21.6.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/203

---

AKTAS

dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų

Pagal Stojimo sutarties 2 straipsnį, jei Sutartis dėl Konstitucijos Europai neįsigalioja iki 2007 m. sausio 1 d., šis Aktas taikomas iki Sutarties dėl Konstitucijos Europai įsigaliojimo dienos.

PIRMOJI DALIS

PRINCIPAI

1 straipsnis

Šiame Akte:

—

„pirminės Sutartys“ – tai: a) Europos bendrijos steigimo sutartis (EB sutartis) ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis (EAEB sutartis) su papildymais ir pakeitimais, padarytais sutartimis ar kitais aktais, įsigaliojusiais prieš įstojimą, b) Europos Sąjungos sutartis (ES sutartis) su papildymais ir pakeitimais, padarytais sutartimis ar kitais aktais, įsigaliojusiais prieš stojimą;

—

„esamos valstybės narės“ – tai Belgijos Karalystė, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Airija, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė;

—	„Sąjunga“ – tai ES sutartimi įsteigta Europos Sąjunga;

—	„Bendrija“ – tai atitinkamu atveju viena ar abi pirmoje įtraukoje nurodytos Bendrijos;

—	„naujosios valstybės narės“ – tai Bulgarijos Respublika ir Rumunija;

—	„institucijos“ – tai pirminėmis Sutartimis įsteigtos institucijos.

2 straipsnis

Nuo įstojimo dienos pirminių Sutarčių ir prieš įstojimą institucijų ir Europos centrinio banko priimtų aktų nuostatos Bulgarijai ir Rumunijai yra privalomos ir šiose valstybėse taikomos tose Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis.

3 straipsnis

1.   Bulgarija ir Rumunija prisijungia prie Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų priimtų sprendimų ir susitarimų.

2.   Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos ar valstybių narių bendru susitarimu dėl Bendrijos ar Sąjungos priimtų deklaracijų, rezoliucijų arba kitų pozicijų atžvilgiu Bulgarijos ir Rumunijos padėtis yra tokia pat kaip ir esamų valstybių narių; jos atitinkamai laikysis iš tų deklaracijų, rezoliucijų ar kitų pozicijų kylančių principų bei gairių ir imsis tokių priemonių, kurių gali prireikti jų įgyvendinimui užtikrinti.

3.   Bulgarija ir Rumunija prisijungia prie I priede išvardytų konvencijų ir protokolų. Šios konvencijos ir protokolai Bulgarijai ir Rumunijai įsigalioja 4 dalyje nurodytuose sprendimuose Tarybos nustatytą dieną.

4.   Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai daro visas pritaikomąsias pataisas, reikalingas dėl prisijungimo prie 3 dalyje nurodytų konvencijų ir protokolų, ir adaptuotą tekstą skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5.   Bulgarija ir Rumunija įsipareigoja dėl 3 dalyje nurodytų konvencijų ir protokolų įvesti administracines ir kitokias priemones kaip tos, kurias iki įstojimo dienos priėmė esamos valstybės narės ar Taryba, ir palengvinti praktinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių institucijų ir organizacijų.

6.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai papildyti I priedą tomis iki įstojimo pasirašytomis konvencijomis, susitarimais ir protokolais.

4 straipsnis

1.   Šengeno acquis, integruotos į Europos Sąjungos sistemą protokolu, pridėtu prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – Šengeno protokolas), nuostatos ir jos pagrindu priimti ar kitaip su ja susiję aktai, išvardyti II priede, taip pat visi kiti tokie aktai, priimti iki įstojimo dienos, yra privalomi ir taikomi Bulgarijoje ir Rumunijoje nuo įstojimo dienos.

2.   Šengeno acquis, integruotos į Europos Sąjungos sistemą, nuostatos ir jos pagrindu priimti ar kitaip su ja susiję aktai, nenurodyti 1 dalyje, nors privalomi Bulgarijai ir Rumunijai nuo įstojimo dienos, kiekvienoje iš šių valstybių taikomi tik pagal šiuo tikslu priimtą Tarybos sprendimą, patikrinus pagal taikomas Šengeno vertinimo procedūras, ar būtinos sąlygos dėl visos atitinkamos acquis taikymo yra įvykdytos toje valstybėje.

Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima sprendimą vieningu jos narių, atstovaujančių valstybių narių, kurioms šioje dalyje nurodytos nuostatos jau įsigaliojo, vyriausybėms ir valstybės narės, kuriai tos nuostatos turi įsigalioti, vyriausybės atstovo susitarimu. Tarybos nariai, atstovaujantys Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybėms, dalyvauja priimant tokį sprendimą tiek, kiek jis susijęs su Šengeno acquis nuostatomis ir jos pagrindu priimtais ar kitaip su ja susijusiais aktais, kuriuos taikant šios valstybės narės dalyvauja.

5 straipsnis

Nuo įstojimo dienos Bulgarija ir Rumunija dalyvauja Ekonominėje ir pinigų sąjungoje kaip valstybė narė, kuriai taikoma nukrypti leidžianti nuostata, kaip apibrėžta EB sutarties 122 straipsnyje.

6 straipsnis

1.   Bendrijos arba pagal ES sutarties 24 straipsnį ar 38 straipsnį sudaryti ar laikinai taikomi susitarimai ar konvencijos su viena ar daugiau trečiųjų šalių, tarptautine organizacija ar trečiosios šalies piliečiu yra privalomi Bulgarijai ir Rumunijai pirminėse Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis.

2.   Bulgarija ir Rumunija įsipareigoja šiame Akte nustatytomis sąlygomis prisijungti prie esamų valstybių narių ir Bendrijos veikiant kartu sudarytų ar pasirašytų susitarimų ar konvencijų.

Dėl Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimo prie susitarimų ar konvencijų, kuriuos su tam tikromis trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis veikdamos kartu sudarė ar pasirašė Bendrija ir jos esamos valstybės narės, Taryba, vieningai spręsdama valstybių narių vardu, susitaria su atitinkamomis trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis, sudarydama protokolą, pridedamą prie tokių susitarimų ar konvencijų. Komisija, konsultuodamasi su komitetu, sudarytu iš valstybių narių atstovų, derasi dėl šių protokolų valstybių narių vardu, remdamasi Tarybos vieningai patvirtintais derybų nurodymais. Protokolų projektus ji perduoda sudaryti Tarybai.

Ši procedūra nepažeidžia Bendrijos kompetencijos ir nedaro įtakos Bendrijos ir valstybių narių galių paskirstymui dėl tokių susitarimų sudarymo ateityje ar dėl bet kokių kitų su stojimu nesusijusių pakeitimų.

3.   Prisijungdamos prie 2 dalyje nurodytų susitarimų ir konvencijų, Bulgarija ir Rumunija įgyja tokias pačias teises ir įsipareigojimus, numatytus tuose susitarimuose ir konvencijose, kaip ir esamos valstybės narės.

4.   Nuo įstojimo dienos ir iki 2 dalyje nurodytų reikiamų protokolų įsigaliojimo Bulgarija ir Rumunija taiko esamų valstybių narių ir Bendrijos iki įstojimo kartu sudarytų susitarimų ar konvencijų nuostatas, išskyrus su Šveicarija sudarytą susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo. Šis įsipareigojimas taip pat taikomas tiems susitarimams ar konvencijoms, kuriuos Sąjunga ir esamos valstybės narės yra susitarusios taikyti laikinai.

Kol įsigalios 2 dalyje nurodyti protokolai, Bendrija ir valstybės narės, veikdamos kartu pagal savo atitinkamą kompetenciją, imasi visų tinkamų priemonių.

5.   Bulgarija ir Rumunija prisijungia prie Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo, pasirašyto 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (1).

6.   Bulgarija ir Rumunija įsipareigoja šiame Akte nustatytomis sąlygomis prisijungti prie Europos ekonominės erdvės susitarimo (2) pagal to susitarimo 128 straipsnį.

7.   Nuo įstojimo dienos Bulgarija ir Rumunija taiko Bendrijos dvišales sutartis ir susitarimus dėl tekstilės gaminių, sudarytus su trečiosiomis šalimis.

Bendrijos taikomi kiekybiniai apribojimai tekstilės gaminių ir drabužių importui pritaikomi, kad būtų atsižvelgta į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į Bendriją. Šiuo tikslu Bendrija gali derėtis su atitinkamomis trečiosiomis šalimis dėl pirmiau nurodytų dvišalių sutarčių ir susitarimų pakeitimų iki įstojimo dienos.

Jei dvišalių sutarčių ir susitarimų dėl tekstilės gaminių pakeitimai neįsigalioja iki įstojimo dienos, Bendrija priima reikiamas jos taisyklių dėl tekstilės gaminių ir drabužių importo iš trečiųjų šalių pritaikomąsias pataisas, atsižvelgdama į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą.

8.   Bendrijos taikomi kiekybiniai apribojimai plieno ir plieno gaminių importui pritaikomi atsižvelgiant į plieno gaminių, kurių kilmės vieta yra atitinkamos tiekiančiosios šalys, importą į Bulgariją ir Rumuniją pastaraisiais metais.

Šiuo tikslu dėl Bendrijos su trečiosiomis šalimis sudarytų dvišalių sutarčių ir susitarimų dėl plieno reikiamų pakeitimų deramasi iki įstojimo dienos.

Jei dvišalių sutarčių ir susitarimų pakeitimai neįsigalioja iki įstojimo dienos, taikomos pirmosios pastraipos nuostatos.

9.   Iki įstojimo Bulgarijos ir Rumunijos su trečiosiomis šalimis sudarytus žvejybos susitarimus administruoja Bendrija.

Bulgarijos ir Rumunijos teisės ir įsipareigojimai pagal tuos susitarimus nepasikeičia, kol šių susitarimų nuostatos laikinai galioja toliau.

Kuo greičiau ir bet kokiu atveju iki pirmojoje pastraipoje nurodytų susitarimų galiojimo pabaigos Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma kiekvienu atveju priima atitinkamus sprendimus dėl žvejybos pagal šiuos susitarimus tęsimo, įskaitant galimybę pratęsti kai kurių susitarimų galiojimą, tačiau ne ilgiau kaip vieneriems metams.

10.   Nuo įstojimo dienos Bulgarija ir Rumunija pasitraukia iš visų laisvosios prekybos sutarčių, sudarytų su trečiosiomis šalimis, įskaitant Vidurio Europos laisvosios prekybos sutartį.

Kai Bulgarijos ir Rumunijos arba jų abiejų bei vienos ar daugiau trečiųjų šalių susitarimai yra nesuderinami su iš šio Akto kylančiais įsipareigojimais, Bulgarija ir Rumunija imasi visų reikiamų priemonių šiems nustatytiems nesuderinamumams pašalinti. Jei Bulgarija ar Rumunija susiduria su sunkumais pritaikydama susitarimą, sudarytą su viena ar daugiau trečiųjų šalių iki įstojimo, ji susitarime nustatytomis sąlygomis pasitraukia iš to susitarimo.

11.   Šiame Akte nustatytomis sąlygomis Bulgarija ir Rumunija prisijungia prie esamų valstybių narių sudarytų vidaus susitarimų siekiant įgyvendinti 2, 5 ir 6 dalyse nurodytus susitarimus ar konvencijas.

12.   Bulgarija ir Rumunija prireikus imasi atitinkamų priemonių pritaikyti savo poziciją dėl tarptautinių organizacijų ir tų tarptautinių susitarimų, kurių šalimis taip pat yra Bendrija ar kitos valstybės narės, pagal teises ir pareigas, kylančias dėl jų įstojimo į Sąjungą.

Įstojimo dieną ar kuo greičiau įstojus jos pasitraukia iš tarptautinių žvejybos susitarimų ir organizacijų, kurių šalimi taip pat yra Bendrija, išskyrus atvejus, kai jų narystė yra susijusi su kitais klausimais nei žuvininkystė.

7 straipsnis

1.   Šio Akto nuostatos, jeigu jame nenustatyta kitaip, negali būti pakeistos, panaikintos ar sustabdytas jų taikymas kitokia tvarka negu ta, kuri pirminėse Sutartyse nustatyta tų Sutarčių peržiūrėjimui.

2.   Institucijų priimti aktai, su kuriais yra susijusios šiame Akte nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, išlaiko savo teisinį statusą; visų pirma ir toliau laikomasi tų aktų keitimo tvarkos.

3.   Šio Akto nuostatos, kurių paskirtis ar poveikis yra panaikinti ar pakeisti institucijų priimtus aktus ir kurios nėra pereinamojo laikotarpio priemonė, turi tą patį teisinį statusą kaip ir nuostatos, kurias jos panaikina ar pakeičia, ir joms taikomos tos pačios taisyklės kaip ir toms nuostatoms.

8 straipsnis

Pereinamuoju laikotarpiu pirminės Sutartys ir institucijų priimti aktai taikomi atsižvelgiant į šiame Akte numatytas leidžiančias nukrypti nuostatas.

ANTROJI DALIS

SUTARČIŲ PRITAIKOMOSIOS PATAISOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖS NUOSTATOS

9 straipsnis

1.   EB sutarties 189 straipsnio antroji pastraipa ir EAEB sutarties 107 straipsnio antroji pastraipa pakeičiamos taip:

2.   Nuo 2009–2014 m. kadencijos pradžios EB sutarties 190 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa ir EAEB sutarties 108 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa pakeičiamos taip:

10 straipsnis

1.   EB sutarties 205 straipsnio 2 dalis ir EAEB sutarties 118 straipsnio 2 dalis pakeičiamos taip:

2.   ES sutarties 23 straipsnio 2 dalies trečioji pastraipa pakeičiama taip:

3.   ES sutarties 34 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

11 straipsnis

1.   Prie ES sutarties, EB sutarties ir EAEB sutarties pridedamo Protokolo dėl Teisingumo Teismo statuto 9 straipsnio pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

2.   Prie ES sutarties, EB sutarties ir EAEB sutarties pridedamo Protokolo dėl Teisingumo Teismo statuto 48 straipsnis pakeičiamas taip:

12 straipsnis

EB sutarties 258 straipsnio antroji pastraipa ir EAEB sutarties 166 straipsnio antroji pastraipa, nustatančios Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto sudėtį, pakeičiamos taip:

13 straipsnis

EB sutarties 263 straipsnio trečioji pastraipa, nustatanti Regionų komiteto sudėtį, pakeičiama taip:

14 straipsnis

Prie EB sutarties pridėtas Protokolas dėl Europos investicijų banko statuto iš dalies keičiamas taip:

1.	3 straipsnyje, tarp įrašų, skirtų Belgijai ir Čekijai, įterpiama: „— Bulgarija,“ ir tarp įrašų, skirtų Portugalijai ir Slovėnijai: „— Rumunija,“

2.

4 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje: a) įžanginis sakinys pakeičiamas taip: „1. Banko kapitalą sudaro 164 795 737 000 EUR, kuriuos valstybės narės įsigyja pasirašymo būdu taip (3): b) tarp įrašų, skirtų Airijai ir Slovakijai, įterpiama: „Rumunija 846 000 000“; ir c) tarp įrašų, skirtų Slovėnijai ir Lietuvai, įterpiama: „Bulgarija 296 000 000“.

3.

11 straipsnio 2 dalies pirmoji, antroji ir trečioji pastraipos pakeičiamos taip: „2. Direktorių valdybą sudaro dvidešimt aštuoni direktoriai ir aštuoniolika pakaitinių direktorių. Direktorius penkeriems metams skiria Valdytojų taryba; po vieną direktorių pasiūlo kiekviena valstybė narė ir vieną pasiūlo Komisija. Pakaitinius direktorius penkeriems metams skiria Valdytojų taryba tokiu būdu: — du pakaitinius direktorius pasiūlo Vokietijos Federacinė Respublika, — du pakaitinius direktorius pasiūlo Prancūzijos Respublika, — du pakaitinius direktorius pasiūlo Italijos Respublika, — du pakaitinius direktorius pasiūlo Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, — vieną pakaitinį direktorių bendru sutarimu pasiūlo Ispanijos Karalystė ir Portugalijos Respublika, — vieną pakaitinį direktorių bendru sutarimu pasiūlo Belgijos Karalystė, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė ir Nyderlandų Karalystė, — du pakaitinius direktorius bendru sutarimu pasiūlo Danijos Karalystė, Graikijos Respublika, Airija ir Rumunija, — du pakaitinius direktorius bendru sutarimu pasiūlo Estijos Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Austrijos Respublika, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė, — tris pakaitinius direktorius bendru sutarimu pasiūlo Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Kipro Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublika, — vieną pakaitinį direktorių pasiūlo Komisija.“

15 straipsnis

EAEB sutarties 134 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa, nustatanti Mokslo ir technikos komiteto sudėtį, pakeičiama taip:

„2.	Komitetą sudaro keturiasdešimt vienas narys, kuriuos, pasikonsultavusi su Komisija, skiria Taryba.“

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KITOS PRITAIKOMOSIOS PATAISOS

16 straipsnis

EB sutarties 57 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

17 straipsnis

EB sutarties 299 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Ši Sutartis taikoma Belgijos Karalystei, Bulgarijos Respublikai, Čekijos Respublikai, Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Estijos Respublikai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Airijai, Italijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijos Respublikai, Maltos Respublikai, Nyderlandų Karalystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Rumunijai, Slovėnijos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai, Švedijos Karalystei ir Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.“

18 straipsnis

1.   EB sutarties 314 straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

2.   EAEB sutarties 225 straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

3.   ES sutarties 53 straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

TREČIOJI DALIS

NUOLATINĖS NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCIJŲ PRIIMTŲ AKTŲ ADAPTACIJOS

19 straipsnis

Šio Akto III priede išvardyti aktai pritaikomi kaip nurodyta tame priede.

