26.9.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 265/18

---

EB IR TURKIJOS MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 1/2006

2006 m. rugsėjo 26 d.

nustatantis išsamias EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 taikymo taisykles

(2006/646/EB)

MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMO KOMITETAS,

atsižvelgdamas į 1963 m. rugsėjo 12 d. susitarimą, įsteigiantį Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociaciją,

atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 22 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimą Nr. 1/95 dėl baigiamojo muitų sąjungos etapo įgyvendinimo (1), ypač į jo 3 straipsnio 6 dalį, 13 straipsnio 3 dalį ir 28 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Muitinių bendradarbiavimo komitetas turi nustatyti Sprendimo Nr. 1/95 3, 13 ir 28 straipsniuose minimų muitų sąjungos nuostatų įgyvendinimui būtinas priemones. Šiuo tikslu komitetas patvirtino 2001 m. kovo 28 d. Sprendimą Nr. 1/2001, iš dalies keičiantį Sprendimą Nr. 1/96, nustatantį išsamias EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 (2) taikymo taisykles.

(2)

Sprendimo Nr. 1/2001 nuostatas reikėtų suderinti su paskutiniais 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (3), pakeitimais, ypač atsižvelgiant į galimą atsisakymą apskaičiuoti muitų, kuriais iš dalies neapmokestinama taikant laikino išvežimo perdirbti procedūrą, sumą pagal pridėtinės vertės metodą. Taip pat reikėtų leisti valstybių narių muitinėms išduoti patvirtintiems eksportuotojams bendruosius Bendrijos leidimus ir numatyti A.TR judėjimo sertifikatų, rengiamų pagal šiuos leidimus, pripažinimą Turkijoje.

(3)	Be to, dėl Europos Sąjungos plėtros į sprendimą reikėtų įtraukti įvairių patvirtinimų naujomis oficialiomis Bendrijos kalbomis tekstą.

(4)

1999 m. gegužės 28 d. EB ir Turkijos muitinių bendradarbiavimo komiteto sprendimu Nr. 1/1999, nustatančiu procedūras, skirtas palengvinti judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimą ir sąskaitų faktūrų deklaracijų surašymą pagal nuostatas, reguliuojančias preferencinę prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių, Turkijos ir tam tikrų Europos šalių (4), siekiama palengvinti Bendrijai arba Turkijai tokių preferencinės kilmės įrodymų išdavimą pagal preferencinės prekybos susitarimus, kuriuos Bendrija arba Turkija sudarė su tam tikromis šalimis ir kuriais tarp susitarimo šalių numatoma vienodomis kilmės taisyklėmis pagrįsta kilmės kumuliacijos sistema bei draudimas grąžinti aptariamoms prekėms taikomus muitus arba nuo jų atleisti. Sprendime numatoma, kad Bendrijos ir Turkijos eksportuotojai naudoja tiekėjų deklaracijas, kuriose pagal šias taisykles nurodomas prekių, gautų iš tiekėjų kitoje muitų sąjungos dalyje, Bendrijos arba Turkijos kilmės statusas ir nustatomi susiję administracinio bendradarbiavimo būdai.

(5)

2000 m. liepos 25 d. EB ir Turkijos muitinių bendradarbiavimo komiteto sprendimu Nr. 1/2000 dėl judėjimo sertifikatų EUR.1 arba sąskaitų faktūrų deklaracijų, kurias išdavė tam tikros preferencinės prekybos sutartį su Bendrija arba Turkija pasirašiusios šalys, pripažinimo Bendrijos arba Turkijos kilmės įrodymu (5), siekiama užtikrinti, kad muitų sąjungos nuostatose minimoms prekėms būtų galima pritaikyti Sprendimo Nr. 1/95 laisvos apyvartos nuostatas taip pat ir tais atvejais, kai šios prekės importuojamos į vieną muitų sąjungos dalį kartu su kilmės įrodymu, kurį išdavė šalis, su kuria Bendrija ir Turkija sudarė preferencinės prekybos susitarimus, tarp susitarimo šalių numatančius vienodomis kilmės taisyklėmis pagrįstą kilmės kumuliacijos sistemą ir draudimą grąžinti aptariamoms prekėms taikomus importo muitus arba nuo jų atleisti.

(6)

Sprendimai Nr. 1/1999 ir Nr. 1/2000 buvo priimti siekiant palengvinti bendrą muitų sąjungos ir preferencinės prekybos susitarimų tarp Bendrijos arba Turkijos ir tam tikrų šalių taikymą. Suderinus juos su acquis communautaire, būtų tikslinga įtraukti į šį sprendimą Sprendimų Nr. 1/1999 ir Nr. 1/2000 nuostatas ir panaikinti pastaruosius du sprendimus.

(7)

Į visos Europos kilmės kumuliacijos sistemą įtraukus kitas šalis, kurios yra Europos ir Viduržemio jūros partnerystės, įsteigtos remiantis 1995 m. lapkričio 27 ir 28 d. Europos ir Viduržemio jūros šalių konferencijoje priimta Barselonos deklaracija, šalys, turėtų būti įtraukta privaloma nuoroda į EUR–MED prekių kilmės dokumentus.

(8)	Siekiant palengvinti išsamių Sprendimo Nr. 1/95 taikymo taisyklių įgyvendinimą, tikslinga Sprendimą Nr. 1/2001 pakeisti nauju sprendimu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Šiuo sprendimu nustatomos EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 (toliau – pagrindinis sprendimas) įgyvendinimo nuostatos.

2 straipsnis

Šiame sprendime:

1)	„trečioji šalis“ reiškia EB ir Turkijos muitų sąjungos muitų teritorijai nepriklausančią šalį arba teritoriją;

2)	„muitų sąjungos dalis“ reiškia, viena vertus, Bendrijos muitų teritoriją ir, kita vertus, Turkijos muitų teritoriją;

3)	„valstybė“ reiškia Bendrijos valstybę narę arba Turkiją;

4)	„Bendrijos muitinės kodeksas“ reiškia Bendrijos muitinės kodeksą, nustatytą Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 (6);

5)	„Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos“ reiškia 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

MUITŲ NUOSTATOS, TAIKOMOS PREKYBAI PREKĖMIS TARP DVIEJŲ MUITŲ SĄJUNGOS DALIŲ

1   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

3 straipsnis

Nepažeidžiant pagrindiniame sprendime nustatytų laisvos apyvartos nuostatų, prekybai prekėmis tarp dviejų muitų sąjungos dalių pagal šiame sprendime nustatytas sąlygas taikomas Bendrijos muitinės kodeksas ir jo įgyvendinimo nuostatos, kurios yra taikomos Bendrijos muitų teritorijoje, ir Turkijos muitinės kodeksas bei jo įgyvendinimo nuostatos, kurios yra taikomos Turkijos muitų teritorijoje.

4 straipsnis

1.   Siekiant įgyvendinti pagrindinio sprendimo 3 straipsnio 4 dalį, importo formalumai eksportuojančioje valstybėje laikomi įvykdytais, jei yra patvirtinamas aptariamų prekių laisvai apyvartai būtinas dokumentas.

