ji iš tikrųjų neturi, nes yra teisiškai įpareigota išnagrinėti skundą, šiuo atveju – konsorciumo skundą. Konsorciumas, kaip vienintelis GRAWE konkurentas BB banko pirkimo konkurso baigiamajame etape, be jokių abejonių yra „suinteresuotoji šalis“ pagal minėto reglamento 1 straipsnio h punktą. Vėlesni įvykiai, pvz., pranešimai spaudai, kuriuose nurodoma, kad konsorciumas atsisakė savo ankstesnių planų pirkti banką, nesusiję su Komisijos pareiga tęsti tyrimą. Šiuo kausimu Komisija konstatuoja, kad konsorciumas neatsiėmė savo pateikto skundo (30).

(101)

Komisija teigia, kad Austrijos nurodyti Austrijos teismų sprendimai neturi prejudicinės galios ir neapriboja Komisijos kompetencijos tirti bylą pagal EB sutarties 87 ir 88 straipsnius. Todėl Komisija konstatuoja, kad nė vienas iš jai perduotų teismų sprendimų nepagrįsti valstybės pagalbos teisės nuostatomis (31).

(102)

Kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. BB privatizavimas kad būtų pripažintas valstybės pagalba, ji turi atitikti visus minėtame straipsnyje nurodytus kriterijus.

(103)

Kaip išdėstyta sprendime pradėti procedūrą, Komisija vertindama pagalbą privatizavimo procese remiasi keletu principų, kuriuos ji įtvirtino XXIII konkurencijos ataskaitoje (toliau – konkurencijos ataskaita) bei tolesnėje savo praktikoje (32).

(104)

Prie šioje ataskaitoje nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu Komisija papildomai netikrindama gali daryti prielaidą, kad nebuvo suteikta valstybės pagalba, priskiriama ir aplinkybė, jog įmonė parduodama aukščiausią pirkimo kainą pasiūliusiam pirkėjui. Tačiau BB bankas akivaizdžiai parduotas ne aukščiausią pirkimo kainą pasiūliusiam pirkėjui. Vien tai pateisina sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą (33).

(105)

Kitas svarbus aspektas, į kurį reikia atsižvelgti privatizavimo procese, yra sąlygos, su kuriomis susietas toks pardavimas. Komisija savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą pažymėjo šio aspekto svarbą, kuri buvo pabrėžta konkurencijos ataskaitoje, reikalaudama, jog tam, kad būtų galima daryti prielaidą dėl valstybės pagalbos nebuvimo, privatizavimas turi būti vykdomas tokiomis sąlygomis: „Konkursas turi būti viešas, skaidrus ir nesusietas su sąlygomis, kaip antai kito turto įsigijimas, dėl kurio neteikiamas pasiūlymas, arba tolesnis veiklos vykdymas.“

(106)

Komisija taip pat nurodė savo vėlesnį sprendimą dėl Stardust Marine, kuriame ji dar labiau pabrėžė „nediskriminuojančio“ procedūros pobūdžio reikšmę (34). Pagal Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos elementų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus (35) (toliau – Komunikatas dėl žemės pardavimo) Komisija nuo šiol laikosi požiūrio, kad iš esmės galima nustatyti sąlygas, jei galimi pirkėjai turės ir galės įvykdyti įsipareigojimus, neatsižvelgiant į jų verslo pobūdį (36). Šiuo atžvilgiu Komisija konstatavo, kad banko pardavimo atrankos kriterijai gali numatyti sąlygas ir turi būti atitinkamai vertinami (išsamesnės informacijos žr. 141–143 konstatuojamąsias dalis).

(107)

Oficialios tyrimo procedūros metu Austrija, pirma, aiškiai darė prielaidą, kad Komunikatas dėl žemės pardavimo gali būti tiesiogiai taikomas privatizuojant įmonę ir, antra, kad galimi konkurso nesklandumai gali būti pašalinami remiantis ankstesne per BB banko privatizavimą parengta ekspertų išvada. Austrija netgi pasiūlė pavesti atlikti naują BB banko rinkos vertės nustatymo tyrimą.

(108)

Į klausimą, kokia reikšmė tenka sąlygoms, susietoms su sandoriu, nagrinėjama 141–143 konstatuojamosiose dalyse. Dėl pirmo punkto bendrai pažymėtina, kad reikia skirti taisykles, taikytinas privatizavimo atveju, ir taisykles, taikytinas pastatų ir žemės pardavimo atveju. Nenumatant, kad konkursas yra vienintelė galima privatizavimo procedūra, konkurencijos ataskaitoje konkrečiai aptariamas privatizavimas ir nurodoma keletas sąlygų, kurias turi atitikti privatizavimo procedūra, kad būtų užtikrinta, jog nebuvo suteikta valstybės pagalba. Konkurencijos ataskaitoje nenurodoma, kad vien remiantis prieš pardavimą atliktu nepriklausomo eksperto privatizuojamo objekto vertinimu galima automatiškai daryti prielaidą, jog pardavimas nustatyta kaina nėra valstybės pagalba. Tai visų pirma svarbu tuomet, kai konkrečiu atveju rengiama pasiūlymų teikimo procedūra.

(109)

Galimybė nustatyti rinkos kainą atliekant eksperto įvertinimą nesant pasiūlymų teikimo (konkurso) procedūros yra numatyta tik Komunikate dėl žemės pardavimo. Tačiau netgi žemės pardavimo atveju iš Komunikato dėl žemės pardavimo formuluotės ir struktūros išplaukia, kad valstybė narė eksperto išvada negali pateisinti pardavimo ne aukščiausią kainą pasiūliusiam, o kitam asmeniui. Ir žemės pardavimo, ir privatizavimo atveju darytina išvada, kad rinkos kaina nustatoma pasiūlymų teikimo procedūros metu.

(110)

Tačiau Komisija mano, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusi kitokia situacija, net jeigu, plėtojant ankstesnį argumentą, būtų galima pritarti Austrijos nuomonei, kad taikytinas Komunikatas dėl žemės pardavimo. Teisinga, kad Komunikate dėl žemės pardavimo ir viešas konkursas, ir ex-ante eksperto išvada pripažįstami kaip įrodymas, jog nebuvo suteikta jokia pagalba. Pastaroji galimybė a priori leistina tik tuomet, kai vertinimas atliekamas prieš pardavimą. Kadangi Burgenlando žemė nusprendė surengti viešą konkursą, per kurį rinkos dalyviai pateikė galiojančius pasiūlymus, būtų nenuoseklu pripažinti ex ante eksperto išvadą ir neatsižvelgti į aukštesnes pasiūlytas kainas, kaip siūlo Austrija 107 konstatuojamojoje dalyje antruoju atveju.

