32001R0132

Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 132/2001

2001 m. sausio 22 d.

įvedantis galutinius antidempingo muitus ir galutinai surenkantis laikinuosius muitus, taikomus amonio nitrato, kurio kilmės šalys Lenkija ir Ukraina, importui ir nutraukiantis antidempingo procedūrų taikymą prekėms, kurių kilmės šalis Lietuva

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių [1], ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, priimtą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. LAIKINOSIOS PRIEMONĖS

(1) Reglamentu (EB) Nr. 1629/2000 [2] (laikinuoju reglamentu) Komisija amonio nitrato, kurio KN kodai yra 31023090 ir 31024090 ir kurio kilmės šalys Lenkija ir Ukraina, importui nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2) Tuo pačiu reglamentu padaryta laikinoji išvada, kad antidempingo muito nereikėtų taikyti aptariamo produkto importui, jei to produkto kilmės šalis yra Lietuva, taip pat nutarta atlikti tyrimą, kadangi nenustatyta, kad šie produktai būtų importuoti dempingo kaina.

B. PASKESNĖ PROCEDŪRA

(3) Atskleidus esminius faktus, apsvarsčius padėtį ir tuo remiantis nusprendus amonio nitrato, kurio kilmės šalys Lenkija ir Ukraina, importui taikyti laikinąsias priemones, keletas suinteresuotų šalių dėl to pateikė rašytinius komentarus. Pageidavusioms šalims buvo sudaryta galimybė būti išklausytoms žodžiu.

(4) Komisija toliau stengėsi ieškoti bei tikrinti visą jos manymu būtiną Komisijos galutinei išvadai suformuoti informaciją.

(5) Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir svarstymus, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus ir galutinai surinkti sumas, garantuotas, taikant laikinuosius muitus. Taip pat buvo numatytas laikotarpis, per kurį tos šalys galėtų pareikšti savo komentarus apie šiuos atskleistus faktus.

(6) Buvo atsižvelgta į šalių pateiktus žodinius ir rašytinius komentarus ir, tam tikrais atvejais, laikinosiose išvadose buvo padarytos atitinkamos pataisos.

C. APTARIAMAS PRODUKTAS IR PANAŠŪS PRODUKTAI

(7) Kadangi suinteresuotosios šalys aptariamo produkto ir panašių produktų atžvilgiu naujų argumentų nepateikė, laikinojo reglamento 7 ir 8 konstatuojamosiose dalyse išsamiai išdėstyti faktai ir išvados yra patvirtinami.

D. DEMPINGAS

1. Lietuva

a) Normalioji vertė

(8) Skundo pateikėjas Europos trąšų gamintojų asociacija (angl. European Fertiliser Manufacturers Association (EFMA)) pateikė kelis laikinųjų išvadų komentarus, kurių antraštė yra tokia:

- bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pelningų pardavimų šalies viduje dalis turėjo prilygti beveik nuliui, nes importas dempingo kaina iš Rusijos tyrimo laikotarpiu (TL) Lietuvoje sukėlė ekonominį kainų sąstingį,

- įmanomai žemiausia normalioji vertė, remiantis skundo pateikėjo duomenimis, buvo didesnė už eksporto kainas ir todėl tikėtina, kad produktas buvo importuotas dempingo kaina,

- Lietuvos gamintojų apskaitos dokumentuose užfiksuotas mažas pelningumas kelia abejonės dėl ateities pelningumo vidutiniuoju laikotarpiu. Todėl Lietuvos gamintojų pardavimai neturėtų būti laikomi pardavimais įprastomis prekybos sąlygomis.

(9) Visi šie komentarai buvo atidžiai išnagrinėti. Kalbant apie gamybos sąnaudas, reikėtų pažymėti, kad buvo patikrinta ir nustatyta, kad jos nėra nepatikimos ar nepagrįstai sumažintos. Kalbant apie pardavimų pelningumo lygį, padaryta išvada, kad jis buvo nustatytas remiantis tomis pardavimo kainoms, kurios viršijo Reglamento (EB) Nr. 384/96 (pagrindinis reglamentas) 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtas produkto vieneto gamybos sąnaudas. Tikslaus pelningų pardavimų lygio atskleisti negalima dėl konfidencialumo, tačiau nurodytasis lygis pakankamas ir galėjo, laikantis anksčiau minėtos nuostatos, būti panaudotas normaliajai vertei nustatyti. Kalbant apie Rusijos importo poveikį kainoms, iš tikrųjų nustatyta, kad šis faktorius darė įtaką pardavimo kainų mažinimui, o tais atvejais, kai dėl mažos pardavimo kainos nebuvo gauta pelno, pardavimo kaina nebūdavo panaudojama normaliosios vertės apskaičiavimui.