2.   Patvirtinus 1 dalyje minimą dokumentą, susidaro importo skola muitinei. Be to, pritaikomos pagrindinio sprendimo 12 straipsnyje aprašytos prekybos politikos priemonės, kurios taip pat gali būti taikomos ir prekėms.

3.   2 dalyje nurodyta muitinės skola susidaro tuo momentu, kai muitinės priima aptariamų prekių eksporto deklaraciją.

4.   Skolininku laikomas deklarantas. Netiesioginio atstovavimo atveju asmuo, kurio vardu yra pateikiama muitinės deklaracija, taip pat laikomas skolininku.

5.   Šiai muitinės skolai atitinkanti muitų suma nustatoma pagal tas pačias sąlygas, kurios yra taikomos muitinės skolai, susidarančiai tą pačią dieną priėmus deklaraciją aptariamų prekių pateikimui į laisvą apyvartą, taip užbaigiant laikino įvežimo perdirbti procedūrą.

2   SKYRIUS

Administracinio bendradarbiavimo dėl prekių judėjimo nuostatos

5 straipsnis

Nepažeidžiant 11 ir 17 straipsnių, įrodymai, kad pagrindinio sprendimo laisvos apyvartos nuostatų įgyvendinimui būtinos sąlygos buvo įvykdytos, pateikiami dokumentuose, kuriuos eksportuotojo prašymu išduoda Turkijos arba valstybės narės muitinės.

6 straipsnis

1.   5 straipsnyje minimas dokumentinis įrodymas yra A.TR. judėjimo sertifikatas. Šio sertifikato pavyzdys pateikiamas 1 priede.

2.   A.TR. judėjimo sertifikatas gali būti naudojamas tiktai tais atvejais, kai prekės yra gabenamos tiesiogiai tarp dviejų muitų sąjungos dalių. Tačiau vienos siuntos prekės gali būti gabenamos per trečiąsias šalis, kuriose, reikalui esant, būtų perkraunamos arba laikinai sandėliuojamos, su sąlyga, jog jos bus prižiūrimos tranzito arba sandėliavimo šalies muitinės ir joms nebus pritaikytos jokios operacijos, išskyrus iškrovimą, perkrovimą arba bet kokią operaciją, kuria siekiama išsaugoti jų tinkamą būklę.

Prekės tarp dviejų muitų sąjungos dalių gali būti gabenamos trečiųjų šalių teritoriją kertančiu vamzdynu.

3.   Įrodymai, kad 2 dalyje nustatytos sąlygos buvo įvykdytos, importuojančios valstybės muitinei pateikiami šiuose dokumentuose:

a)	bendrajame transporto dokumente, kuris apima prekių gabenimą trečiosios šalies teritorija arba

b)

trečiosios šalies muitinės išduotame sertifikate, kuriame: i) pateikiamas tikslus produktų aprašymas; ii) nurodomos produktų iškrovimo ir perkrovimo datos ir prireikus laivų arba kitų naudojamų transporto priemonių pavadinimai, ir iii) patvirtinamos sąlygos, kuriomis produktai buvo laikomi trečiojoje šalyje, arba

c)	jei šių nėra, kiti patvirtinantys dokumentai.

7 straipsnis

1.   Eksportuojančios valstybės muitinė patvirtina A.TR. judėjimo sertifikatą, kai prekės, kurioms yra išduotas šis sertifikatas, yra eksportuojamos. Sertifikatas pateikiamas eksportuotojui, kai tik įvykdomas arba yra užtikrinamas faktinis eksportas.

2.   A.TR. judėjimo sertifikatas gali būti patvirtintas tiktai tuo atveju, kai jis gali būti panaudotas kaip dokumentinis įrodymas, būtinas pagrindinio sprendimo laisvos apyvartos nuostatoms įgyvendinti.

3.   Eksportuotojas, pateikęs prašymą išduoti A.TR. judėjimo sertifikatą, yra pasirengęs bet kuriuo metu A.TR judėjimo sertifikatą išduodančios eksportuojančios valstybės muitinės prašymu pateikti visus atitinkamus dokumentus, įrodančius aptariamų prekių kilmės statusą, taip pat kitų pagrindinio sprendimo ir šio sprendimo reikalavimų įvykdymą.

4.   Sertifikatą išduodanti muitinė imasi visų priemonių, kurių reikia prekių kilmės statusui ir kitų pagrindinio sprendimo bei šio sprendimo reikalavimų įvykdymui patikrinti. Ji turi teisę reikalauti bet kurių įrodymų ir atlikti bet kurį eksportuotojo sąskaitų patikrinimą ar bet kurį kitą, jos manymu būtiną, patikrinimą. Sertifikatą išduodanti muitinė taip pat užtikrina, kad sertifikatai būtų tinkamai užpildyti. Visų pirma jie tikrina, ar produktų aprašymui skirta vieta užpildyta taip, kad neliktų vietos apgaulingiems papildomiems įrašams.

8 straipsnis

1.   A.TR. judėjimo sertifikatas importuojančios valstybės muitinei pateikiamas per keturis mėnesius nuo šio eksportuojančios valstybės muitinės sertifikato išdavimo datos.

2.   Po 1 dalyje minėtos galutinės pateikimo datos importuojančios valstybės muitinei pateikti A.TR. judėjimo sertifikatai gali būti priimti, jei šie dokumentai nebuvo pateikti iki nustatytos galutinės datos dėl išskirtinių aplinkybių.

3.   Kitais atvejais, kai pavėluojama pateikti sertifikatą, importuojančios valstybės muitinė priima A.TR. judėjimo sertifikatus, jei prekės buvo pateiktos prieš minėtą galutinę datą.

9 straipsnis

1.   A.TR. judėjimo sertifikatai surašomi viena iš oficialiųjų Bendrijos kalbų arba turkų kalba, laikantis eksportuojančios valstybės nacionalinės teisės. Jei sertifikatai surašomi turkų kalba, jie taip pat parengiami viena iš oficialiųjų Bendrijos kalbų. Sertifikatai spausdinami arba užpildomi ranka, pastaruoju atveju įrašai turi būti padaryti rašalu ir spausdintinėmis raidėmis.

2.   Kiekvieno blanko matmenys yra 210 x 297 mm. Naudojamas popierius turi būti baltos spalvos, skirtas rašyti, be mechaninių priemaišų ir sveriantis ne mažiau kaip 25 g/m2. Jis turi būti iš abiejų pusių padengtas žalia spalva atspausdintu apsauginiu tinkleliu, kad būtų įmanoma pastebėti bet kokį mechaniniu arba cheminiu būdu padarytą klastojimą.

Valstybės narės ir Turkija gali pasinaudoti teise spausdinti blankus savarankiškai arba užsakyti, kad juos atspausdintų patvirtinti spaustuvininkai. Pastaruoju atveju kiekviename blanke pateikiama nuoroda į tokį patvirtinimą. Ant kiekvieno blanko nurodomas spaustuvininko pavadinimas ir adresas arba žyma, pagal kurią būtų galima identifikuoti spaustuvininką. Be to, ant blanko nurodomas serijos numeris, pagal kurį jį būtų galima identifikuoti.

3.   A.TR. judėjimo sertifikatai užpildomi pagal II priede pateiktas aiškinamąsias pastabas ir visas papildomas muitų sąjungoje nustatytas taisykles.

