Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32004R1736

    2004 m. spalio 4 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1736/2004, nustatantis galutinį antidempingo muitą sintetinio pluošto virvių, kurių kilmės šalis yra Indija, importui

    OL L 142M, 2006 5 30, p. 408–416 (MT)
    OL L 311, 2004 10 8, p. 1–9 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

    Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2004/1736/oj

    8.10.2004   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 311/1


    TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1736/2004

    2004 m. spalio 4 d.

    nustatantis galutinį antidempingo muitą sintetinio pluošto virvių, kurių kilmės šalis yra Indija, importui

    EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

    atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

    atsižvelgdama į Komisijos, pasitarus su patariamuoju komitetu, pateiktą pasiūlymą,

    kadangi:

    A.   ANKSTESNIS TYRIMAS

    (1)

    Reglamentu (EB) Nr. 1312/98 (2) Taryba nustatė galutines antidempingo priemones iš Indijos kilusių sintetinio pluošto virvių importui.

    B.   DABARTINIS TYRIMAS

    (2)

    Paskelbusi pranešimą apie artėjančią antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (3), Komisija gavo prašymą atlikti priemonių galiojimo pabaigos peržiūrą, dėl kurios prašymą dešimties gamintojų, kuriems tenka didžioji (53 %) bendros Bendrijos sintetinio pluošto virvių gamybos dalis, vardu pateikė ES špagato, virvių ir tinklų pramonės ryšių komitetas (Eurocord). Prašyme buvo nurodyta, jog, pasibaigus priemonių galiojimui, yra tikėtinas žalingo Indijos kilmės importo dempingo kaina pasikartojimas.

    (3)

    Po konsultacijų su patariamuoju komitetu nustačiusi, jog esamų įrodymų pakanka peržiūrai pradėti, Komisija pradėjo tyrimą (4) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

    (4)

    Dempingo galimo tęsimo ar pasikartojimo tyrimas aprėpė laikotarpį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. birželio 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tendencijų, susijusių su žalos galimo tęsimo ar pasikartojimo tikimybės įvertinimu, nagrinėjimas aprėpė laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – aptariamasis laikotarpis).

    (5)

    Apie peržiūros inicijavimą Komisija oficialiai informavo Bendrijos gamintojus pareiškėjus, kitus Bendrijos gamintojus, Indijos eksportuotojus ir eksportuojančius gamintojus, importuotojus ir (arba) prekiautojus, vartotojus ir žaliavų tiekėjus, kurie, kiek buvo žinoma, yra susiję su priemonėmis.

    (6)

    Komisija paprašė visų pirmiau minėtų šalių ir visų kitų šalių, kurios pranešė apie save pranešime apie peržiūros inicijavimą nurodytu laikotarpiu, pateikti atitinkamą informaciją. Komisija tiesiogiai susijusioms šalims taip pat suteikė galimybę raštu pateikti savo nuomonę ir prašyti būti išklausytoms.

    (7)

    Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms suinteresuotoms šalims, tai yra, keturiems Indijoje įsisteigusiems eksportuojantiems gamintojams, šešiems nesusijusiems ES įsisteigusiems importuotojams ir (arba) prekiautojams, 11 žaliavų tiekėjų ES ir 23 ES vartotojams. Šios suinteresuotos šalys atsakymų į klausimyną nepateikė.

    (8)

    Be to, Komisija išsiuntė klausimynus penkioms Bendrijos pramonės bendrovėms, kurios buvo parinktos kaip reprezentacinis Bendrijos gamintojų, remiančių prašymą dėl šios priemonių galiojimo peržiūros, pavyzdys, be to, užklausa dėl informacijos buvo pateikta 11 prie pareiškėjų neprisijungusių Bendrijos gamintojų. Visos penkios atrinktos bendrovės atsakė į klausimyną, tuo tarpu iš 11 gamintojų, kurie neprisijungė prie pareiškėjų, į klausimynus neatsakė nė vienas.

    (9)

    Komisija surado ir patikrino visą informaciją, kuri, Komisijos nuomone, yra būtina nustatant dempingo ir žalos tęsimo ar pasikartojimo tikimybę, taip pat nustatant Bendrijos interesus. Su patikrinimais buvo apsilankyta šių Bendrijos gamintojų patalpose:

    Bexco N.V. (Belgija),

    Companhia Industrial de Cerdas Artificiais, SA – Cerfil (Portugalija),

    Companhia Industrial Têxtil, SA – Cordex (Portugalija),

    Companhia de Têxteis Sintéticos, SA – Cotesi (Portugalija),

    Cordoaria Oliveira, SA (Portugalija).

    C.   APTARIAMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

    1.   Aptariamas produktas

    (10)

    Aptariamas produktas yra tas pats produktas, kuris buvo nagrinėjamas per tyrimą, po kurio Indijos kilmės sintetinio pluošto virvių importui buvo nustatytos šiuo metu galiojančios priemonės (toliau – pradinis tyrimas) ir kuris yra apibrėžiamas taip: špagatas, virvutės, virvės ir trosai, pinti (apipinti) arba ne, impregnuoti arba neimpregnuoti, su danga, padengti arba apdengti guma ar plastiku, iš polietileno arba propileno, išskyrus rišamąjį ir pakavimo špagatą, kurių matmenys viršija 50 000 deciteksų (5 g/m), taip pat iš kitų nailono sintetinių pluoštų ar kitų poliamidų ar poliesterių, kurių matmenys viršija 50 000 deciteksų (5 g/m). Šiuo metu šie produktai klasifikuojami KN kodais 5607 49 11, 5607 49 19, 5607 50 11 ir 5607 50 19. Aptariamas produktas plačiai naudojamas laivyboje ir pramonėje, ypač prekybos laivyne (ypač švartavimuisi), taip pat žuvininkystės pramonėje.

