32000R0824

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 824/2000

2000 m. balandžio 19 d.

nustatantis intervencinių agentūrų vykdomo grūdų perėmimo procedūras ir analizės metodus grūdų kokybei nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1766/92 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1253/1999 [2], ypač į jo 5 straipsnį,

kadangi:

(1) Bendrijoje išauginamų grūdų vidutinę kokybę kuo labiau atitinkančios kokybės paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių, miežių, rugių, kukurūzų ir sorgų kainos yra fiksuotos.

(2) Įvairių kokybės kategorijų intervencinės kainos yra padidinamos arba sumažinamos atsižvelgiant į pastebėtus rinkos kainos pokyčius.

(3) Naudoti arba sandėliuoti netinkamos kokybės grūdai nėra priimtini intervencijai.

(4) Siekiant supaprastinti intervencijos valdymą ir, svarbiausia, tam, kad visų intervencijai siūlomų grūdų rūšių siuntos būtų vienarūšės, turėtų būti apibrėžtas minimalus kiekis, už kurį mažesnio dydžio siūlomų siuntų intervencinė agentūra neprivalo priimti. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse gali tekti nustatyti didesnį minimalų kiekį tonomis, kad intervencinės agentūros galėtų atsižvelgti į anksčiau tose šalyse susiklosčiusias sąlygas ir nusistovėjusią didmeninės prekybos praktiką.

(5) Sąlygos, kuriomis grūdai yra siūlomi intervencinėms agentūroms ir kuriomis jos juos perima, turi būti kiek galima vienodesnės visoje Bendrijoje, kad būtų išvengta bet kokios gamintojų diskriminacijos.

(6) Turi būti apibrėžti paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių, miežių, rugių, kukurūzų ir sorgų kokybės nustatymo metodai.

(7) Be metinės atsargų ataskaitos, kurią valstybės narės turi pateikti pagal 1996 m. lapkričio 8 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2148/96, nustatantį valstybinių intervencinių žemės ūkio produktų atsargų įvertinimo ir kontrolės taisykles [3], su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 808/1999 [4], jos taip pat privalo tikrinti, kaip intervencinės atsargos išsilaikiusios.

(8) 1992 m. kovo 19 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 689/92, nustatantis intervencinių agentūrų vykdomo grūdų perėmimo tvarką ir sąlygas [5], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1664/1999 [6], ir 1984 m. liepos 4 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1908/84, nustatantis standartinius metodus grūdų kokybei nustatyti [7], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2507/87 [8], buvo dažnai iš dalies keičiami. Kad būtų aiškiau, juos reikėtų pakeisti.

(9) Grūdų vadybos komitetas per komiteto pirmininko nustatytą laiką nepateikė savo nuomonės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais laikotarpiais visi ne mažiau kaip 80 tonų paprastųjų kviečių, miežių, rugių, kukurūzų arba sorgų ar 10 tonų kietųjų kviečių, kurių derlius nuimtas Bendrijoje, vienarūšes siuntas turintys savininkai turi teisę pasiūlyti tas siuntas intervencinei agentūrai.

Intervencinės agentūros vis dėlto gali nustatyti didesnį minimalų kiekį tonomis.

2 straipsnis

1. Intervencijai tinka tik sveiki, švarūs ir tinkamos rinkai kokybės grūdai.

2. Jie laikomi sveikais, švariais ir tinkamos rinkai kokybės, jei visų brendimo stadijų metu yra tam tikrai rūšiai būdingos spalvos, neturi neįprasto kvapo, yra be gyvų kenkėjų (taip pat ir erkių) ir atitinka I priede išdėstytus būtiniausius kokybės reikalavimus, o jų radioaktyvumo lygis neviršija Bendrijos reglamentais nustatytų ribų.

Produkto radioaktyviosios taršos lygis tikrinamas tik tuo atveju, jei to reikalauja aplinkybės, ir tiek ilgai, kiek būtina. Jei kontroliniai patikrinimai yra būtini, jų trukmė ir aprėptis nustatomi Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 23 straipsnyje numatyta tvarka.

Be to, tais atvejais, jei pagal analizės duomenis paprastųjų kviečių siuntos Zeleny koeficientas yra nuo 22 iki 30, jie laikomi sveikais, švariais ir tinkamos rinkai kokybės, kaip apibrėžta 1 dalyje, jei iš jų gauta tešla yra nelipni ir tinkama apdoroti mašinomis.

3. Šiame reglamente visa kita, išskyrus nepažeistus pagrindinių grūdus, laikoma II priede aprašytomis medžiagomis.

Pagrindinių javų ir kitokių javų pažeisti, skalsių paveikti arba sugedę grūdai priskiriami "įvairių priemaišų" grupei, net jeigu turi kitoms grupėms priskiriamų defektų.

3 straipsnis

Intervencijai pagal Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 5 ir 6 straipsnių nuostatas siūlomų grūdų kokybei nustatyti taikomi tokie metodai:

3.1. Medžiagoms, išskyrus nepažeistus pagrindinių grūdus, taikomas III priede aprašytas standartinis metodas.

3.2. Drėgmės kiekiui nustatyti taikomas IV priede aprašytas standartinis metodas. Tačiau valstybės narės gali taikyti ir kitus IV priede išdėstytu principu paremtus metodus, ISO 712:1998 metodą arba infraraudonųjų spindulių technologijos metodą. Kilus ginčui, priimtini tik taikant IV priede aprašytą metodą gauti rezultatai.

3.3. Tanino kiekiui sorguose nustatyti taikomas ISO 9648:1988 metodas.

3.4. Paprastųjų kviečių tešlos nelipnumui ir apdorojamumui mašinomis nustatyti taikomas V priede aprašytas standartinis metodas.

3.5. Baltymų kiekiui sumaltuose paprastuosiuose kviečiuose nustatyti taikomas Tarptautinės grūdų chemijos asociacijos (ICC) patvirtintas metodas, kurio standartai išdėstyti pozicijoje Nr. 105/2: "baltymų kiekio grūduose ir jų produktuose nustatymo metodas".

Tačiau valstybėms narėms leidžiama taikyti bet kokį kitą metodą. Tokiu atveju jos turi pateikti Komisijai ICC patvirtinimą, kad taikant tokį metodą gaunami tapatūs rezultatai.

3.6. Maltų paprastųjų kviečių Zeleny koeficientui nustatyti taikomas metodas atitinka ISO 5529:1992 reikalavimus.

3.7. Hagberg kritimo skaičius (amilazės aktyvumo bandymas) nustatyti taikomas metodas atitinka ISO 3093:1982 reikalavimus.

3.8. Kietųjų kviečių stikliškumo praradimo rodikliui nustatyti taikomas VI priede aprašytas standartinis metodas.

3.9. Natūriniam svoriui nustatyti taikomas metodas atitinka ISO 7971/2:1995 reikalavimus.

4 straipsnis

1. Pasiūlymai intervencijai laikomi galiojančiais, jei yra surašyti intervencinės agentūros išleistoje formoje, kurioje turi būti nurodyta:

a) pareiškėjo pavardė ar pavadinimas;

b) siūlomų grūdų pavadinimas;

c) siūlomų grūdų sandėliavimo vieta;

d) siūlomų grūdų kiekis, pagrindinės charakteristikos ir derliaus nuėmimo metai;

e) intervencinis centras, kuriam teikiamas pasiūlymas.

