9.12.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/7

---

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos

PAGRINDŲ SUSITARIMAS

dėl partnerystės ir bendradarbiavimo

EUROPOS SĄJUNGA, toliau – Sąjunga,

ir

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJOS RESPUBLIKA,

MALTA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Susitariančiosios Šalys, toliau – valstybės narės,

viena Šalis, ir

MONGOLIJOS VYRIAUSYBĖ, toliau – Mongolija,

kita Šalis,

toliau kartu – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į tradicinius Šalių draugystės ryšius ir glaudžius istorinius, politinius bei ekonominius jas vienijančius santykius,

KADANGI Šalys ypač daug dėmesio skiria savo tarpusavio santykių visapusiškam pobūdžiui,

KADANGI Šalys mano, kad šis susitarimas yra platesnių ir nuoseklių jų tarpusavio santykių, grindžiamų susitarimais, kurių šalimis jos yra, dalis,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą stiprinti demokratijos principų laikymąsi, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant mažumų teises, kaip nustatyta, inter alia, Jungtinių Tautų chartijoje, Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose svarbiuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS įsipareigojimą vadovautis teisinės valstybės principais, tarptautine teise, gero valdymo principu ir kovoti su korupcija, taip pat norą skatinti ekonominę ir socialinę savo gyventojų pažangą, atsižvelgiant į tvaraus vystymosi principą bei aplinkos apsaugos reikalavimus,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS norą stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, grindžiamą bendromis vertybėmis,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS norą skatinti ekonominę ir socialinę savo gyventojų pažangą, atsižvelgiant į visus tvaraus vystymosi principo aspektus,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą skatinti tarptautinę taiką ir saugumą ir užtikrinti veiksmingus daugiašalius santykius bei taikų ginčų sprendimą, šiais tikslais visų pirma bendradarbiaujant Jungtinėse Tautose,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS norą stiprinti bendradarbiavimą politikos ir ekonomikos, taip pat tarptautinio stabilumo, teisingumo ir saugumo srityse, kaip pagrindinę tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi, skurdo mažinimo ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo prielaidą,

KADANGI Šalys terorizmą laiko grėsme pasaulio saugumui ir nori stiprinti tarpusavio dialogą ir bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje, laikydamosi atitinkamų JT Saugumo Tarybos dokumentų, visų pirma JT ST Rezoliucijos Nr. 1373. 2003 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje priimtoje Europos saugumo strategijoje nurodyta, kad terorizmas yra viena iš pagrindinių grėsmių saugumui. Todėl Europos Sąjunga įgyvendino pagrindines priemones, įskaitant 2001 m. priimtą ir 2004 m. atnaujintą Kovos su terorizmu veiksmų planą bei 2004 m. kovo 25 d. po Madrido teroro aktų priimtą svarbią Deklaraciją dėl kovos su terorizmu. Be to, 2005 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos Taryba priėmė ES kovos su terorizmu strategiją,

IŠREIKŠDAMOS savo besąlygišką įsipareigojimą užkirsti kelią visoms terorizmo formoms ir su jomis kovoti, taip pat stiprinti bendradarbiavimą kovojant su terorizmu ir kovą su organizuotu nusikalstamumu,

KADANGI Šalys patvirtina, kad veiksmingos kovos su terorizmu priemonės ir žmogaus teisių apsauga yra vienas kitą papildantys ir stiprinantys tikslai,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad asmenys, atsakingi už visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, neturėtų likti nenubausti ir kad jų veiksmingą persekiojimą reikėtų užtikrinti imantis priemonių nacionaliniu lygiu ir stiprinant pasaulinį bendradarbiavimą,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad taikos ir tarptautinio teisingumo plėtojimui labai svarbu, kad buvo įsteigtas ir veiksmingai veikia Tarptautinis baudžiamasis teismas, taip pat į tai, kad Europos Sąjungos Taryba 2003 m. birželio 16 d. priėmė bendrąją poziciją dėl TBT, o 2004 m. vasario 4 d. – veiksmų planą.

KADANGI Šalys mano, kad masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas kelia didelę grėsmę tarptautiniam saugumui, ir siekia stiprinti tarpusavio dialogą bei bendradarbiavimą šioje srityje. Visos tarptautinės bendruomenės įsipareigojimas kovoti su masinio naikinimo ginklų platinimu grindžiamas bendru sutarimu priimta JT ST Rezoliucija Nr. 1540. 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino ES ginklų neplatinimo klausimo įtraukimo į ES santykius su trečiosiomis šalimis politiką. Be to, 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba priėmė kovos su ginklų platinimu strategiją,

KADANGI Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad šaulių ir lengvieji ginklai (ŠLG) kelią vis didesnę grėsmę taikai, saugumui ir vystymuisi, ir 2006 m. sausio 13 d. priėmė kovos su neteisėtu ŠLG bei jų šaudmenų kaupimu strategiją. kurioje Europos Vadovų Taryba pabrėžė būtinybę užtikrinti išsamią ir nuoseklią saugumo ir vystymosi politikos koncepciją,

IŠREIKŠDAMOS besąlygišką įsipareigojimą skatinti visus tvaraus vystymosi aspektus, įskaitant aplinkos apsaugą ir veiksmingą bendradarbiavimą kovojant su klimato kaita, aprūpinimą maistu ir veiksmingą tarptautiniu mastu pripažintų darbo ir socialinių standartų propagavimą ir įgyvendinimą,

PABRĖŽDAMOS, kaip svarbu gilinti santykius ir bendradarbiavimą tokiose srityse kaip readmisija, prieglobstis ir vizų politika, ir kartu spręsti migracijos ir prekybos žmonėmis problemas,

DAR KARTĄ PABRĖŽDAMOS prekybos – visų pirma žaliavomis – svarbą tarpusavio santykiams ir norą Prekybos ir Investicijų pakomitetyje susitarti dėl specialiųjų žaliavų taisyklių,

PAŽYMĖDAMOS, kad į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo V antraštinės dalies III dalies taikymo sritį patenkančios šio susitarimo nuostatos Jungtinei Karalystei ir Arijai privalomos ne kaip Europos Sąjungos daliai, o kaip atskiroms susitariančiosioms šalims, nebent Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija kartu praneštų Mongolijai, kad Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai jos privalomos kaip Europos Sąjungos daliai pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Jei Jungtinė Karalystė ir (arba) Airija pagal Protokolo Nr. 21 4a straipsnį nebėra saistoma kaip Europos Sąjungos dalis, Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija nedelsdamos praneša Mongolijai apie bet kokį savo pozicijos pasikeitimą; tokiu atveju susitarimo nuostatos joms privalomos kaip atskiroms susitariančiosioms šalims. Tas pats galioja ir Danijai pagal prie minėtų Sutarčių pridėtą protokolą dėl Danijos pozicijos,

PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą stiprinti dabartinius Šalių santykius siekiant išplėsti bendradarbiavimą ir bendrą norą įtvirtinti, pagilinti ir įvairinti tarpusavio santykius Šalims svarbiose srityse, vadovaujantis lygybės, nediskriminavimo ir abipusės naudos principais,

SUSITARĖ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

POBŪDIS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose atitinkamuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose įtvirtintų demokratijos principų ir pagrindinių žmogaus teisių, taip pat teisinės valstybės principo paisymas yra abiejų Šalių vidaus ir užsienio politikos pagrindas ir esminis šio susitarimo elementas.

2.   Šalys puoselėja Jungtinių Tautų chartijoje išdėstytas bendras vertybes.

3.   Šalys patvirtina įsipareigojimą remti visus tvaraus vystymosi aspektus, bendradarbiauti sprendžiant su klimato kaita ir globalizacija susijusias problemas ir prisidėti siekiant tarptautiniu mastu sutartų vystymosi tikslų, įskaitant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Šalys dar kartą patvirtintina, kad pasisako už aukštą aplinkos apsaugos lygį ir integruotas socialines struktūras.

4.   Šalys dar kartą patvirtina, kad laikosi 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos veiksmingumo ir pritaria tvirtesniam bendradarbiavimui siekiant toliau gerinti vystymosi rezultatus.

5.   Šalys dar kartą patvirtina, kad pasisako už gero valdymo principų taikymą, įskaitant teismų nepriklausomumą ir kovą su korupcija.

2 straipsnis

Bendradarbiavimo tikslai

Siekdamos stiprinti dvišalę partnerystę, Šalys įsipareigoja plėtoti išsamų dialogą ir skatinti tolesnį bendradarbiavimą visuose joms svarbiuose sektoriuose. Jos visų pirma stengiasi:

a)	politikos ir ekonomikos klausimais pradėti bendradarbiauti visuose svarbiuose regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose bei organizacijose;

b)	pradėti bendradarbiauti kovojant su sunkiais tarptautinės bendruomenės susirūpinimą keliančiais nusikaltimais;

c)	pradėti bendradarbiauti kovojant su masinio naikinimo ginklų platinimu ir šaulių ir lengvųjų ginklų srityje;

d)

siekdamos abipusės naudos plėtoti prekybą ir investicijas tarp Šalių; pradėti bendradarbiauti visose abiem Šalims svarbiose prekybos ir su investicijomis susijusiose srityse, siekdamos palengvinti prekybos ir investicijų srautus, taip pat užkirsti kelią prekybos ir investicijų kliūtims ir jas pašalinti;

e)

pradėti bendradarbiauti teisingumo, laisvės ir saugumo srityse, įskaitant teisinės valstybės principą ir teisinį bendradarbiavimą, duomenų apsaugą, migraciją, neteisėtą žmonių gabenimą ir prekybą žmonėmis, kovą su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu, tarptautiniais nusikaltimais, pinigų plovimu ir nelegaliais narkotikais;

f)

pradėti bendradarbiauti visuose kituose abiem Šalims svarbiuose sektoriuose, visų pirma makroekonomikos politikos ir finansinių paslaugų, mokesčių ir muitų, įskaitant gerą administravimą mokesčių srityje, pramonės politikos ir mažųjų bei vidutinių įmonių (VMĮ), informacinės visuomenės, audiovizualiniame ir žiniasklaidos, mokslo ir technologijų, energetikos, transporto, švietimo ir kultūros, aplinkos ir gamtos išteklių, žemės ūkio ir kaimo plėtros, sveikatos, užimtumo ir socialinių reikalų, taip pat statistikos sektoriuose;

g)	skatinti aktyvesnį abiejų Šalių dalyvavimą subregioninėse ir regioninėse bendradarbiavimo programose, kuriose gali dalyvauti kita Šalis;

h)	didinti Šalių svarbą ir matomumą viena kitos regionuose;

i)	skatinti žmonių tarpusavio supratimą seminaruose, konferencijose, jaunimo mainų; programose ir kituose renginiuose bendradarbiaujant įvairiems nevalstybiniams subjektams, pavyzdžiui, ekspertų grupėms, akademinei bendruomenei, pilietinei visuomenei ir žiniasklaidai;

j)	skatinti panaikinti skurdą siekiant tvaraus vystymosi ir palaipsniui integruoti Mongoliją į pasaulio ekonomiką.

