13.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/1

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2164/98 (2), nustatė galutinį kompensacinį muitą tam tikrų plataus spektro Indijos kilmės antibiotikų, konkrečiai, amoksicilino trihidrato, ampicilino trihidrato ir cefaleksino, nesudozuoto, nesuformuoto ir nesupakuoto į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes (toliau – aptariamas produktas), klasifikuojamų pagal KN kodus ex 2941 10 10, ex 2941 10 20 ir ex 2941 90 00, importui. Šios priemonės buvo taikomos kaip ad valorem muitas, kurio dydis individualiai nurodytiems eksportuotojams svyravo nuo 0 % iki 12 %, o kitiems likusiems eksportuotojams buvo taikoma 14,6 % muito norma.

(2)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių galutinių priemonių taikymo pabaigą (3), Komisija gavo susijusių panašaus produkto gamintojų – Sandoz GmbH (Austrija) ir Sandoz Industrial Products S.A. (Ispanija) (toliau – pareiškėjai) prašymą inicijuoti bendrą priemonių galiojimo pabaigos ir tarpinę Reglamento (EB) Nr. 2164/98 peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį ir 19 straipsnio 2 dalį. Šių pareiškėjų gaminama produkcija sudaro didžiąją dalį, šiuo atveju daugiau kaip 40 %, visos tam tikrų plataus spektro antibiotikų gamybos apimties Bendrijoje.

(3)

Minėtas prašymas buvo pagrįstas tuo, kad, priemonėms baigus galioti, subsidijavimu Bendrijos pramonei daroma žala galėtų tęstis arba pasikartoti, ir kad galiojančios priemonės gali būti nepakankamos kovojant su žalingu subsidijavimu.

(4)

Prieš inicijuodama bendrą priemonių galiojimo pabaigos ir tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 22 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 9 dalį, Komisija Indijos Vyriausybei (toliau – IV) pranešė apie gautą tinkamai dokumentais paremtą peržiūros prašymą. IV buvo pakviesta konsultacijoms, siekiant išsiaiškinti prašymo turinį ir priimti visiems priimtiną sprendimą. IV atmetė Komisijos kvietimą konsultuotis.

(5)

Komisija išnagrinėjo pareiškėjų pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka inicijuoti peržiūrai pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį ir 19 straipsnio 2 dalį. Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, Komisija paskelbė atitinkamą pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) ir inicijavo bendrą priemonių galiojimo pabaigos ir tarpinę Reglamento (EB) Nr. 2164/98 peržiūrą.

(6)

Tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2003 m. kovo 31 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba TL). Bendrijos pramonei padarytos žalos tendencijų tyrimas apėmė laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio (toliau – nagrinėjamas laikotarpis) pabaigos.

(7)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Bendrijos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, tiekėjams, vartotojams ir IV. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą surengti klausymą. Komisija išnagrinėjo šalių raštu ir žodžiu pateiktas pastabas ir prireikus į jas atsižvelgė.

(8)

Kadangi prašyme nurodytų aptariamą produktą eksportuojančių gamintojų Indijoje yra labai daug, pagrindinio reglamento 27 straipsnyje nustatyta tvarka subsidijavimo tyrimui buvo taikomi atrankos metodai.

(9)

Kadangi apie save Komisiją informavo ir atrankai reikalingą informaciją pateikė tik keli eksportuojantys gamintojai, buvo nuspręsta, kad atrankos metodų taikyti nereikia.

(10)

Komisija nusiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims, kurios pateikė apie save informaciją per pranešime apie tyrimo procedūros inicijavimą nurodytą laikotarpį. Atsakymus pateikė penki Bendrijos gamintojai, septyni eksportuojantys gamintojai, vienas importuotojas, du tiekėjai ir IV.

(11)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra reikalinga subsidijavimo ir žalos mastui bei subsidijavimo ir žalos tęsimo arba pasikartojimo tikimybei nustatyti ir įvertinti, ar tolesnis priemonių taikymas arba pakeitimas nepažeistų Bendrijos interesų. Toliau nurodytų suinteresuotų šalių patalpose buvo atlikti patikrinamieji vizitai:

(12)

IV ir kitoms susijusioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir išvadas, kurių pagrindu buvo ketinama siūlyti toliau taikyti priemones. Joms taip pat buvo duota pakankamai laiko pateikti pastabas. Kai kurios šalys savo pastabas pateikė raštu. Be to, IV ir trys eksportuojantys gamintojai savo nuomones pareiškė po informacijos atskleidimo vykusiuose svarstymuose, kuriems pasibaigus, jų nuomonės buvo apibendrintos. Į visas pateiktas nuomones ir pastabas buvo deramai atsižvelgta toliau nurodytu būdu.

(13)

Svarstymo, kuris įvyko po informacijos atskleidimo, metu IV ir vienas eksportuojantis gamintojas nurodė, kad pareiškėjai negamino vienos rūšies panašaus produkto, t. y. cefaleksino, ir dėl to, jų teigimu, sprendimas inicijuoti tyrimą dėl šios rūšies produkto gamybos turėtų būti panaikintas.

(14)

Atsakant į šį pareiškimą, reikėtų atkreipti dėmesį į pirminį tyrimą, per kurį buvo nustatyta, kad visos tiriamo produkto rūšys (žr. toliau pateiktą B skirsnį) priskiriamos vienai produkto kategorijai (5). Visos rūšys priklauso tai pačiai kategorijai, t. y. vienodo naudojimo pagrindiniams pusiau sintetiniams plataus spektro antibiotikams, kurie yra sudozuoti ir naudojami efektyviam įvairių infekcinių susirgimų gydymui. Kadangi šiame procese visos minėtos produkto rūšys laikomos vienu produktu, kurį gamina pareiškėjai, dėl to šiam argumentui negalima pritarti.

(15)

IV ir vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Bendrijos gamintojų nekonfidencialūs atsakymai į klausimyną buvo nepakankamai išsamūs ir pateikti nesilaikant pagrindinio reglamento 29 straipsnio reikalavimų. Buvo tvirtinama, kad bendradarbiaujantys eksportuotojai, pateikę neišsamius nekonfidencialius atsakymus į klausimyną, neteko geros galimybės apginti savo interesus, atliekant žalos ir priežastinio ryšio analizę.

(16)

Šiame kontekste reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip nurodoma toliau pateiktame E skirsnyje, šiame tyrime Bendrijos pramonei atstovauja tik dvi šalys, t. y. Sandoz ir DSM. Be to, viena šalis gamino tik amoksicilino trihidratą ir ampicilino trihidratą, o kita – dar ir celefakciną. Šios konkrečios aplinkybės, susijusios su Bendrijos pramone, padidino tyrimo metu pateiktų tam tikrų duomenų konfidencialumą. Bet kuriuo atveju patikrinimo tikslais iš susijusių šalių gautoje byloje yra abiejų bendradarbiaujančių Bendrijos eksportuotojų nekonfidencialių atsakymų į klausimyną, o konfidencialūs duomenys buvo indeksuoti, kad būtų galima susidaryti pakankamą nuomonę apie pateiktos konfidencialios informacijos esmę. Dėl to Bendrijos gamintojų pateikti nekonfidencialūs atsakymai į klausimyną tebeanalizuojami pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnio nuostatas. Be to, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šio reglamento F skirsnyje apibūdinti ir išdėstyti indeksuoti duomenys apie žalą visoms susijusioms šalims padėjo susidaryti gana tikslią nuomonę apie žalą ir priežastinius ryšius, kad jos galėtų įvertinti atliktą analizę ir apginti savo interesus.

(17)

Šioje peržiūroje tiriamas tas pats Indijos kilmės produktas, kuris nurodytas Tarybos reglamente (EB) Nr. 2164/98, konkrečiai – amoksicilino trihidratas, ampicilino trihidratas ir celefaksinas, nesudozuotas, nesuformuotas ir nesupakuotas į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, klasifikuojamas pagal KN kodus ex 2941 10 10, ex 2941 10 20 ir ex 2941 90 00 (toliau – aptariamas produktas).

(18)

Po informacijos atskleidimo vykusio klausymo metu IV ir vienas eksportuojantis gamintojas atkreipė dėmesį į tai, kad vienas Bendrijos gamintojas paminėjo tam tikrus „stabilumo, grynumo, analizės, galeninių savybių“ ir kitus skirtumus, pastebėtus lyginant aptariamą ir panašų produktus. Vienintelis bendradarbiaujantis importuotojas paminėjo tirpumo vandenyje skirtumus.

(19)

Tačiau tam tikro aptariamo produkto ir panašaus produkto specifikacijos turi atitikti tas pačias tarptautines farmakopėjas. Tai reiškia, kad nors šie produktai visais atžvilgiais skirtingi, jie turi labai panašių požymių, kaip nurodoma pagrindinio reglamento 1 straipsnio 5 dalyje.

(20)

Tyrimas patvirtino, kad amoksicilino trihidratas, ampicilino trihidratas ir cefaleksinas, kuriuos Bendrijoje gamina ir parduoda Bendrijos gamintojai, savo požymiais ir naudojimu yra identiški arba labai panašūs į aptariamą produktą, ir dėl to pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 5 dalį yra laikomi panašiu produktu.

(21)

Remiantis informacija, nurodyta prašyme atlikti peržiūrą ir atsakymuose į Bendrijos klausimyną, buvo tiriamos šios sistemos, kurios yra laikomos susijusios su subsidijų skyrimu:

a)

Išankstinių licencijų sistema;

b)

muito tarifo sumažinimo leidimo sistema;

c)

specialiųjų ekonominių zonų arba į eksportą orientuotų bendrovių sistema;

d)

gamybos priemonių eksporto skatinimo sistema;

e)

pajamų mokesčio sistema:

f)

eksporto kreditų sistema.

(22)

Sistemų, nurodytų pirmiau pateiktuose a–d punktuose, pagrindą sudaro 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymas (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Užsienio prekybos įstatymas įgalioja IV skelbti pranešimus apie eksporto ir importo politiką. Jie apibendrinami „Eksporto ir importo politikos“ dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Vienas Eksporto ir importo politikos dokumentas yra susijęs su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šioje byloje, t. y. penkerių metų planas, apimantis laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. (toliau – EXIM-politika 02–07). EXIM-politiką 02–07 reglamentuojančias procedūras IV nustato 2002 m. balandžio 1 d.–2007 m. kovo 31 d. Procedūrų vadovo I tome (toliau – HOP I 02–07) (6). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(23)

Pajamų mokesčio sistemos, nurodytos pirmiau pateiktame e punkte, yra pagrįstos 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(24)

Eksporto kreditų sistema, nurodyta pirmiau pateiktame f punkte, yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A dalimis, pagal kurias Indijos rezervų bankas (toliau – RBI) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(25)

Remdamasi informacija, nurodyta prašyme atlikti peržiūrą, ir atsakymais į Bendrijos klausimyną, Komisija taip pat tyrė kelias sistemas, kurias, kaip manoma, leidžia taikyti kai kurių Indijos valstijų regioninės Vyriausybės arba institucijos.

(26)

Viena pajamų mokesčio sistema (mokslo tyrimų ir taikomosios veiklos pajamų mokesčio lengvata) ir trys regioninės sistemos (Pendžabo pramoninės lengvatos, Gujarato pramoninės lengvatos ir Gujarato elektros mokesčio grąžinimas) prašyme atlikti peržiūrą nebuvo paminėtos. Dėl to, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 22 straipsnio 1 dalimi ir 11 straipsnio 10 dalimi, Komisija informavo MV apie galimybę išplėsti tyrimo sritį ir įtraukti į ją šias sistemas. MV buvo pakviesta konsultuotis, siekiant išsiaiškinti tikrąją galimų sistemų taikymo padėtį ir priimti abiem šalims priimtiną sprendimą. Pasibaigus šioms konsultacijoms ir nepriėmus abiem šalims priimtino sprendimo dėl šių sistemų, Komisija jas įtraukė į subsidijavimo tyrimą.

(27)

Du eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Išankstinių licencijų sistemos, Mokslo tyrimų ir taikomosios veiklos pajamų mokesčio lengvatos sistemos ir Eksporto kreditų sistemos į šio tyrimo sritį nereikėtų įtraukti, nes tyrimas turėtų apimti tik iš pradžių tirtas sistemas. Minėtos trys sistemos ir tiriamos regioninės sistemos per pirminį tyrimą nebuvo analizuojamos.

(28)

Tačiau atitinkamos pagrindinio reglamento nuostatos dėl tarpinės ir priemonių galiojimo pabaigos peržiūrų nenumato tokių siaurų peržiūrų. Pavyzdžiui, atlikus tarpinę peržiūrą, pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį gali būti sustiprintos priemonės, jeigu esamos priemonės nepakankamai veiksmingos, kovojant su kompensuotina subsidija. Be to, pagrindinio reglamento 19 straipsnio 4 dalyje reikalaujama tyrimo metu „apsvarstyti, ar subsidijavimo (...) aplinkybės smarkiai pakito“. Dėl to po tarpinės peržiūros gali būti atliekamas ne tik iš pradžių tirtų subsidijų sistemų įvertinimas, bet ir per se arba visapusiškas pakartotinis subsidijavimo sistemos įvertinimas, kuris gali būti naudingas aptariamam produktui. Be to, priemonių galiojimo pabaigos peržiūra nebūtinai turi apimti tik iš pradžių tirtas sistemas. Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalyje „tikimybė, jog subsidijavimas tęsis arba pasikartos“, nurodoma apskritai, ne tik iš pradžių tirtų subsidijų sistemų atžvilgiu. Todėl peržiūros apima ne tik iš pradžių tirtas sistemas, bet skatina nustatyti esamą ir būsimą subsidijavimą, įskaitant sistemas, kurios iš pradžių nebuvo tirtos. Iš tikrųjų tik toks metodas padeda tinkamai išanalizuoti faktinę subsidijavimo padėtį per atitinkamą peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Kitais atvejais Vyriausybės galėtų efektyviai išsisukti nuo subsidijavimo tvarkos, paprasčiausiai kitaip pavadindamos sistemą arba padarydamos nežymių struktūrinių jos pakeitimų. Tai pakenktų kompensacinių priemonių tikslui ir paskirčiai, t. y. trukdytų apsisaugoti nuo žalingo subsidijavimo.

(29)

Išsamus sistemos apibūdinimas pateiktas EXIM-politikos 02–07 4.1.1–4.1.14 straipsnio dalyse ir HOP I 02–07 4.1–4.30 skyriuose.

(30)

ALS sudaro šešios posistemės, kurios išsamiau apibūdinamos 31 konstatuojamoje dalyje. Šios posistemės, inter alia, skiriasi teisių naudotis sistemų teikiamomis lengvatomis taikymo sritimi. Gamintojams eksportuotojams ir prekybininkams eksportuotojams, „pririštiems“ prie finansuojančių gamintojų, gali būti taikomos ALS ir ALS metinio reikalavimo sistemos. Gamintojams eksportuotojams, tiekiantiems prekes galutiniam eksportuotojui, tarpiniam tiekimui gali būti taikoma ALS sistema. Pagrindiniai vykdytojai, tiekiantys prekes „tariamo eksporto“ kategorijoms, nurodytoms EXIM-politikos 02–07 8.2 straipsnio dalyje, tokie kaip į eksportą orientuotos bendrovės (toliau – EOB), gali naudotis ALS sistema tariamam eksportui. Galiausiai tarpiniams gamintojų eksportuotojų tiekėjams gali būti taikomos „tariamo eksporto“ lengvatos pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (toliau – ARO) ir kompensacinio vidaus akredityvo posistemes.

(31)

Išankstinės licencijos gali būti išduotos:

i)   Fiziniam eksportui: Tai pagrindinė posistemė, leidžianti be muito importuoti žaliavas, naudojamas konkrečiam eksportuojamam produktui gaminti. Šiame kontekste „fizinis“ reiškia, kad eksportuojamas produktas turi būti išvežtas iš Indijos teritorijos. Leistinos importo apimtys ir eksporto įsipareigojimas, įskaitant eksportuojamo produkto rūšį, nurodomi licencijoje.

ii)   Metiniam reikalavimui: Tokia licencija yra susijusi ne su konkrečiu eksportuojamu produktu, o su platesne produktų grupe (pvz., cheminių ir susijusių prekių). Licencijos savininkas, neviršydamas tam tikros ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į jo ankstesnės veiklos rezultatus, gali importuoti be muito visas žaliavas, naudojamas visiems tokiai grupei priklausantiems produktams gaminti. Jis gali pasirinkti eksportuoti bet kurį tai produktų grupei priskiriamą produktą, pagamintą naudojant tokią muitu neapmokestinamą žaliavą.

iii)   Tarpiniam tiekimui: Ši posistemė apima tuos atvejus, kai du gamintojai ketina gaminti vieną eksportuojamą produktą ir pasiskirstyti gamybos procesą. Gamintojas eksportuotojas gamina tarpinį produktą. Jis gali importuoti muitais neapmokestinamas žaliavas ir paskui pasinaudoti ALS lengvatomis tarpiniam tiekimui. Galutinis eksportuotojas užbaigia gamybą ir privalo eksportuoti gatavą produktą.

iv)   Tariamam eksportui: Pagal šią posistemę pagrindinis rangovas EXIM politikos 02–07 8.2. punkto b–f, g, i ir j papunkčiuose nurodytų kategorijų vartotojams gali importuoti muitais neapmokestinamas žaliavas, naudojamas gaminti produktams, kuriuos ketinama parduoti kaip „tariamai eksportuotus“. IV nuomone, tariamas eksportas yra susijęs su tais sandoriais, kuriuos vykdant tiekiami produktai neišgabenami iš šalies. Tariamam eksportui priskiriamos įvairios tiekimo kategorijos, jeigu produktai yra pagaminti Indijoje, pvz., produktų tiekimas EOB arba specialiojoje ekonominėje zonoje (toliau – SEZ) esančiai bendrovei.

v)   ARO: ALS savininkas, ketinantis gauti žaliavas iš vietinių šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jas gauti pateikdamas ARO. Tokiais atvejais išankstinės licencijos pripažįstamos ARO ir patvirtinamos vietiniam tiekėjui pristačius jose nurodytas prekes. ARO patvirtinimas leidžia vietiniam tiekėjui naudotis tariamo eksporto lengvatomis, nurodytomis EXIM-politikos 02–07 8.3 punkte (t. y. ALS tarpiniam tiekimui arba tariamam eksportui, tariamo eksporto atleidimui nuo muitų ir galutinio akcizo grąžinimui). Pagal ARO mechanizmą mokesčiai ir muitai grąžinami ne galutiniam eksportuotojui, o tiekėjui atleidimo nuo muitų arba muitų grąžinimo forma. Mokesčiai arba muitai gali būti grąžinami už vietines ir importuotas žaliavas.

vi)   Kompensaciniam vidiniam akredityvui: Ši posistemė taip pat apima vietinį tiekimą ALS savininkui. ALS savininkas gali kreiptis į banką dėl akredityvo atidarymo vietiniam tiekėjui. Bankas panaikina tiesioginio importo licenciją tik prekių, kurios ne importuojamos, o įsigyjamos šalies viduje, vertei ir kiekiui. Vietinis tiekėjas gali naudotis tariamo eksporto lengvatomis, nurodytomis EXIM-politikos 02–07 8.3 straipsnio dalyje (t. y. ALS lengvatomis tarpiniam tiekimui arba tariamam eksportui, tariamo eksporto atleidimui nuo muitų ir galutinio akcizo grąžinimui).