10 straipsnis

1.   A.TR. judėjimo sertifikatas pateikiamas importuojančios valstybės muitinei pagal tos valstybės nustatytą tvarką. Muitinė gali reikalauti pateikti sertifikato vertimą. Ji taip pat gali reikalauti prie importo deklaracijos pridėti importuotojo pareiškimą, kad prekės atitinka laisvai apyvartai taikomas sąlygas.

2.   Nedideli įrašų A.TR judėjimo sertifikatuose ir muitinei pateiktame dokumente, kad būtų sutvarkyti importuojamoms prekėms nustatyti formalumai, neatitikimai neturi ipso facto padaryti šiuos sertifikatus niekiniais, jeigu tinkamai nustatoma, kad sertifikatai yra išduoti pateiktoms prekėms.

3.   A.TR judėjimo sertifikatai ne atmetami dėl akivaizdžių formalių klaidų, pavyzdžiui, spausdinimo klaidų, jei šios klaidos nesukelia abejonių dėl šiuose sertifikatuose pateikiamų įrašų tikslumo.

4.   A.TR judėjimo sertifikato vagystės, praradimo arba sunaikinimo atveju eksportuotojas gali kreiptis į šį sertifikatą išdavusią muitinę ir prašyti išduoti dublikatą, kuris būtų parengtas pagal muitinės turimus eksporto dokumentus. Išduotas A.TR. judėjimo sertifikato dublikatas turi būti patvirtintas 8 langelyje, kuriame be vieno iš toliau nurodytų žodžių pažymima sertifikato originalo išdavimo data ir serijos numeris:

11 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo 7 straipsnio, vadovaujantis šiomis nuostatomis gali būti panaudota supaprastinta A.TR judėjimo sertifikatų išdavimo procedūra.

2.   Eksportuojančios valstybės muitinė gali leisti bet kuriam eksportuotojui (toliau – patvirtintam eksportuotojui), kuris dažnai siunčia prekes, kurioms gali būti išduoti A.TR. judėjimo sertifikatai ir kuris teikia visas kompetentingas institucijas tenkinančias garantijas, kurios yra būtinos prekių statusui patvirtinti, eksporto metu neteikti eksportuojančios valstybės muitinės įstaigai prekių arba prašymo išduoti A.TR. judėjimo sertifikatą šioms prekėms, jei siekiama gauti A.TR. judėjimo sertifikatą pagal 7 straipsnyje nustatytas sąlygas.

3.   Muitinė atsisako išduoti 2 dalyje minėtą leidimą eksportuotojams, kurie neteikia visų, jos nuomone, būtinų garantijų. Kompetentinga institucija gali bet kuriuo metu atšaukti leidimą. Šios priemonės imamasi, kai patvirtintas eksportuotojas nebetenkina nustatytų sąlygų arba nebeteikia šių garantijų.

4.   Muitinės išduodamame leidime nurodoma:

a)	įstaiga, atsakinga už išankstinį sertifikatų patvirtinimą;

b)	būdas, kuriuo patvirtintas eksportuotojas turi įrodyti, kad šie sertifikatai buvo panaudoti;

c)	5 dalies b punkte minėtais atvejais nurodoma kompetentinga institucija, galinti atlikti paskesnę 16 straipsnyje nurodytą patikrą.

5.   Kompetentingos institucijos nuožiūra leidime nurodoma, kad muitinės patvirtinimui skirtas langelis turi būti:

a)	patvirtintas iš anksto eksportuojančios valstybės kompetentingos muitinės įstaigos antspaudu ir tos įstaigos pareigūno parašu arba parašo faksimile, arba

b)	patvirtintas specialiuoju patvirtinto eksportuotojo antspaudu, kurį patvirtino eksportuojančios valstybės muitinė ir kuris atitinka III priede pateiktą pavyzdį. Toks antspaudas gali būti išspausdintas ant blankų iš anksto.

6.   5 dalies a punkte minimais atvejais A.TR. judėjimo sertifikato 8 langelyje „Pastabos“ įrašomas vienas iš šių žodžių junginių:

7.   Užpildytas sertifikatas, kuriame įrašytas 6 dalyje nurodytas žodžių junginys ir kuris yra pasirašytas patvirtinto eksportuotojo, atitinka dokumentą, kuris paliudija, kad 5 straipsnyje išdėstytos sąlygos buvo įgyvendintos.

12 straipsnis

1.   Kurioje nors Bendrijos valstybėje narėje įsisteigęs eksportuotojas, kuris dažnai eksportuoja prekes iš kitos Bendrijos valstybės narės, gali gauti tokiam eksportui patvirtinto eksportuotojo statusą.

Šiuo tikslu jis pateikia atitinkamą prašymą kompetentingai valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs ir kurioje saugo įrašus su aptariamų prekių kilmės statuso ir kitų pagrindinio sprendimo ir šio sprendimo reikalavimų įvykdymo įrodymais, muitinei.

2.   Jei 1 dalyje minėtą instituciją tenkina, kad 11 straipsnyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos ir ji išduoda leidimą, ši institucija apie tai informuoja susijusių valstybių narių muitines.

3.   Jei patikros adresas A.TR. judėjimo sertifikato 14 langelyje iš anksto neatspausdinamas, eksportuotojas A.TR. judėjimo sertifikato 8 langelyje „Pastabos“ pateikia nuorodą į leidimą išdavusią valstybę narę, kuriai Turkijos muitinė turi siųsti savo prašymus dėl tolesnės patikros pagal 16 straipsnio nuostatas.

13 straipsnis

Kai prekės pateikiamos muitinės įstaigos priežiūrai vienoje muitų sąjungos dalyje, pradinį A.TR. judėjimo sertifikatą galima pakeisti vienu arba daugiau A.TR. judėjimo sertifikatų, pagal kuriuos visos arba kai kurios iš šių prekių būtų išsiųstos į kitą vietą muitų sąjungos muitų teritorijoje. Pakaitinį (-ius) A.TR. judėjimo sertifikatą (-us) išduoda muitinės įstaiga, kurios priežiūrai yra pateikti produktai.

14 straipsnis

1.   Bendrijos valstybių narių ir Turkijos muitinės per Europos Bendrijų Komisiją vienos kitoms pateikia jų muitinių įstaigose A.TR. judėjimo sertifikatų išdavimui naudojamų antspaudų pavyzdžius ir muitinių, atsakingų už šių sertifikatų patikrą, adresus.

2.   Siekiant užtikrinti tinkamą šio sprendimo taikymą, Bendrija ir Turkija per kompetentingas muitines padeda viena kitai tikrinti A.TR. judėjimo sertifikatų autentiškumą ir juose pateiktos informacijos tikslumą.

15 straipsnis

1.   Nepaisant 7 straipsnio 1 dalies nuostatų, A.TR. judėjimo sertifikatas gali būti išimtiniais atvejais išduodamas po prekių, kurioms jis skirtas, eksporto, jei:

a)	nebuvo išduotas eksporto metu dėl klaidų ar netyčinio aplaidumo arba esant ypatingoms aplinkybėms, arba

b)	muitinei buvo įrodyta, kad A.TR. judėjimo sertifikatas buvo išduotas, tačiau, importuojant prekes, nebuvo priimtas dėl techninių priežasčių.