3 straipsnis

Kova su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu

1.   Šalys mano, kad masinio naikinimo ginklų bei jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams kelia vieną iš rimčiausių pavojų tarptautiniam stabilumui ir saugumui.

2.   Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su masinio naikinimo ginklais ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu, besąlygiškai laikydamosi savo galiojančių įsipareigojimų, prisiimtų pagal tarptautines nusiginklavimo ir neplatinimo sutartis ir susitarimus bei kitus atitinkamus tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui pagal JT Saugumo Tarybos Rezoliuciją Nr. 1540, ir juos įgyvendindamos nacionaliniu mastu. Šalys susitaria, kad ši nuostata yra esminis susitarimo elementas.

3.   Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su masinio naikinimo ginklųir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu:

—	imdamosi priemonių, siekdamos pasirašyti ir ratifikuoti visus kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus arba prireikus prie jų prisijungti ir juos visiškai įgyvendinti;

—	sukurdamos veiksmingą nacionalinės eksporto kontrolės sistemą, kuria būtų kontroliuojamas su MNG susijusių prekių eksportas ir tranzitas, įskaitant MNG dvejopo panaudojimo technologijų galutinės paskirties kontrolę, ir užtikrinamos veiksmingos sankcijos už eksporto kontrolės taisyklių pažeidimus.

4.   Šalys susitaria pradėti nuolatinį politinį dialogą, kuris papildys ir įtvirtins šias nuostatas. Toks dialogas gali būti vedamas regioniniu lygiu.

4 straipsnis

Šaulių ir lengvieji ginklai

1.   Šalys pripažįsta, kad neteisėta šaulių ir lengvųjų ginklų, taip pat jų šaudmenų gamyba, perdavimas ir paleidimas į apyvartą, pernelyg didelis jų kiekių kaupimas, netinkamas tvarkymas, nepakankama atsargų apsauga ir nekontroliuojamas platinimas ir toliau kelia didelę grėsmę taikai ir tarptautiniam saugumui.

2.   Šalys susitaria laikytis ir besąlygiškai įgyvendinti savo atitinkamus įsipareigojimus spręsti neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais, taip pat jų šaudmenimis problemas pagal galiojančius tarptautinius susitarimus ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, taip pat įsipareigojimus pagal kitus atitinkamus šios srities tarptautinius dokumentus, pavyzdžiui, JT neteisėtos prekybos ŠLG visų jų aspektų prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo veiksmų programą.

3.   Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir užtikrinti pastangų kovoti su neteisėta prekyba šaulių ir lengvaisiais ginklais, taip pat jų šaudmenimis koordinavimą, papildomumą ir tarpusavio sąveiką pasauliniu, regioniniu, subregioniniu ir nacionaliniu lygiu ir susitaria pradėti nuolatinį politinį dialogą, kuris papildys ir įtvirtins šias nuostatas.

5 straipsnis

Sunkūs tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliantys nusikaltimai

(Tarptautinis baudžiamasis teismas)

1.   Šalys dar kartą patvirtina, kad už visos tarptautinės bendruomenės susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus būtina bausti, o atitinkamai nacionalinio arba tarptautinio lygmens, įskaitant Tarptautinį baudžiamąjį teismą, priemonėmis turi būti užtikrinta, kad už juos bus veiksmingai traukiama atsakomybėn. Šalys mano, kad veiksmingai veikiančio Tarptautinio baudžiamojo teismo įsteigimas yra labai reikšmingas taikos ir tarptautinio teisingumo plėtojimui.

2.   Šalys susitaria bendradarbiauti ir prireikus imtis būtinų priemonių Romos statuto ir susijusių dokumentų universalumui ir vientisumui besąlygiškai remti, taip pat stiprinti savo bendradarbiavimą su TBT. Šalys įsipareigoja įgyvendinti Romos statutą ir imtis būtinų veiksmų susijusiems dokumentams (pavyzdžiui, Susitarimui dėl TBT privilegijų ir imunitetų) ratifikuoti.

3.   Šalys sutaria, kad šiais klausimais būtų naudinga užmegzti tarpusavio dialogą.

6 straipsnis

Bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje

1.   Šalys dar kartą patvirtina kovos su terorizmu svarbą ir vadovaudamosi galiojančiomis tarptautinėmis konvencijomis, įskaitant tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių konvencijas, savo įstatymais bei kitais teisės aktais ir atsižvelgdamos į JT pasaulinę kovos su terorizmu strategiją, išdėstytą 2006 m. rugsėjo 8 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 60/288, susitaria bendradarbiauti, siekdamos užkirsti kelią teroro aktams ir neleisti jų vykdyti.

2.   Šalys tai daro visų pirma:

a)	visiškai įgyvendindamos JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1373 ir 1267 bei paskesnes rezoliucijas, įskaitant 1822, taip pat visas kitas atitinkamas JT rezoliucijas ir besąlygiškai laikydamosi savo įsipareigojimų pagal kitas atitinkamas tarptautines konvencijas ir dokumentus;

b)	keisdamosi informacija apie teroristus, teroristų grupuotes ir jų rėmimo tinklus pagal tarptautinės ir nacionalinės teisės nuostatas;

c)	keisdamosi nuomonėmis apie kovos su terorizmu priemones ir metodus, įskaitant technines ir mokymo sritis, ir dalydamosi terorizmo prevencijos patirtimi;

d)	bendradarbiaudamos taip, kad būtų sustiprintas tarptautinis sutarimas dėl kovos su terorizmu, įskaitant teisinę teroro aktų apibrėžtį, o ypač siekdamos susitarimo dėl Bendrosios tarptautinio terorizmo konvencijos;

e)	keisdamosi atitinkama geriausia praktika žmogaus teisių apsaugos srityje, kuri būtų pasitelkiama kovojant su terorizmu;

f)	ASEM veiksmingai įgyvendindamos ir stiprindamos tarpusavio bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

DVIŠALIS, REGIONINIS IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

7 straipsnis

Mongolijos ir ES bendradarbiavimas principų, normų ir standartų srityse

1.   Šalys susitaria siekti Mongolijoje bendrųjų Europos principų, normų ir standartų, o kad jie būtų įvesti ir įgyvendinti – bendradarbiauti skatinant keitimąsi informacija ir dalijimąsi patirtimi.

2.   Šalys stengiasi stiprinti savo institucijų dialogą ir bendradarbiavimą standartizacijos klausimais; jis Šalių susitarimu gali apimti bendradarbiavimo pagrindų, palengvinsiančių keitimąsi ekspertais, informacija ir žiniomis, sukūrimą.

8 straipsnis

Bendradarbiavimas regioninėse ir tarptautinėse organizacijose

1.   Šalys įsipareigoja keistis nuomonėmis ir bendradarbiauti regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose bei organizacijose, kaip antai Jungtinės Tautos ir atitinkamos Jungtinių Tautų agentūros, programos ir organizacijos, Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Draugystės ir bendradarbiavimo sutartis (DBS) bei Europos ir Azijos susitikimai (ASEM).

2.   Šalys taip pat susitaria šiuo susitarimu reglamentuojamose srityse skatinti ekspertų grupių, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos bendradarbiavimą. Toks bendradarbiavimas gali apimti, inter alia, mokymo programų rengimą, praktinius užsiėmimus ir seminarus, ekspertų mainus, tyrimus ir kitas Šalių sutartas priemones.

9 straipsnis

Regioninis ir dvišalis bendradarbiavimas

1.   Vykstant dialogui ir bendradarbiavimui pagal šį susitarimą, skirdamos deramą dėmesį dvišalio bendradarbiavimo klausimams, abi Šalys susitaria kiekviename sektoriuje atitinkamą veiklą vykdyti dvišaliu ar regioniniu lygiu arba derindamos abiejų šių lygių veiklą. Pasirinkdamos tinkamą lygį, Šalys stengsis kiek įmanoma didinti poveikį visoms suinteresuotosioms šalims ir stiprinti jų dalyvavimą, kartu kuo geriausiai išnaudodamos turimus išteklius, atsižvelgdamos į politines ir institucines įgyvendinimo galimybes ir užtikrindamos nuoseklumą kitos veiklos, kurioje dalyvauja Europos Sąjunga ir kiti ASEM partneriai, atžvilgiu.