Buvo nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju metu bendradarbiaujantiems eksportuotojams koncesijos buvo taikomos tik pagal keturias posistemes, susijusias su aptariamu produktu, t. y.: i) ALS fiziniam eksportui; ii) ALS metiniam reikalavimui; iii) ALS tarpiniam tiekimui galutiniam eksportuotojui; ir iv) ALS tariamam eksportui, tiekiant prekes į eksportą orientuotoms bendrovėms, esančioms specialiosiose ekonominėse zonose. Dėl to v) ARO sistemos ir vi) kompensacinio vidinio akredityvo sistemos kompensavimo pobūdžio nustatyti nereikia.

(32)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais licencijos savininkas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų prekių licencijuoto vartojimo ir panaudojimo apskaitą“ ir naudoti specialią formą (HOP I 02–07 4.30 skyrius ir 18 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą („18 priedėlio registras“).

(33)

Pagal pirmiau pateiktos 31 konstatuojamosios dalies i, iii ir iv papunkčiuose nurodytas posistemes, leistinų importo apimčių ir eksporto įsipareigojimo (įskaitant tariamą eksportą) dydį ir vertę nustato IV. Jie nurodomi licencijoje. Be to, importo ir eksporto metu Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius registruoja licencijoje. Taikant šią sistemą, leistinas importo apimtis nustato IV pagal standartines sąnaudų ir produkcijos normas (toliau – SION). Beveik visiems produktams, įskaitant aptariamą produktą, SION skelbiamos HOP II 02–07.

(34)

Pagal pirmiau pateiktos 31 konstatuojamosios dalies ii papunktyje nurodytą posistemę (ALS metiniam reikalavimui) licencijoje registruojama tik leistinos importo apimties vertė. Licencijos savininkas privalo „užtikrinti reikiamą importuojamų žaliavų ir pagaminto produkto santykį“ (HOP I 02–07 4.24 straipsnio dalies A dalies c punktas).

(35)

Importuojamos žaliavinės medžiagos negali būti perduodamos ir privalo būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimus reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 18 mėnesių su galimybe pratęsti terminą du kartus po 6 mėnesius). Pagal ALS metiniam reikalavimui termino pratęsti negalima.

(36)

Peržiūros tiriamuoju metu buvo nustatyta, kad pagal SION nustatytas leistinas importo apimtis, naudodamiesi įvairiomis posistemėms, bendradarbiaujantys eksportuotojai be muito importavo žaliavų daugiau, nei jų reikėjo nurodytam eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti. Tai reiškia, kad aptariamam produktui nustatyti SION nebuvo pakankamai tikslūs. Be to, peržiūros tiriamuoju metu paaiškėjo, kad bendradarbiaujančių eksportuotojų vartojimo registro duomenys neatitiko faktinio vartojimo. Keturiais atvejais toks registras iš viso nebuvo tvarkomas, nors teisiškai tai buvo privaloma (žr. pirmiau pateiktą 32 konstatuojamąją dalį). Dvi bendrovės iš viso neregistravo faktinio vartojimo duomenų. Nei tikrinami eksportuotojai, nei IV nesugebėjo įrodyti, kad dėl atleidimo nuo importo muito muitų grąžinimo suma nebuvo per didelė.

(37)

IV ir penki bendradarbiaujantys eksportuotojai pateikė pastabas dėl ALS. Jie tvirtino, kad ALS veikia kaip leistina arba pakaitinė muitų grąžinimo sistema, kuri tariamai yra panaši į EB įvežimo perdirbti sistemą, o tikrinimo sistema, taikoma reikiamam santykiui tarp be muitų importuojamų žaliavų ir galutinio eksportuojamo produkto užtikrinti, atitinka pagrindinio reglamento I, II ir III priedų nuostatas. IV ir du eksportuotojai taip pat teigė, kad būtų galima kompensuoti tik per didelę muitų grąžinimo sumą. Jie tvirtino, kad taikoma tikrinimo sistema buvo pakankama. Jie nurodė įvairius tikrinimo elementus, kuriuos tokio tikrinimo tikslais naudojo IV, įskaitant: SION, kiekių duomenis, nurodytus importo ir eksporto dokumentuose, importo ir eksporto ALS garantijų muitinei registrą, vartojimo registrą, atleidimo nuo eksporto muito pažymėjimą (DEEC knygelę), grąžinimo patikrą, įvykdžius importą ir eksportą, papildomas patikras, taikomas vykdant Indijos akcizų ir muitų administravimą, reguliarius auditus ir baudžiamąją atsakomybę „nukreipimo“ atvejais. Tačiau IV ir vienas eksportuotojas nurodė, kad dėl SION „gali sumažėti faktinis vartojimas“. Be to, nė vienas eksportuotojas nepateikė pakankamai įrodymų apie įvykdytą įsipareigojimą tinkamai tvarkyti faktinio vartojimo registrą pagal EXIM-politikos reikalavimus. Du eksportuotojai teigė, kad tyrimą atliekanti institucija pati turėjo apskaičiuoti per didelę muitų grąžinimo sumą. Galiausiai buvo pareikšta, kad EB, atsižvelgdama į ankstesnius precedentus, neturėtų prieštarauti ALS taikymui. Klausymo metu, kuris vyko po informacijos atskleidimo, vienas eksportuotojas pateikė per didelės muitų grąžinimo sumos apskaičiavimus.

(38)

Atleidimas nuo importo muitų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį yra subsidija, t. y. IV finansinis įnašas, suteikęs lengvatą tiriamiems eksportuotojams.

(39)

Be to, kaip numatyta įstatymuose, ALS fiziniam eksportui, ALS metiniam reikalavimui ir ALS tarpiniam tiekimui neabejotinai priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir dėl to pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą yra laikomi individualia ir kompensuotina subsidija. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo, bendrovė negali naudotis šiomis sistemomis.

(40)

ALS tariamas eksportas pagal šios bylos specifiką de facto priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų. Juo nedaug naudojosi tik viena bendrovė ir tik tada, kai tiekė prekes į eksportą orientuotoms bendrovėms arba specializuotose ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms. Abi šių kategorijų įmonės yra nurodytos EXIM-politikos 02–07 8.2 straipsnio dalies b punkte. Minėtoji bendrovė nurodė, kad aptariamą produktą eksportavo jos klientai. EOB/SEZ tikslas yra eksportas, kaip nurodoma EXIM-politikos 6.1 straipsnio dalyje. Tai reiškia, kad vietos tiekėjas naudojasi lengvatomis pagal ALS tariamam eksportui, nes IV tikisi pajamų iš eksporto, kurias po to gauna eksportuotojas, veikiantis EOB/SEZ. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą subsidija laikoma priklausančia nuo eksporto tada, kai yra faktų, rodančių, jog tokia subsidija iš tikrųjų yra susijusi su faktiniais arba planuojamais eksporto veiklos rezultatais, nors įstatymais tokia priklausomybė nuo eksporto veiklos rezultatų nėra numatyta.

(41)

Nė vienos iš minėtų keturių posistemių, naudojamų šioje byloje, negalima laikyti leistinomis muitų grąžinimo sistemomis arba pakaitinėmis muitų grąžinimo sistemomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį. Ši išvada pasitvirtino, išsamiai išnagrinėjus pateiktas pastabas. Minėtos posistemės neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). IV netaikė veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamai prekei gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas arba, kalbant apie pakaitines muitų grąžinimo sistemas, pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Aptariamam produktui SION buvo nustatytos nepakankamai tiksliai. Šios išvados nepakeitė jokia pateikta pastaba. Priešingai, IV net pritarė tam, kad SION buvo netikslios. Tai rodo, kad SION negali būti naudojamos faktinio vartojimo tikrinimo sistemos tikslais, nes tokių perdėtai didelių standartinių normų nustatymas nepadeda IV visai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti. Be to, IV netaikė veiksmingos faktinio vartojimo registro tvarkymo kontrolės („18 priedėlio registras“). IV neatliko tolesnio patikrinimo pagal faktinius sąnaudų kiekius, nors paprastai tai reikia padaryti tais atvejais, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas), ir neįrodė, kad buvo grąžintos per didelės sumos. Tariamas ALS ir EB įvežimo perdirbti sistemos panašumas nėra reikšmingas, nes EB sistemai šis tyrimas netaikomas.

(42)

Kiti tikrinimo sistemos elementai, nurodyti pateiktose pastabose, jau nebeegzistuoja (t. y. DEEC buvo panaikinta EXIM – politikoje 02–07) arba, nevykdant efektyvios faktinio vartojimo registrų kontrolės, matyti, yra pagrįsti per didelėmis SION, o to nepakanka (t. y. informacija apie eksporto dokumentus, garantijų muitinei registras, ALS grąžinimo kontrolė). Indijos valdžios institucijos nepateikė tiriamų eksportuojančių gamintojų audito ataskaitų.

(43)

Kadangi anksčiau niekada nebuvo atlikta ALS analizė pagal faktus, panašius į šio tyrimo metu nustatytus faktus, ypač kalbant apie aptariamam produktui nustatytas netikslias SION, nėra jokios įtikinamos priežasties, dėl kurios šios sistemos nereikėtų kompensuoti.

(44)

Atsižvelgiant į tai, minėtosios keturios posistemės yra kompensuotinos.

(45)

Jeigu netaikomos muitų grąžinimo sistemos arba pakaitinės grąžinimo sistemos, kompensuotina subsidija yra visų importo muitų, paprastai mokamų už sąnaudų importą, grąžinimas. Skirtingai, nei nurodoma IV ir dviejų eksportuotojų pateiktose pastabose, pagrindiniame reglamente numatyta kompensuoti ne tik „per didelę“ muitų grąžinimo sumą. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik per didelė muitų grąžinimo suma, jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju minėtosios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsenos procesas yra nepakankamas, pirmiau nurodyta išimtis muitų grąžinimo sistemoms negalioja. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė ne dėl tariamai per didelės muitų grąžinimo sumos, o dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią per didelę grąžinimo sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, nei nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, minėtosios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad taikoma tikrinimo sistema yra nepakankama. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Indijos valdžios institucijos, netaikančios veiksmingos tikrinimo sistemos laiku, t. y. paprastai prieš patikrą vietoje kompensuotino muito tyrimo metu, turi atlikti papildomą patikrinimą. Kadangi apskaičiuota per didelė muitų grąžinimo suma pavėluotai, t. y. po pastabų pateikimo, buvo gauta iš vieno eksportuotojo ir kadangi ją apskaičiavo ne IV, į ją negali būti atsižvelgta.

(46)

Subsidijų sumos eksportuotojams, kurie naudojosi ALS, buvo apskaičiuojamos pagal nesurinktus importo muitus (pagrindinį muitą ir specialų papildomą muitą) už medžiagas aptariamam produktui, importuotas pagal 31 konstatuojamojoje dalyje nurodytas keturias posistemes peržiūros procedūros metu (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumų buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie išskaitų prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijos sumos buvo paskirstytos aptariamo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir buvo skirta, neatsižvelgiant į perdirbtus, pagamintus, eksportuotus arba transportuotus kiekius.

(47)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šia sistema pasinaudojo šešios bendrovės, kurios gavo nuo 22,0 % iki 25,8 % subsidijas (žr. lentelę toliau pateiktoje 154 konstatuojamojoje dalyje).

(48)

Išsamus DEPBS apibūdinimas pateiktas EXIM-politikos 02–07 4.3 straipsnio dalyje ir HOP I 02–07 4 skyriuje.

(49)

Ši sistema gali būti taikoma visiems gamintojams eksportuotojams ir prekybininkams eksportuotojams.

(50)

Eksportuotojas, turintis teisę naudotis šios sistemos teikiamomis lengvatomis, gali kreiptis dėl DEPBS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią sistemą, vertės. Tokius DEPBS tarifus Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems aptariamiems produktams. Jie nustatomi pagal SION, atsižvelgiant į galimą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir į muitą, taikomą tokiam galimam importui, neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą.

(51)

Šios sistemos lengvatomis turi teisę naudotis tik eksportuojanti bendrovė. Tam tikru eksporto operacijos momentu eksportuotojas privalo pateikti eksporto deklaraciją Indijos valdžios institucijoms, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal DEPBS. Tam, kad produktus būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė per prekių išsiuntimo procedūrą išduoda eksporto pakrovimo instrukciją. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma DEPBS kredito suma, kurią ketinama skirti tai eksporto operacijai. Šiuo momentu eksportuotojas sužino, kokia lengvata jam bus suteikta. Kai muitinė išduoda eksporto pakrovimo instrukciją, IV neturi teisės priimti sprendimo dėl DEPBS kredito skyrimo. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą DEPBS tarifą, kuris taikomas eksporto deklaracijos pateikimo metu. Dėl to minėtos lengvatos dydžio atgaline data koreguoti negalima.

(52)

Be to, buvo nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus DEPBS kreditai komercinėse sąskaitose gali būti įtraukiami į apskaitą pajamose kaupiamuoju principu, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas.

(53)

Tokie kreditai gali būti naudojami mokėti muitams už paskesnį neribojamą prekių importą, išskyrus pagrindines gamybos priemones. Prekes, importuotas naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitiems tikslams.

(54)

DEPBS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išmokėjimo datos.

(55)

Prašymą dėl DEPBS kreditų galima pateikti 25 eksporto operacijoms, o jeigu jis pateikiamas elektronine forma, neribotam eksporto operacijų skaičiui. De facto DEPBS kreditams netaikomi jokie griežti terminai, nes HOP I 02–07 4.47 skyriuje nurodyti laikotarpiai visada skaičiuojami nuo paskutinės operacijos, nurodytos atitinkamame DEPBS prašyme.

(56)

Trys eksportuotojai, kurie naudojosi šios sistemos lengvatomis, pateikė savo pastabas dėl pirmiau išdėstytos DEPBS analizės. Minėti eksportuotojai nurodė, kad: i) skirtingai nuo išvadų, pateiktų 53 ir 59 konstatuojamosiose dalyse, žaliavines medžiagas, importuojamas pagal DEPBS, galima gauti tik tuo atveju, jeigu eksportuojamos tokios prekės, kurioms taikomas importo muitas už jų sudėtyje esančias žaliavas; ii) nauji kompensuotinų sumų skaičiavimo metodai (visų pirma atsižvelgiant į eksporto operaciją, žr. toliau pateiktas 61 ir 62 konstatuojamąsias dalis) neturėtų būti taikomi, nes taikoma lengvata tariamai yra susijusi tik su kredito panaudojimu, o naujasis metodas savo diskriminuojamu pobūdžiu skiriasi nuo anksčiau EB taikytų metodų; iii) DEBPS reikėtų kompensuoti tik atsižvelgiant į aptariamam produktui skirtus kreditus; ir iv) reikėtų atsižvelgti į tai, kad 2004 m. vasarį DEPBS tarifas buvo sumažintas.

(57)

DEPBS atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 dalyje nurodytas subsidijas. DEPBS kreditas yra IV finansinis įnašas, nes jis skirtas importo muitams padengti, taip sumažinant IV pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti kitais atvejais. Be to, DEPBS kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(58)

Pagal įstatymą DEPBS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų. Dėl to DEPBS sistema laikoma individualia ir kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(59)

Šios sistemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Eksportuotojas per gamybos procesą neprivalo faktiškai sunaudoti importuotų neapmuitinamų prekių, ir kredito suma už faktines sąnaudas neskaičiuojama. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant nustatyti, kokios sąnaudos naudojamos eksportuojamos prekės gamybai, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip nurodoma pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis DEPBS net ir tuo atveju, kai neimportuoja žaliavų. Kad galėtų pasinaudoti lengvata pagal šią sistemą, eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti prekes, nereikalaujant patvirtinimo, kad jis importavo žaliavines medžiagas, sunaudotas prekei gaminti. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas naudojamas medžiagas gamina savo šalyje ir neimportuoja jokių prekių, kurios gali būti naudojamos kaip žaliavos, taip pat turi teisę į DEPBS.

(60)

Nė vieno eksportuotojo teiginys, kad pagal šią sistemą importuojamos medžiagos turi būti naudojamos eksportuojamai produkcija arba kad DEPBS kreditus galima gauti tik su sąlyga, jeigu už tokias medžiagas sumokamas importo muitas, nebuvo pagrįstas. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad IV niekada neužginčijo pirmiau pateikto faktinio DEPBS apibūdinimo. Dėl to šiuos teiginius tenka atmesti.

(61)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų suma buvo skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad lengvata gavėjui buvo suteikta tada, kai vyko eksporto operacija pagal šią sistemą. Tokiu momentu IV yra atsakinga už išankstinį muitų padengimą finansinio įnašo forma, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Kaip nurodoma pirmiau pateiktoje 51 konstatuojamojoje dalyje, kai muitinės institucijos išduoda eksporto pakrovimo instrukciją, kurioje, inter alia, nurodoma DEPBS kredito suma už tą eksporto operaciją, IV neturi teisės priimti sprendimo dėl subsidijos skyrimo arba atsisakymo ją skirti ir taip pat dėl jos dydžio. Be to, kaip nurodoma toje pačioje konstatuojamojoje dalyje, bet koks DEPBS tarifų pasikeitimas per laikotarpį nuo faktinio eksporto iki DEPBS licencijos išdavimo neturi jokio grįžtamojo poveikio taikomos lengvatos dydžiui. Kaip nurodoma pirmiau pateiktoje 52 konstatuojamojoje dalyje, bendrovės pagal Indijos apskaitos standartus eksporto operacijos etape DEPBS kreditus gali įtraukti į apskaitą kaupiamuoju principu. Pagaliau tai, kad bendrovė žino gausianti subsidiją pagal DEPBS, o kartu ir lengvatas pagal kitas sistemas, jau užtikrina jai palankesnę konkurencinę padėtį, nes dėl gaunamų subsidijų ji gali siūlyti mažesnes kainas.

(62)

Tačiau kompensacinis muitas visų pirma mokamas tam, kad būtų kompensuota žala, patirta dėl nesąžiningos prekybos praktikos, naudojantis neteisėtu konkurenciniu pranašumu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo nuspręsta, kad pagal DEPBS gauta subsidija yra lygi kreditų, gautų už visas eksporto operacijas, įvykdytas pagal šią sistemą per tiriamąjį laikotarpį, sumai.

(63)

Po atskleidimo pateiktose pastabose nebuvo numatyta peržiūrėti tokį apskaičiavimo metodą. Naująjį metodą neseniai jau taikė Europos bendrijos, pavyzdžiui, grafito elektrodų sistemos byloje (7). Be to, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai netrukdo pakeisti tokį metodą. Pirma, naujasis metodas nereikalauja visiškai iš naujo įvertinti sistemos, kuri iš tikrųjų visada buvo kompensuotina. Jis apima tik subsidijos sumos apskaičiavimą, siekiant ją glaudžiau susieti su faktine situacija atitinkamu tiriamuoju laikotarpiu. Antra, šis metodas, inter alia, taikomas, atsižvelgiant į faktus, kuriuos Komisija nustatė per paskutinius tyrimus, pvz., DEPBS kreditų apskaitą kaupiamuoju principu pagal Indijos apskaitos standartus ir galutinių terminų de facto netaikymą tokiems kreditams pagal EXIM politiką. Be to, po atskleidimo pateiktos pastabos patvirtino, kad eksporto operacijos vykdymo pagal šią sistemą metu eksportuotojas turėjo neatšaukiamą teisę į DEPBS kreditus. Tačiau šis momentas yra lemiamas, nustatant gautos lengvatos dydį pagal pateiktą 61 konstatuojamąją dalį, o ne paskesnį jos panaudojimą, nes tokią teisę turintis eksportuotojas finansiškai jau yra pranašesnis.

