18.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/23

(1)

2006 m. gruodžio 19 d. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Bendriją importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Taivano (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės polivinilo alkoholio (PVA) inicijavimą.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2006 m. lapkričio 6 d. gavus Kuraray Specialties Europe GmbH (toliau – skundo pateikėjas), nuo 2007 m. sausio mėn. vadinamo Kuraray Europe GmbH, kuris pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) viso polivinilo alkoholio (PVA) Bendrijoje, skundą. Skunde buvo pateikti nagrinėjamųjų šalių kilmės PVA dempingo ir dėl to patirtos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundą pateikusiam gamintojui ir kitiems žinomiems Bendrijos gamintojams, nagrinėjamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir (arba) prekybininkams, žinomiems susijusiems naudotojams ir susijusių eksportuojančių šalių atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti, kuriame nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(4)

Kad eksportuojantys KLR gamintojai, kurie to pageidauja, galėtų pateikti prašymus dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija išsiuntė prašymų formas žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms. Vienas eksportuojantis KLR gamintojas paprašė, kad jam būtų taikomas RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą arba IR, jeigu atliekant tyrimą būtų nustatyta, kad jis neatitiko RER sąlygų.

(5)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių KLR gamintojų ir importuotojų į Bendriją skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį pranešime apie inicijavimą buvo numatyta taikyti atranką dempingui ir žalai nustatyti.

(6)

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavo tik trys ekportuojantys gamintojai, nuspręsta, kad eksportuojančių KLR gamintojų atranka nėra būtina.

(7)

Komisija visų žinomų PVA importuotojų paprašė pateikti informaciją apie nagrinėjamojo produkto importą ir pardavimą. Remdamasi 14 bendradarbiaujančių importuotojų pateikta informacija, Komisija atrinko penkis importuotojus, iš kurių du buvo įsisteigę Vokietijoje, vienas – Italijoje, vienas – Nyderlanduose ir vienas – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jų importas sudarė didžiausią tipišką bendradarbiaujančių importuotojų pardavimo kiekį (apie 80 %) Bendrijoje, kurį buvo galima pagrįstai ištirti per tam skirtą laiką.

(8)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Klausimyno atsakymus pateikė du Bendrijos gamintojai, trys eksportuojantys KLR gamintojai, vienas eksportuojantis Taivano gamintojas, penki atrinkti importuotojai ir septyni naudotojai Bendrijoje.

(9)

Du iš naudotojų pateiktų klausimyno atsakymų buvo neišsamūs, todėl į juos nebuvo atsižvelgta. Be to, keletas naudotojų pateikė pastabas, nepateikdami klausimyno atsakymų.

(10)

Vienas atrinktas importuotojas du kartus paskutiniu momentu atšaukė tikrinamąjį vizitą, dėl kurio buvo susitarta. Dėl to nebuvo galima patikrinti šios bendrovės pateiktų duomenų ir į juos kurį laiką nebuvo atsižvelgiama.

(11)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga RER ir (arba) IR KLR atveju ir norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų abiejų nagrinėjamųjų šalių atveju. Tikrinamieji vizitai buvo surengti tokių bendrovių patalpose:

(12)

Kadangi eksportuojantiems KLR gamintojams, kurie neprašė suteikti RER arba kuriems jis negali būti suteiktas, reikia nustatyti normaliąją vertę, toliau nurodyto gamintojo patalpose pagal pranešime apie inicijavimą numatytos analogiškos šalies, Japonijos, pateiktus duomenis buvo atliktas patikrinimas normaliajai vertei nustatyti:

(13)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. spalio 1 d. – 2006 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2003 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(14)

Nagrinėjamasis produktas yra tam tikri Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės polivinilo alkoholiai homopolimero dervos pavidalo, kurių klampumas (4 % tirpale) ne mažesnis kaip 3 MPas, tačiau ne didesnis kaip 61 MPas, o hidrolizės laipsnis ne mažesnis kaip 84,0 mol %, tačiau ne didesnis kaip 99,9 mol % (toliau – nagrinėjamasis produktas), paprastai deklaruojami KN kodu ex 3905 30 00.

(15)

PVA gaminamas atliekant polivinilacetato, pagaminto polimerizuojant vinilacetato monomerą (pastarasis dažniausiai pagaminamas iš etileno ir acto rūgšties), hidrolizę. PVA yra daug kur naudojamas. Bendrijoje jis dažniausiai naudojamas gaminant polivinilbutiralį (toliau – PVB) (25–29 % suvartojimo), polimerizacijos priemones (21–25 %), popieriaus dangas (17–21 %), klijus (13–17 %) ir šlichtuojant audinius (8–12 %).

(16)

Vienas Bendrijos naudotojas teigė, kad vieno specialaus produkto, kurį jis pirko iš KLR, nereikėtų laikyti nagrinėjamuoju produktu, nes i) šis produktas nėra standartinė PVA rūšis ir jam būdingos skirtingos ir labai specifinės cheminės ir fizinės savybės; ir ii) jo naudojimas ir taikymas skiriasi nuo pagrindinio PVA.

(17)

Dėl pirmo teiginio nustatyta, kad ši rūšis atitinka 14 konstatuojamojoje dalyje pateiktą produkto apibrėžtį ir kad šiai ir kitai produkto apibrėžimą atitinkančiai rūšiai būdingos vienodos pagrindinės fizinės ir techninės savybės. Dėl antro teiginio – būtent ši PVA rūšis buvo naudojama PVB gamyboje, o tai rodo ne tik tai, kad jo panaudojimas, kaip pateikta 15 konstatuojamojoje dalyje, yra svarbiausias, bet ir tai, kad PVA rinka Bendrijoje auga sparčiausiai. Būtų nerealu tokią rinką apibūdinti nestandartine. Be to, nustatyta, kad vidutinės kainos už įvairiam naudojimui skirtą PVA buvo vienodos. Atsižvelgiant į šiuos nustatytus faktus manoma, kad nėra pagrindo šios rūšies nepriskirti produkto apibrėžčiai, todėl prašymas buvo atmestas.

(18)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad PVA, kurį Bendrijoje gamina ir parduoda Bendrijos pramonė, Taivano ir KLR vidaus rinkose gaminamo ir parduodamo PVA, KLR ir Taivane gaminamo ir į Bendriją eksportuojamo PVA, taip pat Japonijoje gaminamo ir parduodamo PVA pagrindinės fizinės ir cheminės savybės iš esmės yra tos pačios, taip pat tokia pati šių produktų naudojimo paskirtis. Todėl šie produktai yra laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(19)

Norint nustatyti normaliąją vertę, pirmiausia nustatyta, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje nepriklausomiems vienintelio eksportuojančio Taivano gamintojo pirkėjams buvo tipiškas, t. y. ar bendras tokio pardavimo kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % viso nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Bendriją kiekio pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį.