    2.   Panašus produktas

    (11)

    Kaip parodė ankstesnis tyrimas ir patvirtino šis tyrimas, nustatyta, jog aptariamas produktas ir sintetinio pluošto virvės, kurias Indijos eksportuojantys gamintojai gamina ir parduoda savo vidaus rinkoje, taip pat sintetinio pluošto virvės, kurias gamina ir parduoda Bendrijos gamintojai, yra visiškai tapačios, todėl pasižymi vienodomis esminėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis. Todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį jos laikomos tapačiais produktais.

    (12)

    Viena suinteresuota šalis pareiškė, jog Indijos eksportuojančių gamintojų gaminamos ir parduodamos sintetinio pluošto virvės ir sintetinio pluošto virvės, kurias gamina Bendrijos gamintojai, nėra tapačios visais atžvilgiais, esant tam tikriems kokybės skirtumams tarp šių dviejų produkto tipų.

    (13)

    Tam tikri iš Indijos importuojamo aptariamo produkto kokybės skirtumai nuo Bendrijos pramonės pagaminto produkto leidžia laikyti produktus „panašiais“, nes jie pasižymi vienodomis esminėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis arba yra ypač panašūs vienas į kitą.

    (14)

    Be to, šio tyrimo ir tyrimo, po kurio buvo nustatytos galiojančios priemonės, metu buvo nustatyta, jog Bendrijos pramonės gaminamos sintetinio pluošto virvės ir iš Indijos eksportuojamos virvės konkuruoja tarpusavyje. Todėl argumentas yra atmetamas.

    D.   DEMPINGO PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

    (15)

    Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį buvo išnagrinėta, ar priemonių galiojimo pasibaigimas galėtų nulemti dempingo pasikartojimą. Neradus bendradarbiaujančių Indijos eksportuojančių gamintojų, šį nagrinėjimą teko pagrįsti informacija, kurią Komisija gavo iš kitų šaltinių.

    1.   Preliminarūs pastebėjimai

    (16)

    Vienas iš keturių prašyme dėl priemonių galiojimo pabaigos peržiūros nurodytų Indijos eksportuojančių gamintojų tyrimo pradžioje pareiškė, jog tiriamuoju laikotarpiu aptariamo produkto į Bendriją neeksportavo. Komisijos tarnybos patarė bendrovei vis vien pateikti likusią klausimyne prašomą informaciją, tačiau bendrovė tai padaryti atsisakė. Kita bendrovė taip pat pažymėjo, jog tiriamuoju laikotarpiu produkto į Bendriją neeksportavo, tačiau šį pareiškimą pateikė pasibaigus atsakymų į klausimyną pateikimo terminui. Trečioji bendrovė pareiškė, jog tiriamuoju laikotarpiu produkto į Bendriją neeksportavo, be to, bendrovė nutraukė veiklą ir gali neatsakyti į klausimyno klausimus. Visos minėtos bendrovės buvo tinkamai informuotos, jog, atsisakius bendradarbiauti, tyrimo rezultatai gali būti pagrįsti faktais, surinktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatas.

    (17)

    Atsižvelgiant į tai, jog nė vienas iš Indijos eksportuojančių gamintojų neatsakė į Komisijos tarnybų pateiktą klausimyną, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatas buvo pasinaudota turimais faktais, įskaitant tuos, kuriuos prašyme dėl priemonių galiojimo peržiūros nurodė Bendrijos pramonė.

    (18)

    1998 m. nustačius antidempingo muitus, aptariamo produkto importas iš Indijos krito iki nežymių lygių. Tiriamuoju laikotarpiu šis importas nesiekė 20 tonų per metus, tai yra, nesiekė 0,1 % Bendrijos suvartojimo.

    (19)

    Nesant dideliam eksportui į Bendrijos rinką, buvo išnagrinėta, kaip sintetinio pluošto virvių importas iš Indijos turėtų pasikeisti pasibaigus priemonių galiojimui. Į šią analizę buvo įtrauktos tiek eksporto kainos, tiek apimtys.

    2.   Importas dempingo kaina tiriamuoju laikotarpiu

    (20)

    Pradinio tyrimo metu bendradarbiaujančiai bendrovei buvo nustatytas 53,0 % antidempingo muito tarifas, tuo tarpu likusiems eksportuojantiems gamintojams tarifas siekė 82,0 %. Šių dempingo lygių panaikinimui laikotarpiu po pradinių priemonių nustatymo būtų reikėję padidinti eksporto kainas arba sumažinti normaliąją vertę.

    (21)

    Daugeliu atvejų normalioji vertė pradinio tyrimo metu buvo nustatyta pagal vidaus kainas Indijos rinkoje, kurias nurodė bendradarbiaujanti bendrovė. Prašyme dėl priemonių galiojimo peržiūros pateikta informacija parodo, jog per penkerius metus po pradinio tyrimo pabaigos šios kainos smuko maždaug 10–20 %. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog aptariamo produkto Indijos eksportuotojai atsisakė bendradarbiauti, manoma, kad per penkerius metus po pradinio tyrimo pabaigos normalioji vertė taip pat sumažėjo panašia procentine dalimi.

