32002D2367

Europos Parlamento ir tarybos Sprendimas Nr. 2367/2002/EB,

2002 m. gruodžio 16 d.

dėl 2003-2007 m. Bendrijos statistikos programos

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 285 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

veikdami Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka [3],

kadangi:

(1) Pagal 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos [4] turėtų būti patvirtinta Bendrijos statistikos programa.

(2) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 322/97 nustato Bendrijos statistikos rengimo principus ir yra taikomas šiam sprendimui.

(3) Ekonominė ir pinigų sąjunga kelia esminius reikalavimus teikti Bendrijai pinigų, mokėjimų balanso ir finansų statistiką.

(4) Pagal Reglamentą (EB) Nr. 322/97 Bendrijai turi būti laiku prieinama valstybių narių palyginamoji statistinė informacija, kuri apimtų naujausius duomenis, būtų patikima, aktuali ir kuo veiksmingiau pateikiama jos politikos kryptims formuoti, taikyti, stebėti ir įvertinti.

(5) Galimybė turėti geros kokybės naujausius palyginamus statistikos duomenis dažnai yra būtina sąlyga Bendrijos politikos kryptims įgyvendinti.

(6) Kad būtų užtikrintas statistinės informacijos darnumas ir palyginamumas Bendrijoje, reikia patvirtinti penkerių metų Bendrijos statistikos programą, kuri apibūdintų nuostatas, šiems prioritetams numatytų veiksmų pagrindines sritis ir tikslus.

(7) Lygia greta Bendrijos institucijos turėtų užtikrinti palyginamą ir aukštos kokybės statistiką.

(8) Specifinis Bendrijos statistikos rengimo būdas reikalauja ypatingai glaudaus bendradarbiavimo besiplėtojančioje Bendrijos statistikos sistemoje per Statistikos programos komitetą, įsteigtą Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas [5], dėl sistemos pritaikymo, ypač leidžiant teisės aktus, reikalingus kuriant minėtą Bendrijos statistiką. Reikia atsižvelgti ir į respondentams, kas jie bebūtų - verslininkai, namų ūkiai ar atskiri asmenys, tenkančią naštą.

(9) Bendrijos statistikos rengimas pagal penkerių metų programos teisinę sistemą yra nacionalinių institucijų pareiga valstybių narių lygmeniu ir Bendrijos institucijos (Eurostato) pareiga Bendrijos lygmeniu.

(10) Kad būtų pasiekta tai, kas užsibrėžta, būtinas glaudus, koordinuojamas ir darnus Eurostato ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimas.

(11) Šiuo tikslu Eurostatas turėtų įvairiomis formomis užtikrinti nacionalinių institucijų, sudarančių Europos statistikos sistemai (ESS) atstovaujantį tinklą, koordinavimą, laiduojantį, kad bus laiku teikiama statistika, atitinkanti Europos Sąjungos politikos reikmes.

(12) Parengti atskirų statistikos veiksmų išsamias vykdymo priemones Komisija gali patikėti ESS, kuri turėtų nustatyti tikslus ir atitinkamas priemones.

(13) Be to, įgyvendinant šią programą, pagal Reglamentą (EB) Nr. 322/97 Komisijai yra patikėta vykdyti tam tikras įgyvendinimo ar vykdymo užduotis, kaip jos yra apibrėžtos teisės aktuose dėl atskirų statistikos veiksmų.

(14) Gali būti svarstoma, ar kai kurias iš šių užduočių, kurios šiuo metu atliekamos Komisijos lygmeniu, galėtų atlikti, pavyzdžiui, specializuota įgyvendinimo įstaiga.

(15) Tam tikrose srityse, susijusiose su įvairiomis Bendrijos politikos kryptimis, svarbus duomenų skirstymas pagal lytį.

(16) Šis sprendimas visai programos trukmei nustato finansinį pamatą, sudarantį svarbiausią orientyrą, kaip apibūdinta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir biudžeto procedūros tobulinimo [6] 33 punkte, biudžeto institucijai atliekant kasmetinę biudžeto procedūrą.

(17) Patvirtinant šią programą, jos metmenys pagal Reglamento (EB) Nr. 322/97 3 straipsnio 1 dalį buvo pateikti Statistikos programos komitetui, Tarybos sprendimu 91/116/EEB [7] įsteigtam Europos statistinės informacijos ekonomikos ir socialinėje srityje patariamajam komitetui ir Tarybos sprendimu 91/115/EEB [8] įsteigtam Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetui,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Statistikos programos patvirtinimas

Šiuo sprendimu patvirtinama 2003-2007 m. laikotarpio Bendrijos statistikos programa (toliau - programa). Programa pateikiama prieduose.

I priedas apibūdina tuo laikotarpiu numatomų veiksmų nuostatas, pagrindines sritis ir tikslus bei pateikia statistikos poreikių Europos Sąjungos politikos reikmių atžvilgiu santrauką. Šios reikmės yra skirstomos į grupes pagal Sutarties antraštines dalis.

II priede pateikiama Eurostato darbo temų santrauka.

2 straipsnis

Tikslai ir politikos prioritetai

Atsižvelgiant į nacionalinių institucijų ir Komisijos turimus išteklius, ši programa yra orientuojama į svarbiausius Bendrijos politikos prioritetus:

- ekonominė ir pinigų sąjunga,

- Europos Sąjungos plėtra,

- konkurencingumas, darni plėtra ir socialinė darbotvarkė.

Ji taip pat užtikrina esamos statistinės paramos sprendimams dabartinės politikos srityse tęstinumą ir papildomus poreikius, atsirandančius dėl naujų Bendrijos politikos iniciatyvų. Joje atsižvelgiama į būtinumą nuolat peržiūrėti statistikos prioritetus ir į parengtos statistikos poreikį siekiant geriausiai naudoti turimus išteklius ir kiek galima mažinti respondentams tenkančią naštą.

Be to, Komisija užtikrina palyginamus ir aukštos kokybės statistinius duomenis.

3 straipsnis

Finansavimas

Finansavimo pamatą šiai programai įgyvendinti 2003-2007 m. laikotarpiu sudaro 192500000 eurų.

150727000 eurų yra skiriama 2003-2006 metų laikotarpiui. 41773000 eurų yra skiriama 2007 metams. 41773000 eurų suma yra laikoma patvirtinta, jei ji atitinka laikotarpiu, prasidedančiu nuo 2007 m., galiojančią finansinę perspektyvą.

Metiniams asignavimams įgaliojimus suteikia biudžeto institucija neperžengdama finansinės perspektyvos ribų.

4 straipsnis

Ataskaitos

Trečiaisiais programos įgyvendinimo metais Komisija parengia tarpinę ataskaitą, apibūdinančią jos raidos etapus, ir pateikia ją Statistikos programos komitetui.

Programos įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje Komisija, pasikonsultavusi su Statistikos programų komitetu, pateikia atitinkamą vertinamąją programos įgyvendinimo ataskaitą, atsižvelgdama į nepriklausomų ekspertų vertinimus. Ataskaita turi būti baigta rengti iki 2008 m. pabaigos ir po to pateikta Europos Parlamentui ir Tarybai.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas yra skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2002 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

P. Cox

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Fischer Boel

[1] OL C 75 E, 2002 3 26, p. 274.

[2] OL C 125, 2002 5 27, p. 17.

[3] 2002 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2002 m. rugsėjo 30 d. Tarybos bendra pozicija (OL C 275 E, 2002 11 12, p. 1) ir 2002 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

[4] OL L 52, 1997 2 22, p. 1.

[5] OL L 181, 1989 6 28, p. 47.

[6] OL C 172, 1999 6 18, p. 1.

[7] OL L 59, 1991 3 6, p. 21. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 97/255/EB (OL L 102, 1997 4 19, p. 32).

[8] OL L 59, 1991 3 6, p. 19. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 96/174/EB (OL L 51, 1996 3 1, p. 48).

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

PENKERIŲ METŲ STATISTIKOS PROGRAMA: NUOSTATOS

ĮVADAS

1. Statistinės informacijos būtinumas Europos Sąjungos politikai

ES institucijoms ir piliečiams reikia faktais pagrįstos priemonės Europos politinių iniciatyvų būtinumui ir pažangai įvertinti. Aukštos kokybės statistinė informacija yra nepaprastai svarbi tenkinant šį poreikį. Eurostato (Europos Bendrijų statistikos tarnybos) pagrindinis uždavinys - rinkti ir platinti reikšmingą ir laiku pateikiamą informaciją plačiu socialinių, ekonominių ir aplinkos temų spektru paremiant dabartines ir būsimas ES politikos kryptis. Evoliucionuojančioje elektroninėje Europoje statistinė informacija turi būti prieinama tokia forma ir tokiu laiku, kokiu jos reikia vartotojui. Taigi, programos įgyvendinimo laikotarpiu reikės naujų pastangų siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų naudotis didėjančiu svarbiausios informacijos apie ekonominius, socialinius ir aplinkos pokyčius ES kiekiu. ESS (Europos statistikos sistemai) reikia toliau plėtoti savo struktūras ir strategijas norint užtikrinti, kad ši sistema savo visuma išlaikytų ir ugdytų reikalingą kokybę ir veiksmingumą siekiant tenkinti visus vartotojų poreikius.

Priedo struktūra

Šiame priede daugiausia dėmesio skiriama darbų programos politiką lemiantiems veiksniams vertinant juos Europos Sąjungos politikos reikmių požiūriu. Šios reikmės yra klasifikuojamos pagal Europos bendrijos steigimo sutarties antraštines dalis.

Kiekvienai antraštinei daliai šis priedas nustato:

- kiekvienoje politikos srityje per šį penkerių metų laikotarpį atliktino statistinio darbo pagrindinę orientaciją ir numatomų konkrečių veiksmų, įskaitant numatomus parengti teisės aktus, planus,

- statistinio darbo sritis, remiančias antraštinės dalies politikos kryptis, pagal statistinio darbo temas, nustatytas pagal veiklos rūšimi grindžiamo valdymo sistemą.

2. Įgyvendinimo strategijos

a) Tikslai

Eurostato bendrame plane nustatyti tikslai įtvirtins darbų programos, kuri turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 322/97 10 straipsnyje nustatytą ekonomiškumo principą, vykdymą. Šie tikslai yra:

- Eurostato darbas, skirtas Komisijai,

- Eurostato darbas, skirtas kitoms Europos institucijoms ir platesnei vartotojų bendruomenei,

- pagalba palaikant ir plėtojant Europos statistikos sistemą,

- darbuotojų motyvacijos ir pasitenkinimo skatinimas,

- produktų ir paslaugų kokybės gerinimas,

- vidaus našumo didinimas.

b) Statistikos rengimas

Kartu su ESS partneriais Eurostatas diegs procesus, užtikrinančius Europos statistikos kokybės lygį, reikalingą ES politikos valdymo tikslams. Ypatingas dėmesys bus skiriamas statistikai, skirtai euro zonos reikmėms.

Eurostatas ir ESS partneriai imsis nuolatinės ES ir nacionalinės statistinės informacijos peržiūros siekdami užtikrinti, kad ji atitiktų realius ir ES, ir nacionalinės politikos keliamus reikalavimus ir kad šie abu aspektai būtų visiškai integruoti.

c) Įgyvendinimo efektyvumas

Komisija ir toliau vertins savo darbo būdus siekdama užtikrinti kuo efektyvesnį išteklių naudojimą. Statistikos srityje galima nustatyti tam tikras užduotis, kurias būtų tikslinga, kad jas įgyvendintų ir paskesnėmis priemonėmis rūpintųsi vykdomoji tarnyba. Prieš steigiant tokią vykdomąją tarnybą reikia atlikti išsamią analizę, atitinkančią Tarybos ir Komisijos tokių institucijų steigimo nuostatas. Su ESS partneriais bus konsultuojamasi per Statistikos programos komitetą ir apie šį procesą jie bus išsamiai informuojami.

d) Programos biudžeto vykdymas

Pagal šią programą statistinei informacijai numatytoms biudžetinėms lėšoms turi būti taikoma metinė biudžeto procedūra, neatmetant biudžetinių lėšų, skiriamų pagal kitus teisės aktus. Lėšos bus naudojamos:

- statistikos rengimui, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 322/97, įskaitant statistinės informacijos sistemų ir su jomis susijusios reikalingos infrastruktūros plėtojimą ir palaikymą,

- ESS partneriams skirtoms subsidijoms (Eurostatas su tokiais partneriais numato sudaryti bendruosius susitarimus),

- techninei ir administracinei pagalbai, taip pat kitoms rėmimo priemonėms.

