31987D0593

Tarybos sprendimas

1987 m. lapkričio 30 d.

Bendrijos vardu priimantis Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos E.5 priedą

(87/593/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 28, 43 ir 235 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

kadangi remiantis Sprendimu 75/199/EEB [2] Bendrija sudarė Tarptautinę muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvenciją;

kadangi Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos priedų priėmimas veiksmingai prisideda prie tarptautinės prekybos palengvinimo ir plėtros;

kadangi Bendrija gali priimti E.5 priedą dėl laikinojo įvežimo reeksportui į tą pačią valstybę;

tačiau kadangi priimant šį priedą reikėtų padaryti tam tikras išlygas, kad būtų galima atsižvelgti į specifinius Muitų sąjungos reikalavimus ir šiuo metu pasiektą muitų teisės suderinimo etapą,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos E.5 priedas dėl laikinojo įvežimo reeksportui į tą pačią valstybę Bendrijos vardu priimamas su bendro pobūdžio išlyga ir išlygomis dėl 14 ir 23 standartų bei 33, 37 ir 38 rekomenduojamų praktikų.

Priedo tekstas kartu su išlygomis pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas paskiria asmenį, įgaliotą Muitinių bendradarbiavimo tarybos Generaliniam sekretoriui pranešti apie tai, kad Bendrija priima 1 straipsnyje nurodytą priedą kartu su tame straipsnyje nurodytomis išlygomis.

Priimta Briuselyje, 1987 m. lapkričio 30 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

N. Wilhjelm

[1] OL C 318, 1987 11 30.

[2] OL L 100, 1975 4 21, p. 1.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

PRIEDAS E.5

PRIEDAS DĖL LAIKINOJO ĮVEŽIMO REEKSPORTUI Į TĄ PAČIĄ VALSTYBĘ

ĮVADAS

Yra daug ekonominių, socialinių ir kultūrinių priežasčių, dėl kurių šalis gali būti suinteresuota leisti prekėms laikinai būti šalyje.

Be to, kai prekės turi būti valstybės muitų teritorijoje tik laikinai, reikalauti sumokėti visus joms taikytinus muitus ir mokesčius būtų nepateisinama, nes tai lemtų, pavyzdžiui, kad už jas turi būti sumokėti muitai ir mokesčiai kiekvieną kartą, kai jos yra laikinai importuotos į vieną ar kitą šalį.

Todėl daugumos šalių nacionalinės teisės aktuose yra nuostatos, kurios sąlygiškai atleidžia nuo muitų ir mokesčių tam tikras laikinai importuotų prekių kategorijas.

Muitinės procedūra, kurią taikant prekės, importuotos konkrečiam tikslui ir skirtos reeksportuoti į tą pačią valstybę, sąlygiškai atleidžiamos nuo importo muitų ir mokesčių yra vadinama laikinojo įvežimo procedūra.

Laikinai įvežant prekes, jos paprastai sąlygiškai atleidžiamos nuo visų importo muitų ir mokesčių. Tačiau tam tikrais specialiais atvejais, pavyzdžiui, kai prekės yra naudojamos gamybos, darbo projektų arba vidaus transporto tikslais, tokia sąlyginė lengvata gali būti suteikta tik iš dalies.

Šis priedas netaikomas daiktams, kuriuos laikinai importuoja keleiviai asmeniniam naudojimui, ir privačioms transporto priemonėms.

SĄVOKOS

Šiame priede:

a) "laikinasis įvežimas" – muitinės procedūra, kurią taikant tam tikros prekės gali būti įvežtos į muitų teritoriją, sąlygiškai jas atleidžiant nuo importo muitų ir mokesčių; tokios prekės turi būti importuojamos konkrečiam tikslui ir turi būti numatomos reeksportuoti per nustatytą laikotarpį nepakeistos būklės, išskyrus įprastą nuvertėjimą dėl jų panaudojimo;

b) "importo muitai ir mokesčiai" – muitai ir visi kiti mokesčiai bei rinkliavos, renkami importuojant prekes arba susiję su prekių importu, išskyrus mokesčius ir rinkliavas, kurių dydis neviršija apytiksliai įvertintų paslaugų suteikimo išlaidų;

c) "muitinės kontrolė" – priemonės, taikomos užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą muitinė yra atsakinga;

d) "užstatas" – tai muitinei priimtina jos atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė. Užstatas vadinamas "bendruoju", kai juo užtikrinamas įsipareigojimų, susijusių su keliomis operacijomis, įvykdymas;

e) "asmuo" – fizinis ir juridinis asmuo, išskyrus atvejus, kai tai neatitinka konteksto.