20 straipsnis

Dėl įstojimo reikalingos šio Akto IV priede išvardytų aktų adaptacijos parengiamos laikantis tame priede nustatytų gairių.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KITOS NUOSTATOS

21 straipsnis

Šio Akto V priede išvardytos priemonės taikomos tame priede nustatytomis sąlygomis.

22 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali vieningai daryti šio Akto nuostatų, susijusių su bendra žemės ūkio politika, adaptacijas, kurių gali prireikti pakeitus Bendrijos taisykles.

KETVIRTOJI DALIS

LAIKINOSIOS NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS

23 straipsnis

Šio Akto VI ir VII prieduose išvardytos priemonės Bulgarijai ir Rumunijai taikomos tuose prieduose nustatytomis sąlygomis.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖS NUOSTATOS

24 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo EB sutarties 189 straipsnio antrojoje pastraipoje ir EAEB sutarties 107 straipsnio antrojoje pastraipoje nustatyto didžiausio Europos Parlamento narių skaičiaus, Europos Parlamento narių skaičius padidinamas, kad būtų atsižvelgta į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą, nustatant šiuos toms šalims atstovaujančių narių skaičius laikotarpiui nuo įstojimo dienos iki 2009 — 2014 m. Europos Parlamento kadencijos pradžios:

Bulgarija	18
Rumunija	35.

2.   Iki 2007 m. gruodžio 31 d. Bulgarija ir Rumunija, laikydamosi Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (4) nuostatų, kiekviena surengia atstovų į Europos Parlamentą rinkimus remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kurių metu išrenkama tiek atstovų, kiek nustatyta 1 dalyje.

3.   Nukrypstant nuo EB sutarties 190 straipsnio 1 dalies ir EAEB sutarties 108 straipsnio 1 dalies, jei rinkimai surengiami po įstojimo dienos, Bulgarijos ir Rumunijos tautoms atstovaujančius Europos Parlamento narius laikotarpiui nuo įstojimo dienos iki 2 dalyje nurodytų rinkimų kiekvienos iš tų valstybių nustatyta tvarka iš savo narių tarpo paskiria tų valstybių parlamentai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINĖS NUOSTATOS

25 straipsnis

1.   Nuo įstojimo dienos Bulgarija ir Rumunija sumoka šias sumas kaip dalį savo kapitalo įnašo į pasirašytą kapitalą, kaip apibrėžta  Europos investicijų banko statuto 4 straipsnyje (5):

Bulgarija	14 800 000 EUR
Rumunija	42 300 000 EUR.

Šie įnašai sumokami aštuoniomis lygiomis dalimis, mokant 2007 m. gegužės 31 d., 2008 m. gegužės 31 d., 2009 m. gegužės 31 d., 2009 m. lapkričio 30 d., 2010 m. gegužės 31 d., 2010 m. lapkričio 30 d., 2011 m. gegužės 31 d. ir 2011 m. lapkričio 30 d.

2.   Bulgarija ir Rumunija aštuoniomis lygiomis dalimis 1 dalyje nurodytomis dienomis į atsargas ir atsargoms lygiaverčius atidėjimus ir į šioms atsargomis ir atidėjimams asignuotiną sumą, atitinkančią pelno (nuostolio) ataskaitos likutį prieš įstojimą buvusio mėnesio pabaigoje, nurodytą Banko balanse, sumoka tokias sumas, kurios atitinka šiuos atsargų ir atidėjimų procentinius dydžius (5):

Bulgarija	0,181 %
Rumunija	0,517 %.

3.   Išskyrus atvejus, kai spręsdama vieningai Valdytojų taryba padaro išimtį, Bulgarija ir Rumunija sumoka 1 ir 2 dalyse nurodytą kapitalą ir sumas eurais grynaisiais pinigais.

26 straipsnis

1.   Bulgarija ir Rumunija į Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondą, nurodytą 2002 m. vasario 27 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendime 2002/234/EAPB dėl finansinių pasekmių pasibaigus EAPB sutarties galiojimo laikui ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo (6), moka šias sumas:

(milijonai EUR, dabartinėmis kainomis)
Bulgarija	11,95
Rumunija	29,88.

2.   Įnašai į Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondą mokami keturiomis toliau nurodytomis dalimis pradedant 2009 m., visais atvejais – kiekvienų metų pirmo mėnesio pirmąją darbo dieną:

2009 m.:	15 %
2010 m.:	20 %
2011 m.:	30 %
2012 m.:	35 %.

27 straipsnis

1.   Pasirengimo narystei pagalbos pagal Phare programą (7), Phare tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą (8) ir pagalbos pagal 31 straipsnyje nurodytą pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę, konkursų skelbimą, sutarčių sudarymą ir mokėjimus nuo įstojimo dienos vykdo įgyvendinančiosios agentūros Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Komisijos vykdoma konkursų skelbimo ir sutarčių sudarymo ex-ante kontrolė nutraukiama tuo tikslu priimamu Komisijos sprendimu po to, kai vadovaujantis 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1266/1999 dėl pagalbos šalims kandidatėms derinimo pagal pasirengimo narystei strategiją ir iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 3906/89 (9) priede ir Finansinio reglamento, taikomo Europos Bendrijų bendrajam biudžetui (10), 164 straipsnyje nustatytais kriterijais ir sąlygomis užbaigiama Komisijos vykdoma akreditacijos procedūra ir teigiamai įvertinama Išplėsta decentralizuoto įgyvendinimo sistema (EDIS).

Jei Komisija iki įstojimo dienos nepriima sprendimo atsisakyti ex-ante kontrolės, visos sutartys, pasirašytos nuo įstojimo dienos iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos, laikomos neatitinkančiomis reikalavimų gauti pasirengimo narystei pagalbą.

Tačiau išimtiniais atvejais, jei Komisijos sprendimas atsisakyti ex-ante kontrolės iki įstojimo dienos nepriimamas dėl priežasčių, kurios nepriskirtinos Bulgarijos arba Rumunijos valdžios institucijoms, Komisija tinkamai pagrįstais atvejais gali pripažinti, kad nuo įstojimo dienos iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos pasirašytos sutartys atitinka reikalavimus gauti pasirengimo narystei pagalbą ir šios pagalbos įgyvendinimas ribotą laikotarpį gali būti tęsiamas Komisijai vykdant konkursų skelbimo bei sutarčių sudarymo ex-ante kontrolę.

2.   Iki įstojimo dienos pagal 1 dalyje minėtus pasirengimo narystei finansinius instrumentus prisiimtus finansinius įsipareigojimus, taip pat įsipareigojimus pagal 31 straipsnyje nurodytą pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę, prisiimtus po įstojimo, įskaitant vėlesnių atskirų įstojus įvykdytų teisinių įsipareigojimų ir mokėjimų įforminimą bei registravimą, toliau reglamentuoja pasirengimo narystei finansinių instrumentų taisyklės bei reglamentai ir jie iki atitinkamų programų bei projektų galutinio nutraukimo įskaitomi į atitinkamus biudžeto skyrius. Nepaisant to, viešųjų pirkimų procedūros, pradėtos po įstojimo, vykdomos vadovaujantis atitinkamomis Bendrijos direktyvomis.

3.   1 dalyje minėtos pasirengimo narystei pagalbos paskutinysis planavimas atliekamas paskutiniaisiais metais iki įstojimo. Sutartys dėl veiksmų pagal šias programas turi būti sudarytos per kitus dvejus metus. Sutarčių sudarymo laikotarpis nepratęsiamas. Išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais sutarčių vykdymo terminas gali būti pratęstas ribotam laikotarpiui.

Nepaisant to, pasirengimo narystei lėšos administracinėms išlaidoms padengti, kaip apibrėžta 4 dalyje, gali būti skiriamos per pirmuosius dvejus metus po įstojimo. Audito ir įvertinimo išlaidoms pasirengimo narystei lėšos gali būti skiriamos ne ilgiau kaip penkerius metus po įstojimo.

4.   Kad būtų užtikrintas reikiamas 1 dalyje nurodytų pasirengimo narystei finansinių instrumentų bei ISPA programos (11) užbaigimas, Komisija gali imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad Bulgarijoje ir Rumunijoje ilgiausiai devyniolika mėnesių po įstojimo būtų išlaikytas būtinas personalas. Šiuo laikotarpiu pareigūnams, laikinajam personalui ir pagal sutartį įdarbintam personalui, kurie paskirti į pareigas Bulgarijoje ir Rumunijoje iki įstojimo ir kurie turi likti tose pareigose minėtose valstybėse po įstojimo dienos, išimties tvarka taikomos tos pačios finansinės bei materialinės sąlygos, kurias Komisija taikė iki įstojimo vadovaudamasi Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (12) nustatytais Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatais ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis. Administracinės išlaidos, įskaitant darbo užmokestį kitam personalui, padengiamos pagal biudžeto eilutę „Parsirengimo stojimui pagalbos naujosioms valstybėms narėms užbaigimas“ arba lygiavertę Europos Bendrijų bendrojo biudžeto atitinkamos su plėtra susijusios politikos srities eilutę.

28 straipsnis

1.   Laikoma, kad priemonės, dėl kurių įstojimo dieną Komisija jau yra priėmusi sprendimus dėl pagalbos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1267/99, nustatantį struktūrinės pasirengimo stojimui politikos instrumentą, ir kurių įgyvendinimas nebuvo baigtas iki minėtos dienos, yra Komisijos patvirtintos pagal 1994 m. gegužės 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1164/94, įsteigiantį Sanglaudos fondą (13) . Sumos, kurios dar turi būti skirtos tokioms priemonėms įgyvendinti, skiriamos pagal įstojimo dieną galiojantį reglamentą dėl Sanglaudos fondo ir priskiriamos tam skyriui, kuriam pagal Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą priskiriamas tas reglamentas. Jeigu 2–5 dalyse nenumatyta kitaip, šioms priemonėms taikomos nuostatos, reglamentuojančios pagal šį reglamentą patvirtintų priemonių įgyvendinimą.

2.   Bet kuri viešojo pirkimo procedūra, susijusi su 1 dalyje minėta priemone, dėl kurios įstojimo dieną Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje jau yra paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse, vykdoma pagal tame kvietime dalyvauti konkurse nustatytas taisykles. Tačiau Finansinio reglamento, taikomo Europos Bendrijų bendrajam biudžetui, 165 straipsnio nuostatos netaikomos. Bet kuri viešojo pirkimo procedūra, susijusi su 1 dalyje minėta priemone, dėl kurios Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dar nėra paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse, turi atitikti Sutarčių nuostatas, pagal jas priimtus dokumentus ir Bendrijos politiką, įskaitant susijusią su aplinkosauga, transportu, transeuropiniais tinklais, konkurencija ir viešojo pirkimo sutarčių sudarymu.

3.   Komisijos išmokėtos išmokos pagal 1 dalyje nurodytą priemonę įrašomos į anksčiausią atvirą įsipareigojimą, prisiimtą visų pirma pagal Reglamentą (EB) Nr. 1267/1999, o paskui – pagal tuo metu galiojantį Reglamentą dėl Sanglaudos fondo.

4.   1 dalyje nurodytoms priemonėms ir toliau taikomos taisyklės, nustatančios išlaidų pagrįstumą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1267/1999, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, dėl kurių sprendžia Komisija atitinkamos valstybės narės prašymu.

5.   Išskirtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais Komisija gali leisti konkrečias taisyklių, taikomų 1 dalyje nurodytoms priemonėms pagal įstojimo dieną galiojantį Reglamentą dėl Sanglaudos fondo, išimtis.

29 straipsnis

Tuo atveju, jei daugiamečių įsipareigojimų pagal SAPARD programą (14) dėl žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku, gamintojų grupių steigimosi rėmimo arba agrarinės aplinkosaugos sistemų laikotarpis baigiasi po galutinės išmokų pagal SAPARD mokėjimo datos, nesumokėtos sumos padengiamos pagal 2007–2013 m. kaimo plėtros programą. Jei dėl to reikalingos konkrečios pereinamojo laikotarpio priemonės, jos patvirtinamos 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (15).

30 straipsnis

1.   Bulgarija, pagal prisiimtus įsipareigojimus iki 2003 metų galutiniai sustabdžiusi Kozloduy atominės elektrinės 1 ir 2 blokus vėlesniam jų eksploatavimo nutraukimui, įsipareigoja 2006 m. galutinai sustabdyti šios elektrinės 3 ir 4 blokus ir vėliau nutraukti jų eksploatavimą.

2.   2007–2009 m. laikotarpiu Bendrija teikia Bulgarijai finansinę pagalbą, skirtą padėti jai nutraukti Kozloduy atominės elektrinės 1–4 blokų eksploatavimą ir spręsti problemas, susijusias su šių blokų galutinio sustabdymo bei eksploatavimo nutraukimo padariniais.

Ši pagalba inter alia apima: priemones, skirtas nutraukti Kozloduy atominės elektrinės 1–4 blokų eksploatavimą; aplinkosaugos gerinimo pagal acquis priemones; priemones, skirtas modernizuoti tradicinius Bulgarijos elektros energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo sektorius, gerinti energijos efektyvumą, skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir didinti energijos tiekimo saugumą.

2007–2009 m. laikotarpiui pagalbos suma yra 210 milijonų EUR (2004 m. kainomis) įsipareigotų asignavimų, kurie bus skiriami lygiomis metinėmis 70 milijonų EUR dalimis (2004 m. kainomis).

Pagalba arba jos dalys gali būti skiriamos kaip Bendrijos įnašas į Tarptautinį Kozloduy eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą, kurį valdo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

3.   Komisija gali priimti 2 dalyje nurodytos pagalbos įgyvendinimo taisykles. Šios taisyklės priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (16). Šiuo tikslu Komisijai padeda komitetas. Taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai. Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje numatytas laikotarpis yra šešios savaitės. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

31 straipsnis

1.   Pirmaisiais įstojimo metais Sąjunga Bulgarijai ir Rumunijai teikia laikiną finansinę pagalbą (toliau – Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonė), skirtą vystyti ir stiprinti jų administracinius ir teisminius gebėjimus įgyvendinti Bendrijos teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą bei skatinti keitimąsi geriausia patirtimi. Iš šios pagalbos bus finansuojami institucijų plėtros projektai ir su tuo susijusios ribotos nedidelio masto investicijos.

2.   Pagalba skiriama ilgalaikiam poreikiui stiprinti institucinius gebėjimus tam tikrose srityse priemonėmis, kurios negali būti finansuojamos iš struktūrinių fondų arba kaimo plėtros fondų.

3.   Institucinei plėtrai skirtiems poriniams projektams tarp valstybinių institucijų toliau taikoma kvietimo teikti pasiūlymus per informacinių punktų valstybėse narėse tinklą tvarka, kaip nustatyta bendruosiuose susitarimuose su valstybėmis narėmis dėl pasirengimo narystei pagalbos.

Bulgarijai ir Rumunijai įsipareigoti asignavimai Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonei 2004 m. kainomis yra 82 milijonai EUR pirmaisiais metais po įstojimo, kurie yra skiriami nacionaliniams ir horizontaliems prioritetams. Asignavimus pagal finansinę perspektyvą sankcionuoja biudžeto valdymo institucija.

4.   Sprendimai dėl pagalbos pagal Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę priimami ir įgyvendinami pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3906/89 dėl ekonominės pagalbos tam tikroms Vidurio ir Rytų Europos šalims.

32 straipsnis

1.   Šiuo dokumentu nustatoma pinigų srauto ir Šengeno priemonė – laikinas instrumentas, skirtas padėti Bulgarijai ir Rumunijai nuo įstojimo dienos iki 2009 m. pabaigos finansuoti naujoms Sąjungos išorės sienoms skirtas priemones, susijusias su Šengeno acquis įgyvendinimu bei išorės sienos kontrole ir skirtas pagerinti nacionalinių biudžetų pinigų srautą.

2.   2007–2009 m. laikotarpiu Bulgarijai ir Rumunijai pagal laikinąją pinigų srauto ir Šengeno priemonę Bulgarijai ir Rumunijai išmokamos šios vienkartinės išmokos (2004 m. kainomis):

(milijonai EUR, 2004 m. kainomis)
	2007	2008	2009
Bulgarija	121,8	59,1	58,6
Rumunija	297,2	131,8	130,8

3.   Ne mažiau kaip 50 % kiekvienai šaliai pagal laikinąją pinigų srauto ir Šengeno priemonę skirtos sumos naudojama, siekiant padėti Bulgarijai ir Rumunijai laikytis įsipareigojimo finansuoti naujoms Sąjungos išorės sienoms skirtas priemones, susijusias su Šengeno acquis įgyvendinimu bei išorės sienos kontrole.

4.   Viena dvyliktoji kiekvienos metinės sumos dalis sumokama Bulgarijai ir Rumunijai kiekvieno atitinkamų metų mėnesio pirmąją darbo dieną. Vienkartinės išmokos panaudojamos per trejus metus nuo pirmosios išmokos gavimo. Ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo šio trejų metų termino pabaigos Bulgarija ir Rumunija pateikia išsamią ataskaitą apie galutinį vienkartinių išmokų pagal laikinosios pinigų srauto ir Šengeno priemonės Šengeno dalį panaudojimą su išlaidas pateisinančiu dokumentu. Komisija susigrąžina visas nepanaudotas arba nepagrįstai išleistas lėšas.

5.   Komisija gali patvirtinti technines nuostatas, būtinas laikinajai pinigų srauto ir Šengeno priemonei vykdyti.

33 straipsnis

1.   Nepažeidžiant būsimų sprendimų dėl politikos, bendri įsipareigojami asignavimai struktūriniams veiksmams, kurie turi būti skiriami Bulgarijai ir Rumunijai trejų metų 2007–2009 m. laikotarpiu yra tokie:

(milijonai EUR, 2004 m. kainomis)
	2007	2008	2009
Bulgarija	539	759	1 002
Rumunija	1 399	1 972	2 603

2.   Veiksmų, vykdomų trejų metų 2007–2009 m. laikotarpiu naudojant šias kiekvienai šaliai nustatytas sumas, taikymo sritis ir pobūdis nustatomi remiantis nuostatomis, tuo metu taikytinomis struktūrinių veiksmų išlaidoms.

