22.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 48/71

(1)

2004 m. birželio 15 d. laišku Jungtinės Karalystės pilietis pranešė Komisijai apie neteisėtą pagalbą, kurią skyrė Šetlando salų taryba, kuri yra Jungtinės Karalystės Šetlando salų valstybės institucija. Komisija 2004 m. rugpjūčio 24 d., 2005 m. vasario 4 d., 2005 m. gegužės 11 d. ir 2005 m. gruodžio 16 d. raštais paprašė Jungtinės Karalystės pateikti informacijos apie šią pagalbą. Jungtinė Karalystė pateikė Komisijai informacijos 2004 m. gruodžio 10 d., 2005 m. balandžio 6 d., 2005 m. rugsėjo 8 d. ir 2006 m. sausio 31 d. raštuose.

(2)

2006 m. rugsėjo 13 d. raštu Komisija pranešė Jungtinei Karalystei, kad ji nusprendė pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Jungtinė Karalystė savo pastabas šiuo klausimu pateikė 2006 m. spalio 16 d. ir 2007 m. sausio 30 d. raštuose.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas 2006 m. lapkričio 28 d.Oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje  (3). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas dėl pagalbos. Pastabų nebuvo gauta.

(4)

Šetlando salų taryba skyrė išmokas žuvininkystės sektoriui pagal dvi bendras pagalbos priemones, pavadintas „Pagalba žvejybos ir perdirbimo sektoriui“ ir „Pagalba žuvų auginimo sketoriui“, kurias iš esmės sudarė keletas skirtingų pagalbos schemų rūšių, kurių viena buvo vadinamoji žuvų apdirbimo įmonės tobulinimo schema.

(5)

Pagal žuvų apdirbimo įmonės tobulinimo schemą (toliau – schema) pagalbą galima skirti naujų perdirbimo mašinų ir įrangos įsigijimui bei žuvų apdirbimo įmonių statybai, tobulinimui arba plėtrai. Tačiau įrenginių ar pastatų taisymui schema nebuvo taikoma. Pagalba naudotai įrangai įsigyti buvo laikoma tik parama esant ypatingoms aplinkybėms, ją turi tikrinti arba patvirtinti kaip visiškai tinkamą naudoti nepriklausomas inžinierius.

(6)

Skirta pagalba sudarė daugiausia 20 % reikalavimus atitinkančių išlaidų. Didžiausia suma – 20 000 GBP buvo skirta žuvų apdirbimo įmonėms, kurių apyvarta buvo mažesnė nei 1 000 000 GBP, 25 000 GBP buvo skirta žuvų apdirbimo įmonėms, kurių apyvarta buvo nuo 1 000 000 GBP iki 3 000 000 GBP, o 30 000 GBP buvo skirta žuvų apdirbimo įmonėms, kurių apyvarta viršijo 3 000 000 GBP.

(7)

Nuo 1993 m. rugpjūčio 13 d. iki 2004 m. gruodžio 15 d. išmokos pagal schemą buvo mokamos Shetland Fish Products Limited, žuvų miltus ir žuvų taukus, kurie nėra skirti žmonėms vartoti, gaminančiai įmonei. Šiai įmonei buvo sumokėtos šios išmokos:

(8)

Savo sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė, kad schemos sąlygos ir didelė dalis skirtos pagalbos buvo suderinama su bendrąja rinka, nes atitiko atitinkamai pagalbos teikimo metu taikomas 1993 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3699/93, nustatančio reikalavimus ir tvarką dėl Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje bei jo produktų perdirbimui ir pardavimui į rinką (4), ir 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999, nustatančio išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką (5), nuostatas.

(9)

Tačiau Komisija turi didelių abejonių dėl Shetland Fish Products Limited skirtos pagalbos derėjimo su bendrąja rinka, nes ši pagalba buvo skirta investicijoms į žuvininkystės ir akvakultūros produktų, kurie yra naudojami ir perdirbami kitiems tikslams nei žmonėms vartoti, perdirbimą ir pardavimą, o tai draudžiama pagal Reglamentą (EB) Nr. 3699/93 ir Reglamentą (EB) Nr. 2792/1999.