    (22)

    Indijos eksporto statistiniais duomenimis, vidutinė aptariamų dviejų produktų grupių, tai yra, produktų, klasifikuojamų KN kodų grupėmis 5607 49 ir 5607 50, Indijos eksporto į visas šalis vidutinė kaina nuo 1997–1998 m. iki 2002–2003 m. sumažėjo atitinkamai 46 % ir 51 %. Panašiai šiuo laikotarpiu kainos krito visose pagrindinėse Indijos eksporto rinkose, įskaitant Norvegiją ir JAV. Šie smukimai, kaip pažymėta 21 konstatuojamojoje dalyje, yra didesni už normaliosios vertės sumažėjimą, todėl mažai tikėtina, jog dempingo praktika pradinio tyrimo metu buvo pakeista. Be to, normalioji kai kurių aptariamo produkto tipų vertė Indijoje tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnė už kainas ES rinkoje šiuo laikotarpiu. Todėl tikėtina, jog, Indijos eksportuotojams atnaujinus eksportą į ES, nustatytos šio eksporto kainos, bent jau kai kuriems aptariamo produkto tipams, bus mažesnės už normaliąją produkto vertę.

    (23)

    Tiriamuoju laikotarpiu atliekant išsamesnius skaičiavimus pagal Bendrijos pramonės nurodytus Indijos eksporto į JAV ir Norvegiją tarifus buvo atsižvelgta į skirtingų sintetinio pluošto virvių tipų kainų ir normaliųjų verčių skirtumus. Šie skaičiavimai parodo, jog Indijos eksportas į trečiąsias šalis vis dar yra dempinguojamas maždaug 53,4–222,2 %.

    (24)

    Tyrimo aptariamo produkto Indijos eksportuotojams nutraukus eksportą ir atsisakius bendradarbiauti tyrime, dempingo lygis tiriamuoju laikotarpiu nebuvo nustatytas. Tačiau atsižvelgiant į esminį Indijos eksporto kainų į kitas trečiąsias šalis sumažėjimą per penkerius metus po pradinio tyrimo, taip pat į mažesnį vidaus kainų sumažėjimą šiuo laikotarpiu, manoma, jog aptariamo produkto pardavimo Bendrijai dempingo kaina lygis tiriamuoju laikotarpiu būtų didesnis nei pradinio laikotarpio metu.

    3.   Importo pokyčiai priemonių panaikinimo atveju

    a)   Eksporto pardavimai į kitas šalis (apimtis ir kainos) ir kainos Indijos rinkoje

    (25)

    Bendras Indijos eksportas į kitas šalis per penkerius metus nuo pradinio tyrimo padidėjo. Indijos eksporto statistiniais duomenimis, produktų, klasifikuojamų KN kodų grupėmis 5607 49 ir 5607 50, kurių dauguma yra aptariamas produktas, eksportas nuo 1997–1998 m. iki 2002–2003 m. padidėjo 104 %.

    (26)

    Nustatytos Indijos eksporto į trečiųjų šalių eksporto rinkas kainos yra 17–61 % mažesnės už Bendrijos pramonės kainas. Tai leidžia spėti, jog priemonėms nustojus galioti Indijos eksportuotojai būtų suinteresuoti perkelti savo eksportą į Bendrijos rinką.

    b)   Nepanaudojami pajėgumai ir investicijos

    (27)

    Vieno pradiniame tyrime bendradarbiavusio eksportuojančio gamintojo gamybos pajėgumai per pastaruosius penkerius metus padidėjo nežymiai. Tačiau viešai prieinami duomenys rodo, jog kai kurie iš kitų stambesnių Indijos gamintojų padidino savo pajėgumus kur kas daugiau arba ketina didinti savo pajėgumus artimiausiu metu. Prašyme dėl priemonių galiojimo peržiūros Bendrijos gamintojai pažymėjo, jog bendri Indijos gamintojų pajėgumai viršija 110 000 tonų, tai yra, gerokai viršija dabartinį maždaug 40 000 tonų Bendrijos gamybos lygį ir atitinka maždaug 275 % Bendrijos suvartojimo. Indijos gamintojams atsisakius bendradarbiauti ir nesant patikimesnės informacijos, galima spręsti, jog Indijos gamintojai turi didelių perteklinių pajėgumų, o tai padidina eksporto atnaujinimo į Bendriją tikimybę, jei priemonės nustotų galioti.

    (28)

    Informacija apie naujausias ar planuotas Indijos eksportuotojų investicijas į gamybos pajėgumų didinimą Komisijai pateikta nebuvo.

    c)   Ankstesni vengimo ir (arba) perėmimo atvejai

    (29)

    Bendrijos pramonė pažymėjo, jog tuo metu, kai produktų, kuriems taikomos priemonės ir kurios yra klasifikuojamos KN kodų grupe 5607 („Špagatas, virvelės, virvės ar trosai …“) eksportas buvo sustabdytas, produktų, klasifikuojamų KN kodų grupe 5609 („Špagato, virvelių, virvių ar trosų … gaminiai“) eksportas padidėjo nuo 200 tonų 1997 m. iki 800 tonų 2002 m., o jų vidutinė kaina smuko nuo 2,51 euro iki 1,58 euro už toną. Gaminius, kurie yra eksportuojami KN kodų grupe 5609, gamina ta pati pramonė ir jų panašumas į produktus, kuriems taikomos priemonės sukelia problemų dėl muitinės klasifikavimo ir patikrinimo. Bendrijos pramonė pateikė šį klausimą Europos Komisijai, Italijos ir Jungtinės Karalystės muitinės tarnyboms. Buvo nustatyti keli netinkamo klasifikavimo atvejai ir ES muitinės administracijos ėmėsi atitinkamų priemonių, siekiant išvengti galimo galiojančių antidempingo priemonių vengimo.