34 straipsnis

1.   Be stojimo dieną galiojančių reglamentų, susijusių su kaimo plėtra, 2007–2009 m. laikotarpiu Bulgarijai ir Rumunijai taikomos VIII priedo I–III skirsniuose nustatytos nuostatos ir per visą 2007–2013 m. programavimo laikotarpį — konkrečios finansinės nuostatos, nustatytos VIII priedo IV skirsnyje.

2.   Nepažeidžiant būsimų sprendimų dėl politikos, įsipareigoti asignavimai iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus, skirti Bulgarijai ir Rumunijai kaimo plėtros priemonėms trejų metų 2007–2009 m. laikotarpiu, yra 3 041 milijonas EUR (2004 m. kainomis).

3.   Prireikus Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka VIII priedo nuostatų taikymui priimamos įgyvendinimo taisyklės.

4.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma pritaiko VIII priedo nuostatas, jei tai reikalinga siekiant užtikrinti suderinamumą su kaimo plėtros reglamentais.

35 straipsnis

Kasmet atlikdama kasmetinius finansinės perspektyvos techninius patikslinimus Komisija patikslina 30, 31, 32, 33 ir 34 straipsniuose nurodytas sumas, kad jos atitiktų kainų pokyčius.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

KITOS NUOSTATOS

36 straipsnis

1.   Jei iki trejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos kuriame nors ūkio sektoriuje kyla didelių sunkumų, kurie gali užsitęsti arba kurie galėtų labai pakenkti kurio nors regiono ekonominei padėčiai, Bulgarija arba Rumunija gali prašyti leidimo imtis apsaugos priemonių padėčiai ištaisyti ir atitinkamam sektoriui prie vidaus rinkos ekonomikos pritaikyti.

Esant tokioms pačioms aplinkybėms, bet kuri esama valstybė narė gali prašyti leidimo imtis apsaugos priemonių Bulgarijos, Rumunijos arba abiejų šių valstybių atžvilgiu.

2.   Suinteresuotos valstybės prašymu Komisija skubos tvarka nustato, jos manymu, būtinas apsaugos priemones, nurodydama jų įgyvendinimo aplinkybes ir būdą.

Kilus dideliems ekonominiams sunkumams ir suinteresuotai valstybei narei pateikus aiškų prašymą, Komisija priima sprendimą per penkias darbo dienas nuo prašymo kartu su atitinkama paaiškinamąja informacija gavimo. Tokiu būdu patvirtintos priemonės taikomos nedelsiant, atsižvelgiant į visų suinteresuotų šalių interesus ir nesiimant pasienio kontrolės priemonių.

3.   Pagal 2 dalį leistos taikyti priemonės gali apimti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo EB sutarties ir šio Akto taisyklių tokiu mastu ir tokiems laikotarpiams, kurie yra būtini 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti. Pirmenybė teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai sutrikdys vidaus rinkos veikimą.

37 straipsnis

Jei Bulgarija arba Rumunija neįvykdo stojimo derybų metu prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimų bet kurioje sektorių politikoje, susijusioje su tarpvalstybinį poveikį turinčia ekonomine veikla, ir tai labai sutrikdo vidaus rinkos veikimą arba sukelia realų tokio sutrikdymo pavojų, Komisija, gavusi motyvuotą valstybės narės prašymą arba savo pačios iniciatyva, iki trejų metų nuo įstojimo dienos laikotarpio pabaigos gali imtis atitinkamų priemonių.

Priemonės turi būti proporcingos ir pirmenybė teikiama vidaus rinkos veikimą mažiausiai trikdančioms priemonėms bei atitinkamais atvejais esamų sektorių apsaugos mechanizmų taikymui. Tokios apsaugos priemonės neturi tapti savavališkos diskriminacijos arba užslėpto prekybos tarp valstybių narių ribojimo priemonėmis. Atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus, apsaugos sąlygą galima taikyti netgi prieš įstojimą, ir patvirtintos priemonės įsigalioja nuo pirmosios įstojimo dienos, išskyrus atvejus, kai jose numatyta vėlesnė data. Priemonės taikomos tik tiek, kiek jų būtinai reikia, ir bet kuriuo atveju panaikinamos, kai įvykdomas atitinkamas įsipareigojimas. Tačiau jos gali būti taikomos ir pasibaigus pirmojoje pastraipoje minėtam laikotarpiui, kol neįvykdomi atitinkami įsipareigojimai. Atsižvelgdama į atitinkamos naujosios valstybės narės pasiektą pažangą vykdant savo įsipareigojimus, Komisija taikomas priemones gali atitinkamai priderinti. Prieš panaikindama apsaugos priemones, Komisija tinkamu laiku informuoja Tarybą ir deramai atsižvelgia į visas Tarybos dėl to pareikštas pastabas.

38 straipsnis

Jei perkeliant, įgyvendinant ar taikant pamatinius sprendimus ar bet kokius kitus atitinkamus įsipareigojimus, bendradarbiavimo dokumentus, sprendimus, susijusius su abipusiu pripažinimu baudžiamosios teisės srityje pagal ES sutarties VI antraštinę dalį, direktyvas ir reglamentus, susijusius su abipusiu pripažinimu civilinėse bylose pagal EB sutarties IV antraštinę dalį, Bulgarijoje ar Rumunijoje esama didelių trūkumų arba realaus tokių trūkumų pavojaus, Komisija, gavusi motyvuotą valstybės narės prašymą arba savo pačios iniciatyva ir pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, iki trejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos gali imtis reikiamų priemonių, nurodydama jų įgyvendinimo aplinkybes ir būdą.

Šios priemonės gali būti laikinas atitinkamų nuostatų ir sprendimų dėl Bulgarijos arba Rumunijos ir kitos valstybės narės arba valstybių narių santykių taikymo sustabdymas, nepažeidžiant glaudaus teisminio bendradarbiavimo tęstinumo. Atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus, apsaugos sąlygą galima taikyti netgi prieš įstojimą, ir patvirtintos priemonės įsigalioja nuo pirmosios įstojimo dienos, išskyrus atvejus, kai jose numatyta vėlesnė data. Priemonės taikomos tik tiek, kiek jų būtinai reikia, ir bet kuriuo atveju panaikinamos, kai trūkumai pašalinami. Tačiau jos gali būti taikomos ir pasibaigus pirmojoje pastraipoje minėtam laikotarpiui, kol yra trūkumų. Atsižvelgdama į atitinkamos naujosios valstybės narės pasiektą pažangą šalinant nustatytus trūkumus, Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, taikomas priemones gali atitinkamai priderinti. Prieš panaikindama apsaugos priemones, Komisija tinkamu laiku informuoja Tarybą ir deramai atsižvelgia į visas Tarybos dėl to pareikštas pastabas.

39 straipsnis

1.   Jei, remiantis nuolatine Komisijos vykdoma Bulgarijos ir Rumunijos per stojimo derybas prisiimtų įsipareigojimų stebėsena ir pirmiausia Komisijos parengtomis stebėsenos ataskaitomis, nustatoma, kad Rumunijos arba Bulgarijos pasiruošimo priimti ir įgyvendinti acquis lygis yra toks, kad esama rimto pavojaus, kad kuri nors iš šių valstybių bus akivaizdžiai nepasirengusi įvykdyti narystės reikalavimus iki įstojimo dienos 2007 m. sausio 1 d. keletoje svarbių sričių, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali vieningai nuspręsti vieneriems metams atidėti tos valstybės stojimo dieną iki 2008 m. sausio 1 d.

2.   Nepaisant 1 dalies, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, kvalifikuota balsų dauguma gali priimti 1 dalyje nurodytą sprendimą dėl Rumunijos, jeigu buvo pastebėta rimtų trūkumų Rumunijai vykdant vieną arba keletą IX priedo I punkte išvardytų įsipareigojimų ir reikalavimų.

3.   Nepaisant 1 dalies ir nepažeidžiant 37 straipsnio, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija ir 2005 m. rudenį atlikusi Rumunijos padarytos pažangos konkurencijos politikos srityje įvertinimą, kvalifikuota balsų dauguma gali priimti 1 dalyje nurodytą sprendimą dėl Rumunijos, jeigu buvo pastebėta rimtų trūkumų Rumunijai vykdant Europos sutartimi (17) prisiimtus įsipareigojimus arba vieną ar keletą IX priedo II punkte išvardytų įsipareigojimų ir reikalavimų.

4.   Tuo atveju, jei priimamas sprendimas pagal 1, 2 arba 3 dalis, Taryba kvalifikuota balsų dauguma nedelsdama priima sprendimą dėl tokių šio Akto, įskaitant jo priedus ir priedėlius, pritaikomųjų pataisų, kurios yra neišvengiamos dėl sprendimo atidėti stojimą.

40 straipsnis

Kad nebūtų trukdoma vidaus rinkai tinkamai veikti, Bulgarijos ir Rumunijos nacionalinių taisyklių laikymosi užtikrinimas VI ir VII prieduose nurodytais pereinamaisiais laikotarpiais neturi tapti pasienio kontrole tarp valstybių narių.

41 straipsnis

Jei perėjimui nuo Bulgarijoje ir Rumunijoje esamo režimo prie režimo, kuris atsiranda dėl bendros žemės ūkio politikos taikymo pagal šiame Akte išdėstytus reikalavimus, palengvinti yra būtinos pereinamojo laikotarpio priemonės, Komisija tokias priemones patvirtina laikydamasi 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (18) 25 straipsnio 2 dalyje arba atitinkamai kitų reglamentų dėl bendro žemės ūkio rinkų organizavimo atitinkamuose straipsniuose nurodytos tvarkos ar atitinkamos tvarkos, nustatytos taikytinuose teisės aktuose. Šiame straipsnyje nurodytas pereinamojo laikotarpio priemones galima patvirtinti trejų metų laikotarpiu nuo įstojimo dienos, ir jos taikomos tik tuo laikotarpiu. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali vieningai pratęsti šį laikotarpį.

Pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su šiame Akte nenurodytų dokumentų dėl bendros žemės ūkio politikos įgyvendinimu, kurios reikalingos dėl stojimo, iki stojimo dienos Komisijos siūlymu kvalifikuota balsų dauguma priima Taryba, arba, jei jos daro įtaką Komisijos iš pradžių priimtiems dokumentams, – Komisija, laikydamasi atitinkamų dokumentų priėmimo procedūros.

42 straipsnis

Jei perėjimui nuo Bulgarijoje ir Rumunijoje esamo režimo prie režimo, kuris atsiranda dėl Bendrijos veterinarijos, fitosanitarijos ir maisto saugos taisyklių taikymo, palengvinti yra būtinos pereinamojo laikotarpio priemonės, Komisija tokias priemones patvirtina laikydamasi atitinkamos tvarkos, nustatytos taikytinuose teisės aktuose. Šių priemonių galima imtis per trejus metus nuo įstojimo dienos, ir jos taikomos tik tuo laikotarpiu.

PENKTOJI DALIS

NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU ŠIO AKTO ĮGYVENDINIMU

I ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ STEIGIMAS

43 straipsnis

Europos Parlamentas daro tokias savo Darbo tvarkos taisyklių adaptacijas, kokios yra būtinos dėl įstojimo.

44 straipsnis

Taryba daro tokias savo Darbo tvarkos taisyklių adaptacijas, kokios yra būtinos dėl įstojimo.

45 straipsnis

Kiekvienos naujos valstybės narės pilietis skiriamas į Komisiją nuo tos valstybės narės įstojimo dienos. Naujus Komisijos narius skiria Taryba kvalifikuota balsų dauguma bendru sutarimu su Komisijos pirmininku ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

Šitaip paskirtų narių kadencija baigiasi kartu su įstojimo metu pareigas einančių narių kadencija.

46 straipsnis

1.   Du teisėjai paskiriami į Teisingumo Teismą ir du teisėjai – į Pirmosios instancijos teismą.

2.   Vieno iš pagal 1 dalį paskirtų Teisingumo Teismo teisėjų kadencija baigiasi 2009 m. spalio 6 d. Šis teisėjas išrenkamas burtais. Kito teisėjo kadencija baigiasi 2012 m. spalio 6 d.

Vieno iš pagal 1 dalį paskirtų Pirmosios instancijos teismo teisėjų kadencija baigiasi 2007 m. rugpjūčio 31 d. Šis teisėjas išrenkamas burtais. Kito teisėjo kadencija baigiasi 2010 m. rugpjūčio 31 d.

3.   Teisingumo Teismas daro tokias savo Darbo reglamento adaptacijas, kokios yra būtinos dėl įstojimo.

Pirmosios instancijos teismas, suderinęs su Teisingumo Teismu, daro tokias savo Darbo reglamento adaptacijas, kokios yra būtinos dėl įstojimo.

Šitaip pritaikytą Darbo reglamentą kvalifikuota balsų dauguma turi patvirtinti Taryba.

4.   Sprendžiant bylas, kurių iki įstojimo dienos šie Teismai dar nebaigė nagrinėti ir kuriose žodinis procesas prasidėjo dar iki tos datos, visos sudėties Teismų ar kolegijų sudėtis lieka ta pati, kokia buvo iki įstojimo, ir taikomas dieną prieš įstojimą galiojęs Darbo reglamentas.

47 straipsnis

Audito Rūmai išplečiami paskiriant du papildomus narius šešerių metų kadencijai.

48 straipsnis

Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas išplečiamas paskiriant 27 narius, atstovaujančius įvairiems organizuotos pilietinės visuomenės ekonominiams ir socialiniams sluoksniams Bulgarijoje ir Rumunijoje. Šitaip paskirtų narių kadencija baigiasi kartu su įstojimo metu pareigas einančių narių kadencija.

49 straipsnis

Regionų komitetas išplečiamas paskiriant 27 narius, atstovaujančius Bulgarijos ir Rumunijos regionų ir vietos valdžios institucijas, kurie turi regioninės ar vietos valdžios mandatą ar yra politiškai atskaitingi išrinktam susirinkimui. Šitaip paskirtų narių kadencija baigiasi kartu su įstojimo metu pareigas einančių narių kadencija.

50 straipsnis

Dėl įstojimo būtinos pagal pirmines Sutartis įsteigtų komitetų taisyklių ir jų darbo tvarkos taisyklių adaptacijos daromos kaip galima greičiau po įstojimo.

51 straipsnis

1.   Sutartimis arba institucijų priimtu aktu įsteigtų komitetų, grupių arba kitų organų nariai skiriami šių komitetų, grupių arba kitų organų narių paskyrimui nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Naujai paskirtų narių kadencija baigiasi kartu su įstojimo metu pareigas einančių narių kadencija.

2.   Narystė Sutartimis arba institucijų priimtu aktu įsteigtuose komitetuose arba grupėse, kurių narių skaičius nustatomas nepriklausomai nuo valstybių narių skaičiaus, visiškai atnaujinama po įstojimo, išskyrus atvejus, kai esamų narių kadencija baigiasi per metus nuo įstojimo.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCIJŲ PRIIMTŲ AKTŲ TAIKOMUMAS

52 straipsnis

Nuo įstojimo laikoma, kad Bulgarijai ir Rumunijai direktyvos ir sprendimai yra skirti, kaip apibrėžta EB sutarties 249 straipsnyje ir EAEB sutarties 161 straipsnyje, jei tos direktyvos ir sprendimai buvo skirti visoms esamoms valstybėms narėms. Išskyrus direktyvas ir sprendimus, kurie įsigaliojo pagal EB sutarties 254 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, laikoma, kad Bulgarijai ir Rumunijai buvo pranešta apie tokias direktyvas ir sprendimus po įstojimo.

53 straipsnis

1.   Bulgarija ir Rumunija taiko priemones, būtinas, kad nuo įstojimo dienos jos pradėtų laikytis direktyvų ir sprendimų nuostatų, kaip apibrėžta EB sutarties 249 straipsnyje ir EAEB 161 straipsnyje, jei šiame Akte nenustatytas kitoks terminas. Apie šias priemones jos praneša Komisijai ne vėliau kaip įstojimo dieną arba tam tikrais atvejais iki šiame Akte nustatyto termino.

2.   Jei dėl direktyvų, kaip apibrėžta EB sutarties 249 straipsnyje ir EAEB sutarties 161 straipsnyje, pakeitimų, nustatytų šiuo Aktu, būtina keisti esamų valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, esamos valstybės narės įgyvendina priemones, kuriomis po įstojimo dienos įgyvendinamos direktyvos su pakeitimais, išskyrus atvejus, kai šiame Akte yra numatytas kitas terminas. Apie šias priemones jos praneša Komisijai ne vėliau kaip iki įstojimo dienos arba, jei vėliau, — iki šiame Akte nustatyto termino.

54 straipsnis

Apie įstatymais, kitais teisės aktais arba administraciniais veiksmais įtvirtintas nuostatas, skirtas Bulgarijos ir Rumunijos teritorijoje užtikrinti darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikatos apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų, pagal EAEB sutarties 33 straipsnį šios valstybės Komisijai praneša per tris mėnesius nuo įstojimo.

55 straipsnis

Tinkamai pagrįstu prašymu, kurį Bulgarija arba Rumunija pateikia Komisijai ne vėliau kaip įstojimo dieną, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, arba Komisija, jeigu pirminį aktą priėmė Komisija, gali imtis priemonių, nustatančių laikinas leidžiančias nukrypti nuo institucijų aktų, priimtų nuo 2004 m. spalio 1 d. iki įstojimo dienos, nuostatų. Šios priemonės patvirtinamos laikantis balsavimo taisyklių, reglamentuojančių akto, dėl kurio prašoma laikinų leidžiančių nukrypti nuostatų, priėmimą. Jei šios leidžiančios nukrypti nuostatos priimtos po įstojimo, jas galima taikyti nuo įstojimo dienos.