(10)

2006 m. spalio 16 d. pateiktame atsakyme Jungtinė Karalystė pateikė daugiau informacijos apie Shetland Fish Products Limited skirtą pagalbą.

(11)

Ji patvirtino, kad šiai įmonei skirtos pagalbos negalima laikyti atitinkančia Reglamento (EB) Nr. 3699/93 ir Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 sąlygas. Jungtinė Karalystė pareiškė, kad schemą administruojantys asmenys leidimo skirti išmokas suteikimo metu nežinojo, kad šie reglamentai draudė pagalbą žuvininkystės ir akvakultūros produktų, kurie yra skirti naudoti ir yra perdirbami kitiems tikslams nei žmonėms vartoti, perdirbimui ir pardavimui.

(12)

Tačiau Jungtinė Karalystė nurodė, kad bent jau viena iš padarytų investicijų, konkrečiai 1998 m. rugsėjo 3 d. skirta 1 592 GBP išmoka, buvo susijusi su aplinkos būklės gerinimu – vieną iš įmonės pastatų iš naujo aptaisant medine skydine apkala – kurio tikslas buvo sandarinti pastatą ir taip sumažinti išmetamo užteršto oro kiekį. Pasak Jungtinės Karalystės, šią pagalbą galima būtų laikyti suderinama su Reglamento (EB) Nr. 3699/93 III priedo 2 dalies b punktu.

(13)

Pagaliau Jungtinė Karalystė tvirtino, kad jei Komisija priimtų neigiamą sprendimą, neturi būti reikalaujama grąžinti iki 2003 m. birželio 3 d. skirtą pagalbą, nes tai prieštarautų teisėtų lūkesčių apsaugos principui. Šiuo atžvilgiu Jungtinė Karalystė rėmėsi 2003 m. birželio 3 d. Komisijos sprendimu 2003/612/EB dėl paskolų, suteiktų žvejybos kvotoms pirkti Šetlando salose (Jungtinė Karalystė) (6), ir 2005 m. gruodžio 7 d. Komisijos sprendimu 2006/226/EB dėl Shetland Leasing and Property Developments Ltd investicijų į Šetlando salas (Jungtinė Karalystė) (7) teigdama, kad iki 2003 m. birželio 3 d. Šetlando salų taryba tokiai pagalbai naudotas lėšas teisėtai laikė privačiomis, o ne viešomis.

(14)

Visų pirma reikia nustatyti, ar priemonę galima laikyti valstybės pagalba ir jei taip, ar ji suderinama su bendrąja rinka.

(15)

Pagalba buvo skirta žuvininkystės sektoriaus įmonei ir todėl yra atrankinio pobūdžio. Šetlando salų taryba iš valstybės išteklių skyrė pagalbą Shetland Fish Products Limited, kuri vykdo veiklą tiesiogiai konkuruodama su kitomis žuvininkystės sektoriaus įmonėmis, esančiomis Jungtinėje Karalystėje ir kitose valstybėse narėse. Dėl šios priežasties pagalba iškreipia arba kelia pavojų iškreipti konkurenciją ir yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnyje.

(16)

Pasak Jungtinės Karalystės, iki Jungtinės Karalystės prisijungimo prie Europos ekonominės bendrijos buvo taikomos dvi bendros schemos. Bet kokiu atveju nesant ankstesnių įrašų Jungtinė Karalystė negalėjo pateikti įrodymų dėl to, kad pagalbos priemonės jau buvo pradėtos taikyti iki Jungtinei Karalystei įstojant į Bendriją. Be to, Jungtinė Karalystė patvirtino, kad metams bėgant schemos buvo pakeistos ir kad apie šiuos pakeitimus Komisijai niekada nebuvo pranešta pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį (buvusi 93 straipsnio 3 dalis). Todėl pagalbos priemones reikia laikyti nauja pagalba.