3. Prioritetai

Statistinio darbo prioritetai yra tvarkomi pagal keturias skirtingas veiklos kategorijas.

a) Bendrijos politikos reikmės

Svarbiausių Bendrijos politikos sričių lemiamos statistinės reikmės yra tos, kurias šiuo metu yra nustačiusi Komisija, ir jos gali būti apibendrintos taip:

- Ekonominė ir pinigų sąjunga: visi statistiniai duomenys, reikalingi EPS III etapui ir stabilumo ir augimo paktui,

- ES plėtra: tų sričių statistinių rodiklių, kurie turi svarbią reikšmę stojimo deryboms ir valstybių kandidačių integracijai į ESS, įtraukimas,

- konkurencingumas, darni plėtra ir socialinė darbotvarkė: būtent darbo rinkos, aplinkos, paslaugų, gyvenimo sąlygų, migracijos ir elektroninės Europos statistika,

- atviras koordinavimas: rodiklių ir panašių statistinių duomenų teikimas, remiantis patobulintomis metodikomis ir suderintomis išvestimis, pagal Europos Vadovų Tarybos suteiktus mandatus.

b) Svarbiausi projektai

Tai visų pirma apima darbo sritis, būtinas užtikrinti sistemos funkcionavimą. Šios sritys bus formalaus projektų valdymo metodo objektas:

- Infrastruktūros darbas

Konsoliduoti ESS funkcionavimą įsitvirtinusioje ir išplėstoje Europoje. Bus parengti įvairūs nacionalinių statistikos organizacijų ir Eurostato bendradarbiavimo būdai. Jie bus daugiausia grindžiami duomenų keitimusi tarp nacionalinių statistikos organizacijų, valstybių narių specializacija tam tikrose konkrečiose srityse ir lankstumu pateikiant Europos ir nacionalines reikmes atitinkančias statistines apžvalgas.

Sukurti sistemą, galinčią reaguoti į besivystančias politikos reikmes, ir tuo pat metu skatinti statistikos specialistų ir politikų dialogą siekiant užtikrinti reagavimo lankstumą ir statistikos produktų tinkamumą.

Technologinės infrastruktūros plėtojimu Komisijos ir valstybių narių lygmeniu bus siekiama užtikrinti didesnį našumą, respondentų naštos mažinimą ir lengvesnį priėmimą prie statistinės informacijos vartotojams.

Eurostato dalyvavimas elektroninės Komisijos ir elektroninės Europos iniciatyvose, taip pat ESS priėjimas prie mokslo tiriamojo darbo ir taikomosios veiklos programų ir keitimosi duomenimis tarp administracijų (IDA) programos užtikrins bendradarbiavimą bei Bendrijos ir nacionalinių pastangų sinergiją.

Oficialių statistikos pareigūnų ir šios srities mokslininkų glaudaus bendradarbiavimo rezultatas bus patikimos kokybės ir moksliškai pagrįsta Bendrijos statistika.

- Konkretūs projektai

Naujosios ekonomikos, įskaitant tokias sritis kaip informacinė visuomenė ir inovacijos, statistika.

Mokslo tiriamojo darbo ir taikomosios veiklos, įskaitant nacionalinės mokslo tyrimų ir technologijų plėtros politikos krypčių nustatymą, statistika.

Trumpalaikė statistika.

Darnios plėtros politikos krypčių rėmimo rodikliai.

Socialinės atskirties ir skurdo rodikliai.

c) Statistinė parama einamosios politikos kryptims

Tai statistikos veiklos, remiančios dabartines Bendrijos politikos sritis, kaip antai žemės ūkis, regioninė politika ir užsienio prekyba, tąsa.

d) Kitos sritys

Kitos statistinių duomenų rinkimo sritys, nors ir nepaminėtos, vis dėlto yra reikalingos politikos tikslams.

Veiklai pagal šią prioritetinę sistemą Eurostatas kartu su valstybėmis narėmis Statistikos programos komitete (SPC) ir Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitete (CMFB) yra parengę išsamią renkamų duomenų aprėptį ir apimtį. Joje vadovaujamasi taisyklėmis, apibrėžtomis Tarybos reglamente dėl Bendrijos statistikos, ir laikomasi sutartų principų priimant sprendimus dėl darbo vadybos.

4. Subsidiarumas

Programa remiasi šiais aktais:

1) Sprendimas 89/382/EEB, Euratomas dėl Europos Bendrijų statistikos programų komiteto (SPC) steigimo;

2) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 322/97;

3) 1997 m. balandžio 21 d. Komisijos sprendimas 97/281/EB dėl Eurostato vaidmens rengiant Bendrijos statistiką [1].

Eurostatas yra atsakingas už tai, kad būtų užtikrintas Bendrijos statistikos tiekimas ES politikos tikslams. Šią užduotį Eurostatas gali atlikti tik palaikydamas ryšius su valstybių narių statistikos institucijomis. Todėl veikla visada remiasi pamatiniu subsidiarumo principu. Ji yra susijusi su daugeliu partnerių agentūrų, bet svarbiausia su ES valstybių narių statistikos institucijomis.

5. Reikmių ir lėšų balansas

ESS turi atidžiai stebėti informacijos reikmių Bendrijos politikos tikslams ir lėšų, reikalingų ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis šiai informacijai teikti, balansą. Atitinkamų lėšų skyrimas nacionaliniame kontekste yra ypač svarbus tenkinant ES politikos sprendimų statistinės informacijos reikmes. Tačiau jis yra svarbus ir palaikant atitinkamą lankstumą, leidžiantį nacionalinėms institucijoms tenkinti Bendrijos statistinės informacijos reikmes ekonomiškiausiu būdu.

Siekiant paremti strategiją, grindžiamą suderintu prioritetų nustatymu, kasmetinis programų sudarymo procesas turėtų apimti esamos Bendrijos statistikos tęstinumo būtinybės peržiūrą, nustatymą tų statistinių duomenų, kurių rinkimas galėtų būti sumažintas arba nutrauktas. Tai turi būti atliekama glaudžiai bendradarbiaujant su pagrindiniais statistikos vartotojais, kaip svarbiu veiksniu imantis naujų statistikos iniciatyvų.

Šiame priede nustatomas statistinių reikalavimų rinkinys, kurio reikia Bendrijos politikos kryptims remti. Bendrame lėšų valdymo kontekste prioritetų skirstymas įvairioms statistinio darbo sudėtinėms dalims yra nustatomas pagal pirmiau apibūdintą sistemą.

PENKERIŲ METŲ STATISTIKOS PROGRAMA: TIKSLAI IR VEIKSMAI

EUROPOS SĄJUNGOS PLĖTRA

Statistikai svarbios įžvalgos

Tikimasi, kad stojimo derybos bus baigtos daugelio valstybių kandidačių stojimo sutartimi 2003-2007 m. programos galiojimo laikotarpiu. Tolesnėms priemonėms ir potencialiam šių derybų užbaigimui Komisija turi galėti parengti visą eilę patikimų statistinių duomenų, metodologiškai palyginamų su Europos Sąjungos valstybių narių statistiniais duomenimis. Sąjungai tuomet iškils du iš dalies skirtingi uždaviniai:

- integruoti potencialias naujas nares į visus Bendrijos mechanizmus, įskaitant, pavyzdžiui, nuosavų išteklių biudžetus ir struktūrinius fondus bei visas kitas sritis ir programas,

- toliau rengti likusias kandidates ir padėti joms, kad jos galėtų visiškai laikytis dabartinių Bendrijos teisės aktų.

Abiem atvejais neturėtų būti nepakankamai vertinami dideli reikalavimai, keliami kandidačių statistikos produkcijai, kuri turi būti tikrinama ir siunčiama per Eurostatą. Akivaizdu, jog yra neišvengiamai reikalinga pagrindinė ekonominė statistika, įskaitant BVP pasiskirstymo pagal sektorius ir regionus, gyventojų ir užimtumo statistiką. Kitos svarbios sritys yra tos, kurios matuoja vieningos rinkos įgyvendinimą, t. y. tarpvalstybinį poveikį turinčios veiklos sritys, kaip antai prekyba prekėmis, prekyba paslaugomis ir įsisteigimo laisvė, mokėjimų balansas, kapitalo srautai, asmenų judėjimas (darbuotojai migrantai, migracija, prieglobsčio prašytojai ir kt.), pramonės produkcija ir struktūra pagal pajėgumus. Bendrai statistikos produkcija turi teikti paramą atitinkamai ES politikai, įskaitant pinigų sąjungos reikmes. Be to, statistikos reikia stojimo derybose jautriems sektoriams, teikiant paramą svarbiausioms ES politikos sritims, kaip antai žemės ūkis, transportas, regionai ir aplinka.

Santrauka

Penkerių metų laikotarpiu svarbiausios darbo kryptys bus:

- suderintų duomenų deryboms ir ES vidaus tikslams rinkimo konsolidavimas,

- tolesnis pagalbos valstybėms kandidatėms ir naujosioms narėms teikimas siekiant tobulinti jų statistikos sistemas, kad jos atitiktų Bendrijos reikalavimus, įskaitant savalaikę informaciją apie naujus Bendrijos teisės aktus.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

Laisvas prekių judėjimas

Statistikai svarbios įžvalgos

1993 m. įsigaliojus vieningai rinkai, buvo įdiegta prekybos prekėmis tarp valstybių narių statistinių duomenų surinkimo sistema (Intrastat), tam tikras informacijos teikėjų naštos palengvinimas ir dėl to tinkamesnis reagavimas į ekonominės ir pinigų sąjungos reikmes. Tačiau naštos palengvinimas buvo labai ribotas atsižvelgiant į nacionalinių institucijų ir daugelio profesinių federacijų pageidavimus išlaikyti išsamią Bendrijos vidaus prekybos statistiką, suderinamą su Bendrijos užsienio prekybos statistika.

Laikantis 1999 m. Eurostato ir valstybių narių patvirtinto strateginio plano, prieš keičiant teisės aktus nauji sistemos pakeitimai bus apsvarstyti ir išbandyti. Naujoji sistema turėtų būti orientuojama į rezultatų tiekimą, atitinkantį Bendrijos reikmes, pagal griežtus kokybės reikalavimus aprėpties, patikimumo ir naudingumo požiūriais. Rezultatų turinys turėtų būti apibūdintas taip, kad būtų siekiama supaprastinti dabartinius reikalavimus ir atsižvelgti į Europos integracijos raidoje atsirandančias reikmes. Taip pat bus imtasi veiksmų gerinti importo ir eksporto kainų statistikos patikimumą, kad būtų galima efektyviau matuoti Sąjungos produktų vidaus konkurencingumą.

Lygia greta bus išanalizuoti galimi perėjimo prie bendros PVM sistemos padariniai vertinant administracinius ar statistinės informacijos šaltinius, kurie gali būti naudojami kaip atramos taškas, ir teikiant pirmenybę ryšio tarp PVM sistemos ir bendrojo įmonių registro naudojimo išlaikymui.

Santrauka

Penkerių metų programos pabaigoje Komisija, atsižvelgdama į informacijos reikmių ir ekonominės bei administracinės aplinkos raidą, bus pritaikiusi ir patobulinusi prekybos prekėmis tarp valstybių narių ir su trečiosiomis valstybėmis statistinių duomenų surinkimo sistemas.