56 straipsnis

Tais atvejais, kai dėl stojimo būtina daryti iki įstojimo dienos priimtų aktų adaptacijas, ir kai būtinos adaptacijos nebuvo numatytos šiame Akte ir jo prieduose, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma arba Komisija, jeigu pirminį aktą priėmė Komisija, šiuo tikslu priima būtinus aktus. Jei šios adaptacijos priimamos po įstojimo, jas galima taikyti nuo įstojimo dienos.

57 straipsnis

Jei nenumatyta kitaip, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma patvirtina priemones, būtinas šio Akto nuostatoms įgyvendinti.

58 straipsnis

Institucijų ir Europos centrinio banko aktų tekstai, priimti iki įstojimo ir Tarybos, Komisijos ar Europos centrinio banko parengti bulgarų ir rumunų kalbomis, nuo įstojimo dienos yra autentiški tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir esamomis oficialiomis kalbomis parengti tekstai. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei tie tekstai taip buvo paskelbti esamomis kalbomis.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

59 straipsnis

I–IX priedai ir jų priedėliai yra neatskiriama šio Akto dalis.

60 straipsnis

Italijos Respublikos Vyriausybė Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos Vyriausybėms perduoda Europos Sąjungos sutarties, Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties bei jas iš dalies keičiančių ir papildančių Sutarčių, įskaitant Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo sutarties, Graikijos Respublikos stojimo sutarties, Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimo sutarties, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sutarties ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties patvirtintą kopiją airių, anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis.

Minėtų Sutarčių tekstai, parengti bulgarų ir rumunų kalbomis, pridedami prie šio Akto. Tie tekstai yra autentiški tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir pirmoje dalyje nurodytų Sutarčių, parengtų esamomis kalbomis, tekstai.

61 straipsnis

Tarptautinių susitarimų, deponuotų Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriato archyvuose, patvirtintą kopiją Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos Vyriausybėms perduoda generalinis sekretorius.

---

(1)  OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(2)  OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

(3)  Bulgarijai ir Rumunijai nurodyti skaičiai yra orientaciniai ir remiasi Eurostato 2003 m. paskelbtais duomenimis.“;

(4)  OL L 278, 1976 10 8, p. 5. Aktas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2002/772/EB, Euratomas (OL L 283, 2002 10 21, p. 1).

(5)  Nurodyti skaičiai yra orientaciniai ir remiasi Eurostato paskelbtais 2003 metų duomenimis.

(6)  OL L 79, 2002 3 22, p. 42.

(7)  1989 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3906/89 dėl ekonominės pagalbos tam tikroms Vidurio ir Rytų Europos šalims (OL L 375, 1989 12 23, p. 11). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 769/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 1).

(8)  1998 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2760/98 dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos įgyvendinimo pagal PHARE programą (OL L 345, 1998 12 19, p. 49). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1822/2003 (OL L 267, 2003 10 17, p. 9).

(9)  OL L 161, 1999 6 26, p. 68.

(10)  2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 248, 2002 9 16, p. 1).

(11)  1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1267/1999, nustatantis struktūrinės pasirengimo stojimui politikos instrumentą (OL L 161, 1999 6 26, p. 73). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 769/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 1).

(12)  OL L 56, 1968 3 4, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 723/2004 (OL L 124, 2004 4 27, p. 1).

(13)  OL L 130, 1994 5 25. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).

(14)  1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1268/1999 dėl Bendrijos paramos pasirengimo stojimui priemonėms žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse Vidurio ir Rytų Europos šalims kandidatėms pasirengimo stojimui laikotarpiu (OL L 161, 1999 6 26, p. 87). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2008/2004 (OL L 349, 2004 11 25, p. 12).

(15)  OL L 161, 1999 6 26, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).

(16)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(17)  Europos sutartis, įsteigianti Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rumunijos asociaciją (OL L 357, 1994 12 31, p. 2).

(18)  OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

---

I PRIEDAS

Konvencijų ir protokolų, prie kurių Bulgarija ir Rumunija prisijungia įstodamos į Europos Sąjungą, sąrašas (nurodytas Stojimo akto 3 straipsnio 3 dalyje)

1.

1980 m. birželio 19 d. Konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateikta pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje (OL L 266, 1980 10 9, p. 1) — 1984 m. balandžio 10 d. Konvencija dėl Graikijos Respublikos prisijungimo prie Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje (OL L 146, 1984 5 31, p. 1) — 1988 m. gruodžio 19 d. Pirmasis protokolas dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijos aiškinti Konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktą pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje (OL L 48, 1989 2 20, p. 1) — 1988 m. gruodžio 19 d. Antrasis protokolas, suteikiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismui tam tikrus įgaliojimus aiškinti Konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktą pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje (OL L 48, 1989 2 20, p. 17) — 1992 m. gegužės 18 d. Konvencija dėl Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos prisijungimo prie Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje (OL L 333, 1992 11 18, p. 1) — 1996 m. lapkričio 29 d. Konvencija dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės prisijungimo prie Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje, bei prie Pirmojo ir Antrojo protokolų dėl Teisingumo Teismo įgaliojimų aiškinti šią konvenciją (OL C 15, 1997 1 15, p. 10)

2.

1990 m. liepos 23 d. Konvencija dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (OL L 225, 1990 8 20, p. 10) — 1995 m. gruodžio 21 d. Konvencija dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės prisijungimo prie Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (OL C 26, 1996 1 31, p. 1) — 1999 m. gegužės 25 d. Protokolas, iš dalies keičiantis 1990 m. liepos 23 d. Konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (OL L 202, 1999 7 16, p. 1)

3.

1995 m. liepos 26 d. Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 316, 1995 11 27, p. 49) — 1996 m. rugsėjo 27 d. Protokolas, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, pridedamas prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL C 313, 1996 10 23, p. 2) — 1996 lapkričio 29 d. Protokolas dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijos preliminariais nutarimais aiškinti Konvenciją dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 151, 1997 5 20, p. 2) — 1997 m. birželio 19 d. Antrasis protokolas, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, pridedamas prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL C 221, 1997 7 19, p. 12)

4.

1995 m. liepos 26 d. Konvencija, grindžiama Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencija) (OL C 316, 1995 11 27, p. 2) — 1996 m. liepos 24 d. Protokolas, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl Konvencijos dėl Europos policijos biuro įsteigimo aiškinimo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo preliminariais nutarimais (OL C 299, 1996 10 9, p. 2) — 1997 m. birželio 19 d. Protokolas, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu ir Europolo konvencijos 41 straipsnio 3 dalimi, dėl Europolo, jo organų narių, Europolo direktoriaus pavaduotojų ir darbuotojų privilegijų ir imunitetų (OL C 221, 1997 7 19, p. 2) — 2000 m. lapkričio 30 d. Protokolas, parengtas vadovaujantis Konvencijos dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencijos) 43 straipsnio 1 dalimi, iš dalies keičiantis tos Konvencijos 2 straipsnį ir priedą (OL C 358, 2000 12 13, p. 2) — 2002 m. lapkričio 28 d. Protokolas, iš dalies keičiantis Konvenciją dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvenciją) ir Protokolą dėl Europolo, jo organų narių, Europolo direktoriaus pavaduotojų ir darbuotojų privilegijų ir imunitetų (OL C 312, 2002 12 16, p. 2) — 2003 m. lapkričio 27 d. Protokolas, parengtas vadovaujantis Konvencijos dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencijos) 43 straipsnio 1 dalimi, iš dalies keičiantis tą Konvenciją (OL C 2, 2004 1 6, p. 3)

5.

1995 m. liepos 26 d. Konvencija dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 316, 1995 11 27, p. 34) — 1996 m. lapkričio 29 d. Protokolas dėl Konvencijos dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais aiškinimo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo preliminariais nutarimais, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 151, 1997 5 20, p. 16) — 1999 m. kovo 12 d. Protokolas dėl pajamų plovimo sąvokos taikymo srities Konvencijoje dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais ir transporto priemonių registracijos numerių įtraukimo į Konvenciją, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 91, 1999 3 31, p. 2) — 2003 m. gegužės 8 d. Protokolas dėl muitinės bylų identifikavimo duomenų bazės sukūrimo, keičiantis Konvenciją dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, sudarytas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 34 straipsniu (OL C 139, 2003 6 13, p. 2)

6.	1997 m. gegužės 26 d. Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies c punktu (OL C 195, 1997 6 25, p. 2)

7.	1997 m. gruodžio 18 d. Konvencija dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 24, 1998 1 23, p. 2)

8.	1998 m. birželio 17 d. Vairuotojų teisių atėmimo konvencija, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 216, 1998 7 10, p. 2)

9.

2000 m. gegužės 29 d. Konvencija dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba (OL C 197, 2000 7 12, p. 3) — 2001 m. spalio 16 d. Protokolas prie Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurį pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba (OL C 326, 2001 11 21, p. 2)

---

PRIEDAS II

Šengeno acquis, integruotos į Europos Sąjungos sistemą, nuostatų ir jos pagrindu priimtų ar kitaip su ja susijusių aktų, privalomų ir taikomų naujosiose valstybėse narėse nuo įstojimo, sąrašas (nurodytas Stojimo akto 4 straipsnio dalyje)

1.	1985 m. birželio 14 d. Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių susitarimas dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo (1) .

2.

1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašytos Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, su ja susijusio Baigiamojo akto ir bendrų deklaracijų (2) su pakeitimais, padarytais tam tikrais 8 punkte išvardytais aktais, šios nuostatos: 1 straipsnis, kiek jis susijęs su šio punkto nuostatomis; 3–7 straipsniai, išskyrus 5 straipsnio 1 dalies d punktą; 13 straipsnis; 26 ir 27 straipsniai; 39 straipsnis; 44–59 straipsniai; 61–63 straipsniai; 65–69 straipsniai; 71–73 straipsniai; 75 ir 76 straipsniai; 82 straipsnis; 91 straipsnis; 126–130 straipsniai, kiek jie susiję su šio punkto nuostatomis; ir 136 straipsnis; Baigiamojo akto 1 ir 3 bendros deklaracijos.

3.

Susitarimų dėl prisijungimo prie 1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašytos Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, jų baigiamųjų aktų ir susijusių deklaracijų su pakeitimais, padarytais tam tikrais 8 punkte išvardytais aktais, šios nuostatos: a) 1990 m. lapkričio 27 d. pasirašyto Susitarimo dėl Italijos Respublikos prisijungimo: — 4 straipsnis, — 1 bendra deklaracija, pateikta Baigiamojo akto II dalyje; b) 1991 m. birželio 25 d. pasirašyto Susitarimo dėl Ispanijos Karalystės prisijungimo: — 4 straipsnis, — 1 bendra deklaracija, pateikta Baigiamojo akto II dalyje, — 2 deklaracija, pateikta Baigiamojo akto III dalyje; c) 1991 m. birželio 25 d. pasirašyto Susitarimo dėl Portugalijos Respublikos prisijungimo: — 4, 5 ir 6 straipsniai, — 1 bendra deklaracija, pateikta Baigiamojo akto II dalyje; d) 1992 m. lapkričio 6 d. pasirašyto Susitarimo dėl Graikijos Respublikos prisijungimo: — 3, 4 ir 5 straipsniai, — 1 bendra deklaracija, pateikta Baigiamojo akto II dalyje, — 2 deklaracija, pateikta Baigiamojo akto III dalyje; e) 1995 m. balandžio 28 d. pasirašyto Susitarimo dėl Austrijos Respublikos prisijungimo: — 4 straipsnis, — 1 bendra deklaracija, pateikta Baigiamojo akto II dalyje; f) 1996 m. gruodžio 19 d. pasirašyto Susitarimo dėl Danijos Karalystės prisijungimo: — 4 straipsnis, 5 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnis; — 1 ir 3 bendros deklaracijos, pateiktos Baigiamojo akto II dalyje; g) 1996 m. gruodžio 19 d. pasirašyto Susitarimo dėl Suomijos Respublikos prisijungimo: — 4 ir 5 straipsniai; — 1 ir 3 bendros deklaracijos, pateiktos Baigiamojo akto II dalyje; — Suomijos Respublikos Vyriausybės deklaracija dėl Alandų salų, pateikta Baigiamojo akto III dalyje; h) 1996 m. gruodžio 19 d. pasirašyto Susitarimo dėl Švedijos Karalystės prisijungimo: — 4 ir 5 straipsniai; — 1 ir 3 bendros deklaracijos, pateiktos Baigiamojo akto II dalyje.

4.

Šie pagal Šengeno protokolo 6 straipsnį Tarybos sudaryti susitarimai: — 1999 m. kovo 18 d. Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytas susitarimas dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, įskaitant jo priedus, baigiamąjį aktą, deklaracijas ir pasikeitimus laiškais (3), patvirtintas Tarybos sprendimu 1999/439/EB (4); — 1999 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos karalystės sudarytas susitarimas dėl teisių ir įsipareigojimų nustatymo Airijos bei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės bei Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės šioms valstybėms taikomose Šengeno acquis srityse (5), patvirtintas Tarybos sprendimu 2000/29/EB (6); — 2004 m. spalio 25 d. Europos Sąjungos Tarybos ir Šveicarijos Konfederacijos pasirašytas Susitarimas dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos, susijusios su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu (7).

5.

Šių Vykdomojo komiteto, įsteigto 1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašyta Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, sprendimų su pakeitimais, padarytais tam tikrais 8 punkte išvardytais aktais, nuostatos:   SCH/Com-ex (93) 10 – 1993 m. gruodžio 14 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl ministrų ir valstybės sekretorių deklaracijų   SCH/Com-ex (93) 14 – 1993 m. gruodžio 14 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl praktinio teisminio bendradarbiavimo kovojant su prekyba narkotikais gerinimo   SCH/Com-ex (94) 16 rev – 1994 m. lapkričio 21 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl bendrų atvykimo ir išvykimo antspaudų įsigijimo   SCH/Com-ex (94) 28 rev – 1994 m. gruodžio 22 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl 75 straipsnyje numatytos pažymos narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms vežti   SCH/Com-ex (94) 29 rev 2 – 1994 m. gruodžio 22 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl Konvencijos dėl 1990 m. birželio 19 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo įsigaliojimo   SCH/Com-ex (95) 21 – 1995 m. gruodžio 20 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl Šengeno valstybių skubaus keitimosi statistiniais ir specifiniais duomenimis apie prie išorės sienų pasitaikančius sutrikimus   SCH/Com-ex (98) 1 rev 2 – 1998 m. balandžio 21 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl darbo grupės veiklos, kiek jis susijęs su 2 punkto nuostatomis   SCH/Com-ex (98) 26 def – 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis nuolatinį komitetą Šengeno vertinimui ir įgyvendinimui   SCH/Com-ex (98) 35 rev 2 – 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl Bendrojo vadovo perdavimo valstybėms, padavusioms paraiškas dėl narystės ES   SCH/Com-ex (98) 37 def 2 – 1998 m. spalio 27 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl kovos su nelegalia imigracija priemonių patvirtinimo, kiek jis susijęs su 2 punkto nuostatomis   SCH/Com-ex (98) 51 rev 3 – 1998 m. gruodžio 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo nusikaltimų prevencijos ir atskleidimo srityje   SCH/Com-ex (98) 52 – 1998 m. gruodžio 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo vadovo, kiek jis susijęs su 2 punkto nuostatomis   SCH/Com-ex (98) 57 – 1998 m. gruodžio 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl kvietimą, rėmimą ir apgyvendinimą patvirtinančios suderintos formos įvedimo   SCH/Com-ex (98) 59 rev – 1998 m. gruodžio 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl suderinto konsultantų dokumentų klausimais išdėstymo   SCH/Com-ex (99) 1 rev 2 – 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl narkotikų   SCH/Com-ex (99) 6 – 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl Šengeno acquis, susijusios su telekomunikacijomis   SCH/Com-ex (99) 7 rev 2 – 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl ryšių palaikymo pareigūnų   SCH/Com-ex (99) 8 rev 2 – 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl informatorių atlygį reglamentuojančių bendrųjų principų   SCH/Com-ex (99) 10 – 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl nelegalios prekybos šaunamaisiais ginklais   SCH/Com-ex (99) 13 – 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto sprendimo dėl Bendrojo vadovo ir Bendrųjų konsulinių instrukcijų galutinės redakcijos: — Bendrųjų konsulinių instrukcijų 1–3, 7, 8 ir 15 priedai — Bendrasis vadovas, kiek jis susijęs su 2 punkto nuostatomis, įskaitant 1, 5, 5A, 6, 10, 13 priedus   SCH/Com-ex (99) 18 – 1999 m. balandžio 28 d. Vykdomojo komiteto sprendimas dėl policijos bendradarbiavimo baudžiamųjų nusikaltimų prevencijos ir atskleidimo srityje gerinimo.

6.

1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašyta Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo įsteigto Vykdomojo komiteto deklaracijos, kiek jos susijusios su 2 punkto nuostatomis:   SCH/Com-ex (96) decl 6 rev 2 – 1996 m. birželio 26 d. Vykdomojo komiteto deklaracija dėl ekstradicijos   SCH/Com-ex (97) decl 13 rev 2 – 1998 m. vasario 9 d. Vykdomojo komiteto deklaracija dėl nepilnamečių pagrobimo

7.

Šie Centrinės grupės, įsteigtos 1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašyta Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, sprendimai, kiek jie susiję su 2 punkto nuostatomis:   SCH/C (98) 117 – 1998 m. spalio 27 d. Centrinės grupės sprendimas dėl kovos su nelegalia imigracija priemonių patvirtinimo   SCH/C (99) 25 – 1999 m. kovo 22 d. Centrinės grupės sprendimas dėl informatorių atlygį reglamentuojančių bendrųjų principų

8.