b) Eksporto kaina, palyginimas

(10) Nesant jokių komentarų šios antraštės atžvilgiu, patvirtinamos laikinojo reglamento 11 ir 12 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos laikinosios išvados.

c) Dempingo skirtumas

(11) Skundo pateikėjas pateikė argumentus dėl to, kad dempingo skirtumui nustatyti turėjo būti naudojamas sandorio su sandoriu palyginimo metodas, nes svertinio vidurkio lyginimo su svertiniu vidurkiu metodas "užtušavo" Lietuvos gamintojų kainodaros strategiją (strategija tariamai buvo sukurta taip, kad būtų išvengta antidempingo priemonių) ir neatspindėjo iki galo dempingo masto.

(12) Įprasta dempingui nustatyti naudojama metodika yra tokia, kai lyginamas normaliosios vertės svertinis vidurkis su visų eksporto sandorių kainų svertiniu vidurkiu, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje. Sandorio su sandoriu palyginimo metodas nebuvo panaudotas dėl labai didelio sandorių skaičiaus (įvykdyta keletas tūkstančių sandorių) ir neįveikiamų praktinių sunkumų, iškilsiančių lyginant individualias normaliąsias vertes su kiekvieno sandorio individualiomis eksporto kainomis. Todėl šis skundas buvo atmestas. Tačiau pažymėtina, kad netgi normaliosios vertės svertinio vidurkio palyginimas su kiekvieno sandorio individualiomis eksporto kainomis, palyginimo pagrindu imant regioninį eksporto kainų modelį, parodė dempingo skirtumą, kuris yra mažesnis negu de minimis lygis.

(13) Skundo pateikėjas toliau argumentavo, kad dėl labai didelio sandorių skaičiaus, imčių atranka turėjo būti atliekama kiekvienam 5000 tonų eksporto kroviniui, lyginant juos su panašiais pardavimais šalies vidaus klientams.

(14) Siekiant nustatyti dempingo skirtumą, konkrečiais atitinkamais atvejais tinkama priemone gali būti laikoma sandorių atranka: tokiais atvejais, kai aptariamo produkto tipų/modelių ar sandorių daug, jeigu tyrimui atrenkami statistiškai tinkami pavyzdžiai arba tiriamas didžiausias įmanomas pardavimo kiekis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje. Šiuo konkrečiu atveju produkto tipas yra tiktai vienas ir tiktai vienas eksporto sandoris prilygo ar viršijo 5000 tonų (nei vieno vidaus pardavimo sandorio tokiam produkto kiekiui), nors bendras parduotų produktų kiekis prilygo keletui šimtų tūkstančių tonų. Vadinasi, sandorių atranka nebuvo laikoma tinkamu metodu.

(15) Todėl patvirtinamas laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje nustatytas antidempingo skirtumas (0 %).

2. Lenkija

a) Normalioji vertė, eksporto kaina

(16) Nesant komentarų šių antraščių atžvilgiu, patvirtinamos laikinojo reglamento 15–18 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos laikinosios išvados.

b) Palyginimas

(17) Laikinuoju etapu skundas dėl prekybos masto, susijęs su prekybininkams ir tarpininkams nustatytų kainų skirtumu, buvo atmestas. Nuo to laiko aptariamas eksportuojantysis gamintojas turėjo galimybę paaiškinti padėtį. Eksporto pardavimai buvo atliekami prekybininkams, o vidaus pardavimai (išskyrus vieną netipinį atvejį) buvo vykdomi tarpininkams. Tuo remiantis tarpininkams taikomos kainos buvo sumažintos. Šiam tarpininkams taikomos kainos koregavimo dydžiui nustatyti iš normaliosios vertės buvo atimta vienkartinė suma, lygi 10 % bendrojo pelno (pardavimas, bendrosios bei administravimo išlaidos plius pelnas nuo tarpininkų pardavimų). Vienkartinė suma yra tarpininkų antkainio atitikmuo. Taip pat buvo nustatyta, kad toks pat koregavimas turėtų būti taikomas ir kitam eksportuojančiajam gamintojui.