    (30)

    Nepriklausomai nuo manomo vengimo, šis elgesys gali būti laikomas požymiu, jog Indijos eksportuojantys gamintojai itin domisi galimybėmis įžengti į Bendrijos rinką.

    4.   Išvada dėl dempingo pasikartojimo tikimybės

    (31)

    Indijos eksportuojantiems gamintojams nebendradarbiaujant, Komisijai turimi faktai parodo, jog eksportas į trečiąsias šalis vis dar vykdomas dempingo kainomis, o dempingo lygiai yra didesni už nustatytuosius pradinio tyrimo metu. Faktas, kad vidutinės eksporto kainos mažėjo sparčiau nei normaliosios vertės rodo, jog po 1997 m. Indijos eksportuotojai dempingo praktikos neatsisakė, tačiau sutelkė ją į trečiųjų šalių rinkas.

    (32)

    Požymiai, jog Indijos gamintojams Europos rinka yra strategiškai svarbi, taip pat dideli turimi pertekliniai gamybos pajėgumai padidina tikimybę, jog, pasibaigus priemonių galiojimui, jie atnaujintų stambaus masto eksportą į Bendriją. Atsižvelgiant į turimus duomenis apie Indijos eksportuotojų kainodaros trečiųjų šalių rinkose praktiką, taip pat į normaliosios vertės sumažėjimą ir tai, jog kai kurių aptariamo produkto tipų normalioji vertė viršija kainas ES rinkoje, yra didelė tikimybė, jog atnaujintas eksportas būtų vykdomas dempingo kainomis. Todėl manoma, jog priemonių galiojimo pabaiga veikiausiai užtikrintų eksporto dempingo kaina atsinaujinimą.

    E.   BENDRIJOS PRAMONĖS APIBRĖŽIMAS IR ĖMINIŲ ATRANKA

    (33)

    Dešimt Bendrijos gamintojų, kurių vardu Eurocord pateikė prašymą dėl priemonių galiojimo pabaigos peržiūros, bendradarbiavo su tyrėjais. Tyrimo metu paaiškėjo, jog vieno Bendrijos gamintojo pateikti duomenys buvo nepatikimi ir pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį ši bendrovė buvo pripažinta nebendradarbiaujančia. Vėliau šis Bendrijos gamintojas buvo išbrauktas iš Bendrijos pramonės apibrėžimo. Devynioms likusioms bendrovėms tenka 53 % Bendrijoje tiriamuoju laikotarpiu pagamintų sintetinio pluošto virvių, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį jos formuoja Bendrijos pramonę.

    (34)

    Atsižvelgdama į tai, kad yra daug Bendrijos gamintojų, palaikančių prašymą atlikti priemonių galiojimo pabaigos peržiūrą, ir į pagrindinio reglamento 17 straipsnį, Komisija nusprendė atlikti savo tyrimą, atrinkdama pavyzdinę Bendrijos gamintojų grupę. Pavyzdinė gamintojų grupė buvo suformuota pagal didžiausias reprezentacinės gamybos ir pardavimų apimtis, kurios gali būti pagrįstai ištirtos per turimą laikotarpį.

    (35)

    Kaip minėta 8 konstatuojamojoje dalyje, iš pradžių į pavyzdinę grupę pagal gamybos ir pardavimų apimtis, nurodytas po tyrimo pradžios, buvo atrinktos penkios bendrovės. Dėl 33 konstatuojamojoje dalyje paminėtų priežasčių vienas iš Bendrijos gamintojų, kuris nebuvo priskirtas Bendrijos pramonei, taip pat buvo išbrauktas iš pavyzdinės grupės. Likusioms keturioms atrinktoms bendrovėms tenka 66 % Bendrijos pramonės, kurią, kaip pažymėta 33 konstatuojamojoje dalyje, sudaro 9 skundą pateikusios bendrovės, gamybos ir 62 % pardavimų. Į galutinį įvertinimą buvo įtrauktos šios atrinktos bendrovės, visos iš kurių yra įsisteigusios Portugalijoje:

    Companhia Industrial de Cerdas Artificiais, SA – („Cerfil“),

    Companhia Industrial Têxtil, SA – („Cordex“),

    Companhia de Têxteis Sintéticos, SA – („Cotesi“),

    Cordoaria Oliveira, SA.

    (36)

    Ankstesniame tyrime pavyzdinė bendrovių grupė taip pat buvo nustatyta pagal gamybos ir pardavimų apimtis, ir į ją buvo įtrauktos aštuonios bendrovės. Išskyrus Cerfil, į ankstesnio tyrimo pavyzdinę bendrovių grupę pateko visos pirmiau minėtos bendrovės.

    F.   PADĖTIS BENDRIJOS RINKOJE

    1.   Suvartojimas Bendrijos rinkoje

    (37)

    Bendrijos sintetinio pluošto virvių suvartojimas buvo apskaičiuotas pagal Bendrijos pramonės ir kitų Bendrijos gamintojų šio produkto pardavimus Bendrijos rinkoje, priskaičiuojant importą iš Indijos ir kitų trečiųjų valstybių pagal Eurostato pateiktus duomenis.