2.   Siekdamas įgyvendinti 1 dalies nuostatas, eksportuotojas savo prašyme turi nurodyti produktų, kuriems yra prašoma išduoti A.TR. judėjimo sertifikatą, eksporto vietą ir datą bei išdėstyti šio prašymo priežastis.

3.   Muitinė išduoda A.TR. judėjimo sertifikatą atgaline data tiktai patikrinusi, ar eksportuotojo prašyme nurodyta informacija atitinka susijusios bylos duomenis.

4.   Atgaline data išduoti A.TR. judėjimo sertifikatai turi būti patvirtinti 8 langelyje vienu iš šių žodžių junginių:

16 straipsnis

1.   Paskesnės A.TR. judėjimo sertifikatų patikros atliekamos atsitiktine tvarka arba tuo atveju, kai importuojančios valstybės muitinė turi pagrįstų abejonių dėl sertifikatų autentiškumo, aptariamų prekių kilmės statuso arba kitų pagrindinio sprendimo arba šio sprendimo reikalavimų vykdymo.

2.   Siekdama įgyvendinti 1 dalies nuostatas, importuojančios valstybės muitinė grąžina A.TR. judėjimo sertifikatą ir sąskaitą faktūrą, jei ji buvo pateikta, arba šių dokumentų kopijas eksportuojančios valstybės muitinei, nurodydama, jei reikia, užklausos priežastis. Kartu su patikros užklausa pateikiami visi gauti dokumentai ir informacija, leidžianti manyti, kad A.TR. sertifikate pateikta informacija yra netiksli.

3.   Patikrą atlieka eksportuojančios valstybės muitinė. Ji turi teisę reikalauti bet kurių įrodymų ir atlikti bet kurį eksportuotojo sąskaitų patikrinimą arba bet kurį kitą, jos manymu būtiną, patikrinimą.

4.   Jei importuojančios valstybės muitinė, laukdama patikros rezultatų, nusprendžia sustabdyti režimo, kuris skirtas aptariamoms prekėms pagal pagrindiniame sprendime nustatytas laisvos apyvartos nuostatas, taikymą, importuotojui leidžiama išleisti prekes laikantis, institucijos nuomone, būtinų atsargumo priemonių.

5.   Užklausos prašanti muitinė kuo įmanoma greičiau informuojama apie šios patikros rezultatus. Šie rezultatai aiškiai nurodo, ar dokumentai yra autentiški, ar aptariamosios prekės gali būti laikomos esančiomis laisvoje apyvartoje muitų sąjungoje ir ar vykdomi kiti pagrindinio sprendimo ir šio sprendimo reikalavimai.

6.   Jeigu esant pagrįstoms abejonėms atsakymas nepateikiamas per dešimt mėnesių nuo užklausos prašymo pateikimo datos arba jeigu atsakyme nepateikiama pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti atitinkamo dokumento autentiškumą arba tikrąjį prekių statusą, užklausą pateikusi muitinė, išskyrus išskirtines aplinkybes, atsisako skirti atitinkamą režimą pagal pagrindinio sprendimo laisvos apyvartos nuostatas.

17 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo 5 straipsnio, pagrindiniame sprendime nustatytos laisvos apyvartos nuostatos taip pat taikomos į vieną muitų sąjungos dalį importuojamoms prekėms tuo atveju, jei šias prekes lydi dokumentas, įrodantis Turkijos arba Bendrijos kilmę, nustatytą šalyje, šalių grupėje arba teritorijoje pagal preferencinės prekybos susitarimus, kuriuos Bendrija ir Turkija sudarė su šia šalimi, šalių grupe arba teritorija ir kuriais tarp susitarimo šalių nustatoma vienodomis kilmės taisyklėmis pagrįsta kilmės kumuliacijos sistema bei draudimas grąžinti importo muitus arba nuo jų atleisti.

2.   1 dalyje minimiems įrodymams taikomi atitinkamų preferencinės prekybos sutarčių kilmės taisyklėse numatyti administracinio bendradarbiavimo susitarimai.

18 straipsnis

Kilus ginčams dėl 16 straipsnyje numatytų patikros procedūrų, kurių patikros užklaususi muitinė ir už šią patikrą atsakinga muitinė sureguliuoti negali, arba kai šios muitinės iškelia klausimą dėl šio sprendimo aiškinimo, ginčų sprendimas perduodamas Muitinių bendradarbiavimo komitetui.

Visais atvejais ginčai tarp importuotojo ir importuojančios valstybės muitinės nagrinėjami pagal minėtos valstybės teisės aktus.

19 straipsnis

Asmeniui, kuris pateikia arba dėl kurio kaltės yra pateikiamas dokumentas su neteisinga informacija, siekiant gauti režimą pagal pagrindinio sprendimo laisvos apyvartos nuostatas, yra taikomos sankcijos.

3   SKYRIUS

Nuostatos dėl keleivių įvežamų prekių

20 straipsnis

Keleivių iš vienos muitų sąjungos dalies į kitą muitų sąjungos dalį atvežtoms prekėms, kurios nėra skirtos komerciniam naudojimui, taikomos pagrindiniame sprendime išdėstytos laisvos apyvartos nuostatos, neišduodant joms 2 skyriuje numatyto sertifikato, kai pripažįstama, kad šios prekės atitinka laisvos apyvartos sąlygas ir nėra jokių abejonių dėl deklaracijos tikslumo.

4   SKYRIUS

Pašto siuntos

21 straipsnis

Pašto siuntoms (įskaitant pašto siuntinius) taikomos pagrindiniame sprendime išdėstytos laisvos apyvartos nuostatos, neišduodant joms 2 skyriuje numatyto sertifikato, su sąlyga, kad ant pakuotės arba lydimuosiuose dokumentuose nėra nurodymų, kad taip siunčiamos prekės neatitinka pagrindinio sprendimo sąlygų. Šis nurodymas pateikiamas geltonoje etiketėje, kurios pavyzdys nurodytas IV priede, ir kurią visais tokiais atvejais prie siuntos pritvirtina kompetentinga eksportuojančios valstybės institucija.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

MUITŲ NUOSTATOS, TAIKOMOS PREKYBAI PREKĖMIS SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

1   SKYRIUS

Nuostatos dėl prekių muitinės vertės

22 straipsnis

Siekiant nustatyti muitinę vertę neatsižvelgiama į transportavimo ir draudimo sąnaudas, taip pat į pakrovimo ir tvarkymo išlaidas, susijusias su trečiosios šalies prekių gabenimu po šių prekių įvežimo į muitų sąjungos teritoriją, jei šios sąnaudos parodomos atskirai nuo kainos, sumokėtos arba mokėtinos už šias prekes.

2   SKYRIUS

Laikinas išvežimas perdirbti

23 straipsnis

Šiame skyriuje „gabenimas trikampiu“ reiškia sistemą, pagal kurią kompensaciniai produktai po laikino išvežimo perdirbti yra pateikiami į laisvą apyvartą su daliniu arba visišku atleidimu nuo importo muitų toje muitų sąjungos dalyje, iš kurios šios prekės nebuvo laikinai eksportuotos.