(17)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 659/1999 nenustatytas joks senaties terminas neteisėtos pagalbos nagrinėjimui, kaip apibrėžta jo 1 straipsnio f punkte, būtent pagalbai, įgyvendintai anksčiau nei Komisija gali priimti išvadą dėl jos derėjimo su bendrąja rinka. Tačiau šio reglamento 15 straipsnyje nurodyta, kad Komisijos įgaliojimui reikalauti sugrąžinti pagalbą taikomas dešimties metų senaties terminas ir kad senaties terminas prasideda dieną, kurią neteisėta pagalba skiriama gavėjui, ir kad senaties terminą nutraukia kiekvienas Komisijos veiksmas. Tad Komisija mano, kad šiuo atveju nebūtina nagrinėti pagalbos, kuriai taikomas senaties terminas, būtent pagalbos, skirtos praėjus daugiau nei dešimčiai metų iki Komisija ėmėsi kokios nors priemonės dėl jos.

(18)

Komisija mano, kad šiuo atveju senaties terminą nutraukė 2004 m. rugpjūčio 24 d. prašydama Jungtinės Karalystės pateikti informaciją. Todėl senaties terminas taikomas pagalbai, kuri gavėjui buvo skirta iki 1994 m. rugpjūčio 24 d. Dėl šios priežasties Komisija vertindama apsiribojo pagalba, skirta sprendimais po 1994 m. rugpjūčio 24 d.

(19)

Valstybės pagalbą galima pripažinti suderinama su bendrąja rinka, jei ji atitinka vieną iš EB sutartyje nustatytų išimčių. Kalbant apie valstybės pagalbą žuvininkystės sektoriuje, laikoma, kad valstybės pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, jei neprieštarauja 2004 m. gairių dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai patikrinimo (8) (toliau – 2004 m. gairės) sąlygoms. Šių gairių 5.3 punkto antrojoje pastraipoje sakoma: „Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio f punkte apibrėžta neteisėta pagalba bus vertinama remiantis tuo laikotarpiu, kai įsigaliojo administracinis aktas, kuriuo buvo nustatyta pagalba, galiojančiomis gairių nuostatomis.“ Todėl pagalbą reikia vertinti remiantis jos derėjimu su 1997 m. gairėmis dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai patikrinimo (9) (toliau – 1997 m. gairės) ir 2001 m. gairėmis dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai patikrinimo (10) (toliau – 2001 m. gairės).

(20)

Pagal 1997 ir 2001 m. gairių 2.3 punktą pagalbą investicijoms į žuvininkystės produktų perdirbimą ir pardavimą gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, jei jos skyrimo sąlygos yra panašios į atitinkamai Reglamente (EB) Nr. 3699/93 ir Reglamente (EB) Nr. 2792/1999 nustatytas sąlygas ir bent jau yra tokios pat griežtos, o valstybės pagalba pagal subsidijų ekvivalentą neviršija bendros nacionalinių ir Bendrijos subsidijų normos, nustatytos tų reglamentų IV prieduose.

(21)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 3699/93 11 straipsnį bei III priedo 2.4 punktą ir Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 13 straipsnį bei III priedo 2.4 punktą reikalavimus atitinkančios investicijos visų pirma susijusios su pastatų statyba ir įrenginių įsigijimu, naujos įrangos ir įrenginių, kurie reikalingi iškrovimo metu ir žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkodarai nuo iškrovimo iki galutinio produkto, įsigijimu bei naujų technologijų, skirtų visų pirma konkurencingumui gerinti, taikymu.

(22)

Remiantis šiomis nuostatomis investicijos neatitinka reikalavimų dėl pagalbos suteikimo, kai jos yra susijusios su žuvininkystės ir akvakultūros produktais, kurie skirti naudoti ir yra perdirbami kitais tikslais nei žmonėms vartoti, išskyrus investicijas išimtinai žuvininkystės ir akvakultūros atliekų tvarkymui, perdirbimui ir rinkodarai.