2.   Prireikus Šalys gali nuspręsti teikti finansinę paramą bendradarbiavimui susitarime reglamentuojamose arba su juo susijusiose srityse, laikydamosi savo finansinių procedūrų ir atsižvelgdamos į savo išteklius.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS SIEKIANT TVARAUS VYSTYMOSI

10 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Pagrindinis vystomojo bendradarbiavimo tikslas – mažinti skurdą įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus, siekiant tvaraus vystymosi ir integracijos į pasaulio ekonomiką. Šalys susitaria palaikyti nuolatinį dialogą vystomojo bendradarbiavimo klausimais, atsižvelgdamos į savo prioritetus ir abiem Šalims svarbias sritis.

2.   Šalių vystomojo bendradarbiavimo strategijomis, inter alia, siekiama:

a)	skatinti gyventojų ir socialinį vystymąsi;

b)	siekti tvaraus ekonomikos augimo;

c)	skatinti aplinkos tvarumą, atkūrimą ir geriausią patirtį bei gamtos išteklių išsaugojimą;

d)	užkirsti kelią klimato kaitos padariniams ir juos šalinti;

e)	remti strategijas ir priemones, kuriomis siekiama palaipsniui toliau integruotis į pasaulio ekonomiką ir tarptautinės prekybos sistemą;

f)	tęsti veiklą siekiant laikytis Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos efektyvumo, Akros veiksmų darbotvarkės ir kitų tarptautinių įsipareigojimų, kurių tikslas – gerinti pagalbos teikimą ir veiksmingumą.

11 straipsnis

Ekonominis vystymasis

1.   Šalys siekia skatinti stabilų ekonomikos augimą, skurdo ir socialinių bei ekonomių skirtumų mažinimą.

2.   Šalys patvirtina savo įsipareigojimą siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir dar kartą pabrėžia savo įsipareigojimą laikytis 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos efektyvumo.

3.   Be to, į susitarimą turėtų būti siekiama įtraukti įsipareigojimus, susijusius su socialiniais ir ekologiniais prekybos aspektais, dar kartą patvirtinant, kad prekyba visais aspektais turėtų skatinti tvarų vystymąsi, be to, susitarimu turėtų būti skatinama vertinti ekonominį, socialinį ir ekologinį prekybos poveikį.

12 straipsnis

Socialinis vystymasis

1.   Šalys pabrėžia, kad ekonominė ir socialinė politika turėtų viena kitą stiprinti ir kad itin svarbu sukurti deramas darbo sąlygas, jos taip pat įsipareigoja remti socialinį dialogą.

2.   Šalys siekia prisidėti prie veiksmingo Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo standartų įgyvendinimo ir stiprinti bendradarbiavimą užimtumo ir socialiniais klausimais.

3.   Šalys taip pat siekia skatinti tokią politiką, kuria ekologišku ir tvariu būdu siekiama užtikrinti pakankamą gyventojų aprūpinimą maistu, o gyvulių – pašarais.

13 straipsnis

Aplinka

1.   Šalys dar kartą patvirtintina, kad siekiant tvaraus vystymosi būtina užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį, gamtos išteklių bei biologinės įvairovės, įskaitant miškus, išsaugojimą ir valdymą.

2.   Šalys siekia skatinti daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų ratifikavimą, įgyvendinimą ir laikymąsi.

3.   Šalys siekia stiprinti bendradarbiavimą visuotinais aplinkos klausimais, visų pirma susijusiais su klimato kaita.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS PREKYBOS IR INVESTICIJŲ KLAUSIMAIS

14 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Šalys užmezga dialogą dvišalės ir daugiašalės prekybos ir su prekyba susijusiais klausimais, kad sustiprintų dvišalius prekybos santykius ir padėtų plėtoti daugiašalės prekybos sistemą.

2.   Šalys įsipareigoja savo abipusei naudai kuo labiau skatinti tarpusavio prekybinių mainų plėtojimą ir įvairovę. Jos įsipareigoja suteikti geresnes patekimo į rinką sąlygas, šalindamos prekybos kliūtis, pirmiausia laiku panaikindamos netarifines kliūtis ir imdamosi priemonių skaidrumui didinti, atsižvelgdamos į šioje srityje tarptautinių organizacijų atliktą darbą.

3.   Pripažindamos, kad prekyba būtina vystymuisi ir kad pagalba pagal prekybos lengvatų programas yra naudinga besivystančioms šalims, Šalys deda pastangas, kad pagerintų savo konsultacijas dėl tokios pagalbos, besąlygiškai laikydamosi PPO taisyklių.

4.   Šalys praneša viena kitai apie prekybos politikos ir su prekyba susijusios politikos, pavyzdžiui, žemės ūkio, aprūpinimo maistu, vartotojų apsaugos ir aplinkos politikos, raidą.

5.   Šalys skatina dialogą ir bendradarbiavimą, siekdamos plėtoti tarpusavio santykius prekybos ir investicijų srityse, įskaitant prekybos problemų sprendimą, inter alia, 10–27 straipsniuose nurodytose srityse.

15 straipsnis

Sanitarijos ir fitosanitarijos (SF) klausimai

1.   Šalys bendradarbiauja aprūpinimo maistu ir sanitarijos bei fitosanitarijos klausimais, kad Šalių teritorijoje apsaugotų žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybę ir sveikatą.

2.   Šalys aptaria ir keičiasi informacija apie atitinkamas savo priemones pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimą dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių (SF), Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją (IPPC), Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) ir Maisto kodekso komisijos (Codex) nuostatas.

3.   Šalys susitaria gerinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą sanitarijos bei fitosanitarijos ir gyvūnų gerovės klausimais. Tokie gebėjimai stiprinami atsižvelgiant į kiekvienos Šalies poreikius ir siekiant vienai Šaliai padėti laikytis kitos Šalies teisinių reikalavimų.

4.   Šalys nedelsdamos pradeda dialogą, gavusios kitos Šalies prašymą apsvarstyti sanitarijos ir fitosanitarijos klausimus arba kitus skubius su šiuo straipsniu susijusius klausimus.

16 straipsnis

Techninės prekybos kliūtys (TPK)

Šalys skatina taikyti tarptautinius standartus, taip pat bendradarbiauja ir keičiasi informacija apie standartus, atitikties vertinimo procedūras ir techninius reglamentus, ypač pagal PPO susitarimą dėl techninių prekybos kliūčių (TPK).

17 straipsnis

Bendradarbiavimas muitų srityje

1.   Ypatingą dėmesį Šalys skiria tarptautinės prekybos patikimumo ir saugumo gerinimui, įskaitant transporto paslaugas, veiksmingą muitinės vykdomo intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat darnaus požiūrio į prekybos lengvinimą ir kovą su sukčiavimu bei pažeidimais užtikrinimą.

2.   Neatmesdamos galimybės bendradarbiauti kitais šiame susitarime numatytais būdais, Šalys patvirtina, kad yra suinteresuotos ateityje apsvarstyti galimybę sudaryti protokolus dėl bendradarbiavimo muitų srityje ir dėl abipusės pagalbos, laikydamosi šiame susitarime nustatytos institucinės struktūros.

18 straipsnis

Prekybos lengvinimas

Šalys dalijasi importo, eksporto, tranzito ir kitų muitinės procedūrų supaprastinimo patirtimi ir tiria jų supaprastinimo galimybes, užtikrina muitų ir prekybos nuostatų skaidrumą, plėtoja bendradarbiavimą muitų srityje ir veiksmingus abipusės administracinės pagalbos mechanizmus ir siekia bendro sutarimo ir bendrų veiksmų įgyvendindamos atitinkamas tarptautines iniciatyvas, inter alia, prekybai palengvinti.

19 straipsnis

Investicijos

Šalys skatina didesnius investicijų srautus plėtodamos abipusėms investicijoms palankią ir stabilią aplinką, palaikydamos nuolatinį dialogą, kuriuo siekiama pagerinti supratimą ir bendradarbiavimą investicijų klausimais, nagrinėti administracinius mechanizmus, kuriais palengvinami investicijų srautai, ir skatinti stabilias, skaidrias, atviras taisykles ir vienodas sąlygas Šalių investuotojams.

20 straipsnis

Konkurencijos politika

Šalys skatina veiksmingą konkurencijos taisyklių įvedimą ir taikymą, taip pat informacijos sklaidą, kad kitos Šalies rinkose veikiančioms įmonėms būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir teisinis tikrumas. Šalys keičiasi nuomonėmis su antikonkurencine veikla, galinčia neigiamai paveikti dvišalę prekybą ir investicijų srautus, susijusiais klausimais.

21 straipsnis

Paslaugos

Šalys veda nuolatinį dialogą, kuriuo visų pirma siekiama keistis informacija apie atitinkamus nacionalinės teisės aktus, skatinti patekimą į viena kitos rinkas, taip pat galimybę naudotis kapitalo ištekliais bei technologijomis ir skatinti prekybą paslaugomis tarp regionų ir trečiųjų šalių rinkose.

22 straipsnis

Kapitalo judėjimas

Šalys stengiasi lengvinti kapitalo judėjimą siekdamos remti susitarimo tikslus.

23 straipsnis

Viešieji pirkimai

Šalys siekia nustatyti procedūrines taisykles, įskaitant tinkamas skaidrumo ir apskundimo nuostatas, kuriomis remiamas veiksmingos pirkimų sistemos, kuri viešuosiuose pirkimuose skatintų optimalų kainos ir kokybės santykį ir lengvintų tarptautinę prekybą, sukūrimas.

Siekdamos abipusės naudos Šalys bendradarbiauja, kad viena kitai atvertų savo viešųjų pirkimų rinkas.

24 straipsnis

Skaidrumas

Šalys suvokia skaidrumo ir tinkamų procedūrų svarbą taikant savo su prekyba susijusius įstatymus ir kitus teisės aktus ir šiuo tikslu dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus, nustatytus 1994 m. GATT X straipsnyje ir GATS III straipsnyje.