(111)

Austrijos pasiūlymą reikėtų svarstyti tik tuomet, jei nebūtų galima atsižvelgti į konkurso rezultatą, nes tokiu atveju konkursas nebūtų viešas, skaidrus ir besąlygiškas.

(112)

Atsižvelgdama į tai Komisija mano, kad konkurse buvo pateikti du galiojantys pasiūlymai, tačiau ji negali visiškai atmesti galimybės, jog galėjo būti pasiūlytos aukštesnės kainos, jeigu pirkimas nebūtų susietas su sąlygomis (sąlygų poveikis išsamiau nagrinėjamas 141–143 konstatuojamosiose dalyse). Tuo atveju, kai pateikiami ir nepriklausomo eksperto išvada, ir privalomas pasiūlymas pirkti BB banką aukštesne kaina, be jokių abejonių pastarasis geriau atspindi parduodamo objekto rinkos vertę, nes tai yra ne hipotetinis vertinimas, o faktinis pasiūlymas.

(113)

Remiantis šiomis konstatuotomis aplinkybėmis, Austrijos pateikta ex ante eksperto išvada dėl BB banko vertės nebeturi jokios reikšmės šio atvejo vertinimui (37). Ex post eksperto išvada, kaip siūlė Austrija, atsižvelgiant į konkursą ir konkurso metu pateiktus galiojančius pasiūlymus taip pat neturi jokios reikšmės.

(114)

Atsižvelgusi į nustatytas sąlygas Komisija konstatavo: net jeigu įmonė būtų parduota aukščiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui už kainą, gerokai viršijančią apytikriai nustatytą vertę, galima laikyti, jog buvo suteikta valstybės pagalba, jeigu pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis investuotojas sumokėtų mažesnę kainą už tą, kuri būtų sumokėta nesant tokių sąlygų (38).

(115)

Taigi, Komisija privalo patikrinti BB banko privatizavimą pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgdama į Komunikatą dėl žemės pardavimo arba konkurencijos ataskaitą, nes konkurencijos ataskaitoje nustatytos sąlygos, leidžiančios daryti prielaidą, jog nebuvo suteikta valstybės pagalba, šiuo atveju nėra įvykdytos.

(116)

Burgenlando žemė yra viena iš devynių federalinių žemių. Burgenlando žemės lėšos iš esmės gali būti laikomos „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių <…> suteiktomis“ lėšomis, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(117)

Be to, Komisija konstatuoja, kad GRAWE veikia tarpvalstybiniu ir tarptautiniu mastu, tad galimas valstybės lėšomis suteiktas pranašumas pažeistų konkurenciją bankininkystės sektoriuje ir darytų įtaką prekybai Bendrijoje (39).

(118)

Vis dėlto BB banko pardavimas bendrovei GRAWE tik tuomet būtų laikomas valstybės pagalba, jeigu Burgenlando žemės veiksmai neatitiktų pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiančio ūkio subjekto elgesio ir pirkėjui taip būtų suteiktas išskirtinis pranašumas. Taip būtų, jei Burgenlando žemė būtų elgusis ne kaip pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis pardavėjas ir sutikusi su mažesne už BB banko rinkos kainą pirkimo kaina. Spręsdama šį klausimą Komisija nagrinėja, ar atitinkamo pardavėjo elgesys atitiko bet kurio kito pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiančio pardavėjo elgesį (private vendor testas).

(119)

Tam, kad remiantis šiuo principu būtų galima nustatyti, ar ir kokia apimtimi GRAWE buvo suteikta nauda, turi būti išnagrinėta pati konkurso procedūra ir šios procedūros metu pateikti pasiūlymai. Šiuo atveju iš esmės yra du elementai, kurių pagrindu galėjo būti suteikta nauda. Tai būtų, pirma, aplinkybė, kad įmonė parduota pirkėjui, pasiūliusiam antrą pagal dydį kainą, ir, antra, sąlygų poveikis įmonės vertei visų pirkėjų požiūriu.

(120)

Burgenlando žemei pateiktas konsorciumo pasiūlymas, kurio nominalioji vertė viršijo GRAWE pasiūlyme nurodytą vertę 54,7 mln. EUR suma. Tačiau pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis ūkio subjektas gali išimties tvarka rinktis žemesnę pasiūlytą kainą, jeigu:

(121)

Pirmas aspektas iš esmės parodo, ar Burgenlando žemė galėjo pasikliauti tuo, kad pirkimo kaina bus iš tikrųjų sumokėta (tai bendrai vadinama sandorio saugumu – pirmasis elementas), ir ar galėjo daryti prielaidą, jog konsorciumas gaus reikalingą finansų rinkos priežiūros tarnybos (FMA) (arba bet kurios kitos procedūroje dalyvaujančios institucijos) leidimą (antrasis elementas).

(122)

Antras aspektas parodo, ar yra kitų veiksnių, pvz., atsakomybė arba nebalansinė rizika, į kuriuos Burgenlando žemė galėtų atsižvelgti kaip valstybinio sektoriaus pardavėjas ir kurie nusvertų kainos skirtumą, palyginti su aukščiausia pasiūlyta kaina.

(123)

Dėl sandorio saugumo kaip pirmo aspekto pirmojo elemento Komisija aiškumo dėlei pabrėžia, kad sandorio saugumas reiškia ne ką kitą kaip pirkėjo gebėjimą sumokėti pirkimo kainą (41). Komisija pritaria Austrijai, kad tai yra lemiamas pardavimo proceso elementas. Iš jokio pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiančio pardavėjo negalima tikėtis, kad jis pasirinks pirkėją, kuris tikėtina gali nesumokėti pirkimo kainos.

(124)

Austrija visos procedūros metu nepareiškė, kad konsorciumas negalėtų sumokėti pirkimo kainos. Atsižvelgdama į tai, kad į konsorciumą susijungusios įmonės yra ekonomiškai stiprios (žr. 12 konstatuojamąją dalį), Komisija neturi pagrindo abejoti tuo, kad galėjo būti sumokėta 155 mln. EUR dydžio pirkimo kaina. Konsorciumas, norėdamas įrodyti, kad gali sumokėti 155 mln. EUR, pasiūlė į patikėjimo teise valdomą sąskaitą, esančią Ukrainoje veikiančiame banke Active Bank, pervesti 15 mln. EUR dydžio pradinę įmoką.