(23)

Jungtinė Karalystė patvirtino, kad visa Shetland Fish Products Limited skirta pagalba buvo susijusi su pagalba žuvininkystės ir akvakultūros produktų, kurie bus naudojami ir perdirbami kitais tikslais nei žmonėms vartoti, perdirbimui ir rinkodarai. Todėl pagalba prieštarauja 22 konstatuojamojoje dalyje minimoms nuostatoms ir 1997 m. gairių ir 2001 m. gairių sąlygoms, taigi nedera su bendrąja rinka.

(24)

Tačiau Jungtinė Karalystė pareiškė, kad 1998 m. rugsėjo 3 d. skirta 1 592 GBP išmoka buvo susijusi su pagalba investicijoms, susijusioms su aplinkos būklės gerinimu, o tai būtų suderinama su Reglamento (EB) Nr. 3699/93 III priedo 2.0 pastraipos b punktu.

(25)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 3699/93 III priedo 2.0 pastraipos b punktą pagalba III antraštinėje dalyje nurodytose srityse fizinėms investicijoms, skirtoms higienos sąlygoms arba žmonių ar gyvūnų sveikatai gerinti, produktų kokybei gerinti arba aplinkos užterštumui mažinti, atitinka reikalavimus. Viena iš III antraštinėje dalyje nurodytų sričių yra žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara (šios antraštinės dalies 2.4 punktas). Todėl pagalbą investicijoms į perdirbimą ir rinkodarą, net jei ji yra susijusi su neskirtų žmonėms vartoti produktų perdirbimo ir rinkodaros srityje veikiančia įmone, galima būtų laikyti suderinama, jei investicijomis siekiama mažinti aplinkos teršimą.

(26)

Pagalba buvo skirta norint padėti iš naujo aptaisant medine skydine apkala vieną iš įmonės pastatų tam, kad pastatas būtų sandarus, o į aplinką patektų mažiau užteršto oro. Komisija mano, kad tokios rūšies pagalbą galima būtų laikyti suderinama su Reglamento (EB) Nr. 3699/93 III priedo 2.0 pastraipos b punktu ir kad dėl šios priežasties ši 1 592 GBP išmoka dera su bendrąja rinka.

(27)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalį, jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija turi nuspręsti, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo.

(28)

Jungtinė Karalystė iškėlė klausimą apie tai, kad Komisija neturi reikalauti išieškoti pagalbą, jei tai prieštarautų teisėtų lūkesčių apsaugos principui, ir tvirtina, kad šis principas taikomas šiam atvejui.

(29)

Schemos finansavimui naudotos lėšos yra tos pačios lėšos, naudotos pagalbai, kuriai taikomi Komisijos sprendimuose 2003/612/EB ir 2006/226/EB priimti neigiami sprendimai, kaip nurodyta 13 konstatuojamojoje dalyje. Tais atvejais Komisija manė, kad tas lėšas reikėjo laikyti valstybės ištekliais, kaip nurodyta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Kartu Komisija pripažino, kad esant aptariamų atvejų ypatingoms aplinkybėms Šetlando valdžios institucijų ir susijusių institucijų atžvilgiu buvo sukurti teisėti lūkesčiai dėl aptariamų lėšų privatumo esant kartu sujungtų elementų deriniui, kuris trukdo susigrąžinti nesuderinamą valstybės pagalbą.

(30)

Tačiau Komisija mano, kad šiuo atveju elementų, į kuriuos atsižvelgiama sprendimuose 2003/612/EB ir 2006/226/EB, negalima tokiu pat būdu taikyti ir teisėti lūkesčiai nebuvo sukurti. Komisija visų pirma atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės veiksmus ir teiginius, aiškiai rodančius, kad atitinkamu pagalbos skyrimo metu atsakingos valdžios institucijos buvo įsitikinusios, kad schema faktiškai buvo valstybės pagalba ir kad buvo taikytinos valstybės pagalbą reglamentuojančios taisyklės.