(20)

Kiekvienos rūšies produkto, kurį eksportuojantys gamintojai pardavė savo vidaus rinkoje ir kurį, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su eksportui į Bendriją parduodamo produkto rūšimi, atveju buvo nustatyta, ar pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje laikytas pakankamai tipišku, jei bendras vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduodamo tos rūšies produkto kiekis per TL sudarė ne mažiau kaip 5 % bendro į Bendriją eksportuotos panašios rūšies produkto parduoto kiekio.

(21)

Po to Komisija tikrino, ar kiekvienos rūšies produkto pardavimą vidaus rinkoje tipiškais kiekiais galima laikyti pardavimu vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo atliekama nustatant kiekvienos rūšies eksportuojamo produkto pelningo pardavimo per TL vidaus rinkoje nepriklausomiems klientams dalį.

(22)

Tų rūšių produktų, kurių daugiau nei 80 % pardavimo vidaus rinkoje kiekio buvo parduodama kainomis, nemažesnėmis už vieneto sąnaudas, ir kai svertinis pardavimo kainos vidurkis prilygo arba buvo didesnis už svertinį gamybos sąnaudų vidurkį, tos rūšies produkto normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip visų tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų svertinis vidurkis.

(23)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningai parduota ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio arba jeigu tos rūšies produkto svertinis kainos vidurkis buvo mažesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine kaina šalies vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip svertinis tik tos rūšies produkto pelningo pardavimo vidurkis, jeigu šis pardavimas sudarė ne mažiau kaip 10 % viso tos rūšies produkto pardavimo.

(24)

Jeigu kurios nors rūšies produkto pelningai parduota mažiau kaip 10 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio, laikyta, jog parduotas nepakankamas šios konkrečios rūšies produkto kiekis, kad nustatant normaliąją vertę būtų galima remtis kaina šalies vidaus rinkoje.

(25)

Kai eksportuojančio gamintojo parduodamo konkrečios rūšies produkto kainos šalies vidaus rinkoje nebuvo galima naudoti nustatant normaliąją vertę, normaliąją vertę reikėjo apskaičiuoti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi.

(26)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį skaičiuojant normaliąją vertę patirtos pardavimo, bendrųjų bei administracinių išlaidų ir pelno sumos buvo pagrįstos faktiniais duomenimis apie nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo panašaus produkto gamybą ir pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį.

(27)

Vienas eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje. Eksporto kainos buvo nustatytos remiantis tų nepriklausomų pirkėjų faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis už nagrinėjamąjį produktą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(28)

Vienintelio eksportuojančio gamintojo normaliosios vertės ir eksporto kainos buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant, prireikus ir pateisinamais atvejais, buvo deramai atsižvelgta į transporto ir draudimo, tvarkymo, pakrovimo ir papildomas sąnaudas, pakavimo, kreditų sąnaudas, išlaidas po pardavimo (laidavimus ir garantijas) ir kitus veiksnius (banko mokesčius).

(29)

Palyginus normaliąsias vertes su eksporto kainomis nustatyta, kad dempingo skirtumas vieninteliam eksportuojančiam Taivano gamintojui, Chang Chun Petrochemical Co. Ltd., per TL buvo – 2,30 %.

(30)

Atsižvelgiant į tai, kad vienintelė bendradarbiaujanti bendrovė yra vienintelis nagrinėjamojo produkto eksportuojantis gamintojas Taivane ir į tai, kad ji sudaro 100 % Taivano eksporto į EB per TL, padaryta išvada, kad Taivanui dempingo nenustatyta.

(31)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant su KLR kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus normalioji vertė gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal 2 straipsnio 1–6 dalis, t. y. kai tokie eksportuojantys gamintojai įrodo, kad panašus produktas yra gaminamas ir parduodamas rinkos ekonomikos sąlygomis. Trumpai, ir tik dėl patogumo, pateikiami apibendrinti RER kriterijai:

(32)

Vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas ir su juo susijusi prekybos bendrovė paprašė taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį užpildė eksportuojantiems gamintojams skirtą RER prašymo formą. Gamintojas gamina nagrinėjamąjį produktą, o su juo susijusi prekybos bendrovė užsiima nagrinėjamojo produkto pardavimu eksportui. Iš tiesų Komisija vadovaujasi nusistovėjusia praktika ir tikrina, ar susijusių bendrovių grupė, kaip visuma, atitinka RER kriterijus.

(33)

Komisija paprašė ekportuojančio gamintojo ir su juo susijusios prekybos bendrovės, prašančių suteikti RER, pateikti visą, jos nuomone, reikalingą informaciją, ir lankydamasi šių bendrovių patalpose patikrino visą RER prašyme pateiktą informaciją.

(34)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad RER negalėjo būti suteiktas eksportuojančiam Kinijos gamintojui, nes jis neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatyto 1 kriterijaus.

(35)

Nustatyta, kad eksportuojantį gamintoją ir su juo susijusią prekybos bendrovę kontroliavo valstybinės bendrovės, kurioms atstovaujančios didžiosios valdybos narių dalies santykis nebuvo proporcingas jų turimoms akcijoms. Be to, galiausiai TL valstybė įgijo akcijų daugumą. Kadangi nagrinėjamosios bendrovės nepateikė įrodymų, kurių pakaktų siekiant išsklaidyti abejones dėl didelio valstybės kišimosi priimant valdymo sprendimus, nustatyta, kad valstybė kišosi į šios bendrovių grupės veiklą ir ją kontroliavo. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas dėl pirmiau nustatytų faktų. Negauta pastabų, dėl kurių reikėtų pakeisti išvadas.

(36)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, eksportuojantis Kinijos gamintojas ir su juo susijusi prekybos bendrovė neįrodė, kad jie atitiktų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, todėl RER jiems negalėjo būti suteiktas.

(37)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, prireikus, visoje šalies teritorijoje galiojantis muitas nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

(38)

Vienintelis eksportuojantis KLR gamintojas ir su juo susijusi prekybos bendrovė, prašę jiems taikyti RER, taip pat kreipėsi ir dėl IR taikymo tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta taikyti RER.

(39)

Remiantis turima informacija buvo nustatyta, kad eksportuojantis gamintojas ir susijusi prekybos bendrovė neįrodė, kad jie bendrai atitiktų visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus IR taikymo reikalavimus. Nustatyta, kad eksportuojantis gamintojas ir susijusi prekybos bendrovė neatitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies c punkte nustatyto kriterijaus, kad didžioji akcijų dalis turėtų priklausyti privatiems asmenims ir kad valdyboje esantys valstybės pareigūnai arba pagrindiniai jos vadovai turėtų sudaryti mažumą, arba turi būti įrodyta, kad bendrovė vis dėlto yra pakankamai nepriklausoma nuo valstybės kišimosi dėl 35 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

(40)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER, normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuotąja verte panašioje šalyje.

(41)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė ketinanti tinkama panašia šalimi KLR normaliajai vertei nustatyti pasirinkti Japoniją ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas. Tam tikros suinteresuotosios šalys nepritarė šiam pasiūlymui ir siūlė panašia šalimi pasirinkti Indiją arba Taivaną.