(125)

Nekyla abejonių ir dėl to, kad pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis pardavėjas nepasirinktų pirkėjo, kuris tikriausiai negautų reikalingo FMA (arba kitos procedūroje dalyvaujančios institucijos) leidimo. Austrija nurodė, kad FMA niekada nebūtų leidusi BB banko parduoti konsorciumui, netgi jei būtų pateiktas tik konsorciumo pasiūlymas. Austrijos nuomone, nors GRAWE pasiūlyme nebuvo nurodyta aukščiausia kaina, tai buvo „geriausias pasiūlymas“.

(126)

Procedūros atžvilgiu Komisija neginčija, kad atsižvelgus į faktą, jog buvo du galimi pirkėjai, Austrijos teisė neleido FMA atlikti vadinamąjį Fit & Proper testą pagal Bankininkystės įstatymo 20 straipsnį. Iš tikrųjų visose panašiose procedūrose priežiūros tarnybų leidimas išduodamas tik tuomet, kai nustatomas konkretus pirkėjas. Todėl logiška, jog FMA atmetė ir konsorciumo, ir GRAWE „prašymą“ duoti leidimą, pateiktą prieš priimant sprendimą dėl pardavimo. Komisija pripažįsta, kad FMA remiantis Austrijos teise negali pateikti jokio ex post pareiškimo.

(127)

Tačiau Komisija taip pat konstatuoja, kad FMA, perduodama dalykinę informaciją apie vykdomas procedūras bei ankstesnį SLAV AG prašymą, niekada atvirai nepritarė Austrijos pozicijai šioje byloje, tačiau patvirtino Komisijai, kad jos tyrimo baigtis buvo „visiškai neaiški“.

(128)

Šiuo atžvilgiu Komisija toliau nurodo, kad FMA nepriklausomai nuo konkrečios bylos vengė bendrais bruožais pareikšti nuomonę apie elementus, kuriems ji per savo tyrimą būtų teikusi esminę reikšmę (pvz., pirkėjo reitingui). Taigi nėra jokių nuorodų, kad šie arba kiti Austrijos teiginiai būtų neigiamai paveikę FMA tikrinimą arba neišvengiamai būtų lėmę neigiamą rezultatą.

(129)

Kadangi nėra jokių atitinkamų FMA paaiškinimų ir kitų įrodymų, Komisija negali pritarti Austrijos argumentui, kad FMA tikrai būtų neleidusi parduoti BB banko konsorciumui.

(130)

Vien FMA procedūros trukmės – trumpesnės nei trys mėnesiai GRAWE atveju, tačiau iki vienerių metų konsorciumo atveju – taip pat nepakanka, kad būtų galima atmesti konsorciumą kaip pirkėją. Austrija pareiškė, kad BB bankas nukentėtų dėl ilgalaikio netikrumo, kuris galėtų sukelti bankui sunkumų. Komisija negali pripažinti šio argumento nei apskritai, nei konkrečiu atveju. Iš esmės tai prilygtų visų pirkėjų, iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių, ir galbūt taip pat pirkėjų iš kitos valstybės narės diskriminacijai, nes toks pat argumentas galėtų būti pateiktas kiekvieno FMA tuo metu nežinomo pirkėjo, t. y. kiekvienos ne Austrijoje veikiančios įmonės atžvilgiu. Kiek tai susiję su konkrečiu atveju, Komisija konstatuoja, kad BB bankas pardavimo metu neturėjo sunkumų. Kadangi parduoti buvo siekiama jau nuo 2003 m., nėra pakankamai aišku, kodėl buvo skubama. Šiuo atžvilgiu pateiktu argumentu, jog GRAWE pasiūlymas buvo terminuotas, taip pat negalima sutikti, nes priešingu atveju atsirastų daug galimybių daryti diskriminuojančią įtaką konkurso procedūrai.

(131)

Dėl Burgenlando žemės teiginių, susijusių su galima FMA procedūros baigtimi, Komisija taip pat nepritaria Austrijos argumentui, kad buvo atmestas 1994 m. vieno iš SLAV AG pirmtakų pateiktas prašymas suteikti banko licenciją. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad abi situacijos negali būti lyginamos, net jeigu BB banko pardavimo metu atliekamas Fit & Proper testas priskirtinas daug išsamesnėms sąlygoms, kurios turi būti įvykdytos siekiant gauti neribotą banko licenciją, dėl kurios ankstesniu atveju buvo pateiktas prašymas (42). Tačiau ankstesnio prašymo pareiškėjo nuosavybės struktūra buvo visiškai kitokia, taip pat nuo to laiko gerokai pasikeitė politinė padėtis Ukrainoje. Vienintelis Austrijos nurodytas pagrindas priimti draudžiamą sprendimą – tai, kad fondas, kuris buvo įmonės savininkas, netaikė tarptautinių apskaitos standartų (IAS), yra grynai formalaus pobūdžio; nėra jokių požymių, kad tarptautinių apskaitos standartų (IAS) laikymasis kitokios struktūros konsorciumui buvo svarbus BB banko pardavimo metu. Kadangi pagal įstatymus FMA privalo patikrinti naują prašymą nešališkai, Komisija nemano, kad ši ankstesnė procedūra, susijusi su kita šalimi, būtų reikšminga, jeigu Burgenlando žemė BB banką būtų pardavusi konsorciumui.

(132)

Komisija taip pat privalo atmesti nepagrįstus argumentus, kuriais Austrija siekė parodyti, jog konsorciumas nėra rimtas pirkėjas. Komisijos sprendimas turi būti pagrįstas faktais. Tai susiję, pirma, su Austrijos nuoroda į antrą privatizavimo procedūrą, kurioje FMA, Austrijos nuomone, leido suprasti, kad nebus pritarta pardavimui Lietuvoje įsteigtam bankui, kurio savininkas yra iš Rusijos. Toks teiginys nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, be to, jis susijęs su visai kitu dalyviu. Antra, daug vėlesnėje procedūros stadijoje Austrija nurodė Vokietijos teismo sprendimą, kuriame patvirtintas Vokietijos finansinių paslaugų priežiūros federalinės tarnybos sprendimas neleisti vieno Vokietijos banko akcijų parduoti tiksliau neįvardytai Ukrainos įmonių grupei (43). Ši informacija nebuvo pateikta reikiamu momentu, todėl nebūtų turėjusi jokios reikšmės FMA priimant sprendimą. Galiausiai, Komisija konstatuoja, kad FMA, kaip jau buvo minėta, privalo nešališkai patikrinti kiekvieną prašymą.