    (38)

    Nuo 2000 m. iki tiriamojo laikotarpio Bendrijos suvartojimas sumažėjo 9,4 % nuo 39 825 tonų 2000 m. iki 36 093 tonų tiriamuoju laikotarpiu. Viena iš pagrindinių suvartojimo sumažėjimo priežasčių yra smukusi žvejybinių tinklų pramonės sintetinio pluošto virvių paklausa, kurią mažino apkarpytos Bendrijos žvejybos kvotos. Aptariamuoju laikotarpiu šios žvejybos kvotos buvo laipsniškai mažinamos (nuo maždaug 4,99 mln. tonų 2000 m. iki 4,12 mln. tonų 2003 m.), t. y. beveik 17,4 %.

    2.   Importas iš Indijos

    (39)

    1998 m. nustačius priemones, Indijos kilmės importas pastebimai sumažėjo ir aptariamuoju laikotarpiu buvo visiškai nereikšmingas, užimdamas rinkoje mažiau nei 0,1 %.

    3.   Importas iš kitų trečiųjų šalių

    (40)

    Aptariamuoju laikotarpiu importas iš kitų trečiųjų šalių padidėjo 44 % (t. y. nuo 8 280 tonų 2000 m. iki 11 893 tonų tiriamuoju laikotarpiu), o jo rinkos dalis išaugo nuo 20,8 % 2000 m. iki 33,0 % tiriamuoju laikotarpiu. Svarbiausių eksportuojančių valstybių tiriamuoju laikotarpiu sąraše minimos valstybės kandidatės Čekijos Respublika, Lenkija ir Vengrija, taip pat Kinijos Liaudies Respublika ir Tunisas. Vidutinės kainos iš minėtų valstybių aptariamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 3,3 euro iki 2,8 euro už kilogramą.

    4.   Ekonominė situacija Bendrijos pramonėje

    (41)

    Pasibaigus pradiniam tyrimui, kelios skundą pateikusios bendrovės, pavyzdžiui, Ostend Stores (Belgija), Brindon Marine (Jungtinė Karalystė), Irish Ropes (Airija), Lima (Portugalija) ir Carlmark (Švedija), visiškai nutraukė veiklą.

    (42)

    Tyrimo metu atrinktų pavyzdinių bendrovių atžvilgiu buvo įvertinti visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje nurodyti žalos požymiai. Be to, kai kurie žalos požymiai (t. y. gamyba, pardavimai, rinkos dalys, darbuotojų skaičius ir našumas) taip pat buvo įvertinti visos Bendrijos pramonės atžvilgiu, ne tik atrinktų keturių pavyzdinių bendrovių atžvilgiu.

    (43)

    Mažėjant Bendrijos suvartojimui, Bendrijos pramonės pardavimai Bendrijos rinkoje aptariamuoju laikotarpiu sumažėjo, tačiau šis smukimas buvo mažesnis už suvartojimo kritimą. Bendrijos suvartojimas sumažėjo 9,4 %, tuo tarpu Bendrijos pramonės pardavimai smuko nuo 16 587 tonų 2000 m. iki 15 457 tonų tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 6,8 %.

    (44)

    Bendrijos pramonės panašaus produkto gamyba aptariamuoju laikotarpiu sumažėjo 3,9 % (nuo 18 782 tonų 2000 m. iki 18 053 tonų tiriamuoju laikotarpiu).

    (45)

    Atsižvelgiant į tai, jog vartojimo Bendrijoje sumažėjimas nuo 2000 m. iki tiriamojo laikotarpio buvo didesnis už Bendrijos pramonės pardavimų sumažėjimą, Bendrijos pramonės rinkos dalis ūgtelėjo (nuo 41,6 % 2000 m. iki 42,8 % tiriamuoju laikotarpiu).

    (46)

    Aptariamuoju laikotarpiu darbuotojų skaičius Bendrijos pramonėje sumažėjo (nuo 1 076 darbuotojų 2000 m. iki 992 asmenų tiriamuoju laikotarpiu). Tačiau našumas, t. y. gamybos dalis vienam darbuotojui per metus, šiuo laikotarpiu padidėjo (nuo 17 454 kg iki 18 194 kg).

    a)   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų panaudojimas

    (47)

    Gamybos pajėgumai aptariamuoju laikotarpiu nepakito, tačiau atrinktų bendrovių gamybos apimtys sumažėjo 1,7 % nuo (12 136 tonų 2000 m. iki 11 928 tonų tiriamuoju laikotarpiu), o pajėgumų panaudojimas smuko (nuo 87 % 2000 m. iki 85 % tiriamuoju laikotarpiu).

    b)   Atsargos

    (48)

    Paprastai sintetinio pluošto virvių gamintojų atsargos nesiekia 10 % gamybos, nes didžioji dalis produktų pagaminama pagal paklausą. Tačiau aptariamuoju laikotarpiu vidutinių atsargų kitimo tendencija buvo neigiama, atsargoms padidėjus 18 % nuo 853 tonų 2000 m. iki 1 007 tonų tiriamuoju laikotarpiu.

    c)   Pardavimai ir rinkos dalis

    (49)

    Pardavimai sumažėjo 7,5 % nuo 10 484 tonų 2000 m. iki 9 699 tonų tiriamuoju laikotarpiu. Tačiau atrinktų bendrovių, kaip ir visos Bendrijos pramonės, rinkos dalis ūgtelėjo nuo 26,3 % 2000 m. iki 26,9 % tiriamuoju laikotarpiu.

    d)   Pardavimo kainos, Bendrijos kainoms ir pelningumui įtakos turintys veiksniai

    (50)

    Vidutinės Bendrijoje parduoto panašaus produkto kainos aptariamuoju laikotarpiu nepakito ir siekė 2,2 euro už kilogramą. Nepaisant stabilaus kainų lygio, dėl padidėjusių vidutinių kaštų ikimokestinio pelno marža krito nuo 9,8 % apyvartos 2000 m. iki 0,7 % tiriamuoju laikotarpiu.

