5.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 82/1

1)

2006 m. kovo 14 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Graikijos stabilumo programą 2005–2008 m. laikotarpiui.

2)

Per praėjusį dešimtmetį, spartaus našumo augimo paskatintas, Graikijos realusis BVP vidutiniškai augo 3,5 % per metus ir buvo vienas iš labiausiai augančių ES. Tvarus spartus augimas lėmė tvirtą realią konvergenciją, po kurios sekė dramatiškas SVKI infliacijos kritimas, nors infliacija išliko daug aukštesnė už ES vidurkį, ir padidėjęs išorinis disbalansas. Nepaisant didelio augimo, valdžios sektoriaus deficitas išliko vidutiniškai daug didesnis negu 5 % BVP, o 2004 m. pasiekė 6,6 % BVP. Kartu su didelio masto mažesnėmis už biudžeto eilutę operacijomis toliau kaupėsi valstybės skola, kuri išliko beveik 110 % BVP arba šiek tiek didesnė per pastaruosius dešimt metų.

3)

2004 m. liepos 5 d. Taryba nusprendė, kad Graikijoje yra susidaręs perviršinis deficitas. 2005 m. vasario 17 d. pagal 104 straipsnio 9 dalį Taryba nusprendė įspėti Graikiją imtis priemonių ištaisyti perviršinį deficitą iki 2006 m. Pagal Komisijos tarnybų 2004 m. rudens prognozę, kuria grindžiamas šis sprendimas, 2004 m. buvo numatomas 5,5 % BVP deficitas. 2005 m. balandžio 6 d. nuomonėje dėl 2005 m. kovo mėn. peržiūrėtos atnaujintos stabilumo programos 2004–2007 m. laikotarpiui, Taryba paragino Graikiją įgyvendinti nuolatines priemones, kad ne vėliau kaip iki 2006 m. būtų ištaisytas perviršinis deficitas, nuo 2007 m. pagal ciklą pakoreguotą deficitą mažinti ne mažiau kaip 0,5 % BVP, užtikrinti spartesnį skolos mažinimą, įgyvendinti priimtas pensijų reformas siekiant užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ir toliau gerinti valdžios sektoriaus duomenų rinkimą ir tvarkymą.

4)

Pagal atnaujintos programos skaičiavimus, 2005 m. deficitas yra 4,3 % BVP (2), palyginti su Komisijos tarnybų rudens prognozėje ir ankstesnėje atnaujintoje programoje numatytu 3,7 % BVP. Pastarasis skirtumas atspindi 2002–2004 m. galutinio deficito perkėlimą po 2005 m. rugsėjo mėn. peržiūros, dėl kurios patikslintas 2004 m. deficitas buvo 6,6 % BVP, o Komisijos tarnybų 2005 m. rudens prognozėse buvo atsižvelgta į vienkartines pajamas iš paskelbtų pakeitimo vertybiniais popieriais operacijų, kurios taip ir neįvyko.

5)

Atnaujinta programa buvo pateikta 2005 m. gruodžio 21 d., trimis savaitėmis vėliau negu naujajame Elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos numatytas galutinis terminas. Naujojoje programoje iš esmės remiamasi naujajame elgesio kodekse nustatytu stabilumo ir konvergencijos programų struktūros modeliu ir duomenų pateikimo reikalavimais (3).

6)

Programos makroekonominiame scenarijuje numatoma, kad realusis BVP išaugs nuo 3,6 % 2005 m. iki vidutiniškai 3,9 % per likusį programos laikotarpį. Vertinant pagal šiuo metu turimą informaciją, šis scenarijus grindžiamas palankiomis augimo prielaidomis, numatomas pakankamai didelis augimas vidutinės trukmės laikotarpiu, — tai reiškia, kad numatomas potencialus gamybos apimties augimas taip pat turėtų būti santykinai aukštas. Infliacijos prognozės programoje atrodo realios.