(133)

Remdamasi pirmiau konstatuotomis aplinkybėmis, Komisija daro išvadą, kad nėra nei įrodymų, nei nuorodų, jog FMA būtų uždraudusi pardavimą konsorciumui. Todėl pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis pardavėjas remdamasis šiuo pagrindu neatmestų konsorciumo kaip pirkėjo.

(134)

Kaip ir kiekvienu kitu atveju Komisija patvirtina, kad galima atsižvelgti tik į tuos veiksnius, į kuriuos būtų atsižvelgęs pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis investuotojas (44). Tai neapima rizikos, kylančios iš galimo įsipareigojimo mokėti valstybės pagalbą, nes pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis investuotojas neprisiimtų tokios rizikos (45). Šiuo atveju lemiamas elementas privatizuojant BB banką yra valstybės garantija Ausfallhaftung, kuria Austrija pagrindžia BB banko pardavimą bendrovei GRAWE.

(135)

Komisijos nuomone, Burgenlando žemė neturėjo atsižvelgti į valstybės garantiją Ausfallhaftung. Atsižvelgus į valstybės garantiją Ausfallhaftung, kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą, persipina Burgenlando žemės, kaip valstybės pagalbos davėjos ir kaip banko pardavėjos, vaidmuo.

(136)

Komisija pirmiausia atmeta visus argumentus, kuriais Austrija abejoja dėl valstybės garantijos Ausfallhaftung kvalifikavimo kaip (esama) valstybės pagalba. Atsižvelgus į Komisijos sprendimą (C(2003) 1329 galutinis) dėl valstybės garantijos Ausfallhaftung panaikinimo (46), kuris priimtas Austrijai ir Komisijai pasiekus susitarimą ir Austrijos nebuvo apskųstas Bendrijos teismuose, negalima sutikti su šiuo argumentu. Jeigu Austrija, kaip atrodo šioje byloje, iš tiesų nebūtų sutikusi su konstatuota aplinkybe, kad valstybės garantija Ausfallhaftung laikytina valstybės pagalba, ji būtų galėjusi apskųsti tai Teisingumo Teismui.

(137)

Į Austrijos argumentą, jog esama pagalba yra teisėta, atsakytina, kad esama pagalba tebėra viešosios valdžios institucijos pagalba. Visuose ligšioliniuose teismo sprendimuose remiamasi principu, pagal kurį vertinant, kaip būtų elgęsis pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis investuotojas, negalima painioti, viena vertus, valstybės, kaip įmonės pardavėjos, vaidmens ir, antra vertus, įsipareigojimų, kurie priskirtini jai kaip viešosios valdžios institucijai (47). Austrijos požiūrio nepagrindžia joks precedentas, kai pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis investuotojas būtų atsižvelgęs į valstybės pagalba laikomą garantiją: ex hypothesi joks pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis investuotojas neprisiimtų atsakomybės, kuri neatitiktų pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiančio investuotojo dėsnio, be to, sprendimas dėl valstybės garantijos Ausfallhaftung panaikinimo patvirtina, kad valstybės garantija Ausfallhaftung suteikta ne pagal rinkos sąlygas. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad apskaičiuojant numatomas likvidavimo išlaidas negalima atsižvelgti į garantijas, kurios kvalifikuojamos kaip neteisėta pagalba (48). Tai savo ruožtu nereiškia, jog galima atsižvelgti į esamą pagalbą. Komisijos nuomone, nesvarbu tai, ar kalbama apie teisėtą ar esamą pagalbą. Tol, kol priemonė laikytina valstybės pagalba, joks pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiantis pardavėjas jai nepritars ir į tokią priemonę neatsižvelgs (49).

(138)

Padėtis galbūt būtų kitokia, jeigu Burgenlando žemė, kaip pagal rinkos dėsnius veikiantis investuotojas, būtų perėmusi garantiją komercinėmis sąlygomis, o ne garantiją, kuri laikytina valstybės pagalba. Tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra.

(139)

Austrija nenurodė jokių kitų veiksnių, pvz., nebalansinės rizikos ar kitų garantijų nei valstybės garantija Ausfallhaftung, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vertinant pasiūlymus.

(140)

Kadangi „BB banko veiklos tęsimas vengiant naudotis valstybės garantija Ausfallhaftung“ buvo viena iš priežasčių, o gal net svarbiausia priežastis Burgenlando žemei priimant sprendimą BB banką parduoti bendrovei GRAWE nepaisant žemesnės pasiūlytos kainos, remdamasi šiomis konstatuotomis aplinkybėmis Komisija mano, kad Austrijos elgesys neatitiko pagal rinkos ekonomikos dėsnius veikiančio pardavėjo elgesio. Ekonominė nauda, suteikta GRAWE, atitinka bent jau konsorciumo pasiūlytos ir faktinės pirkimo kainos skirtumą (50).

(141)

Nors faktas, jog sudaryti sutartį pasiūlyta su žemesnę kainą pasiūliusiu pirkėju, šiuo atveju įrodo, jog buvo suteikta valstybės pagalba, Komisija taip pat privalo patikrinti, kokia apimtimi konkurso sąlygos galėjo daryti įtaką pirkimo kainai. Kaip jau buvo nurodyta, sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių dėl to, ar konkurso procedūra buvo vieša, skaidri ir nediskriminuojanti. Be to, Komisija išreiškė abejonių dėl sąlygų poveikio galimiems pirkėjams (kurie tokiomis aplinkybėmis nusprendė nedalyvauti konkurse) ir dėl sąlygų poveikio pasiūlytoms kainoms (kurios galbūt buvo žemesnės nei konkurso, nenumatančio jokių sąlygų, atveju).

(142)

Remdamasi per oficialią patikrinimo procedūrą gauta informacija, Komisija laikosi nuomonės, kad konsorciumas vien procedūros atžvilgiu (teisinis auditas, susitikimų galimybė, FMA) akivaizdžiai nebuvo diskriminuojamas HSBC ekspertų, kuriems buvo patikėtas konkurso vykdymas. Komisijos nuomone, šį požiūrį patvirtina daugelis Eizenštato apygardos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, išdėstytų 2006 m. gegužės 20 d. sprendime (51).