24 straipsnis

Jei kompensaciniai arba pakaitos produktai pateikiami į laisvą apyvartą pagal gabenimo trikampiu sistemą, informacijai apie laikino eksporto prekes šioje sistemoje perduoti ir gauti dalinį arba visišką kompensacinių arba pakaitos produktų atleidimą nuo muitų naudojamas informacinis lapas INF 2.

25 straipsnis

1.   Prekėms, kurioms įforminta procedūra, surašomas informacinio lapo INF 2 originalas ir viena kopija blankų formose, kurios atitinka Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 71 priede nustatytą pavyzdį, kai toks dokumentas išduodamas Bendrijoje, ir blankų formose, kurios atitinka mutatis mutandis Turkijos muitų įstatyme, remiantis minėtu priedu, nustatytą pavyzdį, kai toks dokumentas išduodamas Turkijoje. Blankai pildomi viena iš oficialiųjų Bendrijos kalbų arba turkų kalba. Įvežimo muitinės įstaiga patvirtina informacinio lapo INF 2 originalą ir kopiją. Ji pasilieka kopiją, o originalą grąžina deklarantui.

2.   Įvežimo muitinės įstaiga, į kurią kreipiamasi dėl informacinio lapo INF 2 patvirtinimo, lapo 16 langelyje nurodo priemones, kurios buvo panaudotos laikinai išvežtoms prekėms identifikuoti.

3.   Kai imami pavyzdžiai arba naudojamos iliustracijos arba techniniai aprašymai, 1 dalyje minima įstaiga patvirtina tokius pavyzdžius, iliustracijas arba techninius aprašymus, uždėdama savo antspaudą, jei įmanoma, ant šių vienetų arba ant šių vienetų pakuočių taip, kad būtų neįmanoma jo suklastoti.

Prie pavyzdžių, iliustracijų arba techninių aprašymų pritvirtinama etiketė su įstaigos antspaudu ir eksporto deklaracijos nuorodine informacija ir kartu imamasi priemonių, kurios leidžia išvengti šios etiketės pakeitimo.

Pagal šios dalies nuostatas patvirtinti ir užantspauduoti pavyzdžiai, iliustracijos arba techniniai aprašymai grąžinami eksportuotojui, kuris, reimportuojant kompensacinius arba pakaitos produktus, pateikia juos su nepažeistais antspaudais.

4.   Jeigu reikalinga analizė, o jos rezultatai bus žinomi tiktai po to, kai muitinės įstaiga patvirtins informacinį lapą INF 2, dokumentas su analizės rezultatu pateikiamas eksportuotojui užklijuotame ir nuo klastojimo apsaugotame voke.

26 straipsnis

1.   Išvežimo muitinės įstaiga informacinio lapo originale patvirtina, kad prekės buvo išvežtos iš muitų teritorijos, ir grąžina šį lapą jį pateikusiam asmeniui.

2.   Kompensacinių arba pakaitos produktų importuotojas pateikia informacinio lapo INF 2 originalą ir, jei reikalaujama, priemones išsiuntimo muitinės įstaigai identifikuoti.

27 straipsnis

1.   Jeigu informacinį lapą INF 2 išduodanti muitinės įstaiga mano, kad be informaciniame lape pateiktų duomenų būtina pateikti papildomą informaciją, ji įrašo šiuos duomenis. Jei nepakanka vietos duomenims įrašyti, pridedamas papildomas lapas. Tai nurodoma informacinio lapo originale.

2.   Informacinį lapą INF 2 patvirtinusiai muitinės įstaigai gali būti pateiktas prašymas atlikti lapo autentiškumo ir jame pateiktų duomenų tikslumo patikrą po prekių išleidimo.

3.   Viena po kitos siunčiamų siuntų atveju būtinas informacinių lapų INF 2 skaičius gali būti surašytas visam prekių arba produktų, kuriems įforminta procedūra, kiekiui. Pradinis informacinis lapas taip pat gali būti pakeistas paskesniais informaciniais lapais arba, jei naudojamas tiktai vienas informacinis lapas, muitinės įstaiga, kuriai lapas yra patvirtinamas, ant originalaus lapo blanko gali nurodyti prekių arba produktų kiekius. Jei lieka nepakankamai vietos, pridedamas papildomas lapas, nurodant tai originale.

4.   Muitinė gali leisti naudoti suvestinius informacinius lapus INF 2 gabenimo trikampiu prekiniams srautams, kurie apima didelį operacijų, aprėpiančių visą importo ir (arba) eksporto per tam tikrą laikotarpį kiekį, skaičių.

5.   Išskirtinėmis aplinkybėmis informacinis lapas INF 2 gali būti išduotas atgaline data, tačiau tik tuo atveju, jei nesibaigė dokumentų saugojimui nustatytas laikotarpis.

28 straipsnis

Informacinio lapo INF 2 vagystės, praradimo arba sunaikinimo atveju operacijos vykdytojas gali prašyti lapą patvirtinusios muitinės įstaigos išduoti dublikatą. Minėta įstaiga patenkina šį prašymą, jei gali būti įrodyta, kad laikinai eksportuotos prekės, kurioms prašoma išduoti dublikatą, dar nebuvo reimportuotos.

Ant tokiu būdu išduoto informacinio lapo originalo ir kopijų dedamas spaudas su įrašu:

29 straipsnis

Paprašius, kompensaciniai produktai, kurie bus pateikti į laisvą apyvartą, iš dalies neapmokestinami importo muitais, muitinę vertę muitui nustatyti skaičiuojant pagal perdirbimo operacijos sąnaudas.

Muitinė atsisako skaičiuoti muitų, kuriais iš dalies neapmokestinama, sumą pagal šią nuostatą, jeigu prieš kompensacinių produktų pateikimą į laisvą apyvartą yra nustatoma, kad vienintelis laikinai išvežtų prekių, kurios nėra kilusios iš vienos iš muitų sąjungos dalies, kaip numatyta Bendrijos muitinės kodekso II antraštinės dalies, 2 skyriaus 1 skirsnyje ir Turkijos muitinės kodekso II antraštinės dalies 2 skyriaus 1 skirsnyje, pateikimo į laisvą apyvartą taikant nulinį muito tarifą tikslas buvo pasinaudoti daliniu neapmokestinimu importo muitais pagal šią nuostatą.

Bendrijos muitinės kodekse ir Turkijos muitinės kodekse išdėstytos prekių muitinės vertės nustatymo taisyklės perdirbimo sąnaudoms, neatsižvelgiant į laikinai išvežtas prekes, taikomos mutatis mutandis.

3   SKYRIUS

Grąžintos prekės

30 straipsnis

1.   Prekės, kurios buvo eksportuotos iš vienos muitų sąjungos dalies, yra grąžintos į kitą muitų sąjungos dalį ir pateikiamos į laisvą apyvartą per trejų metų laikotarpį, suinteresuoto asmens prašymu atleidžiamos nuo importo muitų.

Atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, trejų metų laikotarpis gali būti viršytas.

2.   Jeigu prieš išvežimą iš vienos muitų sąjungos dalies muitų teritorijos grąžintos prekės buvo pateiktos į laisvą apyvartą taikant sumažintą arba nulinį importo muito tarifą dėl šių prekių panaudojimo konkrečiam tikslui, prekės atleidžiamos nuo muito pagal 1 dalies nuostatas tiktai tuo atveju, jei jos bus reimportuotos tam pačiam tikslui.