    (51)

    Kainų sąstingį nulėmė silpstanti paklausa, taip pat tai, jog gamintojai dėl konkurencijos neturėjo galimybių didinti kainas iki lygio, kuris buvo taikomas prieš priemonių įvedimą 1998 m., kai buvo nustatytas žalingas importas dempingo kainomis iš Indijos.

    e)   Investicijos ir gebėjimas didinti būtinąjį kapitalą

    (52)

    Nepaisant neigiamų minėtų žalos rodiklių pokyčių, investicijos padidėjo nuo 809 432 eurų 2000 m. iki 1 768 029 eurų tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 118,4 %. Atrinktos bendrovės neminėjo jokių sunkumų, su kuriais susidūrė ieškodamos naujo kapitalo.

    f)   Investicijų grąža

    (53)

    Pagal neigiamą pelningumo tendenciją investicijų grąža krito nuo 12 % 2000 m. iki 3 % tiriamuoju laikotarpiu.

    g)   Piniginiai srautai

    (54)

    Šiai pramonei yra būdingas jos kapitalo intensyvumas ir atitinkamos didelės nusidėvėjimo sumos, kas turi tiesioginės įtakos piniginiams srautams. Aptariamuoju laikotarpiu piniginiai srautai buvo teigiami, nors ir sumažėjo nuo 4,66 mln. eurų 2000 m. iki 2,23 mln. eurų tiriamuoju laikotarpiu.

    h)   Darbuotojų skaičius, našumas ir darbo kaštai

    (55)

    Kaip parodė visos Bendrijos pramonės analizė, įdarbinimo situacija pablogėjo ir keturiose atrinktose bendrovėse. Darbuotojų skaičius sumažėjo 7,1 % (nuo 747 darbuotojų 2000 m. iki 694 tiriamuoju laikotarpiu). Tačiau našumas vienam darbuotojui aptariamuoju laikotarpiu padidėjo 5,8 %. Našumo padidėjimą užtikrino investicijos į pažangias virvių gamybos stakles aptariamuoju laikotarpiu.

    (56)

    Nors darbuotojų skaičius atrinktose bendrovėse nuo 2000 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo, bendri darbo jėgos kaštai padidėjo nuo 4,49 mln. eurų iki 4,84 mln. eurų, t. y. 7,8 %.

    (57)

    Aptariamo produkto importas iš Indijos tiriamuoju laikotarpiu buvo nereikšmingas, todėl dempingo marža negali būti nustatyta.

    (58)

    Komisija išnagrinėjo, ar Bendrijos pramonė vis dar atsigauna po ankstesnio dempingo poveikio. Nustatyta, jog, atsižvelgiant į įvairius su visa Bendrijos pramone ir su atrinktais Bendrijos gamintojais susijusius įvertintus neigiamus ekonominius rodiklius, yra tikėtina, jog situacija Bendrijos pramonėje šiek tiek pagerėjo, tačiau po ankstesnio dempingo žalingų poveikių dar galutinai neatsigavo.

    (59)

    Nepaisant veiksmingų antidempingo muitų Indijos importui nustatymo, Bendrijos pramonės padėtis vis dar yra pažeidžiama, nors kai kurie rodikliai, palyginti su pradiniais galutiniais įvertinimais (pvz., pelningumas), pastebimai pagerėjo, o keli kiti taip pat sustiprėjo (pavyzdžiui, rinkos dalis, investicijos ir darbo našumas).

    (60)

    Išskyrus padidėjusias rinkos dalis ir investicijas, taip pat gamybos pajėgumus, vidutines kainas ir sugebėjimus gauti naują kapitalą, kurie nepakito, visi kiti žalos rodikliai rodo pablogėjimą. Šie tiek visai Bendrijos pramonei, tiek atrinktoms bendrovėms išnagrinėti veiksniai kinta pagal panašias tendencijas.

    (61)

    Atsižvelgiant į galiojančius veiksmingus muitus, neigiamų pirmiau nurodytų pramonės pokyčių negalima sieti su importu iš Indijos. Prasta finansinė situacija Bendrijos pramonėje gali būti susieta su: i) paklausos sumažėjimu, kurį iš esmės nulėmė Europos žvejybinio laivyno sumažinimas ir žvejybos kvotų apkarpymas; ii) pastebimu importo iš kitų nei Indija šalių (daugiausia valstybių kandidačių) ir jų rinkos dalių padidėjimu, nulėmusių atitinkamą Bendrijos pramonės pardavimų sumažėjimą; iii) kainomis, kurios dėl stiprios konkurencijos rinkoje ir augančio kitų nei Indija valstybių importo taip ir nepasiekė prieš nustatytą dempingą buvusio lygio; ir iv) viso ūkio smukimu nuo 2001 m.

    (62)

    Antra vertus, nustatyta, jog Bendrijos pramonės pelningumo kitimo tendencijos aptariamuoju pradinio tyrimo laikotarpiu (t. y. nuo 1993 m. sausio iki 1997 m. gegužės) buvo mažiau palankios nei šioje peržiūroje apsvarstytu laikotarpiu. Tai parodo, jog nustačius muitus situacija Bendrijos pramonėje sąlyginai pagerėjo.