25 straipsnis

Žaliavos

1.   Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą ir skatinti tarpusavio supratimą žaliavų srityje.

2.   Bendradarbiaujant ir skatinant tarpusavio supratimą reikėtų aptarti tokias temas kaip žaliavų sektoriaus reglamentavimo pagrindai (įskaitant kalnakasybos pajamų naudojimą socialiniam ir ekonominiam vystymuisi ir aplinkos apsaugos bei saugumo nuostatas, susijusias su kalnakasybos ir žaliavų sektoriais) ir prekyba žaliavomis. Siekdamos skatinti tvirtesnį bendradarbiavimą ir geresnį tarpusavio supratimą, Šalys gali prašyti žaliavų klausimais surengti ad hoc susitikimus.

3.   Šalys pripažįsta, kad skaidri, nediskriminacinė, iškraipymų nesukelianti ir taisyklėmis pagrįsta aplinka yra geriausias būdas sukurti sąlygas, palankias tiesioginėms užsienio investicijoms į žaliavų gamybą ir prekybą jomis.

4.   Atsižvelgdamos į savo ekonominę politiką bei tikslus ir siekdamos plėtoti prekybą, Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą prekybos žaliavomis kliūtims pašalinti.

5.   Šalies prašymu bet kuris prekybos žaliavomis klausimas gali būti keliamas ir svarstomas jungtinio komiteto ir pakomitečio, kurie turi įgaliojimus pagal 56 straipsnį priimti sprendimus laikydamiesi pirmesnėse dalyse nustatytų principų, posėdžiuose.

26 straipsnis

Regioninė politika

Šalys skatina regionų vystymosi politiką.

27 straipsnis

Intelektinės nuosavybės apsauga

1.   Šalys dar kartą patvirtina, kad labai didelę reikšmę teikia intelektinės nuosavybės teisių apsaugai ir įsipareigoja numatyti reikiamas priemones, siekdamos užtikrinti tinkamą ir veiksmingą tokių teisių apsaugą ir įgyvendinimą, visų pirma, kiek tai susiję su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais.

Be to, Šalys susitaria kuo skubiau sudaryti dvišalį susitarimą dėl geografinių nuorodų.

2.   Šalys keičiasi informacija ir patirtimi tokiais klausimais, kaip intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo praktika, skatinimas, sklaida, supaprastinimas, valdymas, derinimas, apsauga ir veiksmingas taikymas, tokių teisių pažeidimo prevencija, kova su falsifikavimu ir piratavimu, visų pirma vykdant muitinių ir kitų tinkamų formų bendradarbiavimą ir steigiant bei stiprinant tokių teisių kontrolei bei apsaugai skirtas organizacijas. Šalys padeda viena kitai gerinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, naudojimą ir pardavimą atsižvelgiant į Europos patirtį ir skleisti atitinkamas žinias.

28 straipsnis

Prekybos ir investicijų pakomitetis

1.   Steigiamas Prekybos ir investicijų pakomitetis.

2.   Pakomitetis padeda jungtiniam komitetui vykdyti uždavinius, susijusius su šiame skyriuje reglamentuojamomis sritimis.

3.   Pakomitetis priima savo darbo tvarkos taisykles.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS TEISINGUMO, LAISVĖS IR SAUGUMO SRITYJE

29 straipsnis

Teisinė valstybė ir teisinis bendradarbiavimas

1.   Bendradarbiaudamos teisingumo, laisvės ir saugumo srityje, Šalys ypatingą svarbą teikia teisinės valstybės ir institucijų stiprinimui visais lygiais, visų pirma teisėsaugos ir teisingumo įgyvendinimo srityse.

2.   Šalių bendradarbiavimas taip pat apima abipusį keitimąsi informacija apie teisės sistemas ir teisės aktus. Šalys stengiasi plėtoti abipusę teisinę pagalbą vadovaudamosi esamais teisiniais pagrindais.

30 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1.   Šalys susitaria bendradarbiauti siekdamos asmens duomenų apsaugos lygį pakelti iki aukščiausių tarptautinių standartų, inter alia, įtvirtintų JT Kompiuterinių asmens duomenų bylų tvarkymo gairėse (1990 m. gruodžio 14 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija49/95).

2.   Bendradarbiavimas asmens duomenų apsaugos srityje gali, inter alia, apimti techninę pagalbą, teikiamą keičiantis informacija ir žiniomis.

31 straipsnis

Bendradarbiavimas migracijos srityje

1.   Šalys pradeda bendradarbiauti siekdamos užkirsti kelią neteisėtam jų pilietybę turinčių fizinių asmenų atvykimui į kitos Šalies teritoriją ir buvimui joje.

2.   Bendradarbiaudamos neteisėtos imigracijos prevencijos srityje, Šalys susitaria nedelsdamos atgal priimti savo piliečius, neatitinkančius arba nebeatitinkančius galiojančių atvykimo, buvimo arba gyvenimo kitos Šalies teritorijoje sąlygų. Šalys savo piliečiams suteikia šiems tikslams tinkamus asmens dokumentus. Jei grąžintinas asmuo neturi jokio dokumento ar kitų savo pilietybės įrodymų, konkrečios valstybės narės arba Mongolijos kompetentingos diplomatinės arba konsulinės atstovybės Mongolijos arba konkrečios valstybės narės prašymu tą asmenį apklausia, kad nustatytų jo pilietybę.

3.   Atitinkamomis dvišalio bendradarbiavimo priemonėmis ES teiks finansinę pagalbą šiam susitarimui įgyvendinti.

4.   Šalys susitaria kitos Šalies prašymu pradėti derybas dėl ES ir Mongolijos susitarimo, kuriuo reglamentuojami specialūs Šalių įsipareigojimai atgal priimti savo piliečius, įskaitant įsipareigojimus atgal priimti kitų šalių piliečius ir asmenis be pilietybės.

32 straipsnis

Bendradarbiavimas kovojant su neteisėtais narkotikais

1.   Šalys bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti darnų požiūrį, pagrįstą veiksmingu kompetentingų institucijų, įskaitant sveikatos, teisingumo, muitinės ir vidaus reikalų bei kituose svarbiuose sektoriuose veikiančias institucijas, veiksmų koordinavimu, siekdamos laikantis žmogaus teisių sumažinti neteisėtų narkotikų pasiūlą, prekybą ir paklausą. Bendradarbiavimu taip pat siekiama sumažinti narkotikų sukeltą žalą, imtis priemonių prieš sintetinių narkotikų gamybą, prekybą ir vartojimą ir veiksmingiau užkirsti kelią prekursorių naudojimui neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai.

2.   Šalys susitaria dėl bendradarbiavimo priemonių šiems tikslams pasiekti. Veiksmai grindžiami bendrai sutartais principais, atitinkančiais reikšmingas tarptautines konvencijas, Politinę deklaraciją ir specialiąją Deklaraciją dėl narkotikų paklausos mažinimo gairių, patvirtintą 1998 m. birželio mėn. 20-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje (JTGASS) dėl narkotikų, taip pat 2009 m. kovo mėn. 52-ojoje Jungtinių Tautų Narkotinių medžiagų komisijos sesijoje priimtą politinę deklaraciją ir veiksmų planą.

3.   Šalių bendradarbiavimas apima techninę ir administracinę pagalbą, visų pirma šiose srityse: nacionalinės teisės aktų ir nacionalinės politikos rengimas, nacionalinių institucijų ir informacijos centrų steigimas, pilietinės visuomenės pastangų narkotikų srityje rėmimas, taip pat pastangos mažinti narkotikų paklausą ir jų sukeliamą žalą, darbuotojų rengimas, narkotikų moksliniai tyrimai ir prekursorių naudojimo neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai prevencija. Šalys gali susitarti įtraukti kitas sritis.

33 straipsnis

Bendradarbiavimas kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija

Šalys susitaria bendradarbiauti kovojant su organizuotu, ekonominiu bei finansiniu nusikalstamumu ir korupcija. Tokiu bendradarbiavimu visų pirma siekiama įgyvendinti ir skatinti taikyti atitinkamus tarptautinius standartus ir dokumentus, kaip antai JT konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą bei jos papildomus protokolus ir JT konvenciją prieš korupciją.

34 straipsnis

Bendradarbiavimas kovojant su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu

1.   Šalys sutaria dėl poreikio dirbti ir bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią tam, kad jų finansų sistemos, su finansais nesusijusi komercinė veikla ir profesijos būtų naudojamos pinigams, gautiems iš bet kokios sunkios nusikalstamos veiklos, pavyzdžiui, prekybos narkotikais ir korupcijos, plauti.

2.   Abi Šalys susitaria skatinti teikti techninę ir administracinę pagalbą, kuria siekiama padėti rengti ir įgyvendinti teisės aktus, taip pat užtikrinti veiksmingą kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu mechanizmų veikimą. Bendradarbiaujant visų pirma sudaromos sąlygos pagal atitinkamus teisės aktus keistis susijusia informacija ir priimti tinkamus kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu standartus, kurie būtų lygiaverčiai Sąjungos ir šioje srityje veikiančių tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF), taikomiems standartams.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS KITUOSE SEKTORIUOSE

35 straipsnis

Bendradarbiavimas žmogaus teisių srityje

1.   Šalys susitaria bendradarbiauti propaguojant ir veiksmingai saugant žmogaus teises, inter alia, ratifikuodamos ir įgyvendindamos tarptautinius žmogaus teisų dokumentus.

2.   Toks bendradarbiavimas gali apimti, inter alia:

a)	paramą nacionalinio žmogaus teisių veiksmų plano rengimui ir įgyvendinimui,

b)	žmogaus teisių propagavimą ir švietimą žmogaus teisių klausimais;

c)	žmogaus teisių srityje veikiančių nacionalinių ir regioninių institucijų stiprinimą;

d)	turiningo ir išsamaus dialogo žmogaus teisių klausimais užmezgimą;

e)	bendradarbiavimo su žmogaus teisių srityje veikiančiomis Jungtinių Tautų institucijomis stiprinimą.