(64)

Skirtingai nei nurodoma kai kurių eksportuojančių gamintojų pateiktose pastabose, nustatant kompensuotino DEPBS kredito sumą, reikėjo atsižvelgti net į DEPBS kreditą eksportuojamam produktui, išskyrus aptariamą produktą. Pagal DEPBS nėra numatyta jokia prievolė, ribojanti kreditų naudojimą su konkrečia preke susijusiai žaliavinei medžiagai, importuojamai be muitų. DEPBS kreditai, priešingai, yra laisvai perleidžiami, juos netgi galima parduoti ir naudoti visai be jokių apribojimų importuojamų prekių importui (šiai kategorijai priskiriamos aptariamo produkto žaliavinės medžiagos), išskyrus pagrindines gamybos priemones. Dėl to aptariamam produktui gali būti naudojami visi pagal DEPBS sistemą teikiami kreditai.

(65)

Be to, į DEPBS tarifo sumažinimą po peržiūros tiriamojo laikotarpio negalima atsižvelgti, nes pagrindinio reglamento 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į informaciją, susijusią su laikotarpiu, einančiu po TL, paprastai neatsižvelgiama. Taip pat nėra jokios garantijos, kad ateityje IV padidins DEPBS tarifus.

(66)

Pateikus pagrįstus prašymus, mokesčiai, kuriuos būtinai reikėjo sumokėti, norint gauti subsidiją, buvo išskaičiuoti iš tokiu būdu nustatytų kreditų, siekiant apskaičiuoti subsidijų sumas, kaip skaitiklį, vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtus, pagamintus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šia sistema pasinaudojo penkios bendrovės, gavusios nuo 3,2 % iki 8,0 % subsidijas (žr. lentelę toliau pateiktoje 154 konstatuojamojoje dalyje).

(67)

Išsami informacija apie šias sistemas yra pateikta atitinkamai EXIM-politikos 02–07 ir HOP I 02–07 6 (EOBS) ir 7 (SEZS) skyriuose.

(68)

Išskyrus bendroves, kurios verčiasi tik prekyba, visos įmonės, kurios iš esmės įsipareigoja eksportuoti visas savo pagamintas prekes arba paslaugas, gali steigtis pagal SEZS arba EOBS sistemas. Tačiau pramonės įmonės, skirtingai nei paslaugų ir žemės ūkio sektorių įmonės, norinčios pasinaudoti EOBS, privalo įvykdyti minimalių investicijų į pagrindines priemones reikalavimą (10 milijonų Indijos rupijų).

(69)

SEZS taikoma vietoj ankstesnės Eksporto perdirbimo zonų sistemos (toliau – EPZS). SEZ yra specialiai apibrėžtos neapmuitinamos teritorijos, kurios pagal EXIM-politiką 02–07, prekybos operacijų, muitų ir mokesčių tikslais laikomos užsienio teritorija. 14 SEZ jau veikia, o dar 13 SEZ jau gavo Indijos valdžios institucijų leidimą steigtis.

(70)

Kita vertus, EOB geografiniu požiūriu yra lankstesnės ir gali steigtis bet kurioje Indijos vietoje. Ši sistema papildo SEZS sistemą.

(71)

Prašyme dėl EOB arba SEZ statuso būtina pateikti ateinančių penkerių metų duomenis, inter alia, apie planuojamus produkcijos kiekius, planuojamą eksporto vertę, importo ir vietos reikalavimus. Patvirtinusios prašymą, valdžios institucijos tokią bendrovę informuoja apie susijusias nuostatas ir sąlygas. Sutartis dėl bendrovės statuso pripažinimo pagal SEZ arba EOB sistemą galioja penkerius metus. Ji gali būti atnaujinta papildomiems laikotarpiams.

(72)

Pagrindinis EOB arba SEZ įsipareigojimas, nustatytas EXIM-politikoje 02–07, yra gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta (NFE), t. y. per tiriamą laikotarpį (5 metus) bendra eksporto vertė turi būti didesnė už importuotų prekių bendrą vertę.

(73)

EOB arba SEZ bendrovėms taikomos šios nuolaidos:

(74)

Nors pagal šias abi sistemas taikomos labai panašios koncesijos, yra ir tam tikrų skirtumų. Pavyzdžiui, tik EOB gali būti taikomi 50 % mažesni muitai už vidaus pardavimus (DTA pardavimai), o SEZ bendrovės už tokius pardavimus moka 100 % muitus. EOB bendrovė iki 50 % savo apyvartos gali parduoti vidaus rinkoje ir mokėti tokį sumažintą muitą.

(75)

Bendroves, kurios veikia pagal šias sistemas, kontroliuoja muitinės pareigūnai Muitų įstatymo 65 dalyje nustatyta tvarka.

(76)

Minėtos bendrovės, naudodamos nustatytos formos apskaitos dokumentus, privalo tinkamai įtraukti į apskaitą visų importuojamų medžiagų importą, vartojimą ir panaudojimą bei eksportą, naudodamos nustatytą formą. Šie dokumentai turėtų būti reguliariai pateikiami kompetentingoms institucijoms, jeigu to reikalaujama („ketvirčio ir metinės eilinės ataskaitos“).

(77)

Tačiau „(EOB arba SEZ bendrovė) neprivalo kiekvienos importo siuntos susieti su savo eksportu, perleidimais kitoms įmonėms, DTA pardavimais arba atsargomis“, HOP I 10.2 priedo 02–07 14-I priedo 10.2 straipsnio ir 14-II priedo 13.2 straipsnio dalis.

(78)

Vidaus rinkoje parduodamų prekių išsiuntimą ir apskaitą kontroliuoja pačios bendrovės. EOB eksporto siuntas prižiūri nuolatinis EOB muitinės arba akcizų pareigūnas. Bendrovė privalo atlyginti IV tokiam nuolatiniam muitinės pareigūnui mokamą atlyginimą.

(79)

HOP I 02–07 14-II priedo 29 straipsnio dalyje nurodoma, kad, „jeigu nenustatyta kitaip, SEZ bendrovės pačios kontroliuoja visų rūšių veiklą, kurią jos vykdo šioje zonoje, įskaitant prekių eksportą ir reimportą“. Tai reiškia, kad muitinė neatlieka jokių įprastinių SEZ įmonės eksporto siuntų patikrinimų.

(80)

Šioje byloje EOBS sistema naudojosi vienas iš bendradarbiaujančių eksportuotojų. Kadangi SEZ sistema niekas nesinaudojo, tai kompensavimo, susijusio su šia sistema, analizuoti nereikia. EOBS sistema buvo taikoma bendradarbiaujančio eksportuotojo žaliavų ir pagrindinių gamybos priemonių importui be muitų, prekių pirkimui šalyje, nemokant akcizo bei pardavimo mokesčio kompensavimui, taip pat dalies savo produkcijos pardavimui vidaus rinkoje. Tai reiškia, kad jis pasinaudojo visomis lengvatomis, išdėstytomis pirmiau pateiktos 73 konstatuojamosios dalies i–iv punktuose. Aptariamas eksportuotojas taip pat pasinaudojo nuostatų dėl atleidimo nuo pajamų mokesčio teikiamomis lengvatomis pagal EOBS sistemą. Tačiau, kadangi minėtas atleidimas nuo pajamų mokesčio priskiriamas plačiau taikomai atleidimo nuo pajamų mokesčio sistemai, jis bus analizuojamas toliau pateiktose 117 ir 118 konstatuojamosiose dalyse.

(81)

Savo pastabose vienas eksportuojantis gamintojas nurodė, kad EOBS yra kompensuotina tik tuo atveju, jeigu muitai, sumokėti už vidaus pardavimus, neapima visos importo muitų sumos, sumokėtos už žaliavines medžiagas, naudojamas šalyje parduodamai produkcijai gaminti, kurios leidžiama nemokėti („per didelės sumos grąžinimas“). Šis eksportuotojas mano, kad EOBS, kuri tariamai yra panaši į EB įvežimo perdirbti sistemą, taikoma tikrinimo sistema atitinka pagrindinio reglamento I, II ir III priedų nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, jis tvirtino, kad Indijos valdžios institucijos iš tikrųjų nereikalauja siuntų susieti su žaliavinėmis medžiagomis ir iš jų gaminamomis eksportuojamomis prekėmis (žr. 77 konstatuojamąją dalį), nes to nereikalauja pagrindinis reglamentas ir PPO susitarimas dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – ASCM), užtikrinant veiksmingą tikrinimo sistemą. Be to, eksportuotojas nurodė jo bendrovės naudojamą vidaus siuntų registravimo sistemą, kurioje pateikiama sąnaudas ir produkciją susiejanti informacija. Šis eksportuotojas taip pat nurodė, kad jo vidaus pardavimai sudarė mažiau nei 5 % jo pardavimų peržiūros TL. Jis tvirtino, kad IV reguliariai tikrina mėnesio pardavimų mokesčio deklaracijas, o to pakanka, kad būtų įvykdyti pagrindiniame reglamente nustatyti tikrinimo reikalavimai.

(82)

Be to, minėtasis eksportuotojas teigė, kad (i) atliekant skaičiavimus, reikėtų naudoti ne žaliavinių medžiagų, importuotų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kaip nurodoma šios EOB metinės eilinės ataskaitos 19 konstatuojamojoje dalyje, o žaliavinių medžiagų kiekį, sunaudotą per šį laikotarpį, kuris nurodytas tos pačios ataskaitos 20 konstatuojamojoje dalyje, o (ii) paskirstymo laikotarpis, susijęs su muitais, sutaupytais už importuotas pagrindines gamybos priemones, turėtų būti nustatomas pagal konkrečios bendrovės nusidėvėjimo laikotarpį, o ne pagal vidutinį nusidėvėjimo laikotarpį, taikomą visiems eksportuojantiems gamintojams. Taip pat tas pats eksportuotojas tvirtino, kad pridedamas palūkanas (komercinę palūkanų normą, galiojančią Indijoje peržiūros TL) reikėtų sumažinti iki svertinės vidutinės palūkanų normos, kuri buvo taikoma šios EOB steigimo metu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(83)

EOB atleidimas nuo dviejų rūšių importo muitų („pagrindinio muito“ ir „specialaus papildomo muito“) ir pardavimo mokesčio kompensavimas yra IV finansiniai įnašai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Vyriausybė praranda pajamas, kurias ji gautų, jeigu ši sistema nebūtų taikoma. Tai reiškia, kad EOB gavo subsidiją, nurodytą pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, nes ji išsaugojo savo likvidumą nemokėdama muitų, kurie paprastai mokami, ir gaudama kompensaciją už sumokėtą pardavimo mokestį.

(84)

Tačiau atleidimas nuo akcizo ir jo importo muito ekvivalento („papildomo muito“) nebuvo susijęs su pajamų, gaunamų kitais atvejais, praradimu. Akcizą ir papildomą muitą, jeigu jie sumokami, galima naudoti kaip kreditą būsimiems muito įsipareigojimams (vadinamasis „CENVAT mechanizmas“) įvykdyti. Dėl to šie muitai nėra galutiniai. Naudojant CENVAT – kredito mechanizmą, galutinis muitas nustatomas tik pridėtinei vertei, bet ne žaliavinėms medžiagoms.

(85)

Tai reiškia, kad tik atleidimas nuo pagrindinio muito ir specialaus papildomo muito bei pardavimo mokesčio kompensavimas laikomi subsidijomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnį. Pagal įstatymą jie priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir dėl to laikomi individualiais bei ir kompensuotinais pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą. EOB eksporto tikslas, nurodytas EXIM-politikos 02–07 6.1 straipsnio dalyje, yra conditio sine qua non, norint gauti mokesčių lengvatų.

(86)

Be to, subsidijos negali būti laikomos leistinomis muitų grąžinimo sistemomis arba pakaitinėmis muitų grąžinimo sistemomis, kurios nurodytos pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, neatsižvelgiant į tai, kad vienas eksportuotojas savo pastabose tvirtino priešingai. Jos neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo h ir i punktuose, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Tariamas EOBS ir EB įvežimo perdirbti sistemos panašumas šiuo atveju nėra svarbus, nes šis tyrimas EB sistemos netaikomas.

(87)

Jeigu pardavimo mokesčio kompensavimo ir atleidimo nuo importo muito nuostatos taikomos pagrindinėms gamybos priemonėms pirkti, jos neatitinka leistinų muito grąžinimo sistemų taisyklių, nes prekės gamyboje nesunaudojamos, kaip reikalaujama I priedo h (pardavimo mokesčio kompensavimas) ir i (importo muitų grąžinimas) punktuose. Minėtasis eksportuotojas šiai analizei nepritarė. Jo nuomone, pagrindinės gamybos priemonės gamybai yra būtinos ir dėl to jų negalima per se neįtraukti į leistiną muitų grąžinimo sistemą. Tačiau aiškiai suformuluoti I priedo h ir i punktai tokio argumentavimo neatspindi. Pagrindinės gamybos priemonės gamybai naudojamos, tačiau nesuvartojamos. Dėl to minėtas argumentas buvo atmestas.

(88)

Be to, atsižvelgiant į kitas šios sistemos teikiamas lengvatas, nepaisant kruopščios minėto eksportuotojo pateiktų pastabų analizės, buvo patvirtinta, kad IV netaiko veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kuri padėtų išsiaiškinti, ar žaliavos, įsigytos nemokant muitų arba pardavimo mokesčio, buvo suvartotos eksportuojamos prekės gamybai ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o kai taikomos pakaitinės muitų grąžinimo sistemos, to paties reglamento III priedo II dalies 2 punktas).

(89)

EOB vidaus rinkoje gali parduoti didelę dalį savo produkcijos, kuri sudaro ne daugiau kaip 50 % jos metinės apyvartos. Dėl to įstatymas neįpareigoja eksportuoti visos pagamintos produkcijos. Be to, dėl pačios įmonės atliekamos kontrolės šių vidaus operacijų neprižiūri ir nekontroliuoja Vyriausybės pareigūnai. Dėl šios priežasties Indijos valdžios institucijos netikrina EOB patalpų, skirtų laikyti prekėms, už kurias nesumokėti muitai. Tačiau tokiu atveju padidėja papildomo tikrinimo elementų, tokių kaip ryšio tarp neapmuitinamų žaliavų ir iš jų pagamintų eksportuojamų prekių kontrolė, svarba, kad taikomą sistemą būtų galima laikyti muitų grąžinimo tikrinimo sistema. Buvo nuspręsta, kad EOB, kuriai taikomas šis tyrimas, vidaus rinkoje pardavė ne 50 %, o tik apie 5 % savo metinės apyvartos TL. Tačiau tai neturi jokio poveikio bendresniam taikomos tikrinimo sistemos pakankamumo įvertinimui.

(90)

Kalbant apie kitus tikrinimo etapus, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip minėta pirmiau pateiktoje 77 konstatuojamojoje dalyje ir patvirtinta eksportuotojo pastabose, iš EOB de jure niekada nereikalaujama kiekvieną importuojamų prekių siuntą susieti su atitinkamos pagamintos prekės galutine paskirtimi. Tačiau tik patikrinusios tokią siuntą, Indijos institucijos gautų pakankamai informacijos apie galutinę žaliavinių medžiagų paskirtį ir galėtų patikrinti, ar atleidimai nuo muitų arba pardavimo mokesčio neviršija eksportuojamos produkcijos sąnaudų. Pačios bendrovės kontroliuojamų vidaus pardavimų mėnesio mokesčių deklaracijų, kurias reguliariai tikrina Indijos valdžios institucijos, nepakanka. Bendrovės vidaus sistemos, dėl kurių EXIM politikoje nėra numatyta jokios teisinės prievolės, pvz., siuntų registravimo sistemos, taip pat negali pakeisti tokio pagrindinio reikalavimo dėl muitų grąžinimo tikrinimo sistemos. Be to, muitų grąžinimo tikrinimo sistemą turi sukurti ir įgyvendinti Vyriausybė. Informacinės sistemos sukūrimo negalima palikti kiekvienos aptariamos individualios bendrovės nuožiūrai. Bendrovės ir IV, kurių Indijos valdžios institucijos prašė pateikti audito ataskaitas, jų nepateikė ir nenurodė priežasčių. Atsižvelgiant į tai, buvo patvirtinta, kad, kadangi Indijos EXIM politikoje tiesiogiai nereikalaujama sąnaudų susieti su pagaminta preke, IV netaikė jokio veiksmingo kontrolės mechanizmo, kad nustatytų, kokios medžiagos buvo sunaudotos eksportuojamai prekei gaminti ir kokiais kiekiais.

(91)

IV neatliko papildomo patikrinimo pagal faktines sąnaudas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas), ir neįrodė, kad nebuvo grąžintos per didelės sumos. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad toks papildomas patikrinimas iš tikrųjų turi įvykti prieš patikrinimą vietoje tyrimo metu, kad, atliekant pastarąjį patikrinimą, jeigu manoma, kad jis reikalingas, būtų galima atsižvelgti į pirmiau nurodyto papildomo patikrinimo išvadas pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalyje ir 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

(92)

Kai nėra leistinos muitų grąžinimo sistemos arba pakaitinės muitų grąžinimo sistemos, kompensuotina subsidija laikomas visų importo muitų (pagrindinio muito ir specialaus pagrindinio muito), kurie paprastai mokami importavimo metu, grąžinimas ir pardavimo mokesčio kompensavimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(93)

Eksportuotojo prašymas atsižvelgti tik į muitų sumą ir sutaupytus pardavimo mokesčius, kurie buvo susiję su žaliavinėmis medžiagomis, sunaudotomis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, buvo atmestas. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį subsidija gaunama jau tada, kai perkant žaliavines medžiagas, nemokamas muitas arba pardavimo mokestis, nes šiame etape muitai paprastai turi būti mokami.

(94)

Subsidijos suma eksportuotojui, kuris naudojosi EOBS sistema, buvo skaičiuojama pagal nesumokėtus importo muitus (pagrindinį muitą ir specialų papildomą muitą) už medžiagas, importuotas gamybos sektoriui, t. y. pagrindinius vaistus ir tarpines prekes, taip pat pagal šiam sektoriui kompensuotą pardavimo mokestį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš minėtos sumos buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta pagrindinio farmacijos sektoriaus (toliau – sektorius) eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į perdirbtus, pagamintus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. Apskaičiuotas subsidijų skirtumas sudarė 29,6 %.