(143)

Komisija įvertino sąlygų poveikį pasiūlymams. Su privatizavimu susietos sąlygos rodo, kad Burgenlando žemė nesiekė banką parduoti aukščiausia kaina. Tačiau Komisija neturi pagrindo daryti prielaidą, kad tai iš tiesų apribojo pirkėjų skaičių arba darė įtaką kainai. Nebuvo gauta jokių suinteresuotųjų šalių pastabų, iš kurių būtų matyti, jog jos iš pradžių buvo suinteresuotos BB banko pirkimu, tačiau dėl Process Letter nustatytų konkurso sąlygų nusprendė nebedalyvauti konkurse. Be to, apie konkursą paskelbta pakankamai viešos informacijos. Net jeigu kelios kitos konkurso sąlygos („terminų laikymosi reikalavimas“, „pasirengimas atlikti bet kuriuo atveju būtiną kapitalo didinimą“ ir „BB banko savarankiškumo išsaugojimas“) ir toliau atrodo abejotinos, neatrodo, kad jos padarė įtaką pasiūlytų kainų dydžiui. Taigi Komisija nerado jokių įrodymų ar nuorodų, pagrindžiančių išvadą, kad procedūra, per kurią būtų galima parduoti BB banką išnaudojant visą jo potencialą, būtų leidusi sulaukti aukštesnių kainų pasiūlymų. Konsorciumas taip pat neužsiminė, kad dėl Process Letter nurodytų sąlygų pasiūlė žemesnę kainą. Jis pripažino, kad pirkimo kaina ir sandorio saugumas buvo tinkami kriterijai kiekvienam pirkėjui, tačiau nurodė, kad tokios sąlygos kaip „BB banko veiklos tęsimas vengiant naudotis valstybės pagalba Ausfallhaftung“ bei „pasirengimas atlikti bet kuriuo atveju būtiną kapitalo didinimą“ ateityje nebūtų įgyvendintos. Kadangi nėra požymių, jog sąlygos darė įtaką pirkimo kainai, šiuo ypatingu atveju, kai konkurso metu pateikti du galiojantys pasiūlymai (52), laikomasi nuomonės, kad aukštesnė pasiūlyta kaina tinkamai parodo apytikrę rinkos kainą (53).

(144)

Nors Komisija nesutiko su Austrijos požiūriu į valstybės garantijos Ausfallhaftung reikšmę šiuo nagrinėjamu atveju, vis dėlto ji patikrino argumentus, kuriuos Austrija pateikė dėl atitinkamos – klaidingos – prielaidos. Tačiau Komisija konstatavo, kad GRAWE pasiūlymas netgi sutinkant su Austrijos požiūriu ir atsižvelgiant į valstybės garantiją Ausfallhaftung nebūtų geriausias pasiūlymas.

(145)

BB banko likvidavimo atveju BB banko turtas ir pajamos būtų panaudoti, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus. Tuo atveju, jeigu pajamų iš turto likvidavimo neužtektų kreditorių reikalavimams patenkinti, būtų panaudotas BB banko nuosavas kapitalas, kuris sudaro maždaug 90 mln. EUR. Likusi trūkstama suma būtų paskirstyta proporcingai nepatenkintiems reikalavimams, tad kreditoriai patirtų nuostolių dėl neįvykdytų įsipareigojimų. Valstybės garantija Ausfallhaftung, kaip tiesioginis BB banko kreditorių reikalavimas Burgenlando žemei, sukurtų jai pareigą prisiimti atsakomybę ir visiškai patenkinti neįvykdytus kreditorių reikalavimus, užtikrintus valstybės garantija Ausfallhaftung. Valstybės garantija Ausfallhaftung užtikrintų reikalavimų dalis nuo 100 % sandorio sudarymo metu, 2006 m. gegužės mėn., ir sumažėtų iki beveik 0 % 2017 m.

(146)

Toks BB banko likvidavimas būtų įmanomas tuo atveju, jeigu bankas patirtų sunkumų kapitalo rinkose refinansavimo metu arba laikantis priežiūros teisinių reikalavimų, kaip antai minimalios nuosavo kapitalo dalies reikalavimų.

(147)

Austrija tvirtino, kad likvidumo problema būtų iškilusi visų pirma paskelbus spaudoje apie BB banko pardavimą konsorciumui. Geriausiu atveju būtų nutekėję maždaug 500 mln. EUR grynojo kapitalo, o blogiausiu atveju – iki maždaug 1,25 mlrd. EUR. Tačiau konsorciumas neįrodė, kad jis galėtų suteikti tokio dydžio naują kapitalą. Todėl nebuvo galima svarstyti galimybės BB banką parduoti konsorciumui.

(148)

Komisija pripažįsta, kad paskelbus apie tai, jog Burgenlando žemė BB banką parduoda konsorciumui, tai galėjo paskatinti indėlių nutekėjimą ir tarpbankinių kredito linijų nutraukimą, tačiau mano, kad Austrijos pateikti skaičiavimai dėl daugelio priežasčių yra neteisingi. Remiantis panašiais atvejais, prielaida, jog nutekėtų 50–60 % indėlių, neatitinka tikrovės (54). Tokios krizės atveju kapitalo nutekėjimą naujo verslo reikmėms BB bankas apribotų iki reikiamo minimumo (55) Be to, Austrijos pateiktuose skaičiavimuose apyvartinis turtas visiškai nelikviduojamas arba likviduojamas tik iš dalies. (56), ir tam tikro turto nutekėjimas nesuprantamas (57). Komisija mano, kad veiksmingu ir prevenciniu BB banko likvidumo valdymu būtų galima kompensuoti tikėtiną kapitalo nutekėjimą netgi krizės atveju ir kontroliuoti esamą grynąjį nutekėjimą. Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia, kad BB bankas ir jo savininkas galėtų imtis prevencinių priemonių kapitalo nutekėjimui apriboti ir konstatuoja, kad Burgenlando žemė jau buvo įsipareigojusi iki banko pardavimo išleisti papildomų valstybės garantija Ausfallhaftung užtikrintų obligacijų ir taip suteikti naują 380 mln. EUR dydžio kapitalą. Komisija nesutinka su Austrijos argumentu, kad papildomų obligacijų išleidimas, tuo suteikiant BB bankui papildomai 380 mln. EUR, neturėjo lemiamos reikšmės nė vienam iš banko pardavimu susidomėjusiam pirkėjui, jei Austrija tuo pačiu nurodo, jog tikėtinas likvidumo sumažėjimas buvo pagrindas, dėl kurio BB bankas nebuvo parduotas konsorciumui. Taip pat reikia paminėti, kad Burgenlando žemė galėjo išspręsti likvidumo problemą, jeigu ši problema, jos nuomone, būtų reikšminga, išleisdama papildomų obligacijų proporcingai trūkstamam likvidžių lėšų dydžiui, taip, kaip padarė Burgenlando žemė bendrovės GRAWE atveju suteikdama papildomus 380 mln. EUR.