PRINCIPAS

1. Standartas

Laikinąjį įvežimą reglamentuoja šio priedo nuostatos.

TAIKYMO SRITIS

2. Standartas

Nacionaliniuose teisės aktuose turi būti išvardyti atvejai, kai gali būti taikomas laikinasis įvežimas, ir nustatyti reikalavimai, kuriuos privaloma vykdyti.

3. Standartas

Laikinai įvežtos prekės sąlygiškai atleidžiamos nuo visų importo muitų ir mokesčių. Tačiau 38 rekomenduojamoje praktikoje nurodytais atvejais galimas tik dalinis sąlyginis atleidimas nuo importo muitų ir mokesčių.

4. Standartas

Laikinasis įvežimas taikomas ne tik prekėms, importuotoms tiesiogiai iš užsienio, bet ir prekėms iš muitinės tranzito, iš muitinės sandėlio ar iš laisvojo uosto ar laisvosios zonos.

5. Rekomenduojama praktika

Laikinąjį įvežimą turėtų būti leidžiama taikyti, nepriklausomai nuo prekių kilmės šalies, šalies, iš kurios yra atvežtos, ir šalies, į kurią yra vežamos.

LEIDIMAS TAIKYTI LAIKINĄJĮ ĮVEŽIMĄ

a) Formalumai prieš suteikiant leidimą taikyti laikinojo įvežimo procedūrą

6. Standartas

Nacionaliniuose įstatymuose nurodomi atvejai, kai reikalingi išankstiniai įgaliojimai laikinajam įvežimui taikyti, ir institucijos, kurios tokius įgaliojimus suteikia.

7. Rekomenduojama praktika

Atvejų, kuriems esant reikalingi išankstiniai įgaliojimai laikinajam įvežimui taikyti, turėtų būti kuo mažiau.

b) Laikinojo įvežimo deklaracija

8. Standartas

Nacionaliniuose teisės aktuose nurodomos sąlygos, kuriomis laikinajam įvežimui įforminti pateikiamos prekės ir prekių deklaracija kompetentingai muitinės įstaigai.

9. Rekomenduojama praktika

Laikinojo įvežimo įforminimui naudojamos nacionalinės formos turėtų būti suderintos su prekių, skirtų vidaus naudojimui, deklaracijomis.

c) Užstatas

10. Standartas

Laikinojo įvežimo užstato formą nustato nacionaliniai teisės aktai arba muitinės įstaiga, vadovaudamasi nacionaliniais teisės aktais.

11. Rekomenduojama praktika

Teisė rinktis iš įvairių priimtinų užstato formų paliekama deklarantui.

12. Standartas

Vadovaudamosi nacionalinės teisės aktais, muitinės įstaigos nustato užstato, kuris turi būti pateiktas dėl laikinojo įvežimo, dydį.

13. Rekomenduojama praktika

Užstato kuris turi būti pateiktas dėl laikinojo įvežimo, dydis neturi viršyti importo muitų ir mokesčių, nuo kurių prekės yra sąlygiškai atleidžiamos.

Pastaba

Kai prekės priskiriamos labai įvairioms tarifo kategorijoms, ši rekomenduojama praktika nekliudo užstato dydį nustatyti pagal vieną tarifą.

14. Standartas

Asmenims, kurie reguliariai naudojasi laikinuoju įvežimu vienoje ar keliose muitinės įstaigose konkrečioje muitų teritorijoje, leidžiama pateikti bendrą užstatą.