(95)

Skirtingai nei žaliavos, pagrindinės gamybos priemonės fiziškai neįeina į galutinių prekių sudėtį. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, tiriamai bendrovei suteikta nauda buvo apskaičiuojama pagal muito, nesumokėto už importuotas pagrindines gamybos priemones, sumą, paskirstytą per laikotarpį, kuris atspindi normalų tokių pagrindinių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį aptariamo produkto gamybos sektoriuje. Toks normalus nusidėvėjimo laikotarpis buvo nustatytas pagal nusidėvėjimo laikotarpių svertinį vidurkį, taikomą visiems eksportuojantiems gamintojams. Tiriamos EOB prašymas taikyti konkrečios bendrovės taikomą nusidėvėjimo laikotarpį buvo atmestas, nes „normalus“ yra ne „individualaus“, o „orientacinio vidurkio“ sinonimas. Vadinasi, apskaičiuota suma, kuri po to priskiriama peržiūros tiriamuoju laikotarpiui, buvo pakoreguota, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad atspindėtų subsidijos vertę per tam tikrą laikotarpį ir taip būtų nustatyta aptariamos sistemos nauda gavėjui. Pridedamų palūkanų suma buvo apskaičiuojama pagal komercinę palūkanų normą, galiojusią Indijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Minėto eksportuotojo prašymu naudojant vidutinę palūkanų normą, skaičiavimo rezultatas nepasikeitė, t. y. subsidijos skirtumas liko toks pat. Mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją, buvo išskaičiuoti iš šios sumos pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta tvarka, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ši subsidijos suma buvo paskirstyta šio sektoriaus eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į perdirbtus, pagamintus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. Apskaičiuotas subsidijų skirtumas buvo lygus 1,3 %.

(96)

Tai reiškia, kad bendras subsidijų skirtumas aptariamai bendrovei pagal EOBS sudaro 30,9 %.

(97)

Išsamus EPCGS apibūdinimas pateiktas EXIM-politikos 02–07 5 skyriuje ir HOP I 02–07 5 skyriuje.

(98)

Šia sistema gali naudotis gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai, kurie yra susiję su remiančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais.

(99)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą bendrovė gali importuoti pagrindines gamybos priemones (naujas pagrindines gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir panaudotas iki 10 metų senumo pagrindines gamybos priemones) ir mokėti už jas sumažintą muitą. Tuo tikslu, pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, IV išduoda EPCGS licenciją. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią sistemą visoms pagrindinėms gamybos priemonėms, importuojamos pagal šią sistemą, numatyta taikyti sumažintą 5 % muito normą. Iki 2000 m. kovo 31 d. buvo taikoma faktinė 11 % muito norma (įskaitant 10 % pridėtinį mokestį), o vertingų prekių importui – nulinė muito norma. Vykdant eksporto prievolę, importuojamas pagrindines gamybos priemones būtina naudoti tam tikram eksportuojamų prekių kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį.

(100)

EPCGS licencijos turėtojas pagrindines gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietinis pagrindinių gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti muitais neapmokestinamų komponentų, reikalingų tokios pagrindinėms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietinis gamintojas gali prašyti, kad jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos už pagrindinių gamybos priemonių tiekimą EPCGS licencijos turėtojui.

(101)

Savo pastabose IV ir vienas eksportuojantis gamintojas nurodė, kad: i) suinteresuotos šalys nebuvo tinkamai informuotos apie pagrindinėms gamybos priemonėms taikomą nusidėvėjimo laikotarpį; ir ii) nebuvo pakankamai išsamiai paaiškinta, kodėl, skaičiuojant kompensuotiną subsidijos sumą, buvo pridėtos palūkanos ir nebuvo nurodytas jų dydis.

(102)

Pagal EPCGS sistemą skiriamos subsidijos yra nurodytos pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas IV finansiniu įnašu, nes ši koncesija sumažina IV pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti, jeigu minėtoji sistema nebūtų taikoma. Be to, muito sumažinimas yra naudingas eksportuotojui, nes importavimo metu sutaupyti muitai pagerina jo likvidumą.

(103)

EPCGS sistema pagal įstatymą priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, nes šių licencijų negalima gauti, neprisiėmus eksporto įsipareigojimo. Dėl to ji laikoma individualia ir kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(104)

Galiausiai šios sistemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį. Tokios leistinos sistemos neapima pagrindinių gamybos priemonių, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes pagrindinės gamybos priemonės nesuvartojamos, gaminant eksportuojamas prekes.

(105)

Subsidijos suma buvo apskaičiuojama pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pagal muitą, nesumokėtą už importuotas pagrindines gamybos priemones, paskirstytą per laikotarpį, kuris atspindi tokių pagrindinių gamybos priemonių normalų nusidėvėjimo laikotarpį antibiotikų sektoriuje. Pagal įsitvirtinusią praktiką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama peržiūros tiriamuoju laikotarpiui, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos naudos vertė per tam tikrą laikotarpį. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinė palūkanų norma, galiojusi Indijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją, buvo išskaičiuoti iš šios sumos pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta tvarka, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta šio sektoriaus eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į perdirbtus, pagamintus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šia sistema pasinaudojo keturios bendrovės. Jų gautos subsidijos buvo nedidelės.

(106)

Kadangi šioje byloje EPCGS nebus kompensuojama, atsakyti į tam tikras pastabas po atskleidimo nebūtina.

(107)

Šios sistemos išsamus apibūdinimas pateiktas Indijos rezervų banko (toliau – RBI) Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 5/04.02.02/2002–03 (Eksporto kreditai užsienio valiuta) ir Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 4/04.02.02/2002–03 (Eksporto kreditai rupijomis), kuris yra skirtas visiems komerciniams Indijos bankams.

(108)

Šia sistema gali naudotis gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai.

(109)

Pagal šią sistemą RBI privaloma tvarka nustato maksimalią eksporto kreditų palūkanų normą Indijos rupijomis arba užsienio valiuta, kurią komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui, „kad eksportuotojams būtų skiriami kreditai už tarptautiniu lygiu konkurencines palūkanų normas“. ECS sudaro dvi posistemės, tai yra Eksporto kreditų sistema, taikoma prekėms prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri apima kreditus, teikiamus eksportuotojui prekių pirkimo perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant prekes, ir Eksporto kreditų sistema, taikoma prekėms po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. RBI reikalauja, kad bankai tam tikrą dalį savo grynojo bankinio kredito skirtų eksportui finansuoti.

(110)

Pagal minėtus RBI pagrindinius aplinkraščius eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus, kuriems taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų (kreditų grynaisiais) palūkanų normomis, kurios nustatomas tik pagal rinkos sąlygas. Šiuo atžvilgiu Pagrindiniame aplinkraštyje dėl eksporto kreditų rupijomis nurodoma, kad „kreditų, išmokėtų eksportuotojams šiame aplinkraštyje nustatyta tvarka, aukščiausios palūkanų normos yra mažesnės už maksimalias skolinimo palūkanų normas, kurios paprastai taikomos kitiems skolininkams, ir dėl to, šia prasme laikomos koncesinėmis.“ Gerus kredito reitingus turinčioms bendrovėms palūkanų normų skirtumas gali būti sumažintas. Iš tikrųjų aukštus reitingus turinčios bendrovės gali gauti eksporto kreditus ir kreditus grynaisiais vienodomis sąlygomis.

(111)

Savo pastabose du eksportuotojai, pasinaudoję šios sistemos teikiamomis lengvatomis, tvirtino, kad ECS nėra kompensuotina subsidija. Jų nuomone, i) kompensuotinai subsidijai turi būti pervestos valstybinės lėšos; ii) ECS kreditų palūkanų normos nustatomos pagal rinkos sąlygas, nes įvairūs komerciniai bankai siūlo labai skirtingas palūkanų normas; ir iii) palūkanų normos už kreditus grynaisiais yra aukštesnės už eksporto kreditų palūkanų normas, nes eksporto finansavimas yra ne toks rizikingas („tiesiogiai vykdomas“), o eksporto kreditų užsienio valiuta atveju dėl to, kad laisvai konvertuojamų užsienio valiutų infliacija tariamai buvo mažesnė už Indijos nacionalinės valiutos infliaciją, ir tai, minėtų eksportuotojų nuomone, turėjo poveikį palūkanų normoms.

(112)

Be to, vienas eksportuotojas, nepateikęs jokio naujo subsidijos skirtumo apskaičiavimo, teigė, kad skaičiavimams reikėtų naudoti kitų bankų palūkanų normas ir, bet kuriuo atveju, tik mažiausias eksporto kreditų ir kreditų grynaisiais palūkanų normas, kurios buvo naudojamos palyginimo tikslais, išskyrus bankus, kurie, kaip paaiškėjo patikrinimo vietoje metu, buvo skolinantys bankai. Kitas eksportuotojas, nepateikęs jokių įrodymų, tvirtino, kad paskolos sumą reikėtų sumažinti 25 %, nes ši dalis tariamai lygi nuosavam kapitalui, nors sąskaitose ji įrašoma į užsienio kapitalą.

(113)

Pirma, ECS kreditų lengvatinės palūkanų normos, nustatytos RBI pagrindiniuose aplinkraščiuose, kurie minimi 107 konstatuojamojoje dalyje, gali sumažinti eksportuotojo palūkanų išlaidas, skirtingai nuo išlaidų kreditams, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas, ir šiuo atveju yra lengvata, kuria pasinaudojo eksportuotojas, kaip nurodoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Išvada dėl lengvatos naudos buvo padaryta tik tų bendradarbiaujančių eksportuotojų, kuriuos tiriant buvo nustatyta, jog minėti palūkanų skirtumai egzistuoja, atžvilgiu. Skirtingai, nei nurodyta pirmiau išdėstytose pastabose, tokių palūkanų normų skirtumų negalima paaiškinti vien tik komercinių bankų veikla rinkoje. Eksporto finansavimas nėra per se saugesnis už vidaus finansavimą. Iš tikrųjų jis laikomas rizikingesnis, o tam tikram kreditui reikalingo užstato dydis, kad ir koks būtų finansavimo objektas, tėra paprasčiausias komercinis sprendimas, kurį priima tam tikras komercinis bankas. Įvairių bankų taikomų palūkanų normų skirtumai yra RBI metodologijos, reikalaujančios nustatyti maksimalias skolinimo palūkanų normas kiekvienam komerciniam bankui individualiai, taikymo rezultatas. Be to, jeigu ne RBI pagrindiniai aplinkraščiai, komerciniai bankai nebūtų įpareigoti eksporto finansavimo skolintojams perduoti jokių ir galbūt palankesnių palūkanų normų už eksporto kreditus užsienio valiuta. Apibendrinant atsakymą į minėtas pastabas, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad RBI pagrindinių aplinkraščių tikslas yra teikti eksporto finansavimą, taikant „tarptautiniu lygiu konkurencines palūkanų normas“, o pats RBI eksporto kreditų palūkanų normas laiko „koncesinėmis“. Antra, ir neatsižvelgiant į tai, kad lengvatinius kreditus pagal ECS sistemą teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra Vyriausybės finansinis įnašas, nurodytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies iv punkte. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nei pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies iv papunktyje, nei ASCM nenustatyta, kad skiriant subsidiją, nereikalaujama mokesčio už valstybines sąskaitas, pvz., IV kompensacijų komerciniams bankams, tokiu atveju pakanka tik Vyriausybės nurodymo atlikti funkcijas, išvardytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies i, ii arba iii papunkčiuose. RBI yra valstybės įstaiga, ir dėl to jai taikomas „Vyriausybės“ apibrėžimas, pateiktas pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje. RBI 100 % priklauso Vyriausybei, siekia valstybinės politikos tikslų, pvz., pinigų politikos, o jo vadovybę skiria IV. RBI vadovauja privačioms įstaigoms, nes komerciniai bankai privalo laikytis sąlygų, inter alia, nustatytų RBI pagrindiniuose aplinkraščiuose dėl eksporto kreditų maksimalių palūkanų normų ir RBI nuostatų, reikalaujančių, kad komerciniai bankai dalį savo bankinių kreditų skirtų eksportui finansuoti. Šis reikalavimas įpareigoja komercinius bankus atlikti funkcijas, nurodytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, šiuo atveju susijusias su paskolomis lengvatinio eksporto finansavimo forma. Toks tiesioginis lėšų perleidimas paskolų forma pagal tam tikras sąlygas paprastai būtų pavedamas Vyriausybei, o šiuo atveju taikoma praktika dėl nesuprantamų priežasčių skiriasi nuo kitų šalių Vyriausybių atliekamų funkcijų, nurodytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Ši subsidija laikoma individualia ir kompensuotina, nes lengvatinės palūkanų normos gali būti taikomos tik eksporto operacijoms finansuoti, ir dėl to priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte.

(114)

Subsidijos suma buvo apskaičiuojama, atsižvelgiant į skirtumą tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kurios buvo taikomos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, ir sumos, kurią būtų reikėję mokėti, jeigu palūkanų normos būtų taikomos konkrečios bendrovės naudojamiems įprastiniams komerciniams kreditams. Ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant, nebuvo atsižvelgta į pagamintus, perdirbtus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. Pavėluotas vieno eksportuotojo prašymas patikros vietoje metu tikrinto kredito sumą sumažinti 25 %, nes šią jos dalį sudaro nuosavos lėšos, nors prieš minėtą patikrą ir net per ją apie tai nebuvo užsiminta, buvo nepagrįstas ir dėl to jis negali būti patenkintas. Reikalavimą dėl naujos informacijos apie skolinančius bankus naudojimo vietoj patikros vietoje metu pateiktos informacijos taip pat reikia atmesti, nes tokia informacija buvo pateikta pavėluotai ir ji nepatikrinta. Bet kuriuo atveju šis eksportuotojas nepagrindė savo teiginio, kad tik eksporto finansavimą jis gavo iš komercinių bankų pačiomis palankiausiomis sąlygomis. ECS sistemos lengvatomis pasinaudojo šešios bendrovės. Jos gavo iki 2,3 % subsidijas.

(115)

Buvo nustatyta, kad keturi tiriami eksportuotojai buvo iš dalies atleisti nuo pajamų mokesčio už pelną, gautą iš eksporto pardavimų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Šio atleidimo teisinis pagrindas yra išdėstytas ITA 80HHC dalyje.

(116)

Ši ITA nuostata buvo panaikinta nuo 2005–2006 ataskaitinių metų (t. y. finansinių metų nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d.) ir vėliau. Atsižvelgiant į tai, pagal ITA 80HHC po 2004 m. kovo 31 d. jokiam pareiškėjui lengvatos nebetaikomos. Nors peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šia sistema pasinaudojo keturi tiriami eksportuotojai, tačiau po to ši sistema buvo panaikinta, ir dėl to ji yra nekompensuotina pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį.

(117)

Atleidimas nuo viso pajamų mokesčio už pelną iš eksporto pardavimų, taikomas naujai įmonei, įsteigtai SEZ, laisvosios prekybos zonai, elektroninės kompiuterių aparatinės įrangos technologijų parkui, programinės įrangos technologijų parkui (ITA 10A dalis) arba naujai įsteigtai EOB (ITA 10B dalis) per pirmuosius dešimt gamybos metų, galioja iki 2010 m. kovo 31 d.

(118)

Per pastaruosius dešimt metų ITA 10B nustatytomis lengvatomis nuo 1993–1994 finansinių metų pasinaudojo viena bendrovė. Dėl šios priežasties nuo 2003–2004 finansinių metų ir vėliau ji nebetenka teisės naudotis lengvatomis, nustatytomis ITA 10B dalyje. Dėl to pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį aptariama sistema šioje byloje nebus kompensuojama.

(119)

Išsamus ITIRAD apibūdinimas pateiktas ITA 35(2AB) dalyje.

(120)

Šia sistema gali naudotis bendrovės, kurių verslas yra susijęs su biotechnologijomis arba vaistais, vaistų pramonės gaminiais, chemikalais, elektroniniais prietaisais, kompiuteriais ir programine įranga, telekomunikacijų įrenginiais, malūnsparniais, orlaiviais arba kitais gaminiais ar prietaisais.

(121)

Skaičiuojant pajamų mokestį, iš bet kurių vidaus mokslo tyrimų ir taikomosios veiklos išlaidų (kitoms nei išlaidos žemei ir pastatams), kurias patvirtina IV mokslo ir pramonės tyrimų departamentas, leidžiama išskaičiuoti 150 % de facto patirtų išlaidų dydžio sumą. Tai reiškia, kad išskaičiavus 50 % tariamų išlaidų (t. y. faktiškai nepatirtų išlaidų), pajamų mokesčio bazė, o kartu ir pajamų mokesčio suma dirbtinai sumažėja.

(122)

Vienas eksportuotojas, kuris pasinaudojo šios sistemos lengvatomis, savo pastabose nurodė, kad ši sistema neturėtų būti kompensuojama, nes (i) nors ITIRAD taikoma tik tam tikriems sektoriams, ji nelaikoma individualia pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį, taip pat ja gali naudotis visos šių sektorių įmonės, ir (ii) išlaidoms, patirtoms po 2005 m. kovo 31 d. pagal ITA 35(2AB) dalies (5) ITA poskyrį, ši sistema netaikoma.

(123)

Subsidijos, skiriamos pagal ITIRAD sistemą, yra nurodytos pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Dirbtinis pajamų mokesčio bazės sumažinimas, nurodytas ITA 35(2AB) dalyje, laikomas IV finansiniu įnašu, nes dėl jo sumažėja IV pajamos iš pajamų mokesčio, kurias ji kitais atvejais turėtų gauti. Be to, pajamų mokesčio sumažinimas yra naudingas bendrovei, nes padidina jos likvidumą.

(124)

IV tvirtino, kad teisė naudotis ITIRAD lengvatomis yra pagrįsta objektyviais kriterijais, ir dėl to ši sistema nėra individuali. Šį teiginį ji pakartojo pateikdama pastabas, bet jo nepagrindė. Tačiau ITA 35(2AB) dalyje aiškiai nustatyta, kad ITIRAD de jure yra individuali sistema, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte, ir dėl to yra kompensuotina. Teisės naudotis šia sistema nereglamentuoja pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punkte išdėstyti objektyvūs kriterijai. Šios sistemos lengvatomis gali naudotis tik tam tikri pramonės sektoriai, išvardyti pirmiau pateiktoje 120 konstatuojamojoje dalyje; IV šią sistemą taikė ne visiems sektoriams. Skirtingai, nei buvo nurodyta vieno eksportuotojo pateiktose pastabose, toks apribojimas laikomas individualiu, nes pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta „sektorių grupės“ sąvoka vartojama kaip sektoriams taikomų apribojimų sinonimas. Šis apribojimas nėra ekonominio pobūdžio ir taikomas horizontaliai, tai yra darbuotojų skaičiui arba įmonės dydžiui.

(125)

Be to, tvirtinimas, kad išlaidoms, patirtoms po 2005 m. kovo 31 d., ši sistema netaikoma, nereiškia, kad ji nėra kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį. Tai, kad ši sistema jau buvo panaikinta tuo metu, kai buvo daromos galutinės peržiūros tyrimo išvados, taip pat ir tai, kad eksportuotojas daugiau nebesinaudos ITIRAD lengvatomis, nebuvo patvirtinta. Priešingai, ITIRAD buvo taikoma visą 2005–2006 m. laikotarpį (t. y. 2004–2005 finansiniais metais) ir sudarė galimybes ir toliau naudotis jos teikiamomis lengvatomis. Be to, eksportuotojas nepagrindė savo teiginio, kad IV neketina pratęsti šios sistemos taikymo laikotarpio. Iš tikrųjų šios sistemos taikymas jau buvo pratęstas anksčiau (8). Nėra jokių įrodymų, kad jos taikymas nebus pratęstas būsimu Finansų įstatymu, ypač dėl to, kad IV nei per konsultacijas, nei pastabose po atskleidimo nieko neužsiminė apie tai, kad nuo 2005 m. kovo 31 d. ši sistema i) nebegalios arba ii) bus pakeista panašia nuostata dėl pajamų mokesčio lengvatos.