Jei paskirtis, kuriai aptariamos prekės bus importuotos, pasikeičia, šioms prekėms taikytinas importo muitas sumažinamas suma, kuria prekės yra apmokestintos, kai yra pirmą kartą pateikiamos į laisvą apyvartą. Jei pastaroji suma yra didesnė už sumą, kuria yra apmokestinamas grąžintų prekių įvežimas laisvai apyvartai, kompensacija neskiriama.

3.   1 dalyje numatytas atleidimas nuo importo muitų neskiriamas, jei prekės išvežamos iš vienos muitų sąjungos dalies muitų teritorijos pagal laikino išvežimo perdirbti procedūrą, nebent šios prekės išliktų tos pačios būsenos, kuria buvo išvežtos.

31 straipsnis

30 straipsnyje numatytas atleidimas nuo importo muitų taikomas tiktai tuo atveju, jei prekės pakartotinai įvežamos į valstybę, iš kurios jos buvo išvežtos.

32 straipsnis

Kompensaciniams produktams, kurie yra eksportuoti arba reeksportuoti po laikino įvežimo perdirbti procedūros, 30 ir 31 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

Teisėtai mokėtina importo muito suma nustatoma pagal laikino įvežimo perdirbti procedūrai taikomas taisykles, kompensacinių produktų reeksporto datą laikant pateikimo į laisvą apyvartą data.

33 straipsnis

Grąžintos prekės atleidžiamos nuo importo muitų net ir tuo atveju, jei jos sudaro tik dalį prekių, kurios anksčiau buvo išvežtos iš kitos muitų sąjungos dalies.

Ši nuostata taip pat taikoma prekėms, kurias sudaro mechanizmų, prietaisų, įrangos arba kitų produktų, anksčiau išvežtų iš kitos muitų sąjungos dalies, dalys arba reikmenys.

34 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo 31 straipsnio, grąžintos prekės atleidžiamos nuo importo muitų vienu iš šių atvejų:

a)	prekės, kurioms po išvežimo iš kitos muitų sąjungos dalies nebuvo pritaikytos jokios priemonės, išskyrus priemones, palaikančias gerą šių prekių būseną arba tvarkymą, kuris pakeičia tiktai jų išvaizdą;

b)

prekės, kurioms po išvežimo iš kitos muitų sąjungos dalies buvo pritaikytos kitos negu numatytos grai prekių būklei palaikyti priemonės arba kitas negu keičiantis prekių išvaizdą tvarkymas, tačiau paaiškėjo, kad šios prekės yra sugedusios arba netinka jų numatomai paskirčiai ir jeigu yra vykdoma viena iš šių sąlygų: — tokios priemonės arba tvarkymas buvo pritaikytas prekėms, siekiant jas ištaisyti arba atstatyti jų gerą būklę, — prekių netinkamumas jų numatytai paskirčiai paaiškėjo tiktai pradėjus įgyvendinti tokias priemones arba tvarkymą.

2.   Jeigu grąžintoms prekėms buvo pritaikytos 1 dalies b punkte numatytos leistinos priemonės arba tvarkymas ir dėl šių priemonių prekėms būtų nustatytas importo muitas, jei jos būtų įvežtos pagal laikino išvežimo perdirbti procedūrą, taikomos galiojančios apmokestinimo muitu pagal minėtą procedūrą taisyklės.

Tačiau jeigu prekėms buvo pritaikytas procesas, į kurį įtrauktas remontas arba tinkamos būklės atstatymas ir kurį teko įgyvendinti dėl nenumatytų už abiejų muitų sąjungos pusių kilusių aplinkybių įrodant tai muitinei, atleidimas nuo importo muitų suteikiamas, jeigu grąžintų prekių vertė dėl minėto proceso nėra didesnė už jų vertę išvežimo iš kitos muitų sąjungos dalies muitų teritorijos metu.

3.   2 dalies antrajame punkte:

a)

„būtinas remontas arba tinkamos būklės atstatymas“ reiškia bet kokį veiksmą, kuriuo siekiama pašalinti einamuosius defektus arba prekių apgadinimus, kurie atsirado prekėms esant už abiejų muitų sąjungos dalių teritorijos, ir be kurio šių prekių nebebūtų galima įprastai naudoti pagal jų numatytą paskirtį;

b)	laikoma, kad grąžintų prekių vertė dėl joms atlikto minėto veiksmo nėra didesnė už jų vertę išvežimo iš kitos muitų sąjungos dalies metu, o veiksmo aprėptis neviršija priemonių, kurios yra būtinos užtikrinti, kad prekės galėtų būti ir toliau naudojamos tokiu pačiu būdu kaip ir išvežimo metu.

Jei prekių remontui arba tinkamos būklės atstatymui būtinos atsarginės dalys, apsiribojama tiktai dalimis, kurios yra būtinos užtikrinti, kad prekės gali būti naudojamos tokiu pačiu būdu kaip ir išvežimo metu.

35 straipsnis

Vykdydama muitinės eksporto formalumus, suinteresuoto asmens prašymu muitinė išduoda dokumentą, kuriame pateikia prekių identifikavimui, jei prekės yra grąžinamos į vienos muitų sąjungos dalies muitų teritoriją, būtiną informaciją.

36 straipsnis

1.   Grąžintomis prekėmis pripažįstamos:

—

prekės, kurių pateikimo į laisvą apyvartą deklaracijai patvirtinti yra pateikiami šie dokumentai: a) muitinės eksportuotojui grąžintos eksporto deklaracijos kopija arba šios institucijos patvirtinta minėto dokumento kopija arba b) 37 straipsnyje numatytas informacinis lapas. Jeigu reimporto muitinės įstaigos muitinės administracijos turimi įrodymai arba įrodymai, kuriuos jai užtikrina suinteresuotas asmuo, parodo, kad laisvai apyvartai deklaruotos prekės buvo išvežtos iš kitos muitų sąjungos dalies ir tuo metu atitiko grąžintų prekių pripažinimui taikomas sąlygas, a ir b punktuose nurodytų dokumentų nereikalaujamam,

—	prekės, nurodytos ATA knygelėje, kuri išduota kitoje muitų sąjungos dalyje. Šios prekės gali būti pripažintos grąžintomis prekėmis taikant 30 straipsnyje nustatytus apribojimus net ir tuo atveju, jei ATA knygelės galiojimas pasibaigęs.

Visais atvejais atliekami šie formalumai:

—	patikrinama reimporto kvito A–G langeliuose nurodyta informacija,

—	užpildoma kvito šaknelė ir reimporto lapo H langelis,

—	išsaugomas reimporto kvitas.

2.   1 dalies pirmoji įtrauka netaikoma tarptautiniam pakavimo medžiagų, transporto priemonių arba tam tikrų prekių, kurios yra įleidžiamos pagal konkrečius muitinius susitarimus, kai savarankiškose arba įprastinėse nuostatose nurodoma, kad šiomis aplinkybėmis muitinės dokumentai nėra reikalaujami, judėjimui.

Be to, minėtos įtraukos nuostatos netaikomos, kai prekės gali būti deklaruotos pateikimui į laisvą apyvartą žodžiu arba bet kokiu kitu veiksmu.