Šie Šengeno acquis pagrindu priimti ar kitaip su ja susiję aktai:   1995 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1683/95, nustatantis vienodą vizų formą (OL L 164, 1995 7 14, p. 1)   1999 m. gegužės 1 d. Tarybos sprendimas 1999/307/EB, nustatantis išsamų Šengeno sekretoriato integravimo į Tarybos generalinį sekretoriatą planą (OL L 119, 1999 5 7, p. 49)   1999 m. gegužės 20 d. Tarybos sprendimas 1999/435/EB dėl Šengeno acquis apibrėžimo siekiant nustatyti kiekvienos acquis nuostatos arba sprendimo teisinį pagrindą, atsižvelgiant į atitinkamas Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties nuostatas (OL L 176, 1999 7 10, p. 1)   1999 m. gegužės 20 d. Tarybos sprendimas 1999/436/EB, nustatantis kiekvienos nuostatos arba sprendimo, sudarančių Šengeno acquis, teisinį pagrindą, atsižvelgiant į atitinkamas Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties nuostatas (OL L 176, 1999 7 10, p. 17)   1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31)   1999 m. gruodžio 13 d. Tarybos sprendimas 1999/848/EB dėl visiško Šengeno acquis taikymo Graikijoje (OL L 327, 1999 12 21, p. 58)   2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43)   2000 m. rugsėjo 28 d. Tarybos sprendimas 2000/586/TVR, nustatantis Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško bendrų sienų panaikinimo įgyvendinimo 40 straipsnio 4 ir 5 dalių, 41 straipsnio 7 dalies ir 65 straipsnio 2 dalies dalinio pakeitimo tvarką (OL L 248, 2000 10 3, p. 1)   2000 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas 2000/751/EB dėl Vykdomojo komiteto, kuris buvo įsteigtas pagal Konvenciją dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo, priimto Bendrojo vadovo tam tikrų dalių išslaptinimo (OL L 303, 2000 12 2, p. 29)   2000 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2000/777/EB dėl Šengeno acquis taikymo Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje bei Islandijoje ir Norvegijoje (OL L 309, 2000 10 9, p. 24)   2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1)   2001 m. balandžio 24 d. Tarybos reglamentas Nr. 789/2001/EB, paliekantis Tarybai įgyvendinimo įgaliojimus dėl tam tikrų išsamių nuostatų ir praktinės tvarkos nagrinėjant prašymus išduoti vizą (OL L 116, 2001 4 26, p. 2)   2001 m. balandžio 24 d. Tarybos reglamentas Nr. 790/2001/EB, paliekantis Tarybai įgyvendinimo įgaliojimus dėl tam tikrų išsamių nuostatų ir praktinės tvarkos vykdant pasienio kontrolę bei priežiūrą (OL L 116, 2001 4 26, p. 5)   2001 m. balandžio 24 d. Tarybos sprendimas 2001/329/EB, atnaujinantis Bendrųjų konsulinių instrukcijų VI dalį ir 3, 6 bei 13 priedus ir Bendrojo vadovo 5a, 6a ir 8 priedus (OL L 116, 2001 4 26, p. 32) tiek, kiek jis susijęs su Bendrųjų konsulinių instrukcijų 3 priedu ir Bendrojo vadovo 5a priedu   2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2001/51/EB, papildanti Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas (OL L 187, 2001 7 10, p. 45)   2001 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimas 2001/886/TVR dėl antros kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo (OL L 328, 2001 12 13, p. 1)   2001 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2414/2001, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 327, 2001 12 12, p. 1)   2001 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2424/2001 dėl antros kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo (OL L 328, 2001 12 13, p. 4)   2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 333/2002 dėl vienodo pavyzdžio vizų įklijų formų, valstybių narių išduodamų asmenims, turintiems kelionės dokumentus, kurių nepripažįsta tas įklijų formas rengianti valstybė narė (OL L 53, 2002 2 23, p. 4)   2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 334/2002, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1683/95, nustatantį vienodą vizų formą (OL L 53, 2002 2 23, p. 7)   2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20)   2002 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas 2002/352/EB dėl Bendrojo vadovo peržiūrėjimo (OL L 123, 2002 5 9, p. 47)   2002 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas 2002/353/EB, išslaptinantis Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo įsteigto Vykdomojo komiteto priimto Bendrojo vadovo II dalį (OL L 123, 2002 5 9, p. 49)   2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (OL L 157, 2002 6 15, p. 1)   2002 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas 2002/587/EB dėl Bendrojo vadovo pakeitimų (OL L 187, 2002 7 16, p. 50)   2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/946/TVR dėl bausmių sistemos stiprinimo siekiant užkirsti kelią padėjimui neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (OL L 328, 2002 12 5, p. 1)   2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2002/90/EB, apibrėžianti padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (OL L 328, 2002 12 5, p. 17)   2003 m. vasario 27 d. Tarybos sprendimas 2003/170/TVR dėl ryšių palaikymo pareigūnų, valstybių narių teisėsaugos institucijų pasiųstų dirbti užsienyje, bendro naudojimo (OL L 67, 2003 3 12, p. 27)   2003 m. kovo 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 453/2003, iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 69, 2003 3 13, p. 10)   2003 m. spalio 2 d. Tarybos sprendimas 2003/725/TVR, iš dalies keičiantis Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 40 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas (OL L 260, 2003 10 11, p. 37)   2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/110/EB dėl pagalbos tranzito, susijusio su išsiuntimu oro transportu, atvejais (OL L 321, 2003 12 6, p. 26)   2004 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 377/2004 dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo (OL L 64, 2004 3 2, p. 1)   2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas 2004/466/EB, iš dalies keičiantis Bendrąjį vadovą tam, kad į jį būtų įtraukta nuostata dėl kartu keliaujančių nepilnamečių tikslinių pasienio kontrolių vykdymo (OL L 157, 2004 4 30, p. 136)   2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis (OL L 261, 2004 8 6, p. 24)   2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas 2004/573/EB dėl jungtinių skrydžių organizavimo, iš dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijos išsiunčiant trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu priimti atskiri įsakymai dėl išsiuntimo (OL L 261, 2004 8 6, p. 28)   2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas 2004/574/EB, iš dalies keičiantis Bendrąjį vadovą (OL L 261, 2004 8 6, p. 36)   2004 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 2004/512/EB dėl vizų informacinės sistemos (VIS) sukūrimo (OL L 213, 2004 6 15, p. 5)   2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (OL L 349, 2004 11 25, p. 1)   2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2133/2004 dėl reikalavimo valstybių narių kompetentingoms institucijoms sistemingai antspauduoti trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorines sienas, kelionės dokumentus ir šiuo tikslu iš dalies keičiantis Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo bei Bendrojo vadovo nuostatas (OL L 369, 2004 12 16, p. 5)   2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų (OL L 385, 2004 12 29, p. 1).

---

(1)  OL L 239, 2000 9 22, p. 13.

(2)  OL L 239, 2000 9 22, p. 19. Konvencija su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 871/2004 (OL L 162, 2004 4 30, p. 29).

(3)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(4)  OL L 176, 1999 7 10, p. 35.

(5)  OL L 15, 2000 1 20, p. 2.

(6)  OL L 15, 2000 1 20, p. 1.

(7)  Kol šis susitarimas nėra sudarytas – tiek, kiek jis laikinai taikomas.

---

III PRIEDAS

Stojimo akto 19 straipsnyje nurodytas sąrašas: institucijų priimtų aktų adaptacijos

1.   BENDROVIŲ TEISĖ

PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖS

I.   Bendrijos prekių ženklas

31994 R 0040: 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994 1 14, p. 1) su pakeitimais, padarytais:

—	31994 R 3288: 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3288/94 (OL L 349, 1994 12 31, p. 83),

—	32003 R 0807: 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36),

—

12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų — Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33),

—	32003 R 1653: 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1653/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 36),

—	32003 R 1992: 2003 m. spalio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1992/2003 (OL L 296, 2003 11 14, p. 1),

—	32004 R 0422: 2004 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 422/2004 (OL L 70, 2004 3 9, p. 1).

159a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Nuo Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos (toliau – naujoji (-sios) valstybė (-ės) narė (-ės)) įstojimo dienos Bendrijos prekių ženklo, įregistruoto arba dėl kurio paraiška buvo paduota pagal šį reglamentą iki atitinkamos įstojimo dienos, galiojimas išplečiamas tų valstybių narių teritorijos atžvilgiu, siekiant užtikrinti vienodą galiojimą visoje Bendrijoje.“

II.   PAPILDOMOS APSAUGOS LIUDIJIMAI

1.

31992 R 1768: 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (OL L 182, 1992 7 2, p. 1) su pakeitimais, padarytais: — 11994 N: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų - Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimas (OL C 241, 1994 8 29, p. 21), — 12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų - Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).

a)

19a straipsnis papildomas taip: „k) bet kuriam galiojančio pagrindinio patento saugomam medicinos produktui, kuriam pirmasis leidimas pateikti jį į rinką kaip medicinos produktą buvo išduotas po 2000 m. sausio 1 d., Bulgarijoje gali būti išduotas liudijimas, jei paraiška išduoti liudijimą paduodama per šešis mėnesius nuo įstojimo dienos; l) bet kuriam galiojančio pagrindinio patento saugomam medicinos produktui, kuriam pirmasis leidimas pateikti jį į rinką kaip medicinos produktą buvo išduotas po 2000 m. sausio 1 d., Rumunijoje gali būti išduotas liudijimas. Tais atvejais, kai 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis yra pasibaigęs, galimybe kreiptis dėl liudijimo galima pasinaudoti per šešių mėnesių laikotarpį, prasidedantį ne vėliau kaip įstojimo dieną.“

b)	20 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Šis reglamentas taikomas papildomos apsaugos liudijimams, išduotiems pagal Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos nacionalinės teisės aktus iki atitinkamos jų įstojimo dienos.“

2.

31996 R 1610: 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1610/96 dėl augalų apsaugos priemonių papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (OL L 198, 1996 8 8, p. 30) su pakeitimais, padarytais: — 12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų - Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).

a)

19a straipsnis papildomas taip: „k) bet kuriai galiojančio pagrindinio patento saugomai augalų apsaugos priemonei, kuriai pirmasis leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo išduotas po 2000 m. sausio 1 d., Bulgarijoje gali būti išduotas liudijimas, jei paraiška išduoti liudijimą paduodama per šešis mėnesius nuo įstojimo dienos; l) bet kuriai galiojančio pagrindinio patento saugomai augalų apsaugos priemonei, kuriai pirmasis leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo išduotas po 2000 m. sausio 1 d., Rumunijoje gali būti išduotas liudijimas. Tais atvejais, kai 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis yra pasibaigęs, galimybe kreiptis dėl liudijimo galima pasinaudoti per šešių mėnesių laikotarpį, prasidedantį ne vėliau kaip įstojimo dieną.“

b)	20 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Šis reglamentas taikomas papildomos apsaugos liudijimams, išduotiems pagal Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos nacionalinės teisės aktus iki atitinkamos jų įstojimo dienos.“

III.   BENDRIJOS DIZAINAS

32002 R 0006: 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002 1 5, p. 1) su pakeitimais, padarytais:

—

12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų - Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).

110a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Nuo Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos (toliau – (toliau – naujoji (-sios) valstybė (-ės) narė (-ės)) įstojimo dienos Bendrijos dizaino, saugomo arba dėl kurio paraiška buvo paduota pagal šį reglamentą iki atitinkamos įstojimo dienos, galiojimas išplečiamas tų valstybių narių teritorijos atžvilgiu, siekiant užtikrinti vienodą galiojimą visoje Bendrijoje.“

2.   ŽEMĖS ŪKIS

1.

31989 R 1576: 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1576/89, nustatantis bendrąsias spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo ir pateikimo taisykles (OL L 160, 1989 6 12, p. 1), su pakeitimais, padarytais: — 31992 R 3280: 1992 m. lapkričio 9 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3280/92 (OL L 327, 1992 11 13, p. 3), — 31994 R 3378: 1994 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3378/94 (OL L 366, 1994 12 31, p. 1), — 11994 N: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų - Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimas (OL C 241, 1994 8 29, p. 21), — 12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų — Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33), — 32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

a)	1 straipsnio 4 dalies i punktas papildomas taip: „5) Aprašymas „Pălincă“ gali pakeisti pavadinimą „vaisių spirtas“ tik tais atvejais, kai spiritinis gėrimas yra pagamintas Rumunijoje.“

b)

II priedas papildomas šiomis geografinėmis nuorodomis: — 4 punkte: „Vinars Târnave“, „Vinars Vaslui“, „Vinars Murfatlar“, „Vinars Vrancea“, „Vinars Segarcea“ — 6 punkte: „Сунгурларска гроздова ракия/Гроздова ракия от Сунгурларе/Sungurlarska grozdova rakiya/Grozdova rakiya iš Sungurlare“, „Сливенска перла (Сливенска гроздова ракия/Гроздова ракия от Сливен)/Slivenska perla (Slivenska grozdova rakiya/Grozdova rakiya iš Sliven)“, „Стралджанска мускатова ракия/Мускатова ракия от Стралджа/Straldjanska muscatova rakiya/Muscatova rakiya iš Straldja“, „Поморийска гроздова ракия/Гроздова ракия от Поморие/Pomoriyska grozdova rakiya/Grozdova rakiya iš Pomorie“, „Русенска бисерна гроздова ракия/Бисерна гроздова ракия от Русе/Rusenska biserna grozdova rakiya/Biserna grozdova rakiya iš Ruse“, „Бургаска мускатова ракия/Мускатова ракия от Бургас/Bourgaska muscatova rakiya/Muscatova rakiya iš Bourgas“, „Добруджанска мускатова ракия/Мускатова ракия от Добруджа/Dobrudjanska muscatova rakiya/Muscatova rakiya iš Dobrudja“, „Сухиндолска гроздова ракия/Гроздова ракия от Сухиндол/Suhindolska grozdova rakiya/Grozdova rakiya iš Suhindol“, „Карловска гроздова ракия/Гроздова pакия от Карлово/Karlovska grozdova rakiya/Grozdova rakiya iš Karlovo“ — 7 punkte: „Троянска сливова ракия/Сливова ракия от Троян/Troyanska slivova rakiya/Slivova rakiya iš Troyan“, „Силистренска кайсиева ракия/Кайсиева ракия от Силистра/Silistrenska kaysieva rakiya/Kaysieva rakiya iš Silistra“, „Тервелска кайсиева ракия/Кайсиева ракия от Тервел/Tervelska kaysieva rakiya/Kaysieva rakiya iš Tervel“, „Ловешка сливова ракия/Сливова ракия от Ловеч/Loveshka slivova rakiya/Slivova rakiya iš Lovech“, „Ţuică Zetea de Medieşu Aurit“, „Ţuică de Valea Milcovului“, „Ţuică de Buzău“, „Ţuică de Argeş“, „Ţuică de Zalău“, „Ţuică ardelenească de Bistriţa“, „Horincă de Maramureş“, „Horincă de Cămârzan“, „Horincă de Seini“, „Horincă de Chioar“, „Horincă de Lăpuş“, „Turţ de Oaş“, „Turţ de Maramureş“.

2.

31991 R 1601: 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91, nustatantis bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (OL L 149, 1991 6 14, p. 1), su pakeitimais, padarytais: — 31992 R 3279: 1992 m. lapkričio 9 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3279/92 (OL L 327, 1992 11 13, p. 1), — 11994 N: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų - Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimas (OL C 241, 1994 8 29, p. 21), — 31994 R 3378: 1994 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3378/94 (OL L 366, 1994 12 31, p. 1), — 31996 R 2061: 1996 m. spalio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2061/96 (OL L 277, 1996 10 30, p. 1), — 32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). 2 straipsnio 3 dalyje po h punkto įterpiamas šis punktas: „i) Pelin: aromatintas vyno gėrimas, pagamintas iš baltojo ar raudonojo vyno, koncentruotos vynuogių misos, vynuogių sulčių (arba cukrinių runkelių cukraus) ir specifinės žolių tinktūros, kurio alkoholio koncentracija yra ne mažesnė nei 8,5 tūrio proc., cukraus kiekis, išreikštas invertuotu cukrumi, sudaro 45–50 g/l, o bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgštimi – ne mažesnis kaip 3 g/l.“ ir i punktas pervadinamas j punktu.

3.

31992 R 2075: 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2075/92 dėl bendro žaliavinio tabako rinkos organizavimo (OL L 215, 1992 7 30, p. 70) su pakeitimais, padarytais: — 11994 N: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų - Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimas (OL C 241, 1994 8 29, p. 21), — 31994 R 3290: 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3290/94 (OL L 349, 1994 12 31, p. 105), — 31995 R 0711: 1995 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 711/95 (OL L 73, 1995 4 1, p. 13), — 31996 R 0415: 1996 m. kovo 4 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 415/96 (OL L 59, 1996 3 8, p. 3), — 31996 R 2444: 1996 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2444/96 (OL L 333, 1996 12 21, p. 4), — 31997 R 2595: 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2595/97 (OL L 351, 1997 12 23, p. 11), — 31998 R 1636: 1998 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1636/98 (OL L 210, 1998 7 28, p. 23), — 31999 R 0660: 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 660/1999 (OL L 83, 1999 3 27, p. 10), — 32000 R 1336: 2000 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1336/2000 (OL L 154, 2000 6 27, p. 2), — 32002 R 0546: 2002 m. kovo 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 546/2002 (OL L 84, 2002 3 28, p. 4), — 32003 R 0806: 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1), — 32003 R 2319: 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2319/2003 (OL L 345, 2003 12 31, p. 17), — 12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).

a)	Priedo punktas „V. Vytintas saulėje“ papildomas taip:   „Molovata   Ghimpaţi   Bărăgan“

b)	Priedo punktas „VI. Basmos“ papildomas taip:   „Djebel   Nevrokop   Dupnica   Melnik   Ustina   Harmanli   Krumovgrad   Iztochen Balkan   Topolovgrad   Svilengrad   Srednogorska yaka“

c)	Priedo punktas „VIII. Kaba Koulak (klasikinis)“ papildomas taip:   „Severna Bulgaria   Tekne“.