(42)

Indijoje panašaus produkto gamyba buvo nedidelė. Tyrimas buvo vykdomas ir Taivane, todėl tos šalies duomenys galėjo būti iškraipyti dempingo. Todėl šalims buvo pranešta, kad panašia šalimi pasirinkta Japonija, nes tyrimas joje nebuvo vykdomas, panašaus produkto gamyba buvo tipiška ir konkurencijos sąlygos atrodė tinkamos.

(43)

Komisija siekė bendradarbiauti su keturiais žinomais gamintojais Japonijoje ir išsiuntė jiems atitinkamus klausimynus. Du iš keturių Japonijos gamintojų pateikė klausimyno atsakymus. Tačiau vienas iš jų pateikė neišsamius duomenis ir nesutiko, kad būtų atliktas tikrinamasis vizitas. Vienintelio visapusiškai bendradarbiaujančio Japonijos gamintojo duomenys buvo patikrinti vietoje.

(44)

Tačiau po tikrinamojo vizito eksportuojančio Taivano gamintojo patalpose nustatyta, kad Taivanas TL dempingo nevykdė. Todėl klausimas dėl panašios šalies pasirinkimo buvo persvarstytas.

(45)

Nustatyta, kad gamybos apimtis Taivane viršija 100 % Kinijos nagrinėjamojo produkto eksporto į Bendriją apimties. Be to, Taivano rinką galima vadinti atvira, atsižvelgiant į tai, kad importo muito dydis yra mažas (5 % DPS muito). Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad panašus produktas Taivano vidaus rinkoje parduotas dideliais kiekiais ir kad importas į Taivano rinką buvo pakankamai didelis. Todėl buvo manoma, kad Taivano rinka yra konkurencinga ir gana tipiška siekiant nustatyti KLR normaliąją vertę.

(46)

Be to, PVA importas į Taivaną sudaro maždaug 15 % vidaus vartojimo, palyginti su tik maždaug 3 % Japonijoje, tai rodo, kad Taivano rinka, kalbant apie importo konkurenciją, tinka labiau nei Japonijos. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta preliminari išvada, kad Taivanas bus panaši šalis, nes jis yra tinkamiausia panaši šalis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

(47)

Taivaną pasirinkus panašia šalimi, kaip nurodyta 46 konstatuojamojoje dalyje, ir, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, Taivanui 19–26 konstatuojamosiose dalyse nustatyta normalioji vertė buvo naudojama apskaičiuojant dempingą KLR.

(48)

Kadangi trys bendradarbiaujantys eksportuojantys Kinijos gamintojai sudarė beveik visą nagrinėjamojo produkto eksportą į Bendriją TL, nustatant eksporto kainą buvo remiamasi jų pačių eksporto duomenimis. Pateiktos informacijos patikimumas vis dėlto buvo kryžminio patikrinimo būdu palygintas su Eurostato importo duomenimis. Šie duomenys pakankamai gerai atitiko.

(49)

Trys bendradarbiaujantys eksportuojantys KLR gamintojai pardavimą eksportui į Bendriją vykdė arba tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, arba per jų susijusias prekybos bendroves, įsikūrusias eksportuojančioje šalyje.

(50)

Viso pardavimo eksportui eksporto kainos buvo nustatytos remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(51)

Vienintelio gamintojo panašioje šalyje, Taivane, normaliosios vertės ir trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų eksporto kainos buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant, prireikus ir pateisinamais atvejais, buvo deramai atsižvelgta į transporto ir draudimo, tvarkymo, pakrovimo ir papildomas sąnaudas, pakavimo išlaidas, kreditus ir komisinius.

(52)

Nė vienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam Kinijos gamintojui nesuteikus RER ir IR, dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas visai šaliai ir taikomas visai KLR, naudojant trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų svertinį gamintojo eksporto kainų EXW sąlygomis vidurkį.

(53)

Palyginus Kinijos eksporto kainų svertinį vidurkį ir panašios šalies normaliosios vertės svertinį vidurkį, nustatytas 10,06 % dempingo skirtumas.

(54)

Bendrijoje panašų produktą pardavimui gamina trys bendrovės: Kuraray Europe GmbH (toliau – KEG) Vokietijoje, Celanese Ibérica Chemicals (toliau – Celanese) Ispanijoje ir trečias gamintojas, kuris gamina nedidelius kiekius ir kuris tyrime nebendradarbiavo. Tyrime visapusiškai bendradarbiavo KEG ir Celanese.

(55)

Be pirmiau minėtos gamybos, trys Bendrijos gamintojai panašų produktą gamina tik uždarajam naudojimui. Dvi iš šių bendrovių tyrime bendradarbiavo kaip naudotojos, kadangi jos taip pat pirko didelius nagrinėjamojo produkto, naudojamo vartotojų produktų gamyboje, kiekius.

(56)

Kadangi du 54 konstatuojamojoje dalyje nurodyti bendradarbiaujantys gamintojai sudarė 80 % visos (uždarosios ir neuždarosios) Bendrijos gamybos TL, laikoma, kad jie sudaro didžiąją dalį visos panašaus produkto gamybos Bendrijoje. Todėl laikoma, kad jie yra Bendrijos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Bendrijos pramonė).

(57)

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonei priklauso tik du gamintojai, su Bendrijos pramone susiję duomenys pateikiami indeksais, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį būtų išlaikomas konfidencialumas.

(58)

Siekiant išsiaiškinti, ar Bendrijos pramonei buvo padaryta žala, ir apskaičiuoti vartojimą bei nustatyti įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Bendrijos pramonės padėtimi, buvo tiriama, ar analizuojant reikia atsižvelgti ir kokiu mastu į tolesnį Bendrijos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą.

(59)

PVA naudojamas kaip tarpinė įvairių kitų produktų gamybos medžiaga. Bendrijoje jis dažnai naudojamas polivinilbutiralio (toliau – PVB) gamyboje, naudojamas kaip klijai, popieriaus dangoms, polimerizacijos priemonė ir audinių šlichtavimui. Tyrime nustatyta, kad vienas Bendrijos gamintojas, kuris atviroje rinkoje pardavė daugiausia savo pagaminto PVA, didelius savo paties pagamintus PVA kiekius taip pat panaudojo tolesniam perdirbimui toje pačioje bendrovėje. Tai vadinama uždaruoju naudojimu. Kaip paaiškinta 55 konstatuojamojoje dalyje, kitos trys Bendrijos bendrovės PVA gamino tik uždarajam naudojimui. Be šios gamybos uždarajam naudojimui bent dvi iš jų rinkoje pirko didelius PVA kiekius tolesniam perdirbimui.

(60)

Nustatyta, kad nagrinėjamųjų bendrovių Bendrijoje uždarajam naudojimui naudotus kiekius iš esmės galėtų pakeisti pirktas PVA, pvz., jei rinkos sąlygos ir (arba) finansinės aplinkybės lemtų tokius pokyčius. Todėl analizuojant Bendrijos rinką buvo atsižvelgta ir į tuos kiekius.