7)

Atsižvelgiant į Tarybos įspėjimą pagal 104 straipsnio 9 dalį ir vykdant fiskalinį biudžeto konsolidavimą, kad biudžetas būtų subalansuotas, atnaujintoje programoje pateikta biudžeto strategija siekiama iki 2006 m. sumažinti deficitą iki mažesnės negu 3 % BVP ribines vertės. Fiskalinis koregavimas numatomas laikotarpio pradžioje 2006 m. 2005 m. deficitas mažės iki 4,3 % BVP, 2006 m. — iki 2,6 %, o 2008 m. — iki 1,7 %. Pirminio pertekliaus laikotarpis panašus: numatomas didėjimas nuo 0,9 % iki 2,8 % BVP. Prognozuojamas koregavimas bus galimas tiek dėl didesnių mokestinių pajamų, tiek mažinant išlaidas (palūkanų mokėjimą ir valstybės vartojimą). 2006 m. numatomos 0,6 % BVP sudarančios vienkartinės pajamos. Palankus makroekonominis scenarijus iš dalies paaiškina dabartinėje atnaujintoje programoje, palyginti su ankstesne programa, laikotarpio pradžioje numatomą koregavimą.

8)

Pagal Komisijos tarnybų skaičiavimus, atliktus remiantis programos duomenimis ir naudojant bendrai sutartą metodiką, struktūrinis balansas (t. y. pagal ciklą pakoreguotas valdžios sektoriaus biudžetas, neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinų priemonių) turėtų sumažėti nuo -4,8 % BVP 2005 m. iki -2,4 % BVP 2008 m., todėl mažėjimas yra apytiksliai 0,6 % BVP per metus. Atnaujintoje programoje aiškiai nustatyta, kad biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslas (VTT) pagal Stabilumo ir augimo paktą yra struktūriniu požiūriu subalansuotas biudžetas, kurio programoje neplanuojama pasiekti iki 2008 m. Kadangi programoje nustatytu VTT siekiama daugiau nei nustatyta mažiausia vertė (deficitas -1,25 % BVP), pasiekus šį tikslą būtų užtikrinta pakankama atsargumo dalis, neleidžianti susidaryti perviršiniam deficitui. Programoje nustatytas VTT yra tinkamas pagal dabartinį vertinimą, kadangi jis atitinka Stabilumo ir augimo pakte ir elgesio kodekse euro zonos ir VKM II valstybėms narėms nustatytą dydį ir dėl to tinkamai atspindi skolos santykį ir vidutinį potencialų gamybos apimties augimą ilgalaikiu laikotarpiu.

9)

Biudžeto rezultatai gali būti prastesni nei planuota programoje. Su palankiu makroekonominiu scenarijumi yra siejama rizika ir trūksta informacijos apie programos pabaigoje numatomas priemones. Be to, yra tam tikrų neišspręstų statistinių klausimų su Eurostatu (socialinio draudimo fondo ir vietos valdžios biudžetų pertekliaus apskaičiavimas), dėl kurių peržiūrėti deficito skaičiai iki 2005 m. gali būti padidinti ir galbūt perkelti į 2006 m. ir vėlesnius metus, tuo tarpu klausimas, ar 2006 m. numatytas vienkartines priemones laikyti mažinančiomis deficitą, Eurostato klasifikacijoje vis dar neišspręstas.

10)

Remiantis turima informacija ir atsižvelgiant į nurodytos rizikos poveikį, Graikija iš esmės imasi tokių priemonių, kurios leistų perviršinį deficitą ištaisyti iki 2006 m. — Tarybos nustatyto galutinio termino. 2005 m. numatomas deficitas atrodo yra nustatytas atsižvelgiant į griežtą 2005 m. biudžeto vykdymą, tuo tarpu 2006 m. biudžete numatomas 2,6 % BVP deficitas. Kadangi atsižvelgta į 0,6 % BVP vertės vienkartines pajamas, perviršinis deficitas 2006 m. nebus nuolat koreguojamas. Tačiau struktūrinis koregavimas 2006 m. didesnis negu mažiausia Tarybos reikalaujama 0,6 % BVP vertė. Priešingai, 2008 m., kai Graikija vis dar turėtų išgyventi ekonomikos pakilimo laikotarpį, numatytas mažesnis nei 0,5 % BVP koregavimas. Be to, pagal Komisijos tarnybų skaičiavimus, atliktus remiantis programos duomenimis ir naudojant bendrai sutartą metodiką, numatoma, kad pagal ciklą pakoreguotame biudžeto balanse programos laikotarpiu mažiausios vertės nebus laikomasi.