Politikos reikmės ir Eurostato veikla

Sutarties antraštinė dalis | Eurostato darbo temos |

I ANTRAŠTINĖ DALISLAISVAS PREKIŲ JUDĖJIMAS

Šioje politikos srityje reikalingo darbo pagrindinės temos | 53Prekyba prekėmis |

Kitos svarbios pagalbinės temos | 44Įmonių ekonominės veiklos statistika45Energetika48Transportas64Augalininkystės produkcija65Gyvulininkystės produkcija66Žemės ūkio ir papildomos veiklos statistika |

II ANTRAŠTINĖ DALIS

Žemės ūkis

Statistikai svarbios įžvalgos

Žemės ūkis

Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skiriama beveik pusė Bendrijų biudžeto. Todėl Komisijai tenka svarbus su BŽŪP susijęs įprastinis politikos formavimo, monitoringo, vertinimo ir derinimo vaidmuo. Komisijai priklauso didelė perduotų einamojo valdymo įgaliojimų sritis. 2003-2007 m. penkerių metų laikotarpiu, kaip ir 1998-2002 m. programoje, daugiausia pastangų bus dedama kontroliuoti šią didžiulę statistikos sistemą ir ja iš esmės išlaikyti. Ypatingas dėmesys ir toliau bus skiriamas aplinkosaugos aspektui, rengiant statistiką, reikalingą žemės ūkio ir aplinkos tarpusavio sąsajoms analizuoti, įskaitant trąšų ir pesticidų naudojimo, ekologinės žemdirbystės, biologinės įvairovės ir kaimo vietovių išlaikymo statistikos tobulinimą.

Žemės ūkio statistikos techninio veiksmų plano (TAPAS) vadybos sistema numato vieningą ir skaidrią nuostatą nuolat tobulinti esamų nacionalinių ir Bendrijos lėšų naudojimą žemės ūkio statistikai kurti. Sukurta statistika bus geriau naudojama (pvz., modeliavimui, geriau prieinama valstybių narių ir Europos institucijoms).

Bus imamasi dviejų uždavinių, orientuojamų į ateitį. Žemės ūkio statistika bus rengiama taip, kad ji atitiktų BŽŪP reikmes septynetą arba dešimt metų į priekį, atsižvelgiant į tai, kaip BŽŪP gali keistis po "Darbotvarkėje 2000" numatytų reformų. Toliau bus dirbama žemės ūkio aplinkosaugos duomenų srityje. Pirmiausia ir toliau bus rengiami aplinkosaugos aspektų integravimo į BŽŪP rodikliai ir veiklos įtakos kraštovaizdžiui rodikliai. Bus atsižvelgiama į didėjantį poreikį informacijos apie tuos žemės ūkio aspektus, kurie yra susiję su vartotojais ar gerove, o taip pat su statistine pagalba kaimo vystymo sričiai BŽŪP. Dabartinės sistemos išsamios nepriklausomos apžvalgos išvadomis bus naudojamasi siekiant suderinti Bendrijos žemės ūkio statistikos sistemą, kad ji tenkintų naujai nustatytas ar besikeičiančias reikmes. Antras uždavinys yra nustatyti reguliarų palyginamų duomenų iš oficialių šaltinių srautą stojimui į ES visoms valstybėms kandidatėms.

Miškininkystė

Šioje srityje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas palaikyti ir gerinti darbą su tarptautinėmis organizacijomis visų pirma siekiant rengti geresnės kokybės miškininkystės statistiką, įskaitant konkrečius kriterijus ir rodiklius, reikalingus aplinkos valdymui ir darniam miškų valdymui. Lygia greta taip pat turi būti rengiama informacija apie darnų medieną naudojančių pramonės šakų valdymą. Vystant šį darbą reikės atsižvelgti į Bonos susitarimų Kijoto susitarimo kontekste padarinius.

Žuvininkystė

Būsimi bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) pokyčiai bus iš esmės susiję su įvairių sudedamųjų dalių - nuo biologijos iki išteklių - integracija taikant tobulesnį žvejybos laivų veiklos monitoringą. Šios priemonės neturėtų sukelti papildomo duomenų poreikio, tad būsimaisiais metais labiausiai bus stengiamasi konsoliduoti ir tobulinti duomenų srautus (išsamumas, savalaikiškumas, darna, palyginamumas ir prieinamumas) remiantis esamais teisės aktais.

Žvejybos laivų veiklos ribojimo socialiniai ir ekonominiai padariniai ir ES žvejybos laivyno mažinimas vis labiau reikalauja duomenų pagal parametrus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti socialinę ir ekonominę būklę. Šie poslinkiai tikriausiai bus svarbūs elementai vėl derantis dėl BŽP. 2002 m. Eurostatas atidžiai seks šias derybas siekdamas užtikrinti, kad žuvininkystės statistikos programa ir toliau atspindėtų BŽP reikiamus duomenis.

Santrauka

Programos įgyvendinimo laikotarpiu Komisija sieks:

- taikyti TAPAS schemą toliau palaipsniui tobulinant esamą žemės ūkio statistiką, daugiausia jos kokybę, palyginamumą, našumą, paprastumą ir savalaikiškumą,

- planuoti žemės ūkio statistikos plėtojimą siekiant tenkinti būsimas BŽŪP reikmes,

- teikti rodiklius, kad į BŽŪP būtų geriau integruojami aplinkosaugos aspektai, ir informaciją apie tuos žemės ūkio aspektus, kurie yra susiję su vartotojais ar gerove,

- padėti rengti palyginamus duomenis valstybėse kandidatėse jų stojimui į ES,

- konsoliduoti, tobulinti ir plėsti (rodiklius) miškininkystės statistiką,

- konsoliduoti ir tobulinti žuvininkystės statistikos kokybę.

Politikos reikmės ir Eurostato veikla

Sutarties antraštinė dalis | Eurostato darbo temos |

II ANTRAŠTINĖ DALISŽEMĖS ŪKIS

Šioje politikos srityje reikalingo darbo pagrindinės temos | 61Žemės naudojimas ir kraštovaizdis62Žemės ūkio struktūros63Žemės ūkio pinigų statistika64Augalininkystės produkcija65Gyvulininkystės produkcija66Žemės ūkio ir papildomos veiklos statistika67Žemės ūkio statistikos koordinavimas ir reforma68Miškininkystės statistika69Žuvininkystės statistika |

Kitos svarbios pagalbinės temos | 53Prekyba prekėmis70Darni plėtra72Regioninė statistika74Geografinė ir vietinė informacija |

III ANTRAŠTINĖ DALIS

Laisvas asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas

Statistikai svarbios įžvalgos

ES mokėjimų balanso statistika pateikia gana išsamią informaciją apie prekybą paslaugomis ir tiesiogines investicijas. Šiuo metu rengiama statistika apie užsienio įmonių filialų prekybą. Nors visi šie statistiniai duomenys yra rengiami reaguojant į Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS) ir dėl to kad būtų teikiama informacija apie operacijas su Bendrijai nepriklausančiomis valstybėmis, valstybės narės mano, jog svarbu ir toliau sudarinėti nacionalinį mokėjimų balansą (dėl to įskaitant ES vidaus srautus) netgi ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Šiuo metu teikiama statistika apima ir ES užsienio prekybą, ir ES vidaus prekybą, ir dėl to tenkina vieningos rinkos reikmes. Tačiau dėl šios informacijos yra tam tikras netikrumo pavojus. Be to, mokėjimų balanso duomenų rinkimo sistemos dabar yra pertvarkomos (žr. VII antraštinė dalis). Todėl Komisijos reikmes šioje srityje reikia dar kartą įvertinti ir apibrėžti.

Bus nustatyta globalizacijos rodiklių sistema. Naujos statistinės priemonės, pagrįstos nacionalinių statistikos institucijų duomenų mainais ir informacijos rinkimu Europos lygmeniu, bus naudojamos kaip šios srities ramsčiai.

Užsienio įmonių filialų nustatymas ir stebėsena (FATS) leis pateikimo sistemoms, kurias reikia matuoti, suteikti europinį ir tarptautinį pobūdį.

Statistika vis labiau bus siekiama analizuoti darnų turizmą kartu su darniu vystymusi rengiant satelitines ataskaitas.

Turės būti įgyvendintas Tarybos sprendimas dėl audiovizualinių paslaugų statistikos. Eurostatas ir toliau konsoliduos dar 1999 m. pradėtą darbą sukurti Bendrijos statistinės informacijos infrastruktūrą, susijusią su audiovizualinio ir gretutinių sektorių pramone ir rinkomis. Be to, reikės sukurti telekomunikacijų statistikos teisinį pagrindą.

Remiantis esamais ar naujais tyrimais, pagal Tarybos nustatytus prioritetus palaipsniui bus sukurta lanksti ir lengvai pritaikoma sistema informacijai apie informacinės visuomenės rodiklius rinkti.

Santrauka

Penkerių metų laikotarpiu Komisija sieks:

- parengti nuolatinį ir lankstų globalizacijos rodiklių sąrašą,

- parengti nuolatinį ir lankstų informacinės visuomenės, įskaitant audiovizualines paslaugas, rodiklių sąrašą,

- toliau plėtoti satelitines ataskaitas turizmo srityje.

Politikos reikmės ir Eurostato veikla

Sutarties antraštinė dalis | Eurostato darbo temos |

III ANTRAŠTINĖ DALISLAISVAS ASMENŲ, PASLAUGŲ IR KAPITALO JUDĖJIMAS

Šioje politikos srityje reikalingo darbo pagrindinės temos | 44Įmonių ekonominės veiklos statistika48Transportas49Informacinė visuomenė50Turizmas54Prekyba paslaugomis ir mokėjimų balansas |

Kitos svarbios pagalbinės temos | 57Verslo ciklo analizės statistika70Darni plėtra71Aplinkos statistika |

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

Vizų, prieglobsčio, imigracijos ir kitos su laisvu asmenų judėjimu susijusios politikos sritys

Statistikai svarbios įžvalgos

Bendrijos kompetencija imigracijos ir prieglobsčio srityje buvo nustatyta 1999 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai. Europos Vadovų Tarybos prašymu Komisija 2000 m. lapkričio mėn. pateikė du komunikatus pradėti Bendrijoje debatus dėl ilgalaikių bendros ES politikos aspektų. Abiejuose komunikatuose buvo liečiamas ir statistikos klausimas šiuo požiūriu. Komunikate dėl Bendrijos imigracijos politikos [2] pabrėžiama, kad reikia daugiau informacijos apie imigracijos srautus ir migracijos į ES ir iš jos modelius. Komunikatas dėl prieglobsčio [3] numato, kad bendrai Europos prieglobsčio sistemai nustatyti ir įgyvendinti reikia nuodugnios migracijos srautų masto, jų kilmės, prašymų dėl prieglobsčio suteikimo ir atsakymų analizės. Sąjungos plėtra ir bendradarbiavimo su Viduržemio jūros šalimis plėtojimas tik sustiprins statistinės informacijos reikmes šiose srityse.

Santrauka

Penkerių metų programos laikotarpiu Komisija:

- palaikydama ryšius su nacionalinėmis institucijomis, parengs labiau standartizuotą nomenklatūrą migracijos ir prieglobsčio srityse,

- padidins statistikos šioje srityje apimtį ir kokybę, kad būtų tenkinami Komisijos komunikatuose šia tema keliami reikalavimai.

Politikos reikmės ir Eurostato veikla

Sutarties antraštinė dalis | Eurostato darbo temos |

IV ANTRAŠTINĖ DALISVIZŲ, PRIEGLOBSČIO, IMIGRACIJOS IR KITOS SU LAISVU ASMENŲ JUDĖJIMU SUSIJUSIOS POLITIKOS SRITYS

Šioje politikos srityje reikalingo darbo pagrindinės temos | 31Gyventojai |

V ANTRAŠTINĖ DALIS

Transportas

Statistikai svarbios įžvalgos

Bendrijos transporto statistika turi būti atrama bendrai transporto politikai (70-80 straipsniai) ir transeuropinių tinklų (TEN) (154-156 straipsniai) transporto komponentui.

Transportas taip pat yra svarbi Bendrijos regioninės ir aplinkos politikos dalis (žr. XVII ir XIX antraštines dalis), o ypatingą dėmesį reikia skirti darnios plėtros rodikliams.

Bendrijos statistiką turėtų sudaryti išsami transporto informacijos sistema, apimanti duomenis apie krovinių ir keleivių srautus, taip pat apie infrastruktūrą, įrangą, eismo srautus, asmeninį mobilumą, saugą, energijos suvartojimą ir poveikį aplinkai, taip pat duomenis apie transporto kaštus ir kainas bei transporto įmones. Pagrindinis tikslas bus pakeisti transporto rūšių balansą, pirmenybę teikiant geležinkelių ir trumpų atstumų jūrų transportui, o ne kelių transportui, ir šitaip mažinant esamą ekonomikos augimo sąsają su didėjančiu kelių transportu. Reikės teikti geresnę statistiką pagal transporto rūšis apie keleivius ir krovinius, atsižvelgiant į visas transporto rūšis ir tobulinant savalaikiškumo aspektus.