(61)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas pagal Bendrijos pramonės pagamintos produkcijos Bendrijos rinkoje pardavimo laisvojoje rinkoje kiekius, Bendrijos pramonės uždarąjį naudojimą, kitų (mažesnių) Bendrijos gamintojų, apie kuriuos duomenys gauti iš plačiai tame versle naudojamos duomenų bazės, gamybos apimtį, 55 konstatuojamojoje dalyje nurodytų dviejų naudotojų uždarąjį naudojimą, vienintelio Taivano gamintojo patikrintą importo apimtį ir Eurostato pateiktus visų kitų šalių duomenis apie importo į Bendriją apimtį.

(62)

Atsižvelgiant į Eurostato pateiktus duomenis apie Bendrijos importo apimtį, kaip nurodyta 14 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas šiuo metu yra deklaruojamas KN kodu ex 3905 30 00. Eurostato duomenyse, susijusiuose su šiuo ex KN kodu taip pat nurodomi tam tikri specifiniai produktai, neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį. Kadangi remiantis platesne produktų kategorija buvo neįmanoma atskirti tik su nagrinėjamuoju produktu susijusių duomenų, jie buvo koreguojami remiantis skundo pateikėjo pateikta informacija apie šių specifinių produktų importą.

(63)

Taip pat atsižvelgiant į Eurostato pateiktus duomenis reikėtų pažymėti, kad informacija apie tam tikrą nagrinėjamojo produkto importą buvo įslaptinta, todėl viešai skelbiamoje duomenų bazėje nebuvo informacijos apie importo kilmę. Duomenis apie deklaruoto importo kilmės šalis pateikė atitinkamos muitinės įstaigos, todėl jie buvo įtraukti į visas atitinkamas lenteles ir analizes.

(64)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, nustatyta, kad PVA vartojimas gerokai padidėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį ir ypač 2004–2005 m. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vartojimas padidėjo 14 % daugiausia dėl sparčiai didėjančios PVA, kaip žaliavinės medžiagos, naudojamos polivinilbutiralio (PVB) (taip pat naudojamo PVB plėvelės ar lakštų gamyboje) gamyboje, paklausos. PVB plėvelė naudojama kaip tarpinis sluoksnis sluoksniuotojo beskeveldrio stiklo gamyboje automobilių ir statybų sektoriuose, o tai yra sparčiai auganti rinka Bendrijoje.

(65)

Kadangi Taivanui nustatytas dempingo skirtumas yra mažesnis nei de minimis, šios šalies kilmės importo laikinai nereikėtų įtraukti į žalos vertinimą.

(66)

2003–2004 m. nagrinėjamojo produkto importo kiekis sumažėjo 39 procentiniais punktais, 2005 m. padidėjo 29 procentiniais punktais, po to šiek tiek sumažėjo, ir per TL, palyginti su 2003 m., sumažėjo 11 %.

(67)

KLR importo rinkos dalis iš pradžių taip pat gerokai sumažėjo ir po to padidėjo. 2005 m. ir TL importas iš KLR sudarė 13 % visos Bendrijos rinkos.

(68)

2003 m. – TL vidutinė KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importo kaina sumažėjo 2 procentiniais punktais.

(69)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą, analizuoti TL kainų duomenys. Analizuotos Bendrijos pramonės pardavimo kainos – tai grynosios kainos atskaičius nuolaidas ir lengvatas. Tam tikrais atvejais šios kainos buvo pakoreguotos iki gamintojo kainų EXW sąlygomis lygio, t. y. buvo atskaitytos transportavimo Bendrijoje kainos. KLR importo kainos taip pat buvo analizuojamos be nuolaidų ir lengvatų, prireikus pakoreguotos pagal CIF kainas Bendrijos pasienyje ir atitinkamai pagal muitus (6,5 %) bei išlaidas po importo, kurias patyrė importuotojai Bendrijoje.

(70)

Bendrijos pramonės pardavimo kainos ir KLR importo kainos buvo palygintos tuo pačiu prekybos lygiu, t. y. pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje lygiu. Kadangi buvo manoma, kad lyginimas pagal rūšis turi būti reikšmingas ir teisingas, ir todėl standartiniai ir specialūs produktai, patenkantys į produkto apibrėžtąją sritį, neturėtų būti lyginami, nuspręsta nelyginti tam tikrų rūšių produktų. Šios rūšys sudarė 35 % KLR importo, tačiau labai mažą Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkoje apimtį.

(71)

Per TL taip apskaičiuotas svertinis vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas KLR Bendrijos pramonės pardavimo kainų procentine išraiška buvo 3,3 %.

(72)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Bendrijos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Bendrijos pramonės būklei. Kadangi nagrinėti tik dviejų bendrovių duomenys, siekiant užtikrinti konfidencialumą dauguma rodiklių pateikti kaip indeksai arba ribiniai dydžiai.

(73)

Bendrijos pramonės gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 26 %. Žymų gamybos pajėgumų padidėjimą, ypač 2005 m., lėmė didėjanti paklausa Bendrijos rinkoje.

(74)

2003 m. – TL Bendrijos pramonė įdiegė papildomus gamybos pajėgumus. Per tą patį laikotarpį pajėgumų naudojimas sumažėjo 6 %.

(75)

Šioje lentelėje pavaizduoti Bendrijos pramonės veiklos rezultatai pagal pardavimą nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje.

(76)

Bendrijos pramonės parduotas kiekis nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje 2003 m. – TL padidėjo 22 %. Tai reikia vertinti atsižvelgiant į didėjantį vartojimą EB.

(77)

Bendrijos pramonės rinkos dalis padidėjo 2004 m., 2005 m. gerokai sumažėjo ir TL buvo 4 % didesnė nei 2003 m.

(78)

Pagrindinė PVA gamyboje naudojama žaliava yra vinilacetato monomeras arba VAM. VAM yra vartojimo produktas ir jo kainos nustatomos remiantis paklausos ir pasiūlos rinkoje pusiausvyra. Be to, kadangi pagrindinės medžiagos VAM gamyboje yra acto rūgštis (kurios gamybai sunaudojamas didelis gamtinių dujų kiekis) ir etilenas (gaunamas distiliuojant angliavandenilį), VAM rinkos kainai didelę įtaką daro naftos ir dujų kainų raida. Be to, gaminant PVA iš VAM energijai taip pat skiriamos didelės išlaidos. Bendra išlaidų energijai dalis PVA gamyboje sudaro 50–60 %, todėl įprastomis sąlygomis dideli naftos ir dujų kainų pokyčiai gali daryti tiesioginį poveikį PVA pardavimo kainoms.

(79)

Nustatyta, kad šių žaliavų pasaulio rinkos kainos gerokai padidėjo 2003 m.–TL. Šiuo laikotarpiu VAM kainos padidėjo 20–30 %, o energijos kainos padidėjo dar daugiau. Tačiau pagrindinių žaliavų sąnaudų ryški kainų raida nebuvo atspindėta didesnėse Bendrijos pramonės pardavimo kainose: Bendrijos pramonės pardavimo kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo 5 %, 2004 m. buvo itin blogi (– 7 %). Taigi, vietoj to, kad bendrą sąnaudų padidėjimą Bendrijos pramonė perkeltų pirkėjams, jai teko sumažinti kainas, kad neprarastų pirkėjų.

