4.4.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 94/55

(1)

2005 m. gruodžio 2 d. Komisija gavo skundą, kurį pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) viso pentaeritritolio Bendrijoje, vardu pateikė Europos chemijos pramonės taryba (CEFIC) (toliau – skundo pateikėjas).

(2)

Skunde buvo pateikti Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Ukrainos, Rusijos, Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) kilmės pentaeritritolio dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pradėti tyrimą.

(3)

Tyrimas buvo pradėtas 2006 m. sausio 17 d. paskelbus pranešimą apie inicijavimą (2) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(4)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, Bendrijos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, naudotojams, tiekėjams, žinomoms suinteresuotosioms asociacijoms ir susijusių eksportuojančių šalių atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(5)

Skundą pateikę gamintojai, kiti Bendrijos gamintojai, eksportuojantys gamintojai, importuotojai, naudotojai ir tiekėjai pareiškė savo nuomonę. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių jas išklausyti, tokia galimybė buvo suteikta.

(6)

Siekdama, kad KLR ir Ukrainos eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija Kinijos ir Ukrainos valdžios institucijoms ir šių dviejų šalių žinomiems suinteresuotiesiems eksportuojantiems gamintojams išsiuntė prašymo formas. Viena KLR bendrovė paprašė, kad jai būtų taikomas RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba IR, jei atliekant tyrimą būtų nustatyta, kad ji neatitiko RER sąlygų. Vienintelis Ukrainos gamintojas paprašė jam taikyti tik IR.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad atliekant tyrimą gali būti taikoma KLR eksportuotojų ir (arba) gamintojų atranka. Tačiau tik viena bendrovė bendradarbiavo ir pareiškė pageidavimą būti įtrauktai į atranką, todėl atranka nebuvo būtina.

(8)

Klausimynai buvo išsiųsti visoms suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Atsakymus pateikė trys Bendrijos gamintojai (vienas iš jų turi dvi gamybos įmones), trys nesusiję importuotojai, penki naudotojai, vienas tiekėjas, vienas KLR eksportuojantis gamintojas, vienas Turkijos eksportuojantis gamintojas, vienas Ukrainos eksportuojantis gamintojas ir vienas Čilės (galimos panašios šalies) gamintojas, kuris sutiko bendradarbiauti.

(9)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga siekiant padaryti išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų, bei atliko patikrinimus šių bendrovių patalpose:

(10)

Kadangi reikia nustatyti normaliąją vertę KLR ir Ukrainos eksportuojantiems gamintojams, kuriems negalėjo būti suteiktas RER, toliau nurodytos bendrovės patalpose buvo atliktas patikrinimas, siekiant nustatyti normaliąją vertę remiantis galimos panašios šalies, šiuo atveju Čilės, duomenimis:

(11)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Analizuojant žalos vertinimui svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Nagrinėjamasis produktas yra pentaeritritolis (penta), kurio klasifikacinis KN kodas yra 2905 42 00. Tai iš formaldehido ir acetaldehido pagamintas bekvapis, baltas, permatomas, kristalinis kietas junginys, pasaulyje alkidinių dervų gamyboje dažniausiai naudojamas poliolis. Pagrindinė žaliava – metanolis, naudojamas formaldehidui, acetaldehidui ir natrio hidroksidui gaminti.

(13)

Alkidinės dervos, dažniausiai naudojamos dangoms, sudaro apie 60–70 % nagrinėjamojo produkto galutinio naudojimo. Kitos naudojimo sritys – sintetiniai tepalai šaldytuvų kompresoriams, kanifolijos esteriai, naudojami klijuose kaip lipnumą suteikianti medžiaga, ir pentaeritritolio tetranitratas (PETN).

(14)

Pasaulyje gaminamas trijų pagrindinių klasių pentaeritritolis, iš kurių dažniausiai gaminamas mono klasės pentaeritritolis. Kitos dvi klasės – techninė ir nitrinimo. Klasė priklauso nuo grynumo laipsnio, kurį apibrėžia mono pentaeritritolio ir dipentaeritritolio kiekis. Pavyzdžiui, mono klasėje mono pentaeritritolio kiekis yra 98 %, palyginti su 87 % techninėje klasėje. Tyrimas parodė, kad įprastinių klasių pentaeritritolio gamybos procesas iš esmės nesiskiria, todėl nustatyta, kad visų klasių pentaeritritolio gamybos sąnaudos yra vienodos. Be to, buvo nustatyta, kad visų klasių pentaeritritolis pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis cheminėmis bei fizinėmis savybėmis ir yra naudojamas tais pačiais tikslais.

(15)

Mono ir techninės klasės pentaeritritolis kai kuriais atvejais tiekiamas labai mažų dalelių forma, o tai reiškia, kad produktas pateikiamas smulkinimui po gamybos proceso. Chemine prasme labai mažų dalelių pentaeritritolis yra visiškai tas pats produktas, tačiau dėl smulkinimo sąnaudos ir pardavimo kaina yra nežymiai didesnės.

(16)

Turkijos eksportuojantis gamintojas prieštaravo tik vienos pentaeritritolio rūšies, kuri apima tris skirtingas klases, t. y. mono, techninę ir nitrinimo, naudojimui. Jis teigė, kad būtent labai mažų dalelių pentaeritritolis turėtų būti laikomas atskira rūšimi. Su pastaruoju tvirtinimu buvo galima sutikti, ir labai mažų dalelių pentaeritritolis, kuris sudaro labai mažą Bendrijos pramonės gamybos dalį ir kurio, kaip buvo nustatyta, nė viena nagrinėjamoji šalis neeksportavo į Bendriją, šiame tyrime nebuvo įtrauktas į produkto apibrėžtąją sritį. Tačiau buvo manoma, kad nėra pagrindo tris skirtingas klases išskirti į tris skirtingas rūšis, nes jų sąnaudų ir kainų lygiai vienodi. Be to, reikėtų pažymėti, kad pentaeritritolis iš esmės yra prekė, kurią galutinis pirkėjas suvokia kaip vieną produktą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas ir palikta viena rūšis.

(17)

Remiantis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, gamybos procesu ir skirtingų produkto rūšių pakeičiamumu naudotojo požiūriu, nuspręsta, kad šiame tyrime visų klasių pentaeritritolis yra vienas produktas.

(18)

Nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas ir nagrinėjamųjų šalių bei Japonijos, kuri pradžioje buvo pasirinkta kaip panaši šalis, gaminamas ir jų vidaus rinkoje parduodamas pentaeritritolis, kaip ir Bendrijos pramonės gaminamas ir Bendrijoje parduodamas pentaeritritolis, pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis cheminėmis ir fizinėmis savybėmis bei naudojamas tais pačiais tikslais.

(19)

Todėl buvo padaryta preliminari išvada, kad šie produktai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(20)

Toliau aptariama bendroji metodika. Todėl pristatant išvadas dėl nagrinėjamųjų šalių vykdomo dempingo nagrinėjami tik kiekvienai eksportuojančiai šaliai būdingi klausimai.