(149)

Todėl Komisija daro prielaidą, kad BB banko nemokumą arba likvidavimą būtų lėmęs ne likvidumo sumažėjimas paskelbus apie pardavimą, bet priežiūros teisės reikalavimai. Austrija nurodė, kad nemokumo rizika BB pardavimo konsorciumui atveju būtų buvusi daug didesnė nei tuo atveju, jei naująja savininke taptų GRAWE. GRAWE numatė tęsti į privačius ir verslo klientus orientuotą veiklą regioniniu mastu ir laikytis esamo verslo modelio. O iš konsorciumo pateikto verslo plano matyti, kad konsorciumo parengtas BB banko verslo modelis būtų rizikingesnis ir apimtų tokią veiklą kaip tarptautinių prekybos sandorių finansavimas. Dėl galimo Active Bank prijungimo BB bankas galėtų patirti sunkumų dėl euro kurso svyravimų Ukrainos grivinos atžvilgiu, kurių užtikrinimui reikėtų didelių išlaidų. Austrija taip pat teigė, kad kiti veiksniai, pvz., nepakankama patirtis bankininkystės sektoriuje ir žemesnis konsorciumo reitingas, gerokai padidintų BB banko nemokumo riziką.

(150)

Komisija pripažįsta, kad teiginiai apie numatomą ilgalaikę BB banko plėtrą abiejuose pardavimo scenarijuose labai hipotetiški. Burgenlando žemė turi pripažinti, kad BB banko pardavimas naujajam savininkui, nesvarbu – GRAWE ar konsorciumui – turėtų tik labai ribotos įtakos būsimai banko strategijos krypčiai. Šiuo atžvilgiu svarbu konstatuoti, kad pirkimo sutartyje negalima privalomai nustatyti būsimo BB banko verslo modelio, tačiau naujo savininko užduotis – nustatyti būsimą banko strategijos kryptį, įskaitant būtinus kapitalo didinimus ir vėlesnius kitų įmonių prijungimus.

(151)

Tačiau nauji savininkai vykdydami veiklą privalo laikytis galiojančių bankininkystės taisyklių. Pirma, BB bankas yra Austrijos bankas, turintis Austrijos banko licenciją, ir toliau bus prižiūrimas Austrijos bankų priežiūros tarnybos bei privalės laikytis tų pačių reikalavimų (pvz., minimalios nuosavo kapitalo dalies reikalavimų) kaip ir kiti Europos bankai. Antra, BB, kaip integruota tarptautinio finansų sektoriaus dalis, privalo turėti bent jau investicinio laipsnio reitingą tam, kad galėtų skolintis iš kitų bankų. Tad BB bankas taip pat privalo laikytis reitingo agentūros taikomų nuosavo kapitalo reikalavimų. Atsiradus didesnei rizikai, nauji savininkai turėtų tinkama apimtimi užtikrinti naują kapitalą.

(152)

Komisija taip pat nesutinka su Austrijos pateiktu argumentu, kad naujas BB banko savininkas būtinai privalo būti sukaupęs didelę patirtį bankininkystės sektoriuje. BB banko valdymas yra ne jo savininkų, o BB banko vadovybės užduotis. Be to, Komisija negali sutikti su Austrijos argumentu, kad BB banko reitingas po jo pardavimo turi būti tapatus GRAWE ar Ukrainos valstybės reitingui. Viena vertus, GRAWE nepareiškė, jog ketina BB banko atžvilgiu pateikti garantinį raštą, tad BB banko reitingas visų pirma bus grindžiamas jo paties rezultatais. Antra vertus, BB bankas liks Austrijos bankas, kurio buveinė yra Austrijoje, tad Ukrainos valstybės „B“ reitingas, kuris galėtų būti svarbus bankui, kurio buveinė Ukrainoje, atrodo nereikšmingas. Šiuo atžvilgiu taip pat svarbu konstatuoti, kad BB bankui ir toliau bus užtikrinta valstybės garantija Ausfallhaftung.

(153)

Tačiau negalima visiškai paneigti galimybės, kad BB bankas, nepriklausomai nuo to, kas bus jo naujasis savininkas, ateityje galėtų patirti didelių sunkumų, tad nemokumas ir (arba) likvidavimas būtų neišvengiami. Atsižvelgiant į tokį scenarijų svarbu suprasti, kad BB bankas yra labai mažas bankas (jo balanso vertė yra daugiau kaip 1 % mažesnė nei didelių Europos bankų balanso vertė) ir kad jo likvidavimas tik nedaug ir nereikšmingai paveiktų Austrijos ar Europos bankų sistemą. BB banko turto pardavimas už maždaug 3,5 mlrd. EUR (kreditai, obligacijos, akcijos, išvestiniai vertybiniai popieriai, nekilnojamasis turtas) tarptautinėje rinkoje nepakenktų rinkos mechanizmų veikimui, tad rinkos ir visų pirma rinkos kainos tebebūtų stabilios.

(154)

Austrija pateikė likvidavimo scenarijų. Šiame scenarijuje daroma prielaida, kad turto likvidavimas įvyks 2006 m. ir už turtą gauta kaina priklausys nuo jo rizikos svorio. Vertės sumažinimas svyruotų nuo 2 % už turtą, įvertintą nuline rizika, iki 20 % už turtą, įvertintą 100 % rizika. Likvidavimo scenarijuje numatyti 90 mln. EUR patikslinimai už nebalansinio turto likvidavimą. Atskaičius nuosavas lėšas, remiantis scenarijumi, daroma išvada, kad valstybės garantijai Ausfallhaftung, taigi ir Burgenlando žemei, likvidavimo atveju reikėtų maždaug 270 mln. EUR.

(155)

Komisija pritaria bendrajam metodui, kuris taikomas Austrijos pateiktame likvidavimo scenarijuje pirminiam galimų nuostolių įvertinimui BB banko nemokumo atveju. Tačiau Komisija mano, kad turtas koreguotas per daug (pvz., 10–20 % dydžio koregavimas hipoteka užtikrintų kreditų, kurie gali būti pakeičiami vertybiniais popieriais ir parduodami paketais, atveju) ir negali sutikti su nebalansinių sandorių koregavimais. Be to, Austrija manė, kad likvidavimas 100 % įvyks 2006 m., todėl atsižvelgė į nominaliąją turto vertę. Šis scenarijus neatitinka tikrovės.