(80)

Toliau pateikiami duomenys rodo atsargų kiekį kiekvieno laikotarpio pabaigoje.

(81)

Apskritai, atsargų lygis išliko beveik stabilus. 2003–2004 m. jis sumažėjo 13 %, iki 2005 m. pabaigos padidėjo 9 procentiniais punktais ir vėl sumažėjo 9 procentiniais punktais.

(82)

Investicijos buvo didžiausios 2004–2005 m., kai Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai buvo padidinti padidėjus paklausai rinkoje. Atliekant tyrimą nustatyta, kad investicijos į pastatus, įrangą ir mašinas 2003 m. ir TL buvo daromos tik siekiant palaikyti gamybos pajėgumus.

(83)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad finansiniai Bendrijos pramonės rezultatai pablogėjo, tačiau nenustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu būtų buvęs padarytas rimtas poveikis jos pajėgumui padidinti kapitalą.

(84)

Atsižvelgiant į pagrindinio Bendrijos gamintojo nagrinėjamuoju laikotarpiu patirtas dideles ir iškreiptas nepaprastąsias sąnaudas, nebuvo manoma, kad būtų tinkama pelningumą nustatyti remiantis grynuoju ikimokestiniu pelnu. Šios nepaprastosios sąnaudos buvo susijusios su pagrindinio Bendrijos gamintojo akcininko pasikeitimu 2001 m. Todėl Bendrijos pramonės pelningumas buvo nustatytas išreiškiant veiklos pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams, šio pardavimo apyvartos procentu.

(85)

Pardavimo kainų mažėjimas 2003 m. – TL turėjo reikšmingo poveikio Bendrijos pramonės pelningumui. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas sumažėjo daugiau nei 10 procentinių punktų. Visų investicijų grąža buvo apskaičiuota veiklos pelną už panašų produktą išreiškus ilgalaikio turto, priskirto panašiam produktui, grynosios buhalterinės vertės procentais. Šis rodiklis kito panašiai kaip pelningumo rodiklis: nagrinėjamuoju laikotarpiu labai mažėjo. Dėl Bendrijos pramonės grynųjų pinigų srauto: nustatyta panaši neigiama tendencija, dėl kurios Bendrijos pramonės finansinė padėtis TL ypatingai pablogėjo.

(86)

Kadangi dedamos didelės pastangos sąnaudoms sumažinti, Bendrijos pramonės samdomų darbuotojų skaičius sumažėjo 4 % nuo 2004 m. Nuo 2003 m. iki TL Bendrijos pramonė sugebėjo darbuotojo našumą padidinti 32 %. Per tą patį laikotarpį vidutinės darbuotojo darbo sąnaudos sumažėjo 5 %. Todėl galima daryti išvadą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė padarė didelę pažangą kalbant apie ekonomiškumą.

(87)

Atsižvelgiant į importo dempingo kaina kiekį ir kainą, faktinių dempingo skirtumų poveikis negali būti laikomas nereikšmingu.

(88)

Negavus jokios informacijos apie dempingą prieš šiame tyrime vertinamą padėtį, šis klausimas laikomas nereikšmingu.

(89)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu 1–2 % padidėjo Bendrijos pramonės užimama Bendrijos rinkos dalis.

(90)

2003 m. – TL daugelio žalos rodiklių raida buvo teigiama: Bendrijos pramonė sugebėjo padidinti pardavimo kiekį ir rinkos dalį, ji daug investavo į papildomus gamybos pajėgumus.

(91)

Tačiau finansinių rodiklių raida buvo neigiama: 2003 m. pasiektas pagrįstas pelno dydis labai greitai sumažėjo, ši tendencija tęsėsi nuo 2004 m. iki TL pabaigos. Investicijų grąžos ir pinigų srauto raida taip pat buvo neigiama. Tokią raidą galima paaiškinti tuo, kad staigaus žaliavų kainų padidėjimo nebuvo galima atspindėti panašaus produkto pardavimo kainose. Tuo tarpu atsižvelgiant į žaliavos kainų padidėjimą, įprastomis rinkos sąlygomis būtų buvę galima tikėtis 10–20 % PVA pardavimo kainų padidėjimo, tačiau Bendrijos pramonės pagaminto panašaus produkto pardavimo kainos sumažėjo 5 % taip pakenkdamos pelningumui. Vis dėlto TL dėl importo iš KLR kainų Bendrijos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai 3,3 % (svertinis vidurkis).

(92)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(93)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Komisija nagrinėjo, ar KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importas dempingo kaina padarė Bendrijos pramonei tiek žalos, kad ją būtų galima laikyti materialine žala. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta dempingo kaina vykdomam importui.

(94)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu iš KLR buvo importuojami dideli kiekiai, t. y. jie visada sudarė 10 % ar daugiau rinkos dalies. Tuo pačiu metu visų eksportuojančių KLR gamintojų vidutinės kainos sumažėjo 2 %, todėl vidutinės Bendrijos pramonės kainos TL buvo priverstinai sumažintos vidutiniškai 3,3 %. Kad galėtų užsitikrinti vietą savo rinkoje ir dėl labai mažų rinkos kainų, nustatytų pagal importą iš KLR, Bendrijos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo 5 % sumažinti pardavimo kainas.

(95)

Dėl šio importo iš KLR dempingo kainomis nesąžiningos kainodaros politikos buvo sumažintos Bendrijos pramonės kainos, jos negalėjo padengti gerokai padidėjusių išlaidų žaliavoms. Tai patvirtino didelis Bendrijos pramonės pelningumo sumažėjimas.

(96)

Remiantis pirmiau minėtomis aplinkybėmis, buvo nustatyta, kad importas iš KLR mažomis kainomis, dėl kurio Bendrijos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos, lėmė Bendrijos pramonės padėties pablogėjimą, kurį visų pirma atspindi didelis pelningumo sumažėjimas ir didelis kitų finansinių rodiklių pablogėjimas.

(97)

Remiantis Eurostato duomenimis ir atliekant tyrimą surinkta informacija, pagrindinės trečiosios šalys, iš kurių buvo importuojamas PVA, yra JAV, Japonija ir Taivanas.

Kitų trečiųjų šalių kilmės importas (kiekis)

Kitų trečiųjų šalių kilmės importas (vidutinė kaina)

Rinkos dalys

(98)

Importas iš JAV gerokai padidėjo nuo 2003 m. ir TL, jis siekė daugiau nei 22 000 tonų, tai sudarė beveik 14 % visos Bendrijos rinkos (uždarosios ar neuždarosios). Atlikus tyrimą nustatyta, kad didžioji šio pardavimo dalis buvo vykdoma tarp susijusių šalių ir kad šio pardavimo (perdavimo) vidutinės vieneto kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo 15–20 % didesnės už vidutines Kinijos CIF importo kainas. Be to, buvo nustatyta, kad tam tikri kiekiai buvo perparduoti nepriklausomiems pirkėjams 10–20 % didesnėmis nei minėtomis importo (perdavimo) kainomis. Kadangi dėl tos pačios priežasties JAV kilmės PVA rinkos kainos buvo tos pačios kaip Bendrijos pramonės pagaminto PVA pardavimo kainos, jos neturėjo poveikio kainos sumažėjimui nagrinėjamuoju laikotarpiu. Taigi daroma išvada, kad šis importas neturėjo reikšmingo poveikio Bendrijos pramonės padėčiai.