(126)

Subsidijos suma buvo apskaičiuojama pagal pajamų mokesčio, mokėtino už peržiūros tiriamąjį laikotarpį, skirtumą taikant ITA 35(2AB) dalies nuostatą ir jos netaikant. Ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta peržiūros tiriamajam laikotarpiui kaip atitinkamas vardiklis pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, nes ši subsidija yra susijusi su visais vidaus ir eksporto pardavimais ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į perdirbtus, pagamintus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. Vadinasi, vienai bendrovei, kuri pasinaudojo ITIRAD sistemos lengvatomis, buvo apskaičiuotas 1,5 % subsidijų skirtumas.

(127)

Gujarato ir Pendžabo valstijose pramonės įmonėms, turinčioms teisę naudotis šiomis sistemomis, taikomos lengvatos atleidimo nuo pardavimo ir pirkimo mokesčių ir (arba) šių mokesčių atidėjimo forma, skatinant ekonomiškai atsilikusių sričių pramonės plėtrą šiose valstijose. Kadangi minėtos sistemos yra beveik identiškos, jos vertinamos kartu.

(128)

Tų sistemų, kurias taiko Gujarato Vyriausybė (toliau – GV) ir Pendžabo Vyriausybė (toliau – PV) išsamūs apibūdinimai atitinkamai pateikiami 1990 m. spalio 16 d. GV Nutarime Nr. INC-1090–1023-(2)-I(GR) Nr. 2 ir 1996 m. kovo 20 d. PV Nutarime Nr. 15/43/96–5IB/2238.

(129)

Šių sistemų teikiamomis lengvatomis gali naudotis bendrovės, kurios steigia naują pramonės įmonę arba vykdo jau veikiančios pramonės įmonės plataus masto plėtrą ekonomiškai atsilikusiose srityse. Tačiau yra sudaryti išsamūs tokios teisės neturinčių sektorių sąrašai, kuriuose nurodytoms bendrovėms, atliekančioms tam tikrų sričių operacijas, draudžiama naudotis tokiomis lengvatomis.

(130)

Pagal šias sistemas bendrovės privalo investuoti į atsilikusias sritis. Šios sritys, tai yra minėtose dviejose valstijose esantys tam tikri teritoriniai vienetai, kurie pagal jų ekonominį išsivystymą skirstomi į įvairias kategorijas, bet kurioms sritims tokias sistemas draudžiama taikyti. Pagrindiniai lengvatų dydžio nustatymo kriterijai yra investicijų suma ir sritis, kurioje veikia arba bus įsteigta įmonė.

(131)

Lengvatos gali būti taikomos bet kuriuo metu, nes prašymams dėl lengvatų pateikti ir kiekybiniams kriterijams įvykdyti jokių terminų nėra nustatyta.

(132)

Savo pastabose du eksportuotojai, kuriems buvo suteiktos lengvatos pagal IIS, nurodė, kad i) IIS nėra eksporto subsidija; ii) tai tik kompensacija už išlaidas, papildomai patirtas dėl to, kad nurodytose atsilikusiose srityse nėra tam tikros infrastruktūros; ir iii) vienam eksportuotojui lengvatos pagal šią sistemą nebetaikomos nuo 2003 m. liepos 5 d.

(133)

Subsidijos, skiriamos pagal šias sistemas, yra nurodytos pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Jos laikomos atitinkamais GV ir PV finansiniais įnašais, nes šiuo atveju lengvatos buvo suteiktos atleidimo nuo pardavimo ir pirkimo mokesčio forma ir dėl jų sumažėjo pajamos iš mokesčių, kuriuos būtina mokėti kitais atvejais. Be to, šios lengvatos duoda bendrovei naudos, taigi pagerina jos finansinę padėtį, nes ji nemoka mokesčių, kuriuos reikia mokėti, kai tokios sistemos netaikomos.

(134)

Be to, šios sistemos taikomos konkrečiam regionui, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 straipsnio 3 dalyje, nes jomis gali naudotis tam tikros bendrovės, investavusios savo kapitalą į tam tikras nurodytas geografines sritis, priklausančias aptariamų valstijų jurisdikcijai. Jomis negali naudotis minėtoms sritims nepriklausančios bendrovės, o lengvatos dydis diferencijuojamas pagal atitinkamą sritį.

(135)

IV tam nepritarė. Pirma, ji tvirtino, kad tarptautinei prekybai per se netaikomas pardavimo mokestis, ir tai jau numatyta Indijos konstitucijoje. IV toliau tvirtino, jog dėl tokių sistemų neprarandama jokių pajamų, kurios gaunamos kitais atvejais iš eksporto operacijų, ir dėl to jos neturėtų būti kompensuojamos. Tačiau ši sistema nėra eksporto subsidija pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ir yra tiesiogiai susijusi su aptariamo produkto eksportu, nors kitais atžvilgiais yra individuali (žr. 134 konstatuojamąją dalį), skirtingai, nei savo pastabose buvo nurodę du eksportuotojai. Tiesioginio ryšio tarp subsidijos ir eksportuojamos prekės nustatymas nebūtinas tam, kad subsidijų sistema taptų kompensuotina. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 dalimi, pakanka nustatyti tiesioginį ryšį tarp subsidijos ir gamybos bendrovės. Atsižvelgiant į tai, kad „pinigai yra pakeičiami“, kiekvieną tokią vidaus subsidiją taip pat atspindi eksporto operacijų mažesnės kainos, nes dėl subsidijos pagerėja bendras bendrovės likvidumas. Be to, IV nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad eksporto pardavimų bendras atleidimas nuo pardavimo mokesčio taip pat apima pirkimo mokesčio įsipareigojimus dėl žaliavinių medžiagų. Iš tikrųjų šioje byloje tiriamos bendrovės taip pat naudojosi IIS pirkimo mokesčio įsipareigojimams padengti.

(136)

IV taip pat tvirtino, kad IIS, nors ir pripažįstant, kad jos taikomos tik tam tikriems atsilikusiems regionams, priklausantiems Pendžabo ir Gujarato teritorijoms, neturėtų būti laikomos individualiomis dėl to, kad jos tariamai nėra naudingos tam tikroms bendrovėms, esančioms šiuose specialiai nurodytuose regionuose. Tačiau IV nurodė, kad IIS taikomos ne visų rūšių produkcijai šiose nurodytose teritorijose. Iš tikrųjų regioninis valstybės subsidijų sistemos apribojimas visoms įmonėms, esančioms specialiai nurodytose srityse, priklausančiose jos teritorijai, jau yra individualaus pobūdžio. Tokios rūšies sistemos neabejotinai yra palankios tam tikroms įmonėms, bet ne visoms, nes tokiame regione, kuriam gali būti taikoma sistema, veikianti bendrovė gali gauti pagalbą, o jos konkurentė, veikianti regione, kuriam tokia sistema netaikoma, pagalbos gauti negali. Tokia diferenciacija nėra tikslas, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punkte, ir dėl to yra individuali, nes minėtos sistemos netaikomos horizontaliai visai valstijos teritorijai.

(137)

Tariamas papildomų išlaidų, patirtų dėl nepakankamai išplėtotos infrastruktūros, kompensavimas naudojantis IIS nepakeičia sprendimo, kad subsidija yra kompensuotina, skirtingai, nei buvo nurodyta vieno eksportuotojo pastabose. Tokios tariamos išlaidos buvo nepagrįstos.

(138)

Eksportuotojas, kuris tvirtino, kad nebesinaudoja lengvatomis pagal IIS sistemą, to nepagrindė, pvz., pateikdamas GV patvirtinimą. Priešingai, šio eksportuotojo 2002–2003 m. (t. y. peržiūros tiriamojo laikotarpio) vadovybės ataskaitose buvo nurodyta, kad jis kreipėsi dėl lengvatų taikymo laikotarpio pratęsimo iki 2012 m. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad toks pratęsimas galimas pagal Gujarato valstijoje taikomą IIS. Minėtoji bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kad GV būtų atsisakiusi minėtą laikotarpį pratęsti.

(139)

IV argumentai ir pateiktos pastabos nepakeitė sprendimo, kad minėtos sistemos, t. y. atleidimas nuo pardavimo ir pirkimo mokesčių, yra kompensuotinos.

(140)

Apskaičiuojant subsidijos sumą, buvo atsižvelgiama į paprastai mokamų pardavimo ir pirkimo mokesčių peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumą, kuri liko nesumokėta pagal minėtas sistemas. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus šios subsidijos sumos (skaitiklis) po to buvo paskirstytos visiems peržiūros tiriamojo laikotarpio pardavimams kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto, ir buvo skirta, neatsižvelgiant į perdirbtus, pagamintus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. Per nagrinėjamą laikotarpį šiomis sistemomis pasinaudojo trys bendrovės. Jos (2 bendrovės) gavo 2,4 % ir 3,1 % subsidijas.

(141)

Gujarato valstijoje pramonės įmonėms, kurios turi teisę naudotis minėtomis sistemomis, taikomos lengvatos atleidimo nuo elektros mokesčio forma, skatinant ekonomiškai atsilikusių sričių pramonės plėtrą šioje valstijoje.

(142)

Išsamus Gujarato Vyriausybės (toliau – GV) taikomos atleidimo nuo elektros mokesčio sistemos apibūdinimas yra pateiktas 1958 m. Mokesčio už elektrą įstatyme su pakeitimais, padarytais 1960 m. Gujarato įsakymu dėl įstatymų derinimo, ypač jo 3 dalies 2 straipsnio vi punkte bei vii punkto a ir b papunkčiuose.

(143)

Šia sistema gali naudotis į atsilikusias sritis investuojančios bendrovės, kurios steigia naują pramonės įmonę arba didelę kapitalo dalį investuoja į veikiančios pramonės įmonės plėtrą.

(144)

Šia sistema gali naudotis tik tos bendrovės, kurios yra investavusios į tam tikras nurodytas geografines sritis, priklausančias Gujarato valstijos jurisdikcijai. Ji taip pat suteikia teisę GV atleisti bet kurias sritis ir naujas pramonės įmones nuo elektros mokesčio mokėjimo. Be to, naujos pramonės įmonės, įsteigtos specialiai nurodytose srityse, penkeriems metams nuo gamybos pradžios atleidžiamos nuo elektros mokesčio arba moka pusę jo pagrindinio tarifo.

(145)

Vienas eksportuotojas, kuriam buvo taikomos lengvatos pagal šią sistemą, savo pastabose nurodė, kad nuo 2004 m. birželio 4 d. jis tariamai nebesinaudojo šia sistema. Tą patį tvirtino ir kitas eksportuotojas. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad apskaičiuojant subsidijos sumą pastarajam eksportuotojui, į aptariamą sistemą nebuvo atsižvelgiama.

(146)

Ši sistema laikoma subsidija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį. Ji laikoma GV finansiniu įnašu, nes dėl jos sumažėja pajamos, kurias, netaikant tokios sistemos, turėtų gauti valstybė. Be to, ji duoda naudos subsidiją gaunančiai bendrovei. Aptariama sistema taip pat yra taikoma konkretiems regionams, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 straipsnio 3 dalyje, nes ja gali naudotis tik tos bendrovės, kurios yra investavusios į tam tikras nurodytas geografines sritis, priklausančias Gujarato valstijos jurisdikcijai. Be to, teisę naudotis šia lengvata reglamentuojantys kriterijai ir sąlygos nėra aiškiai nustatyti įstatymo, taisyklių arba kito oficialaus dokumento. Patikros vietoje patvirtino, kad viena bendrovė šia sistema naudojosi devynerius metus. Atsakydama į prašymą pateikti informaciją, ji pateikė tik Bombėjaus įstatymą dėl mokesčio už elektrą, tačiau jokios kitos informacijos, kuri būtų galėjusi pakeisti šią analizę, nebuvo gauta.

(147)

IV tvirtino, kad 1999 m. byloje ši sistema nebuvo kompensuota, nes ji buvo laikoma visai valstijai taikoma horizontalia sistema, ir dėl to ją reikėtų kompensuoti dabar. Tam ji pateikė tik Maharaštros valstijos MV pramonės, energijos ir darbo departamento pranešimą apie 1958 m. Bombėjaus elektros mokesčio įstatymą. Tačiau ši informacija nesusijusi su Gujarato valstija. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal šį pranešimą EDE lengvata, ko gero, taikoma ne visuose Maharaštros apygardose arba srityse ir dėl to turi būti vertinama kaip individualiems regionams taikoma sistema. Buvo nustatyta, kad peržiūros tiriamojo laikotarpiu šia sistema naudojosi vienas tiriamas eksportuotojas, veikiantis Gujarato valstijoje. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta, kad dėl pirmiau pateiktoje konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių aptariamam eksportuotojui šią sistemą reikėtų kompensuoti.

(148)

Eksportuotojas, kuris tvirtino, kad jam jau nebetaikomos lengvatos pagal EDE sistemą, šio tvirtinimo nepagrindė, pvz., pateikdamas GV patvirtinimą. Priešingai, šio eksportuotojo 2002–2003 m. (t. y. peržiūros tiriamojo laikotarpio) vadovybės ataskaitose buvo nurodyta, kad jis kreipėsi dėl lengvatų taikymo laikotarpio pratęsimo iki 2012 m., nors atitinkamuose įstatymuose numatyta, kad nuo mokesčio galima atleisti tik penkeriems metams. Minėtoji bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kad GV būtų atsisakiusi minėtą laikotarpį pratęsti.

(149)

Eksportuojančiam gamintojui taikoma lengvata buvo apskaičiuojama pagal elektros mokesčio, kuris paprastai mokamas, sumą, kuri liko nesumokėta pagal šią sistemą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma (skaitiklis) po to buvo paskirstyta visiems peržiūros tiriamojo laikotarpio pardavimams (vardiklis), nes ji yra susijusi su visais vidaus ir eksporto pardavimais ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į perdirbtus, pagamintus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. Vadinasi, vienai bendrovei, kuri naudojosi lengvatomis pagal EDE, buvo apskaičiuotas 0,2 % subsidijos skirtumas.

(150)

Buvo nustatyta, kad eksportuojantys gamintojai pagal PSI sistemą negavo jokių kompensuotinų lengvatų.

(151)

Pagal nusistovėjusią praktiką, nustatant subsidijos normą, susijusios bendrovės paprastai buvo laikomos viena bendrove. Taip yra dėl to, kad individualių subsidijų normų apskaičiavimas gali paskatinti apeiti kompensacines priemones ir padaryti jas neveiksmingas, nes susijusiems gamintojams bus sudaryta galimybė savo eksportą nukreipti į Bendriją per bendrovę, kuriai taikoma mažiausia individuali subsidijos norma. Siekiant šito išvengti, kiekvienai bendrovei pirmiausia apskaičiuojama individuali subsidijos suma pagal kiekvieną sistemą, o paskui kiekvienai iš susijusių bendrovių apskaičiuojamas šių sumų svertinis vidurkis.

(152)

Du eksportuojantys gamintojai buvo laikomi susijusiomis bendrovėmis, kurioms buvo taikoma viena subsidijos norma, nes abiejų šių bendrovių padėtis verslo srityje leido joms taikyti apribojimus viena kitai. Kaip rodo šių dviejų bendrovių metų ataskaitos, jų pagrindiniai vadovai buvo giminės, vienas kito bendrovei galėję daryti „didelę įtaką.“ Indijos apskaitos standartuose didelė įtaka apibrėžiama kaip dalyvavimas įmonei priimant finansinius ir (arba) verslo sprendimus. Pagal Indijos apskaitos standartus tokią įtaką darančios šalys laikomos susijusiomis. Be to, pagal Europos muitų teisę šalys laikomos susijusiomis, kai jos viena kitą kontroliuoja arba yra tos pačios šeimos nariai (9).

(153)

Savo pastabose vienas iš šių dviejų eksportuojančių gamintojų nepritarė pirmiau pateiktai susijusių šalių analizei. Nepateikdamas jokių papildomų įrodymų, jis tvirtino, kad šių dviejų aptariamų bendrovių nesieja jokie verslo ryšiai. Tačiau eksportuojantis gamintojas neišreiškė savo nepritarimo faktiniam apibūdinimui, išdėstytam 152 konstatuojamojoje dalyje, ir nepateikė jokių argumentų, kodėl, nepaisant šių faktų, abiejų bendrovių nereikėtų laikyti susijusiomis šalimis. Dėl to į šį prašymą negalima atsižvelgti.

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas tiriamiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, svyruoja nuo 25,3 % iki 35,1 %.

(154)

Kadangi bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms buvo nustatyta 35,1 % dydžio subsidijos norma, t. y. bendrovei taikoma didžiausia individuali norma.

(155)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalimi, buvo tikrinama, ar nustojus galioti priemonėms, subsidijavimas gali tęstis arba pasikartoti.

(156)

Kaip nurodoma pirmiau pateiktose 21–153 konstatuojamosiose dalyse, buvo nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu aptariamo produkto eksportuotojai Indijoje ir toliau naudojosi Indijos valdžios institucijų kompensuojamu subsidijavimu. Peržiūros metu iš tikrųjų buvo nustatyta, kad subsidijų skirtumai buvo didesni už pirminio tyrimo metu nustatytus skirtumus, kurie svyravo nuo 0 % iki 15,3 % (Tarybos reglamento (EB) Nr. 2164/98 43 konstatuojamoji dalis). Buvo nutraukta tik pirmiau pateiktose 115 ir 116 konstatuojamosiose dalyse (ITA 80 HHC dalis) minėta subsidijų sistema, be to, kai kuriais kitais atvejais atskiros bendrovės nebeteko teisės naudotis tam tikromis sistemomis. Tai jau atsispindėjo subsidijų normų apskaičiavimuose. Kitos aptariamos subsidijų sistemos toliau kartojasi, ir nėra jokių požymių, kad artimiausioje ateityje jos gali būti panaikintos arba pakeistos. Kadangi tokių veiksmų nesiimama, aptariamo produkto eksportuotojai ir toliau gaus kompensuotinas subsidijas. Kiekvienas eksportuotojas turi teisę naudotis keliomis subsidijų sistemomis. Tokiomis aplinkybėmis buvo pagrįstai nuspręsta, kad yra tikimybė, jog bus subsidijuojama ir ateityje.

(157)

Kadangi buvo įrodyta, jog subsidijavimas tęsėsi peržiūros metu ir, tikėtina, tęsis ateityje, todėl subsidijavimo pasikartojimo klausimas nebesvarbus.

(158)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Bendrijoje gamino šie Bendrijos gamintojai: Sandoz, DSM, ACS Dobfar SpA ir Antibioticos S.A. Sandoz kreipėsi dėl bendros priemonių galiojimo pabaigos ir galiojančių antisubsidijų priemonių tarpinės peržiūros organizavimo. DSM pritarė šiam prašymui. Sandoz ir DSM visokeriopai bendradarbiavo peržiūros metu. Kiti Bendrijos gamintojai nebendradarbiavo ir neprieštaravo šiai bendrai priemonių galiojimo pabaigos ir tarpinei galiojančių priemonių peržiūrai.