Formoje taip pat turi būti deklaracija, patvirtinanti, kad produktų kilmės vieta yra Bendrija, arba, jei grūdai dėl jų auginimo vietos priimami intervencijai pagal ypatingas sąlygas – informacija apie jų auginimo regioną.

Tačiau intervencinės agentūros gali laikyti galiojančiais ir kitomis rašytinėmis formomis, ypač nuotolinio ryšio priemonėmis, pateiktus pasiūlymus, jeigu jose pateikta visa 1 pastraipoje nurodyta informacija.

Nepažeisdamos pagal trečios pastraipos nuostatas pateiktų pasiūlymų galiojimo nuo jų pateikimo dienos valstybės narės gali reikalauti, kad kompetentingai tarnybai vėliau būtų persiųsta ar tiesiogiai pateikta pirmoje pastraipoje nurodyta forma.

2. Jei pasiūlymas nepriimtinas, intervencinė agentūra apie tai informuoja atitinkamą ūkio subjektą per penkias darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo.

3. Jei pasiūlymas priimtinas, ūkio subjektui kaip įmanoma greičiau turi būti nurodytas sandėlis, kuriame grūdai turi būti perimti, ir pranešamas pristatymų tvarkaraštis.

Siūlytojo arba sandėlininko prašymu intervencinė agentūra gali koreguoti minėtą tvarkaraštį.

Visa grūdų siunta turi būti pristatyta ne vėliau kaip iki ketvirtojo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį pasiūlymas buvo gautas pabaigos, tačiau Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje ir Portugalijoje ne vėliau kaip liepos 1 d., o kitose valstybėse narėse – liepos 31 d.

5 straipsnis

1. Intervencinė agentūra perima siūlomus grūdus, jeigu ji arba jos atstovas nustato visos į intervencinį sandėlį pristatytos siuntos prekių kiekį, ir kad jos atitinka būtiniausius reikalaujamus standartus, nurodytus prieduose.

2. Kokybės charakteristikos nustatomos iš siūlomos siuntos tipinio mėginio, kurį sudaro kiekvieno pristatymo metu paimti mėginiai, imant po vieną mėginį iš ne mažesnio kaip 60 tonų grūdų kiekio.

3. Pristatytas kiekis pasveriamas dalyvaujant siūlytojui ir intervencinės agentūros atstovui, kuris turi būti nepriklausomas nuo siūlytojo.

Intervencinės agentūros atstovas gali kartu būti ir sandėlininkas. Jei taip yra:

a) per 45 dienas po perėmimo intervencinė agentūra pati atlieka bent jau tūrio patikrinimą; skirtumas tarp svėrimo būdu nustatyto kiekio ir kiekio, įvertinto taikant tūrio matavimo metodą, negali būti didesnis kaip 5 %;

b) jei leistina paklaida neviršijama ir vėliau pasvėrus paaiškėja, jog esamas grūdų kiekis skiriasi nuo grūdų kiekio, įrašyto į sąskaitas perimant grūdus, sandėlininkas padengia visas su tuo skirtumu susijusias išlaidas;

c) jei leistina paklaida viršijama, grūdai turi būti pasverti nedelsiant. Jei nustatytas svoris yra mažesnis už užregistruotąjį, svėrimo išlaidas padengia sandėlininkas, jei didesnis, – valstybė narė.

4. Jei grūdai perimami sandėlyje, kuriame jie laikomi pasiūlymo pateikimo metu, jų kiekis gali būti nustatytas remiantis atsargų apskaitos dokumentais, kurie turi atitikti profesinius ir intervencinės agentūros reikalavimus, taip pat turi būti patenkintos tokios sąlygos:

a) atsargų apskaitos dokumentuose yra įrašytas svoris, svėrimo metu nustatytos fizinės kokybės charakteristikos ir, svarbiausia, drėgmės kiekis, informacija apie silosavimą (jei jo būta) ir apdorojimą; grūdai turi būti buvę pasverti ne anksčiau kaip prieš 10 mėnesių;

b) sandėlininkas patvirtina, kad siūloma siunta visiškai atitinka atsargų apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis;

c) svėrimo metu nustatytos kokybės charakteristikos yra tokios pačios, kaip ir tipinio mėginio, sudaryto iš intervencinės agentūros arba jos atstovo paimtų mėginių, imant po vieną iš 60 tonų grūdų kiekio.

5. Jei taikoma šio straipsnio 4 dalis:

a) užregistruotinas kiekis yra atsargų apskaitos dokumentuose nurodytas kiekis, jei reikia, – pakoreguotas atsižvelgiant į skirtumus tarp svėrimo metu užregistruoto ir pagal tipinį mėginį nustatyto drėgnumo ir (arba) įvairių priemaišų (Schwarzbesatz) kiekio procentais. Skirtumas tarp įvairių priemaišų kiekio procentais gali būti svarbus tik siekiant sumažinti apskaitos dokumentuose įrašytą svorį;

b) per 45 dienas po perėmimo intervencinė agentūra atlieka papildomą tūrio patikrinimą; skirtumas tarp svėrimo būdu nustatyto kiekio ir kiekio, įvertinto taikant tūrio matavimo metodą, negali būti didesnis kaip 5 %;

c) jei leistina paklaida neviršijama ir vėliau pasvėrus paaiškėja, jog esamas grūdų kiekis skiriasi nuo grūdų kiekio, įrašyto į sąskaitas perimant grūdus, sandėlininkas padengia visas su tuo skirtumu susijusias išlaidas;

d) jei leistina paklaida viršijama, grūdai turi būti pasverti nedelsiant. Jei nustatytas svoris yra mažesnis už užregistruotąjį, svėrimo išlaidas padengia sandėlininkas, jei didesnis, – EŽŪOGF.

6 straipsnis

Intervencinė agentūra pasirūpina, kad, jos atsakomybe, paimtų mėginių fizinės ir techninės charakteristikos būtų išanalizuotos per 20 darbo dienų nuo tipinio mėginio sudarymo.

Jei ištyrus paaiškėja, kad pasiūlyti grūdai neatitinka intervencijos būtiniausių kokybės reikalavimų, jie grąžinami siūlytojo sąskaita. Siūlytojas taip pat padengia visas patirtas išlaidas.

Siūlytojas padengia tokias išlaidas:

a) tanino kiekio sorguose nustatymo;

b) amilazės aktyvumo (Hagberg) bandymo;

c) baltymų kiekio kietuosiuose kviečiuose ir paprastuosiuose kviečiuose nustatymo;

d) Zeleny bandymo;

e) apdorojamumo mašinomis bandymo.

Kilus ginčui, intervencinė agentūra atlieka būtinus pakartotinus grūdų bandymus, kurių išlaidas padengia pralaimėjusioji šalis.

7 straipsnis

Intervencinė agentūra surašo kiekvienos siuntos perėmimo aktą. Jame nurodoma:

a) kiekio ir būtiniausių charakteristikų patikrinimo data;

b) pristatytos siuntos svoris;

c) mėginių skaičius, paimtas tipiniam mėginiui sudaryti;

d) nustatytos fizinės charakteristikos;

e) už technologinių kriterijų analizavimą atsakingos tarnybos pavadinimas ir analizės rezultatai.

Įrašius datą aktas išsiunčiamas pasirašyti sandėlininkui.