3.   Reimporto muitinės įstaigos muitinės administracija gali, jei, jos nuomone, tai būtina, kreiptis į suinteresuotą asmenį ir prašyti pateikti papildomus įrodymus, ypač tuos, kurie leistų identifikuoti grąžintas prekes.

37 straipsnis

Informacinio lapo INF 3 originalas ir dvi kopijos surašomi ant blankų, atitinkančių Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 110 priede nustatytą pavyzdį, kai dokumentas išduodamas Bendrijoje, ir blankų, atitinkančių pavyzdį, mutatis mutandis nustatytą Turkijos muitų įstatyme, remiantis minėtu priedu, kai dokumentas yra išduodamas Turkijoje. Blankai pildomi viena iš oficialiųjų Bendrijos kalbų arba turkų kalba.

38 straipsnis

1.   Eksportuotojo prašymu eksporto muitinės įstaigos muitinės administracija aptariamų prekių eksporto formalumų užbaigimo metu išduoda informacinį lapą INF 3, jei eksportuotojas deklaruoja, kad tikėtina, jog šios prekės bus grąžintos per muitinės įstaigą kitoje muitų sąjungos dalyje.

2.   Po aptariamų prekių eksporto formalumų užbaigimo eksporto muitinės įstaigos muitinės administracija, eksportuotojui paprašius, taip pat gali išduoti informacinį lapą INF 3 tuo atveju, jei ši įstaiga turimos informacijos pagrindu gali nustatyti, kad eksportuotojo prašyme pateikti duomenys yra susiję su išvežtomis prekėmis.

39 straipsnis

1.   Informacijos lape INF 3 pateikiama visa muitinės išvežtų prekių identifikavimui reikalinga informacija.

2.   Jeigu numatoma, kad išvežtos prekės bus grąžintos į kitą muitų sąjungos dalį arba į abi muitų sąjungos dalis per kelias kitas muitinės įstaigas negu eksporto muitinės įstaiga, eksportuotojas gali prašyti išduoti visam išvežamų prekių kiekiui kelis informacinius lapus INF 3.

Be to, eksportuotojas gali prašyti informacinį lapą INF 3 išdavusios muitinės pakeisti jį keliais informaciniais lapais INF 3, kurie aprėptų visą pradiniame informaciniame lape INF 3 nurodytą prekių kiekį.

Eksportuotojas taip pat gali prašyti išduoti informacinį lapą INF 3 tiktai tam tikrai išvežtų prekių daliai.

40 straipsnis

Informacinio lapo INF 3 originalas ir viena kopija grąžinama eksportuotojui, kuris jas pateikia reimporto muitinės įstaigoje. Antroji kopija pasilieka lapą išdavusios muitinės oficialiose bylose.

41 straipsnis

Reimporto muitinės įstaiga ant informacinio lapo INF 3 originalo ir kopijos nurodo nuo importo muitų atleidžiamą grąžintų prekių kiekį, išsaugodama originalą ir grąžindama kopiją su atitinkama nuoroda ir nurodyta deklaravimo laisvai apyvartai data šią kopiją išdavusiai muitinei.

Minėta muitinė sulygina šią kopiją su jos turima kopija ir išsaugo ją savo oficialiose bylose.

42 straipsnis

Informacinio lapo INF 3 vagystės, praradimo arba sunaikinimo atveju susijęs asmuo gali kreiptis į šį lapą išdavusią muitinę ir prašyti išduoti jo dublikatą. Muitinė patenkina šį prašymą, jei aplinkybės tai pateisina. Ant tokiu būdu išduoto dublikato dedamas spaudas su įrašu:

Muitinė savo informacinio lapo INF 3 kopijoje nurodo, kad buvo išduotas dublikatas.

43 straipsnis

1.   Reimporto muitinės įstaigos muitinės administracijos prašymu, išvežimo muitinės įstaigos muitinės administracija pateikia pirmajai įstaigai visą jos turimą informaciją, kuri leidžia nustatyti, ar prekės atitinka sąlygas, kurios yra būtinos šio skyriaus nuostatomis pasinaudoti.

2.   Informacinis lapas INF 3 gali būti naudojamas 1 dalyje numatytai informacijai užklausti ir perduoti.

4   SKYRIUS

Preferencinės kilmės įrodymų nustatymas muitų sąjungos dalyse

44 straipsnis

Šiame skyriuje nustatytomis taisyklėmis siekiama palengvinti:

a)

judėjimo sertifikatų EUR.1 arba EUR–MED išdavimą ir sąskaitų faktūrų deklaracijų arba EUR–MED sąskaitų faktūrų deklaracijų rengimą pagal preferencinės prekybos susitarimus, kuriuos Bendrija ir Turkija sudarė su tam tikromis šalimis, šalių grupėmis arba teritorijomis ir kuriais tarp susitarimo šalių nustatoma kilmės kumuliacijos sistema, numatanti vienodų kilmės taisyklių taikymą, bei draudimas grąžinti aptariamoms prekėms taikomus importo muitus arba nuo jų atleisti;

b)	su tuo susijusį administracinį bendradarbiavimą tarp Bendrijos valstybių narių ir Turkijos muitinių.

45 straipsnis

1.   Siekdami įgyvendinti 44 straipsnio a dalį, į laisvą apyvartą muitų sąjungoje išleistų prekių, kurios turi būti gabenamos tarp dviejų muitų sąjungos dalių, tiekėjai pateikia deklaraciją (toliau – tiekėjo deklaracija), kurioje pagal susijusiuose preferencinės prekybos susitarimuose numatytas kilmės taisykles nurodoma tiekiamų prekių kilmė.

2.   Eksportuotojai naudoja tiekėjo deklaracijas kaip įrodymus, ypač kai reikia pagrįsti prašymus EUR.1 arba EUR–MED judėjimo sertifikatams išduoti, arba kaip pagrindą sąskaitų faktūrų deklaracijoms arba EUR–MED sąskaitų faktūrų deklaracijoms surašyti.

46 straipsnis

Išskyrus 47 straipsnyje numatytus atvejus, tiekėjas pateikia atskirą deklaraciją kiekvienai prekių siuntai.

Tiekėjas įtraukia šią deklaraciją į prekybinę šios siuntos sąskaitą faktūrą, važtaraštį arba bet kurį kitą prekybinį dokumentą, kuriame pateikiamas pakankamai išsamus šių prekių apibūdinimas prekėms identifikuoti.

Tiekėjas gali pateikti deklaraciją bet kuriuo metu, net ir po prekių pristatymo.

47 straipsnis

1.   Jeigu tiekėjas reguliariai tiekia konkrečiam užsakovui prekes, kurių kilmė neturėtų keistis ilgą laiko tarpą, jis gali pateikti bendrą tiekėjo deklaraciją, kuri būtų taikoma paskesniems šių prekių gabenimams (toliau – ilgalaikė tiekėjo deklaracija). Ilgalaikė tiekėjo deklaracija gali būti išduota laikotarpiui iki vienerių metų nuo deklaracijos išdavimo datos.

2.   Ilgalaikė tiekėjo deklaracija gali būti išduota atgaline data. Tokiais atvejais jos galiojimas negali viršyti vienerių metų nuo įsigaliojimo datos.