4.

31996 R 2201: 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo (OL L 297, 1996 11 21, p. 29) su pakeitimais, padarytais: — 31997 R 2199: 1997 m. spalio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2199/97 (OL L 303, 1997 11 6, p. 1), — 31999 R 2701: 1999 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2701/1999 (OL L 327, 1999 12 21, p. 5), — 32000 R 2699: 2000 m. gruodžio 4 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2699/2000 (OL L 311, 2000 12 12, p. 9), — 32001 R 1239: 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1239/2001 (OL L 171, 2001 6 26, p. 1), — 32002 R 0453: 2002 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 453/2002 (OL L 72, 2002 3 14, p. 9), — 12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33), — 32004 R 0386: 2004 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 386/2004 (OL L 64, 2004 3 2, p. 25). III priedas pakeičiamas taip: „III PRIEDAS 5 straipsnyje nurodytos perdirbimo garantuojamosios ribos Šviežio produkto grynasis svoris (tonos)   Pomidorai Persikai Kriaušės Bendrijos garantuojamosios ribos 8 860 061 560 428 105 659 Nacionalinės garantuojamosios ribos Bulgarija 156 343 17 843 n. Čekija 12 000 1 287 11 Graikija 1 211 241 300 000 5 155 Ispanija 1 238 606 180 794 35 199 Prancūzija 401 608 15 685 17 703 Italija 4 350 000 42 309 45 708 Kipras 7 944 6 n. Latvija n. n. n. Vengrija 130 790 1 616 1 031 Malta 27 000 n. n. Nyderlandai n. n. 243 Austrija n. n. 9 Lenkija 194 639 n. n. Portugalija 1 050 000 218 600 Rumunija 50 390 523 n. Slovakija 29 500 147 n. n. = neaktualu“.

5.

31998 R 2848: 1998 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2848/98, nustatantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2075/92 taikymo taisykles dėl priemokų schemos, auginimo kvotų ir konkrečios pagalbos, suteikiamos augintojų grupėms žaliavinio tabako sektoriuje (OL L 358, 1998 12 31, p. 17), su pakeitimais, padarytais: — 31999 R 0510: 1999 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 510/1999 (OL L 60, 1999 3 9, p. 54), — 31999 R 0731: 1999 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 731/1999 (OL L 93, 1999 4 8, p. 20), — 31999 R 1373: 1999 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1373/1999 (OL L 162, 1999 6 26, p. 47), — 31999 R 2162: 1999 m. spalio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2162/1999 (OL L 265, 1999 10 13, p. 13), — 31999 R 2637: 1999 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2637/1999 (OL L 323, 1999 12 15, p. 8), — 32000 R 0531: 2000 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 531/2000 (OL L 64, 2000 3 11, p. 13), — 32000 R 0909: 2000 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 909/2000 (OL L 105, 2000 5 3, p. 18), — 32000 R 1249: 2000 m. birželio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1249/2000 (OL L 142, 2000 6 16, p. 3), — 32001 R 0385: 2001 m. vasario 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 385/2001 (OL L 57, 2001 2 27, p. 18), — 32001 R 1441: 2001 m. liepos 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1441/2001 (OL L 193, 2001 7 17, p. 5), — 32002 R 0486: 2002 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 486/2002 (OL L 76, 2002 3 19, p. 9), — 32002 R 1005: 2002 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1005/2002 (OL L 153, 2002 6 13, p. 3), — 32002 R 1501: 2002 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1501/2002 (OL L 227, 2002 8 23, p. 16), — 32002 R 1983: 2002 m. lapkričio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1983/2002 (OL L 306, 2002 11 8, p. 8), — 32004 R 1809: 2004 m. spalio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1809/2004 (OL L 318, 2004 10 19, p. 18). I priedas pakeičiamas taip: „I PRIEDAS GARANTUOJAMŲJŲ RIBŲ PROCENTINĖS DALYS VALSTYBĖMS NARĖMS IR KONKRETIEMS REGIONAMS, NAUDOJAMOS AUGINTOJŲ GRUPĖMS PRIPAŽINTI Valstybė narė, kurios konkrečiame regione įsteigta augintojų grupė Procentinė dalis Vokietija, Ispanija (išskyrus Kastiliją-Leoną, Navarą ir Campezo sritį Baskijoje), Prancūzija (išskyrus Nord‐Pa de Kalė ir Pikardiją), Italija, Portugalija (išskyrus Azorų salų autonominį regioną), Belgija, Austrija, Rumunija 2 % Graikija (išskyrus Epyrą), Azorų salų autonominis regionas (Portugalija), Nord‐Pa de Kalė ir Pikardija (Prancūzija), Bulgarija (išskyrus Banite, Zlatograd, Madan ir Dospat savivaldybes Djebel srityje ir Veliki Preslav, Varbitca, Shumen, Smiadovо, Varna, Dalgopol, General Tоshevо, Dobrich, Kavarna, Krushari, Shabla ir Antonovo savivaldybes Šiaurės Bulgarijos srityje) 1 % Kastilija-Leonas (Ispanija), Navara (Ispanija), Campezo sritis Baskijoje (Ispanija), Epyras (Graikija) Banite, Zlatograd, Madan ir Dospat savivaldybės Djebel srityje ir Veliki Preslav, Varbitca, Shumen, Smiadovо, Varna, Dalgopol, General Tоshevо, Dobrich, Kavarna, Krushari, Shabla ir Antonovo savivaldybės Šiaurės Bulgarijos srityje (Bulgarija) 0,3 %“.

6.

31999 R 1493: 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (OL L 179, 1999 7 14, p. 1) su pakeitimais, padarytais: — 32000 R 1622: 2000 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1622/2000 (OL L 194, 2000 7 31, p. 1), — 32000 R 2826: 2000 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2826/2000 (OL L 328, 2000 12 23, p. 2), — 32001 R 2585: 2001 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2585/2001 (OL L 345, 2001 12 29, p. 10), — 32003 R 0806: 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1), — 12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33), — 32003 R 1795: 2003 m. spalio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1795/2003 (OL L 262, 2003 10 14, p. 13).

a)

6 straipsnis papildomas taip: „5. Bulgarijoje ir Rumunijoje naujai sukurtos sodinimo teisės paskiriamos rūšiniam vynui pkr gaminti skiriant 1,5 % bendros vynuogynų teritorijos, nuo įstojimo dienos Bulgarijoje jas realizuojant 2 302,5 hektaro ir 2 830,5 hektaro – Rumunijoje. Šios teisės paskiriamos į nacionalinį rezervą, kuriam taikomas 5 straipsnis.“

b)	III priedo (Vynuogių auginimo zonos) 2 punktas papildomas taip: „g) Rumunijoje: Podişul Transilvaniei regionas“

c)	III priedo (Vynuogių auginimo zonos) 3 punkto paskutinis sakinys pakeičiamas taip: „d) Slovakijoje, Tokay regione. e) Rumunijoje, vynuogynais užsodintose vietovėse, nenurodytose 2 punkto g papunktyje arba 5 punkto f papunktyje.“

d)

III priedo (Vynuogių auginimo zonos) 5 punktas papildomas taip: „e) Bulgarijoje vynuogynais užsodintos vietovės šiuose regionuose: Dunavska Ravnina (Дунавска равнина), Chernomorski Rayon (Черноморски район), Rozova Dolina (Розова долина) f) Rumunijoje vynuogynais užsodintos vietovės šiuose regionuose: Dealurile Buzăului, Dealu Mare, Severinului ir Plaiurile Drâncei, Colinele Dobrogei, Terasele Dunării, pietų vynuogynu regione, įskaitant smėlynus ir kitus tinkamus regionus“

e)	III priedo (Vynuogių auginimo zonos) 6 punktas papildomas taip: „Bulgarijoje vynuogių auginimo zona C III a apima vynuogynais užsodintas vietoves, nenurodytas 5 punkto e papunktyje“

f)	V priedo D.3 dalis papildoma taip: „ir Rumunijoje“.

7.

32000 R 1673: 2000 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1673/2000 dėl bendro pluoštinių linų ir kanapių rinkų organizavimo (OL L 193, 2000 7 29, p. 16) su pakeitimais, padarytais: — 32002 R 0651: 2002 m. balandžio 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 651/2002 (OL L 101, 2002 4 17, p. 3), — 12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33), — 32003 R 1782: 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 270, 2003 10 21, p. 1), — 32004 R 0393: 2004 m. vasario 24 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 393/2004 (OL L 65, 2004 3 3, p. 4).

a)

3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Vieneriems prekybos metams ilgam linų pluoštui nustatomas 80 878 tonų didžiausias garantuojamas kiekis ir jis paskirstomas visoms valstybėms narėms nacionaliniais garantuojamais kiekiais. Tas kiekis paskirstomas taip: — 13 800 tonų Belgijai, — 13 tonų Bulgarijai, — 1 923 tonos Čekijai, — 300 tonų Vokietijai, — 30 tonų Estijai, — 50 tonų Ispanijai, — 55 800 tonų Prancūzijai, — 360 tonų Latvijai, — 2 263 tonos Lietuvai, — 4 800 tonų Nyderlandams, — 150 tonų Austrijai, — 924 tonos Lenkijai, — 50 tonų Portugalijai, — 42 tonos Rumunijai, — 73 tonos Slovakijai, — 200 tonų Suomijai, — 50 tonų Švedijai, — 50 tonų Jungtinei Karalystei.“

b)

3 straipsnio 2 dalies įvadinė pastraipos dalis ir a punktas pakeičiami taip: „2. Vieneriems prekybos metams trumpam linų pluoštui ir kanapių pluoštui, kuriam gali būti teikiama pagalba, nustatomas 147 265 tonų didžiausias garantuojamas kiekis. Tas kiekis paskirstomas taip: a) nacionaliniai garantuojami kiekiai šioms valstybėms narėms: — 10 350 tonų Belgijai, — 48 tonos Bulgarijai, — 2 866 tonos Čekijai, — 12 800 tonų Vokietijai, — 42 tonos Estijai, — 20 000 tonų Ispanijai, — 61 350 tonų Prancūzijai, — 1 313 tonos Latvijai, — 3 463 tonos Lietuvai, — 2 061 tona Vengrijai, — 5 550 tonų Nyderlandams, — 2 500 tonų Austrijai, — 462 tonos Lenkijai, — 1 750 tonų Portugalijai, — 921 tona Rumunijai, — 189 tonos Slovakijai, — 2 250 tonų Suomijai, — 2 250 tonų Švedijai, — 12 100 tonų Jungtinei Karalystei. Tačiau Vengrijai nacionalinis garantuojamas kiekis nustatomas tik kanapių pluoštui.“

8.

32003 R 1782: 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies pakeičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, 2003 10 21, p. 1), su pakeitimais, padarytais: — 32004 R 0021: 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 21/2004 (OL L 5, 2004 1 9, p. 8), — 32004 R 0583: 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 583/2004 (OL L 91, 2004 3 30, p. 1), — 32004 D 0281: 2004 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimu 2004/281/EB (OL L 93, 2004 3 30, p. 1), — 32004 R 0864: 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 864/2004 (OL L 161, 2004 4 30, p. 48).

a)	2 straipsnio g punktas pakeičiamas taip: „g) „naujosios valstybės narės“ – tai Bulgarija, Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija.“

b)	5 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pabaiga papildoma tokiu sakiniu: „Tačiau Bulgarija ir Rumunija užtikrina, kad žemėje, kurioje yra daugiametė ganykla, 2007 m. sausio 1 d. ir toliau būtų daugiametė ganykla.“

c)	54 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pabaiga papildoma tokiu sakiniu: „Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai pagalbos už plotą paraiškose nurodoma diena – 2005 m. birželio 30 d.“

d)

71g straipsnis papildomas taip: „9. Bulgarijoje ir Rumunijoje: a) 2 dalyje paminėtu trejų metų referenciniu laikotarpiu laikomi 2002–2004 m.; b) 3 dalies a punkte paminėtais metais laikomi 2004 m.; c) 4 dalies pirmojoje pastraipoje nuoroda į 2004 m. ir (arba) 2005 m. laikoma nuoroda į 2005 m. ir (arba) 2006 m., o nuorodos į 2004 m. – į 2005 m.“

e)	71h straipsnis papildomas taip: „Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai nuoroda į 2003 m. birželio 30 d. laikoma nuoroda į 2005 m. birželio 30 d.“

f)

74 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Pagalba skiriama pagal nacionalinius bazinius plotus tradicinėse gamybos zonose, išvardytose X priede. Bazinis plotas yra toks: Bulgarija 21 800 ha Graikija 617 000 ha Ispanija 594 000 ha Prancūzija 208 000 ha Italija 1 646 000 ha Kipras 6 183 ha Vengrija 2 500 ha Austrija 7 000 ha Portugalija 118 000 ha“

g)	78 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Nustatomas maksimalus garantuojamas 1 648 000 ha plotas, už kurį gali būti mokama pagalba.“

h)

80 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Nustatoma tokia pagalba pagal derlingumą valstybėse narėse:   2004/2005 prekybos metai ir taikant 71 straipsnį (EUR/ha) 2005/2006 ir vėlesni prekybos metai (EUR/ha) Bulgarija — 345,225 Graikija 1 323,96 561,00 Ispanija 1 123,95 476,25 Prancūzija:     — metropolija 971,73 411,75 — Prancūzijos Gajana 1 329,27 563,25 Italija 1 069,08 453,00 Vengrija 548,70 232,50 Portugalija 1 070,85 453,75 Rumunija — 126,075“

i)

81 straipsnis pakeičiamas taip: „81 straipsnis Plotai Kiekvienai gaminančiai valstybei narei nustatomas nacionalinis bazinis plotas. Tačiau Prancūzijai nustatomi du baziniai plotai. Baziniai plotai yra tokie: Bulgarija 4 166 ha Graikija 20 333 ha Ispanija 104 973 ha Prancūzija: — metropolija — Prancūzijos Gajana 19 050 ha 4 190 ha Italija 219 588 ha Vengrija 3 222 ha Portugalija 24 667 ha Rumunija 500 ha Valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, gali skirstyti savo bazinį plotą į subbazinius plotus.“

j)

84 straipsnis pakeičiamas taip: „84 straipsnis Plotai 1.   Valstybė narė skiria Bendrijos pagalbą neviršydama viršutinės ribos, apskaičiuotos jos NGP hektarų skaičių, nustatytą 3 dalyje, padauginus iš 120,75 EUR vidurkio. 2.   Nustatomas 829 229 ha maksimalus garantuojamas plotas. 3.   2 dalyje minimas maksimalus garantuojamas plotas padalinamas į šiuos NGP: Nacionalinis garantuojamas plotas (NGP) Belgija 100 ha Bulgarija 11 984 ha Vokietija 1 500 ha Graikija 41 100 ha Ispanija 568 200 ha Prancūzija 17 300 ha Italija 130 100 ha Kipras 5 100 ha Liuksemburgas 100 ha Vengrija 2 900 ha Nyderlandai 100 ha Austrija 100 ha Lenkija 4 200 ha Portugalija 41 300 ha Rumunija 1 645 ha Slovėnija 300 ha Slovakija 3 100 ha Jungtinė Karalystė 100 ha 4.   Valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, pirmiausia regioniniu lygiu arba pagal produkciją, gali padalinti savo NGP į subplotus.“

k)

95 straipsnio 4 dalis papildoma šiomis pastraipomis: „Bulgarijai ir Rumunijai pirmojoje pastraipoje nurodytas bendrasis kiekis yra išdėstytas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003 I priedo f lentelėje ir peržiūrimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003 6 straipsnio 1 dalies šeštąją pastraipą. Bulgarijai ir Rumunijai pirmojoje pastraipoje nurodytas 12 mėnesių laikotarpis yra 2006/2007 m.“

l)	103 straipsnio antroji pastraipa papildoma taip: „Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai ši pastraipa taikoma su sąlyga, kad vienkartinės išmokos už plotus schema būtų taikoma 2007 m. ir kad būtų pasirinkta taikyti 66 straipsnį.“

m)

105 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Priedas prie išmokos už plotą, sudarantis: — 291 EUR/ha už 2005/2006 prekybos metus, — 285 EUR/ha už 2006/2007 ir vėlesnius prekybos metus, mokama už kietaisiais kviečiais apsėtą plotą tradicinėse gamybos zonose, išvardytose X priede, neviršijant šių dydžių: (hektarais) Bulgarija 21 800 Graikija 617 000 Ispanija 594 000 Prancūzija 208 000 Italija 1 646 000 Kipras 6 183 Vengrija 2 500 Austrija 7 000 Portugalija 118 000“

n)	108 straipsnio antroji pastraipa papildoma taip: „Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai paraiškų gauti išmokas negalima paduoti už tokią žemę, kuri 2005 m. birželio 30 d. buvo daugiametė ganykla, apsėta daugiametėmis kultūromis arba apsodinta medžiais, arba buvo naudojama ne žemės ūkio tikslais.“

o)	110c straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Nustatomas nacionalinis bazinis plotas: — Bulgarija: 10 237 ha — Graikija: 370 000 ha — Ispanija: 70 000 ha — Portugalija: 360 ha.“

p)	110c straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Pagalbos dydis už reikalavimus atitinkantį hektarą: — Bulgarija: 263 EUR — Graikija: 594 EUR už 300 000 hektarų ir 342,85 EUR už likusius 70 000 hektarų — Ispanija: 1 039 EUR — Portugalija: 556 EUR.“

q)