8 straipsnis

1. Nepažeidžiant straipsnio 2 dalies, už pristatytą į sandėlį krovinį, prieš jį iškraunant siūlytojui mokama Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta intervencinė kaina, galiojanti pirmą pristatymo dieną, nurodytą pranešime apie pasiūlymo priėmimą. Ši kaina koreguojama pagal 9 straipsnyje nurodytus kainų didinimo ir mažinimo atvejus.

Tačiau jei grūdai pristatomi mėnesį, kurį intervencinė kaina yra mažesnė nei buvusi pasiūlymo pateikimo mėnesį, mokama didesnioji suma. Ši nuostata netaikoma rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pasiūlytiems kukurūzams ir sorgams.

2. Pagal Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 4 straipsnį priimdama pasiūlymą intervencinė agentūra nustato grūdų perėmimo vietą ir pradinę datą.

Grūdų pervežimo iš vietos, kur jie sandėliuojami pateikiant pasiūlymą, į intervencinį centrą, į kurį vežti pigiausia, išlaidas padengia siūlytojas.

Jei intervencinė agentūra perima grūdus ne intervenciniame centre, į kurį vežti pigiausia, ji nustato ir padengia visas papildomas vežimo išlaidas. Tokiu atveju ankstesniojoje pastraipoje minėtas išlaidas nustato intervencinė agentūra.

Jei intervencinė agentūra, susitarusi su siūlytoju, laiko prekes toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo pateikiant pasiūlymą, ankstesnės pastraipos antrajame sakinyje nurodytos išlaidos ir išvežimo iš sandėlio išlaidos (įvertintos pagal tuo metu valstybėje narėje faktiškai įregistruotus tarifus) yra išskaitomos iš intervencinės kainos.

3. Sumokama praėjus 30–35 dienoms po perėmimo pagal 5 straipsnio nuostatas datos.

9 straipsnis

Intervencinė kaina didinama arba mažinama eurais už toną ir taikoma bendrai, kaip numatyta toliau:

a) jei intervencijai siūlomų grūdų drėgnumas yra mažesnis kaip 14 %, kaina didinama VII priedo I lentelėje nurodytais dydžiais. Jei intervencijai siūlomų grūdų drėgnis yra didesnis kaip 14 %, kaina mažinama VII priedo II lentelėje nurodytais dydžiais;

b) jei intervencijai siūlomų paprastųjų kviečių arba miežių natūrinis svoris skiriasi nuo atitinkamai 76 kg/hl arba 64 kg/hl natūrinio svorio, kaina mažinama VII priedo III lentelėje nurodytais dydžiais;

c) jei skaldytų grūdų kiekis kietuosiuose kviečiuose, paprastuose kviečiuose, rugiuose ir miežiuose yra didesnis kaip 3 %, o kukurūzuose ir sorguose – didesnis kaip 4 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,05 EUR;

d) jei grūdų priemaišų kiekis kietuosiuose kviečiuose yra didesnis kaip 2 %, rugiuose – didesnis kaip 3 %, kukurūzuose ir sorguose – didesnis kaip 4 %, o paprastuosiuose kviečiuose ir miežiuose – didesnis kaip 5 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,05 EUR;

e) jei sudygusių grūdų kiekis yra didesnis kaip 2,5 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,05 EUR;

f) jei įvairių priemaišų (Schwarzbesatz) kiekis kietuosiuose kviečiuose yra didesnis kaip 0,5 %, o paprastuosiuose kviečiuose, rugiuose, miežiuose, kukurūzuose ir sorguose – didesnis kaip 1 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,1 EUR;

g) jei margų grūdų kiekis kietuosiuose kviečiuose yra didesnis kaip 20 %., už kiekvieną papildomą procentą ar jo dalį kaina mažinama po 0,2 EUR;

h) jei baltymų kiekis paprastuosiuose kviečiuose yra mažesnis kaip 11,5 %, kaina mažinama VII priedo IV lentelėje nurodytais dydžiais;

i) jei tanino kiekis intervencijai siūlomuose sorguose yra didesnis kaip 0,4 % sausosios medžiagos, kainos sumažinimas apskaičiuojamas taikant VIII priede aprašytą metodą.

10 straipsnis

1. Intervencinės agentūros supirktus produktus sandėliuojantis ūkio subjektas privalo juos saugoti bei reguliariai tikrinti, kaip išsilaikę, ir nedelsdamas pranešti agentūrai apie bet kokius tokio pobūdžio nesklandumus.

2. Intervencinė agentūra privalo tikrinti laikomų produktų kokybę ne mažiau kaip kartą per metus. Mėginiai gali būti imami atliekant inventorizaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 2148/96 4 straipsnyje.

11 straipsnis

Jei būtina, intervencinės agentūros nustato šio reglamento nuostatas atitinkančias papildomas perėmimo procedūras ir sąlygas, įvertindamos ypatingas tos valstybės narės sąlygas; pavyzdžiui, jos gali reikalauti periodinių atsargų ataskaitų.

12 straipsnis

Nuo 2000 m. liepos 1 d. nustoja galioti Reglamentas (EEB) Nr. 689/92 ir Reglamentas (EEB) Nr. 1908/84.

13 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2000 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2000 m. balandžio 19 d.

Komisijos vardu

Franz Fishler

Komisijos narys

[1] OL L 181, 1992 7 1, p. 21.

[2] OL L 160, 1999 6 26, p. 18.

[3] OL L 288, 1996 11 9, p. 6.

[4] OL L 102, 1999 4 17, p. 70.

[5] OL L 74, 1992 3 20, p. 18.

[6] OL L 197, 1999 7 29, p. 28.

[7] OL L 178, 1984 7 5, p. 22.

[8] OL L 235, 1987 8 20, p. 10.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

| Kietieji kviečiai | Papras-tieji kviečiai | Rugiai | Miežiai | Kukurū-zai | Sorgai |

A.Maksimalus drėgmės kiekis | 14,5 % | 14,5 % | 14,5 % | 14,5 % | 14,5 % | 14,5 % |

B.Medžiagų, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, maksimalus kiekis: | 12 % | 12 % | 12 % | 12 % | 12 % | 12 % |

1.Skaldyti grūdai | 6 % | 5 % | 5 % | 5 % | 10 % | 10 % |

2.Grūdų priemaišos (išskyrus paminėtąsias 3 punkte): | 5 % | 7 % | 5 % | 12 % | 5 % | 5 % |

a)sudžiūvę grūdai | | | | | – | – |

b)kitų rūšių grūdai | 3 % | | | 5 % | | |

c)kenkėjų apgadinti grūdai | | | | | |

d)grūdai pakitusios spalvos gemalais | | | – | – | – | – |

e)džiovinant perkaitinti grūdai | 0,50 % | 0,50 % | 1,5 % | 3 % | 3 % | 3 % |

3.Dėmėti grūdai ir (arba) fuzariozės pažeisti grūdai, iš kurių: | 5 % | – | – | – | – | – |

—pažeisti fuzariozės | 1,5 % | – | – | – | – | – |

4.Sudygę grūdai | 4 % | 4 % | 4 % | 6 % | 6 % | 6 % |

5.Įvairios priemaišos (Schwarzbesatz): | 3 % | 3 % | 3 % | 3 % | 3 % | 3 % |

a)pašalinės sėklos:

—kenksmingos | 0,10 % | 0,10 % | 0,10 % | 0,10 % | 0,10 % | 0,10 % |

—kitos | | | | | | |

b)pažeisti grūdai:

—savaiminio kaitinimo arba per didelio karščio džiovinant pažeisti grūdai | 0,05 % | 0,05 % | | | | |