36 straipsnis

Bendradarbiavimas finansinių paslaugų srityje

1.   Šalys susitaria siekti labiau derinti savo taisykles ir standartus ir stiprinti bendradarbiavimą bankininkystės, draudimo ir kitų finansų sektoriaus sričių apskaitos, priežiūros ir reguliavimo sistemoms tobulinti.

2.   Šalys bendradarbiauja siekdamos plėtoti teisinius reguliavimo pagrindus, infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius, taip pat pagal dvišalio bendradarbiavimo nuostatas Mongolijos kapitalo rinkoje pradėti taikyti įmonių valdymo ir tarptautinius apskaitos standartus, laikantis GATS ir PPO įsipareigojimo, susijusio su abipusiu susitarimu finansinių paslaugų klausimais.

37 straipsnis

Ekonominės politikos dialogas

1.   Šalys susitaria bendradarbiauti skatinant keitimąsi informacija apie savo ekonomikos tendencijas bei politiką ir dalijantis ekonominės politikos koordinavimo patirtimi regioninio ekonominio bendradarbiavimo ir integracijos kontekste.

2.   Šalys stengiasi intensyvinti savo institucijų dialogą ekonomikos klausimais, kuris Šalių sutarimu gali apimti tokias sritis kaip pinigų politika, fiskalinė politika, įskaitant įmonių apmokestinimą, viešieji finansai, makroekonomikos stabilizavimas ir užsienio skola.

3.   Šalys bendradarbiauja ir skatina tarpusavio supratimą ekonomikos įvairinimo ir pramonės plėtros srityje.

38 straipsnis

Geras administravimas mokesčių srityje

Siekdamos stiprinti ir plėtoti ūkinę veiklą ir kartu atsižvelgti į poreikį plėtoti tinkamus reguliavimo pagrindus, Šalys pripažįsta ir įsipareigoja mokesčių srityje laikytis gero administravimo principų, kuriuos ES lygiu įsipareigojo taikyti valstybės narės. Tuo tikslu, nepažeisdamos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos, Šalys gerina tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje, lengvina teisėtų mokestinių pajamų surinkimą ir kuria veiksmingo minėtų principų įgyvendinimo priemones.

39 straipsnis

Pramonės politika ir mažųjų bei vidutinių įmonių bendradarbiavimas

Atsižvelgdamos į savo ekonominę politiką ir tikslus, Šalys susitaria skatinti su pramonės politika susijusį bendradarbiavimą visose tam tinkamose srityse mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumui gerinti, inter alia:

a)	keisdamosi informacija ir patirtimi, kaip sukurti pagrindines sąlygas mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumui gerinti;

b)	skatindamos ūkio subjektų ryšius, remdamos bendras investicijas ir bendrų įmonių bei informacijos tinklų kūrimą, visų pirma pasinaudodamos galiojančiomis Europos Sąjungos horizontaliomis programomis, ypač skatindamos, kad partneriai keistųsi programine ir technine įranga;

c)	teikdamos informaciją, skatindamos inovacijas ir keisdamosi geriausia patirtimi, susijusia su galimybėmis gauti finansavimą, inter alia, ir mikro bei mažoms įmonėms;

d)	sukurdamos palankias sąlygas atitinkamai Šalių privataus sektoriaus veiklai ir ją remdamos;

e)	skatindamos deramą darbą, įmonių socialinę atsakomybę bei atskaitomybę ir atsakingą verslo praktiką, įskaitant tausų vartojimą ir gamybą. Vykdant šį bendradarbiavimą atsižvelgiama į vartotojo požiūriu svarbius klausimus, kaip antai informacija apie gaminį ir vartotojo vaidmuo rinkoje;

f)	abipusiu sutarimu pasirinktose pramonės srityse vykdydamos bendrus mokslinių tyrimų projektus ir bendradarbiaudamos standartų, atitikties vertinimo procedūrų ir techninių reglamentų klausimais,

g)	teikdamos informaciją apie nuotekų valymo metodų ir technologijų modernizavimą odos perdirbimo sektoriuje,

h)	abiem Šalims prieinamais veikiančiais tinklais keisdamosi informacija ir rekomenduodamos partnerius bei bendradarbiavimo galimybes prekybos ir investicijų srityje,

i)	remdamos abiejų Šalių privačių įmonių, visų pirma VMĮ, bendradarbiavimą,

j)	svarstydamos galimybę pradėti derybas dėl papildomo susitarimo dėl keitimosi informacija, intensyvesniam bendradarbiavimui skirtų praktinių užsiėmimų ir kitų abiejų Šalių VMĮ rėmimo renginių,

k)	teikdamos informaciją apie techninę pagalbą maisto ir žemės ūkio produktų eksportui į Europos rinką pagal Europos Sąjungos lengvatų sistemą.

40 straipsnis

Turizmas

1.   Vadovaudamosi Pasaulio turizmo organizacijos Pasauliniu turizmo etikos kodeksu ir tvarumo principais, grindžiamais vietine programa „Darbotvarkė 21“, Šalys siekia gerinti keitimąsi informacija ir nustatyti geriausią praktiką, kad būtų užtikrinta darni ir tvari turizmo plėtra.

2.   Šalys susitaria plėtoti bendradarbiavimą saugodamos ir optimaliai išnaudodamos gamtos ir kultūros paveldo potencialą, mažindamos neigiamą turizmo poveikį ir didindamos teigiamą turizmo verslo indėlį į tvarų vietos bendruomenių vystymąsi, inter alia, plėtodamos ekologinį turizmą ir kartu puoselėdamos vietos ir čiabuvių bendruomenių vientisumą bei interesus ir gerindamos turizmo pramonės mokymus.

41 straipsnis

Informacinė visuomenė

1.   Pripažindamos, kad informacinės ir ryšių technologijos yra reikšmingas šiuolaikinio gyvenimo elementas ir yra gyvybiškai svarbios ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, Šalys stengiasi keistis nuomonėmis apie savo vykdomą šios srities politiką, taip siekdamos skatinti ekonominį vystymąsi.

2.   Bendradarbiaujant šioje srityje daugiausia dėmesio, inter alia, skiriama:

a)

dalyvavimui išsamiame regioniniame dialoge apie įvairius informacinės visuomenės aspektus, visų pirma elektroninių ryšių politikos ir reglamentavimo, įskaitant universaliąsias paslaugas, licencijavimą ir bendrus leidimus, privatumo bei asmens duomenų apsaugą ir reguliavimo institucijos nepriklausomumą bei veiksmingumą;

b)	Šalių ir Azijos tinklų ir paslaugų sujungimui ir sąveikai;

c)	naujų informacijos ir ryšių technologijų standartizavimui ir sklaidai;

d)	Šalių mokslinių tyrimų bendradarbiavimo informacijos ir ryšių technologijų srityje skatinimui;

e)	bendradarbiavimui skaitmeninės televizijos srityje, įskaitant keitimąsi jos įdiegimo patirtimi, reglamentavimo aspektais ir visų pirma dažnių valdymą bei tyrimus;

f)	bendradarbiavimui vykdant mokslinių tyrimų projektus informacijos ir ryšių technologijų srityje;

g)	informacijos ir ryšių technologijų saugumo aspektams, taip pat kovai su elektroniniais nusikaltimais;

h)	telekomunikacijų, įskaitant radijo įrangą, atitikties vertinimui;

i)	bendradarbiavimui plėtojant plačiajuostį tinklą;

j)	keitimuisi informacija apie informacijos ir ryšių technologijų konkurencijos politiką.

42 straipsnis

Audiovizualinis ir žiniasklaidos sektorius

Šalys skatins, rems ir lengvins atitinkamų savo institucijų ir subjektų mainus, bendradarbiavimą ir dialogą audiovizualiniame ir žiniasklaidos sektoriuje. Jos susitaria šiose srityse pradėti nuolatinį dialogą.

43 straipsnis

Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityse

1.   Šalys susitaria savo abipusei naudai bendradarbiauti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje abiem Šalims svarbiuose sektoriuose.

2.   Bendradarbiaujant siekiama šių tikslų:

a)	skatinti keistis informacija ir praktine patirtimi mokslo ir technologijų srityje, įskaitant informaciją apie atitinkamos politikos ir programų įgyvendinimą;

b)	skatinti Šalių mokslo bendruomenių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų bei pramonės partnerystes mokslinių tyrimų srityje;

c)	skatinti mokslininkų mokymus ir mobilumą;

d)	remti savo aukštojo mokslo įstaigų, mokslinių tyrimų centrų ir pramonės, įskaitant mažas ir vidutines įmones, dalyvavimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programose.

3.   Bendradarbiavimas gali vykti rengiant bendrus mokslinių tyrimų projektus ir mainus, mokslininkų suvažiavimus ir mokymus pagal tarptautines mokymo ir mobilumo programas ir mainus, užtikrinant kuo platesnę mokslinių tyrimų, mokymosi rezultatų ir geriausios praktikos sklaidą.

4.   Bendradarbiaujama laikantis abiejų Šalių įstatymų ir kitų teisės aktų. Bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas abipusiškumo, vienodo vertinimo ir abipusės naudos principais ir užtikrinti veiksmingą intelektinės nuosavybės apsaugą.

5.   Šalys susitaria dėti visas pastangas, kad visuomenė būtų geriau informuota apie jų mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo programų teikiamas galimybes.