(159)

Vienas bendradarbiaujantis Bendrijos gamintojas per nagrinėjamą laikotarpį dviejų rūšių aptariamą produktą importavo iš Indijos ir iš kitų trečiųjų šalių. Tokia veikla nepakeičia jo, kaip gamintojo, apibrėžimo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalį. Palyginti su panašaus produkto gamyba Bendrijoje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Indijos importuoti jo kiekiai sudarė tik nedidelę dalį, t. y. mažiau kaip 10 %. Be to, aptariamo produkto importas iš Indijos yra tik laikino pobūdžio, nes šis gamintojas pertvarkė savo gamybą Bendrijoje ir pradėjo gaminti panašaus produkto rūšis, kurias jis importuodavo, inter alia, iš Indijos.

(160)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų pagamintas panašus produktas sudarė 70,5 % visos panašaus produkto gamybos Bendrijoje apimties. Dėl to pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalį šios bendrovės laikomos Bendrijos pramone. Toliau jos vadinamos „Bendrijos pramone“.

(161)

Vertinant apimčių ir kainų tendencijas, buvo naudojama Eurostato statistinė informacija apie prekes, klasifikuojamas pagal TARIC kodus 2941101010, 2941102010 ir 2941900030, taip pat duomenys iš Bendrijos gamintojų patikrintų atsakymų į klausimyną.

(162)

Duomenys apie Bendrijos pramonę buvo gauti iš bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų patikrintų atsakymų į klausimyną.

(163)

Prireikus dėl įsipareigojimo laikytis konfidencialumo tendencijų pokyčiams atspindėti naudojami indeksai.

(164)

Pateikus informaciją, vienas eksportuotojas tvirtino, kad žalos analizė buvo atlikta atsižvelgiant į informaciją apie Bendrijos rinką po Bendrijos išsiplėtimo 2004 m. gegužės 1 d., t. y. po to, kai į Bendriją įstojo 10 naujų valstybių narių.

(165)

Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į informaciją apie laikotarpį po TL paprastai neatsižvelgiama, o kadangi plėtra įvyko po TL, šį argumentą tenka atmesti. Bet kuriuo atveju turima informacija rodo, jog 10 naujųjų valstybių narių panašaus produkto negamina, dėl to jos negalėjo pakeisti Bendrijos pramonės padėties.

(166)

Be to, vienas eksportuotojas, pateikęs bendro pobūdžio pastabą ir jos neargumentavęs, teigė, kad pateikta žalos analizė apima ne visus veiksnius, nustatytus pagrindinio reglamento 8 straipsnyje, ir nebuvo pagrįsta ją patvirtinančiais įrodymais.

(167)

Konkretūs reikalavimai dėl specifinių žalos analizės aspektų bus aptarti atitinkamoje toliau pateiktos analizės dalyje. Tačiau, atsakant į bendro pobūdžio pastabą, reikėtų paminėti, kad (i) žalos analizė buvo atlikta remiantis patikrintais ir įrodymais paremtais faktais ir (ii), kaip nurodoma toliau, buvo įvertinti su importu susiję veiksniai, nurodyti pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje, visi 17 rodiklių, išvardytų pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje, susijusių su Bendrijos pramonės padėtimi, ir visi kiti žinomi veiksniai, kiti nei subsidijuojamas importas, nurodyti pagrindinio reglamento 8 straipsnio 7 dalyje.

(168)

Siekiant įvertinti Bendrijos pramonei padarytą žalą ir nustatyti vartojimo bei įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Bendrijos pramonės padėtimi, buvo tikrinama, ar per tyrimą reikės atsižvelgti į paskesnį Bendrijos pramonės pagaminto panašaus produkto vartojimą.

(169)

Iš tikrųjų panašų produktą Bendrijos pramonė parduoda (i) nesusijusiems klientams ir (ii) perdirbimui tos pačios grupės bendrovių įmonėms (toliau – susijusios įmonės). Pardavimai nesusijusioms įmonėms buvo laikomi „laisvąja rinka“. Pardavimai susijusioms įmonėms buvo laikomi „uždarąja rinka“, nes tiekėjo nebuvo galima pasirinkti laisvai.

(170)

Analizuojant toliau nurodytus ekonominius rodiklius, susijusius su Bendrijos pramone, buvo nustatyta, kad, norint atlikti tinkamą analizę ir įvertinimą, reikia sutelkti dėmesį į padėtį, vyraujančią laisvojoje rinkoje: pardavimo apimtį ir pardavimo kainas Bendrijos rinkoje, rinkos dalį, augimą, pelningumą, eksporto apimtį ir kainas. Prireikus ir pateisinamais atvejais šios išvados paskui buvo lyginamos su padėtimi uždarojoje rinkoje, siekiant nuodugniai išsiaiškinti Bendrijos pramonės padėtį.

(171)

Tačiau kitų ekonominių rodiklių analizė, atlikus tyrimą, parodė, kad juos galima pagrįstai išnagrinėti tik atsižvelgiant į visą veiklą. Iš tikrųjų gamyba (uždarojoje ir laisvojoje rinkoje), pajėgumai, pajėgumų panaudojimas, investicijos, atsargos, užimtumas, produktyvumas, darbo užmokestis, sugebėjimas pritraukti kapitalą priklauso nuo visos veiklos, neatsižvelgiant į tai, ar produkcija realizuojama uždarojoje, ar laisvojoje rinkoje.

(172)

Du eksportuotojai nepritarė laisvosios ir uždarosios rinkos analizei. Jų nuomone, tokia analizė nebuvo numatyta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje.

(173)

Tačiau buvo nuspręsta, kad per šį tyrimą laisvoji ir uždaroji rinka buvo aiškiai atskirtos. Iš tikrųjų uždarosios rinkos pirkėjas galėjo pirkti tik iš savo uždarosios rinkos tiekėjo. Tokiomis aplinkybėmis visų pirma reikėjo išanalizuoti laisvąją rinką, nes pardavimas uždarojoje rinkoje nekonkuravo su laisvosios rinkos pardavimu ir dėl to subsidijuojamas importas jiems nedarė jokio poveikio. Taip pat buvo nurodyta, kad analizuojant žalą, uždaroji rinka, nors ir aiškiai atskirta, nebuvo ignoruojama. Priešingai, abiejų rinkų padėtys buvo sugretintos, kaip nurodoma toliau, siekiant priimti objektyvų galutinį sprendimą dėl visos Bendrijos pramonės padėties. Dėl to minėtą argumentą teko atmesti.

(174)

Apskaičiuodama galimas aptariamo produkto ir panašaus produkto vartojimo apimtis Bendrijoje, Komisija susumavo:

Kaip rodo toliau pateikta lentelė, aptariamo produkto ir panašaus produkto vartojimo apimtys per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijoje padidėjo 51 %.

(175)

IV ir vienas eksportuotojas nurodė, kad pirmiau nurodyta informacija apie vartojimą turėtų būti atskleista išsamiau, tai yra pateikiant duomenis apie kiekvieną Bendrijos gamintoją ir apie laisvąjį ir uždarąjį vartojimą atskirai. Be to, jie teigė, kad nebuvo patikrintas duomenų apie kitus Bendrijos gamintojus, ne Bendrijos pramonę sudarančius gamintojus, patikimumas.

(176)

Bendrijos pramonę sudaro tik dvi šalys, iš kurių tik viena veikia uždarojoje rinkoje. Dėl to, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 29 straipsnį („Konfidencialumas“), daugiau informacijos pateikti negalima. Kalbant apie kitus Bendrijos gamintojus, ne Bendrijos pramonės, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tyrimo metu jie nebendradarbiavo. Kadangi jokios kitos informacijos apie jų indėlį į Bendrijos vartojimą nėra, buvo naudojami peržiūros prašyme nurodyti duomenys. Be to, nė viena šalis nepateikė priešingos informacijos, o ir per patikrinimą dėl jos patikimumo jokių abejonių neiškilo.

(177)

Aptariamo produkto importo apimtis per nagrinėjamą laikotarpį labai padidėjo. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas buvo 159 % didesnis nei 1999 m. Šis importas augo daug greičiau už vartojimą, kuris iš viso padidėjo 51 %, 13 % išaugusį importą iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus Indiją, ir 80 % Bendrijos pramonės pardavimo padidėjimą per tą patį laikotarpį. Atsižvelgiant į Indijos, kaip besivystančios šalies, statusą ir į pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, buvo nustatyta, kad importo iš Indijos apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė gerokai daugiau kaip 4 % viso panašaus produkto importo į Bendriją.

(178)

Aptariamo produkto vidutinė importo kaina šiek tiek padidėjo. 2002 m. ji buvo šoktelėjusi labai aukštai, o paskui vėl nukrito iki 2001 m. lygio.

(179)

Indijos importo dalis Bendrijos rinkoje per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo 71 %. Pateiktose pastabose buvo nurodyta, kad indeksuotas padidėjimas turėtų siekti ne 71 %, o tik 66 %. Suapvalinus procentais išreikštą rinkos dalį, aritmetiniu požiūriu šis argumentas yra teisingas, bet minėtasis indeksas buvo apskaičiuotas teisingai. Siekiant tiksliai indeksuoti rinkos dalį, procentiniai punktai nebuvo apvalinami. Tai patvirtina 1999 m. ir 2000 m. indeksuotų skaičių ir procentinių punktų palyginimas. Be to, tokie skaičiavimo metodai buvo taikomi apskaičiuojant visose šio reglamento lentelėse pateikiamus duomenis.

(180)

Nustatant kainų sumažinimą, buvo analizuojami kainų duomenys, susiję su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Šiuo tikslu Bendrijos pramonės gamintojų pardavimo kainos, kurias jie taikė savo pirmiesiems nesusijusiems vartotojams gamintojo gamybos kainų pagrindu, buvo lyginamos su Indijos eksportuojančių gamintojų pardavimo kainomis jų pirmiesiems nepriklausomiems vartotojams Bendrijoje CIF importo kainų pagrindu, abiem atvejais išskaičiavus nuolaidas, grąžinimus ir komisinius.

(181)

Atsižvelgiant į klausimyno atsakymus, buvo galima apibrėžti įvairius aptariamo produkto ir panašaus produkto porūšius, kad būtų padarytas palyginimas pagal produkto rūšį (t. y. amoksicilino trihidrato, ampicilino trihidrato ir cefaleksino) ir pavidalą (t. y. miltelių arba kompaktine forma).

(182)

Buvo atliktas Bendrijos pramonės pardavimo kainų ir eksportuojančių gamintojų CIF importo kainų palyginimas tuo pačiu prekybos lygiu, tai yra prekybininkų (arba platintojų) Bendrijos rinkoje lygiu, kiekvieno prekės porūšio svertinių vidutinių kainų pagrindu. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu beveik visi Bendrijos eksportuojančių gamintojų pardavimai buvo vykdomi per prekybininkus (arba platintojus).

(183)

Palyginimo rezultatai, išreikšti peržiūros tiriamuoju laikotarpiu galiojusių Bendrijos pramonės pardavimo kainų procentais, atspindėjo didelius kainų sumažinimo skirtumus. Eksportuojantiems gamintojams apskaičiuoti skirtumai svyravo nuo 11,5 % iki 17,1 %. Tai reiškia, kad kainų sumažinimo skirtumai rodo nuolatinį spaudimą kainoms, kurį darė Indijos importas Bendrijos rinkoje, nepaisant taikytų priemonių.

(184)

Dėl stabilaus Bendrijos vartojimo augimo Bendrijos pramonės panašaus produkto gamyba per nagrinėjamą laikotarpį visą laigą augo. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ši teigiama tendencija tapo dar ryškesnė, kai vienas iš bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų pradėjo Bendrijoje gaminti vieną panašaus produkto rūšį, kurią jis anksčiau tik importuodavo.

(185)

Bendrijos pramonės gamybos pajėgumų pokyčiai buvo teigiami, kaip ir gamybos vystymosi tendencija. Iš dalies taip buvo dėl vieno iš bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų svarbių investicijų į naują gamybos įmonę peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(186)

Per nagrinėjamą laikotarpį pajėgumų panaudojimo rodiklis išliko stabilus ir gana aukštas. Toks aukštas pajėgumų panaudojimo rodiklis yra būdingas šios rūšies pramonei dėl panašaus produkto nuolatinės serijinės gamybos proceso, o Bendrijos pramonės atveju – dar ir dėl jo uždaro naudojimo.

(187)

Trys eksportuotojai savo pastabose nurodė, kad minėtų veiksnių pokyčiai nerodo jokių žalos požymių. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad išvada dėl žalos buvo padaryta ne šių veiksnių pagrindu.

(188)

Atsižvelgiant į palankias Bendrijos vartojimo tendencijas, Bendrijos pramonės laisvosios rinkos pardavimų apimtis Bendrijoje per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo. Per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijos pramonės laisvosios rinkos pardavimų apimtis padidėjo labiau nei Bendrijos vartojimas. Tačiau nuo 2000 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio Bendrijos pramonės laisvosios rinkos pardavimų apimtis padidėjo mažiau nei Bendrijos vartojimas. 1999–2000 m. Bendrijos pramonės laisvosios rinkos pardavimų apimtis labai išaugo visų pirma dėl to, kad Bendrijos pramonė perėmė kitus Bendrijos gamintojus. Nepaisant to, Bendrijos pramonės laisvosios rinkos pardavimų apimties padidėjimas 80 % Bendrijoje per nagrinėjamą laikotarpį buvo ne toks didelis kaip aptariamo produkto importo padidėjimas (159 %) per tą patį laikotarpį.

(189)

IV ir keturi eksportuotojai bendrą Bendrijos pramonės pardavimų apimties padidėjimą nurodė kaip teigiamą požymį ir tvirtino, kad jis prieštarauja išvadai dėl patirtos žalos. Be to, jie nurodė, kad santykinis Bendrijos pramonės veiklos rezultatų palyginimas su vieno Indijos eksportuotojo rezultatais būtų klaidingas dėl to, kad šie konkurentai labai skiriasi savo dydžiu.

(190)

Atsakant į šias pastabas, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pardavimų apimties pokyčiai šioje byloje nebuvo laikomi pagrindiniu veiksniu, rodančiu patirtos žalos mastą. Tačiau, kadangi Bendrijos pramonės pardavimų didėjimą visų pirma galima priskirti perėmimui, kuris įvyko 2000 m., t. y. buvusio konkurento pardavimų integravimui, lyginant su naujais pardavimais, jo taip pat negalima laikyti žalos nebuvimo rodikliu. Be to, 2001 m. ir TL Bendrijos pramonės pardavimų apimtis laisvojoje rinkoje sumažėjo.

(191)

Nepaisant paklausos augimo, kurį rodo padidėjęs Bendrijos vartojimas, 1999–2000 m. Bendrijos pramonės vidutinės pardavimo kainos laisvojoje rinkoje sumažėjo. Tai patvirtina konkurentų daromą spaudimą kainoms. Kainos beveik visą laiką buvo mažos iki TL pabaigos, bet paklausa ir toliau augo.

(192)

IV ir trys eksportuotojai teigė, kad kainų pokyčius Bendrijos pramonei reikėtų vertinti teigiamai.

(193)

Šiam teiginiui negalima pritarti. Iš tikrųjų per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijos pramonė niekada negalėjo taikyti sau palankių kainų.

(194)

1999–2000 m. Bendrijos pramonės rinkos dalis padidėjo 30 % ir sumažino kitų Bendrijos gamintojų ir eksportuotojų iš trečiųjų šalių, išskyrus Indiją, rinkos dalis. Tačiau Bendrijos pramonės rinkos dalis mažėjo nuo 2000 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio, per kurį ji pasiekė žemiausią lygį nuo 1999 m. Šis laikotarpis sutapo su sparčiu Indijos importo dalies augimu.

(195)

Vienas eksportuotojas tvirtino, kad Bendrijos pramonės rinkos dalies sumažėjimas 2001 m. ir TL yra nereikšmingas, palyginti su jos padidėjimu 2000 m., ir kartu nurodė bendrą jos rinkos dalies padidėjimą per nagrinėjamą laikotarpį.

(196)

Tačiau tokiai nuomonei negalima pritarti, nes ji pagrįsta izoliuotu 1999 m. padėties palyginimu su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kuris, be kita ko, neatspindi išimtinio 2000 m. padidėjimo pobūdžio. Minėtasis eksportuotojas nepaaiškino, kodėl toks aiškus Bendrijos pramonės laisvosios rinkos dalies sumažėjimas po 2000 m. neturėtų būti laikomas neigiamu.

(197)

Šiame kontekste du kiti eksportuotojai tvirtino, kad, atsižvelgiant į pozityvesnius pokyčius uždarojoje rinkoje, tai galima paaiškinti apgalvotu Bendrijos pramonės pasirinkimu veikti pelningesnių įmonių rinkoje.

(198)

Šiam argumentui negalima pritarti, nes jame neatsižvelgiama į padidėjusias atsargas, kurias būtų buvę galima parduoti laisvajai rinkai.

(199)

Per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijos pramonės pardavimų apimčiai laisvojoje rinkoje padidėjus 80 %, pardavimai uždarojoje rinkoje padidėjo 89 %. Nuo 2001 m. Bendrijos pramonės uždaroji rinka ypač ėmė plėstis, bet jos padėtis laisvojoje rinkoje beveik nepasikeitė. Šie pokyčiai sutampa su Indijos importo apimčių padidėjimu laisvojoje rinkoje, kuris reiškia, kad Bendrijos pramonė pasinaudojo galimybe bent iš dalies pakeisti rinką, kad išvengtų tiesioginės konkurencijos su pigiu subsidijuojamu aptariamo produkto importu.

(200)

Panašus modelis buvo nustatytas, atlikus palyginamąją Bendrijos pramonės rinkos dalies augimo tendencijų laisvojoje ir uždarojoje rinkoje analizę. Jis taip pat rodo, kad nuo 2001 m. uždaroji rinka Bendrijos pramonei darėsi vis svarbesnė.

(201)

Nors kainos laisvojoje rinkoje pradėjo mažėti jau 2000 m., pervedimų kainos uždarojoje rinkoje iki 2001 m. ir toliau menkai didėjo. Tačiau po tam tikros pertraukos, nuo 2002 m., kainos uždarojoje rinkoje taip pat ėmė mažėti. Tokį mažėjimą galima paaiškinti tuo, kad pervedimų kainos apskritai koreguojamos ne taip greitai, nes jos nepriklauso nuo tiesioginės konkurencijos. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad per nagrinėjamą laikotarpį kainų laisvojoje rinkoje ir pardavimų uždarojoje rinkoje pokyčiai apskritai buvo panašūs.

(202)

1999–2000 m. Bendrijos pramonės metų pabaigos atsargų kiekiai gamybos atžvilgiu sumažėjo 26 %, bet peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje jie vėl padidėjo daugiau kaip 115 %. Per tą patį laikotarpį dvigubai padidėjo Indijos importo apimtys.