(21)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia buvo nagrinėta, ar kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pentaeritritolio pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, t. y. ar bendras tokio pardavimo kiekis sudaro ne mažiau kaip 5 % gamintojo bendro pardavimo eksportui į Bendriją kiekio.

(22)

Tuomet Komisija, nustatydama šio produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį, nagrinėjo, ar pentaeritritolio pardavimas vidaus rinkoje tipiškais kiekiais pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį galėtų būti vertinamas kaip pardavimas įprastomis prekybos sąlygomis. Tais atvejais, kai pentaeritritolio pardavimo grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, kiekis sudarė daugiau kaip 80 % bendro pardavimo kiekio, ir kai svertinė vidutinė kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus kaina, apskaičiuota kaip svertinis viso pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų vidurkis nepriklausomai nuo to, ar šis pardavimas buvo pelningas, ar ne. Tais atvejais, kai pentaeritritolio pelningo pardavimo kiekis sudarė 80 % to produkto bendro pardavimo kiekio arba buvo už jį mažesnis, arba kai svertinė vidutinė kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus kaina, apskaičiuota kaip svertinis tik pelningo pardavimo vidurkis, jei šis pardavimas sudarė ne mažiau kaip 10 % bendro pentaeritritolio pardavimo kiekio.

(23)

Tais atvejais, kai pentaeritritolio pelningo pardavimo kiekis sudarė mažiau kaip 10 % bendro to produkto pardavimo kiekio, buvo nuspręsta, kad produkto pardavimo kiekis buvo nepakankamas, kad nustatant normaliąją vertę būtų galima remtis vidaus kaina. Kai nustatant normaliąją vertę nebuvo galima naudoti gamintojo parduodamo pentaeritritolio vidaus kainų, turėjo būti taikomas kitas metodas.

(24)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis kiekvieno gamintojo gamybos sąnaudomis, prie jų pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (PBA) bei pelno sumą.

(25)

Todėl Komisija nagrinėjo, ar duomenys apie kiekvieno susijusio gamintojo vidaus rinkoje patirtas PBA išlaidas bei gautą pelną buvo patikimi.

(26)

Faktinės PBA išlaidos vidaus rinkoje buvo laikomos patikimomis, jei susijusios bendrovės vidaus pardavimo kiekį buvo galima vertinti kaip tipišką, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Pelno vidaus rinkoje marža buvo nustatyta remiantis vidaus pardavimu įprastinėmis prekybos sąlygomis.

(27)

Visais atvejais, kai šių sąlygų nebuvo laikomasi, Komisija nagrinėjo, ar pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punktą buvo galima naudotis kilmės šalies eksportuotojų arba gamintojų vidaus rinkos duomenimis. Kai buvo gauti tik vieno eksportuojančio gamintojo patikimi duomenys, nebuvo galima nustatyti vidurkio, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punkte, todėl buvo nagrinėta, ar laikomasi 2 straipsnio 6 dalies b punkto sąlygų, t. y. ar galima naudoti tiriamo eksportuotojo ar gamintojo tos pačios bendrosios kategorijos produktų gamybos ir pardavimo duomenis. Kai šių duomenų nebuvo galima gauti arba jų nepateikė gamintojas, PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą, t. y. remiantis bet kuriuo kitu pagrįstu metodu.

(28)

Visais atvejais, kai nagrinėjamasis produktas buvo parduodamas eksportui nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, visų pirma remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(29)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos gamintojo kainų pagrindu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Visais atvejais buvo atlikti atitinkami koregavimai, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais.

(30)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumas kiekvienam eksportuojančiam gamintojui buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės normaliosios vertės ir svertinės vidutinės eksporto kainos palyginimu.

(31)

Klausimyno atsakymus pateikė vienintelis žinomas eksportuojantis gamintojas.

(32)

Gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo iš esmės tipiškas, o visą pardavimą buvo galima vertinti kaip pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis.

(33)

Be to, buvo nustatyta, kad skirtingais pardavimo mėnesiais vidaus kainos smarkiai skyrėsi.

(34)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir siekiant tinkamai atspindėti nagrinėjamojo produkto normaliąją vertę per TL, manyta, kad šiuo konkrečiu atveju būtų tikslinga nustatyti nagrinėjamojo produkto mėnesinę normaliąją vertę.

(35)

Vidaus kainos buvo laikomos tinkamu pagrindu kiekvieno mėnesio normaliajai vertei nustatyti. Todėl normalioji vertė buvo pagrįsta nepriklausomų pirkėjų Turkijos vidaus rinkoje kiekvieną TL mėnesį faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(36)

Visais atvejais nagrinėjamasis produktas buvo parduotas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 dalies 8 dalį, remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(37)

Norint užtikrinti tinkamą palyginimą atsižvelgiant į normaliosios vertės svyravimus per TL, buvo manoma, kad būtų tikslinga nustatyti TL mėnesinę svertinę vidutinę eksporto kainą.

(38)

Atlikti koregavimai, atsižvelgiant į transporto, draudimo, krovimo ir kredito sąnaudų, nuolaidų, komisinių ir lengvatų skirtumus.

(39)

Nustatyta, kad draudimo sąnaudos, suteiktos nuolaidos ir pakavimo išlaidos, apie kurias buvo pranešta, šiek tiek skyrėsi nuo eksportuojančio gamintojo buhalterinių duomenų. Todėl koregavimų sumos buvo atitinkamai pataisytos.

(40)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad eksportuojantis gamintojas sumokėjo didelę sumą už konsultacines paslaugas. Bendrovė teigė, kad tokie mokesčiai nėra koregavimo pagrindas ir todėl neturėtų būti išskaičiuoti nei iš eksporto, nei vidaus pardavimo kainos. Tačiau nustatyta, kad šios išlaidos darė poveikį nagrinėjamojo produkto sąnaudoms ir kainoms, todėl turėjo įtakos kainų palyginamumui. Todėl remiantis kiekiu atitinkama suma buvo priskirta nagrinėjamam pardavimui (pardavimas vidaus rinkoje, EB pardavimas ir pardavimas trečiosioms šalims) ir išskaičiuota iš pardavimo kainos, tai atliekant kaip koregavimą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkte.

(41)

Vertinant kredito sąnaudas nustatyta, kad TL palūkanų norma, apie kurią buvo pranešta, neatspindėjo faktinių trumpalaikių finansavimo sąnaudų, kurias patyrė bendrovė. Todėl kredito sąnaudos buvo atitinkamai pakoreguotos.

(42)

Kadangi eksporto kainos aiškiai skyrėsi nelygu laikotarpis, manyta, kad skaičiuojant dempingo skirtumą į tokį aspektą reikėtų atsižvelgti. Todėl buvo palyginta kiekvieno mėnesio nagrinėjamojo produkto svertinė vidutinė eksporto kaina ir svertinė vidutinė normalioji vertė.