Transporto rinkų atsivėrimas konkurencijai reikalaus objektyvių statistinių duomenų, kad būtų galima stebėti šių rinkų pokyčius ir įvertinti šių pokyčių poveikį užimtumui ir darbo sąlygoms transporto įmonėse bei šių įmonių ekonominiam gyvybingumui. Jis taip pat sustiprins statistinių rodiklių, susijusių su sauga ir paslaugų kokybe, poreikį. Rinkos tendencijos reikalaus rinkti statistinius duomenis apie krovininį transportą, kurie ne vien tik apibūdina atskiras transporto rūšis, bet teikia informaciją apie intermodalinį transportą ir krovinių vežimą rinkos požiūriu.

Transporto ir aplinkos savitarpio ryšio monitoringas bus pagrindinė varomoji jėga gerinti kokybę ir aprėptį visose transporto duomenų srityse. Dėl jos taip pat atsiras kai kurių papildomų duomenų poreikį, pavyzdžiui, apie asmeninį mobilumą ir transporto priemones. Reikės reaguoti į augančią eismo duomenų, išreikštų transporto priemonei tenkančių nuvažiuotų kilometrų skaičiumi, visoms transporto rūšims paklausą, numatant jų svarbą atliekant transporto grūsties ir išmetamųjų teršalų monitoringą.

Nenutrūkstamos didelės investicijos į Europos transporto infrastruktūrą, ypač į transporto TEN, ugdys konkrečias infrastruktūros ir rinkos tendencijų statistikos reikmes. TEN kartu su Bendrijos regioninės politikos kryptimis ir toliau reikės įvairių duomenų apie transporto tinklus ir srautus, o jie turėtų būti laikomi bendros transporto informacijos sistemos sudedamąja dalimi.

Santrauka

Penkerių metų laikotarpiu Komisija sieks:

- sukomplektuoti Bendrijos transporto statistikos aprėptį, apimant visas transporto rūšis ir visus informacijos tipus,

- toliau derinti ir prireikus rengti transporto statistikos teisinį pagrindą,

- remti papildomos statistikos apie intermodalinį transportą, taip pat papildomų duomenų, reikalingų aplinkosaugos aspektų integravimui į transporto politiką (TERM) stebėti, rinkimą.

Politikos reikmės ir Eurostato veikla

Sutarties antraštinė dalis | Eurostato darbo temos |

V ANTRAŠTINĖ DALISTRANSPORTAS

Šioje politikos srityje reikalingo darbo pagrindinės temos | 48Transportas72Regioninė statistika |

Kitos svarbios pagalbinės temos | 44Įmonių ekonominės veiklos statistika45Energetika49Informacinė visuomenė50Turizmas53Prekyba prekėmis61Žemės naudojimas ir kraštovaizdis70Darni plėtra71Aplinkos statistika74Geografinė ir vietinė informacija |

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

Bendros konkurenciją, apmokestinimą ir teisės aktų derinimą reglamentuojančios taisyklės

Tiesioginės statistikos programos nereikia. Statistinė informacija šiai antraštinei daliai prireikus yra imama iš duomenų ir rodiklių, parengtų šioje programoje kitoms antraštinėms dalims.

Politikos reikmės ir Eurostato veikla

Sutarties antraštinė dalis | Eurostato darbo temos |

VI ANTRAŠTINĖ DALISBENDROS KONKURENCIJĄ, APMOKESTINIMĄ IR TEISĖS AKTŲDERINIMĄ REGLAMENTUOJANČIOS TAISYKLĖS

Šioje politikos srityje reikalingo darbo pagrindinės temos | 32Darbo rinka53Prekyba prekėmis |

Kitos svarbios pagalbinės temos | 44Įmonių ekonominės veiklos statistika45Energetika48Transportas49Informacinė visuomenė63Žemės ūkio pinigų statistika64Augalininkystės produkcija65Gyvulininkystės produkcija66Žemės ūkio ir papildomos veiklos statistika |

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

Ekonominė ir pinigų politika

Statistikai svarbios įžvalgos

Ekonominei ir pinigų sąjungai įtvirtinti reikia labai atidaus statistinio monitoringo, kad būtų galima paremti makroekonomikos politikos koordinavimą ir Europos centrinių bankų sistemos pinigų politikos funkcijas. Naujus statistinius reikalavimus kelia Stabilumo ir augimo paktas. Nepraranda svarbos ir valstybių narių pasiektos ekonominės sanglaudos masto matavimas.

Kad būtų galima teikti reikalingos aprėpties, palyginamumo, savalaikiškumo ir dažnumo statistiką makroekonomikos politikai koordinuoti ir Europos centrinių bankų sistemos pinigų politikos funkcijoms paremti, toliau bus rengiami paklausos, produkcijos, darbo rinkos, kainų ir kaštų trumpalaikiai rodikliai. Siekiant geriau aptarnauti verslo ciklo analitikus, bus taikomi nauji metodai (pvz., išankstiniai apskaičiavimai, prognozės ir kt.). Šis darbas papildys tolesnį pinigų ir finansinių rodiklių plėtojimą.

Nuolat gerinti duomenų savalaikiškumą ir aprėptį reikia pagal Ekonominės ir pinigų sąjungos statistinių reikmių tenkinimo veiksmų planą. Kad būtų galima kuo trumpesniu laiku apskaičiuoti bendrus euro zonos rodiklius, reikės laiku pateikti ketvirtines nacionalines ataskaitas ir atlikti išankstinius apskaičiavimus. Be to, didelis darbas laukia ketvirtinių institucinio sektoriaus nefinansinių ir finansinių ataskaitų, visiškai suderintų su metinėmis ataskaitomis ir trumpalaikiais valstybės finansais, srityje. Svarbi priemonė pinigų politikai analizuoti yra dubliuojančios informacijos, rodančios sektorių savitarpio "iš ko kam" santykius, reikalavimas finansinėse ataskaitose. Palaipsniui ši informacija turi būti renkama šiuo penkerių metų programos laikotarpiu.

2003-2007 m. laikotarpiu kaip paties svarbiausio įvykio laukiama ES padidėjimo nuo 15 iki 20 narių ar daugiau. Tai reikš daug darbo naujoms narėms teikiant duomenis ir Eurostatui juos vertinant. Kad būtų galima visiškai paremti Komisijos vykdomą plėtros politiką, bus siekiama šalims kandidatėms teikti ir plėtoti pagalbą siekiant užtikrinti duomenų tinkamą prieinamumą, kokybę, savalaikiškumą ir palyginamumą.

Visoms valstybėms narėms daugiau dėmesio bus skiriama duomenų kokybei tiek palyginamosiomis tiek veikusiomis kainomis. Viena administravimui pritaikoma sritis - bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis grindžiami nuosavi ištekliai - sudarys 60 % ES biudžeto. Didelė šios užduoties dalis bus toliau dėti pastangas ir jas didinti siekiant suderinti sanglaudos kriterijų statistiką. Kad būtų palaikomas kainų stabilumas (Sutarties 105 straipsnis) ir teikiama ECB euro zonos pinigų politikai reikalinga informacija, reikia, kad pagal 1995 m. spalio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2494/95 dėl suderintų vartotojų kainų indeksų [4] turėtų būti palaikoma ir gerinama suderintų vartotojų kainų indeksų (HICP) kokybė. HICP motodika turi būti papildyta ir konsoliduota pagal pirmiau minėtą Tarybos reglamentą dėl HICP.

Biudžeto būklės ir valstybės skolos dydžio stebėsena (Sutarties 104 straipsnis ir Dubline sudarytas Stabilumo ir augimo paktas) bus grindžiama valdžios sektoriaus ataskaitomis, parengtomis taikant ESA 95 metodiką, patvirtintą 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių ataskaitų sistemos Bendrijoje [5]. Derinimas ir palyginamumas bus nuolat prižiūrimi, kad institucijų sprendimų priėmėjams būtų teikiama geros kokybės ir palyginama statistinė informacija, nesukelianti iškraipymų sprendžiant apie biudžeto būklę kiekvienoje valstybėje narėje.

Ekonomikos raidos stebėsena valstybėse narėse, kaip nustatyta Sutarties 99 straipsnyje, didina būtinumą visiškai įgyvendinti esamą nacionalinių ataskaitų duomenų perdavimo programą pagal ESS 95 reglamentą ypač dėl savalaikiškumo ir aprėpties, ir palaipsniui jį taikyti naujoms sritims keičiant ir pildant galiojančius teisės aktus.

Toliau bus dirbama rengiant pagrindinius ataskaitų suvestinius rodiklius pagal perkamosios galios paritetus. Pagal ankstesnę penkerių metų programą pradėtas perkamosios galios paritetų metodikos keitimo darbas siekiant, kad rezultatai būtų patikimesni lyginamosioms analizėms, turėtų būti baigtas Tarybos reglamento dėl perkamosios galios paritetų priėmimu.

Ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas turi didelę reikšmę mokėjimų balanso statistikai. Ypač svarbios atskaitomybės minimalios ribos, dėl kurių, jeigu jos bus pakeistos taip, kaip šiuo metu yra numatyta, atsiras daug daugiau darbo siekiant užtikrinti, kad būtų palaikoma šių duomenų kokybė. Daugelis valstybių narių (ypač tos, kuriose bankų atskaitomybė yra pagrindinis mokėjimų balanso sudarytojų šaltinis), kad prisitaikytų prie naujų aplinkybių, šiuo metu keičia savo mokėjimų balanso duomenų rinkimo sistemas. Artėjančiais metais šis darbas bus tęsiamas siekiant užtikrinti, kad valstybės narės ir toliau teiktų geros kokybės ir svarbius duomenis ES institucijoms ir ECB, ypač apie prekybą paslaugomis, tiesiogines užsienio investicijas, ir užsienio filialų prekybos statistiką. Pirmenybė bus teikiama ir duomenų iš valstybių kandidačių rinkimui (ir analizei). Šių duomenų prašo kelios Komisijos tarnybos, ypač tos, kurioms priklauso ekonomikos monitoringas, prekybos politika ir išoriniai santykiai.

Santrauka

Penkerių metų laikotarpiu Komisija sieks:

- plėtoti ir rengti statistiką pagal EPS veiksmų planą, kad būtų galima koordinuoti makroekonomikos politiką, vykdyti pinigų politiką, Stabilumo ir augimo paktą ir nenutrūkstamai vertinti ekonominę sanglaudą,

- suintensyvinti ESS 95 reglamento įgyvendinimą,

- pertvarkyti mokėjimų balanso statistikos rinkimo sistemą.

Politikos reikmės ir Eurostato veikla

Sutarties antraštinė dalis | Eurostato darbo temos |

VII ANTRAŠTINĖ DALISEKONOMINĖ IR PINIGŲ POLITIKA

Šioje politikos srityje reikalingo darbo pagrindinės temos | 32Darbo rinka40Metinės ekonominės ataskaitos41Ketvirtinės ataskaitos42Finansinės ataskaitos44Įmonių ekonominės veiklos statistika52Pinigai ir finansai54Prekyba paslaugomis ir mokėjimų balansas55Kainos57Verslo ciklo analizės statistika |

Kitos svarbios pagalbinės temos | 53Prekyba prekėmis |

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

Užimtumas

Statistikai svarbios įžvalgos

ES darbo statistikos kūrimą skatins šie politiniai procesai: ES plėtra, Europos užimtumo strategija, ekonominė ir pinigų sąjunga ir įprastiniai darbai (struktūrinių rodiklių pateikimas kiekvienų metų pavasarį Europos Vadovų Tarybai).

Darbo statistiką dideliu mastu reglamentuoja ES reglamentai. Dėl to valstybės kandidatės dar iki 2003 m. bus gerokai pažengusios, kad būtų laikomasi ES reikalavimų. Visiškas jų laikymasis, reguliarus duomenų perdavimas ir neatsilikimas nuo naujų pokyčių bus svarbus uždavinys 2003-2007 m. laikotarpiu.