15. Rekomenduojama praktika

Muitinės įstaigos neturėtų reikalauti užstato, kai jos įsitikinusios, kad bet kokių mokėtinų sumų įvykdymas gali būti užtikrintas kitomis priemonėmis.

d) ATA knygelės

16. Rekomenduojama praktika

Susitariančiosios Šalys turėtų atidžiai apsvarstyti galimybę prisijungti prie Muitinės konvencijos dėl ATA knygelių laikinojo prekių įvežimo atveju, sudarytą 1961 m. gruodžio 6 d. Briuselyje, ir tokiu būdu pripažinti ATA knygeles vietoj nacionalinių muitinės dokumentų ir kaip užstatą, kad už laikinai įvežamas prekes, kurios yra sąlygiškai atleistos nuo importo muitų ir mokesčių, importo muitai ir mokesčiai bus sumokėti.

e) Prekių tikrinimas

17. Rekomenduojama praktika

Importuotojo pageidavimu ir esant pagrįstoms priežastims muitinės įstaigos, jeigu įmanoma, turėtų leisti laikinai įvežamas prekes tikrinti privačiose patalpose, importuotojui apmokant su tuo susijusias išlaidas.

f) Identifikavimo priemonės

18. Rekomenduojama praktika

Identifikuodamos laikinai įvežtas prekes, muitinės įstaigos turėtų naudoti papildomus ženklus (plombas, antspaudus, pramuštas skylutes ir t. t.) tik tais atvejais, kai prekės negali būti lengvai identifikuojamos užsienio plombų, ženklų, numerių ir kitų žymenų, aprašo ar pavyzdžių pagrindais.

PREKIŲ LAIKYMAS MUITINĖS TERITORIJOJE

19. Standartas

Laikinojo įvežimo terminas nustatomas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į laikinajam įvežimui reikalingą laikotarpį, bet neilgesnis už didžiausią nacionaliniuose teisės aktuose nustatytą terminą, jei toks yra nustatytas.

20. Rekomenduojama praktika

Suinteresuoto asmens prašymu ir dėl pateisinamų priežasčių muitinės įstaigos turėtų pratęsti pradžioje nustatytą laikotarpį.

LAIKINOJO ĮVEŽIMO PASIBAIGIMAS

21. Standartas

Nacionaliniuose teisės aktuose nurodomos sąlygos, kuriomis kompetentingai muitinės įstaigai laikinajam įvežimui įforminti pateikiamos prekės ir prekių deklaracija.

a) Reeksportas

22. Standartas

Turi būti numatyta galimybė laikinai įvežtas prekes leisti reeksportuoti viena arba keliomis siuntomis.

23. Standartas

Turi būti numatyta galimybė baigti laikinąjį įvežimą, patalpinant prekes laisvajame uoste arba laisvojoje zonoje.

24. Standartas

Turi būti numatyta galimybė leisti reeksportuoti laikinai įvežtas prekes per kitą muitinės įstaigą negu tą, per kurią prekės buvo importuotos.

25. Rekomenduojama praktika

Eksportuotojo reikalavimu ir esant pagrįstoms priežastims muitinės įstaigos, jeigu įmanoma, reeksportui skirtas prekes turėtų leisti tikrinti privačiose patalpose, eksportuotojui apmokant su tuo susijusias išlaidas.

b) Kiti laikinojo įvežimo pasibaigimo būdai

26. Standartas

Turi būti numatyta galimybė laikinąjį įvežimą baigti deklaruojant prekes naudojimui šalyje pagal sąlygas ir formalumus, taikomus šiuo atveju.

27. Standartas

Nacionaliniuose teisės aktuose turi būti nurodyta, į kuriuo metu buvusią prekių vertę ir taikomus tarifus reikia atsižvelgti, nustatant naudojimui šalies viduje deklaruojamų prekių vertę ir kiekį bei joms taikomus importo muitų ir mokesčių tarifus.

28. Rekomenduojama praktika

Turi būti numatyta galimybė laikinąjį įvežimą baigti atiduodant prekes į muitinės sandėlį, siekiant vėliau jas eksportuoti ar kitu sankcionuotu būdu išvežti.

29. Rekomenduojama praktika

Turi būti numatyta galimybė laikinąjį įvežimą baigti, įforminant muitinės tranzito procedūrą, siekiant vėliau prekes eksportuoti.