(43)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas procentais išreikštas CIF grynosios kainos Bendrijos pasienyje dempingo skirtumas buvo mažesnis už pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą de minimis ribinę vertę.

(44)

Pažymima, kad dempingo skirtumas taip pat būtų de minimis, jei būtų lyginta svertinė vidutinė normalioji vertė ir atskiri eksporto sandoriai. Tačiau buvo nustatyta, kad toks palyginimas yra netinkamas. Buvo nustatytas priklausomai nuo mėnesio smarkiai besiskiriančių eksporto kainų modelis (buvo pastebėta, kad skirtingais TL mėnesiais eksporto kainos skiriasi iki 20 %, 2005 m. gegužės – spalio mėnesiais kainos buvo gerokai mažesnės), o mėnesinės normaliosios vertės taip pat panašiai keitėsi. Šie skirtumai atsirado dėl to, kad su pagrindinėmis žaliavomis, kurios sudaro didelę nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų dalį, susijusi padėtis keitėsi panašiai. Taigi 42 konstatuojamojoje dalyje aprašytas metodas atspindi visą vykdomo dempingo apimtį.

(45)

Kadangi paaiškėjo, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksportas sudarė visą Turkijos nagrinėjamojo produkto eksportą į Bendriją, nebuvo pagrindo manyti, kad kuris nors eksportuojantis gamintojas būtų nebendradarbiavęs.

(46)

Todėl su Turkija susijęs tyrimas turėtų būti nutrauktas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje.

(47)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose, susijusiuose su KLR ir Ukrainos kilmės produktų importu, normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėtojo straipsnio 1–6 dalimis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(48)

Trumpumo ir aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti RER kriterijai:

(49)

Vienas KLR eksportuojantis gamintojas paprašė jam taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį užpildė eksportuojantiems gamintojams skirtą RER prašymo formą. Komisija šios bendrovės patalpose surinko ir patikrino visą, jos manymu, reikalingą informaciją, pateiktą prašyme suteikti RER.

(50)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad šios bendrovės RER prašymas turėjo būti atmestas, nes bendrovė nesilaikė neatitiko minėto pirmo, antro ir trečio kriterijaus reikalavimų.

(51)

Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės įmonės yra pagrindiniai akcininkai ir kad šių akcininkų paskirti direktoriai direktorių valdyboje užima neproporcingai daug leidžiančių kontroliuoti vietų, buvo nustatyta, kad valstybė galėjo daryti didelę įtaką bendrovės verslo sprendimams, susijusiems su įprastiniu valdymu, pelno paskirstymu, naujų akcijų leidimu, kapitalo didinimu, įstatų keitimu bei bendrovės likvidavimu, ir todėl tokie sprendimai buvo priimami neatsižvelgiant į rinkos sąlygas.

(52)

Be to, bendrovės sąskaitose neatsispindėjo tikra finansinė padėtis, nes bendrovė be pateisinimo atliko kai kuriuos ilgalaikio turto nusidėvėjimo perskirstymus, o tai yra 1–13 TAS pažeidimas. Minėtas faktas ir tai, kad bendrovės auditoriai neišreiškė jokių abejonių arba nenurodė jokių paaiškinimų dėl nustatytos praktikos, buvo aiškus tarptautinių apskaitos standartų pažeidimas.

(53)

Kalbant apie pradinio turto vertinimą, bendrovė negalėjo paaiškinti, kuo remiantis buvo atliktas toks vertinimas. Pagaliau bendrovė negalėjo pateikti jokio biurų pastato nuomos mokėjimo įrodymo. Abu trūkumai parodė, kad esama svarbių iškraipymų, perkeltų iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos.

(54)

Buvo konsultuojamasi su Patariamuoju komitetu, o tiesiogiai susijusioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl pirmiau minėtų išvadų. Tačiau jokių pastabų nebuvo gauta. Be to, Bendrijos pramonei buvo suteikta galimybė pateikti pastabas ir pritarti sprendimui dėl RER.

(55)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo padaryta išvada, kad Kinijos eksportuojančiam gamintojui neturėtų būti suteiktas RER.

(56)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu prireikus visoje šalies teritorijoje galiojantis muitas nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus individualiam režimui gauti.

(57)

Kinijos eksportuojantis gamintojas, kuriam negalėjo būti suteiktas RER, prašė taip pat jam suteikti IR, jei jam nebūtų suteiktas RER. Tačiau, kaip apibrėžta 51 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad valstybė per savo atstovus bendrovės direktorių valdyboje daro didelį poveikį eksporto kainoms ir kiekiui bei pardavimo sąlygoms ir terminams ir dėl to negalima manyti, kad kainos buvo laisvai nustatytos. Be to, toks valstybės kišimasis, susijęs su įprastiniu bendrovės valdymu, reiškė, kad gali būti, jog šiam eksportuotojui nustačius individualią muito normą atsiras muito vengimo pavojus.

(58)

Todėl ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos eksportuojantis gamintojas neatitiko visų reikalavimų suteikti IR pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį, IR jam negalėjo būti suteiktas.

(59)

Vienintelis Ukrainos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, kuris neprašė jam suteikti RER, pateikė IR prašymą. Tačiau Ukrainoje nėra kito žinomo pentaeritritolio gamintojo, o tai patvirtina faktas, kad pentaeritritolio eksportas iš Ukrainos į Bendriją, apie kurį pranešė bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, atitiko Eurostato nurodytą kiekį. Todėl buvo nustatyta, kad nereikia priimti sprendimo dėl to, ar šiam eksportuojančiam gamintojui reikėtų suteikti IR, nes jam bet kuriuo atveju būtų nustatytas vienintelis visos šalies teritorijoje galiojantis muitas.

(60)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER, turi būti nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuotąja verte panašioje šalyje.

(61)

Siekdama nustatyti normaliąją vertę KLR ir Ukrainai, Komisija pranešime apie inicijavimą nurodė ketinanti Japoniją pasirinkti tinkama panašia šalimi ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas šiuo klausimu. Nė viena suinteresuotoji šalis šiam pasiūlymui neprieštaravo.

(62)

Komisija susisiekė su žinomu pentaeritritolio gamintoju Japonijoje ir paprašė jo bendradarbiauti atliekant šį tyrimą. Tačiau bendradarbiauta nebuvo.

(63)

Pradžioje su šiuo tyrimu susijusios šalys nebuvo atrinktos, nes nebuvo bendradarbiauta arba jų vidaus rinka galėjo būti iškraipyta dėl taikomo dempingo. Todėl Komisija kreipėsi į visus kitus žinomus gamintojus kitose šalyse, kuriose gaminamas pentaeritritolis, kaip antai Čilėje, Taivane, Brazilijoje ir Korėjos Respublikoje, kviesdama juos bendradarbiauti.