(18) Laikinuoju etapu koregavimas dėl sezoniškumo buvo atmestas. Tuomet gamintojas apskundė šio atmetimo nepagrįstumą motyvuodamas tuo, kad Bendrijos rinkoje sezoniškumo įtaka aptariamos prekės kainai yra pastebima, tačiau Lenkijos vidaus rinkoje amonio nitrato kainai sezoniškumas nedaro jokios įtakos. Todėl šis skirtumas turėjo įtakos teisingam eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimui ir teigiamai paveikė koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą. Šis skundas taip pat buvo patikrintas dar kartą, bet turėjo būti atmestas, kadangi buvo nustatyta, kad Lenkijos rinkoje amonio nitrato kainai sezoniškumas irgi daro įtaką, nes pirkėjai nemokėjo, kaip buvo teigiama skunde, tokios pačios kainos, visai neatsižvelgdami į sezoną. Tačiau tai neturėjo įtakos kainų palyginimui, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punkte.

c) Dempingo skirtumas

(19) Viena vartotojų asociacija paprieštaravo tam, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad tiriamuoju laikotarpiu zlotas nuvertėjo maždaug 15 % palyginti su zloto ir euru keitimo santykiu. Pažymėta, kad apskaičiavimams buvo naudotasi vidutiniu mėnesio zloto ir euro keitimo kursu ir todėl buvo eliminuota bet kokia esminė valiutų keitimo kurso įtaka.

(20) Nesant kitų komentarų dėl dempingo skirtumo apskaičiavimui panaudotos metodikos, patvirtinama laikinojo reglamento 20 konstatuojamojoje dalyje aprašyta metodika. Tuo remiantis, atsižvelgiant prekybos masto koregavimą, galutiniai dempingo skirtumai bendradarbiaujantiems eksportuojantiesiems gamintojams, kaip ir likutinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos Bendrijos pasienyje procentu yra toks:

Anwill SA | 31,2 % |

Zaklady Azotowe Pulawy SA | 22,3 % |

Likutinis dempingo skirtumas | 41,6 % |

3. Ukraina

a) Analogiška valstybė, normalioji vertė, eksporto kaina

(21) Nesant komentarų dėl Lenkijos, kaip trečiosios rinkos ekonomikos valstybės pasirinkimo, patvirtinamos laikinojo reglamento 22–24 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos laikinosios išvados.

b) Palyginimas

(22) Galutiniame etape dėl didelių atstumų tarp fabrikų ir pasienio palyginimo pagrindas buvo pakeistas iš FOB į ex-works kainą. Be to, kadangi šios išlaidos sudaro labai didelę biriųjų produktų, tokių kaip aptariamas produktas, pardavimo kainos dalį, dėl FOB palyginimo Ukrainos bendrovės atsidurtų nepelnytai palankioje padėtyje. Todėl dėl transportavimo iš įmonės (ex-works) iki uosto ir uosto paslaugų išlaidų eksporto kaina buvo atitinkamai pakoreguota. Tuo pat metu normalioji vertė buvo taip pat nustatyta remiantis ex-works kaina. Bendradarbiaujantys eksportuojantieji gamintojai jokių komentarų dėl šio pakeitimo nepateikė.

c) Dempingo skirtumas

(23) Viena vartotojų asociacija paprieštaravo tam, kad Komisija neatsižvelgė į žymų Ukrainos valiutos nuvertėjimą tiriamuoju laikotarpiu ir, kad tai turėjo įtakos dempingo skirtumui. Pažymėta, kad eksporto kainai nustatyti buvo naudojamasi Eurostato duomenimis. Eurostato turima informacija apie eksporto kainas yra išreikšta eurais ir apskaičiuojama remiantis vidutiniais mėnesio valiutos keitimo kursais. Todėl buvo eliminuota bet kokia tariama nuvertėjimo įtaka Komisijos naudotai dempingo skirtumo apskaičiavimo metodikai.

(24) Turint omenyje tai, kad palyginimo pagrindas iš FOB pasikeitė į ex-works, valstybės mastu dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos Bendrijos pasienyje procentu, yra 67,6 %.