—kiti | | | | | | |

c)pašalinės medžiagos | | | | | | |

d)lukštai | | | | | | |

e)skalsės | 0,05 % | 0,05 % | 0,05 % | – | – | – |

f)sugedę grūdai | | | – | – | – | – |

g)negyvi vabzdžiai ar jų dalys | | | | | | |

C.Visiškai arba iš dalies margų grūdų maksimali procentinė dalis | 27 % | – | – | – | – | – |

D.Maksimalus tanino kiekis | – | – | – | – | – | 1 % |

E.Minimalus natūrinis svoris (kg/hl) | 78 | 73 | 70 | 62 | – | – |

F.Minimalus baltymų kiekis:

—2000–2001 prekybos rinkoje metais | 11,5 % | 10 % | – | – | – | – |

—2001–2002 prekybos rinkoje metais | 11,5 % | 10,3 % | – | – | – | – |

—2002–2003 ir vėlesniais metais | 11,5 % | 10,5 % | | | | |

G.Hagberg kritimo skaičius (sekundėmis) | 220 | 220 | 120 | | | |

H.Minimalus Zeleny koeficientas (ml) | – | 22 | – | – | – | – |

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

1. MEDŽIAGŲ, IŠSKYRUS NEPAŽEISTUS PAGRINDINIŲ JAVŲ GRŪDUS, APIBRĖŽIMAI

1.1. Skaldyti grūdai

Skaldytais grūdais laikomi grūdai, kurių endospermo dalis yra atidengta. Šiai grupei taip pat priskiriami kulių pažeisti grūdai ir grūdai be gemalo.

Kukurūzų "skaldytais grūdais" laikomi grūdai ar jų dalys, kurie išbyra per 4,5 mm skersmens apvalių akučių sietą.

Sorgų "skaldytais grūdais" laikomi grūdai ar jų dalys, kurie išbyra per 1,8 mm skersmens apvalių akučių sietą.

1.2. Grūdų priemaišos

a) Sudžiūvę grūdai:

tai grūdai, kurie, pašalinus visas kitas šiame priede aprašytas medžiagas, išbyra per tokių dydžių akučių sietą: paprastieji kviečiai – 2,0 mm, rugiai – 1,8 mm, kietieji kviečiai – 1,9 mm, miežiai – 2,2 mm.

Nepaisant šio apibrėžimo:

- vertinant ne mažesnio kaip 64 kg/hl natūrinio svorio miežius iš Suomijos arba Švedijos, siūlomus intervencijai tose valstybėse narėse,

- jei miežių drėgnumas sudaro ne daugiau kaip 12,5 %,

"sudžiūvę grūdai" yra grūdai, kurie, pašalinus visas kitas šiame priede aprašytas medžiagas, išbyra per 2,0 mm pločio pailgų akučių sietą.

Be to, šiai grupei priklauso šalčio pažeisti arba nesubrendę (žali) grūdai:

b) Kitų javų grūdai:

visi grūdai, kurie yra ne mėginiui paimtos grūdų rūšies,

c) Kenkėjų pažeisti grūdai:

apgraužti grūdai. Šiai grupei priklauso ir vabalų pažeisti grūdai.

d) Grūdai su pakitusios spalvos gemalais, margi grūdai, fuzariozės pažeisti grūdai:

grūdai su pakitusios spalvos gemalais – tai grūdai, kurių apvalkalas yra nuo rudos iki rusvai juodos spalvos, o gemalas yra normalus ir nesudygęs. Jei paprastuosiuose kviečiuose grūdų su pakitusios spalvos gemalais yra ne daugiau kaip 8 %, į tai nekreipiama dėmesio.

Vertinant kietuosius kviečius:

- grūdai, turintys nuo rudos iki rusvai juodos spalvos dėmių ne pačiame gemale, laikomi margais grūdais,

- fuzariozės pažeistais grūdais laikomi grūdai, kurių apyvaisis pasidengęs Fusarium mycelium; tokie grūdai atrodo kiek sudžiūvę, susiraukšlėję ir turi rožinių arba baltų difuzinių lopinėlių neryškiais kontūrais;

e) džiovinant perkaitinti grūdai – tai tokie grūdai, kurie turi išorinių nudeginimo požymių, tačiau nėra pažeisti.

1.3. Sudygę grūdai

Sudygę grūdai – tai grūdai, kurių šaknelė arba daigelis yra aiškiai matomi plika akimi. Tačiau vertinant sudygusių grūdų kiekį, būtina atsižvelgti į bendrą mėginio grūdų išvaizdą. Kai kurių javų rūšių grūdų gemalai yra išsikišę, pvz., kietųjų kviečių, ir gemalo apvalkalai suskyla purtant grūdus. Tokie grūdai primena sudygusius grūdus, tačiau šiai grupei neturi būti priskirti. Sudygusiais laikomi tik tie grūdai, kurių gemalas turi aiškiai matomų pokyčių, dėl kurių juos lengva atskirti nuo įprastinių grūdų.

1.4. Įvairios priemaišos (Schwarzbesatz)

a) Pašalinės sėklos

"Pašalinės sėklos" – tai kitų augalų rūšių (išskyrus javų) sėklos. Šiai grupei priklauso netinkamos perdirbti sėklos, pašarams tinkamos sėklos ir kenksmingųjų augalų sėklos.

"Nuodingosios sėklos" – tai tokios sėklos, kurios yra nuodingos žmonėms ir gyvuliams, kliudančios arba sunkinančios grūdų valymo bei malimo darbus ir bloginančios iš grūdų gaminamų produktų kokybę;

b) Pažeisti grūdai

"Pažeisti grūdai" – tai tokie grūdai, kurie yra laikomi netinkamais vartoti žmonėms, gyvulių pašarams, nes yra supuvę, apkrėsti miltlige, bakterijomis ar netinkami dėl kitų priežasčių.

Šiai grupei priklauso ir savaime kaistant arba per didelio karščio džiovinant sugedę grūdai. Sugedę džiovinant arba kūlėti grūdai yra tokie visiškai subrendę grūdai, kurių lukštai yra nuo pilkšvai rudos iki juodos spalvos, o grūdo skerspjūvis – nuo gelsvai pilkos iki rusvai juodo atspalvio.

Kviečių mašalų užpulti grūdai laikomi pažeistais tik tuomet, kai daugiau kaip pusė grūdo paviršiaus yra nuo pilkos iki juodos spalvos dėl antrinio kriptogamų užkrato. Jei spalva pakitusi mažiau kaip pusėje grūdo ploto, jie turi būti priskirti kenkėjų pažeistiems grūdams;

c) Pašalinės medžiagos

Visos medžiagos grūdų mėginyje, kurios neišbyra per 3,5 mm pločio pailgų akučių sietą (išskyrus kitų javų grūdus ir ypač stambius pagrindinių javų grūdus) ir kurios išbyra per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą, laikomos pašalinėmis medžiagomis. Šiai grupei priskiriami ir akmenėliai, smėlis, šiaudų dalelės ir kitos mėginiuose esančios priemaišos, kurie išbyra per 3,5 mm pločio pailgų akučių sietą ir neišbyra per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą.