Nustatydama naujus užimtumo rodiklius, kuriuos reikia pasiekti 2005 m. ir 2010 m., Europos Vadovų Taryba įtvirtino būtinumą stebėti Europos užimtumo strategijos įgyvendinimą ir visų pirma metinį užimtumo gairių įgyvendinimą. Šiam monitoringui reikės fiksuoti nuolatinio darbo jėgos tyrimo įgyvendinimą ir jo rodiklių sąrašo derinimą. Šiam monitoringui reikės dažnesnės ir išsamesnės statistikos, kad būtų galima matuoti skirtumą pagal lytį (ypač darbo užmokesčio skirtumą visose ekonominės veiklos rūšyse) ir kvalifikacijų skirtumą. Reikės ir darbo užmokesčio struktūros statistikos ir laisvų darbo vietų tyrimo įgyvendinimo Bendrijoje apžvalgų.

Tokioje plačioje srityje kaip ekonominė ir pinigų sąjunga darbo kainos tendencija yra pagrindinis potencialus infliacijos veiksnys ir todėl ji turi būti stebima greita trumpalaike geros kokybės statistika. Nepaprastai svarbią reikšmę turi darbo kaštų indekso reglamento įgyvendinimas ir nenutrūkstamas trumpalaikės darbo kaštų statistikos tobulinimas, taip pat tobulesnis darbo našumo matavimas (t. y. tobulesnis duomenų apie darbo apimtį rinkinys).

Santrauka

- nuolatinio darbo jėgos tyrimo įgyvendinimas teikiant ketvirtinius rezultatus visose valstybėse narėse,

- apklausos anketų suderinimas,

- 2002 m. darbo užmokesčio struktūros tyrimo rezultatų rinkimas/analizė,

- 2004 m. darbo kaštų tyrimo, apimančio NACE M-N-O, įgyvendinimas,

- Tarybos reglamento dėl darbo kaštų indekso visiškas įgyvendinimas,

- 2006 m. darbo užmokesčio struktūros tyrimo įgyvendinimas,

- Europos darbo kainos statistikos tikslinės sistemos sudarymas.

Politikos reikmės ir Eurostato veikla

Sutarties antraštinė dalis | Eurostato darbo temos |

VIII ANTRAŠTINĖ DALISUŽIMTUMAS

Šioje politikos srityje reikalingo darbo pagrindinės temos | 32Darbo rinka33Švietimas35Sveikata ir sauga36Pajamų pasiskirstymas ir gyvenimo sąlygos37Socialinė apsauga |

Kitos svarbios pagalbinės temos | 44Įmonių ekonominės veiklos statistika49Informacinė visuomenė50Turizmas63Žemės ūkio pinigų statistika |

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

Bendra prekybos politika

Statistikai svarbios įžvalgos

Sutarties 133 straipsnis Europos Komisijai numato atsakomybę už derybų dėl prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis vedimą. Ji apima ir prekybos paslaugomis susitarimus (GATS). Šiam tikslui yra svarbūs geros kokybės duomenys.

Artimiausiais metais bus toliau dirbama siekiant užtikrinti, kad duomenys apie tarpvalstybinę prekybą paslaugomis (ir jų geografinis dalijimas, ir detalumas pagal komponentus), tiesiogines užsienio investicijas ir užsienio įmonių filialų prekybą atitiktų kokybės standartus, detalumo lygmenį ir suderinimo laipsnį, kokių reikia Komisijos tarnyboms, atsakingoms už prekybos politikos vykdymą.

Dėl 2001 m. lapkričio mėn. prasidėjusio Dohos raundo svarbiu klausimu taps darni plėtra ir bendros prekybos politikos poveikis besivystančioms šalims. Reikės imtis globalinių duomenų rinkimo koordinavimo darbo.

Artimiausiais metais pirmenybė taip pat bus teikiama duomenų iš šalių kandidačių rinkimui ir analizei. Taip pat bus imtasi darbo toliau koordinuoti valstybių narių metodologinę diskusiją, nepaisant to, kad šioje srityje jau pasiektas didelis darnumo laipsnis. Būtinas ir Bendrijos mokėjimų balanso (MB) statistikos rengimas, kad ES turėtų išsamų MB.

Bus tęsiamas statistikos taisyklių derinimas pagal metodologinę sistemą, kuri labiau atitinka neseniai Jungtinių Tautų priimtas tarptautines rekomendacijas. Statistinė informacija bus tobulinama veiksmingiau naudojant muitinės deklaracijos turinį ir bus atsižvelgiama į reikmes, kurios atsiranda dėl pokyčių Europos Sąjungoje ir tarptautinėje prekyboje (plėtra, globalizacija, prekybos liberalizavimas). Bus taip pat imamasi veiksmų gerinti importo ir eksporto kainų statistikos patikimumą siekiant užtikrinti geresnį Sąjungos produktų išorinio konkurencingumo matavimą.

Santrauka

Penkerių metų programos pabaigoje Komisija bus:

- laipsniškai integravusi šalių kandidačių duomenis,

- pritaikiusi ir patobulinusi duomenų rinkimo ir pateikimo sistemas,

- patobulinusi ir labiau išplėtojusi metodologinę sistemą, atsižvelgiančią į tarptautines rekomendacijas, naujas informacijos reikmes bei ekonomikos ir muitų aplinkos raidą,

- pagerinusi esamų duomenų naudojimą ir analizę globalinio darnios plėtros klausimais.

Politikos reikmės ir Eurostato veikla

Sutarties antraštinė dalis | Eurostato darbo temos |

IX ANTRAŠTINĖ DALISBENDRA PREKYBOS POLITIKA

Šioje politikos srityje reikalingo darbo pagrindinės temos | 53Prekyba prekėmis54Prekyba paslaugomis ir mokėjimų balansas |

Kitos svarbios pagalbinės temos | 19Bendradarbiavimas su šalimis kandidatėmis statistikos srityje21Bendradarbiavimas su kitomis trečiosiomis šalimis statistikos srityje42Finansinės ataskaitos52Pinigai ir finansai |

X ANTRAŠTINĖ DALIS

MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS

Statistikos programos tiesiogiai nereikia. Statistinė informacija šiai antraštinei daliai yra kiek reikia gaunama iš duomenų ir rodiklių, parengtų kitoms programoje aptariamoms antraštinėms dalims.

XI ANTRAŠTINĖ DALIS

SOCIALINĖ POLITIKA, ŠVIETIMAS, PROFESINIS MOKYMAS IR JAUNIMAS

Statistikai svarbios įžvalgos

Programos įgyvendinimo metu, glaudžiai koordinuojant su veiksmais pagal VIII antraštinę dalį, bus parengta darni strategija, užtikrinanti visas socialines sritis apimantį rodiklių sąrašą. Bus gerinama esamos informacijos kokybė ir įvedami nauji rodikliai, apimantys prioritetinėmis nustatytas sritis, tokias kaip socialinė atskirtis ir nuolatinis mokymasis trunkantis visą gyvenimą. Stokholme Europos Vadovų Tarybos patvirtinto "pranešimo apie konkrečius švietimo ir profesinio mokymo tikslus" kontekste turės būti siekiama glaudesnio Švietimo ir kultūros generalinio direktorato ir Eurostato bendradarbiavimo. Tęsiant statistinį darbą pagal tris 2002 metams nustatytus prioritetus (pagrindinė kvalifikacija, informacinės ir komunikacinės technologijos, gamtos, technikos ir taikomieji mokslai), dar laukia naujas darbas įgyvendinant kitus tikslus. Reikės parengti rodiklius, kuriems nėra duomenų arba kurie neatitinka reikiamų kokybės kriterijų, bet būtų svarbūs siekiant nustatytų tikslų.

Geografiniu požiūriu socialinės statistikos sritis turės būti išplėsta, kad apimtų šalis kandidates ir regionus, peržengiančius Europos ribas, pavyzdžiui, MEDSTAT (Europos ir Viduržemio jūros regiono bendradarbiavimo statistikos srityje programa) valstybes. Šio plėtojimo gairė bus demografiniai duomenys; tvarkant ir skelbiant 2001 m. gyventojų surašymo ciklo rezultatus, šis procesas peraugs į reguliaraus atnaujinimo ir pasiruošimo kitam ciklui, suderinto požiūrio visame pirmiau paminėtame išplėstame geografiniame regione skatinimo programą. Gyventojų prognozės visam regionui bus reikalingos ir nacionaliniu lygmeniu.

Įgyvendinant šią programą, ypatingai svarbų vaidmenį vaidins duomenų apie tarptautinį mobilumą aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityje rinkimo ir tvarkymo tobulinimas. Pirmiausia reikia suderinti pagrindinius apibrėžimus ir svarbiausius rodiklius.

Per visą šį laikotarpį labai svarbi bus "gyventojų nuolatinio mokymosi, trunkančio visą gyvenimą" tema, atspindinti tai, kad ekonominiai pokyčiai reikalaus, jog darbo kvalifikacija ir socialiniai įgūdžiai būtų nuolat tobulinami. Išsamios "mokymosi" statistikos sistemos reikės užimtumo, ekonomikos ir švietimo politikos sritims, ypatingą dėmesį skiriant valstybės ir privačioms investicijoms į švietimą. Dabartinį informacijos apie švietimą ir profesinį mokymą diapazoną reikės papildyti ir duomenimis apie suaugusiųjų švietimą.

2002 m. Komisijos komunikate apie Komisijos naują sveikatos ir saugos darbe strategiją reikalaujama, kad būtų visiškai įgyvendintas paskutinis Europos nelaimingų atsitikimų darbe statistikos (ESAW) etapas ir pirmasis Europos profesinių ligų statistikos (EODS) etapas. Toliau taip pat bus rengiami darbo kokybės, su darbu susijusių sveikatos problemų bei socialinių-ekonominių sveikatos ir saugos darbe kaštų rodikliai.

Sutarties 13 straipsnio ir kovos su diskriminacija veiksmų kontekste bus sukurta metodika teikti reguliarius statistinius duomenis apie neįgaliųjų integravimą į visuomenę.

Programos įgyvendinimo laikotarpiu tikimasi, kad ir toliau vyks reikšmingi socialiniai pokyčiai, kurių dauguma jau dabar yra pastebimi (pavyzdžiui, gyventojų piramidėje, namų ūkių struktūroje, migracijos tendencijose, darbo modeliuose, švietimo sistemose ir kt.), ir reikės naujo tipo priemonių pirmiau apibūdintosioms papildyti. ES gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų statistika (ES-SILC) bus grindžiama plačiu šaltinių pasirinkimu ir remsis patirtimi, įgyta per praėjusio šimtmečio paskutinį dešimtmetį atliekant keletą vieną po kitos Europos bendrijos namų ūkių panelinio tyrimo bangų. Ji bus įtvirtinta siekiant teikti plačią informaciją apie Europos piliečių gyvenimo sąlygas per šį penkerių metų laikotarpį ir vėliau.

Santrauka

Penkerių metų programos laikotarpiu Komisija:

- parengs nuoseklią strategiją, užtikrinančią visas socialines sritis apimantį rodiklių rinkinį,

- naujai parengtais rodikliais reguliariai teiks informaciją apie piliečių gyvenimo sąlygas,

- teiks informaciją apie globos ir vaikų priežiūros sąlygas.

Politikos reikmės ir Eurostato veikla

Sutarties antraštinė dalis | Eurostato darbo temos |

XI ANTRAŠTINĖ DALISSOCIALINĖ POLITIKA, ŠVIETIMAS, PROFESINIS MOKYMAS IR JAUNIMAS

Šioje politikos srityje reikalingo darbo pagrindinės temos | 31Gyventojai32Darbo rinka33Švietimas35Sveikata ir sauga36Pajamų pasiskirstymas ir gyvenimo sąlygos37Socialinė apsauga38Kitas darbas demografinės ir socialinės statistikos srityje (būsto statistika)72Regioninė statistika |

Kitos svarbios pagalbinės temos | 70Darnus vystymasis |

XII ANTRAŠTINĖ DALIS

Kultūra

Statistikai svarbios įžvalgos

Bendrijos veikla kultūros srityje remiasi Sutarties 151 straipsniu. Žinių ir informacijos platinimo pagrindiniais europiečių kultūros aspektais gerinimas yra pagrindinis Bendrijos kompetencijos šioje srityje elementas. Be to, yra aiškiai nustatyta, kad Bendrija į kultūros aspektus turi bendrai atsižvelgti nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis.