3.   Ilgalaikei tiekėjo deklaracijai nustojus galioti tiekiamų prekių atžvilgiu, tiekėjas nedelsiant informuoja apie tai pirkėją.

48 straipsnis

1.   Tiekėjo deklaracija pateikiama V priede nurodyta forma arba, jei teikiamos ilgalaikės tiekėjo deklaracijos, VI priede nurodyta forma.

2.   Ant tiekėjo deklaracijos dedamas ranka rašytas parašas, kuris gali būti įrašytas iš anksto išspausdintame blanke. Tačiau jeigu sąskaita faktūra ir tiekėjo deklaracija rengiama kompiuteriu, tiekėjo deklaracijos ranka pasirašyti nereikia, jei tiekėjas išduoda užsakovui raštišką įsipareigojimą prisiimti pilną atsakomybę už kiekvieną tiekėjo deklaraciją, kurioje nurodoma, kad tiekėjas pasirašė ją ranka.

49 straipsnis

1.   Siekdamos įgyvendinti 44 straipsnio b dalį, Bendrijos valstybių narių ir Turkijos muitinės talkina vienos kitoms tikrinant tiekėjų deklaracijose pateiktos informacijos tikslumą.

2.   Tiekėjo deklaracijos tikslumui arba autentiškumui patikrinti, valstybės, kuri išduoda arba surašo kilmės įrodymus, muitinės institucija gali kreiptis į eksportuotoją ir prašyti tiekėjo pateikti informacijos sertifikatą INF 4. Blankai, kuriuose surašomas informacijos sertifikatas INF 4, turi atitikti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1207/2001 (7), V priede pateiktą pavyzdį, kai dokumentas išduodamas Bendrijoje, ir pavyzdį, nustatytą mutatis mutandis Turkijos muitų įstatyme, remiantis minėtu priedu, kai dokumentas išduodamas Turkijoje. Forma užpildoma viena iš oficialiųjų Bendrijos kalbų arba turkų kalba. Valstybės, kuri turi pateikti informaciją arba kuri reikalauja ją pateikti, muitinė gali prašyti pateikti informacijos, nurodytos jai pateiktuose dokumentuose, vertimą į oficialiąją tos valstybės kalbą arba kalbas.

3.   Informacijos sertifikatą INF 4 išduoda valstybės, kurioje yra įsisteigęs tiekėjas, muitinė. Ši muitinė turi teisę prašyti pateikti bet kokius įrodymus ir atlikti bet kokius tiekėjo sąskaitų patikrinimus arba kitus patikrinimus, kuriuos ji laiko tinkamais.

4.   Valstybės, kurioje įsisteigęs tiekėjas, muitinė išduoda informacijos sertifikatą INF 4 per tris mėnesius po jai tiekėjų pateikto prašymo ir nurodo, ar tiekėjo pateikta deklaracija yra teisinga.

5.   Užpildytas sertifikatas įteikiamas tiekėjui, kuris perduoda jį eksportuotojui, pateikiančiam šį sertifikatą valstybės, kurioje išduodami arba surašomi kilmės įrodymai, muitinei.

50 straipsnis

1.   Tiekėjo deklaraciją rengiantis tiekėjas mažiausiai tris metus saugo visus dokumentinius deklaracijos tikslumo įrodymus.

2.   Muitinė, kuriai pateikiamas prašymas išduoti informacijos sertifikatą INF 4, saugo prašymą mažiausiai tris metus.

51 straipsnis

1.   Jeigu eksportuotojas negali pateikti informacijos sertifikato INF 4 per keturis mėnesius po atitinkamo valstybės, kurioje išduodami arba surašomi kilmės įrodymai, muitinės prašymo pateikimo, ši muitinė gali tiesiogiai kreiptis į valstybės, kurioje įsisteigęs tiekėjas, muitinę ir prašyti patvirtinti aptariamų produktų kilmę atsižvelgiant į taikomuose preferencinės prekybos susitarimuose nustatytas kilmės taisykles.

2.   1 dalies tikslais, patikros prašanti muitinė siunčia valstybės, kurioje įsisteigęs tiekėjas, muitinei visą jos turimą informaciją ir nurodo užklausos formos arba turinio priežastis.

Pagrįsdama prašymą, muitinė pateikia visus jos surinktus dokumentus arba informaciją, kuri leidžia manyti, kad tiekėjo deklaracija yra netiksli.

3.   Atlikdama patikrą, valstybės, kurioje įsisteigęs tiekėjas, muitinė gali prašyti pateikti bet kokius įrodymus ir atlikti bet kokius gamintojo sąskaitų patikrinimus arba kitus patikrinimus, kuriuos ji laiko tinkamais.

4.   Patikros užklaususi muitinė informuojama apie patikrinimo rezultatus kuo įmanoma greičiau, pateikiant jai informacijos sertifikatą INF 4.

5.   Jei atsakymas nepateikiamas per penkis mėnesius po patikros užklausos datos arba atsakyme nepateikiama pakankamai informacijos tikrajai produktų kilmei įrodyti, valstybės, kurioje išduodami arba surašomi kilmės įrodymai, muitinė aptariamų dokumentų pagrindu skelbia šiuos įrodymus niekiniais.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

52 straipsnis

Sprendimai Nr. 1/1999, 1/2000 ir 1/2001 panaikinami. Nuorodos į panaikintų sprendimų nuostatas laikomos nuorodomis į atitinkamas šio sprendimo nuostatas. Tiekėjo deklaracijos, įskaitant ilgalaikes tiekėjo deklaracijas, kurios buvo pateiktos prieš šio sprendimo įsigaliojimą, lieka galioti.

Sprendime Nr. 1/1999 nurodytas formas atitinkančios tiekėjo deklaracijos gali būti surašomos dvylikos mėnesių laikotarpiui nuo šio sprendimo įsigaliojimo, išskyrus tuos atvejus, kai eksportuotojai jas turi naudoti kaip įrodymus, pagrindžiančius prašymus EUR–MED judėjimo sertifikatams gauti, arba kaip pagrindą EUR–MED sąskaitų faktūrų deklaracijoms surašyti.

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo.

---

(1)  OL L 35, 1996 2 13, p. 1.

(2)  OL L 98, 2001 4 7, p. 31. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 1/2003 (OL L 28, 2003 2 4, p. 51).

(3)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 402/2006 (OL L 70, 2006 3 9, p. 35).

(4)  OL L 204, 1999 8 4, p. 43.

(5)  OL L 211, 2000 8 22, p. 16.

(6)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (OL L 117, 2005 5 4, p. 13).

(7)  2001 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1207/2001 dėl tvarkos, skirtos palengvinti judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimą, deklaracijų sąskaitose bei formų EUR.2 parengimą ir kai kurių patvirtintų eksportuotojų leidimų išdavimą, numatytos nuostatose, reguliuojančiose lengvatinę prekybą tarp Europos bendrijos ir kai kurių šalių ir Reglamento (EEB) Nr. 3351/83 panaikinimo (OL L 165, 2001 6 21, p. 1. Reglamento V priedas pataisytas OL L 170, 2002 6 29, p. 88).

---

---

---

---

---

---

---