(64)

Tik Čilės gamintojas sutiko bendradarbiauti. Nors Čilėje buvo tik vienas gamintojas, Čilės pentaeritritolio vidaus rinkai per TL poveikį darė didelė konkurencija su importu iš Kinijos, Taivano, JAV, Švedijos ir Korėjos Respublikos, nes Čilėje netaikomos kvotos ar kiti kiekybiniai importo apribojimai.

(65)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo padaryta preliminari išvada, kad Čilė buvo tinkamiausia ir pagrįsčiausia panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį.

(66)

Todėl šiam gamintojui buvo nusiųstas klausimynas, kuriame jis turėjo pateikti informaciją apie panašaus produkto vidaus pardavimo kainas ir gamybos sąnaudas, o duomenys, kuriuos minėtas gamintojas nurodė savo atsakymuose, buvo patikrinti vietoje.

(67)

Tačiau atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad bendradarbiaujantis Turkijos eksportuojantis gamintojas dempingo netaikė. Turkijos pentaeritritolio rinkoje nebuvo akivaizdžių iškraipymų, o Turkijos gamintojo taikytas gamybos procesas ir naudotos žaliavos yra panašesnės į Kinijos ir Ukrainos eksportuojančių gamintojų taikytą gamybos procesą ir naudotas žaliavas.

(68)

Todėl buvo padaryta išvada, kad šiame tyrime Turkija galėtų būti laikoma pagrįsta panašia šalimi.

(69)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER, buvo nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš panašios šalies gamintojo.

(70)

Normalioji vertė buvo nustatyta, kaip aprašyta 32–35 konstatuojamosiose dalyse.

(71)

Visas Kinijos ir Ukrainos eksportuojančių gamintojų pardavimas eksportui į Bendriją buvo atliekamas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(72)

Kadangi buvo nustatyta, kad vidutinė normalioji viso TL vertė nebuvo tipiška, dėl 33–37 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių buvo nustatytos mėnesinės vidutinės eksporto kainos.

(73)

Prireikus ir pagrįstais atvejais buvo koreguojamos transporto, draudimo, tvarkymo ir papildomos sąnaudos bei pakavimo, kredito ir banko mokesčiai.

(74)

Kiekvieno eksportuojančio gamintojo, kuriam nebuvo suteiktas RER, atveju panašiai šaliai nustatyta mėnesinė vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su mėnesine vidutine svertine eksporto į Bendriją kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje.

(75)

KLR atveju bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksportuotas pentaeritritolio kiekis remiantis Eurostato duomenimis sudarė daug mažiau nei 70 % viso per TL iš minėtos šalies importuoto pentaeritritolio kiekio. Todėl nebendradarbiaujantiems KLR eksportuojantiems gamintojams dempingo skirtumas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį turėjo būti nustatytas remiantis turimais faktais. Taigi buvo manoma, kad bendradarbiaujančiam gamintojui būtina dempingo skirtumą nustatyti remiantis didžiausiais dempingo kaina sudarytais sandoriais. Šis metodas buvo laikomas būtinu, kad nebūtų suteikiami privalumai už nebendradarbiavimą, ir dėl to, kad nebuvo požymių, jog nebendradarbiavusi šalis būtų vykdžiusi žemesnio lygio dempingą.

(76)

Todėl visoje šalies teritorijoje galiojantis vidutinis dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas naudojantis abiejų eksportuotojų grupių, t. y. bendradarbiaujančiųjų ir nebendradarbiaujančiųjų, CIF verte kaip svertiniu veiksniu.

(77)

Ukraina, kaip išdėstyta 59 konstatuojamojoje dalyje, visapusiškai bendradarbiavo, todėl buvo manoma, kad būtų tikslinga nustatyti tokio paties dydžio visoje šalies teritorijoje galiojantį dempingo skirtumą, koks buvo nustatytas vienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui.

(78)

Procentais išreikštas CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas yra toks:

(79)

Nė vienas Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų gamintojas šiame tyrime nebendradarbiavo. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad nėra jokio kito tinkamesnio pagrindo, visoje šalies teritorijoje galiojantis dempingo skirtumas buvo laikinai nustatytas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiantis turimais faktais, t. y. skunde pateiktais duomenimis.

(80)

Procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

(81)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad panašų produktą Bendrijoje gamina penki gamintojai, iš kurių vienas turi dvi gamybos įmones. Skundas buvo pateiktas dviejų iš minėtų gamintojų vardu. Inicijavus tyrimą trečias gamintojas nusprendė jį paremti visapusiškai bendradarbiaudamas. Du likę gamintojai pateikė bendrus duomenis apie gamybą ir pardavimą ir išreiškė pritarimą tyrimui.

(82)

Taigi Bendrijos produkcijos kiekis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį buvo laikinai apskaičiuotas sudedant trijų Bendrijos bendradarbiaujančių gamintojų pagamintą kiekį ir dviejų kitų Bendrijos gamintojų pagamintą kiekį, atsižvelgiant į jų pateiktus duomenis. Tokiu pagrindu bendra panašaus produkto gamyba Bendrijoje per TL sudarė 115 609 tonas.

(83)

Trijų Bendrijos gamintojų, kurie visapusiškai bendradarbiavo šiame tyrime, gamyba sudaro 94 % panašaus produkto gamybos Bendrijoje. Todėl manoma, kad jie sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(84)

Bendrijos suvartojimas buvo nustatytas remiantis žinomų Bendrijos gamintojų pardavimo kiekiu ir Eurostato duomenimis apie susijusį KN kodą atitinkančių produktų importą iš visų trečiųjų šalių. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad tik vienas iš dviejų skundo nepateikusių Bendrijos gamintojų pateikė viso nagrinėjamojo laikotarpio pardavimo duomenis. Todėl į kito gamintojo pardavimo duomenis nebuvo atsižvelgta, nes jie aprėpė tik TL. Šio pardavimo kiekis nebuvo didelis, todėl jį atmetus poveikis bendrai padėčiai nedaromas. Kaip nurodyta tolesnėje lentelėje, nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto suvartojimas Bendrijoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 12 %. 2003–2004 m. paklausa nesikeitė, o per TL sumažėjo 9 %, palyginti su ankstesniais metais.

(85)

Komisija svarstė, ar KLR, JAV, Turkijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės pentaeritritolio importo poveikis turėtų būti vertinamas bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį. Primenama, kad buvo nustatyta, jog iš Turkijos produktas nebuvo importuojamas dempingo kaina, ir todėl tyrimas, susijęs su importu iš šios šalies, turėtų būti nutrauktas.

(86)

Vidutiniai dempingo skirtumai, nustatyti kiekvienai iš likusių keturių šalių, iš tyrimo taikymo srities pašalinus Turkiją, viršija de minimis ribinę vertę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, o importo iš kiekvienos šios šalies kiekis nėra nežymus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje, per TL KLR užimama rinkos dalis sudarė 1,8 %, Rusijos – 1,5 %, Ukrainos – 3,7 %, o JAV – 1,9 %.