116 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Taikomos šios viršutinės ribos: Valstybė narė Teisės (x 1 000) Belgija 70 Bulgarija 2 058,483 Čekija 66,733 Danija 104 Vokietija 2 432 Estija 48 Graikija 11 023 Ispanija 19 580 Prancūzija 7 842 Airija 4 956 Italija 9 575 Kipras 472,401 Latvija 18,437 Lietuva 17,304 Liuksemburgas 4 Vengrija 1 146 Malta 8,485 Nyderlandai 930 Austrija 206 Lenkija 335,88 Portugalija 2 690 Rumunija 5 880,620 Slovėnija 84,909 Slovakija 305,756 Suomija 80 Švedija 180 Jungtinė Karalystė 19 492 Iš viso 89 607,008“

r)

123 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip: „8. Taikomos šios regioninės viršutinės ribos: Belgija 235 149 Bulgarija 90 343 Čekija 244 349 Danija 277 110 Vokietija 1 782 700 Estija 18 800 Graikija 143 134 Ispanija 713 999 (1) Prancūzija 1 754 732 (2) Airija 1 077 458 Italija 598 746 Kipras 12 000 Latvija 70 200 Lietuva 150 000 Liuksemburgas 18 962 Vengrija 94 620 Malta 3 201 Nyderlandai 157 932 Austrija 373 400 Lenkija 926 000 Portugalija 175 075 (3) Rumunija 452 000 Slovėnija 92 276 Slovakija 78 348 Suomija 250 000 Švedija 250 000 Jungtinė Karalystė 1 419 811 (4)

s)

126 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Taikomos šios nacionalinės viršutinės ribos: Belgija 394 253 Bulgarija 16 019 Čekija 90 300 Danija 112 932 Vokietija 639 535 Estija 13 416 Graikija 138 005 Ispanija (5) 1 441 539 Prancūzija (6) 3 779 866 Airija 1 102 620 Italija 621 611 Kipras 500 Latvija 19 368 Lietuva 47 232 Liuksemburgas 18 537 Vengrija 117 000 Malta 454 Nyderlandai 63 236 Austrija 375 000 Lenkija 325 581 Portugalija (7) 416 539 Rumunija 150 000 Slovėnija 86 384 Slovakija 28 080 Suomija 55 000 Švedija 155 000 Jungtinė Karalystė 1 699 511

t)

130 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip: „Naujosioms valstybėms narėms nacionalinės ribos yra pateiktos šioje lentelėje.   Buliai, jaučiai, karvės ir telyčios Veršeliai, vyresni nei 1, bet jaunesni nei 8 mėnesių, kurių skerdenos svoris mažesnis nei 185 kg Bulgarija 22 191 101 542 Čekija 483 382 27 380 Estija 107 813 30 000 Kipras 21 000 – Latvija 124 320 53 280 Lietuva 367 484 244 200 Vengrija 141 559 94 439 Malta 6 002 17 Lenkija 1 815 430 839 518 Rumunija 1 148 000 85 000 Slovėnija 161 137 35 852 Slovakija 204 062 62 841“

u)

143a straipsnis papildomas šia dalimi: „Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai tiesioginės išmokos pradedamos taikyti pagal toliau nurodytą didinimo, išreikšto procentine išmokų, mokamų 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijoje, dalimi planą: — 25 % – 2007 m., — 30 % – 2008 m., — 35 % – 2009 m., — 40 % – 2010 m., — 50 % – 2011 m., — 60 % – 2012 m., — 70 % – 2013 m., — 80 % – 2014 m., — 90 % – 2015 m., — 100 % nuo 2016 m.“

v)

143b straipsnio 4 dalis papildoma šia pastraipa: „Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai žemės ūkio paskirties žemės plotas pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą – tai ta naudojamo žemės ūkio naudmenų ploto dalis, kuri yra geros agrarinės būklės, neatsižvelgiant į tai, ar ji minėtą dieną naudojama gamybai, ar ne, ir kuri prireikus patikslinama laikantis objektyvių kriterijų, kuriuos turi nustatyti Bulgarija ar Rumunija, prieš tai gavusi Komisijos pritarimą.“

w)

143b straipsnio 9 dalis pakeičiama taip: „9. Bet kuriai naujajai valstybei narei vienkartinės išmokos už plotus schema gali būti taikoma iki 2006 m. pabaigos, esant galimybei jos taikymą naujosios valstybės narės prašymu dukart atnaujinti vienerių metų laikotarpiui. Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai vienkartinės išmokos už plotus schema taikoma iki 2009 m. pabaigos, esant galimybei jos taikymą jų prašymu dukart atnaujinti vienerių metų laikotarpiui. Bet kuri naujoji valstybė narė, laikydamasi 11 dalies nuostatų, gali nuspręsti nutraukti schemos taikymą pirmųjų arba antrųjų jos taikymo laikotarpio metų pabaigoje, siekdama taikyti vienkartinės išmokos schemą. Naujosios valstybės narės apie tokį savo ketinimą praneša Komisijai iki paskutiniųjų taikymo metų rugpjūčio 1 d.“

x)

143b straipsnio 11 dalis papildoma šia pastraipa: „Bulgarijai ir Rumunijai iki vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymo 5 metų laikotarpio pabaigos (t.y. 2011 m.) taikoma 143a straipsnio antrojoje pastraipoje nurodyta procentinė norma. Jei vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymas po minėtos datos pratęsiamas sprendimu, priimtu pagal b punktą, 143a straipsnio antrojoje dalyje nurodyta 2011 m. procentinė norma taikoma iki paskutiniųjų vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymo metų pabaigos.“

y)

143c straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Leidus Komisijai, naujosios valstybės narės gali padidinti bet kurias tiesiogines išmokas iki: a) visų tiesioginių išmokų atveju – 55 % tiesioginių išmokų dydžio 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijoje – 2004 m., 60 % – 2005 m., 65 % – 2006 m., o nuo 2007 m. – iki 30 procentinių punktų virš 143a straipsnyje nurodyto dydžio, taikomo atitinkamais metais. Bulgarijai ir Rumunijai taikomos šios nuostatos: 55 % tiesioginių išmokų dydžio 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijoje – 2007 m., 60 % – 2008 m., 65 % – 2009 m., o nuo 2010 m. – iki 30 procentinių punktų virš 143a straipsnio antrojoje dalyje nurodyto dydžio, taikomo atitinkamais metais. Tačiau Čekija gali padidinti tiesiogines išmokas bulvių krakmolo sektoriuje iki 100 % 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijoje taikomo dydžio. Tačiau šio reglamento IV antraštinės dalies 7 skyriuje nurodytoms tiesioginėms išmokoms taikomos šios maksimalios normos: 85 % – 2004 m., 90 % – 2005 m., 95 % – 2006 m. ir 100 % nuo 2007 m. Bulgarijai ir Rumunijai taikomos šios maksimalios normos: 85 % – 2007 m., 90 % – 2008 m., 95 % – 2009 m. ir 100 % nuo 2010 m.; arba b) i) tiesioginių išmokų, išskyrus vienkartinės išmokos schemą, atveju – tiesioginės paramos, kurią ūkininkas turėtų teisę gauti atskirai pagal kiekvienos rūšies produktus naujojoje valstybėje narėje 2003 kalendoriniais metais pagal BŽŪP analogišką nacionalinę schemą, bendro dydžio, padidinto 10 procentinių punktų. Tačiau Lietuvai referenciniai metai yra 2002 kalendoriniai metai. Bulgarijai ir Rumunijai referenciniai metai yra 2006 kalendoriniai metai. Slovėnijoje 2004 m. didinama 10 procentinių punktų, 2005 m. – 15 procentinių punktų, 2006 m. – 20 procentinių punktų ir nuo 2007 m. – 25 procentiniais punktais; ii) vienkartinės išmokos schemos atveju bendras papildomos nacionalinės tiesioginės pagalbos, kurią gali suteikti naujoji valstybė narė atitinkamais metais, dydis apribojamas konkrečiu finansiniu paketu. Šis paketas lygus skirtumui tarp: — BŽŪP analogiškos nacionalinės tiesioginės paramos, kuri atitinkamoje naujojoje valstybėje narėje būtų teikiama 2003 kalendoriniais metais, o Lietuvos atveju ‐ 2002 kalendoriniais metais, bendro dydžio, kiekvieną kartą padidinto 10 procentinių punktų. Bulgarijai ir Rumunijai referenciniai metai yra 2006 kalendoriniai metai. Slovėnijoje 2004 m. didinama 10 procentinių punktų, 2005 m. – 15 procentinių punktų, 2006 m. – 20 procentinių punktų ir nuo 2007 m. – 25 procentiniais punktais, — ir — tai naujajai valstybei narei taikomos nacionalinės viršutinės ribos, nurodytos VIIIa priede prireikus patikslintos pagal 64 straipsnio 2 dalį ir 70 straipsnio 2 dalį. Apskaičiuojant pirmiau minėtoje pirmojoje įtraukoje nurodytą bendrą dydį, įskaitomos nacionalinės tiesioginės išmokos ir (arba) jų komponentai, atitinkantys Bendrijos tiesiogines išmokas ir (arba) jų komponentus, į kuriuos buvo atsižvelgta apskaičiuojant atitinkamai naujajai valstybei narei galiojančią viršutinę ribą pagal 64 straipsnio 2 dalį, 70 straipsnio 2 dalį ir 71c straipsnį. Kiekvienai atitinkamai tiesioginei išmokai naujoji valstybė narė gali taikyti vieną iš pirmiau minėtuose a ar b punktuose nurodytų galimybių. Bendra tiesioginė parama, kurią ūkininkas naujosiose valstybėse narėse po įstojimo gali gauti kaip atitinkamą tiesioginę išmoką, įskaitant visas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, negali viršyti tiesioginės paramos, kurią ūkininkas turėtų teisę gauti pagal atitinkamą tiesioginę išmoką, tuo metu taikomą valstybėse narėse 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Bendrijoje, dydžio.“

z)

154a straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. 1 dalyje nurodytų priemonių galima imtis nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d.; vėliau šios priemonės netaikomos. Tačiau Bulgarijai ir Rumunijai šis laikotarpis prasideda 2007 m. sausio 1 d. ir baigiasi 2011 m. gruodžio 31 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma šiuos laikotarpius gali pratęsti.“

aa)

III priede įrašomos šios išnašos: A punkto pavadinime: „* Bulgarijos ir Rumunijos atveju nuoroda į 2005 m. turėtų būti suprantama kaip nuoroda į pirmuosius vienkartinės išmokos schemos taikymo metus.“ B punkto pavadinime: „* Bulgarijos ir Rumunijos atveju nuoroda į 2006 m. turėtų būti suprantama kaip nuoroda į antruosius vienkartinės išmokos schemos taikymo metus.“ ir C punkto pavadinime: „* Bulgarijos ir Rumunijos atveju nuoroda į 2007 m. turėtų būti suprantama kaip nuoroda į trečiuosius vienkartinės išmokos schemos taikymo metus.“

ab)

VIIIA priedas pakeičiamas taip: „VIIIA PRIEDAS 71c straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos Viršutinės ribos apskaičiuotos atsižvelgiant į 143a straipsnyje numatytą didinimo planą, todėl jų mažinti nereikia. (milijonai EUR) Kalendoriniai metai Bulgarija Čekija Estija Kipras Latvija Lietuva Vengrija Malta Lenkija Rumunija Slovėnija Slovakija 2005 - 228,8 23,4 8,9 33,9 92,0 350,8 0,67 724,6 - 35,8 97,7 2006 - 266,7 27,3 12,5 39,6 107,3 420,2 0,83 881,7 - 41,9 115,4 2007 200,3 343,6 40,4 16,3 55,6 146,9 508,3 1,64 1 140,8 440,0 56,1 146,6 2008 240,4 429,2 50,5 20,4 69,5 183,6 634,9 2,05 1 425,9 527,9 70,1 183,2 2009 281,0 514,9 60,5 24,5 83,4 220,3 761,6 2,46 1 711,0 618,1 84,1 219,7 2010 321,2 600,5 70,6 28,6 97,3 257,0 888,2 2,87 1 996,1 706,4 98,1 256,2 2011 401,4 686,2 80,7 32,7 111,2 293,7 1 014,9 3,28 2 281,1 883,0 112,1 292,8 2012 481,7 771,8 90,8 36,8 125,1 330,4 1 141,5 3,69 2 566,2 1 059,6 126,1 329,3 2013 562,0 857,5 100,9 40,9 139,0 367,1 1 268,2 4,10 2 851,3 1 236,2 140,2 365,9 2014 642,3 857,5 100,9 40,9 139,0 367,1 1 268,2 4,10 2 851,3 1 412,8 140,2 365,9 2015 722,6 857,5 100,9 40,9 139,0 367,1 1 268,2 4,10 2 851,3 1 589,4 140,2 365,9 vėlesni metai 802,9 857,5 100,9 40,9 139,0 367,1 1 268,2 4,10 2 851,3 1 766,0 140,2 365,9“

ac)	X priedas papildomas taip:   „BULGARIJA   Starozagorski   Haskovski   Slivenski   Yambolski   Burgaski   Dobrichki   Plovdivski“

ad)

XIB priedas pakeičiamas taip: „XIB PRIEDAS Nacionaliniai lauko kultūrų baziniai plotai ir referencinis derlingumas naujosiose valstybėse narėse, nurodyti 101 ir 103 straipsniuose   Bazinis plotas (hektarai) Referencinis derlingumas (t/ha) Bulgarija 2 625 258 2,90 Čekija 2 253 598 4,20 Estija 362 827 2,40 Kipras 79 004 2,30 Latvija 443 580 2,50 Lietuva 1 146 633 2,70 Vengrija 3 487 792 4,73 Malta 4 565 2,02 Lenkija 9 454 671 3,00 Rumunija 7 012 666 2,65 Slovėnija 125 171 5,27 Slovakija 1 003 453 4,06“.

9.	32003 R 1788: 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1788/2003, nustatantis mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje (OL L 270, 2003 10 21, p. 123), su pakeitimais, padarytais: — 32004 D 0281: 2004 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimu 2004/281/EB (OL L 93, 2004 3 30, p. 1).

a)

1 straipsnio 4 dalis papildoma šia pastraipa: „Bulgarijai ir Rumunijai sudaromas specialus restruktūrizavimo rezervas, kaip nustatyta I priedo g lentelėje. Šis rezervas pradedamas naudoti nuo 2009 m. balandžio 1 d. tiek, kiek pieno ir pieno produktų vartojimas ūkyje kiekvienoje iš šių šalių sumažėjo nuo 2002 m. Sprendimą pradėti rezervo naudojimą ir dėl jo paskirstymo supirkimo ir tiesioginio pardavimo kvotoms priima Komisija, vadovaudamasi 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir įvertinusi ataskaitas, kurias Bulgarija ir Rumunija turi pateikti Komisijai iki 2008 m. gruodžio 31 d. Šiose ataskaitose pateikiami šalies pienininkystės sektoriaus faktinio restruktūrizavimo proceso rezultatai ir kryptys, ypač perėjimas nuo vartojimui ūkyje skirtos gamybos prie rinkai skirtos gamybos.“

b)

1 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Slovakijai nacionaliniai referenciniai kiekiai apima visą supirkėjui pristatytą arba tiesiogiai vartotojams parduotą karvės pieną ar pieno ekvivalentą, kaip apibrėžta šio reglamento 5 straipsnyje, nepriklausomai nuo to, ar jis pagamintas ar parduotas pagal šiose šalyse taikomą pereinamojo laikotarpio priemonę.“

c)	1 straipsnis papildomas šia dalimi: „6. Bulgarijai ir Rumunijai mokestis taikomas nuo 2007 m. balandžio 1 d.“

d)

6 straipsnio 1 dalies antroji ir trečioji pastraipos pakeičiamos taip: „Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Slovakijai nurodytų individualių referencinių kiekių pagrindas išdėstytas I priedo f lentelėje. Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Slovakijai dvylikos mėnesių laikotarpis individualiems referenciniams kiekiams nustatyti prasideda: Vengrijai – 2001 m. balandžio 1 d., Maltai ir Lietuvai – 2002 m. balandžio 1 d., Čekijai, Kiprui, Estijai, Latvijai ir Slovakijai – 2003 m. balandžio 1 d., Lenkijai ir Slovėnijai – 2004 m. balandžio 1 d. ir Bulgarijai bei Rumunijai –2006 m. balandžio 1 d.“

e)

6 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Remdamasi faktiniais pristatymo supirkėjui ir tiesioginio pardavimo 2006 m. skaičiais, Komisija peržiūri Bulgarijai ir Rumunijai nustatytą bendro kiekio paskirstymą tarp pristatymo supirkėjui ir tiesioginio pardavimo, kaip išdėstyta I priedo f lentelėje, ir prireikus jį patikslina 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“

f)

9 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip: „Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Lenkijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Slovakijai 1 dalyje nurodytas referencinis riebumas yra lygus toliau nurodytomis datomis gamintojams paskirstytų kiekių referenciniam riebumui: Vengrijai – 2002 m. kovo 31 d., Lietuvai – 2003 m. kovo 31 d., Čekijai, Kiprui, Estijai, Latvijai ir Slovakijai – 2004 m. kovo 31 d., Lenkijai ir Slovėnijai – 2005 m. kovo 31 d. ir Bulgarijai bei Rumunijai – 2007 m. kovo 31 d.“

g)	9 straipsnio 5 dalis papildoma šia pastraipa: „Remdamasi faktiniais visų 2004 m. skaičiais, Komisija peržiūri Rumunijai II priede nustatytą referencinį riebumą ir prireikus jį patikslina 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“

h)