30. Standartas

Turi būti numatyta galimybė laikinąjį įvežimą baigti, kai suinteresuoto asmens reikalavimu prekių atsisakoma valstybės naudai, arba muitinės įstaigai prižiūrint ir pagal jos sprendimą, prekės sunaikinamos arba padaromos komerciniu atžvilgiu bevertėmis. Toks atsisakymas ar sunaikinimas nesudaro jokių išlaidų valstybei.

Už visas po sunaikinimo likusias atliekas ar laužą, jeigu jos paimamos naudoti šalyje, turi būti sumokėti importo muitai ir mokesčiai, kurie būtų taikomi už tokias importuotas į tą valstybę atliekas ar laužą.

31. Standartas

Už laikinai įvežtas prekes, kurios yra sunaikintos ar negrįžtamai prarastos dėl atsitiktinumo ar force majeure, neturi būti mokami importo muitai ar mokesčiai, jei toks sunaikinimas ar praradimas yra tinkamai nustatytas ir tenkina muitinės įstaigą.

Už visas po sunaikinimo likusias atliekas ar laužą, jeigu jos paimamos naudoti šalyje, turi būti sumokėti importo muitai ir mokesčiai, kurie būtų taikomi už tokias importuotas į tą valstybę atliekas ar laužą.

Pastaba

Kai nuo importo muitų ir mokesčių sąlygiškai atleidžiama tik iš dalies, taikomi 30 ir 31 standartai, numatant, kad importo muitų ir mokesčių mokėtina dalis prekių atsisakymo, sunaikinimo ar praradimo metu yra sumokėta.

UŽSTATO GRĄŽINIMAS

32. Standartas

Bet kuris pateiktas užstatas grąžinamas, kai tik pasibaigia laikinasis įvežimas.

33. Rekomenduojama praktika

Jei užstatas buvo pateiktas piniginės įmokos forma, turėtų būti įtvirtintos nuostatos ją grąžinti reeksporto įstaigoje, net ir tuo atveju, kai prekės nebuvo importuotos per tą įstaigą.

INFROMACIJA APIE LAIKINĄJĮ ĮVEŽIMĄ

34. Standartas

Muitinės įstaiga turi užtikrinti, kad visa informacija, susijusi su laikinuoju įvežimu, būtų lengvai prieinama visiems suinteresuotiems asmenims.

TAIKYMO SRITIS

a) Laikinasis įvežimas sąlygiškai visiškai atleidžiant nuo importo muitų ir mokesčių

35. Rekomenduojama praktika

Laikinasis įvežimas turėtų būti taikomas šioms prekėms:

1) "Pakuotėms", nurodytoms Muitinės konvencijos dėl laikinojo pakuočių importo (1960 m. spalio 6 d., Briuselis) 2 straipsnyje.

2) "Prekėms, skirtoms eksponuoti arba naudoti parodose, mugėse, susirinkimuose ar panašiuose renginiuose", nurodytoms Muitinės konvencijos dėl lengvatų galimybių importuoti prekes, skirtas eksponuoti ar naudoti parodose, mugėse, susirinkimuose ar panašiuose renginiuose (1961 m. birželio 8 d., Briuselis) 2 straipsnio 1 dalyje.

3) "Profesionaliai įrangai", nurodytai Muitinės konvencijos dėl profesionalios įrangos laikinojo importo (1961 m. birželio 8 d., Briuselis) A–C prieduose.

4) "Jūrininkų gerovei skirtoms medžiagoms", nurodytoms Muitinės konvencijos dėl jūrininkų gerovei skirtų medžiagų (1964 m. gruodžio 1 d., Briuselis) 1 straipsnio a dalyje.

5) "Mokslinei įrangai", nurodytai Muitinės konvencijos dėl mokslinės įrangos laikinojo importo (1968 m. birželio 11 d., Briuselis) 1 straipsnio a dalyje.

6) "Pedagoginei medžiagai", nurodytai Muitinės konvencijos dėl pedagoginės medžiagos laikinojo importo (1970 m. birželio 8 d., Briuselis) 1 straipsnio a dalyje.

7) "Pavyzdžiams" ir "reklaminiams filmams", nurodytiems Tarptautinės konvencijos, skirtos komercinių pavyzdžių ir reklaminės medžiagos importui palengvinti (1952 m. lapkričio 7 d., Ženeva) III ir V straipsniuose.