(87)

Importo iš KLR, Rusijos ir Ukrainos kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo, panašiai didėjo ir kainos, o tai priverstinai sumažino Bendrijos pramonės kainas.

(88)

Kaip minėta pirmiau, buvo nustatyta, kad iš nagrinėjamųjų šalių importuojamas nagrinėjamasis produktas ir Bendrijos pramonės gaminamas ir parduodamas panašus produktas pasižymi tomis pačiomis techninėmis, fizinėmis ir cheminėmis savybėmis bei naudojamas tais pačiais tikslais. Be to, visi produktai parduodami tais pačiais kanalais tiems patiems pirkėjams, taigi jie konkuruoja tarpusavyje.

(89)

Buvo nustatyta, kad dėl importo iš JAV Bendrijos pramonės kainos nebuvo priverstinai sumažintos (žr. 141 konstatuojamąją dalį). Iš tiesų paaiškėjo, kad JAV eksportuotojų kainodara visiškai skiriasi nuo kitų nagrinėjamųjų šalių eksportuotojų kainodaros. Faktiškai JAV, taikydama didesnes nei kitų trijų šalių kainas, sugebėjo padidinti užimamą Bendrijos rinkos dalį. Tai galima paaiškinti tuo, kad vienas JAV eksportuojantis gamintojas labai sėkmingai veikė skirtinguose rinkos segmentuose, kuriuose galima taikyti didesnes kainas. Tokiomis aplinkybėmis buvo nuspręsta, kad būtų netinkama importą iš JAV ir importą dempingo kaina iš KLR, Rusijos ir Ukrainos vertinti bendrai, atsižvelgiant į konkurencijos tarp importo iš JAV ir, viena vertus, importo dempingo kaina iš trijų nagrinėjamųjų šalių bei, kita vertus, Bendrijos panašaus produkto sąlygas.

(90)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, buvo padaryta išvada, kad buvo laikomasi sąlygų, pateisinančių KLR, Rusijos ir Ukrainos kilmės pentaeritritolio importo kumuliaciją.

(91)

Importo iš KLR, Rusijos ir Ukrainos kiekis, nustatytas atsižvelgiant į Eurostato duomenis, itin padidėjo nuo 1 235 tonų 2002 m. iki 5 136 tonų per TL. Jų bendra rinkos dalis per tą patį laikotarpį nuolatos didėjo nuo 1 iki 7 %. Tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į mažėjantį suvartojimą.

(92)

Informacija apie viso importo iš trijų šalių kainas buvo gauta iš Eurostato. Pateiktoje lentelėje parodyta, kaip keitėsi vidutinės importo iš KLR, Rusijos ir Ukrainos kainos. Per nagrinėjamąjį laikotarpį šios kainos sumažėjo 13 %.

(93)

Nustatydama, ar buvo priverstinai mažinamos kainos, Komisija nagrinėjo TL duomenis. Atitinkamomis Bendrijos pramonės pardavimo kainomis buvo pasirinktos pardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainos, prireikus pakoreguotos pagal gamintojo kainos lygį, t. y. išskyrus krovinių transporto Bendrijoje išlaidas ir atėmus nuolaidų bei lengvatų sumą. Šios kainos buvo palygintos su importo iš trijų nagrinėjamųjų šalių kainomis. Rusijos atveju, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo bendradarbiaujama, svertinė vidutinė eksporto kaina buvo nustatyta pagal Eurostato duomenis. KLR ir Ukrainos atveju kainos buvo lyginamos su eksporto kainomis, kurias nustatė bendradarbiaujantys gamintojai, atėmus nuolaidų sumas ir prireikus pakoregavus atsižvelgiant į CIF kainas Bendrijos pasienyje, kurios savo ruožtu buvo pakoreguotos atsižvelgiant į muitinio įforminimo išlaidas bei išlaidas po importo. Abiem atvejais buvo nustatyta, kad kainos buvo tipiškos, nes Ukrainoje yra tik vienas pentaeritritolio gamintojas, o KLR bendradarbiaujančio gamintojo eksportas sudaro apytikriai pusę viso iš KLR į EB eksportuoto pentaeritritolio kiekio.

(94)

Šis palyginimas parodė, kad per TL svertiniai vidutiniai priverstinio kainų mažinimo skirtumai KLR atveju buvo 11,3 %, Ukrainos – 6,2 %, o Rusijos – 11,9 %.

(95)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonei, buvo analizuojami visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, per nagrinėjamąjį laikotarpį darę poveikį pramonės būklei.

(96)

2002 m. – TL gamyba sumažėjo 3 %. 2004 m. gamyba padidėjo dėl to, kad padidėjo vieno gamintojo gamybos pajėgumai. Produkcijos kiekis kito taip:

(97)

Gamybos pajėgumai buvo nustatyti remiantis nominaliu Bendrijos pramonės gamybos įmonių pajėgumu, atsižvelgiant į gamybos pertrūkius. Gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 6 %. Gamybos pajėgumai labiausiai padidėjo 2004 m., taip įvyko dėl to, kad vienas gamintojas sėkmingai pašalino gamybos trūkumus ir kad to paties gamintojo antroji gamybos įmonė buvo reorganizuota.

(98)

Sumažėjus produkcijos kiekiui ir nežymiai padidėjus pajėgumams, pajėgumų panaudojimas sumažėjo nuo 95 % 2002 m. iki 87 % per TL.

(99)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį atsargos padidėjo daugiau kaip du kartus, o tai rodė, kad Bendrijos pramonei vis sunkiau parduoti produktus Bendrijos rinkoje.

(100)

Bendrijos pramonės pentaeritritolio pardavimas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje nuolatos mažėjo nuo 64 663 tonų 2002 m. iki 54 543 tonų per TL, t. y. 16 %. Todėl pardavimo kiekio sumažėjimas buvo staigesnis, nei Bendrijos suvartojimo mažėjimas, kuris, kaip nurodyta pirmiau, per tą patį laikotarpį sumažėjo 12 %. Taigi pramonė neteko apytikriai 3 procentinių punktų rinkos dalies. Rinkos dalis sumažėjo nuo 78 % 2002 m. iki 75 % per TL.

(101)

Vidutinės pardavimo kainos nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 11 %. 2002–2003 m. kainos nežymiai padidėjo, o po to vėl sumažėjo ir per TL pasiekė žemiausią lygį, t. y. 1 040 EUR/toną.

(102)

Kainų mažėjimas per nagrinėjamąjį laikotarpį turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į Bendrijos pramonės bandymus konkuruoti su importu dempingo kaina. Tačiau dabartinis kainų lygis yra netinkamas, nes Bendrijos pramonė, siekdama išlikti rinkoje, yra priversta parduoti mažesnėmis už gamybos sąnaudas kainomis.