44 straipsnis

Energetika

1.   Šalys stengiasi glaudžiau bendradarbiauti energetikos sektoriuje, siekdamos:

a)

gerinti energetinį saugumą, inter alia, įvairinant energijos šaltinius ir kuriant naujus, naujoviškus ir atsinaujinančius energijos šaltinius, tarp jų biokurą ir biomasę, vėjo, saulės energiją ir hidroenergiją, taip pat remti tinkamų politikos pagrindų kūrimą, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijai būtų sukurtos palankios investicijų ir konkurencijos sąlygos, ir jų įtraukimą į atitinkamas politikos sritis;

b)	racionaliai naudoti energiją tiek pasiūlos, tiek paklausos lygiu, didinant energijos vartojimo efektyvumą energijos gamybos, transportavimo, paskirstymo ir galutinio vartojimo etapuose;

c)	skatinti taikyti tarptautiniu mastu pripažintus branduolinės saugos, saugumo, branduolinių medžiagų neplatinimo ir apsaugos standartus;

d)	skatinti technologijų, kuriomis siekiama tvarios energijos gamybos ir tvaraus energijos naudojimo, perdavimą;

e)	stiprinti šios srities gebėjimus ir lengvinti investicijas vadovaujantis skaidriomis, nediskriminuojančiomis ir su rinka suderinamomis taisyklėmis.

2.   Šiuo tikslu Šalys susitaria savo abipusei naudai skatinti ryšius bei bendrus mokslinius tyrimus visų pirma per atitinkamas regionines ir tarptautines organizacijas. Nurodydamos 43 straipsnį ir 2002 m. Johanesburge įvykusio Pasaulio viršūnių susitikimo tvaraus vystymosi klausimais (PVSTVK) išvadas, Šalys pabrėžia būtinybę įvertinti galimybės naudotis energijos paslaugomis prieinama kaina ir tvarios plėtros sąsajas. Ši veikla gali būti skatinama ir Europos Sąjungos energetikos iniciatyva, pradėta PVSTVK.

3.   Prekyba branduolinėmis medžiagomis vykdoma laikantis Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties nuostatų. Prireikus prekyba branduolinėmis medžiagomis gali būti sureglamentuota specialiu Europos atominės energijos bendrijos ir Mongolijos susitarimu.

45 straipsnis

Transportas

1.   Šalys susitaria bendradarbiauti atitinkamose transporto politikos srityse, siekdamos gerinti investavimo galimybes ir prekių bei keleivių judėjimą, skatinti aviacijos patikimumą bei saugumą, kovą su piratavimu, saugoti aplinką ir didinti savo transporto sistemų efektyvumą.

2.   Bendradarbiaudamos šioje srityje Šalys siekia skatinti:

a)	keistis informacija apie savo transporto politiką ir praktiką, ypač apie miesto ir kaimo transportą, aviaciją, transporto logistiką ir daugiarūšio transporto tinklų sujungimą bei sąveiką, taip pat kelių, geležinkelių ir oro uostų valdymą;

b)	vystyti palydovinę navigaciją, ypač atsižvelgiant į abiem Šalims naudingus reglamentavimo, pramonės ir rinkos vystymosi aspektus. Šiuo tikslu bus svarstomos Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos EGNOS ir Galileo;

c)

plėtoti dialogą oro transporto paslaugų srityje, siekiant įvertinti tolesnio santykių plėtojimo galimybes tokiose srityse kaip skrydžių sauga, aviacijos saugumas, aplinka, oro eismo valdymas, konkurencijos teisės taikymas ir ekonominis oro transporto pramonės reguliavimas, kad būtų remiamas reglamentavimo derinimas ir pašalintos verslui kylančios kliūtys. Toliau turėtų būti skatinami abiem Šalims svarbūs civilinės aviacijos srities bendradarbiavimo projektai. Tuo remdamosi Šalys įvertins glaudesnio bendradarbiavimo civilinės aviacijos srityje mastą;

d)	mažinti transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

e)	įgyvendinti saugumo, saugos ir aplinkosaugos standartus, pirmiausia oro transporto srityse, atsižvelgiant į atitinkamas tarptautines konvencijas;

f)	bendradarbiauti atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, siekiant užtikrinti geresnį tarptautinės teisės aktų ir šiame straipsnyje iškeltų tikslų vykdymą.

46 straipsnis

Švietimas ir kultūra

1.   Siekdamos gerinti tarpusavio supratimą ir geriau supažindinti su savo kultūra, Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą švietimo ir kultūros srityje, tinkamai atsižvelgdamos į savo įvairovę. Šiuo tikslu Šalys rems ir skatins savo kultūros institutų ir pilietinės visuomenės veiklą.

2.   Šalys siekia imtis atitinkamų priemonių kultūriniams mainams skatinti ir vykdyti bendras iniciatyvas įvairiose kultūros srityse, įskaitant bendradarbiavimą paveldo saugojimo srityje, tinkamai atsižvelgdamos į kultūrų įvairovę.

3.   Šalys susitaria konsultuotis ir bendradarbiauti atitinkamose tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, UNESCO, siekdamos bendrų tikslų ir skatindamos kultūrų įvairovę, taip pat saugodamos kultūros paveldą. Kiek tai susiję su kultūrų įvairove, Šalys taip pat susitaria skatinti ratifikuoti ir įgyvendinti 2005 m. spalio 20 d. priimtą UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo.

4.   Be to, Šalys ypatingą dėmesį skiria priemonėms, skirtoms užmegzti atitinkamų jų specializuotų įstaigų ryšius ir skatinti informacijos, praktinės patirties, studentų, ekspertų, jaunimo bei jaunų darbuotojų ir techninių išteklių mainus, pasinaudojant Azijai skirtų Sąjungos programų teikiamomis galimybėmis švietimo ir kultūros srityje bei abiejų Šalių šioje srityje įgyta patirtimi. Be to, abi Šalys susitaria skatinti atitinkamų aukštojo mokslo programų, pavyzdžiui, Erasmus Mundus programos, įgyvendinimą, siekdamos aukštojo mokslo srityje remti bendradarbiavimą bei modernizavimą ir akademinį mobilumą.

47 straipsnis

Aplinka, klimato kaita ir gamtos ištekliai

1.   Šalys sutaria, kad reikia tvariai saugoti bei valdyti gamtos išteklius ir biologinę įvairovę, kurie yra dabartinės ir būsimų kartų vystymosi pagrindas.

2.   Šalys sutaria, kad bendradarbiavimas šioje srityje skatina saugoti ir gerinti aplinką, siekiant tvaraus vystymosi. Pagal šį susitarimą imdamosi bet kokių priemonių Šalys atsižvelgia į Pasaulio viršūnių susitikimo tvaraus vystymosi klausimais išvadas ir atitinkamų daugiašalių aplinkos susitarimų įgyvendinimą.

3.   Šalys susitaria bendradarbiauti klimato kaitos srityje, kad prisitaikytų prie neigiamų klimato kaitos padarinių, mažintų šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekį, o savo ekonomiką orientuotų į tvarų augimą, grindžiamą anglies dioksido kiekio mažinimu. Šiuo tikslu Šalys tirs anglies dioksido rinkos mechanizmų naudojimo galimybes.

4.   Šalys susitaria bendradarbiauti, siekdamos stiprinti veiksmingą prekybos ir aplinkos politikos sąveiką ir aplinkos aspektus įtraukti į visus bendradarbiavimo sektorius.

5.   Šalys stengiasi tęsti ir stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą pagal regionines aplinkos apsaugos programas, ypač kiek jis susijęs su:

a)	sąmoningumo aplinkos klausimais propagavimu ir skatinimu aktyviau dalyvauti vietos lygiu, įskaitant čiabuvių ir vietos bendruomenių dalyvavimą įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi iniciatyvas;

b)	kova su klimato kaita, ypač su jos padariniais aplinkai ir gamtos ištekliams;

c)	dalyvavimo daugiašaliuose aplinkos susitarimuose, įskaitant biologinę įvairovę bei biologinę saugą ir cheminius pavojus, ir jų įgyvendinimo gebėjimų stiprinimu;

d)	aplinką tausojančių technologijų, produktų ir paslaugų propagavimu ir naudojimu, inter alia, taikant reglamentavimo ir ekologijos požiūriu pagrįstas priemones;

e)	geresniu miškų tvarkymu, inter alia, kovojant su savavališku miško kirtimu bei susijusia prekyba ir skatinant tvarią miškotvarką;

f)	neteisėto kietų ir pavojingų atliekų ir produktų iš gyvų pakitusių organizmų vežimo į kitas valstybes prevencija;

g)	aplinkos oro kokybės, aplinkai nekenksmingo atliekų tvarkymo, tvaraus integruoto vandens išteklių ir cheminių medžiagų valdymo gerinimu ir tvaraus vartojimo bei tvarios gamybos skatinimu;

h)	dirvožemio apsauga bei išsaugojimu ir tvaria žemėtvarka;

i)	veiksmingu nacionalinių parkų tvarkymu ir biologinės įvairovės teritorijų bei pažeidžiamų ekosistemų nustatymu ir išsaugojimu, tinkamai atsižvelgiant į tose teritorijose arba netoli jų gyvenančias vietos bendruomenes ir čiabuvius.

6.   Šalys skatina abipuses galimybes naudotis jų šios srities programomis, laikantis specialiųjų tokių programų sąlygų:

a)	vandens išteklių stebėjimo tinklo sukūrimas ir jo modernizavimas,

b)	vandens nudruskinimo ir pakartotinio naudojimo technologijų įdiegimas,

c)	ekologinio turizmo plėtojimas.