E. ŽALA

1. Bendrijos pramonės sąvokos apibrėžimas

(25) Negavus naujos informacijos, patvirtinamos laikinosios Bendrijos pramonės sąvokos apibrėžimo išvados, aprašytos laikinojo reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje.

2. Importas iš Lenkijos ir Ukrainos

a) Subendrintas įvertinimas

(26) Vienas Lenkijos eksportuojantysis gamintojas pateikė argumentus dėl to, kad amonio nitrato, kurio kilmės šalis Lenkija, importas neturėtų būti subendrinamas su produktų, kurių kilmės šalis Ukraina, importu dėl egzistuojančių konkurencijos sąlygų skirtumų. Skundas buvo motyvuojamas tuo, kad Ukrainos importas Bendrijos pramonės kainas nusmukdė vidutiniškai 12,5 %, o Lenkijos importo nulemtas vidutiniškas tų kainų nusmukdymas siekė tik 2,1 %.

(27) Reikėtų pažymėti, kad ir Lenkijos, ir Ukrainos importas tikrai nusmukdė kainas. Be to, pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies nuostatos nereikalauja, kad kainų nusmukdymo mastas būtų vienodas. Kadangi dempingo skirtumas didesnis už de minimis, žinoma, buvo patvirtinta, kad subendrintas įvertinimas yra tinkamas metodas. Abiejų valstybių importo apimtys ir rinkos dalys yra tokio pat dydžio, reikšmingos ir išaugo palyginti su 1995 m. rodikliais, o atsižvelgiant į konkurencijos tarp Lenkijos ir Ukrainos importo sąlygas, pažymėtina, kad abiejų valstybių kainų mažėjimo tendencijos yra panašios. Abiejų valstybių eksporto kainos buvo gerokai mažesnės už Bendrijos pramonės kainas ir abi valstybės naudojosi tokiais pat arba panašiais prekybos kanalais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir nesant naujų prieštaravimų, laikinojo reglamento 30 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados dėl aptariamų valstybių importo suvestinio įvertinimo sąlygų yra patvirtinamos.

b) Importo apimtis

(28) Du Ukrainos gamintojai laikinuoju etapu teigę, kad tiriamuoju laikotarpiu tiesiogiai į Bendriją neeksportavo, pateikė skundą dėl to, kad eksporto kainai nustatyti naudoti Eurostato duomenys skyrėsi nuo Ukrainos statistikos ministerijos turimų duomenų, remiantis kuriais, eksporto apimtys tuo pačiu laikotarpiu gerokai mažesnės. Tačiau šis skundas nebuvo pagrįstas įrodymais. Be to, kadangi šie statistiniai duomenys yra eksporto statistika, tai reiškia, kad ne kiekvienas statistikos užfiksuotas pardavimo atvejis pasiekė konkrečią paskirties vietą, ir todėl padaryta išvada, kad Eurostato pateikta importo statistika suteikia tikslesnį vaizdą. Be to, buvo patikrinti vėliausi Eurostato duomenys ir nenustatyta jokių laikinuoju etapu naudotų skaičių neatitikimų.

c) Kainų nusmukdymas

(29) Dėl kainos nusmukdymo maržų vienas Lenkijos eksportuojantysis gamintojas argumentavo, kad importuotojų pelno maržos vidurkis, naudojamas Bendrijos eksportuojančiųjų gamintojų DEQ eksporto kainai apskaičiuoti, turėtų būti didesnis už tą, kuris buvo taikytas laikinajam apskaičiavimui.

(30) Šiuo požiūriu Komisijos laikinosios išvados buvo padarytos, remiantis patikrinta Bendrijos bendradarbiaujančių importuotojų pateikta informacija. Kadangi naujų ar esminių įrodymų šiuo klausimu eksportuojantysis gamintojas nepateikė, importuotojų pelno marža, panaudota laikinajam kainos nusmukdymo nustatymui, yra patvirtinama.

(31) Tas pats eksportuojantysis gamintojas taip pat pateikė informaciją, kad DEQ eksporto kainai apskaičiuoti taikytos iškrovimo išlaidos turėtų būti mažiausiai 8,5 euro už toną, o ne laikinajam apskaičiavimui naudojamas skaičius 5,9 euro.