Pagal 2003-2007 m. Bendrijos statistikos programą kultūros statistikos bare pirmenybė bus teikiama bandomajam darbui apie užimtumą kultūros srityje, dalyvavimą kultūrinėje veikloje ir išlaidų kultūrai statistikos įtvirtinimui. Tuo pat metu, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, statistikos programa rems metodologinį darbą ir statistikos, susijusios su investicijų į kultūrą grąžos klausimu, rengimą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kad būtų parengtos tarptautinės metodikos, leidžiančios statistiškai matuoti ir analizuoti poveikį, kurį dalyvavimas kultūrinėje veikloje gali turėti siekiant socialinių tikslų, pavyzdžiui, išsilavinimo lygio ir užimtumo rodiklių didinimo bei nusikalstamumo ir nelygybės sveikatos srityje mažinimo.

Santrauka

Penkerių metų programos laikotarpiu Komisija:

- įtvirtins esamą statistinę informaciją apie kultūrą,

- parengs ir įgyvendins metodikas kultūros poveikiams visuomenei matuoti.

Politikos reikmės ir Eurostato veikla

Sutarties antraštinė dalis | Eurostato darbo temos |

XII ANTRAŠTINĖ DALISKULTŪRA

Šioje politikos srityje reikalingo darbo pagrindinės temos | 34Kultūra |

Kitos svarbios pagalbinės temos | 49Informacinė visuomenė |

XIII ANTRAŠTINĖ DALIS

Visuomenės sveikata

Statistikai svarbios įžvalgos

Pagal Sutarties 152 straipsnį Bendrijos veikla visuomenės sveikatos srityje apima ir informaciją sveikatos klausimais. Pagrindinė visuomenės sveikatos statistikos sistema, apimanti sveikatos būklę, sveikatą įtakojančius veiksnius ir sveikatos šaltinius, buvo sukurta pagal Europos statistikos sistemą remiant Bendrijos veiksmų programą visuomenės sveikatos srityje. Priėmus naują Bendrijos veiksmų programą visuomenės sveikatos srityje [6], sveikatos statistika bus toliau plėtojama Bendrijos statistikos programos kontekste, įskaitant duomenų rinkimą prireikus juos skirstant pagal lytį, amžių, geografinę vietą ir, jei galima, pagal pajamų lygį. 2003-2007 m. laikotarpiu toliau bus dirbama rengiant sveikatos statistikos rinkinį, tenkinantį konkrečias reikmes, atsirandančias dėl naujos veiksmų programos visuomenės sveikatos srityje. Turės būti atsižvelgta į konkretų darnios plėtros rodiklių poreikį.

Bendrai svarbiausiu dalyku bus laikomas visuomenės sveikatos statistikos bazinės sistemos infrastruktūros (valstybės narės ir ES lygmeniu) įtvirtinimas, esamų duomenų derinimas ir palyginamumo gerinimas bendradarbiaujant su visuomenės sveikatos srityje kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis (PSO ir EBPO).

Kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir papildomumas, konkrečių veiksmų pagal šią programą bus taip pat imtasi siekiant užtikrinti, kad sveikatos statistikos bazinės sąvokos, apibrėžimai ir klasifikacijos būtų taikomi visai sveikatos informacijos sričiai.

Pagal atitinkamus susitarimus su suinteresuotomis šalimis visuomenės sveikatos statistikos taikymo sritis bus laipsniškai plečiama, kad apimtų visas šalis kandidates.

Santrauka

Penkerių metų programos laikotarpiu Komisija:

- toliau plėtos sveikatos statistiką, kad tenkintų konkrečias reikmes, atsirandančias įgyvendinant veiksmų programą visuomenės sveikatos srityje,

- įtvirtins visuomenės sveikatos statistikos bazinės sistemos infrastruktūrą.

Politikos reikmės ir Eurostato veikla

Sutarties antraštinė dalis | Eurostato darbo temos |

XIII ANTRAŠTINĖ DALISVISUOMENĖS SVEIKATA

Šioje politikos srityje reikalingo darbo pagrindinės temos | 35Sveikata ir sauga37Socialinė apsauga |

Kitos svarbios pagalbinės temos | 39Vartotojų apsauga70Darni plėtra |

XIV ANTRAŠTINĖ DALIS

Vartotojų apsauga

Statistikai svarbios įžvalgos

Per pastaruosius metus vartotojų apsauga EB institucijose įgijo daug didesnę svarbą (Sutarties 153 straipsnis).

Komisija parengė Vartotojų politikos 1999-2001 m. veiksmų planą, pagal kurį bus imtasi veiklos vartotojų labui. Dabartinį veiksmų planą, kaip ir ankstesnįjį, apsunkino duomenų, reikalingų priimti informuotumu grindžiamus sprendimus, ribotumas. Šiuo metu rengiamas 2002-2005 m. vartotojų politikos veiksmų planas. Jame bus pabrėžiamas sistemingesnės ir visapusiškesnės veiklos būtinumas, kad būtų parengta tinkama "žinių bazė" kaip esminė priemonė politikos kūrimui paremti.

Eurostato pastangų tikslas šioje srityje - teikti visuomenei bendrai įdomius statistinius duomenis, kad būtų nušviečiami vartojimo ir vartotojų klausimai Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu.

Santrauka

Penkerių metų programos laikotarpiu Komisija:

- rengs vartotojų apsaugos statistiką, prieinamą vartotojui patogesniu formatu, atskiromis publikacijomis,

- teiks metodinę paramą, susijusią su traumomis namie,

- didins vartotojų apsaugos esmės supratimą visose atitinkamose statistikos darbo temose,

- užtikrins, kad į vartotojų apsaugos aspektus būtų atsižvelgiama naujose statistikos politikos kryptyse,

- skatins vartotojų apsaugos statistikos plėtojimą valstybių narių statistikos tarnybose.

Politikos reikmės ir Eurostato veikla

Sutarties antraštinė dalis | Eurostato darbo temos |

XIII ANTRAŠTINĖ DALISVARTOTOJŲ APSAUGA

Šioje politikos srityje reikalingo darbo pagrindinės temos | 36Pajamų pasiskirstymas ir gyvenimo sąlygos39Vartotojų apsauga |

Kitos svarbios pagalbinės temos | 61Žemės naudojimas ir kraštovaizdis64Augalininkystės produkcija65Gyvulininkystės produkcija66Žemės ūkio ir papildomos veiklos statistika69Žuvininkystės statistika70Darni plėtra |

XV ANTRAŠTINĖ DALIS

Transeuropiniai tinklai

Statistikos programos tiesiogiai nereikia. Statistinė informacija šiai antraštinei daliai yra kiek reikia gaunama iš duomenų ir rodiklių, parengtų kitoms programoje aptariamoms antraštinėms dalims.

Politikos reikmės ir Eurostato veikla

Sutarties antraštinė dalis | Eurostato darbo temos |

XV ANTRAŠTINĖ DALISTRANSEUROPINIAI TINKLAI

Šioje politikos srityje reikalingo darbo pagrindinės temos | 48Transportas49Informacinė visuomenė |

Kitos svarbios pagalbinės temos | 45Energetika53Prekyba prekėmis61Žemės naudojimas ir kraštovaizdis71Aplinkos statistika72Regioninė statistika73Mokslas ir technologijos74Geografinė ir vietinė informacija |

XI ANTRAŠTINĖ DALIS

Pramonė

Statistikai svarbios įžvalgos

Statistinis darbas pramonės srityje plačiausia jos prasme (įskaitant statybą, paslaugas, energetiką ir iš žemės ūkio žaliavų pagamintus maisto produktus) bus koncentruojamas į paramą politikos kryptims, nustatytoms remiantis Amsterdamo sutartimi ir įvairiuose vėliau įvykusiuose viršūnių susitikimuose (ypač Lisabonos viršūnių susitikime 2000 m. kovo mėn.). Šie poslinkiai yra visų pirma planuojami tokioms sritims kaip globalizacija, vidaus ir išorės verslo organizavimas (ir dar bendriau - gamybos sistema), taip pat įmonių bendradarbiavimas, verslo ir vadybos prasme, paklausa ir galiausiai užimtumas ir žmogiškieji ištekliai.

Svarbiausias prioritetas bus įvairių reglamentų dėl verslo statistikos įgyvendinimas. Ypatingai bus pabrėžiama rezultatų kokybė.

Kad būtų galima sekti struktūrinius pokyčius pramonėje, glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis statistikos sistemomis bus laikomasi tam tikros verslo statistikos rengimo programos. Ji apims esamų reglamentų pritaikymą, taip pat paramą svarbioms Europos politikos sritims, ypač vieningos rinkos, plėtros, ekonominės ir pinigų politikos, informacinės visuomenės, užimtumo, taip pat paramą struktūriniams rodikliams, kuriais grindžiama Sąjungos metinė ataskaita.

Eurostatas kartu su valstybėmis narėmis nagrinės galimybes kuo labiau racionalizuoti nacionalinius duomenų rinkimo metodus, taip pat jų koordinavimą, kad būtų kiek įmanoma sumažinta įmonėms tenkanti našta. Ypač bus stengiamasi tobulinti vieningos rinkos analizę naudojant esamas ar naujai sukurtas statistikos priemones, o ypač Prodcom klasifikatorių (ir panašias tendencijas paslaugų srityje).

Energetika

Energetikos statistikos srityje bus dirbama tobulinant energijos balansų kokybę, ypač suvartojimo srityje, kad būtų galima geriau tenkinti reikmes, atsirandančias dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išleidimo stebėsenos mechanizmo. Dabartinė sistema bus išplėsta, kad būtų galima geriau reaguoti į darnios plėtros klausimus (energijos taupymas, kombinuota šilumos ir elektros energijos gamyba, atsinaujinantys energijos ištekliai), o paskui į konkurencijos veiksmingumą liberalizuotose rinkose bei jos poveikį vartotojams ir energetikai.

Santrauka

Penkerių metų programos laikotarpiu darbas bus kreipiamas šiomis linkmėmis:

- tobulinti struktūrinės verslo statistikos rengimo sistemą, grindžiamą politikos reikmėmis ir galinčią greitai reaguoti į besikeičiančius veiksnius, tokius kaip aplinka, politikos kryptys ir vartotojai,

- siekti išlaikyti reikalingą infrastruktūrą, konkrečiai - verslo registrus ir klasifikacijas,

- labiau orientuotis į parengtų duomenų kokybės vertinimą ir gerinimą

Politikos reikmės ir Eurostato veikla

Sutarties antraštinė dalis | Eurostato darbo temos |

XVI ANTRAŠTINĖ DALISPRAMONĖ

Šioje politikos srityje reikalingo darbo pagrindinės temos | 44Įmonių ekonominės veiklos statistika45Energetika66Žemės ūkio ir papildomos veiklos statistika |

Kitos svarbios pagalbinės temos | 49Informacinė visuomenė51Verslo registrai53Prekyba prekėmis70Darni plėtra71Aplinkos statistika |

XVII ANTRAŠTINĖ DALIS

Ekonominė ir socialinė sanglauda

Statistikai svarbios įžvalgos

Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos kūrimo elementų yra ištaisyti socialinius ir regionų pusiausvyros sutrikimus. Tai iš tikrųjų yra pagrindinis struktūrinių fondų tikslas. Nuo jų reformos 1988 m. Komisija vykdo integruotą socialinės ir ekonominės sanglaudos politiką, kurioje regioninė statistika vaidina labai svarbų vaidmenį priimant įgyvendinimo sprendimus: zonų pagal regioninius tikslus galėjimas naudotis fondais yra apibrėžiamas remiantis socioekonominiais kriterijais tam tikrų ribų atžvilgiu; dėl finansinių asignavimų valstybėms narėms sprendžiama objektyviai remiantis statistiniais rodikliais. Be to, Bendrijos politikos krypčių poveikio regionų lygmeniu vertinimas ir regionų skirtumų kiekybinis nustatymas yra galimi tiktai turint plačią regioninio masto statistiką.