(103)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės pelningumas smarkiai sumažėjo nuo 12,6 % 2002 m. iki – 11,5 % per TL. Pagrindinė tokios raidos priežastis yra tai, kad žaliavų, visų pirma metanolio, kuris sudaro apie 25 % gamybos sąnaudų, kainų padidėjimas negalėjo būti perkeltas galutiniams vartotojams dėl to, kad iš nagrinėjamųjų šalių produktas buvo importuojamas žemomis kainomis.

(104)

Be to, per nagrinėjamąjį laikotarpį grynųjų pinigų srautai, kaip ir pelningumas, sumažėjo ir per TL tapo neigiami. Neigiamą grynųjų pinigų srauto absoliutaus lygio sumažėjimą laikotarpio pabaigoje lėmė sumažėjęs produkcijos ir pardavimo kiekis.

(105)

Investicijos per nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo. Tačiau pagrindinės investicijos buvo padarytos 2003 m., kai Bendrijos pramonė dar dirbo pelningai. Investicijos per TL buvo susijusios su vieno gamintojo gamybos trūkumų šalinimu ir kito gamintojo gamybos įrangos atnaujinimu, kad ji atitiktų aplinkos apsaugos reikalavimus.

(106)

Investicijų grąža iš panašaus produkto gamybos ir pardavimo per TL buvo neigiama ir per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo, o tai rodo pirmiau minėtą neigiamą pelningumo tendenciją.

(107)

Nebuvo požymių, kad Bendrijos pramonė, kurią sudaro didelės bendrovės, gaminančios ir kitus produktus, būtų susidūrusios su problemomis pritraukti kapitalo savo veiklai, todėl buvo padaryta išvada, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė galėjo pritraukti kapitalo savo veiklai.

(108)

Užimtumas, našumas ir darbo užmokestis kito taip:

(109)

Darbuotojų skaičius per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 3 %. Taip atsitiko dėl to, kad vienas Bendrijos gamintojas vykdė reorganizaciją ir todėl darbuotojų, dirbančių su pentaeritritoliu, skaičius buvo perskirstytas, nors bendras bendrovės darbuotojų skaičius nepakito. Dėl nedidelio darbuotojų skaičiaus padidėjimo ir produkcijos kiekio mažėjimo našumas per nagrinėjamąjį laikotarpį kito neigiamai.

(110)

Vidutinis darbo užmokestis vienam darbuotojui per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 4 %, šis padidėjimas buvo mažesnis už infliacijos didėjimą per tą patį laikotarpį.

(111)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos suvartojimas sumažėjo 12 %, tačiau Bendrijos pramonės pardavimo kiekis sumažėjo 16 %, importo iš KLR, Rusijos ir Ukrainos kiekis padidėjo daugiau nei 300 %, o importo iš JAV – daugiau nei 700 %. Todėl Bendrijos pramonė prarado dalį savo rinkos dalies, o nagrinėjamojo importo rinkos dalis padidėjo.

(112)

KLR, Rusijai, Ukrainai ir JAV nustatyti dempingo skirtumai nurodyti dempingo skirsnyje. Šie skirtumai yra akivaizdžiai didesni už de minimis. Be to, atsižvelgiant į importo dempingo kaina kiekį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(113)

Bendrija neatsigauna nuo ankstesnio dempingo arba subsidijavimo poveikio, nes tokie tyrimai anksčiau nebuvo atliekami.

(114)

Atlikus žalos rodiklių analizę nustatyta, kad Bendrijos pramonės padėtis smarkiai pablogėjo po 2002 m. ir per TL pasiekė žemiausią lygį, kai pramonės nuostoliai sudarė 11,5 %.

(115)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjant suvartojimui per tą patį laikotarpį Bendrijos gamyba sumažėjo 3 %, o pajėgumų panaudojimas – 8 %. Pardavimas Bendrijos rinkoje sumažėjo 16 % kiekio atžvilgiu ir 25 % vertės atžvilgiu. Šią raidą įrodo ir padidėjusios atsargos, kurios per nagrinėjamąjį laikotarpį beveik padvigubėjo. Dėl to rinkos dalis sumažėjo nuo 78 % 2002 m. iki 75 % per TL. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės vieneto kainos sumažėjo 11 %, o tai neatspindi žaliavų kainų padidėjimo per tą patį laikotarpį. Kad neprarastų dar didesnės rinkos dalies ir kad galėtų toliau gaminti, Bendrijos pramonė neturėjo kitos išeities, tik mažinti kainas pagal importo dempingo kaina nustatytą lygį. Dėl to pelningumas per TL smarkiai sumažėjo.

(116)

Dauguma kitų žalos rodiklių taip pat patvirtina neigiamą Bendrijos pramonės padėtį. Investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautai buvo neigiami, sumažėjo našumas. Tačiau investicijos didėjo. Nepaisant to, investicijos per TL, t. y. Bendrijos pramonės nuostolių metais, buvo skirtos gamybos trūkumų šalinimui ir įrangos atnaujinimui, siekiant laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų, o ne naujai gamybos įrangai. Darbuotojų skaičius nežymiai padidėjo dėl to, kad vienas gamintojas vykdė reorganizaciją, tačiau nesamdė naujų darbuotojų, tuo metu, kai ekonominė padėtis blogėjo.

(117)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(118)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis buvo nagrinėjama, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamojo produkto importas dempingo kaina Bendrijos pramonei padarė tokią rimtą žalą, jog ją būtų galima laikyti materialia. Taip pat buvo nagrinėjami kiti be importo dempingo kaina žinomi veiksniai, kurie taip pat galėtų daryti žalą Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, jog šių veiksnių padaryta žala nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

(119)

Primenama, kad buvo nustatyta, jog Turkijos, kurios rinkos dalis per TL sudarė 8,6 %, dempingo skirtumas buvo žemesnis už de minimis ribinę vertę. Todėl į Turkijos kilmės importą nebuvo atsižvelgta analizuojant importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonės patirtai žalai. Bendra likusių keturių šalių užimama rinkos dalis per TL sudarė 9 %.

(120)

Importo iš KLR, Rusijos ir Ukrainos kiekis itin padidėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį tiek absoliutaus dydžio, tiek užimamos rinkos dalies atžvilgiu. Iš tiesų 2002 m. kiekis buvo beveik nežymus ir sudarė vos 1 235 tonas o per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 316 %, t. y. iki 5 136 tonų per TL. Bendra užimama rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 1 iki 7 %. Svertinės vidutinės importo kainos sumažėjo 13 %, dėl to per TL buvo akivaizdžiai priverstinai mažinamos kainos. Taigi žymus importo daug žemesnėmis nei Bendrijos pramonės kainos kiekio iš trijų nagrinėjamųjų šalių padidėjimas ir šių šalių užimamos rinkos dalies padidėjimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sutapo su akivaizdžiu Bendrijos pramonės bendros finansinės padėties pablogėjimu per tą patį laikotarpį.