(32) Eksportuojančiojo gamintojo skundui pagrįsti pateiktuose įrodymuose buvo elementų, kurie nesudarė iškrovimo išlaidų. Faktiškai laikinąsias išvadas Komisija padarė remdamasi pateikta pataisyta įrodymų versija, ir tos išvados yra patvirtintos.

(33) Skundą dėl granuliuoto ir priliuoto amonio nitrato kainos skirtumo skundo pateikėjas padavė pasibaigus tiriamajam laikotarpiui, o 2000–2001 m. sezono metu tam tikrose rinkose akivaizdus granuliuoto ir priliuoto amonio nitrato kainos skirtumas ypač sumažėjo ir todėl leidžiama paklaida neturėtų būti taikoma. Tačiau vienas Lenkijos eksportuojantysis gamintojas pateikė skundą dėl to, kad leidžiama granuliuoto ir priliuoto amonio nitrato kainos skirtumo paklaida turėtų būti 10 eurų už toną, kaip ir ankstesnėse su amonio nitratu susijusiose antidempingo bylose, o ne laikinajam apskaičiavimui taikytas skaičius – 5,8 euro už toną.

(34) Reikėtų pažymėti, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį, į informaciją, nesusijusią su tiriamuoju laikotarpiu, paprastai neatsižvelgiama. Svarstant, ar turėtų būti tikrinamas tariamas kainų didėjimas pasibaigus tiriamajam laikotarpiui, buvo padaryta išvada, kad nesant pateiktų įrodymų, įrodančių, kad vėliausia kainos padidėjimo tendencija būtų ilgalaikis reiškinys, dėl kurio tam tikro siūlomo lygio priemonių taikymas tampa akivaizdžiai netinkamu, į šią informaciją atsižvelgti nereikėtų. Kalbant apie leidžiamą granuliuoto ir priliuoto amonio nitrato kainos skirtumo paklaidą, Komisija savo laikinąsias išvadas padarė, remdamasi turimais faktais ir taikydama tiriamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonėje naudotą kainos skirtumo vidurkį.

(35) Nesant naujų įrodymų, patvirtinamos laikinojo reglamento 33 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados dėl skirtumo apskaičiavimo nusmukdymo.

d) Bendrijos pramonės padėtis

(36) Be laikinuoju laikotarpiu jau išanalizuotų ekonominių faktorių, laikotarpiu nuo 1995 m. iki tiriamojo laikotarpio buvo patikrinta informacija, susijusi su dempingo skirtumo dydžio poveikiu, investicijų grąža, grynųjų pinigų srautais, atlyginimais ir sugebėjimu pritraukti kapitalą. Investicijų grąžos ir grynųjų pinigų srautų didėjimas atrodė labai suderintas su pelningumo didėjimu, kaip nustatyta laikinojo reglamento 39 konstatuojamojoje dalyje. Kalbant apie atlyginimus, pastebėtas jų kaip ir dirbančiųjų skaičius bendras sumažėjimas, kaip nustatyta laikinojo reglamento 40 konstatuojamojoje dalyje. Kalbant apie sugebėjimą pritraukti kapitalą, trąšų gamybos bendrovės yra didesnių grupių dalis ir todėl patikrinimu nebuvo nustatyta kokių nors problemų šioje srityje. Kalbant apie faktiško dempingo skirtumo dydžio poveikį Bendrijos pramonei, atsižvelgus į importo iš aptariamų valstybių apimtis ir kainas, šis poveikis negali būti laikomas nereikšmingu.

(37) Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, laikinosios išvados dėl tiriamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos yra patvirtinamos.

3. Priežastinis ryšys

(38) Vienas Ukrainos gamintojas pateikė argumentus dėl to, kad remiantis Eurostato pateiktais skaičiais, aptariamo produkto, kurio kilmės šalis Ukraina, importas sudarė tik 4 % viso Bendrijoje suvartojamos šio produkto kiekio, ir todėl buvo teigiama, kad šis kiekis labai nereikšmingas, kad būtų galėjęs Bendrijos pramonei padaryti žalos.

(39) Šiuo požiūriu produkto, kurio kilmės šalis Ukraina, importo poveikis buvo įvertintas subendrintai su produkto, kurios kilmės šalis Lenkija, importo poveikiu, laikantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies nuostatų. Nustatant, ar šiuo atveju sąlygos atitiko subendrintam įvertinimui nustatytus reikalavimus (laikinojo reglamento 30 konstatuojamoji dalis), Ukrainos importo rinkos dalis bendrame Bendrijos suvartojime negali būti laikoma nereikšminga. Todėl prašymas buvo atmestas.