(31)

Norint priimti tokią išvadą Komisija pažymi, kad priešingai nei pagalba, kuriai taikomi sprendimai 2003/612/EB ir 2006/226/EB, aptariama schema buvo sukurta kaip normali pagalbos schema, susijusi su tiesioginėmis išmokomis žvejams, kurias tiesiogiai skyrė Šetlando salų taryba. Be to, šio atvejo ypatingos aplinkybės aiškiai rodo, kad Jungtinė Karalystė manė, jog taikytinos valstybės pagalbą reglamentuojančios taisyklės, nes visuomet Komisijai pagal Bendrijos įsipareigojimus teikiamose metinėse Jungtinės Karalystės pagalbos ataskaitose nurodydavo išlaidas pagal schemą. Atsakydama į Komisijos pateiktus klausimus Jungtinė Karalystė savo 2004 m. gruodžio 10 d. rašte nurodė, kad „daugelį metų išmokos pagal schemas buvo įtrauktos į metinį valstybės pagalbos aprašą ir, kaip reikalaujama, Komisijai siunčiamos kasmet“, o 2005 m. balandžio 6 d. rašte nurodė, kad „Daugelį metų mūsų valdžios institucijos sąžiningai vykdė veiklą tikėdamos, kad schemos atitinka valstybės pagalbai taikomas gaires.“

(32)

Atsižvelgdama į šiuos teiginius ir aplinkybes Komisija mano, kad reikalavimo išieškoti pagalbą negalima laikyti prieštaraujančiu bendram Bendrijos teisės principui. Todėl remdamasi Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalimi Komisija mano, kad Jungtinė Karalystė turi imtis visų priemonių, būtinų pagalbai iš schemos gavėjo susigrąžinti, nepažeidžiant atvejų, kurie patenka į 2007 m. liepos 24 d. Reglamento (EB) Nr. 875/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žuvininkystės sektoriuje, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004 (11), sritį.

(33)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalį norint užtikrinti veiksmingos konkurencijos atkūrimą, pagalbą, kurią reikia išieškoti, turi sudaryti palūkanos. Palūkanos turi būti skaičiuojamos remiantis sudėtiniu pagrindu pagal Komisijos reglamento (EB) 794/2004 (12) V skyrių.

(34)

Komisija prašys Jungtinės Karalystės grąžinti jai pridėtą klausimyną dėl esamos išieškojimo procedūros padėties.

(35)

Remdamasi IV skirsnyje atliktu vertinimu Komisija daro išvadą, kad Jungtinė Karalystė pažeisdama EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį neteisėtai skyrė pagalbą Shetland Fish Products Limited pagal žuvų apdirbimo įmonės tobulinimo schemą.

(36)

Komisija mano, kad ši pagalba nedera su bendrąja rinka, būtent 1997 m. rugpjūčio 13 d., 1999 m. sausio 7 d., 1999 m. vasario 25 d., 1999 m. gruodžio 10 d., 2001 m. sausio 19 d. ir 2004 m. gruodžio 15 d. skirta pagalba, kuri sudaro 92 009 GBP.

(37)

1998 m. rugsėjo 3 d. skirta pagalba, kuri sudaro 1 592 GBP, laikoma su bendrąja rinka derančia pagalba,

a)

visa suma (pagrindinė ir palūkanos), kurią reikia išieškoti iš gavėjo, kuris neatitinka Reglamente (EB) Nr. 875/2007 nustatytų sąlygų;

b)

išsamus priemonių, kurių buvo imtasi ir kurios planuojamos laikantis šio sprendimo, aprašymas ir

c)

dokumentai, rodantys, kad gavėjui buvo nurodyta grąžinti pagalbą.