(203)

IV ir keturi eksportuotojai tvirtino, kad atsargų padidėjimas nebuvo neįprastai didelis ir dėl to nereiškė, kad buvo padaryta žala. Be to, jie nepritarė apskaičiavimo pagal metų pabaigos atsargų kiekius metodui. Jie siūlė taikyti kitus metodus, pavyzdžiui, vidutinių atsargų kiekius arba atsargų pokyčius pagal pardavimo dienų skaičių, kurie, jų nuomone, kaip rodikliai, buvo tinkamesni.

(204)

Atsakant į šį teiginį, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad buvo taikomas standartinis Bendrijos atsargų kiekio apskaičiavimo metodas. Jis yra objektyvus ir atitinka įsipareigojimus PPO. Reikalavimas taikyti kitus metodus buvo nepagrįstas. Dėl to pasiūlymas pasirinkti alternatyvią skaičiavimo metodiką atmetamas. Antra, patikrintų faktų pagrindu negalima paneigti, kad atsargų labai padaugėjo.

(205)

Bendrijos pramonės pelningumas, išreikštas pelnu iš grynųjų pardavimų laisvojoje rinkoje, labai padidėjo, palyginti su 1999 m. buvusia nuostolinga situacija. 1998 m. pradėjus taikyti šiuo metu galiojančias priemones, iki 2001 m. pelningumas augo, tačiau peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje jis vėl labai sumažėjo. Be to, svarbu tai, kad Bendrijos pramonė per nagrinėjamą laikotarpį neturėjo jokios galimybės gauti bent pusės, t. y. 15 % procentinio prekybos pelno, kurį, kaip rodo pirminio tyrimo išvados, ji pagrįstai būtų galėjusi gauti, jeigu nebūtų subsidijuojamo importo. Tokie pelningumo pokyčiai, ypač jo sumažėjimas nuo 2002 m., yra labai svarbūs, nes mažina Bendrijos pramonės finansų išteklius mokslo tyrimams ir taikomajai veiklai, kurie būtini gaminamų prekių gamybai toliau tobulinti ir naujoms prekėms kurti.

(206)

IV ir keturi eksportuotojai pateikė pastabas dėl pelningumo analizės. Jie nurodė, kad i) Bendrijos pramonės pasiektas pelningumo lygis buvo pakankamas; ii) kad žalos nedarantis 10 % pelningumo skirtumas (žr. 260 konstatuojamąją dalį) būtų per didelis, o 5 % pelningumas yra pakankamas; iii) kad pelningumo sumažėjimą iš esmės būtų galima priskirti Bendrijos pramonės investicijų politikai; iv) viena šalis patyrė žalą dėl to, kad buvo tik pradėjusi veiklą; ir v) kad reikėjo pateikti informaciją apie kiekvieno Bendrijos gamintojo pelningumo pokyčius.

(207)

Kaip ne kartą pirmiau minėta, per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijos pramonė nė karto nebuvo atsidūrusi tokioje padėtyje, kad galėtų gauti pirmiau nurodytą procentinį prekybos pelną. Tai reiškia, kad 2002 m. prasidėjęs nuosmukis tik pablogino jau ir taip nepalankią jos padėtį. Be to, atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes farmacijos sektoriuje, 5 % procentinis prekybos pelnas laikomas nepakankamu. Bendrijos pramonė pateikė įrodymų, kad iš panašių pagrindinių vaistų ji gali gauti daugiau nei 10 % procentinį prekybos pelną. Tokio lygio pelnas yra būtinas tam, kad farmacijos sektorius būtų nuolat aprūpintas finansų ištekliais, reikalingais farmacinės veiklos inovacijoms su joms būdinga didele ekonomine rizika. Be to, Bendrijos pramonės gamintojų gauto pakankamo procentinio prekybos pelno negalima paaiškinti vien tik jos investicine politika. Per nagrinėjamą laikotarpį tik vienas Bendrijos gamintojas buvo ką tik pradėjęs savo veiklą, bet pakankamo procentinio prekybos pelno negavo nė viena šalis. Taigi vadovaujantis pagrindinio reglamento 29 straipsniu („Konfidencialumas“), išsamesnės informacijos pateikti negalima.

(208)

Uždarosios rinkos pardavimų pelningumas kito panašiai, bet buvo didesnis, t. y. iki 2001 m. jis didėjo, o vėliau palaipsniui mažėjo. Pelningumo lygio skirtumus visų pirma galima paaiškinti tuo, kad i) uždarosios rinkos pardavimų bendrosios ir administracinės (toliau – PBA) išlaidos yra mažesnės, nes dėl jų nesusidaro rinkodaros išlaidų; ir ii) pervedimų kainos yra didesnės už kainas laisvojoje rinkoje. Jeigu uždarosios rinkos pardavimų pelningumas būtų menkas, pramonės finansinė padėtis iš viso pablogėtų.

(209)

Nuo 1999 m. Bendrijos pramonė nuolat investavo į panašaus produkto gamybą. 2002 m. ji ypač daug investavo į naujus gamybos būdus ir stengėsi išlaikyti konkurencingumą, pagerinti aplinkos ir saugos standartus bei padidinti gamybos pajėgumus.

(210)

1999–2001 m., t. y. po to, kai buvo pritaikytos priemonės, investicijų grąža išaugo. Tačiau paskui ji gerokai sumažėjo. Nors šį sumažėjimą iš dalies galima priskirti naujos gamybos įmonės veiklos pradžiai, menkas pelningumas dėl konkurentų daromo spaudimo kainoms dar labiau pablogino padėtį.

(211)

Per nagrinėjamą laikotarpį pinigų srautus, gautus iš panašaus produkto pardavimo, iš dalies galima paaiškinti šio laikotarpio Bendrijos pramonės investicijų politika. Tačiau šis veiksnys nėra vienintelė priežastis, dėl kurios nuo 2002 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pinigų srautai drastiškai sumažėjo. Konkurentų spaudimas kainoms taip pat prisidėjo prie nepalankių pinigų srautų pokyčių.

(212)

Bendrijos pramonė, pritraukdama kapitalą, nesusidūrė su ypatingais sunkumais.

(213)

Savo pastabose IV ir eksportuotojai tvirtino, kad i) pirmiau nurodytų duomenų nereikėjo pateikti apie kiekvieną Bendrijos gamintoją atskirai; ii) sugebėjimas pritraukti kapitalą nepatvirtina išvados dėl padarytos žalos; iii) pinigų srautai tariamai neatitinka investicijų grąžos ir pelningumo tendencijų, todėl juos reikėtų įvertinti iš naujo; ir iv) nepateikus papildomų argumentų ši analizė bus nepakankama.

(214)

Atsakant į šias pastabas, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnį („Konfidencialumas“) duomenų apie kiekvieną Bendrijos gamintoją atskirai pateikti negalima. Kalbant apie galimybę pritraukti kapitalą, nebuvo padaryta jokios neigiamos išvados dėl patirtos žalos. Kruopštus pakartotinis pinigų srautų patikrinimas patvirtino pirmiau nustatytą atitinkamą indeksą. Atsakant į bendrą pastabą dėl nepakankamos pirmiau nurodytų veiksnių analizės, reikėtų atsižvelgti į tai, kad i) išvada dėl žalos yra pagrįsta ne tik šiais rodikliais; ir ii) pateiktoje pastaboje nebuvo argumentuota, kodėl papildoma analizė vis dar gali pakeisti bendrą išvadą.

(215)

Iki 2001 m. užimtumas panašaus produkto gamybos sektoriuje nesikeitė, tačiau 2002 m. gerokai išaugo, nes vienas iš bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų įsteigė naują gamybos įmonę. Bendros darbo užmokesčio išlaidos kito panašiai. Tačiau iki 2001 m. didėjęs produktyvumas vienam darbuotojui 2002 m. sumažėjo. Tai galima paaiškinti naujos gamybos įmonės veiklos pradžia. Tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų apie sumažėjusį produktyvumą.

(216)

IV ir keturi eksportuotojai savo pastabose nurodė, kad užimtumo, produktyvumo ir darbo užmokesčio tendencijos nepatvirtina išvados dėl rimtos žalos šioje byloje.

(217)

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėl užimtumo ir produktyvumo tokia išvada nebuvo padaryta. Padidėjo tik bendra darbo užmokesčio suma. Vidutinis darbo užmokestis vienam darbuotojui netgi šiek tiek sumažėjo (žr. toliau pateiktą lentelę). Tai rodo, kad i) neįvyko jokių teigiamų pokyčių darbo užmokesčio vienam darbuotojui srityje; ir ii) Bendrijos pramonė veikė ekonomiškai efektyviai.

(218)

Atsižvelgiant į subsidijuoto Indijos importo apimtį ir ypač į jo kainas, faktinės subsidijavimo sumos poveikis, kuris yra didelis, negali būti laikomas nereikšmingu.

(219)

Šiame kontekste IV ir trys eksportuotojai tvirtino, kad buvo apskaičiuoti per dideli subsidijų skirtumai.

(220)

Tačiau, kaip nurodoma pirmiau pateiktose 153 ir 154 konstatuojamosiose dalyse, tyrimas parodė, kad tiriamiems eksportuojantiems gamintojams kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, svyruoja nuo 25,3 % iki 35,1 %. Ši išvada neabejotinai patvirtina, kad subsidijavimas buvo didelis.

(221)

Bendrijos pramonės padėtis per nagrinėjamą laikotarpį pagerėjo. Tačiau po paskutinio subsidijavimo ji dar ne visai atsigavo ir tebėra silpna.

(222)

Per laikotarpį nuo 1999 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio aptariamo produkto subsidijuoto importo apimtis labai padidėjo, t. y. 159 %, o jo dalis Bendrijos rinkoje padidėjo 70 %. Toks pokytis neatitinka ne tokios palankios eksportuotojų iš kitų šalių, bet ir Bendrijos pramonės padėties. Per nagrinėjamą laikotarpį importas iš kitų šalių į Bendrijos rinką padidėjo tik 7 %, o jų rinkos dalis net sumažėjo 29 %. Per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijos pramonės pardavimų apimtis padidėjo 80 %, o jos rinkos dalis – 20 %. Tačiau šį padidėjimą visų prima nulėmė tai, kad 2000 m. Bendrijos pramonė perėmė kitą Bendrijos gamintoją. Nuo 2001 m. Bendrijos pramonės rinkos dalis mažėjo. Ši tendencija pirmiausia pasireiškė tuo, kad 2000 m. Bendrijos pramonės augimas iš dalies atsiliko nuo Bendrijos vartojimo, o jos konkurentai iš Indijos užėmė labai didelę Bendrijos rinkos dalį.

(223)

Atsižvelgiant į tai, reikia pastebėti, kad nagrinėjamo laikotarpio subsidijuoto importo iš Indijos vidutinės kainos visą laiką buvo mažesnės už Bendrijos pramonės kainas. Be to, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl importo iš aptariamos šalies kainų buvo labai numuštos Bendrijos pramonės kainos. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu apskaičiuotas kainų sumažėjimo svertinis vidurkis siekė 11,5–17,1 %.

(224)

Dėl tokio spaudimo, kurį subsidijuotas importas iš Indijos darė Bendrijos pramonės kainoms, Bendrijos pramonė per nagrinėjamą laikotarpį niekada neturėjo galimybės taikyti sau palankių kainų. Nors, pritaikius priemones, Bendrijos pramonės pelningumas iš pradžių pagerėjo, nuo 2001 m. jis mažėjo, ir jo faktinis lygis yra gerokai žemesnis už tą lygį, kurį būtų galima pasiekti, jeigu nebūtų subsidijuoto importo, t. y. kuris sudarytų 10 % apyvartos (žr. 260 konstatuojamąją dalį). Tačiau Bendrijos pramonė sau ilgalaikes perspektyvas gali užsitikrinti tik pasiekusi pakankamą pelningumo lygį.

(225)

Šią neigiamą Bendrijos pramonės plėtros tendenciją taip pat atspindi investicijų grąžos ir pinigų srautų tendencijų analizė.

(226)

Bendrijos pramonės uždarosios rinkos pardavimų srityje jai atsiradusi galimybė dalį produkcijos parduoti uždarojoje rinkoje padėjo jai išlaikyti aukštą pajėgumų panaudojimo lygį. Aukštas pajėgumų panaudojimo lygis padeda sumažinti gamybos sąnaudas, kurios atsiranda dėl gaminamo didelio prekių kiekio. Be to, kaip minėta pirmiau, pardavimo kiekio, kainų ir rinkos dalių plėtros tendencijos laisvojoje ir uždarojoje rinkose nelabai skyrėsi. Pramonės, kuri negauna didesnio pelno iš pardavimų uždarojoje rinkoje, finansinė padėtis yra blogesnė. Tai reiškia, kad pardavimai uždarojoje rinkoje nepablogino padėties. Priešingai, be pardavimų uždarojoje rinkoje, nepalanki Bendrijos pramonės padėtis tikriausiai būtų dar labiau pablogėjusi.

(227)

Dviejų eksportuotojų nuomone, išvada, kad pardavimai uždarojoje rinkoje nepablogino nepalankios Bendrijos pramonės padėties, yra neteisinga, nes jų kainos tariamai yra nepatikimos, t. y. pardavimų uždarojoje rinkoje pelningumas būtų nenatūraliai per didelis.

(228)

Tačiau uždarojoje rinkoje pelningumas buvo didesnis ne dėl didesnių pervedimo kainų, o visų pirma dėl sumažėjusių PBA išlaidų (žr. 208 konstatuojamąją dalį). Be to, taip teigdami, minėti eksportuotojai ignoruoja didelio gaminamo prekių kiekio poveikį. Dėl minėtų priežasčių, toks argumentas negali pakeisti išvados, kad pardavimai uždarojoje rinkoje neprisidėjo prie padarytos žalos.

(229)

Atsižvelgiant į tai, buvo patvirtinta, kad Bendrijos pramonei apskritai buvo padaryta didelė žala, kaip nurodoma pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalį, nustatant, ar buvo padaryta rimta žala, nebūtinai visi Bendrijos pramonės ekonominiai rodikliai turi būti neigiami. Tai pat ne visi ekonomikos rodikliai yra vienodai svarbūs. Vis dėlto pelningumas yra vienas iš pagrindinių ekonomikos rodiklių, nes jis yra kiekvieno gamintojo galutinis tikslas. Šioje byloje buvo nustatyti nepakankami pelningumo lygiai. Kitas svarbus žalos rodiklis, darantis didžiausią poveikį pelningumui, yra kainų lygiai. Bendrijos pramonė per nagrinėjamą laikotarpį niekada negalėjo laisvojoje rinkoje taikyti sau palankių kainų dėl išorinių kainų spaudimo, kurį visų pirma darė labai smarkiai subsidijuotas Indijos importas.

(230)

2000 m. visų pirma dėl taikomų priemonių Indija trumpam prarado savo, kaip antro didžiausio eksportuotojo į Bendrijos rinką, padėtį, bet šios rinkos dalį įsigijo Omano eksportuotojai. Tačiau vėliau Indijos eksportuotojai ne tik susigrąžino buvusią padėtį, bet peržiūros tiriamuoju laikotarpiu netgi tapo didžiausiu eksportuotoju į Bendriją.

(231)

Subsidijuoto Indijos importo apimties didėjimas, ypač nuo 2002 m,. sutapo su Bendrijos pramonės pelningumo sumažėjimu 2002 m. Palyginti su 2001 m., jis vidutiniškai sumažėjo 36 %. Buvo nustatyta, kad per šį laikotarpį vienas Bendrijos gamintojas įsteigė naują gamyklą ir buvo ką tik pradėjęs veiklą, o tai galėjo sumažinti jo pelningumą tuo laikotarpiu. Tačiau taip pat buvo nustatyta, kad kito Bendrijos gamintojo, kuris veikė jau seniai, pelningumas taip pat labai sumažėjo, t. y. 17 %, palyginti su 2001 m., ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu mažėjo toliau. Be kita ko, kaip nurodoma 207 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonė niekada negalėjo taikyti sau palankių kainų, o nuo 2002 m. Bendrijos pramonei net teko sumažinti kainas, kad išsaugotų savo rinkos dalį.

(232)

Savo pastabose trys eksportuotojai nurodė, kad Indijos importo dalis Bendrijos rinkoje, t. y. 2,5 % TL, ir jo apimtis viso importo atžvilgiu, t. y. 8,4 % TL, palyginti su 2002 m. šiek tiek sumažėjo ir yra per maži ir nereikšmingi, kad galėtų padaryti žalos, ypač atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonei priklausė didesnė rinkos dalis. Taip pat jie tvirtino, kad santykinė analizė gali būti klaidinga, nes iš pradžių, t. y. 1999 m., Indijos rinkos dalis ir importo apimtis buvo labai maža, t. y. atitinkamai 1,5 % ir 3,7 %.

(233)

Atsakant į šią pastabą, reikėtų atsižvelgti į tai, kad Indijos rinkos dalis ir importo kiekis TL gerokai peržengė de minimis ribas, nustatytas pagrindinio reglamento 10 straipsnio 11 dalyje ir 14 straipsnio 4 dalyje, ir dėl to tarp jų gali būti priežastinis ryšys. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 6 dalimi, priežastinį ryšį taip pat gali rodyti importo apimtis arba subsidijuoto importo kainos. Toks kainų poveikis yra neabejotinas ir šioje byloje. Kaip buvo nustatyta per pirminį tyrimą, tiriamos prekės, t. y. didmeninės prekės, kainos yra labai jautrios ir iš karto reaguoja į bet kokį joms daromą spaudimą. Tokiais atvejais maži kiekiai gali daryti poveikį rinkos kainoms. Iš tikrųjų šioje byloje per nagrinėjamą laikotarpį Indijos kainų daromas spaudimas pasireiškė tuo, kad jos nustatė vidutinį kainų kriterijų.

(234)

Atsižvelgiant į tai, buvo patvirtinta, kad subsidijuotas importas iš Indijos labai pakenkė Bendrijos pramonės padėčiai per nagrinėjamą laikotarpį, ypač dėl to, kad sumažėjo jos pelningumas.

(235)

Per laikotarpį nuo 1999 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio aptariamo produkto importas iš kitų šalių, išskyrus Indiją, padidėjo tik 7 %, t. y. gerokai mažiau už Bendrijos vartojimą. Pagrindiniai prekių Bendrijos rinkai tiekėjai yra Omanas, JAV, Kinija, Pietų Korėja ir Singapūras. Tačiau jų vidutinės importo kainos buvo gerokai didesnės už Indijos importo, taip pat ir už Bendrijos pramonės kainas, išskyrus importą iš Omano. Importo iš Omano kainos yra panašios į Bendrijos pramonės kainas, bet Omano rinkos dalis per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo mažiau nei kitų trečiųjų šalių.

(236)

Savo pastabose IV ir du eksportuotojai nurodė, kad, lyginant vidutines pardavimo kainas, reikėjo atsižvelgti į Indijos importui taikomą kompensacinį muitą. Toks palyginimas tariamai būtų parodęs, kad Indijos ir Omano kainos yra beveik vienodos. Kartu jie atkreipė dėmesį į tai, kad vidutinės kainos iš trečiųjų šalių, tai yra iš JAV ir Kinijos, per nagrinėjamą laikotarpį gerokai sumažėjo, o Indijos kainos, inter alia, padidėjo. Be to, kito eksportuotojo nuomone, atliekant analizę, nebuvo pakankamai atsižvelgta į tai, kad nuo 2002 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo Indijos importo apimtis, pagrindiniai tiekėjai buvo kitos trečiosios šalys, o 1999–2001 m. Pietų Korėjos ir Indijos vidutinės kainos buvo panašios.