48 straipsnis

Žemės ūkis, gyvulininkystė, žuvininkystė ir kaimo plėtra

Šalys susitaria skatinti dialogą žemės ūkio, gyvulininkystės, žuvininkystės ir kaimo plėtros srityse. Jos keisis informacija ir plėtos santykius, susijusius su:

a)	žemės ūkio politika ir bendra tarptautine maisto ir žemės ūkio perspektyva;

b)	galimybėmis lengvinti prekybą augalais, gyvūnais, gyvuliais ir jų produktais siekiant kaimo vietovėse toliau plėtoti lengvąją pramonę;

c)	gyvūnų ir gyvulių gerove;

d)	kaimo plėtros politika;

e)	vietos subjektų ir ūkio subjektų keitimusi informacija ir bendradarbiavimo tinklais visų pirma tokiose srityse kaip moksliniai tyrimai ir technologijų perdavimas;

f)	augalų, gyvūnų ir gyvulių sveikatos ir kokybės politika, visų pirma su saugomomis geografinėmis nuorodomis;

g)	bendradarbiavimu dėl tarptautinėms žemės ūkio organizacijoms pateiktų pasiūlymų ir iniciatyvų;

h)	tvaraus ir ekologiško žemės ūkio vystymu, įskaitant augalininkystę, biokurą ir biotechnologijų perdavimą;

i)	augalų įvairovės apsauga, sėklininkystės technologijomis, žemės ūkio biotechnologijomis;

j)	žemės ūkio ir gyvulininkystės duomenų bazių ir informacinių tinklų kūrimu;

k)	žemės ūkio ir veterinarijos sektoriaus mokymais.

49 straipsnis

Sveikata

1.   Šalys susitaria bendradarbiauti sveikatos sektoriuje tokiose srityse kaip sveikatos sistemos reforma, pagrindinės užkrečiamos ligos ir kitos grėsmės sveikatai, neužkrečiamos ligos ir tarptautiniai sveikatos susitarimai, siekdamos pagerinti sveikatingumo sąlygas ir visuomenės sveikatą.

2.   Bendradarbiaujama daugiausia šiais būdais:

a)	įgyvendinant išsamias programas, kuriomis siekiama sisteminės sveikatos sektoriaus reformos, įskaitant sveikatos sistemos, sveikatos paslaugų bei sveikatingumo sąlygų ir informacijos apie sveikatą gerinimą;

b)	taikant bendras epidemiologijos priemones, įskaitant bendradarbiavimą išankstinės grėsmių sveikatai, pavyzdžiui, paukščių ir pandeminio gripo ir kitų pagrindinių užkrečiamų ligų, prevencijos srityje;

c)	vykdant neužkrečiamų ligų prevenciją ir kontrolę keičiantis informacija ir geriausia patirtimi, skatinant sveiką gyvenseną, sprendžiant su svarbiausiais sveikatos veiksniais, pavyzdžiui, mityba, narkomanija, alkoholizmu ir priklausomybe nuo tabako, susijusius klausimus;

d)	skatinant įgyvendinti tarptautinius sveikatos susitarimus, pavyzdžiui, Tabako kontrolės pagrindų konvenciją ir Tarptautines sveikatos taisykles.

50 straipsnis

Užimtumas ir socialiniai reikalai

1.   Šalys susitaria tvirčiau bendradarbiauti užimtumo ir socialinių reikalų srityje, įskaitant bendradarbiavimą regioninės ir socialinės sanglaudos, sveikatos ir darbo saugos, lyčių lygybės ir deramo darbo srityse, siekdamos stiprinti socialinį globalizacijos aspektą.

2.   Šalys dar kartą patvirtina būtinybę remti visiems naudingą globalizacijos procesą ir kaip esminę tvaraus vystymosi ir skurdo mažinimo prielaidą skatinti visišką bei našų užimtumą ir deramą darbą, kaip patvirtinta 2005 m. spalio 24 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 60/1 (Pasaulio aukščiausio lygio susitikimo rezultatai) ir 2006 m. liepos mėn. JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos aukšto lygio susitikime priimtoje ministrų deklaracijoje (JT Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba E/2006/L.8, 2006 m. liepos 5 d.). Šalys atsižvelgia į savo ekonominės ir socialinės padėties ypatumus ir skirtumus.

3.   Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus besąlygiškai laikytis tarptautiniu mastu pripažintų pagrindinių darbo ir socialinių standartų, nustatytų visų pirma 1998 m. TDO pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracijoje ir 2008 m. TDO deklaracijoje dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos, ir juos veiksmingai įgyvendinti. Pagal šį susitarimą imdamosi bet kokių priemonių Šalys turėtų atsižvelgti į įgyvendintus daugiašalius socialinių reikalų ir darbo susitarimus. Šalys susitaria bendradarbiauti ir prireikus teikti techninę pagalbą, siekdamos ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti visas 1998 m. TDO deklaracijoje minimas TDO konvencijas ir kitas atitinkamas konvencijas.

4.   Bendradarbiavimo formos gali apimti, inter alia, Šalių sutartas konkrečias programas ir projektus, taip pat dialogą, bendradarbiavimą ir iniciatyvas abiem Šalims svarbiomis temomis dvišaliu arba daugiašaliu lygmeniu, pavyzdžiui, TDO.

51 straipsnis

Statistika

1.   Šalys susitaria skatinti statistinių metodų ir praktikos, įskaitant statistinių duomenų rinkimą ir sklaidą, derinimą, kad jos abiem Šalims priimtinu pagrindu galėtų naudotis prekybos prekėmis ir paslaugomis statistika ir apskritai visų šiuo susitarimu reglamentuojamų sričių, kurių duomenis galima rinkti, apdoroti, analizuoti ir skleisti, statistika.

2.   Šalys susitaria skatinti kompetentingų institucijų tiesioginių ryšių užmezgimą siekdamos stiprinti draugišką bendradarbiavimą statistikos srityje, statistikos tarnybų gebėjimus modernizuojant ir tobulinant statistikos sistemos kokybę ir gerinant žmogiškuosius išteklius, rengiant atitinkamų sričių mokymus ir remiant nacionalinės statistikos sistemos, įskaitant būtiną infrastruktūrą, kūrimą pagal nusistovėjusią tarptautinę praktiką.

3.   Bendradarbiavimas apima abiem Šalims svarbius sektorius, didžiausią dėmesį teikiant šioms sritims:

I.

Ekonominė statistika a) nacionalinės sąskaitos; b) įmonių statistika ir registracija; c) žemės ūkis / žemdirbystė, gyvulininkystė, kaimo plėtra; d) aplinka ir iškasenų ištekliai; e) pramonė; f) užsienio prekyba prekėmis ir paslaugomis; g) didmeninės ir mažmeninės prekybos statistika; h) duomenų taisymo politika; i) aprūpinimas maistu; j) mokėjimų balansas.

II.	Socialinė statistika a) lyčių statistika; b) migracijos statistika; c) namų ūkių tyrimas.

III.

Informacinės technologijos a) keitimasis patirtimi, susijusia su elektronine technologija ir informacijos saugumo, apsaugos, kaupimo ir privatumo užtikrinimo metodologija, ir šios patirties įgyvendinimas; b) keitimasis patirtimi, susijusia su patogioje naudotis interneto svetainėje patalpintos elektroninės vartotojų duomenų bazės kūrimu ir šios srities mokymais; c) parama Mongolijos nacionalinės statistikos tarnybos informacinių technologijų specialistams kuriant informacijos duomenų bazę; d) bendradarbiavimas, susijęs su vartotojų informavimu apie informacijos duomenų bazę.

52 straipsnis

Pilietinė visuomenė

1.   Šalys pripažįsta organizuotos pilietinės visuomenės, visų pirma akademinės visuomenės, vaidmenį ir galimą indėlį plėtojant dialogą ir bendradarbiavimą pagal šį susitarimą ir susitaria skatinti veiksmingą dialogą su organizuota pilietine visuomene ir jos veiksmingą dalyvavimą.

2.   Vadovaudamasi konkrečios Šalies teisės bei administracinėmis nuostatomis, organizuota pilietinė visuomenė gali:

a)	laikydamasi demokratijos principų dalyvauti formuojant politiką šalies lygiu;

b)	gauti informacijos apie konsultacijas dėl vystymosi ir bendradarbiavimo strategijų ir sektorinės politikos, ypač su jos veikla susijusiose srityse, įskaitant visus vystymosi proceso etapus, ir tokiose konsultacijose dalyvauti;

c)	gauti finansinius išteklius, jei tai leidžia konkrečios Šalies vidaus taisyklės, o ypač svarbiose srityse – gauti paramą gebėjimams stiprinti;

d)	dalyvauti įgyvendinant bendradarbiavimo programas su jos veikla susijusiose srityse.

53 straipsnis

Bendradarbiavimas valstybės ir viešosios administracijos modernizavimo srityje

Šalys susitaria bendradarbiauti siekdamos modernizuoti viešąją administraciją. Bendradarbiaujant šioje srityje daugiausia dėmesio skiriama:

a)	organizacinio veiksmingumo gerinimui;

b)	institucijų veiksmingumo teikiant paslaugas didinimui;

c)	viešųjų išteklių valdymo skaidrumui ir atskaitomybei užtikrinti;

d)	teisės ir institucinės sistemos tobulinimui;

e)	politikos formavimo ir įgyvendinimo gebėjimų (viešųjų paslaugų teikimas, biudžeto formavimas ir vykdymas, antikorupcija) stiprinimui;

f)	teismų sistemos stiprinimui; ir

g)	saugumo sistemos reformavimui.

54 straipsnis

Bendradarbiavimas nelaimių rizikos valdymo (NRV) srityje

1.   Šalys susitaria intensyviau bendradarbiauti NRV srityje, nuolat kurdamos ir įgyvendindamos priemones, kuriomis mažinama rizika vietos bendruomenėms ir visuose visuomenės lygmenyse valdomi gaivalinių nelaimių padariniai. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama prevenciniams veiksmams ir iniciatyviam požiūriui sprendžiant pavojaus ir rizikos problemas, siekiant mažinti su gaivalinėmis nelaimėmis susijusią riziką ar pažeidžiamumą.