Šis apibrėžimas netaikomas kukurūzams. Vertinant kukurūzus, be pirmojoje pastraipoje paminėtųjų, pašalinėmis medžiagomis laikomos visos mėginyje esančios medžiagos, kurios išbyra per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą;

d) lukštai (kukurūzų burbuolės dalys);

e) skalsės;

f) sugedę grūdai;

g) negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

1.5. Gyvi kenkėjai

1.6. Stikliškumą praradę margi grūdai (mitadiné arba margi)

Kietųjų kviečių mitadiné grūdai – tai tokie grūdai, kurių grūdas nėra visiškai stikliškas.

2. KIEKVIENAI JAVŲ RŪŠIAI BŪDINGOS PRIEMAIŠOS, KURIAS REIKIA ĮVERTINTI

2.1. Kietieji kviečiai

Grūdų priemaišos: sudžiūvę grūdai, kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai, grūdai su pakitusios spalvos gemalu, fuzariozės pažeisti margi grūdai ir džiovinant perkaitinti grūdai.

Įvairios priemaišos: pašalinės sėklos, pažeisti grūdai, pašalinės medžiagos, lukštai, skalsės, sugedę grūdai, negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

2.2. Paprastieji kviečiai

Grūdų priemaišos: sudžiūvę grūdai, kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai, grūdai su pakitusios spalvos gemalu ir džiovinant perkaitinti grūdai.

Įvairios priemaišos: pašalinės sėklos, pažeisti grūdai, pašalinės medžiagos, lukštai, skalsės, sugedę grūdai, negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

2.3. Rugiai

Grūdų priemaišos: sudžiūvę grūdai, kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai ir džiovinant perkaitinti grūdai.

Įvairios priemaišos: pašalinės sėklos, pažeisti grūdai, pašalinės medžiagos, lukštai, skalsės, negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

2.4. Miežiai

Grūdų priemaišos: sudžiūvę grūdai, kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai ir džiovinant perkaitinti grūdai.

Įvairios priemaišos: pašalinės sėklos, pažeisti grūdai, pašalinės medžiagos, lukštai, negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

2.5. Kukurūzai

Grūdų priemaišos: kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai ir džiovinant perkaitinti grūdai.

Pašalinėmis medžiagomis laikomos visos mėginyje esančios medžiagos, kurios išbyra per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą.

Įvairiomis priemaišomis laikomos visos pašalinės sėklos, pašalinės medžiagos, lukštai, negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

2.6. Sorgai

Grūdų priemaišos: kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai ir džiovinant perkaitinti grūdai.

Įvairios priemaišos: pašalinės sėklos, pažeisti grūdai, pašalinės medžiagos, lukštai, negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

STANDARTINIS MEDŽIAGŲ, IŠSKYRUS NEPAžEISTUS PAGRINDINIŲ JAVŲ GRŪDŲ, NUSTATYMO METODAS

1. Vidutiniškai 250 g dydžio paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių, rugių ir miežių mėginiai sijojami per du sietus: vieną su 3,5 mm pločio pailgomis akutėmis, o kitą – su 1,0 mm pločio pailgomis akutėmis.

Norint užtikrinti sijojimo tolygumą, rekomenduojama naudoti mechaninius sijotuvus, pvz., vibracinį stalą su įmontuotais sietais.

Per 3,5 mm pločio pailgų akučių sietą neišbyrėjusios ir per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą išbyrėjusios medžiagos pasveriamos kartu ir yra laikomos pašalinėmis medžiagomis. Jei tarp medžiagų, išbyrėjusių per 3,5 mm pločio pailgų akučių sietą yra "kitų javų grūdų" grupei priklausančių grūdų arba ypač stambių pagrindinių javų grūdų, jie sudedami į išsijotą mėginį. Sijojant per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą reikia atidžiai tikrinti, ar nėra gyvų kenkėjų.

Iš išsijoto mėginio dalytuvu paimamas nuo 50 g iki 100 g dydžio mėginys. Šis mėginys pasveriamas.

Po to šis mėginys paskleidžiamas ant stalo, iš jo pincetu arba kauline mentele išrenkami skaldyti grūdai, kitų javų grūdai, sudygę grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai, šalčio pažeisti grūdai, grūdai su pakitusios spalvos gemalu, margi grūdai, pašalinės sėklos, skalsės, pažeisti grūdai, sugedę grūdai, lukštai, gyvi kenkėjai ir negyvi vabzdžiai.

Jei mėginyje randama neišlukštentų grūdų, jie išlukštenami rankomis, o lukštai priskiriami pašalinėms medžiagoms. Akmenėliai, smėlis ir šiaudų dalelės laikomos pašalinėmis medžiagomis.

Paskui tas pats mėginys pusę minutės sijojamas sietu, kurio pailgų akučių plotis: paprastiesiems kviečiams – 2,0 mm, rugiams – 1,8 mm, kietiesiems kviečiams – 1,9 mm, miežiams – 2,2 mm. Per sietą išbyrėję grūdai laikomi sudžiūvusiais grūdais. Šiai grupei priskiriami šalčio pažeisti ir nepribrendę grūdai.

2. 500 g dydžio kukurūzų ir 250 g dydžio sorgų mėginiai pusę minutės sijojami 1,0 mm pločio pailgų akučių sietu. Tikrinama, ar nėra gyvų kenkėjų ir negyvų vabzdžių.

Pincetu arba kauline mentele iš 1,0 mm pločio pailgų akučių sieto išrinkami akmenėliai, smėlis, šiaudų dalelės ir kitos pašalinės medžiagos.

Šios išrinktos medžiagos sudedamos kartu su per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą išbyrėjusiomis medžiagomis ir pasveriamos.

Iš išsijoto mėginio dalytuvu paimami tokio dydžio mėginiai: kukurūzų nuo 100 g iki 200 g, sorgų – nuo 25 g iki 50 g. Šis mėginys pasveriamas. Plonu sluoksniu mėginys paskleidžiamas ant stalo. Pincetu arba kauline mentele ištrinami kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai, šalčio pažeisti grūdai, sudygę grūdai, pašalinės sėklos, pažeisti grūdai, lukštai, gyvi kenkėjai ir negyvi vabzdžiai.

Paskui mėginys sijojamas sietu, kurio pailgų akučių plotis: miežiams – 4,5 mm, sorgams – 1,8 mm. Per šį sietą išbyrėjusios medžiagos laikomos skaldytais grūdais.

3. 1 ir 2 dalyse aprašytais metodais nustatytos medžiagų, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, grupės labai stropiai pasveriamos 0,01 g tikslumu ir paskirstomos pagal procentines vidutinio dydžio mėginio dalis. Duomenys 0,1 % tikslumu pateikiami analizės protokole. Tikrinama, ar nėra gyvų kenkėjų.

Paprastai atliekamos dvi kiekvieno mėginio analizės. Jų rezultatai, nustatant minėtąsias medžiagas, neturi skirtis daugiau kaip 10 %.

4. 1, 2 ir 3 dalyse aprašytose operacijose naudojama įranga:

a) mėginių dalytuvas, pvz., kūginis arba gofruotas prietaisas;

b) tiksliosios arba analizinės svarstyklės;

c) 1,0 mm, 1,8 mm, 1,9 mm, 2,0 mm, 2,2 mm ir 3,5 mm pločio pailgų akučių sietai ir sietai su 1,8 mm ir 4,5 mm skersmens apvaliomis akutėmis. Sietai gali būti įtvirtinti vibraciniame stale.