(237)

Kalbant apie taikomą iš pradžių nustatytą kompensacinį muitą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad didžiajai daliai importo iš Indijos buvo taikoma nulinė muito norma arba muito norma, dėl kurios vidutinės galutinės kainos išliko mažesnės už vidutines Omano kainas. Tai reiškia, kad vidutinis Omano importo poveikis kainoms buvo kitoks. Be to, vidutinės importo iš visų kitų trečiųjų šalių kainos per nagrinėjamą laikotarpį taip pat buvo didesnės už Indijos kainas. Tai taip pat aiškiai rodo, kad pagrindinį spaudimą Bendrijos pramonės kainoms darė Indija. Išanalizavus apimtis, buvo teisingai pastebėta, kad per nagrinėjamą laikotarpį Indija buvo ne tik svarbus importo šaltinis, bet, kaip minėta, Indija yra vienintelė šalis, kuriai taikomos priemonės. Tai, be abejo, turėjo poveikį aptariamo produkto prekybos apimčiai. Be viso to, nepaisant taikomų priemonių, nuo 2001 m. Indijos importas labai išaugo, ir 2000 m. Indija susigrąžino savo, kaip antrosios pagal dydį eksportuotojos, statusą, o TL pakilo dar aukščiau. Tai reiškia, kad nedidelis Indijos importo sumažėjimas per laikotarpį nuo 2002 m. iki TL nepadarė jokio poveikio rinkai ir galiausiai buvo naudingas Indijos kainų nustatymo politikai. Kadangi dėl to pirmiau išdėstytiems argumentams negalima pritarti, buvo patvirtinta, kad importas iš trečiųjų šalių Bendrijos pramonei negalėjo padaryti jokios žalos, dėl kurios būtų panaikintas priežastinis ryšys tarp subsidijuoto importo iš Indijos ir Bendrijos pramonei padarytos žalos.

(238)

Per nagrinėjamą laikotarpį aptariamo produkto vartojimas Bendrijos rinkoje išaugo 51 %. Tai reiškia, kad Bendrijos pramonei padarytos žalos negalima priskirti paklausos sumažėjimui Bendrijos rinkoje.

(239)

Per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijos pramonės eksporto veiklos rezultatai pagerėjo 16 %. Bendrijos pramonės eksporto kainos buvo vidutiniškai 10–15 % didesnės už Bendrijos pardavimo kainas. Vadinasi, Bendrijos pramonės eksportas negalėjo prisidėti prie padarytos žalos.

(240)

Šiuo atžvilgiu IV ir vienas eksportuotojas nurodė, kad Bendrijos gamintojai savo atsakymuose į klausimyno klausimus nurodė didelę konkurenciją dėl Indijos konkurentų trečiųjų šalių rinkose, dėl kurios buvo numuštos Bendrijos pramonės kainos, o trečiosios šalys prarado savo rinkos dalį, o tai prima facie prieštarauja pirmiau padarytai išvadai. Toks Bendrijos pramonės įvertinimas reikštų, kad Bendrijos rinkai nebuvo padaryta jokia žala arba kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp padarytos žalos ir Indijos importo.

(241)

Atsižvelgiant į pasaulinį tokių prekių rinkos augimą, nėra jokio prieštaravimo tarp eksporto kainų sumažėjimo ir Bendrijos pramonės rinkos dalies praradimo trečiosiose šalyse bei fakto, kad tokio eksporto apimtys faktiškai padidėjo, o jo kainos buvo didesnės už Bendrijos gamintojų pardavimo kainas Bendrijoje. Dėl to, nors Bendrijos pramonės eksporto rezultatai galėjo būti geresni, jeigu trečiųjų šalių rinkose nebūtų konkurencijos dėl mažų subsidijuoto Indijos importo kainų, nėra jokių požymių, kurie rodytų, kad dėl Bendrijos eksporto veiklos rezultatų Bendrijos pramonė savo rinkoje nepatyrė žalingos kainų konkurencijos, kurios pagrindinė priežastis buvo subsidijuotas Indijos importas. Tai reiškia, kad šiam argumentui negalima pritarti.

(242)

Bendrijos rinkos dalis rodo, kad Bendrijos pramonė yra svarbi konkurentė aptariamo produkto srityje ir nuolat investuoja į gamybos modernizavimą. Pagrindinė priežastis, dėl kurios nuo 2001 m. sumažėjo pelningumas vienam darbuotojui, skaičiuojant vienam prekės kilogramui, yra ta, kad vienas Bendrijos gamintojas atidarė naują gamyklą, kuri tik pradėjo veikti. Vadinasi, pelningumas sumažėjo laikinai. Nebuvo gauta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl nepakankamo konkurencingumo tarp Indijos importo ir Bendrijos pramonei padarytos žalos nėra jokio priežastinio ryšio.

(243)

Kaip nurodoma pirmiau pateiktoje 226 konstatuojamojoje dalyje, buvo padaryta išvada, kad prekės naudojimas uždarojoje rinkoje nepablogino Bendrijos pramonės padėties. Priešingai, be uždarosios rinkos nepalanki Bendrijos pramonės padėtis galėjo būti dar blogesnė.

(244)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalimi, buvo tikrinama, ar yra tikimybė, kad žala tęsis arba pasikartos, kai baigsis taikomų priemonių galiojimas.

(245)

Kaip nurodoma pirmiau pateiktose 161–243 konstatuojamosiose dalyse, buvo nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir nepaisant galiojančių priemonių, Bendrijos pramonė ir toliau patyrė žalą dėl aptariamo produkto subsidijuoto importo. Per šį tyrimą nustatytas žalos likvidavimo lygis svyravo nuo 17,3 % iki 48,1 % ir viršijo pirminio tyrimo metu nustatytą lygį (nuo 12,6 % iki 28,9 %), nepaisant to, kad šios peržiūros metu Bendrijos pramonės procentinis prekybos pelnas sumažėjo trečdaliu, palyginti su pirminiu tyrimu (žr. toliau pateiktą 260 konstatuojamąją dalį). Tyrimas taip pat parodė, kad, nepaisant vidaus pardavimų ir eksporto į kitas šalis, Indijoje aptariamo produkto gamybos pajėgumai iki galo nepanaudoti, ypač dėl eksportuotojų, kuriems Bendrijoje taikomos palyginti aukštos muitų normos. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas pagrįstas sprendimas, kad pigus importas iš Indijos toliau didės ir kad dėl to žala bus daroma ir ateityje, kai priemonės baigs galioti.

(246)

Kadangi, nepaisant taikomų priemonių, dėl subsidijuoto importo Bendrijos pramonė ir toliau patiria rimtą žalą, žalos pasikartojimo tikimybės analizuoti nereikia.

(247)

Buvo tikrinama, ar yra įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas šioje konkrečioje byloje prieštarautų Bendrijos interesams. Šiuo tikslu ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 31 straipsnio 1 dalimi, buvo išnagrinėtas galimas priemonių poveikis visoms su tyrimu susijusioms šalims. Norint įvertinti, ar tolesnis priemonių taikymas neprieštarauja Bendrijos interesams, aptariamo produkto vartotojams ir importuotojams bei žaliavų, naudojamų panašaus produkto gamybai, tiekėjams buvo išsiųsti klausimynai.

(248)

Kaip nurodyta pirmiau, panašų produktą gaminantys Bendrijos gamintojai nuolat didino savo gamybos apimtis. Tai buvo įmanoma dėl nuolat didėjančių Bendrijos pramonės investicijų savo konkurencingumui išlaikyti, nes ji yra viena iš pagrindinių konkurenčių, gaminančių aptariamo produkto. Buvo nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Bendrijos gamintojai išplėtė savo gamybos įrenginius, atidarė vieną naują gamyklą Bendrijoje ir parengė dar vienos naujos įmonės atidarymo Bendrijoje planus. Šiam Bendrijos pramonės nuolatinių investicijų procesui visų pirma trukdo menkas pelningumas, kuris negali užtektinai didėti dėl Bendrijos rinkoje vykstančio nuolatinio spaudimo kainoms, kurį daro iš Indijos importuojamas aptariamas produktas.

Buvo nuspręsta, kad, nesiimant priemonių subsidijuoto importo padariniams šalinti, Bendrijos pramonė ir toliau būtų priversta mažinti kainas, o tai kenktų pelningumui, investicijų grąžai ir pinigų srautams. Be kita ko, gali iškilti rizika Bendrijos pramonės gyvybingumui. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta, kad priemonių taikymas nepažeistų Bendrijos pramonės interesų.

(249)

Visiems žinomiems aptariamo produkto importuotojams ir prekybininkams buvo išsiųsti klausimynai, bet į juos atsakė tik vienas iš devyniolikos gavėjų. Tačiau į klausimyną atsakęs bendradarbiaujantis importuotojas nepateikė pastabų dėl tolesnio priemonių taikymo galimo poveikio jo verslui. Pateikta informacija rodo, kad Bendrijos importuotojai ir prekybininkai aptariamą produktą perka iš įvairių šaltinių. Kadangi jokių esminių skirtumų tarp prekės, importuojamos iš Indijos, ir gaunamos iš kitų šaltinių, nėra, buvo nuspręsta, kad, jeigu priemonės bus taikomos toliau, Bendrijos importuotojams ir prekybininkams bus sunku šią prekę gauti iš įvairių kitų šaltinių. Be to, bendradarbiaujantis importuotojas aktyviai prekiauja įvairiomis kitomis prekėmis ir dėl to nėra priklausomas tik nuo aptariamo produkto. Nors per nagrinėjamą laikotarpį aptariamo produkto pardavimo apimtis labai padidėjo (septynis kartus), šis pardavimas sudaro tik nedidelę dalį jo visos apyvartos (beveik 1,4 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu). Minėtas importuotojas nenurodė, kad tolesnis priemonių taikymas gali turėti poveikį užimtumui, nes importo srityje užimtumas nėra didelis.

(250)

Nors importuotojai ir prekybininkai gali nepritarti priemonėms, remiantis turima informacija, buvo nuspręsta, kad pageidavimas priemonių nebetaikyti nėra toks svarbus, kaip Bendrijos pramonės faktinis noras toliau kovoti su nesąžininga ir žalinga Indijos prekybos praktika, apibendrinta 248 konstatuojamojoje dalyje.

(251)

Siekiant įvertinti kompensacinių priemonių tolesnio taikymo galimą poveikį Bendrijos pramonės tiekėjams, visiems tokiems žinomiems tiekėjams buvo išsiųsti klausimynai. Iš viso buvo išsiųsti šeši klausimynai ir gauti du atsakymai. Šie tiekėjai, kurie Bendrijos pramonei tiekia gliukozę ir dekstrozę, pritaria tolesniam priemonių taikymui. Nors Bendrijos pramonės gamintojai nėra svarbiausi šių tiekėjų klientai, šis verslas vis dar prisideda prie jų užimtumo ir pelningumo didinimo. Jeigu Bendrijos pramonė apribotų ar net nutrauktų panašaus produkto gamybą, minėtiems naudingiems verslo ryšiams iškiltų pavojus.

(252)

Atsižvelgiant į tai ir neturint jokios priešingos informacijos, buvo nuspręsta, kad tolesnis priemonių taikymas nepažeistų tiekėjų interesų.

(253)

Klausimynai buvo išsiųsti penkiems žinomiems aptariamo produkto naudotojams Bendrijoje, t. y. farmacijos bendrovėms. Kartu su informacija Komisija prašė pateikti ir pastabas dėl to, ar galiojančių priemonių tolesnis taikymas neprieštarautų Bendrijos interesams, ir koks būtų tolesnis šių priemonių poveikis jiems. Tačiau jokių atsakymų į klausimyną ar pastabų Komisija negavo. Kadangi aptariamo produkto naudotojai galėjo gauti ne tik iš Indijos, bet ir iš kitų šaltinių, ir dėl nepakankamos informacijos apie priemonių ekonominį poveikį naudotojų verslui (pvz., užimtumui, pelningumui, investicijų politikai) nebuvo įmanoma nustatyti panašių naudotojų interesų.

(254)

Nepaisant to, kad naudotojai neatsakė į klausimyną, jie gali nepritarti priemonėms. Remiantis bendradarbiaujančių suinteresuotų šalių turima informacija, buvo nustatyta, kad joks motyvuotas naudotojų pageidavimas nutraukti priemonių taikymą negali būti svarbesnis už Bendrijos pramonės faktinį poreikį toliau kovoti su nesąžininga ir žalinga Indijos prekybos praktika, kuri apibendrinta 248 konstatuojamojoje dalyje.

(255)

Vienas eksportuotojas tvirtino, kad buvo nepakankamai atsižvelgta į Bendrijos vartotojų interesus ir dėl to Bendrijos interesų analizė atitinka ne visus pagrindinio reglamento 31 straipsnio reikalavimus. Buvo teigiama, esą gali būti pažeisti vartotojų interesai, jeigu suformuotos prekės gamintojai atsisakytų visų tariamų kainų padidinimų dėl padidėjusių sudozuotų prekių gamybos sąnaudų.

(256)

Atsakant į šį tvirtinimą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jokia vartotojų organizacija nepateikė jokių pastabų šio tyrimo laikotarpiu. Be to, Bendrijos vartotojai apskritai yra įsigiję medicinos draudimą. Nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad tariamas tam tikrų suformuotų antibiotikų gamybos sąnaudų padidėjimas gali padaryti didelį neigiamą poveikį medicinos draudimo mokesčiams, t. y. vartotojai gali atsisakyti padidėjusių sąnaudų. Tokiomis aplinkybėmis neįmanoma nustatyti jokio rimto Bendrijos vartotojų interesų pažeidimo.

(257)

Išanalizavus visų susijusių šalių interesus ir atsižvelgiant į Bendrijos interesų perspektyvą apskritai, buvo nuspręsta, kad nėra jokių interesų, kurie būtų svarbesni už Bendrijos gamintojų poreikį toliau taikyti priemones. Toliau taikant priemones galima tikėtis, jog Bendrijos pramonė galės pasiekti pakankamą pelningumo lygį ir tęsti savo investicijų sistemą Bendrijoje, o tai turės teigiamą poveikį užimtumui ir konkurencingumui rinkoje. Kita vertus, remiantis turima informacija, jokių panašių kitų susijusių Bendrijos šalių (t. y. importuotojų ir prekybininkų, tiekėjų, naudotojų ir vartotojų) interesų nebuvo nustatyta.

(258)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl nuolatinio subsidijavimo, žalos ir Bendrijos interesų, buvo nuspręsta, kad kompensacines priemones aptariamo produkto importui iš Indijos reikia ir toliau taikyti. Siekiant nustatyti šių priemonių lygį, buvo atsižvelgta į peržiūros tiriamuoju laikotarpiu apskaičiuotas subsidijų normas ir muito, kuris būtinas Bendrijos pramonei padarytai žalai likviduoti, dydį.

(259)

Būtinas kainų padidinimas, siekiant likviduoti žalą, buvo nustatytas kiekvienai bendrovei, palyginus aptariamo produkto vidutinę svertinę importo kainą su Bendrijos gamintojų Bendrijos rinkoje parduodamo panašaus produkto nežalinga kaina. Kainų skirtumas buvo išreikštas CIF importo kainos procentais.

(260)

Palankios kainos buvo apskaičiuotos kaip įvertintų Bendrijos pramonės gamybos sąnaudų ir 10 % procentinio gamybos pelno suma. Šis procentinis prekybos pelnas, kuris yra trečdaliu mažesnis už pirminio tyrimo metu naudotą pelną (žr. pirmiau pateiktą 205 konstatuojamąją dalį), atspindi Bendrijos pramonės panašaus produkto grupių, kurios susidūrė su nesąžininga konkurencija, procentinį prekybos pelną. Atsižvelgiant į sustiprėjusią konkurenciją, šis procentinis prekybos pelnas buvo laikomas pakankamu ir pagrįstu minimumu, palyginti su 15 % procentiniu prekybos pelnu, nustatytu per pirminį tyrimą. Gaudama tokį pelną, Bendrijos pramonė galėtų toliau investuoti į mokslo tyrimus ir taikomąją veiklą, kad išlaikytų savo konkurencingumą.

(261)

Nenustačius jokių ypatingų aplinkybių, buvo nuspręsta, kad reikia taikyti standartinį muitą, t. y. ad valorem.

(262)

Nustatant muito dydį keturiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams, subsidijos norma buvo didesnė už žalos likvidavimo lygį. Dėl to, vadovaujantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi, buvo nuspręsta, kad mažesnio muito, kuris atspindi žalos likvidavimo lygį, pakaks žalai, kurią šių keturių eksportuotojų importas padarė Bendrijos pramonei, atitaisyti. Importui iš šių eksportuotojų turėtų būti taikomos 17,3–30,3 % muito normos. Kadangi kitų trijų eksportuotojų padarytos žalos likvidavimo lygiai buvo aukštesni už nustatytas subsidijų normas, šioms bendrovėms taikytinas priemones reikėtų nustatyti pagal minėtas subsidijų normas. Šių eksportuotojų importui reikėtų taikyti 25,3–32 % muito normas. Atsižvelgiant į aukštą Indijos eksportuotojų bendradarbiavimo lygį (daugiau kaip 80 %), muito dydis visoms kitoms bendrovėms turėtų būti nustatytas pagal bendrovę, kuriai taikoma didžiausia individualaus muito norma, t. y. 32 %.

(263)

Šiame reglamente bendrovėms nustatytos individualios kompensacinio muito normos rodo bendradarbiaujančių eksportuotojų padėtį peržiūros metu. Dėl to jos taikomos tik šių bendrovių vykdomam aptariamo produkto importui. Šio reglamento pagrindinėje dalyje nenurodytos bet kurios kitos bendrovės, įskaitant įmones, susijusias su minėtoje dalyje nurodytomis bendrovėms. Pagaminto aptariamo produkto importui šios normos negali būti taikomos. Joms turi būti taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(264)

Visus prašymus dėl šių individualių kompensacinio muito normų taikymo (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo įmones) iš karto reikėtų siųsti Komisijai (10) kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimais, kurie, pavyzdžiui, yra susiję su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu. Prireikus ir pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, šis reglamentas bus atitinkamai keičiamas ir patikslinamas bendrovių, kurioms taikomos individualios muitų normos, sąrašas,

—

17,3 % – KDL Biotech Ltd., Mumbai (TARIC papildomas kodas: A580),

—

28,1 % – Nectar Lifesciences Ltd., Chandigarh (TARIC papildomas kodas: A581),

—

25,3 % – Nestor Pharmaceuticals Ltd., New Delhi (TARIC papildomas kodas: A582),

—

30,3 % – Ranbaxy Laboratories Ltd., New Delhi (TARIC papildomas kodas: 8221),

—

28,1 % – Torrent Gujarat Biotech Ltd., Ahmedabad (TARIC papildomas kodas: A583),

—

28,1 % – Surya Pharmaceuticals Ltd., Chandigarh (TARIC papildomas kodas: A584),

—

32 % – visoms kitoms bendrovėms (TARIC papildomas kodas: 8900).