8) "Turizmo reklaminei medžiagai", nurodytai Konvencijos dėl turizmui skirtų muitinės lengvatų, susijusių su turisto reklaminių dokumentų ir medžiagos importu (1954 m. birželio 4 d., Niujorkas) papildomo protokolo 3 straipsnyje.

9) "Konteineriams", nurodytiems Muitinės konvencijos dėl konteinerių (1972 m. gruodžio 2 d., Ženeva) 1 straipsnio c dalyje.

10) "Padėklams", nurodytiems Europos konvencijos dėl muitinės priemonių, taikomų tarptautiniame transporte naudojamiems padėklams (1960 m. gruodžio 9 d., Ženeva) 1 straipsnyje.

11) "Komercinėms kelių transporto priemonėms", nurodytoms Muitinės konvencijos dėl komercinių kelių transporto priemonių laikinojo įvežimo (1956 m. gegužės 18 d., Ženeva) 1 straipsnyje.

Susitariančiosios Šalys kviečiamos apsvarstyti galimybę prisijungti prie pirmiau minėtų konvencijų.

36. Rekomenduojama praktika

Muitinės įstaigos vadovybė turėtų atsisakyti reikalauti rašytinės deklaracijos ir užstato 35 rekomenduojamos praktikos 1, 9, 10 ir 11 punktuose nurodytų prekių laikinojo įvežimo atvejais.

37. Rekomenduojama praktika

Laikinąjį įvežimą turėtų būti leidžiama taikyti šioms prekėms, nebent pagal nacionalinius teisės aktus yra galimas jų įvežimas visiškai be muitų:

1) naudotiems kilnojamiems daiktams, priklausantiems asmeniui, kuris įgyja laikinąją gyvenamąją vietą įvežamoje šalyje;

2) daiktams (įskaitant transporto priemones), kurie pagal savo pobūdį netinka jokiam kitam tikslui, išskyrus konkrečių daiktų reklamai ar viešinimui konkrečiu tikslu;

3) laikmenoms su įrašytais duomenimis, skirtoms automatiniam duomenų apdorojimui;

4) brėžiniams, planams ir modeliams, skirtiems naudoti prekių gamyboje;

5) skolinamoms ar išnuomojamoms matricoms, blokams, plokštėms ir panašiems daiktams, skirtiems periodinių leidinių ar knygų iliustracijoms spausdinti;

6) skolinamoms arba išnuomojamoms matricoms, blokams, plokštėms, šablonams ir panašiems daiktams, skirtiems naudoti prekių užsieniui gamyboje;

7) bandymams ar patikrinimui įvežamiems instrumentams, aparatams ir mašinoms;

8) tiekėjo ar taisymo meistro arba jiems tarpininkaujant nemokamai klientui pateikiamiems instrumentams, aparatams ir mašinoms, laukiančioms gabenimo, arba panašioms prekėms, laukiančioms remonto;

9) skolinamiems arba išnuomojamiems kostiumams ir dekoracijoms, siunčiamoms teatro draugijoms ar teatrams;

10) prekėms, kurios, prieš jas gabenant į užsienį, turi būti perpakuotos;

11) prekėms, tokioms kaip rūbai, juvelyriniai dirbiniai ir kilimai, siunčiamoms "pardavimui ar grąžinimui" asmenims, kurie nesiverčia tokių prekių prekyba;

12) gyvūnams, sporto reikmenims ir kitiems daiktams, priklausantiems užsienyje gyvenančiam asmeniui, skirtiems jo asmeniniam naudojimui sportinėse varžybose ar parodose;

13) meno kūriniams, kolekcionuojamiems ir antikvariniams daiktams, skirtiems eksponuoti parodose, įskaitant pačių menininkų organizuojamas parodas;

14) knygoms, siunčiamoms skolos pagrindu asmenims, gyvenantiems įvežimo šalyje;

15) fotografijoms, skaidrėms ir filmams, skirtiems rodyti parodose ar fotoreklamos ar kino fotografų konkursuose;