(156)

Atsižvelgusi į šias pastabas dėl likvidavimo scenarijaus, Komisija turėtų daryti išvadą, kad kiekvienam tikimybės, jog ateityje bus pasinaudota valstybės garantija Ausfallhaftung, procentui Burgenlando žemė turėtų skirti ne daugiau kaip 1 mln. EUR. Atsižvelgus į kainos skirtumo kompensavimą konsorciumo pasiūlymu, tai reikštų, kad BB banko nemokumo tikimybė konsorciumui tapus naujuoju savininku, būtų daugiau kaip 50 % didesnė nei tuo atveju, jei nauja savininke taptų GRAWE. Komisija tokį vertinimą laiko nepagrįstu ir todėl daro išvadą, kad net jeigu Burgenlando žemė valstybės garantiją Ausfallhaftung galėjo taikyti kaip vertinimo kriterijų, GRAWE pasiūlymas nebuvo geriausias.

(157)

Austrija ir GRAWE taip pat nurodė ir kitų metodų (58), kad įvertintų su abiem pirkėjais susijusią riziką. Komisijos nuomone, likvidavimo scenarijuje taikomas metodas geriausiai atspindi ypatingą padėtį nemokumo atveju, todėl šis metodas yra ne tik tinkamiausias, bet taip pat skaidriausias ir logiškiausiais, siekiant įvertinti iš valstybės garantijos Ausfallhaftung kylančią riziką. Kiti Austrijos nurodyti metodai šiuo atveju nėra reikšmingi ir yra arba nelogiški, pagrįsti neteisingomis prielaidomis, arba netaikytini ypatingoms šio atvejo sąlygoms.

(158)

Burgenlando žemės ir GRAWE pirkimo–pardavimo sutartyje taip pat numatyta garantijos išlyga, pagal kurią Burgenlando žemė visų pirma įsipareigoja GRAWE kompensuoti sumą, kurią Komisija nustatytų sprendime dėl pagalbos susigrąžinimo (įskaitant visas su tuo susijusias pirkėjo procedūrines išlaidas). Net jeigu pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį, paaiškėjus, kad pirkimo kaina patikslinta neteisėtai, šis pirkimo–pardavimo sutarties elementas turi būti pabrėžtas sprendime. Pirma, tokia po konkurso nustatyta garantijos išlyga keičia pardavimo sąlygas atitinkamo pirkėjo atžvilgiu ir galėjo paskatinti GRAWE pasiūlyti aukštesnę kainą; antra – ir tai yra dar svarbiau – tokia garantijos išlyga prilygsta galimo Komisijos sprendimo dėl pagalbos susigrąžinimo nesilaikymui. Tai vienareikšmiškai prieštarauja valstybių narių įsipareigojimui įgyvendinti Komisijos sprendimus ir bendradarbiauti su Komisija. Todėl ši išlyga neturi būti taikoma, nes priešingu atveju bendrovei GRAWE būtų suteikta nauja valstybės pagalba.

(159)

Taigi BB banko pardavimas bendrovei GRAWE laikytinas valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(160)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė, jog remiantis pateikta informacija akivaizdžiai nebuvo įvykdyta nė viena iš sąlygų, kad pagalbą būtų galima laikyti suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalis.

(161)

Austrija stengėsi įrodyti, kad tokia priemonė nėra valstybės pagalba. Tačiau tik pagalbos gavėja pateikė argumentų dėl galimo pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka. GRAWE nuomone, iš ankstesnio sprendimo dėl restruktūrizavimo išplaukia, kad netgi privatizuotas BB bankas (privatizavimas buvo sąlyga, kad pagalbą būtų galima pripažinti derančia su bendrąja rinka) privalo toliau orientuotis į regioninę veiklą. Ši sąlyga įvykdyta tik GRAWE verslo plane.

(162)

Komisija konstatuoja, kad sprendimas dėl restruktūrizavimo jokiu būdu nepagrindžia šio argumento. Greta Austrijos siūlomų ir Komisijos pripažįstamų veiklos, funkcinių ir finansinių priemonių privatizavimas yra papildoma priemonė siekiant užtikrinti ilgalaikį banko rentabilumą. Ankstesniame sprendime tiriamas galimas poreikis likviduoti BB banką, o Komisija nurodo, kad „daug labiau įtikėtina tai, kad tam tikruose Burgenlando žemės kaimo regionuose ateityje bus teikiama per mažai pagrindinių finansinių paslaugų“ (59). Tačiau toks teiginys nereiškia, kad panaši, tačiau neįvardyta sąlyga taikoma ir privatizavimui.

(163)

Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta pirmiau, Komisija patvirtina savo ankstesnę išvadą. Pagalba negali būti pripažįstama derančia su bendrąja rinka.

(164)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija išreiškė abejonę dėl to, ar kompensacija už išankstinį grąžinimą, susijusi su 2000 m. birželio 20 d. garantiniu susitarimu, kuriam pritarta 2004 m. gegužės 7 d. Komisijos sprendimu, yra leistina, nes ji gali prieštarauti sprendimui dėl BB banko restruktūrizavimo. Panagrinėjusi šį klausimą išsamiau, Komisija konstatavo, kad ši schema suderinama su atitinkamu sprendimu.

(165)

Kadangi priemonė buvo įgyvendinama apie tai iš anksto nepranešus Komisijai ir kadangi ji yra nesuderinama su bendrąja rinka, Austrija turėtų būti įpareigota pareikalauti iš gavėjos grąžinti pagalbą.

(166)

Turėtų būti nustatyta tokia grąžintina suma, kad būtų panaikinta pagalba. Remiantis VI. skyriaus 2.2 ir 2.3 punktuose konstatuotomis aplinkybėmis, pagalba šiuo atveju atitinka konsorciumo pasiūlytos kainos ir faktinės pirkimo kainos skirtumą.

(167)

Tačiau toks skirtumo dydis vis dėlto neatitinka nominalaus abiejų pasiūlymų skirtumo dydžio, kuris lygus 54,7 mln. EUR. Siekiant visapusiškai palyginti abu pasiūlymus, turi būti atlikti koregavimai, nes sutartiniai susitarimai su GRAWE ir su konsorciumu skiriasi. Abiejuose pasiūlymuose nustatyta įvairių papildomų sąlygų, kurios turi būti kiekybiškai įvertintos ir atitinkamai palygintos su kito pirkėjo pasiūlyme pateiktomis atitinkamomis sąlygomis. Komisija mano, jog Austrijai reikalaujant grąžinti pagalbą minėtas abiejų pasiūlymų skirtumas turi būti koreguojamas, kaip nurodyta toliau.