(40) Vienas Lenkijos gamintojas teigė, kad viena iš Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos priežasčių buvo ta, kad nuo 1996 m. nuolat mažėjo grūdų kainos, dėl ko ūkininkai vertė amonio nitrato gamintojus mažinti savo produkcijos pardavimo kainas.

(41) Kadangi nuo 1996 m. grūdų kainos mažėjo, pažymėtina, kad amonio nitratas yra produktas, pasižymintis didele kainų konkurencija, ir todėl tokie faktoriai kaip pastebėtas dėl dempingo daromos žalos kainos smukdymas, bet koks ūkininkų daromas spaudimas mažinti amonio nitrato kainą negalėjo turėti lemiamos įtakos rinkos kainoms ir patys negalėjo būti patirtos žalos priežastimi. Todėl šis argumentas verčia daryti išvadą, kad priežastinis ryšys tarp dempingo ir nustatytos žalos nepertrauktas.

(42) Viena vartotojų asociacija pateikė argumentus dėl to, kad Komisija nepakankamai įvertino kai kuriuos faktorius, kurie tariamai buvo amonio nitrato kainos sumažėjimo ir atitinkamai Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastis, tokius kaip mažėjantį vartojimą ir tariamai nepakankamas Bendrijos pastangas racionalizavimo srityje; šie argumentai buvo pagrįsti, inter alia, žemu pajėgumų naudingumo lygiu.

(43) Be to, importuotojų asociacija pareiškė, kad Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastis – globali šios pramonės perprodukcija.

(44) Mažėjančio vartojimo problema buvo išanalizuota laikinajame reglamente ir nesant naujos informacijos patvirtinamos laikinojo reglamento išvados.

(45) Kalbant apie Bendrijos pramonės racionalizavimo pastangas, pažymėtina, kad įdėtos didelės investicijos su aptariamos prekės gamybos pajėgumų didinimu nesusijusios, o keletas fabrikų pastaruoju metu buvo uždaryti ir dėl to sumažėjo gamybos pajėgumai bei darbuotojų skaičius. Nustatyta, kad tai rodo pakankamą įdėtų racionalizavimo pastangų lygį.

(46) Ryšium su pajėgumų naudingumo lygiu ir globalios šios pramonės perprodukcijos, prisiminta, kad laikinuoju etapu šis rodiklis nebuvo palaikytas reikšmingu Bendrijos pramonės padėtį apibūdinančiu rodikliu (žr. laikinojo reglamento 35 konstatuojamąją dalį). Be to, nors ir galėtų būti šios pramonės šakos šiokia tokia perprodukcija, nenustatyta, kad šio elemento įtaka galėtų būti tokia, dėl kurios būtų pertrauktas tarp dempingo ir Bendrijos pramonės patirtos žalos nustatytas priežastinis ryšys.

(47) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir nesant jokios naujos informacijos, patvirtinamos laikinojo reglamento 46–49 konstatuojamose dalyse aprašytos laikinosios išvados.

4. Bendrijos interesas

(48) Viena vartotojų asociacija pateikė argumentus dėl to, kad antidempingo priemonės sumažintų Britanijos ūkininkų pajamas ir tokiu būdu būtų pabloginama jų ekonominė padėtis.

(49) Remiantis vartotojų asociacijos šiuo klausimu pateikta informacija, nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu trąšos sudarė vidutiniškai 6 % visų ūkininkų patirtų gamybos išlaidų.

(50) Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos rinkoje importas iš aptariamų valstybių sudaro tiktai 9 % amonio nitrato suvartojimo kiekio (JK rinkoje 11 %), antidempingo muito lygį ir faktą, kad tikėtina, jog ant vartotojų pečių teko tiktai dalis kainos padidėjimo, ūkininkų gamybos išlaidos greičiausiai padidėjo nežymiai. Be to, jei Bendrijos pramonė būtų padidinusi ne tiktai savo pardavimų apimtis, bet ir kainas, kitų tiekimo šaltinių egzistavimas, o konkrečiai – importas iš trečiųjų valstybių, kuriam netaikomos antidempingo priemonės, tokį kainos padidėjimą apribotų.