2.   Bendradarbiaujant šioje srityje daugiausia dėmesio skiriama šiems programos elementams:

a)	gaivalinių nelaimių rizikos mažinimas arba prevencija ir padarinių švelninimas;

b)	žinių valdymas, inovacijos, moksliniai tyrimai ir švietimas siekiant visais lygiais sukurti saugumo ir atsparumo kultūrą;

c)	pasirengimas nelaimėms;

d)	nelaimių valdymų politikos formavimas, institucinių gebėjimų stiprinimas ir sutarimo siekimas;

e)	reagavimas į nelaimes;

f)	nelaimių rizikos vertinimas ir stebėjimas.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMO PRIEMONĖS

55 straipsnis

Bendradarbiavimo ištekliai ir finansinių interesų apsauga

1.   Siekdamos įgyvendinti šiame susitarime nustatytus bendradarbiavimo tikslus ir atsižvelgdamos į savo turimus išteklius ir teisės aktus, Šalys susitaria skirti tinkamus išteklius, įskaitant finansinius išteklius.

2.   Šalys susitaria skatinti plėtoti ir įgyvendinti abipusę techninę ir administracinę pagalbą, kuria siekiama veiksmingai užtikrinti jų finansinius interesus vystymosi pagalbos srityje ir vykdant kitą finansuojamą bendradarbiavimo veiklą. Šalys nedelsdamos reaguoja į kitos Šalies teismų ir (arba) tyrimo įstaigų, siekiančių geriau kovoti su sukčiavimu ir pažeidimais, prašymus suteikti abipusę administracinę pagalbą.

3.   Šalys skatina Europos investicijų banką tęsti savo veiklą Mongolijoje, laikantis savo procedūrų ir finansavimo kriterijų.

4.   Finansinę pagalbą šalys įgyvendina laikydamosi patikimo finansų valdymo principų ir bendradarbiauja užtikrinant Europos Sąjungos ir Mongolijos finansinių interesų apsaugą. Šalys imasi veiksmingų sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos nelegalios veiklos prevencijos ir kovos su ja priemonių, inter alia, šio susitarimo reglamentuojamose srityse teikdamos abipusę administracinę ir teisinę pagalbą. Bet kuriame kitame būsimame Šalių susitarime arba finansavimo priemonėje Šalys numato specialią finansinio bendradarbiavimo nuostatą, kuria reglamentuojami patikrinimai vietoje, patikros, kontrolė ir kovos su sukčiavimu priemonės, įskaitant ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) taikomas priemones.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖ STRUKTŪRA

56 straipsnis

Jungtinis komitetas

1.   Pagal šį susitarimą Šalys susitaria įsteigti jungtinį komitetą, sudarytą iš abiejų Šalių atitinkamo aukšto lygio atstovų. Šio komiteto uždaviniai:

a)	užtikrinti tinkamą šio susitarimo veikimą ir įgyvendinimą;

b)	nustatyti prioritetus atsižvelgiant į šio susitarimo tikslus;

c)	teikti rekomendacijas šio susitarimo tikslams pasiekti.

2.   Siekiant šio susitarimo tikslų, jungtinis komitetas ir 28 straipsniu įsteigtas pakomitetis turi įgaliojimus susitarime numatytais atvejais priimti sprendimus. Sprendimai priimami Šalių sutarimu, užbaigus atitinkamas vidaus procedūras, skirtas abiejų Šalių pozicijai nustatyti. Sprendimai Šalims privalomi, jos imasi būtinų jų įgyvendinimo priemonių.

3.   Eilinius posėdžius jungtinis komitetas rengia kiekvienais metais pakaitomis Ulan Batore ir Briuselyje abipusiu sutarimu nustatytu metu. Šalių sutarimu taip pat gali būti šaukiami neeiliniai jungtinio komiteto posėdžiai. Jungtiniam komitetui pakaitomis pirmininkauja kiekviena Šalis. Jungtinio komiteto posėdžių darbotvarkė nustatoma Šalių sutarimu.

4.   Jungtinis komitetas gali steigti specializuotas darbo grupes, kurios jam padėtų vykdyti uždavinius. Kiekviename jungtinio komiteto posėdyje šios darbo grupės jam pateikia išsamias savo veiklos ataskaitas.

5.   Šalys susitaria, kad jungtinio komiteto uždavinys taip pat yra užtikrinti, kad visi Šalių sudaryti arba būsimi sektoriniai susitarimai ar protokolai būtų tinkamai taikomi.

6.   Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

57 straipsnis

Būsimų pakeitimų sąlyga

1.   Siekdamos tvirčiau bendradarbiauti Šalys abipusiu sutarimu gali išplėsti šį susitarimą, taip pat jį papildyti konkrečių sektorių ir veiklos susitarimais arba protokolais.

2.   Įgyvendindama šį susitarimą bet kuri Šalis gali teikti pasiūlymus dėl bendradarbiavimo srities išplėtimo, atsižvelgdama į taikant šį susitarimą įgytą patirtį.

58 straipsnis

Kiti susitarimai

Nepažeidžiant atitinkamų Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų, nei šis susitarimas, nei pagal jį vykdomos priemonės neturi poveikio valstybių narių teisėms pradėti dvišalį bendradarbiavimą su Mongolija ar prireikus su Mongolija sudaryti naujus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus.

Šis susitarimas neturi poveikio trečiųjų asmenų atžvilgiu Šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymui ar įgyvendinimui.

59 straipsnis

Įsipareigojimų vykdymas

1.   Kiekviena Šalis gali kreiptis į jungtinį komitetą, kad šis išspręstų ginčą dėl šio susitarimo taikymo ar aiškinimo.

2.   Jei kuri nors Šalis mano, kad kita Šalis nevykdo tam tikrų šiuo susitarimu numatytų savo įsipareigojimų, ji gali imtis tinkamų priemonių.

3.   Išskyrus ypatingos skubos atvejus, prieš imdamasi priemonių ji pateikia jungtiniam komitetui visą reikalingą informaciją, būtiną padėčiai išsamiai išnagrinėti, kad būtų rastas abiem Šalims priimtinas sprendimas.

4.   Pasirenkant priemones, pirmenybė turi būti teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai trikdo šio susitarimo veikimą. Apie šias priemones nedelsiant pranešama kitai Šaliai ir dėl jų konsultuojamasi jungtiniame komitete, jei kita Šalis to prašo.

5.   Šalys susitaria, kad siekiant šį susitarimą tinkamai aiškinti ir praktiškai taikyti, 3 dalyje minimas terminas „ypatingos skubos atvejai“ reiškia vienos iš Šalių padarytą esminį susitarimo pažeidimą. Esminiu susitarimo pažeidimu laikoma:

i)	bendrosiomis tarptautinės teisės taisyklėmis nesankcionuotas atsisakymas vykdyti susitarimą arba

ii)	esminės susitarimo normos, t. y. 1 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio, pažeidimas.

60 straipsnis

Palengvinimas

Siekdamos palengvinti bendradarbiavimą pagal šį susitarimą, abi Šalys susitaria pagal savo vidaus taisykles ir teisės aktus įgyvendinant bendradarbiavimą dalyvaujantiems pareigūnams ir ekspertams sudaryti sąlygas, būtinas jų funkcijoms vykdyti.

61 straipsnis

Teritorinis taikymas

Susitarimas taikomas teritorijoje, kurioje galioja Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, tose sutartyse nustatytomis sąlygomis ir Mongolijos teritorijoje.

62 straipsnis

Šalių sąvokos apibrėžtis

Šiame susitarime „Šalys“ – Sąjunga ar jos valstybės narės arba Sąjunga ir jos valstybės narės, atsižvelgiant į atitinkamą jų kompetenciją, ir Mongolija.

63 straipsnis

Įsigaliojimas ir trukmė

1.   Šis susitarimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną po to, kai paskutinė Šalis praneša kitai Šaliai, kad šiuo tikslu būtinos teisinės procedūros yra baigtos.

2.   Šis susitarimas galioja penkerius metus. Jis automatiškai pratęsiamas kitam vienerių metų laikotarpiui, jei Šalys ne vėliau nei likus šešiems mėnesiams iki kito vienerių metų laikotarpio pabaigos viena kitai raštu nepraneša apie savo ketinimą nepratęsti šio susitarimo.

3.   Bet kuris šio susitarimo iš dalies pakeitiamas atliekamas Šalių susitarimu. Bet kurie pakeitimai įsigalioja tik po to, kai paskutinė Šalis kitai Šaliai praneša, kad atlikti visi būtini formalumai.

4.   Jei viena Šalis žaliavų eksportui numato griežtesnę prekybos tvarką nei galiojo susitarimo parafavimo metu, pavyzdžiui, nustato naujus draudimus, apribojimus, muitus ar kitokias rinkliavas, kurios neatitinka 1994 m. GATT VIII, XI, XX arba XXI straipsnių nuostatose numatytų reikalavimų, arba joms netaikoma PPO išimtis ar pagal 56 straipsnį nepritarė jungtinis komitetas arba Prekybos ir investicijų pakomitetis, kita Šalis pagal 59 straipsnio 3 ir 4 dalis gali imtis tinkamų priemonių.

5.   Šį susitarimą viena Šalis gali nutraukti kitai Šaliai pateikdama raštišką denonsavimo pranešimą. Susitarimo nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai kita Šalis gauna pranešimą.

64 straipsnis

Pranešimai

Pranešimai pagal 63 straipsnį teikiami atitinkamai Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui ir Mongolijos užsienio reikalų ministerijai.

65 straipsnis

Autentiškas tekstas

Šis susitarimas parengtas anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir mongolų kalbomis. Visi tekstai yra vienodai autentiški.

---