    (63)

    Vienas iš svarbių bendrą Bendrijos pramonės gyvybingumą nulemiančių elementų yra investicijos, kurios aptariamuoju laikotarpiu padidėjo daugiau kaip dvigubai, parodydamos, jog pramonė vis dar laiko save gyvybinga. Be to, padidėjęs Bendrijos pramonės darbo našumas ir rinkos dalis parodo, jog, nepaisant aršios konkurencijos su kitomis trečiosiomis šalimis, Bendrijos pramonė pajėgė ne tik išsaugoti, bet ir šiek tiek sustiprinti savo pozicijas Bendrijos rinkoje.

    G.   ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

    (64)

    Vertinant galimą galiojančių priemonių galiojimo pabaigos poveikį situacijai Bendrijos pramonėje, buvo atsižvelgta į daugybę veiksnių, nurodytų 31 ir 32 konstatuojamosiose dalyje.

    (65)

    Kaip jau buvo minėta, pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui, aptariamo produkto importas iš Indijos dempingo kaina būtų atnaujintas. Nustatyti aiškūs požymiai, jog pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui importo į Bendriją dempingo kaina apimtys pastebimai padidėtų dėl milžiniškų perteklinių Indijos gamintojų gamybos pajėgumų. 27 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, jog Indijos eksportuojančių gamintojų atsarginiai pajėgumai siekia apie 70 000 tonų, t. y. beveik dvigubai viršija Bendrijos rinką tiriamuoju laikotarpiu (36 093 tonų).

    (66)

    Indijos eksportuotojų eksporto į trečiąsias šalis (JAV ir Norvegiją), kaip manoma, dempingo kainų analizė rodo, jog Indijos eksporto į Bendriją, jei jis bus atnaujintas, kaina sumažins Bendrijos pramonės kainas. Pagal oficialius JAV ir Norvegijos prekybos statistinius duomenis, vidutinė svertinė aptariamo produkto eksporto kaina į JAV ir Norvegiją siekė atitinkamai 1,73 euro ir 1,7 euro už kilogramą. Šios vidutinės kainos sumažintų vidutinę Bendrijos pramonės panašaus produkto kainą atitinkamai 21 % ir 22 %.

    (67)

    Bendrijos pramonės padėtis vis dar yra sudėtinga. Po svarstomų priemonių nustatymo pramonės pelningumas pastebimai pagerėjo, tačiau dėl 51 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių vėliau vėl pablogėjo.

    (68)

    Atsižvelgiant į pirmiau minėtus argumentus, manoma, jog, nepratęsus priemonių galiojimo, yra tikėtinas žalos, kurią sukeltų atnaujintas aptariamo produkto importas iš Indijos, pasikartojimas.

    H.   BENDRIJOS INTERESAI

    1.   Preliminarūs pastebėjimai

    (69)

    Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį buvo įvertinta, ar galiojančių antidempingo priemonių pratęsimas atitiktų visos Bendrijos interesus. Analizė pagrįsta visų susijusių interesų, t. y. Bendrijos pramonės, kitų Bendrijos gamintojų, importuotojų ir (arba) prekybininkų, vartotojų ir aptariamo produkto žaliavų tiekėjų interesų nagrinėjimu.

    (70)

    Ankstesniame tyrime buvo nustatyta, jog priemonių nustatymas neprieštarauja Bendrijos interesams. Todėl šios peržiūros metu galima vertinti, ar priemonių nustatymas turėjo neigiamos įtakos Bendrijos interesams.

    (71)

    Šiuo pagrindu įvertinta ar, nepaisant žalingo dempingo atsinaujinimo tikimybės pasibaigus priemonių galiojimui, egzistuoja kokios nors priežastys, kurios parodytų, jog šiuo atveju priemonių galiojimo pratęsimas neatitiktų Bendrijos interesų.

    2.   Bendrijos pramonės interesai

    (72)

    Nepaisant neigiamų Bendrijos pramonės finansinės situacijos pokyčių aptariamuoju laikotarpiu, pramonė struktūriškai yra gyvybinga, nes sugebėjo išsaugoti gana reikšmingą rinkos dalį. Be to, Bendrijos pramonė pati laiko save gyvybinga ir tai parodo staigus investicijų padidėjimas aptariamuoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į 59–61 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas dėl situacijos Bendrijos pramonėje, ypač į itin nedidelį pramonės pelningumo lygį, taip pat atsižvelgiant į G skyriuje pateiktus argumentus, manoma, jog, nepratęsus priemonių galiojimo, Bendrijos pramonės finansinė situacija veikiausiai pablogėtų. Atsižvelgiant į numanomus aptariamo produkto importo iš Indijos apimtis ir kainas, pasibaigus priemonių galiojimui, Bendrijos pramonė susidurtų su dar didesne rizika, dėl kurios smuktų jos rinkos dalys, mažėtų kainos, o pelningumo pokyčiai smuktų iki neigiamo lygio, nustatyto pradinio tyrimo aptariamuoju laikotarpiu. Taigi, manoma, jog galiojančių priemonių pratęsimas neprieštarautų Bendrijos pramonės interesams.

    3.   Kitų gamintojų interesai

    (73)

    Komisija prašė 11 prie skundo neprisijungusių Bendrijos gamintojų pateikti informaciją. Atsakymai į klausimyne pateiktus klausimus pristatyti nebuvo.

    (74)

    Atsižvelgiant į tikėtinus aptariamo produkto kiekius, kurie bus eksportuojami iš Indijos į Bendriją, pasibaigus priemonių galiojimui, ir į šio produkto kainas, prie skundo neprisijungusių panašaus produkto gamintojų rinkos dalis ir ekonominė situacija taip pat pablogėtų.