(99)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu iš Japonijos importuoti dideli kiekiai, kurie sudarė beveik 9 % Bendrijos rinkos per TL. 2004 m. sumažėjus importui iš Japonijos, 2005 m. jis vėl padidėjo ir TL, palyginti su 2003 m., buvo 3 % didesnis. Tačiau šio importo pardavimo kainų analizė parodė, kad vidutinės šio importo kainos buvo didesnės už kainas, kurias Bendrijos pramonė galėjo gauti, todėl jos negalėjo daryti poveikio neigiamai kainų tendencijai, dėl kurios Bendrijos pramonės padėtis gerokai pablogėjo.

(100)

Importuota tik iš vieno Taivano gamintojo, kuris visapusiškai bendradarbiavo tyrime. Nustatyta, kad šie duomenys yra patikimesni nei Eurostato, atsižvelgiant į tai, kad KN kodas taip pat taikomas kitiems produktams nei nagrinėjamasis produktas. Dėl konfidencialumo šie duomenys nurodomi indeksu arba ribiniais dydžiais. Taivano importas po žymaus padidėjimo 2004 m. palaipsniui mažėjo ir sudarė 6–7 % visos Bendrijos rinkos TL (maždaug pusė importo iš KLR rinkos dalies). Tuo pačiu laikotarpiu vidutinės šio importo kainos padidėjo 8 %, o tai rodo priešingą nei nustatyta importo iš KLR kainų tendenciją. Dėl to iš KLR ir Taivano importuoto PVA kainų skirtumas TL padidėjo 12–18 %. Atsižvelgiant į šiuos nustatytus faktus, daroma preliminari išvada, kad šis importas neturėjo didelio poveikio Bendrijos pramonės padėčiai.

(101)

Išskyrus importą iš JAV, Japonijos ir Taivano, iš kitų šalių importas dideliais kiekiais nevykdomas. Remiantis su šiuo importu susijusiais nustatytais faktais, kaip aprašyta 97–100 konstatuojamosiose dalyse, daroma preliminari išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, nebuvo susijęs su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

(102)

Kaip nustatyta 54–55 konstatuojamosiose dalyse, be dviejų Bendrijos pramonę sudarančių gamintojų žinomos dar keturios bendrovės, gaminančios nagrinėjamąjį produktą. Trys iš jų (iš kurių dvi tyrime dalyvavo kaip naudotojos) visą pačių pagamintą PVA naudoja vartotojų produktų gamyboje. Ketvirtas gamina tik labai nedidelius kiekius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galima teigti, kad kiti Bendrijos gamintojai neturėjo jokios įtakos kainų sumažėjimui rinkoje ir dėl to padarytos žalos Bendrijos pramonei.

(103)

Kelių suinteresuotųjų šalių teigimu, bet kokia Bendrijos pramonės patirta žala buvo susijusi su tuo, kad Bendrijos pramonė nesugebėjo išlikti konkurencinga vertinant pagal sąnaudas ir kad ji priėmė netinkamus investicinius sprendimus. Dėl to, kaip aprašyta 86 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė gerokai padidino našumą, padidindama gamybos kiekius ir sumažindama darbuotojų skaičių. Vėliau nustatyta, kad su gamybos pajėgumų padidėjimu susijusios investicijos (žr. 73 konstatuojamąją dalį) nepadarė didelės įtakos Bendrijos pramonės finansinės padėties raidos itin neigiamai tendencijai.

(104)

Taigi vienintelis veiksnys, dėl kurio nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo panašaus produkto gamybos sąnaudos, buvo staigus pagrindinių žaliavų, naudotų panašaus produkto gamyboje, kainų padidėjimas, kaip paaiškinta 78–79 konstatuojamosiose dalyse. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės perkamų VAM ir energijos kainų raida buvo proporcinga žaliavų kainų pasaulinėje rinkoje raidai, taigi jų negalima sieti su Bendrijos pramonės žaliavų pirkimo praktika. Todėl šis argumentas atmetamas.

(105)

Svarbus PVA naudotojas pareiškė, kad šiam sektoriui būtų normalu, jog padidėjus VAM pirkimo kainoms, PVA pardavimo kainos dar nebūtų didinamos. Tokį skirtumą galima paaiškinti tuo, kad šiame sektoriuje paprastai sudaromos ilgalaikės sutartys, taigi didelis laiko tarpas būtų įprastas reiškinys. Šiuo atžvilgiu nors tam tikras Bendrijos pramonės pardavimas vykdomas sudarant ilgalaikes sutartis, šiose sutartyse nustatyto dydžio kainos ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui taikomos retai. Taigi šiose sutartyse nustatytos kainos persvarstomos po tam tikro laiko arba jeigu gerokai pasikeičia žaliavų kainos. Todėl šis argumentas yra atmetamas.

(106)

Taigi, pirmiau pateikta analizė parodė, kad dėl importo iš KLR nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos rinkoje gerokai sumažėjo kainos per tą laikotarpį. TL dėl importo iš KLR kainų Bendrijos pramonės kainos buvo gerokai priverstinai sumažintos.

(107)

Sumažėjus kainoms gerokai sumažėjo Bendrijos pramonės pardavimo kainos, o tai sutapo su dideliu Bendrijos pramonės pelningumo, investicijų grąžos ir iš veiklos gaunamo pinigų srauto sumažėjimu.

(108)

Kita vertus kitų veiksnių, kurie galėjo padaryti žalos Bendrijos pramonei, analizė parodė, kad nė vienas iš jų negalėjo padaryti didelio neigiamo poveikio.

(109)

Remiantis šia analize, kurią atliekant buvo tinkamai atskirtas visų žinomų veiksnių, turinčių įtakos Bendrijos pramonės padėčiai, poveikis nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kaina, daroma preliminari išvada, kad dėl importo iš nagrinėjamosios šalies Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(110)

Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo, žalos ir priežastinio ryšio, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Bendrijos interesų. Dėl to, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija atsižvelgė į galimą priemonių poveikį visoms susijusioms šalims.

(111)

Kaip nurodyta 56 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonę sudaro dvi bendrovės, turinčios gamybinę įrangą Vokietijoje ir Ispanijoje ir kuriose dirba nuo 200 iki 300 asmenų, tiesiogiai susijusių su panašaus produkto gamyba, pardavimu ir administravimu. Tikimasi, kad nustačius priemones kainos Bendrijos rinkoje nustos mažėti, Bendrijos pramonės pardavimo kainos pradės didėti ir dėl to pagerės Bendrijos pramonės finansinė padėtis.