Komisijos rengiamiems reguliariems vertinimo pranešimams (Pranešimas apie ekonominę ir socialinę sanglaudą [7]) apie socioekonomines tendencijas regionuose reikia didelių statistinės informacijos atsargų. Ypatingą dėmesį reikia skirti miestų klausimams turint omeny, kad tie, kurie priima politinius sprendimus, vis labiau triukšmingai reikalauja Europos didmiesčių gyvenimo kokybės įvertinimo. Kaip pagrindo savo veiksmams ateityje jie reikalauja palyginamųjų duomenų apie visus ES miestus ir didmiesčius. Būtinybė turėti daugiau palyginamosios informacijos yra ypač pabrėžiama 1997 m. (Dėl miestų darbotvarkės Europos Sąjungoje) ir 1998 m. (Darnus miestų vystymasis Europos Sąjungoje: veiksmų pagrindai) Komisijos paskelbtuose komunikatuose.

Darbą, kurio reikia imtis pagal 2003-2007 m. statistikos programą, atitinkamai labai dideliu mastu lems Bendrijos regioninės politikos išplėstoje Europos Sąjungoje pobūdis ir naujo programų sudarymo laikotarpio struktūriniams fondams atėjimas. Trečiąjį sanglaudos pranešimą Komisija numato patvirtinti 2004 m. pradžioje, o jo išvados turi būti įgyvendintos (kaip reglamentų projektai) per likusį tų metų laikotarpį. Reiks informacijos, apimančios gyventojų projekcijas regioniniu lygmeniu, ir regioninės demografijos duomenų.

Geografinė informacija

Daugelis Komisijos departamentų geografinės informacijos sistemomis naudojasi rengdami politikos sričių, už kurias jie yra atsakingi, projektus, juos įgyvendindami ir vertindami. Tobulėjant technologijoms ir duomenims tampant vis plačiau prieinamiems, ši tendencija taps vis labiau akivaizdesnė per kelerius ateinančius metus. Iniciatyvos dėl Europos erdvinių duomenų infrastruktūros iškels naujus uždavinius šioje srityje. Eurostatas, kaip Komisijos ataskaitos duomenų bazės tvarkytojas, turi būti pasirengęs spręsti šiuos uždavinius.

Santrauka

Penkerių metų laikotarpiu darbas vyks šiose srityse:

- įdiegti statistinius rodiklius, reikalingus naujam struktūrinių fondų etapui,

- teikti sanglaudos pranešimui reikalingus duomenis ir remti Komisijos pasiūlymus dėl struktūrinių fondų po 2006 m.,

- toliau integruoti geografinės informacijos sistemų naudojimą politikos valdymui.

Politikos reikmės ir Eurostato veikla

Sutarties antraštinė dalis | Eurostato darbo temos |

XVII ANTRAŠTINĖ DALISEKONOMINĖ IR SOCIALINĖ SANGLAUDA

Šioje politikos srityje reikalingo darbo pagrindinės temos | 55Kainos72Regioninė statistika74Geografinė ir vietinė informacija |

Kitos svarbios pagalbinės temos | 31Gyventojai32Darbo rinka40Metinės ekonominės ataskaitos44Įmonių ekonominės veiklos statistika50Turizmas63Žemės ūkio pinigų statistika71Aplinkos statistika |

XVIII ANTRAŠTINĖ DALIS

Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra

Mokslo ir technologijų bei inovacijų statistika

Statistikai svarbios įžvalgos

Bendras Bendrijos politikos tikslas mokslo tiriamojo darbo ir technologijų plėtros srityje - stiprinti Europos ekonomikos mokslinį bei technologinį pagrindą ir gerinti jos konkurencingumą tarptautiniu mastu. 2000 m. Lisabonoje įvykusiame viršūnių susitikime Europos Vadovų Taryba nustatė Europai aiškų strateginį tikslą artimiausią dešimtmetį. Žiniomis grindžiamos ekonomikos suderinto indėlio, apimties ir socioekonominio poveikio matavimas, kaip akivaizdžiai rodo polemika Europos mokslo tiriamojo darbo srityje, ir toliau išliks svarbiu prioritetu Europos mokslinių tyrimų darbotvarkėje.

Visoms pastarųjų metų mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacijų politikos kryptims reikėjo laiku teikiamų ir suderintų duomenų, dėl kurių rinkimo turi tartis valstybės narės ir kurį koordinuoti turi Eurostatas. Kad rodikliai būtų kasmet atnaujinami, valstybėse narėse reikės dažniau atlikti apklausas ir gerinti kokybę. Siekiant politikams pateikti reikalingus duomenis, kad jie įvertintų atitinkamų Bendrijos politikos krypčių efektyvumą, turi būti plėtojamas gebėjimas teikti statistiką apie žmonių išteklius mokslo ir technologijų srityje bei jų pasiskirstymą pagal lytį.

Santrauka

Per artimiausius penkerius metus daugiausia bus stengiamasi:

- gerinti dabartinių rodiklių kokybę ir tęsti konceptualų darbą rengiant ir plėtojant naujus rodiklius nacionalinėms mokslo tiriamojo darbo politikos kryptims vertinti, o ypač žmogiškiesiems ištekliams ir jų mobilumui mokslo tiriamojoje veikloje matuoti,

- tobulinti statistiką apie mokslo tiriamąjį darbą ir technologijų plėtrą bei inovacijas Europos mokslinių tyrimų erdvės kontekste ir konkrečiai sukurti mokslo tiriamojo darbo ir technologijų plėtros periodinės statistikos teorinius pagrindus,

- parengti bendrą žinių visuomenės matavimo sistemą,

- technologines tendencijas matuoti suderinta statistika apie patentus,

- įtraukti šalis kandidates į bendrą suderintos ir palyginamos mokslo tiriamojo darbo ir technologijų plėtros bei inovacijų statistikos rengimo sistemą.

Moksliniai tyrimai statistikos srityje

Statistikai svarbios įžvalgos

Kaip savo mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos politikos dalį, Bendrija skatina savo pačios politikos kryptims remti reikalingą tiriamąją veiklą. Oficialioji statistika įvairiose pamatinėse programose (įskaitant dokumentų projektus Šeštajai pamatinei programai) yra minima kaip sritis, kurioje bus atliekami moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla Bendrijos lygmeniu.

Praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio antroje pusėje vis labiau naudojant statistiką politiniams sprendimams priimti, atsirado tikslesnės ir palyginimams tinkamesnės statistikos, ypač trumpalaikių rodiklių bendrai Europos rinkai ir pinigų sąjungai stebėti paklausa. Numatoma Europos Sąjungos plėtra didina tokios informacijos greito prieinamumo būtinybę.

Lygiagrečiai technologijos atveria naujas duomenų rinkimo ir statistikos platinimo galimybes. Tuo pat metu respondentai (įmonės ir asmenys) skundžiasi dėl atskaitomybės naštos ir prašo ją mažinti labiau automatizuojant ir geriau naudojant esamą informaciją. Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla statistikos srityje turi svarbią europinę dimensiją, nes statistikos rengimas yra iš esmės tarptautinio pobūdžio veikla, kadangi tik nedaugelis valstybių narių galėtų jos imtis savarankiškai. Turint omenyje dar ir nuolat pabrėžiamą rengiamos statistikos ekonomiškumo analizę, Europos statistikos rengimui tai kelia naujus reikalavimus. Dėl to Europos oficialiosios statistikos specialistai turi persvarstyti šiandien besiplečiančiam reiškinių diapazonui taikomas statistikos rinkimo ir sudarymo procedūras.

Šie reikalavimai pabrėžia esamų duomenų šaltinių naudojimo gilesnei statistinei analizei tinkamai statistikai rengti svarbą. Tai reiškia, kad turėtų būti kuriami metodai ir priemonės, tinkami kombinuotam duomenų (pavyzdžiui, iš administracinių duomenų ir atrankinių tyrimų arba metinės statistikos ir struktūrinės statistikos) naudojimui.

Santrauka

Penkerių metų laikotarpiu daugiausia pastangų bus dedama:

- oficialiosios statistikos naujoms priemonėms ir metodams kurti,

- geriau konceptualizuoti ir rengti statistiką naujai atsirandantiems socioekonominiams reiškiniams matuoti,

- technologijas ir naujoves perkelti į Europos statistikos sistemą,

- gerinti statistikos rengimo proceso ir statistikos rezultatų kokybę.

Politikos reikmės ir Eurostato veikla

Sutarties antraštinė dalis | Eurostato darbo temos |

XVIII ANTRAŠTINĖ DALISMOKSLINIAI TYRIMAI IR TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA

Šioje politikos srityje reikalingo darbo pagrindinės temos | 22Statistikos mokslo tiriamasis darbas ir metodologija73Mokslas ir technologijos |

Kitos svarbios pagalbinės temos | 44Įmonių ekonominės veiklos statistika49Informacinė visuomenė |

XIX ANTRAŠTINĖ DALIS

Aplinka

Statistikai svarbios įžvalgos

Pagrindinis aplinkos statistikai keliamas uždavinys - būti veiksminga priemone įgyvendinant ir įvertinant Europos Sąjungos aplinkosaugos politiką. Pagrindiniai prioritetai aplinkosaugos srityje yra apibūdinti Šeštojoje aplinkos veiksmų programoje, darnios plėtros strategijoje ir Kardifo aplinkosaugos integravimo į kitų sektorių politiką strategijoje.

Iš Europos Komisijos pasiūlymo dėl šeštosios aplinkos veiksmų programos "Aplinka 2010: mūsų ateitis, mūsų pasirinkimas" galima spręsti apie aplinkos statistikos prioritetines sritis. Naujoji programa numato keturias pagrindines politikos sritis: klimato kaita, gamta ir biologinė įvairovė, aplinka ir sveikata bei gyvenimo kokybė, gamtos ištekliai ir atliekos. Joje pabrėžiamas būtinumas tęsti aplinkosaugos aspektų integravimo į visas atitinkamas politikos sritis procesą ir užtikrinti geresnį bei prieinamesnį piliečių informavimą aplinkos klausimais. Taip pat turės būti ugdomas aplinkos atžvilgiu sąmoningas požiūris į žemės naudojimą.

2001 m. birželio mėn. Gotenburge Europos Vadovų Taryba priėmė ES darnios plėtros strategiją. Strategijoje vyrauja keturios temos (klimato kaita, transportas, sveikata ir gamtos ištekliai) ir numatomas kasmetinis monitoringas. Ši strategija dideliu mastu turės įtakos su aplinka susijusiai statistikai, bet tvarumo aspektas taip pat turės poveikio socialinei ir ekonomikos statistikai. Kad būtų galima matuoti pažangą, darni plėtra bus įtrauktas į apibendrinančiam pranešimui skirtą struktūrinių rodiklių sąrašą ir kiekvienais metais, pradedant nuo 2002 m., aptariamas pavasariniame Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Gotenburge Taryba taip pat paragino parengti darnios plėtros išorinės dimensijos strategiją, o visa apimančią darbotvarkę tikimasi priimti ruošiantis JT pasaulio viršūnių susitikimui aplinką tausojančios darnios plėtros klausimais.

Aplinkai skirtai statistikos programos daliai veiksmų programa ir darnios plėtros strategija reiškia, kad dabartinės darbo sritys išliks, bet jos taip pat turėtų būti plečiamos ir derinamos. Pagrindinė statistikos programos orientacija bus į statistiką, turinčią glaudų ryšį su socioekonomine statistika, pavyzdžiui, apie žmogaus veiklos apkrovą aplinkai ir visuomenės atstovų atsaką. Toliau reikės dirbti, kad statistika galėtų apibūdinti socialinės, ekonomikos ir aplinkos raidos sąveiką. Programa buvo parengta taip, kad ji atitiktų statistikos reikmes kartu su informacija iš Europos aplinkos agentūros, o darbo sritys ir toliau papildys viena kitą.