(168)

Kiek tai susiję su kompensacija už išankstinį grąžinimą, nustatyta 2000 m. birželio 20 d. garantiniu susitarimu, Burgenlando žemės konsorciumui numatytas 15 mln. EUR dydžio mokėjimas yra 2,1 mln. EUR didesnis už atitinkamą mokėjimą bendrovei GRAWE, kuris lygus 12,9 mln. EUR. Taigi konsorciumo pasiūlytos kainos ir faktinės pardavimo kainos skirtumas turi būti koreguojamas ir sumažinamas atitinkamai 2,1 mln. EUR.

(169)

Sunku kiekybiškai įvertinti tam tikrų susitarimų dėl atsakomybės ribų, neapmokestinamojo minimumo ir garantijos terminų poveikį. Austrija pareiškė, kad bendri veiksmai, suderėti su GRAWE ir konsorciumu derybų metu, buvo subalansuoti ir nė vienam iš pirkėjų nebuvo suteiktas didesnis pranašumas. Komisija pritaria Austrijos nuomonei, kad garantiniai susitarimai gali turėti tik nežymios įtakos kainos skirtumui, tačiau mano, jog būtina kiekybiškai įvertinti šį poveikį. Remdamasi pateikta informacija Komisija negali nuspręsti, ar garantiniai susitarimai suteikė vienam iš pirkėjų pranašumą, todėl Austrija privalo sudaryti visų garantinių susitarimų palyginamąją apžvalgą. Be to, Austrija privalo kiekybiškai įvertinti šių susitarimų finansinį poveikį abiejų pareiškėjų pasiūlytoms kainoms.

(170)

Metiniai 100 000 EUR dydžio komisiniai, kuriuos konsorciumas būtų mokėjęs už valstybės garantijos išlaikymą iki 2017 m., yra papildomos Burgenlando žemės pajamos, todėl šiuo atveju būtina koreguoti sumą, konsorciumo pasiūlytos kainos bei faktinės pirkimo kainos skirtumą padidinant iki 2017 m. mokėtinų komisinių grynąja verte.

(171)

Papildomų 380 mln. EUR vertės obligacijų išleidimas valstybės garantijos Ausfallhaftung atveju nebuvo nurodytas nei Process Letter, nei sutarties su GRAWE projekte. Komisijos nuomone, šiam susitarimui teko svarbus vaidmuo pardavimo procese ir turėjo būti nurodytas sutarties su konsorciumu projekte. Be to, konsorciumas patvirtino, kad jis neatsižvelgė į papildomų obligacijų išleidimą savo pasiūlyme. Todėl Komisija mano, kad atsižvelgiant į naudą, kuri bendrovei GRAWE suteikta sukuriant palankesnę refinansavimo padėtį ir suteikiant papildomus 380 mln. EUR, suma turi būti koreguojama, padidinant konsorciumo pasiūlytos kainos ir faktinės pirkimo kainos skirtumą. Apskaičiavimo pagrindą sudaro palūkanos, kurias BB bankas moka už papildomas 380 mln. EUR vertės obligacijas, palyginti su BB banko refinansavimo išlaidomis po sandorio sudarymo.

(172)

Kadangi Komisijai nebuvo pateikta reikalinga informacija, ji negali galutinai nuspręsti, ar susitarimu perduoti keturias BB banko nekilnojamojo turto bendroves Burgenlando žemei prieš sandorio sudarymą už jų 25 mln. EUR apskaitinę vertę buvo suteikta nauda, dėl kurios reikėtų koreguoti konsorciumo pasiūlytos kainos ir faktinės pardavimo kainos skirtumą. Tai būtų reikalinga tuo atveju, jeigu turto rinkos vertė būtų mažesnė arba didesnė už apskaitinę vertę. Austrija privalo pateikti nepriklausomos ekspertų grupės nurodyto nepriklausomo eksperto išvadą dėl keturių BB banko nekilnojamojo turto bendrovių rinkos vertės. Šioje išvadoje turėtų būti atsižvelgta į nuomos pajamas, kurias galima gauti rinkoje.

(173)

Kiek tai susiję su išankstinio 15 mln. EUR mokėjimo, kurį konsorciumas būtų pervedęs į patikėjimo teise valdomą sąskaitą, esančią Ukrainoje veikiančiame banke Active Bank, palūkanomis, susidariusiomis per laikotarpį tarp sutarties pasirašymo ir sandorio sudarymo dienos, Komisija nurodo, kad ši suma neturi būti koreguojama, kol ji lieka konsorciumo sąskaitoje.

(174)

Kiek tai susiję su sprendime pradėti procedūrą pateiktu klausimu dėl mokesčių tikslais perkeltinų nuostolių, Komisija patikrino, ar reikia atsižvelgti į šį aspektą nustatant pagalbos sumą, ir padarė išvadą, kad tai nėra būtina. Tačiau Komisija mano, kad vertinant BB banką reikia atsižvelgti į naudą, kuri trečiųjų asmenų atžvilgiu gali atsirasti iš mokesčių tikslais perkeliamų nuostolių (geriausio savininko metodas).

(175)

Komisija konstatuoja, kad, privatizuodama BB banką, Austrija pažeidė EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį ir todėl neteisėtai suteikė pagalbą bendrovei GRAWE. Pagalba nėra suderinama su bendrąja rinka. Visą pagalbos sumą Austrija privalo apskaičiuoti atsižvelgdama į abiejų konkurso metu pateiktų galutinių kainų pasiūlymų skirtumą, kuris turi būti tinkamai koreguojamas, kaip pirmiau nurodyta,

a)

bendrą sumą (pagrindinė suma ir palūkanos), kuri turi būti susigrąžinta iš pagalbos gavėjo ir koreguojama pagal Komisijos šiame sprendime nurodytus parametrus, ir tikslius šios sumos apskaičiavimui taikytų metodų paaiškinimus bei nepriklausomo eksperto atliktą turto įvertinimą;

b)

išsamų priemonių, kurių imtasi arba ketinama imtis siekiant įvykdyti šį sprendimą, aprašą;

c)

dokumentus, įrodančius, kad pagalbos gavėjas buvo įpareigotas grąžinti pagalbą.