11)

Apskaičiuota, kad skolos santykis 2005 m. pasieks 108 % BVP, t. y. bus daug didesnis už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Programoje numatoma, kad programos laikotarpiu skolos santykis sumažės daugiau negu vienuolika procentinių punktų, daugiausia dėl pagerėjusio numatomo pirminio pertekliaus ir mažesnių skolą didinančių finansinių operacijų. Tačiau skolos santykio vystymasis bus mažiau palankus už suplanuotąjį programoje, atsižvelgiant į 1) minėtą biudžeto tikslų riziką; 2) netikrumą dėl atsargų ir srautų patikslinimo, kuris praeityje būdavo didelis ir daugiausia didinantis skolą. Rizikos vertinimo požiūriu, atrodo, kad skolos santykis pakankamai mažėja artėdamas prie pamatinės vertės.

12)

Panašu, kad Graikijos viešųjų finansų tvarumui (4) kyla didelis pavojus dėl numatomų biudžeto išlaidų senėjančiai visuomenei. Skolos santykis šiuo metu yra didžiausias ES ir prognozuojama, kad jis išliks labai didelis per visą prognozių laikotarpį iki 2050 m. Todėl vidutinės trukmės laikotarpiu reikia griežtai vykdyti numatomą viešųjų finansų konsolidavimą ir toliau stiprinti biudžeto būklę siekiant sumažinti viešųjų finansų tvarumo riziką. Taip pat tikėtina, kad numatomas valstybės išlaidų, ypač pensijoms, padidinimas planuojamu laikotarpiu taps didele našta viešiesiems finansams. Todėl, mažinant viešųjų finansų tvarumo riziką, būtina ryžtingai įgyvendinti priimtas priemones bei rengti ir vykdyti papildomas struktūrines reformas, ypač pensijų.

13)

Viešųjų finansų srityje numatytos priemonės didžiąja dalimi atitinka bendrąsias ekonominės politikos gaires, įtrauktas į 2005–2008 m. integruotas gaires. Visų pirma, programa yra suderinta su gaire i) užtikrinti ekonominį stabilumą; ii) užtikrinti ekonominį ir fiskalinį tvarumą ir iii) remti į augimą ir užimtumą orientuotą veiksmingą išteklių paskirstymą. Tačiau veiksmai, kuriais sprendžiamos svarbios pensijų sistemos problemos, atidėti iki tolesnio socialinio susitarimo.

14)

Atsižvelgiant į atnaujintą Lisabonos strategiją ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, 2005 m. spalio 15 d. pateiktoje Graikijos nacionalinėje reformų programoje nurodyti šie didelę įtaką viešiesiems finansams turintys uždaviniai: i) ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas; ii) užimtumas ir švietimas; iii) verslo aplinka ir konkurencija; ir iv) moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra bei inovacijos. Atnaujintoje programoje tiksliai nurodomas jų poveikis biudžetui. Stabilumo programoje numatytos priemonės viešųjų finansų srityje iš esmės atitinka veiksmus, numatytus Nacionalinėje reformų programoje. Visų pirma, programoje be kitų dalykų išdėstomos priemonės, skirtos iki 2007 m. sumažinti pelno mokesčio tarifą iki 25 %, kovoti su vengimu mokėti mokesčius, reformuoti turto apmokestinimą ir racionalizuoti sveikatos priežiūros išlaidas.

i)

įgyvendinti būtinas nuolatines priemones, kad ne vėliau kaip iki 2006 m. būtų ištaisytas perviršinis deficitas;

ii)

toliau mažinti deficitą struktūriniu požiūriu siekiant programoje numatytų VTT, pasinaudojus ekonomikos pakilimo laikotarpiu, kad būtų sumažintos pirminės išlaidos;

iii)

padidinti pastangas nustatyti ir kontroliuoti veiksnius, išskyrus grynąjį skolinimąsi, kurie padeda pakeisti skolos lygį, siekiant užtikrinti pakankamą valstybės bendrojo skolos santykio sumažinimą, kad pakankamai greitai būtų pasiekta ribinė vertė;

iv)

kontroliuoti valstybės išlaidas pensijoms, ryžtingai įgyvendinti patvirtintas pensijų reformas ir vykdyti papildomą struktūrinę reformą, siekiant užtikrintį ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą;

v)

toliau gerinti valdžios sektoriaus duomenų surinkimą ir tvarkymą, ypač stiprinti mechanizmus, užtikrinančius greitą ir teisingą biudžeto duomenų, visų pirma susijusių su socialine apsauga, teikimą.