(112)

Kita vertus, jeigu antidempingo priemonės nebus nustatytos, tikėtina, kad neigiama Bendrijos pramonės finansinių rodiklių ir ypač jos pelningumo raidos tendencija tęsis. Bendrijos pramonė praras didelę rinkos dalį, kadangi ji nebegalės taikyti rinkos kainų, nustatomų pagal importą iš KLR. Blogiausiu atveju Bendrijos pramonė bus priversta palikti laisvąją rinką ir tęsti PVA gamybą tik uždarajam naudojimui. Abiem atvejais tikriausiai tektų mažinti gamybą ir investicijas, uždaryti tam tikrus gamybos pajėgumus ir mažinti darbo vietų skaičių Bendrijoje.

(113)

Taigi nustačius antidempingo priemones, Bendrijos pramonė atsigautų nuo nustatyto žalingo dempingo poveikio.

(114)

Kaip aprašyta 8 konstatuojamojoje dalyje, penki atrinkti importuotojai, kurie sudarė maždaug 80 % nagrinėjamojo produkto Bendrijos importo TL, išsiuntė klausimynų atsakymus. Į vieno atrinkto importuotojo pateiktą informaciją nebuvo atsižvelgta, nes jis du kartus atšaukė tikrinamąjį vizitą, dėl kurio buvo susitarta. Trys klausimynų atsakymai buvo patikrinti vietoje.

(115)

Apskritai su PVA susijusi visos importuotojų veiklos apyvartos dalis yra labai maža. Vidutiniškai 3–4 % šios importuotojų veiklos galima susieti su PVA importu iš KLR. Importuotojų veiklos, kuriai galima priskirti bendrą prekybą ir platinimą, sritis yra daug platesnė. Tam tikri importuotojai nagrinėjamąjį produktą perka ne tik iš KLR, bet ir iš kitų šaltinių už Bendrijos ribų, įskaitant Bendrijos pramonę. Vidutinis atrinktų importuotojų pelno dydis prekiaujant PVA yra maždaug 5 %.

(116)

Importuotojai Bendrijoje nepritaria priemonių nustatymui. Bendradarbiaujančių importuotojų teigimu, nustačius priemones būtų padaryta didelė žala jų veiklai, nes jie negalėtų padidėjusių kainų perkelti naudotojams. Šiuo atžvilgiu nustačius antidempingo priemones importui iš KLR, kaip paaiškinta 111 konstatuojamojoje dalyje, tikėtina, kad rinkos kainos tik šiek tiek padidės. Todėl galima tikėtis, kad importuotojai, kurie nagrinėjamąjį produktą perka iš KLR, galės muito sąnaudas perkelti galutiniam pirkėjui. Atlikus CIF kainų Bendrijos pasienyje koregavimą siekiant atsižvelgti į sąnaudas po importo, vis dėlto nustatytas didelis priverstinis kainų mažinimas, leidžiantis manyti, kad kainas galima padidinti. Bet kokiu atveju atsižvelgiant į nedidelę šio produkto pardavimo reikšmę importuotojų veikloje ir šiuo metu pasiektą pelno dydį, apskritai ir atsižvelgiant tik į PVA pardavimą, tikimasi, kad laikinai nustatytas muitas nedarys didelio poveikio tų ūkio subjektų finansinei padėčiai.

(117)

Nors importuotojai ir (arba) platintojai priemonėms nepritaria, remiantis turima informacija galima daryti išvadą, kad Bendrijos pramonės interesai yra svarbesni už bet kokią naudą, kurią jie gali gauti netaikant antidempingo priemonių, siekiant atitaisyti KLR nesąžiningos ir žalingos prekybos praktikos poveikį.

(118)

Septyni naudotojai užpildė naudotojams skirtus klausimynus. Dviejų bendrovių atsakymai buvo neišsamūs, todėl jų nebuvo galima įtraukti į analizę. Penkios likusios bendrovės PVA naudojo įvairiais tikslais: klijų gamybai, pramoninių miltelių gamybai, PVB gamybai, šlichtuojant ir apretuojant tekstilę bei plastiko gamybai.

(119)

Be to, remiantis klausimyno atsakymuose pateikta informacija apie pirkimą, penkių bendradarbiaujančių naudotojų pirkimas TL sudarė maždaug 19 % viso Bendrijos PVA suvartojimo, o jų Kinijos kilmės importas sudarė maždaug 22 % viso importo iš KLR. Pažymėtina, kad importas iš KLR apskritai sudaro nedidelę jų perkamų produktų dalį, t. y. 15 %. Tačiau padėtis yra labai įvairi: vienas iš bendradarbiaujančių naudotojų TL visiškai neimportavo iš KLR, o kitas pirko PVA tik iš KLR.

(120)

Bendradarbiaujantys naudotojai pateikė nemažai muitų nustatymui prieštaraujančių argumentų.

(121)

Dvi bendrovės PVA naudojo klijų gamybai. Nustatyta, kad tokių klijų gamyboje PVA sudarė pagrindines sąnaudas, kurios priklausomai nuo mišinio sudėties galėjo sudaryti iki 80 % gamybos sąnaudų. Bendrovės teigė, kad atsižvelgiant į PVA įtaką gamybos sąnaudoms ir pelno dydžiui, gautam parduodant klijus, nustačius antidempingo muitus jos bankrutuotų arba būtų priverstos perkelti gamybą už Bendrijos ribų. Šios bendrovės nemanė, kad pirkėjai norėtų apmokėti galimą dėl muitų atsiradusį kainų padidėjimą. Šiuo atžvilgiu pripažįstama, kad šiame sektoriuje gaunamas labai mažas pelno dydis, tačiau taip pat reikėtų pažymėti, kad pasiūlytos priemonės tiesiogiai veikia tik vieno tiekimo šaltinio, t. y. Kinijos kilmės PVA pirkimo kainas ir dėl šių kainų nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo gerokai sumažintos Bendrijos kainos. Todėl muito poveikis šių bendrovių klijų gamybos sąnaudoms yra reikšmingas, tačiau atsižvelgiant į siūlomą muito dydį, atrodo nėra priežasčių, dėl kurių pirkėjai negalėtų perimti bent jau didžiosios šių padidėjusių sąnaudų dalies.

(122)

Kitos dvi bendrovės PVA naudojo PVB gamybai. PVB gamyboje PVA taip pat sudarė pagrindines sąnaudas. Viena iš šių bendrovių, naudojanti PVB plėvelės gamyboje, užsiminė, kad dėl galimų priemonių bendrovė galėtų perkelti PVB gamybą už Bendrijos ribų. Ši bendrovė taip pat teigė, kad atsižvelgiant į laikotarpį, kurio prireiks šiai gamybai tinkamam PVA gauti, būtų sudėtinga ir sunku surasti kitą tiekėją. Kitas PVB gamintojas, bendradarbiaujantis kaip naudotojas, naudojęs PVA ne tik PVB gamybai, bet ir pramoninių miltelių gamybai, taip pat pabrėžė, kad surasti kitą tiekėją yra sunku ir tai užima daug laiko. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimo sąnaudų padidėjimo nustačius priemones.