(121)

Bendrijos pramonė teigė, kad net nedidelę rinkos dalį užimantis importas dempingo kaina dėl verslo pobūdžio sutrikdė rinką. Pentaeritritolis yra biržos prekė, ir rinkoje pasiūlyta mažiausia kaina iš esmės lemia rinkos kainą, prie kurios turi prisitaikyti kiti gamintojai, jei jie nori išsaugoti savo užsakymus. Tai įrodo per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjusi Bendrijos pramonės pardavimo kaina, kai pagrindinių žaliavų (metanolio) kaina staiga padidėjo. Bendrijos pramonė tvirtina, kad ji negalėjo perkelti žaliavų kainų padidėjimo pirkėjams dėl stipraus importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms. Dėl to itin sumažėjo pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautai.

(122)

Nepaisant to, atidžiau nagrinėjant pokyčius paaiškėjo, kad Bendrijos pramonės finansinė padėtis smarkiai pablogėjo per TL. Per metus iki TL importas iš KLR, Rusijos ir Ukrainos pastebimai padidėjo nuo 1 235 tonų 2002 m. iki 4 752 tonų 2004 m., t. y. 285 %, o šių šalių kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo 9 %. Tačiau šio importo padidėjimo poveikis Bendrijos pramonės padėčiai nebuvo ypatingai didelis, t. y. pardavimo kiekiui sumažėjus 9 %, o kainoms – 1 %, 2004 m. pasiektas pelno lygis buvo priimtinas (5,7 %). Per TL Bendrijos pramonės pardavimo sumažėjimas 7 % sutapo su tolesniu importo iš nagrinėjamųjų šalių didėjimu (8 %), o tai buvo pakankamai nedidelis padidėjimas, palyginti su per ankstesnius dvejus metus pasiektu lygiu. Tačiau tik per TL Bendrijos pramonės pelningumas itin sumažėjo (iki – 11,5 %), o finansinė padėtis ypatingai pablogėjo.

(123)

Remiantis pirmiau išdėstytais svarstymais aišku, kad analizuojant visą nagrinėjamąjį laikotarpį esama tam tikro ryšio tarp importo dempingo kaina pokyčių ir Bendrijos pramonės patirtos žalos. Tačiau atrodo, kad vien importas dempingo kaina nepaaiškina staigaus Bendrijos pramonės pelningumo sumažėjimo per TL. Todėl negalima daryti išvados, kad importas dempingo kaina būtų daręs lemiamą poveikį Bendrijos pramonės padėčiai, kuri labiausiai pablogėjo per TL.

(124)

Pentaeritritolio suvartojimas Bendrijoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 12 %. Pasirodo, ši suvartojimo mažėjimo tendencija yra susijusi su sumažėjusia alkidinių dervų paklausa dažų pramonėje, kuri sudaro apie 70 % pentaeritritolio galutinio sunaudojimo Bendrijos rinkoje. Apsilankius pas pramoninį pentaeritritolio naudotoją, kuris gamina alkidines dervas dažų pramonei, buvo nustatyta, kad tikėtina, jog alkidinių dervų paklausa ateityje dar labiau mažės dėl būsimų aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimų, nes bus nustatyti architektūriniais ir pramoniniais tikslais naudojamų dažų lakiųjų organinių junginių (LOJ) išmetamų kiekių apribojimai. Kadangi alkidinės dervos nėra tokios LOJ tinkamos, kaip kitos technologijos, todėl tikimasi, kad jos bus mažiau naudojamos dažuose.

(125)

Bendrijos pramonės pardavimo kiekis sumažėjo 16 %, o užimama rinkos dalis sumažėjo trimis procentiniais punktais nuo 78 % 2002 m. iki 75 % per TL. Importo iš KLR, Rusijos ir Ukrainos kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 316 %, dėl to šių šalių užimama rinkos dalis padidėjo nuo 1 iki 7 % ir užėmė Bendrijos pramonės prarastą rinkos dalį. Todėl tik pentaeritritolio paklausos mažėjimu Bendrijoje negalima paaiškinti Bendrijos pramonės padėties blogėjimo per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(126)

Tačiau metinis suvartojimo kitimas rodo, kad suvartojimas daug sparčiau mažėjo 2004 m. – TL (9 %), palyginti su ankstesniais metais. Iš tiesų 2003–2004 m. suvartojimas nekito, o 2002–2003 m. padidėjo 3 %. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad suvartojimo mažėjimas sutampa su laikotarpiu, kai Bendrijos pramonė pradėjo dirbti nuostolingai, negalima atmesti galimybės, kad sumažėjusi pentaeritritolio paklausa Bendrijos rinkoje darė poveikį Bendrijos pramonės žalingai padėčiai.

(127)

Importas iš kitų trečiųjų šalių (penkių didžiausių):

(128)

Remiantis Eurostato duomenimis ir atliekant tyrimą surinkta informacija pagrindinės trečiosios šalys, iš kurių buvo importuojamas pentaeritritolis, yra Čilė, Indija ir Taivanas. Prie kitų trečiųjų šalių importo pridėjus importą iš Turkijos, bendras iš kitų trečiųjų šalių importuotas kiekis padidėjo 12 % nuo 8 586 tonų 2002 m. iki 9 636 tonų per TL. Tai atitinka jų bendrai užimamos rinkos dalies padidėjimą nuo 10 iki 13 %. Importo iš trečiųjų šalių kainų lygis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo kur kas didesnis už Bendrijos pramonės kainų lygį. Taigi importas iš kitų trečiųjų šalių kainomis, kurios buvo kur kas didesnės už Bendrijos pramonės kainas, konkuruodamas su importu dempingo kaina, sugebėjo padidinti užimamą rinkos dalį trimis procentiniais punktais.

(129)

Tačiau reikėtų pažymėti, kad importo iš kitų trečiųjų šalių tendencijos buvo skirtingos, palyginti su importu dempingo kaina, nes daugiausia iš kitų trečiųjų šalių buvo importuojama 2004 m., tuo tarpu per TL, kai Bendrijos pramonė patyrė nuostolių, importas iš trečiųjų šalių vėl sumažėjo 22 %, palyginti su ankstesniais metais. Be to, jų vidutinės kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo 11 %, o užimama rinkos dalis – dviem procentiniais punktais. Atrodo, kad tokie duomenys liudija, jog nuo 2004 m. mažos rinkos kainos darė poveikį ir kitų trečiųjų šalių gamintojams. Nepaisant to, jų kainos ir per TL buvo didesnės už Bendrijos pramonės kainas.

(130)

Be to, buvo nagrinėjama, ar Bendrijos pramonės eksportas į ne EB šalis galėjo daryti žalą per nagrinėjamąjį laikotarpį. Eksportas nesusijusiems pirkėjams ne EB šalyse sudarė beveik pusę Bendrijos pramonės panašaus produkto pardavimo per nagrinėjamąjį laikotarpį. 2002 m. – TL eksporto kiekis padidėjo 3 %, o vidutinės eksporto kainos sumažėjo 7 %.