(51) Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ribota ūkininkams padaryta įtaka nelaikoma pakankamai įtikinama priežastimi netaikyti antidempingo priemonių.

(52) Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, patvirtinamos laikinojo reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos laikinosios išvados.

F. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

1. Bylos, susijusios su Lietuva, nagrinėjimo nutraukimas

(53) Atsižvelgus į išvadas, padarytas dėl produktų, kurių kilmės šalis Lietuva, importo, bylos nagrinėjimas šios valstybės atžvilgiu turėtų būti nutrauktas.

2. Žalos panaikinimo mastas

(54) Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį, antidempingo muitas turėtų atitikti dempingo skirtumą, jeigu žalos marža nėra mažesnė. Siekiant nustatyti galutinai skirtinų priemonių mastą, buvo nustatytas žalos pašalinimo mastas.

(55) Pažymėtina, kad argumentai ir atitinkamos išvados dėl atlikto granuliuoto ir priliuoto amonio nitrato kainų skirtumo koregavimo, apskaičiuojant kainos nusmukdymo lygį, vienodai liečia ir žalos maržos apskaičiavimą.

(56) Be to, konkrečiai vien tik dėl žalos maržos apskaičiavimo skundo pateikėjas dar kartą išdėstė tai, kad pelno marža, kurią Bendrijos pramonė galėjo pasiekti, nepatyrusi žalos dėl dempingo, turėtų būti mažiausiai 10 %. Tačiau šiuo klausimu naujų įrodymų nebuvo pateikta. Tuo pačiu metu Lenkijos eksportuotojas gamintojas pareiškė, kad turėjo būti taikoma 5 % pelno marža, kadangi šis skaičius buvo naudojamas ankstesnėse antidempingo bylose, susijusiose su trąšomis. Kaip nustatyta laikinojo reglamento 56 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į didelį Bendrijos pramonės iš svarstomo šiame procese produkto uždirbtą pelną 1995 ir 1996 m., nutarta, kad, nepatyrus žalos dėl dempingo, pagrįstai buvo galima tikėtis 8 % pelno maržos.

(57) Todėl laikinojo reglamento 56 konstatuojamoje dalyje apibūdinta taikyta žalos pašalinimo metodika yra patvirtinama.

3. Galutinių priemonių forma ir lygis

(58) Skundo pateikėjas pareiškė, kad yra požymių, rodančių naujų amonio nitrato formų atsiradimą, t. y. amonio nitrato ir kitų produktų mišiniai, kurių vienintelis tikslas – apeiti galimas amonio nitratui taikomas antidempingo priemones. Į šią problemą atkreiptas muitinių dėmesys.

(59) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikoma, kad pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį, galutinis antidempingo muitas turėtų būti tokio lygio, kaip nustatytos žalos maržos, išskyrus vieną Lenkijos eksportuojantįjį gamintoją, kuriam turėtų būti taikomas nustatyto dempingo maržos lygio galutinis antidempingo muitas.

(60) Tam, kad būtų užtikrinamas priemonių veiksmingumas ir neskatinamas manipuliavimas kainomis, kas buvo pastebėta kai kuriuose ankstesniuose su trąšomis susijusiuose nagrinėjimo procesuose, patvirtinama, kad muitai turėtų būti taikomi nustatant tam tikrą konkrečią sumą už toną (žr. toliau):

Šalis | Antidempingo muito pagrindas, nurodytas % | Muito suma (eurais/t) |

Lenkija

Anwil SA | 25,2 | 23,13 |

Zaklady Azotowe Pulaway SA | 22,3 | 20,65 |

Visoms kitoms bendrovėms | 30,5 | 26,91 |

Ukraina

Visoms bendrovėms | 43,4 | 33,25 |

(61) Šiame reglamente nurodyti konkrečioms bendrovėms taikytini antidempingo muitai buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl antidempingo muitų normos atspindi šių bendrovių padėtį tyrimo metu. Šios muitų normos (priešpastatant jas tos šalies "visoms kitoms bendrovėms" taikomai muito normai) yra išimtinai taikomos produktų, kurių kilmės šalis yra aptariama valstybė ir kurie yra pagaminti konkrečiai nurodytų bendrovių, importui. Importuotiems produktams, pagamintiems kitos bendrovės, o ne konkrečiai nurodytų šio reglamento vykdomojoje dalyje, nurodant jų pavadinimą ir adresą, įskaitant su nurodytomis bendrovėmis susijusias įmones, šios antidempingo muitų normos netaikomos, tų bendrovių pagamintų produktų importui taikoma muito norma "visoms kitoms bendrovėms".