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

STANDARTINIS DRĖGMĖS KIEKIO NUSTATYMO METODAS

1. Principas

Produktas džiovinamas nuo 130° C iki 133° C temperatūros patalpoje, esant įprastam atmosferos slėgiui; džiovinimo trukmė priklauso nuo dalelių dydžio.

2. Taikymo sritis

Šis džiovinimo metodas taikomas susmulkintiems grūdams, kurių ne mažiau kaip 50 % išbyra per 0,5 mm skersmens apvalių akučių sietą, o ant sieto, kurio apvalių akučių skersmuo 1,0 mm, lieka ne daugiau kaip 10 % medžiagos. Šis metodas taikomas ir miltams.

3. Įranga

Tiksliosios svarstyklės.

Smulkintuvas, pagamintas iš drėgmės nesugeriančios medžiagos, lengvai valomas, juo galima smulkinti greitai ir tolygiai, neperkaitinant, į jį patenka minimalus kiekis išorės oro ir jis atitinka 2 skyriuje paminėtus reikalavimus (pvz., atskiriamasis veleninis smulkintuvas).

Iš nerūdijančio metalo arba stiklo pagamintas indas su pakankamai sandariu dangčiu; darbo paviršius, ant kurio mėginį galima būtų paskleisti 0,3 g/cm2 tankiu.

Elektrinė izoterminė kaitinimo kamera, nustatyta palaikyti nuo 130° C iki 133° C [1] temperatūrą ir turinti pakankamą ventiliaciją [2].

Desikatorius su metaline arba porcelianine plokšte (stora, perforuota), pripildytas bet kokio tinkamo desikanto.

4. Tyrimas

Džiovinimas

Šiek tiek daugiau kaip 5 g susmulkintų mažagrūdžių javų grūdų arba 8 g susmulkintų kukurūzų sudedama į iš anksto pasvertą indą ir užregistruojama jų masė 1 mg tikslumu. Indas dedamas į kaitinimo kamerą, įkaitintą iki 130–133° C temperatūros. Tai reikia padaryti kaip įmanoma greičiau, kad temperatūra nesumažėtų per daug. Kai temperatūra kaitinimo kameroje vėl pasieks 130–133° C, mažagrūdžių javų grūdai džiovinami dvi valandas, o kukurūzai – keturias valandas. Indas ištraukiamas iš kaitinimo kameros, greitai uždengiamas dangčiu ir leidžiama 30–45 minučių atvėsti desikatoriuje, paskui pasveriama (1 mg tikslumu).

5. Skaičiavimo metodas ir formulė

E = mėginio pradinė masė;

M = mėginio masė po paruošimo;

M’ = mėginio masė po susmulkinimo;

m = išdžiovinto mėginio masė.

Produkto drėgnumas procentais yra toks:

- be išankstinio paruošimo: (E – m) × 100/E,

- su išankstiniu paruošimu: ((M’ – m)M/M’ + E – M) × 100/E = 100 (1 – Mm/EM’).

Turi būti atlikti ne mažiau kaip du bandymai.

6. Kartojimas

Vieno laboranto vienu metu arba vienas tuoj pat po kito atliktų dviejų bandymų rezultatai neturi skirtis daugiau kaip 0,15 g drėgmės verte 100 g mėginyje. Jei taip nėra, bandymus reikia pakartoti.

[1] Oro temperatūra kaitinimo kameros viduje.

[2] Jos kaitinimo galia turi būti tokia, kad nustačius veikti nuo 130° C iki 133° C temperatūroje ir sudėjus maksimalų kiekį vienu metu džiovintinų mėginių, tokią temperatūrą galima būtų pasiekti greičiau kaip per 45 minutes.Ventiliacija turi būti tokia, kad mažagrūdžius javus (paprastuosius kviečius, kietuosius kviečius, miežius, sorgus ir rugius) džiovinus dvi valandas, o kukurūzus – keturias valandas, manų kruopų (arba kukurūzų) visų mėginių, kurie gali tilpti kaitinimo kameroje, rezultatai ne daugiau kaip 0,15 % skirtųsi nuo rezultatų, gautų džiovinus mažagrūdžius javus tris valandas, o kukurūzus – penkias valandas.

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

TEŠLOS IŠ PAPRASTŲJŲ KVIEČIŲ LIPNUMO IR TINKAMUMO MECHANINIAM APDOROJIMUI NUSTATYMO METODIKA

1. Pavadinimas

Kvietinių miltų tiriamojo kepimo metodas

2. Taikymo sritis

Metodas taikomas eksperimentiniu būdu sumaltiems kvietiniams miltams, skirtiems mielinei duonai kepti.

3. Principas

Tešla specialiu maišytuvu gaminama iš miltų, vandens, mielių, druskos ir sacharozės. Padalijus tešlą, tešlos ruošiniai apvalinami, laikomi 30 minučių,; paskui formuojami, dedami ant lakštų ir kepami nustatytą laiką. Surašomos tešlos apdorojamumo charakteristikos. Įvertinamas kepalų tūris ir aukštis.

4. Ingredientai

4.1. Mielės

Saccharomyces cerevisiae aktyvios sausosios mielės iš DHW-Hamburg-Wansbeck arba tokių pačių charakteristikų produktas.

4.2. Vandentiekio vanduo

4.3. Cukraus, druskos bei askorbo rūgšties tirpalas

30 ± 0,5 g natrio chlorido (naudojamo prekyboje), 30 ± 0,5 g sacharozės (naudojamos prekyboje) ir 0,040 ± 0,001 g askorbo rūgšties ištirpinama 800 ± 5 g vandens. Kiekvieną dieną ruošiamas naujas tirpalas.

4.4. Cukraus tirpalas

5 ± 0,1 g sacharozės (naudojamos prekyboje) ištirpinama 95 ± 1 g vandens. Kiekvieną dieną ruošiamas naujas tirpalas.

4.5. Fermentiškai aktyvus maltas salyklas

Naudojamas prekyboje.

5. Įranga

5.1. Kepimo patalpa

Joje palaikoma nuo 22° C iki 25° C temperatūra.

5.2. Šaldytuvas

Palaikantis 4 ± 2° C temperatūrą.

5.3. Svarstyklės

Svėrimo galia 2 kg, svėrimo paklaida 2 g.

5.4. Svarstyklės

Svėrimo galia 0,5 kg, svėrimo paklaida 0,1 g.

5.5. Analizinės svarstyklės

Svėrimo paklaida 0,1 × 10-3 g.

5.6. Maišyklė

Stephan UMTA 10 su Detmold modelio maišikliu iš Stephan Soehne GmbH arba kitas analogiškų charakteristikų įrenginys.

5.7. Kildinimo kamera

Reguliuojama, palaikoma 30 ± 1 °C temperatūra.

5.8. Atviros plastikinės dėžutės

Pagamintos iš polimetilmetakrilato (Plexiglas, Perspex). Vidiniai matmenys 25 cm × 25 cm × 15 cm aukščio, sienelių storis 0,5 ± 0,05 cm.

5.9. Kvadratiniai plastikiniai lakštai

Pagaminti iš polimetilmetakrilato (Plexiglas, Perspex). Dydis ne mažiau kaip 30 cm × 30 cm, storis 0,5 ± 0,05 cm.

5.10. Formavimo įrenginys

Brabender rutulinis apvalintuvas (Brabender OHG) ar kitas analogiškų charakteristikų įrenginys.

6. Mėginių ėmimas

Pagal ICC standartą 101.