    (75)

    Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, jog nebuvo nustatyta jokių nepalankių požymių, manoma, jog priemonių galiojimo pratęsimas neturės neigiamos įtakos prie skundo neprisijungusiems Bendrijos gamintojams.

    4.   Nesusijusių importuotojų ir (arba) prekybininkų ir žaliavų tiekėjų interesai

    (76)

    Komisija išsiuntė klausimynus šešiems nesusijusiems importuotojams ir (arba) prekybininkams ir 11 žaliavų tiekėjų.

    (77)

    Argumentų prieš muitų galiojimo pratęsimą pateikė tiktai vienas iš šešių nesusijusių importuotojų ir (arba) prekybininkų, kurio aptariamo produkto įsigijimai tiriamuoju laikotarpiu sudarė 0,07 % Bendrijos vartojimo. Tačiau ši bendrovė nepateikė jokios informacijos ar įrodymų, susijusių su galiojančių priemonių nustatymo poveikiu šios bendrovės verslui, be to, bendrovė nepajėgė tinkamai įvertinti masto, kuriuo muitų galiojimo pratęsimas pakenktų jo kaip importuotojo padėčiai. Kiti penki nesusiję importuotojai komentarų ar informacijos nepateikė.

    (78)

    Kita vertus, vienas žaliavų tiekėjas pritarė priemonių galiojimo pratęsimui.

    (79)

    Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manoma, jog priemonių galiojimo pratęsimas neturės neigiamos įtakos nesusijusiems importuotojams ir (arba) prekybininkams ir žaliavų tiekėjams.

    5.   Vartotojų interesai

    (80)

    Komisija išsiuntė klausimynus 23 aptariamo produkto vartotojams, kurių dauguma yra žvejybos ir laivybos pramonių atstovai. Užbaigto klausimyno su atsakymais nepateikė nė vienas vartotojas. Vienas vartotojas paprieštaravo priemonių galiojimo pratęsimui, tačiau savo pozicijos nepagrindė.

    (81)

    Vartotojams praktiškai nebendradarbiaujant su Komisija, taip pat atsižvelgiant į tai, jog muitų poveikis, palyginti su pagrindiniais vartotojų pramonės kaštais (t. y. laivų nusidėvėjimas, kuras, draudimas, darbas ir priežiūra) yra nereikšmingas, manoma, jog priemonių galiojimo pratęsimas tokiems vartotojams neigiamos įtakos neturės.

    6.   Išvada

    (82)

    Tikimasi, jog priemonių galiojimo pratęsimas padės Bendrijos pramonei padidinti pelningumą ir atitinkamai sustiprinti konkurencines sąlygas Bendrijos rinkoje, mažinant tolesnio įmonių uždarymo ir įdarbinimo sumažėjimo riziką. Taip pat manoma, jog priemonių galiojimo pratęsimas padės Bendrijos gamintojams visiškai išnaudoti ankstesnių metų investicijų potencialą ir taikant pažangesnes technologijas kurti ir plėtoti naujus produktus naujiems ir specializuotiems pritaikymams.

    (83)

    Atsižvelgiant į minėtas išvadas dėl priemonių pratęsimo poveikio skirtingiems Bendrijos rinkos dalyviams, daroma išvada, jog priemonių pratęsimas neprieštarauja Bendrijos interesams.

    I.   ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

    (84)

    Visos susijusios šalys buvo informuotos apie esminius faktus ir nuomones, kurių pagrindu ketinama rekomenduoti išsaugoti galiojančias priemones jų dabartine forma. Šioms šalims taip pat buvo nustatytas laikotarpis pateikti savo nuomonę dėl šių priemonių, tačiau nė viena iš jų nepateikė nuomonių, kurios pateisintų minėtų išvadų pakeitimą.

    (85)

    Atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir į pirmiau išdėstytus faktus, Reglamentu (EB) Nr. 1312/98 nustatytų antidempingo priemonių galiojimas turėtų būti pratęstas,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    1.   Špagatui, virvutėms, virvėms ir trosams, pintiems (apipintiems) ar ne, impregnuotiems arba neimpregnuotiems, su danga, padengtiems arba apdengtiems guma ar plastiku, iš polietileno arba propileno, išskyrus rišamąjį ir pakavimo špagatą, kurių matmenys viršija 50 000 deciteksų (5 g/m), taip pat iš kito nailono sintetinio pluošto ar kitų poliamidų ar poliesterių, kurių matmenys viršija 50 000 deciteksų (5 g/m), kurių kilmės šalis yra Indija, ir kurie klasifikuojami KN kodais 5607 49 11, 5607 49 19, 5607 50 11 ir 5607 50 19, yra nustatomas galutinis antidempingo muitas.

    2.   Tinklui taikomo galutinio antidempingo muito tarifas nepriklausomai nuo kainos ties Bendrijos siena ir prieš muitų priskaičiavimą yra toks:

    Produktai, kurių gamintojas yra:

    Garware Wall Ropes Ltd.: 53,0 % (papildomas TARIC kodas 8755),

    kiti gamintojai: 82,0 % (papildomas TARIC kodas 8900)

    2 straipsnis

    Jei nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios su muitais susijusios nuostatos.

    3 straipsnis

    Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Liuksemburge, 2004 m. spalio 4 d.

    Tarybos vardu

    Pirmininkas

    A. J. DE GEUS


    (1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

    (2)  OL L 183, 1998 6 26, p. 1.

    (3)  OL C 240, 2002 10 5, p. 2.

    (4)  OL C 149, 2003 6 26, p. 12.


    Top