(123)

Pripažįstama, kad PVA pirkimo sąnaudų padidėjimas atsispindės didesnėse PVB gamybos sąnaudose. Tačiau kadangi importas iš KLR sudaro 13 % Bendrijos rinkos, 87 % Bendrijoje sunaudoto PVA šios priemonės tiesiogiai nepaveiks. Be to, siūloma muito norma yra nedidelė. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta pirmiau ir į geras rinkos sąlygas PVB, tokio muito poveikis laikomas pakenčiamu.

(124)

Dėl kvalifikacijos procedūros pripažįstama, kad specialiais atvejais PVA keliami reikalavimai iš tiesų gali būti labai griežti ir individualūs, kvalifikacijos procesas gali būti ilgas, nes nuolat atliekami bandymai. Tačiau reikėtų priminti, kad antidempingo priemonės netaikomos tam, kad tam tikriems tiekėjams užkirstų kelią į Bendrijos rinką. Visomis siūlomomis priemonėmis siekiama atkurti sąžiningą prekybą ir atitaisyti iškreiptą rinkos padėtį. Dėl to, ir atsižvelgiant į siūlomą muito normos dydį nėra priežasties manyti, kodėl tam tikri naudotojai turėtų keisti tiekėją nustačius priemones.

(125)

Vienas bendradarbiaujantis naudotojas, poliesterio, medvilnės, medvilninio audinio gamintojas, naudojęs PVA šlichtuojant ir apretuojant žaliavinę medžiagą, nurodė, kad dėl priemonių bendrovė gali būti priversta verpimo ir audimo veiklą perkelti už Bendrijos ribų. Šiuo atžvilgiu nustatyta, kad PVA sąnaudų dalis šios bendrovės produktų gamyboje buvo gana nedidelė, t. y. nuo 0,2 % iki 0,8 %. Atsižvelgiant į pasiūlytą muito normą, manoma, kad tokio muito poveikis nėra didelis.

(126)

Galiausiai skundo pateikėjas, KEG, teigė, kad priemonių nenustatymas prieštarautų naudotojų interesams, nes dėl blogų su PVA veikla susijusių finansinių rezultatų KEG gali pasitraukti iš rinkos ir savo veiklą susieti tik su vartotojų rinkomis. Jis teigė, kad jei taip atsitiktų, naudotojų pramonei trūktų tiekėjų, nes KEG yra svarbus ir patikimas tiekėjas. Nors šio teiginio susiję naudotojai aiškiai nepatvirtino, iš tiesų patvirtinama, kad trys iš penkių susijusių naudotojų iš KEG perka didelius PVA kiekius ir kad šią bendrovę galima laikyti svarbiausiu tiekėju Bendrijos rinkoje. Dėl to, jei dėl kurių nors priežasčių KEG pasitrauktų iš rinkos, negalima atmesti galimybės, kad naudotojų pramonė susidurtų su rimtomis problemomis dėl tiekėjų.

(127)

Galima tikėtis, kad nustačius priemones Bendrijos pramonė galės pagerinti pelningumą. Atsižvelgiant į nepalankią Bendrijos pramonės padėtį, nenustačius priemonių, yra pavojaus, kad Bendrijos pramonė gali uždaryti gamybos įmones ir atleisti iš darbo darbuotojus. Apskritai naudotojams Bendrijoje priemonių nustatymas būtų naudingas, kadangi PVA tiekimas tinkamais kiekiais nebūtų sukliudytas, o bendras PVA pirkimo kainos padidėjimas būtų nežymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad šiuo atveju ginant Bendrijos interesus nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti priemonių.

(128)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui reikėtų nustatyti laikinąsias priemones tam, kad būtų sustabdyta tolesnė žala, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina.

(129)

Kaip nurodyta 30 konstatuojamojoje dalyje, importuojamam Taivano kilmės nagrinėjamajam produktui dempingas laikinai nenustatytas. Dėl to nereikėtų nustatyti laikinųjų priemonių. Atsižvelgiant į šio sprendimo priėmimo laiką, nutarta suteikti vieno mėnesio laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys galėtų teikti pastabas dėl laikinųjų nustatytų faktų, kad po to būtų galima užbaigti tyrimą dėl Taivano kilmės nagrinėjamojo produkto.

(130)

KLR kilmės importui taikomos laikinosios priemonės turėtų būti pakankamo masto, kad būtų pašalinta importu dempingo kaina Bendrijos pramonei padaryta žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Apskaičiuojant muito, kurio reikia žalingam dempingo poveikiui pašalinti, dydį buvo atsižvelgta į tai, kad visos priemonės turėtų leisti Bendrijos pramonei padengti sąnaudas ir bendrai gauti tokį pelną iki mokesčių, kurį būtų galima pasiekti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina.

(131)

Manoma, kad 2003 m. Bendrijos rinkoje vyko normali konkurencija ir, kai nebuvo importo dempingo kainomis, Bendrijos pramonė gavo normalų pelną, kaip aprašyta 84 konstatuojamojoje dalyje. Taigi, remiantis turima informacija, preliminariai buvo nustatyta, kad tą dydį atitinkantis pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu dydžiu, kurį Bendrijos pramonė galėtų gauti, jeigu nebūtų žalingo dempingo.

(132)

Tada būtinas kainų padidėjimas buvo nustatytas tame pačiame prekybos lygyje lyginant importo kainos svertinį vidurkį, nustatytą apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, su Bendrijos rinkoje Bendrijos pramonės parduodamų produktų nežalinga kaina. Nežalinga kaina buvo gauta koreguojant kiekvieno Bendrijos pramonės gamintojo pardavimo kainą pagal rentabilumo slenkstį ir pridedant pirmiau minėtą pelno dydį. Bet koks skirtumas, atsiradęs dėl šio palyginimo, tuomet buvo išreikštas visos CIF importo vertės procentais. Atsižvelgiant į tai, kad nė vienam bendradarbiaujančiam Kinijos gamintojui nebuvo suteiktas RER arba IR ir į aukštą bendradarbiavimo lygį, preliminarus bendras visoje šalies teritorijoje galiojantis žalos pašalinimo lygis buvo apskaičiuotas kaip visų trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų svertinis žalos skirtumų vidurkis.

(133)

Taip KLR nustatytas žalos skirtumas buvo gerokai didesnis nei nustatytas dempingo skirtumas.

(134)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau ir pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį laikoma, kad laikinasis antidempingo muitas turėtų būti nustatytas importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui, šio muito dydis turėtų prilygti mažiausio nustatytų dempingo ir žalos skirtumų lygiui pagal mažesnio muito taisyklę.

(135)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, KLR kilmės nagrinėjamajam produktui siūloma muito norma yra 10,0 %.

(136)

Siekiant gero administravimo, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta nustatyti galutines priemones,