7. Tyrimas

7.1. Vandens kiekio nustatymas

Vandens absorbcija nustatoma pagal ICC standartą 115/1.

7.2. Malto salyklo priedo nustatymas

Miltų kritimo skaičius nustatomas pagal ISO 3093:1982. Jei kritimo skaičius yra didesnis kaip 250, naudojamas malto salyklo priedas. Salyklo kiekis, kurio reikia pasiekti kritimo skaičių nuo 200 iki 250, nustatomas ruošiant miltų mišinių seriją su didėjančiu malto salyklo (4.5) kiekiu. Jei kritimo skaičius yra 250 arba mažesnis, malto salyklo priedo nededama.

7.3. Aktyvių sausųjų mielių reaktyvavimas

Cukraus tirpalo (4.4) temperatūrą nustatoma 35 ± 1°C. Viena aktyvių sausųjų mielių masės dalis supilama į keturias cukraus tirpalo atitinkamos temperatūros masės dalis. Nemaišoma. Jei reikia, lėtai pasukiojama.

Paliekama 10 ± 1 minučių, paskui maišoma, kol susidaro vienalytė suspensija. Ji panaudojama per 10 minučių.

7.4. Miltų ir vandens temperatūra tešlos maišymui

Miltų ir vandens temperatūra turi būti tokia, kad įmaišytos tešlos temperatūra būtų 27 ±1 C.

7.5. Tešlos sudėtis

2 g tikslumu pasveriama 10 y/3 g miltų pagal esamą drėgnumą (tai atitinka 1 kg miltų, kurių drėgnumas 14 %); čia "y" yra naudotas miltų kiekis bandyme farinografu (žr. ICC standartą. 115, 9.1 punktą). 0,2 g tikslumu pasveriamas salyklo miltelių kiekis, reikalingas sumažinti kritimo rodiklį iki ribų nuo 200 iki 250 (7.2).

Pasveriama 430 ± 5 g cukraus, druskos bei askorbo rūgšties tirpalo (4.3) ir įpilama tiek vandens, kad bendra masė sudarytų (x–9) 10 y/3 g (žr. 10.2); čia "x" yra bandyme farinografu (žr. ICC standartą. 115, 9.1 punktą) naudoto vandens kiekis. Bendra masė (paprastai nuo 450 g iki 650 g) turi būti sudaryta 1,5 g tikslumu.

Pasveriama 90 ± 1 g mielių suspensijos (7.3).

Bendra tešlos masė pažymima P ir apskaičiuojama kaip miltų, cukraus, druskos bei askorbo rūgšties tirpalo, vandens, mielių suspensijos ir salyklo kiekio suma.

7.6. Maišymas

Prieš maišant maišyklės temperatūra šiltu vandeniu pakeliama iki 27 ± 1 °C.

Į maišyklę supilami skysti tešlos ingredientai, ant jų suberiami miltai, sumaišyti su maltu salyklu.

Maišyklė įjungiama (pirmu greičiu, 1400 aps./min.) ir tešla maišoma 60 sekundžių. Po 20 sekundžių nuo maišymo pradžios pritvirtinta prie maišyklės dangčio grandyklė du kartus apsukama.

Išmatuojama tešlos temperatūra. Ji turi būti ne mažesnė kaip 26° C ir ne didesnė kaip 28° C; jei ji neatitinka šio intervalo, tešla išmetama ir, parinkus reikiamą komponentų temperatūrą, užmaišoma nauja jos porcija.

Tešlos savybės įvertinamos vienu iš toliau nurodytų terminų:

- nelipni ir tinkama mechaniniam apdorojimui,

- lipni ir netinkama mechaniniam apdorojimui. Nelipnia ir tinkama mechaniniam apdorojimui laikoma tešla, kurios masė rišli, beveik nelimpa prie maišyklės sienelių ir maišiklio. Tešla turi būti lengvai paimama rankomis ir vienu judesiu be žymių nuostolių išimama iš maišyklės.

7.7. Dalijimas ir apvalinimas

2 g tikslumu pasveriami trys tešlos ruošiniai, kurių masė apskaičiuojama pagal formulę:

p = 0,25 P, čia:

p = pasverto tešlos ruošinio masė;

P = visos tešlos masė.

Tuoj pat tešlos ruošiniai 15 sekundžių apvalinami formavimo įrenginiu (5.10), paskui sudedami ant kvadratinių plastikinių lakštų (5.9), uždengiami apverstomis plastikinėmis dėžutėmis (5.8) 30 ± 2 minučių laikomi kildinimo kameroje (5.7).

Miltais nebarstoma.

7.8. Formavimas

Išimti iš kildinimo kameros ruošiniai, uždengti apverstomis dėžutėmis, ant plastikinių lakštų atnešami prie formavimo įrenginio (5.10) ir kiekvienas jų dar kartą apvalinamas 15 sekundžių. Tešlos ruošiniai atidengiami tik prieš apvalinimą. Tešlos savybės pakartotinai įvertinamos tais pačiais terminais:

- nelipni ir tinkama mechaniniam apdorojimui,

- lipni ir netinkama mechaniniam apdorojimui.

Nelipnia ir tinkama mechaniniam apdorojimui laikoma tešla, kurios ruošiniai beveik arba visai nelimpa prie formavimo įrenginio sienelių ir gali laisvai jame judėti, suformuojant taisyklingos formos rutulį. Operacijos pabaigoje, pakėlus formavimo įrenginio dangtelį, turi nesimatyti prie sienelių prilipusios tešlos.

(7.9; 7.10; 8).

9. Tyrimo ataskaita

Tyrimo ataskaitoje turi būti pateikta:

- tešlos tinkamumo mechaniniam apdorojimui įvertinimas maišymo pabaigoje ir formavimo metu,

- miltų be malto salyklo priedo kritimo skaičius;

- visi pastebėti nukrypimai.

Joje taip pat turi būti nurodyta:

- taikytas tyrimo metodas;

- visa reikiama informacija mėginiui identifikuoti.

10. Bendrosios pastabos

10.1. 10.2. Formulė suminiam tešlos skysčių kiekiui apskaičiuoti paremta tokiais principais:

reikiamai konsistencijai gauti, į 300 g miltų, kurių drėgnumas 14 %, pilama x ml vandens. Kadangi tiriamasis kepimas atliekamas iš 1 kg miltų, kurių drėgnumas 14 %, o vandens kiekis x nustatytas 300 g miltų, tiriamajam kepimui reikiamas vandens kiekis apskaičiuojamas dalijant x iš trijų ir dauginant iš dešimties, kitaip tariant – 10 x/3 g.

430 g cukraus, druskos bei askorbo rūgšties tirpale yra 15 g druskos ir 15 g cukraus. Šis tirpalo kiekis įskaičiuojamas į suminį skysčio kiekį. Taigi, norint pridėti į tešlą 10 x/3 g vandens, į ją reikia pridėti (10 x/3 + 30) g skysčio; šį kiekį sudaro 430 g cukraus, druskos bei askorbo rūgšties tirpalo ir vanduo.