(131)

Net jei pardavimo eksportui kiekis padidėjo tik nežymiai, faktas, kad vidutinės eksporto kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo mažesnės už vidutines pardavimo kainas Bendrijos rinkoje ir netgi už vieneto gamybos sąnaudas, be abejo padarė neigiamą poveikį bendrai Bendrijos pramonės finansinei padėčiai, net jei tai ir nedarė tiesioginės įtakos pelningumui Bendrijos rinkoje. Todėl negalima atmesti galimybės, kad Bendrijos pramonei žalą taip pat netiesiogiai darė neigiami pelningumo pokyčiai eksporto rinkose, nes tai darytų poveikį, pavyzdžiui, Bendrijos pramonės galimybėms daryti naujas investicijas arba samdyti naujus darbuotojus.

(132)

Skundo neteikusio Bendrijos gamintojo, kuris pateikė viso nagrinėjamojo laikotarpio duomenis, pardavimo kiekis sumažėjo netgi dar labiau, nei Bendrijos pramonės pardavimo kiekis. Todėl atrodo, kad šio gamintojo padėtis yra panaši į skundą pateikusių Bendrijos gamintojų padėtį. Todėl akivaizdu, kad dėl šio gamintojo nebuvo daroma žala Bendrijos pramonės padėčiai.

(133)

Pagrindinės žaliavos metanolio kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai padidėjo. Pagal pasaulio didžiausio metanolio gamintojo ir pardavėjo Methanex tinklavietėje paskelbtus statistinius duomenis, Europoje sutarties kaina padidėjo nuo 125 EUR/toną 2002 m. sausio mėn. iki 235 EUR/toną 2005 m. gruodžio mėn. Dėl to per nagrinėjamąjį laikotarpį 10 % padidėjo vieneto gamybos sąnaudos ir atitinkamai sumažėjo pelningumas atsižvelgiant į tai, kad vieneto pardavimo kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo 13 %.

(134)

Negalima manyti, kad pačios didėjančios žaliavų kainos darytų žalingą poveikį Bendrijos pramonei. Pelningumas mažėjo dėl to, kad dėl žemo kainų lygio Bendrijos rinkoje Bendrijos gamintojai negalėjo perkelti šių didesnių žaliavų sąnaudų savo pirkėjams didindami pardavimo kainas. Tačiau nors metanolio kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 88 %, per TL šis padidėjimas sudarė tik 2 %. Todėl, net jei per TL pentaeritritolio rinkos kaina buvo maža, tuo pačiu metu vykę pagrindinės žaliavos metanolio kainų pokyčiai nepaaiškina, kodėl Bendrijos pramonė per TL tapo tokia nuostolinga.

(135)

Remiantis turimais duomenimis galima manyti, kad net nedidelę rinkos dalį užimantis importas dempingo kaina iš KLR, Rusijos ir Ukrainos darė spaudimą mažinti Bendrijos pramonės kainas. Tačiau išsamesnė analizė neleidžia nustatyti esminio Bendrijos pramonės finansinės padėties blogėjimo ir importo dempingo kaina pokyčių priežastinio ryšio.

(136)

Bendrijos pramonės pelningumas itin sumažėjo ir bendra finansinė padėtis pablogėjo 2004 m. – TL, kai importo dempingo kaina kiekis padidėjo tik 8 %, palyginti su 285 % padidėjimu per ankstesnius trejus metus, kai Bendrijos pramonė vis dar dirbo pelningai. Be to, pentaeritritolio paklausos mažėjimas Bendrijos rinkoje sutapo su Bendrijos pramonės finansinės padėties pablogėjimu. Taip pat paaiškėjo, kad pagrindinės žaliavos metanolio kainos per TL padidėjo daug mažiau nei ankstesniais metais, todėl tai nepaaiškina, kodėl per TL pelningumas staiga ir labai smarkiai sumažėjo.

(137)

Tai, kad Bendrijos pramonė eksportuoja beveik pusę savo produkcijos už sąnaudas mažesnėmis kainomis turi būti vertinamas kaip veiksnys, kuris taip pat prisidėjo prie bendros Bendrijos pramonės neigiamos padėties, net jei tai nedarė tiesioginės įtakos pelningumui Bendrijos rinkoje.

(138)

Todėl negalima daryti išvados, kad vien tik importas dempingo kaina darė materialinę žalą. Iš tiesų, išnagrinėjus kitus veiksnius pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį buvo nustatyta, kad žala galėjo būti padaryta ir dėl sumažėjusio suvartojimo, Bendrijos pramonės eksporto bei importo iš kitų trečiųjų šalių.

(139)

Importo iš JAV kiekis padidėjo nuo 169 tonų 2002 m. iki 1 355 tonų per TL. Dėl to JAV užimama rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 0,2 % iki 1,9 %.

(140)

Vidutinės importo iš JAV kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo, tačiau buvo kur kas didesnės už KLR, Rusijos ir Ukrainos gamintojų kainas:

(141)

93 konstatuojamojoje dalyje buvo nustatyta, kad kainos buvo priverstinai mažinamos. Svertinis vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas JAV atveju buvo – 19,5 % per TL, t. y. vidutinė importo kaina buvo daug didesnė už Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje nustatytą kainą. Be to, kaip paaiškinta toliau, dėl JAV importo kainos nebuvo mažinamos.

(142)

Didėjant importo iš JAV kiekiui per nagrinėjamąjį laikotarpį, inter alia, mažėjo Bendrijos pramonės pardavimas, rinkos dalis ir kainos, dėl to buvo padaryta 117 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą. Tačiau pažymima, kad dėl importo iš JAV kainų nebuvo priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės kainos, o iš JAV importuojamas produktas buvo parduodamas daug didesnėmis kainomis už Bendrijos pramonės kainas. Be to, buvo papildomai palygintos importo iš JAV kainos su nežalinga Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduodamo panašaus produkto kaina. Nežalinga kaina buvo nustatyta pakoregavus Bendrijos pramonės pardavimo kainą, kad būtų atspindėta pelno marža, kurią tikėtina Bendrijos pramonė būtų gavusi, jei nebūtų vykdomas žalingas dempingas. Šis palyginimas parodė, kad priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis lygis buvo de minimis. Tuo remiantis daroma išvada, kad šis importas neturėjo įtakos Bendrijos pramonės patirtai žalai.

(143)

Nenustačius svarbaus importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastinio ryšio, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 2 ir 3 dalis šis antidempingo tyrimas turėtų būti nutrauktas.

(144)

Skundo pateikėjui ir visoms kitoms suinteresuotosioms šalims buvo praneša apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi Komisija ketina nutraukti šį tyrimą. Po to skundo pateikėjai pateikė savo nuomonę, tačiau ji nebuvo tokio pobūdžio, kad būtų galima pakeisti pirmiau padarytas išvadas,