Lemiamas darnios plėtros veiksnys yra aplinkos aspektų integravimas į kitas politikos sritis, bet didesnės pažangos pasiekta tik trijuose iš devynių sektorių (transportas, žemės ūkis ir energetika). Kad statistiką būtų galima naudoti kaip tokios integruotos politikos priemonę, reiks toliau dirbti, kad Bendrijos statistikoje aplinkos komponentas būtų visiškai suderintas su atitinkama socioekonomine statistika. Atitinkamų veiksmų reikės imtis ir kitose politikos srityse. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama biologinės įvairovės rodikliams, išteklių naudojimui arba jų naudojimo intensyvumui, toksiškiems chemikalams ir jų poveikiui žmonių sveikatai. Žemės naudojimo statistika yra tobulinama pasitelkiant kraštovaizdžio statistiką. Žuvininkystės statistika bus svarbi atskleidžiant šių menkų išteklių raidą (žr. II antraštinę dalį). Sudėtiniai rodikliai panaudojant gamybos ir prekybos statistiką, taip pat kiti šaltiniai gali padėti apibūdinti visuomenės priklausomumą nuo chemikalų. Aplinkos komponentas taip pat turi papildyti socialinę statistiką, kad būtų galima atspindėti vartojimo struktūras ir galimus poveikius sveikatai dėl taršos ir chemikalų naudojimo.

Svarbus uždavinys bus Reglamento dėl atliekų statistikos įgyvendinimas. Naujoms politikos kryptims, siejančioms atliekas su išteklių tvarkymu, irgi reikės statistikos, kad būtų galima nuosekliai apibūdinti medžiagų srautus, išteklių naudojimą, atliekas, antrinį naudojimą ir ekologinį efektyvumą. Įgyvendinant Bendrosios vandens politikos direktyvą reikės statistinės paramos ir geriau suderintos vandens statistikos. Tokiai statistikai yra būtinas geresnis teisinis pagrindas. Statistinė parama bus svarbi įgyvendinant ir IPPC (taršos ir prevencijos integruotos kontrolės) direktyvą, kad būtų galima užtikrinti palyginamumą su verslo statistika. Esminė užduotis bus peržiūrėti ataskaitų teikimo prievoles bei koordinuoti statistines ataskaitas ir atitikties ataskaitas.

Yra parengtos ir aplinkos ataskaitos, susijusios su nacionalinėmis ataskaitomis. Šios atskaitos sudaro esminį pagrindą aplinkai analizuoti ir kurti platesnio pobūdžio ekonomikos ir aplinkos sąveikos modelius. Jos bus toliau pritaikomos ir išplečiamos, kad taptų svarbia aplinką tausojančio darnios plėtros statistine priemone.

Santrauka

Per artimiausius penkerius metus labiausiai bus stengiamasi:

- gerinti pagrindinę aplinkos statistiką, daugiausia atliekų, vandens ir aplinkosaugos išlaidų statistiką, didžiausią dėmesį skiriant statistikai, kuri reikalinga aplinkos rodikliams, ir tokiai statistikai reikalingiems teisės aktams parengti,

- bendradarbiaujant su kitomis Komisijos tarnybomis ir Europos aplinkos agentūra, pateikti lengvai suprantamus aplinkos ir darnumo rodiklius,

- siekiant tenkinti reikmes, susijusias su aplinkos ir darnumo reikalų integravimu į kitas politikos sritis, toliau dirbti, kad socioekonominei statistikai būtų parengtas aplinkos komponentas,

- tęsti darbą siekiant aplinkos sritį įtraukti į nacionalines ataskaitas reguliariai rengiant aplinkosaugos ataskaitų rinkinį ir pritaikyti jas prioritetiniams darnumo klausimams,

- dalyvauti peržiūrint ataskaitų teikimo prievoles ir toliau bendradarbiauti su Europos aplinkos agentūra koordinuotais veiksmais ir abiem institucijoms papildant viena kitos renkamus duomenis,

- didinti duomenų apie globalinę darnią plėtrą rinkimą ir analizę.

Politikos reikmės ir Eurostato veikla

Sutarties antraštinė dalis | Eurostato darbo temos |

XIX ANTRAŠTINĖ DALISAPLINKA

Šioje politikos srityje reikalingo darbo pagrindinės temos | 45Energetika65Gyvulininkystės produkcija70Darni plėtra71Aplinkos statistika74Geografinė ir vietinė statistika |

Kitos svarbios pagalbinės temos | 35Sveikata ir sauga39Vartotojų apsauga44Įmonių ekonominės veiklos statistika48Transportas50Turizmas61Žemės naudojimas ir kraštovaizdis62Žemės ūkio struktūros64Augalininkystės produkcija67Žemės ūkio statistikos koordinavimas ir reforma68Miškininkystės statistika69Žuvininkystės statistika72Regioninė statistika |

XX ANTRAŠTINĖ DALIS

Bendradarbiavimas vystymosi labui (ir kiti išorės veiksmai)

Statistikai svarbios įžvalgos

Bendras tikslas yra remti ES išorės santykių politikos kryptis teikiant tinkamą tikslinę statistinę techninę paramą, kad būtų stiprinamas šalių, gaunančių ES pagalbą, statistinis gebėjimas. Tačiau ateities strategija atsižvelgia į būtinumą prisitaikyti, kad būtų galima reaguoti į besikeičiantį ES politikos kontekstą.

ES politikos atspindėjimas statistinio bendradarbiavimo veikloje

Reikšmingiausias politikos pokytis yra aiškiai didėjanti ES vystymąsi remiančio bendradarbiavimo politikos orientacija į skurdo mažinimą, ypač su AKR (Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno) valstybėmis. Dėl to bendradarbiavimas statistikos srityje turės būti kreipiamas skurdo matavimo ir monitoringo aktyvinimo linkme, ir aktyvinti veiklą reikės daugiausia socialinės statistikos srityje. Panašiai techninės konsultacijos ir parama Vystymosi reikalų generaliniam departamentui, Išorės santykių generaliniam departamentui ir Euroaid agentūrai bus teikiama ES vystymo programų įtakos skurdui matavimo srityje.

Programoje ir toliau išliks svarbi regioninė integracija, atspindinti padidėjusį pačių valstybių polinkį stiprinti savo regionines struktūras. Parama bus teikiama tokiose srityse kaip daugiašalis stebėjimas, nacionalinių ataskaitų tobulinimas, kainų statistika, žemės ūkio statistika, užsienio prekyba, verslo statistika ir statistikų mokymas.

Su 12 Viduržemio jūros valstybių partnerių svarbiausia bus institucinis ir tarpinstitucinis nacionalinių statistikos sistemų stiprinimas. Parama bus teikiama statistikos derinimui, pateikimui ir duomenų prieinamumo vartotojams tobulinimui, kad politinių sprendimų priėmimui ir geram valdymui būtų teikiamas tvirtas pagrindas. Be socioekonominės statistikos, prioritetinės sritys yra migracija, turizmas ir aplinka.

ES ir NVS šalių bendradarbiavimu statistikos srityje yra siekiama remti ir stebėti ekonominį bendradarbiavimą ir reformų procesą, taip pat skatinti rinkos ekonomiką. Pagrindinės reikmės yra susijusios su ekonomikos ir užsienio prekybos statistika.

Eurostatas toliau ir dar labiau sieks gerinti valstybių donorų (t. y. dvišalių ir daugiašalių donorų) tarpusavio koordinavimą. Atitinkamai Eurostatas rems darbą, kurį atlieka EBPO Plėtros paramos komitetas, JT ir Pasaulio bankas, kad būtų galima įvertinti vystymąsi remiančio bendradarbiavimo poveikį siekiant 2000 m. JT Tūkstantmečio viršūnių susitikime patvirtintų "tūkstantmečio vystymosi tikslų". Jis vaidins aktyvų vaidmenį įgyvendinant iniciatyvą "Paryžius 21" ir Balkanuose. Techninio bendradarbiavimo veikloje ypač bus pabrėžiama tikslingumo vartotojui svarba ir remiamas daugiamečių programų sudarymo prasmingumas.

Naujų darbų bus imamasi siekiant parengti žmogaus teisių ir geros valdymo matavimo ir monitoringo nuostatas ir metodus.

Santrauka

Penkerių metų laikotarpiu bus dirbama siekiant:

- teikti statistinę techninę pagalbą, kad būtų stiprinamas valstybių, gaunančių ES pagalbą, statistinis gebėjimas,

- didinti dėmesį skurdo matavimo ir monitoringo aktyvinimui,

- parengti žmogaus teisių ir geros valdysenos matavimo ir stebėsenos nuostatas ir metodus.

Politikos reikmės ir Eurostato veikla

Sutarties antraštinė dalis | Eurostato darbo temos |

XX ANTRAŠTINĖ DALISBENDRADARBIAVIMAS VYSTYMOSI LABUI

Šioje politikos srityje reikalingo darbo pagrindinės temos | 21Bendradarbiavimas su kitomis trečiosiomis šalimis statistikos srityje |

[1] OL L 112, 1997 4 29, p. 56.

[2] Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Bendrijos imigracijos politikos, 2000 m. lapkričio 22 d. (COM (2000) 757, galutinis).

[3] Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui "Dėl bendros prieglobsčio tvarkos ir vienodo visoje Sąjungoje galiojančio asmenų, kuriems suteiktas prieglobstis, statuso", 2000 m. lapkričio 22 d. (COM (2000) 757, galutinis).

[4] OL L 257,1995 10 27, p. 1.

[5] OL L 310, 1996 11 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytas Reglamentu (EB) Nr. 359/2002 (OL L 58, 2002 2 28, p. 1).

[6] Komisijos komunikatas dėl sveikatos strategijos Europos bendrijoje ir pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, patvirtinančio Bendrijos veiksmų programą visuomenės sveikatos srityje (2001 (2006) (COM (2000)285 2000 m. gegužės 16 d., galutinis variantas.

[7] Žr. "Vienybė, solidarumas, įvairovė Europai, jos žmonėms ir jos teritorijoms"; Antrasis pranešimas apie ekonominę ir socialinę sanglaudą, Europos Komisija, 2001 m. sausio mėn..

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

Penkerių metų (2003-2007 m.) statistikos programa: Eurostato darbo temos

Skyrius (veiklos sritis) | Tema (veiksmai) |

I.Parama statistikos išvestims, techninė infrastruktūra | 10.Kokybės valdymas ir vertinimas11.Klasifikacijos12.Statistikos mokymas13.IT infrastruktūros ir paslaugos Eurostatui14.IT pritaikymas ir bendros ESS infrastruktūros15.Etaloniniai duomenys ir meta duomenų sandėliai16.Informavimas17.Platinimas18.Statistikos koordinavimas19.Bendradarbiavimas su šalimis kandidatėmis statistikos srityje21.Bendradarbiavimas su kitomis trečiosiomis šalimis statistikos srityje22.Statistikos mokslo tiriamasis darbas ir metodologija25.Duomenų saugumas ir statistikos konfidencialumas |

II.Demografinė ir socialinė statistika | 31.Gyventojai32.Darbo rinka33.Švietimas34.Kultūra35.Sveikata ir sauga36.Pajamų pasiskirstymas ir gyvenimo sąlygos37.Socialinė apsauga38.Kitas darbas demografinės ir socialinės statistikos srityje39.Vartotojų apsauga |

III.

III.A.Makroekonomikos statistika | 40.Metinės ekonominės ataskaitos41.Ketvirtinės ataskaitos42.Finansinės ataskaitos43.Nuosavų išteklių stebėsena55.Kainos57.Verslo ciklo analizės statistika |

III.B.Verslo statistika | 44.Įmonių ekonominės veiklos statistika45.Energetika48.Transportas49.Informacinė visuomenė50.Turizmas51.Verslo registrai |

III.C.Pinigų, finansų, prekybos ir mokėjimų balanso statistika | 52.Pinigai ir finansai53.Prekyba prekėmis54.Prekyba paslaugomis ir mokėjimų balansas |

IV.Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė | 61.Žemės naudojimas ir kraštovaizdis62.Žemės ūkio struktūros63.Žemės ūkio pinigų statistika64.Augalininkystės produkcija65.Gyvulininkystės produkcija66.Žemės ūkio ir papildomos veiklos statistika67.Žemės ūkio statistikos koordinavimas ir reforma68.Miškininkystės statistika69.Žuvininkystės statistika |

V.Kitų sričių statistika | 70.Darni plėtra71.Aplinkos statistika72.Regioninė statistika73.Mokslas ir technologijos74.Geografinė ir vietinė statistika |

VII.Ištekliai ir valdymas | 91.Tarptautiniai ir tarpinstituciniai ryšiai92.Valdymas ir statistikos programos93.Žmonių išteklių valdymas94.Finansinių išteklių valdymas95.Teisinių pagrindų valdymas96.Auditas97.Bendras administravimas99.Decentralizuotas valdymas |

--------------------------------------------------