16) darbiniams gyvuliams ir įrangai, kurią užsienyje gyvenantys asmenys naudoja pasienyje esančiai žemei apdirbti;

17) gyvuliams, įvežamiems ganiavai pasienio žemėje, kurią dirba asmenys, gyvenantys užsienyje;

18) arkliams ir kitiems gyvuliams, įvežamiems pakaustyti arba pasverti, arba gydymui ir kitais veterinarijos tikslais;

19) specialiai įrangai, atvežamai laivu ir naudojamai pakrovimui, iškrovimui ar krovinių tvarkymui krante sustojimo uostuose.

b) Laikinasis įvežimas sąlygiškai iš dalies atleidžiant nuo importo muitų ir mokesčių

38. Rekomenduojama praktika

Prekėms, išskyrus prekes, nurodytas 35 ir 37 rekomenduojamose praktikose, kurios skirtos laikinai naudoti gamybos, darbo projektų ar vidaus transporto tikslais, turėtų būti taikomas laikinasis įvežimas, iš dalies sąlygiškai atleidžiant nuo importo muitų ir mokesčių.

Pastaba

Nacionaliniai teisės aktai gali numatyti, kad siekiant apskaičiuoti už tokias prekes mokėtinus muitus ir mokesčius, reikia atsižvelgti į jų buvimo trukmę muitų teritorijoje, nusidėvėjimą jas naudojant ir už jas mokamus nuomos mokesčius.

--------------------------------------------------

Bendrijos pareiškiamos išlygos dėl Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos E.5 priedo

1. Bendrojo pobūdžio išlyga (bendrojo pobūdžio pastaba)

"Bendrijos teisės aktai tik iš dalies taikomi šio priedo nuostatų atžvilgiu. Sritims, kurioms netaikoma Bendrijos teisė, valstybės narės, esant būtinybei, pareiškia savo išlygas."

2. 14 standartas

"Šis standartas netaikomas, kai procedūra atliekama muitinės įstaigose, esančiose skirtingose valstybėse narėse."

3. 23 standartas

"Valstybėse narėse, kuriose yra laisvosios zonos, šis standartas taikomas tik tada, jeigu aptariamos prekės yra padedamos į laisvąją zoną, ketinant jas vėliau iš Bendrijos muitų teritorijos eksportuoti."

4. 33 rekomenduojama praktika

"Ši rekomenduojama praktika yra taikoma ne visais atvejais, ypač kai procedūra atliekama muitinės įstaigose, esančiose skirtingose valstybėse narėse, išskyrus tam tikrus atvejus, susijusius su Beneliukso ekonomine sąjunga."

5. 37 rekomenduojama praktika

"Prekės, kurioms taikomas 3 punktas, yra įvežamos pagal laikinojo įvežimo procedūrą, jeigu jos yra skirtos ir nemokamai prieinamos asmeniui, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra įsisteigęs Bendrijos muitų teritorijoje, ar ne.

Rekomenduojamos praktikos 4 ir 5 punktuose išvardytoms prekėms Bendrijos teisės aktai numato galimybę taikyti laikinąjį įvežimą, visiškai atleidžiant nuo importo muitų ir mokesčių, jei bent 75 % iš jų naudojimo gautos produkcijos yra eksportuojama iš Bendrijos muitų teritorijos.

7 punkte nurodyti bandymai ir tikrinimai neturi būti pelno siekianti veikla.

10 punkte nurodytai veiklai Bendrijos teisės aktuose nėra numatyta laikinojo įvežimo lengvatų. Tačiau ši veikla gali būti vykdoma (pavyzdžiui) kaip įprastas tvarkymas muitinės sandėlyje arba laisvojoje zonoje, arba taikant įvežimo perdirbimui šalyje lengvatą.

Bendrijos teisės aktai nenumato 19 punkte nurodytos veiklos."

6. 38 rekomenduojama praktika

"Dalinės lengvatos netaikomos pridėtinės vertės mokesčiui. Laikinasis įvežimas, iš dalies sustabdant muitų mokesčius, netaikomas prekėms, kurių naudojimas gali pakenkti Bendrijos ekonomikai, ypač dėl jų ekonominio tarnavimo laiko ir numatomo buvimo trukmės santykio."

--------------------------------------------------