(62) Bet kuris pareiškimas, prašantis taikyti šiuos atskiroms bendrovėms taikomus antidempingo muitų tarifus (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naujų gamybos ar pardavimo vienetų), adresuojamas Komisijai [3], kartu pateikiant visą svarbią informaciją, visų pirma apie bet kuriuos bendrovės veiklos, susijusios su gamyba, pardavimais vidaus rinkoje ir eksporto pardavimais, pasikeitimus, kurie susiję su, pvz., pavadinimo pakeitimu, arba atitinkamus gamybos ir pardavimo vienetų pasikeitimus. Komisija, jei tai bus reikalinga, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai iš dalies pakeis reglamentą, atnaujindama bendrovių, kurios naudojasi atskirų muitų teikiama nauda, sąrašą.

4. Laikinai taikomų muitų rinkinys

(63) Turint omenyje nustatyto dempingo skirtumo mastą bei atsižvelgiant į Bendrijos pramonei padarytos žalos dydį, laikomasi nuostatos, kad sumos, garantuotos, taikant laikinąjį antidempingo muitą, taikomą pagal laikinąjį reglamentą, t. y. Reglamentą (EB) Nr. 1629/2000, turėtų būti galutinai surenkamos, taikant galutinai nustatytą muito normą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Amonio nitrato, kuriame azoto masės dalis didesnė negu 28 %, kurio KN kodai yra 31023090 ir 31024090 ir kurio kilmės šalys Lenkija ir Ukraina, importui nustatomas galutinis antidempingo muitas, kuris netaikomas amonio nitrato vandeniniam tirpalui bei amonio nitrato mišiniams su kalcio karbonatu ar kitomis neorganinėmis inertinėmis medžiagomis.

2. Toliau nurodyti išvardytų bendrovių pagamintiems produktams taikomi muitų dydžiai (eurais už toną):

Šalis | Bendrovė | Muito suma (eurais/t) | Papildomas TARIC kodas |

Lenkija | Anwil SA ul. Tourunska 222,87-805 Wloclawek Lenkija | 23,13 | A174 |

Zaklady Azotowe Pulaway SA Al. Tysiaclecia P.P. 13,24-110 Pulawy Lenkija | 20,65 | A175 |

Visoms kitoms bendrovėms | 26,91 | A999 |

Ukraina | Visoms bendrovėms | 33,25 | |

3. Tais atvejais, jei prekės prieš išleidimą į laisvą apyvartą buvo sugadintos ir dėl to faktiškai sumokėta arba mokėtina jų kaina, nustatant muitinę vertę pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2454/939 [4] 145 straipsnį, yra apskaičiuojama pagal tam tikrą santykį, antidempingo muito dydis, apskaičiuotas remiantis pirmiau nurodytas dydžiais, mažinamas tokia faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos procentine dalimi, kuri atitinka faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos proporcingą paskirstymą.

4. Jei nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios nuostatos dėl muitų tarifų.

5. Bylos nagrinėjimas dėl amonio nitrato, kurio kilmės valstybė Lietuva, importo nutraukiamas.

2 straipsnis

Sumos, garantuotos taikant laikinuosius pagal Reglamentą (EB) Nr. 1629/2000 nustatytus antidempingo muitus, taikomus amonio nitrato, kurio kilmės šalys Lenkija ir Ukraina, importui, surenkamos, taikant galutinai nustatyto muito normą. Antidempingo muitų galutinį tarifą viršijančios garantuotos sumos yra grąžinamos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2001 m. sausio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. Lindh

[1] OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2238/2000 (OL L 257, 2000 10 11, p. 2).

[2] OL L 187, 2000 7 26, p. 12.

[3] Europos KomisijaPrekybos generalinis direktoratasDirectorate BTERV 0/10Rue de la Loi/Wetstraat 200B-1049 Brussels

[4] OL L 253, 1993 10 11, p. 40.

--------------------------------------------------