Nors dalį mielių suspensijai gauti sunaudoto vandens sugeria mielės, šioje suspensijoje taip pat yra laisvo vandens. Nustatyta, kad 90 g mielių suspensijos yra 60 g laisvo vandens. Šis kiekis vandens turi būti išskaičiuotas iš tešlos skysčio kiekio, taigi būtina pridėti 10 x/3 plius 30 minus 60 g. Tai gali būti išreikšta taip: (10 x3 + 30) – 60 = 10 x/30 –30 = (x/3 – 3) 10 = (x – 9) 10/3, t. y. 7.5. punkte nurodyta formule. Jei, pvz., bandyme farinografu vandens kiekis x buvo 165 ml, šią vertę reikia įrašyti į minėtą formulę; taigi prie 430 g cukraus, druskos bei askorbo rūgšties reikia pridėti tokį kiekį vandens:

10/3= 156 × 10/3 = 520 g

.

10.3. Šis metodas netaikomas tiesiogiai kviečiams. Norint pritaikyti jį kviečių kepimo savybėms įvertinti naudojama toliau pateikta metodika:

Iš kviečių išvalomos priemaišos ir nustatomas valytų kviečių drėgnumas. Jeigu jis yra nuo 15,0 % iki 16,0 %, kviečių drėkinti nereikia. Jei drėgnumas yra kitoks, likus ne mažiau kaip trims valandoms iki malimo jis sureguliuojamas, kad būtų 15,5 ± 0,5 %.

Kviečiai malami Buehler laboratoriniu malūnu MLU 202 ar Brabender Quadrantum Senior malūnuarba kitu analogiškų charakteristikų įrenginiu.

Malimo procesas sureguliuojamas taip, kad miltų išeiga būtų ne mažesnė kaip 72 %, o pelenų kiekis, išreikštas sausųjų medžiagų masės procentais, sudarytų nuo 0,50 iki 0,60 %.

Pelenų kiekis miltuose nustatomas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95 (OJ L 147, 1995 6 30, p. 7) I priedo nuostatas, o drėgnumas – pagal šio reglamento nuostatas. Išeiga apskaičiuojama pagal tokią lygtį:

E =

F

× 100 %,,

čia:

E = išeiga;

f = miltų drėgnumas;

w = kviečių drėgnumas;

F = pagamintų f drėgnumo miltų masė;

W = w drėgnumo sumaltų kviečių masė.

Pastaba:

informacija apie naudotinus komponentus ir įrangą pateikta Instituut von Groan, Meel en Brood, TNO – Postbus 15, Wageningen, Nyderlandai, 1977 m. kovo 31 d. dokumente T 77/300.

--------------------------------------------------

VI PRIEDAS

STIKLIŠKUMO PRARADIMO RODIKLIO NUSTATYMAS

1. Principas

Grūdų, kurie visiškai ar iš dalies prarado stikliškumą, procentinei daliai nustatyti naudojama tik dalis mėginio. Grūdai supjaustomi Pohlo grūdų pjaustytuvu arba jam tapačiu įtaisu.

2. Įranga

- Pohlo grūdų pjaustytuvas arba jam tapatus įtaisas,

- pincetas, skalpelis,

- padėklas arba dubuo.

3. Tyrimas:

a) tyrimas atliekamas su 100 g mėginiu, išrinkus visas medžiagas, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus;

b) mėginys paskleidžiamas ant padėklo ir gerai homogenizuojamas;

c) plokštelė įstatoma į grūdų pjaustytuvą ir ant grotelių paberiama sauja grūdų. Gerai pakratoma, kad kiekvienoje skylutėje būtų tik po vieną grūdą. Atskiriamoji dalis grūdams prispausti nuleidžiama, ir grūdai perpjaunami;

d) paruošiama pakankamai plokštelių, kad galima būtų perpjauti ne mažiau kaip 600 grūdų;

e) suskaičiuojami grūdai, kurie visiškai arba iš dalies prarado stikliškumą ("mitadiné");

f) apskaičiuojama grūdų, kurie visiškai arba iš dalies prarado stikliškumą ("mitadiné"), procentinė dalis.

4. Rezultatų išraiška

I = medžiagų, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, masė,

M = išvalytų grūdų, kurie visiškai arba iš dalies prarado stikliškumą ("mitadiné"), procentinė dalis.

5. Rezultatas

Grūdų, kurie visiškai arba iš dalies prarado stikliškumą ("mitadiné"), procentinė dalis yra:

[M ×(100 – I)]/100 =…

--------------------------------------------------

VII PRIEDAS

I LENTELĖ Kainos padidinimo dėl drėgmės kiekio tarifai

Drėgmės kiekis (%) | Kainos padidinimas (EUR/t) |

13,4 | 0,1 |

13,3 | 0,2 |

13,2 | 0,3 |

13,1 | 0,4 |

13,0 | 0,5 |

12,9 | 0,6 |

12,8 | 0,7 |

12,7 | 0,8 |

12,6 | 0,9 |

12,5 | 1,0 |

12,4 | 1,1 |

12,3 | 1,2 |

12,2 | 1,3 |

12,1 | 1,4 |

12,0 | 1,5 |

11,9 | 1,6 |

11,8 | 1,7 |

11,7 | 1,8 |

11,6 | 1,9 |

11,5 | 2,0 |

11,4 | 2,1 |

11,3 | 2,2 |

11,2 | 2,3 |

11,1 | 2,4 |

11,0 | 2,5 |

10,9 | 2,6 |

10,8 | 2,7 |

10,7 | 2,8 |

10,6 | 2,9 |

10,5 | 3,0 |

10,4 | 3,1 |

10,3 | 3,2 |

10,2 | 3,3 |

10,1 | 3,4 |

10,0 | 3,5 |

II LENTELĖ Kainos sumažinimo dėl drėgmės kiekio tarifai

Drėgmės kiekis (%) | Kainos sumažinimas (EUR/t) |

14,5 | 1,0 |

14,4 | 0,8 |

14,3 | 0,6 |

14,2 | 0,4 |

14,1 | 0,2 |

III LENTELĖ Kainos sumažinimo dėl natūrinio svorio tarifai

Javai | Natūrinis svoris (kg/hl) | Kainos sumažinimas (EUR/t) |

Paprastieji kviečiai | nuo 76 iki 75 | 0,5 |

nuo 75 iki 74 | 1,0 |

nuo 74 iki 73 | 1,5 |

Miežiai | nuo 64,0 iki 62,0 | 1,0 |

IV LENTELĖ Kainos sumažinimo dėl baltymų kiekio tarifai

(EUR/t) |

Baltymų kiekis (N × 5,7) | 2000–2001 rinkos metai | 2001–2002 rinkos metai | 2002–2003 ir vėlesni rinkos metai |

nuo 11,5 iki 11,0 | 1,5 | 2,0 | 2,5 |

nuo 11,0 iki 10,5 | 3,0 | 4,0 | 5 |

nuo 10,5 iki 10,3 | 5,0 | 5,0 | |

nuo 10,3 iki 10,0 | 5,0 | | |

--------------------------------------------------

VIII PRIEDAS

Praktinis metodas intervencinių agentūrų taikomam sorgų kainų mažinimui nustatyti

1. Pagrindiniai duomenys

P = tanino kiekis žaliavoje,

0,4 % = tanino kiekio procentinės dalies riba, kurią viršijus mažinama kaina,

[1] = sumažinimo dalis, atitinkanti 1 % tanino sausojoje medžiagoje.

2. Sumažinimo tarifo apskaičiavimas

Intervencinės kainos mažinimo tarifas eurais skaičiuojamas pagal tokią formulę:

11

P - 0,40

[1] sumažinimas, atitinkantis 1 % tanino kiekio, viršijus 0,30 % ribą:7,740,70= EUR 11

--------------------------------------------------