I priede d, e, f ir g lentelės pakeičiamos taip: „d) 2007—2008 m. Valstybė narė Kiekiai, tonomis Belgija 3 343 535,000 Bulgarija 979 000,000 Čekija 2 682 143,000 Danija 4 499 900,000 Vokietija 28 143 464,000 Estija 624 483,000 Graikija 820 513,000 Ispanija 6 116 950,000 Prancūzija 24 478 156,000 Airija 5 395 764,000 Italija 10 530 060,000 Kipras 145 200,000 Latvija 695 395,000 Lietuva 1 646 939,000 Liuksemburgas 271 739,000 Vengrija 1 947 280,000 Malta 48 698,000 Nyderlandai 11 185 440,000 Austrija 2 776 895,000 Lenkija 8 964 017,000 Portugalija 1 939 187,000 Rumunija 3 057 000,000 Slovėnija 560 424,000 Slovakija 1 013 316,000 Suomija 2 431 047,324 Švedija 3 336 030,000 Jungtinė Karalystė 14 755 647,000 e) 2008/2009–2014/2015 m. Valstybė narė Kiekiai, tonomis Belgija 3 360 087,000 Bulgarija 979 000,000 Čekija 2 682 143,000 Danija 4 522 176,000 Vokietija 28 282 788,000 Estija 624 483,000 Graikija 820 513,000 Ispanija 6 116 950,000 Prancūzija 24 599 335,000 Airija 5 395 764,000 Italija 10 530 060,000 Kipras 145 200,000 Latvija 695 395,000 Lietuva 1 646 939,000 Liuksemburgas 273 084,000 Vengrija 1 947 280,000 Malta 48 698,000 Nyderlandai 11 240 814,000 Austrija 2 790 642,000 Lenkija 8 964 017,000 Portugalija 1 948 550,000 Rumunija 3 057 000,000 Slovėnija 560 424,000 Slovakija 1 013 316,000 Suomija 2 443 069,324 Švedija 3 352 545,000 Jungtinė Karalystė 14 828 597,000 f) 6 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje nurodyti supirkimo ir tiesioginio pardavimo referenciniai kiekiai Valstybė narė Supirkimo referenciniai kiekiai, tonomis Tiesioginio pardavimo referenciniai kiekiai, tonomis Bulgarija 722 000 257 000 Čekija 2 613 239 68 904 Estija 537 188 87 365 Kipras 141 337 3 863 Latvija 468 943 226 452 Lietuva 1 256 440 390 499 Vengrija 1 782 650 164 630 Malta 48 698 – Lenkija 8 500 000 464 017 Rumunija 1 093 000 1 964 000 Slovėnija 467 063 93 361 Slovakija 990 810 22 506 g) 1 straipsnio 4 dalyje minėto specialaus restruktūrizavimo rezervo kiekiai Valstybė narė Specialaus restruktūrizavimo rezervo kiekiai, tonomis Bulgarija 39 180 Čekija 55 788 Estija 21 885 Latvija 33 253 Lietuva 57 900 Vengrija 42 780 Lenkija 416 126 Rumunija 188 400 Slovėnija 16 214 Slovakija 27 472“

i)

II priedo lentelė pakeičiama taip: „Referencinis riebumas Valstybė narė Referencinis riebalų kiekis (g/kg) Belgija 36,91 Bulgarija 39,10 Čekija 42,10 Danija 43,68 Vokietija 40,11 Estija 43,10 Graikija 36,10 Ispanija 36,37 Prancūzija 39,48 Airija 35,81 Italija 36,88 Kipras 34,60 Latvija 40,70 Lietuva 39,90 Liuksemburgas 39,17 Vengrija 38,50 Nyderlandai 42,36 Austrija 40,30 Lenkija 39,00 Portugalija 37,30 Rumunija 35,93 Slovėnija 41,30 Slovakija 37,10 Suomija 43,40 Švedija 43,40 Jungtinė Karalystė 39,70“.

3.   TRANSPORTO POLITIKA

31996 L 0026: 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/26/EB dėl leidimo verstis krovinių ir keleivių vežėjo kelių transportu verslu ir diplomų, pažymėjimų bei kitų oficialių profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tarpusavio pripažinimo, skirto palengvinti šiems vežėjams naudojimąsi įsisteigimo laisve nacionalinio ir tarptautinio vežimo srityje (OL L 124, 1996 5 23, p. 1), su pakeitimais, padarytais:

—	31998 L 0076: 1998 spalio 1 d. Tarybos direktyva 98/76/EB (OL L 277, 1998 10 14, p. 17),

—

12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų — Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33),

—	32004 L 0066: 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35).

a)

10 straipsnis papildomas šiomis dalimis: „11. Nukrypstant nuo 3 dalies, pažymėjimai, išduoti vežėjams kelių transportu iki Bulgarijos įstojimo dienos, prilyginami pagal šios direktyvos nuostatas išduotiems pažymėjimams tik tuo atveju, jei jie buvo išduoti: — tarptautiniams krovinių ir keleivių vežėjams kelių transportu pagal 2002 m. spalio 31 d. Potvarkį Nr. 11 dėl tarptautinio keleivių ir krovinių vežimo kelių transportu (2002 m. lapkričio 19 d. Oficialusis leidinys Nr. 108) nuo 2002 lapkričio 19 d.; — vietiniams krovinių ir keleivių vežėjams kelių transportu pagal 1999 m. lapkričio 3 d. Potvarkį Nr. 11 dėl viešojo keleivių ir krovinių vežimo Bulgarijos teritorijoje su pakeitimais, padarytais 2002 m. spalio 30 d. (2002 m. lapkričio 19 d. Oficialusis leidinys Nr. 108), nuo 2002 lapkričio 19 d. 12. Nukrypstant nuo 3 dalies, pažymėjimai, išduoti vežėjams kelių transportu iki Rumunijos įstojimo dienos, prilyginami pagal šios direktyvos nuostatas išduotiems pažymėjimams tik tuo atveju, jei jie buvo išduoti tarptautiniams ir vidaus krovinių ir keleivių vežėjams pagal 1999 m. gruodžio 21 d. Transporto ministro įsakymą Nr. 761 dėl asmenų, nuolat ir efektyviai koordinuojančių kelių transporto veiklą, skyrimo, mokymo ir pažymėjimų jiems išdavimo, nuo 2000 m. sausio 28 d.“

b)	10b straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip: „Atitinkamos valstybės narės gali pakartotinai išduoti 10 straipsnio 4–12 dalyse nurodytus profesinės kvalifikacijos pažymėjimus pagal Ia priede pateiktą pažymėjimo formą.“.

4.   MOKESČIAI

1.

31977 L 0388: 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo - Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, 1977 6 13, p. 1) su pakeitimais, padarytais: — 11979 H: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų - Graikijos Respublikos stojimas (OL L 291, 1979 11 19, p. 95), — 31980 L 0368: 1980 m. kovo 26 d. Tarybos direktyva 80/368/EEB (OL L 90, 1980 4 3, p. 41), — 31984 L 0386: 1984 m. liepos 31 d. Tarybos direktyva 84/386/EEB (OL L 208, 1984 8 3, p. 58), — 11985 I: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimas (OL L 302, 1985 11 15, p. 167), — 31989 L 0465: 1989 m. liepos 18 d. Tarybos direktyva 89/465/EEB (OL L 226, 1989 8 3, p. 21), — 31991 L 0680: 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 91/680/EEB (OL L 376, 1991 12 31, p. 1), — 31992 L 0077: 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/77/EEB (OL L 316, 1992 10 31, p. 1), — 31992 L 0111: 1992 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva 92/111/EEB (OL L 384, 1992 30 2, p. 47), — 31994 L 0004: 1994 m. vasario 14 d. Tarybos direktyva 94/4/EB (OL L 60, 1994 3 3, p. 14), — 31994 L 0005: 1994 m. vasario 14 d. Tarybos direktyva 94/5/EB (OL L 60, 1994 3 3, p. 16), — 31994 L 0076: 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 94/76/EB (OL L 365, 1994 12 31, p. 53), — 31995 L 0007: 1995 m. balandžio 10 d. Tarybos direktyva 95/7/EB (OL L 102, 1995 5 5, p. 18), — 31996 L 0042: 1996 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 96/42/EB (OL L 170, 1996 7 9, p. 34), — 31996 L 0095: 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 96/95/EB (OL L 338, 1996 12 28, p. 89), — 31998 L 0080: 1998 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 98/80/EB (OL L 281, 1998 10 17, p. 31), — 31999 L 0049: 1999 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 1999/49/EB (OL L 139, 1999 6 2, p. 27), — 31999 L 0059: 1999 m. birželio 17 d. Tarybos direktyva 1999/59/EB (OL L 162, 1999 6 26, p. 63), — 31999 L 0085: 1999 m. spalio 22 d. Tarybos direktyva 1999/85/EB (OL L 277, 1999 10 28, p. 34), — 32000 L 0017: 2000 m. kovo 30 d. Tarybos direktyva 2000/17/EB (OL L 84, 2000 4 5, p. 24), — 32000 L 0065: 2000 m. spalio 17 d. Tarybos direktyva 2000/65/EB (OL L 269, 2000 10 21, p. 44), — 32001 L 0004: 2001 m. sausio 19 d. Tarybos direktyva 2001/4/EB (OL L 22, 2001 1 24, p. 17), — 32001 L 0115: 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2001/115/EB (OL L 15, 2002 1 17, p. 24), — 32002 L 0038: 2002 m. gegužės 7 d. Tarybos direktyva 2002/38/EB (OL L 128, 2002 5 15, p. 41), — 32002 L 0093: 2002 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyva 2002/93/EB (OL L 331, 2002 12 7, p. 27), — 12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų — Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33), — 32003 L 0092: 2003 m. spalio 7 d. Tarybos direktyva 2003/92/EB (OL L 260, 2003 10 11, p. 8), — 32004 L 0007: 2004 m. sausio 20 d. Tarybos direktyva 2004/7/EB (OL L 27, 2004 1 30, p. 44), — 32004 L 0015: 2004 m. vasario 10 d. Tarybos direktyva 2004/15/EB (OL L 52, 2004 2 21, p. 61), — 32004 L 0066: 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004  5 1, p. 35). 24a straipsnyje prieš įtrauką „- Čekijos: 35 000 eurų“ įterpiamas toks tekstas: „— Bulgarijoje: 25 600 eurų;“ ir, po įtraukos „- Lenkijoje: 10 000 eurų“ įterpiamas toks tekstas: „- Rumunijoje: 35 000 eurų;“.

2.

31992 L 0083: 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 21) su pakeitimais, padarytais: — 12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų - Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).

a)

22 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: „6. Bulgarija ir Čekija etilo alkoholiui, pagamintam vaisių augintojų spirito varyklose, kurios kasmet pagamina daugiau nei 10 hektolitrų etilo alkoholio iš vaisių, kuriuos joms tiekia vaisių augintojų ūkiai, gali taikyti sumažintą akcizo tarifą, bet ne mažesnį kaip 50 % etilo alkoholiui taikomo standartinio nacionalinio akcizo tarifo. Sumažintas tarifas taikomas ne daugiau kaip 30 litrų vaisių spirito, skirto tik asmeniniam vartojimui, kiekviename etilo alkoholį gaminančiame vaisių augintojų ūkyje per metus.“

b)

22 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip: „7. Vengrija, Rumunija ir Slovakija etilo alkoholiui, pagamintam vaisių augintojų spirito varyklose, kurios kasmet pagamina daugiau nei 10 hektolitrų etilo alkoholio iš vaisių, kuriuos joms tiekia vaisių augintojų ūkiai, gali taikyti sumažintą akcizo tarifą, bet ne mažesnį kaip 50 % etilo alkoholiui taikomo standartinio nacionalinio akcizo tarifo. Sumažintas tarifas taikomas ne daugiau kaip 50 litrų vaisių spirito, skirto tik asmeniniam vartojimui, kiekviename etilo alkoholį gaminančiame vaisių augintojų ūkyje per metus. Komisija peržiūrės šią nuostatą 2015 m. ir praneš Tarybai apie galimus pakeitimus.“.

---

(1)  Nepažeidžiant konkrečių taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1454/2001.

(2)  Nepažeidžiant konkrečių taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1452/2001.

(3)  Nepažeidžiant konkrečių taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1453/2001.

(4)  Ši viršutinė riba laikinai padidinama 100 000 iki 1 519 811, kol bus galima eksportuoti jaunesnius nei šešių mėnesių gyvus gyvūnus.“

(5)  Nepažeidžiant konkrečių taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1454/2001.

(6)  Nepažeidžiant konkrečių taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1452/2001.

(7)  Nepažeidžiant konkrečių taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1453/2001.“

---

IV PRIEDAS

Stojimo akto 20 straipsnyje nurodytas sąrašas: institucijų priimtų aktų papildomos adaptacijos

ŽEMĖS ŪKIS

A.   ŽEMĖS ŪKIO TEISĖS AKTAI

1.

Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies II antraštinė dalis „Žemės ūkis“ Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma iš dalies pakeičia reglamentą, reglamentuojantį bendrą cukraus sektoriaus rinkų organizavimą, kad būtų atsižvelgta į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą, pritaikant cukraus ir izogliukozės kvotas bei žaliavinio cukraus importo didžiausius atsargų poreikius, kaip nustatyta toliau pateikiamoje lentelėje, kuri gali būti pritaikoma tokiu pačiu būdu, kaip kvotos esamoms valstybėms narėms, siekiant užtikrinti tuo metu galiojančių bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo principų ir tikslų laikymąsi. Sutarti kiekiai (tonos)   Bulgarija Rumunija Pagrindinis cukraus kiekis (1) 4 752 109 164 iš jo: A 4 320 99 240 B 432 9 924 Žaliavinio cukraus importo didžiausių atsargų poreikis (išreikšta baltojo cukraus kiekiu) 198 748 329 636 Pagrindinis izogliukozės kiekis (2) 56 063 9 981 iš jo: A 56 063 9 790 B 0 191 2006 m. Bulgarijai paprašius, pirmiau nurodyti A ir B pagrindiniai cukraus kiekiai pakeičiami atitinkamais Bulgarijos A ir B pagrindiniais izogliukozės kiekiais.

2.

31998 R 2848: 1998 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2848/98, nustatantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2075/92 taikymo taisykles dėl priemokų schemos, auginimo kvotų ir konkrečios pagalbos, suteikiamos augintojų grupėms žaliavinio tabako sektoriuje (OL L 358, 1998 12 31, p. 17), su pakeitimais, padarytais: — 31999 R 0510: 1999 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 510/1999 (OL L 60, 1999 3 9, p. 54), — 31999 R 0731: 1999 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 731/1999 (OL L 93, 1999 4 8, p. 20), — 31999 R 1373: 1999 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1373/1999 (OL L 162, 1999 6 26, p. 47), — 31999 R 2162: 1999 m. spalio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2162/1999 (OL L 265, 1999 10 13, p. 13), — 31999 R 2637: 1999 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2637/1999 (OL L 323, 1999 12 15, p. 8), — 32000 R 0531: 2000 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 531/2000 (OL L 64, 2000 3 11, p. 13), — 32000 R 0909: 2000 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 909/2000 (OL L 105, 2000 5 3, p. 18), — 32000 R 1249: 2000 m. birželio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1249/2000 (OL L 142, 2000 6 16, p. 3), — 32001 R 0385: 2001 m. vasario 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 385/2001 (OL L 57, 2001 2 27, p. 18), — 32001 R 1441: 2001 m. liepos 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1441/2001 (OL L 193, 2001 7 17, p. 5), — 32002 R 0486: 2002 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 486/2002 (OL L 76, 2002 3 19, p. 9), — 32002 R 1005: 2002 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1005/2002 (OL L 153, 2002 6 13, p. 3), — 32002 R 1501: 2002 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1501/2002 (OL L 227, 2002 8 23, p. 16), — 32002 R 1983: 2002 m. lapkričio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1983/2002 (OL L 306, 2002 11 8, p. 8), — 32004 R 1809: 2004 m. spalio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1809/2004 (OL L 318, 2004 10 19, p. 18). Prireikus 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2075/92 dėl bendro žaliavinio tabako rinkos organizavimo (3) 23 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija iki įstojimo priima būtinus Bendrijos pripažintų auginimo vietovių sąrašo, pateikiamo Reglamento (EB) Nr. 2848/98 II priede, pakeitimus, kad būtų atsižvelgta į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą, pirmiausia, kad į tą sąrašą būtų įtrauktos nurodytos Bulgarijos ir Rumunijos tabako auginimo vietovės.

3.

32003 R 1782: 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies pakeičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001(OL L 270, 2003 10 21, p. 1), su pakeitimais, padarytais: — 32004 R 0021: 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 21/2004 (OL L 5, 2004 1 9, p. 8), — 32004 R 0583: 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 583/2004 (OL L 91, 2004 3 30, p. 1), — 32004 D 0281: 2004 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimu 2004/281/EB (OL L 93, 2004 3 30, p. 1), — 32004 R 0864: 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 864/2004 (OL L 161, 2004 4 30, p. 48). a) Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma priima būtinas nuostatas Bulgarijai ir Rumunijai, siekiant įtraukti pagalbą už sėklą į Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 6 skyriuje ir IV A antraštinėje dalyje nustatytas paramos schemas. i) Į šias nuostatas įtraukiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 583/2004, XIA priedo „99 straipsnio 3 dalyje nurodytos pagalbos už sėklą viršutinės ribos naujosiose valstybėse narėse“ pakeitimas: „XIA PRIEDAS 99 straipsnio 3 dalyje nurodytos pagalbos už sėklą viršutinės ribos naujosiose valstybėse narėse (milijonai eurų) Kalendoriniai metai Bulgarija Čekija Estija Kipras Latvija Lietuva Vengrija Malta Lenkija Rumunija Slovėnija Slovakija 2005 - 0,87 0,04 0,03 0,10 0,10 0,78 0,03 0,56 - 0,08 0,04 2006 - 1,02 0,04 0,03 0,12 0,12 0,90 0,03 0,65 - 0,10 0,04 2007 0,11 1,17 0,05 0,04 0,14 0,14 1,03 0,04 0,74 0,19 0,11 0,05 2008 0,13 1,46 0,06 0,05 0,17 0,17 1,29 0,05 0,93 0,23 0,14 0,06 2009 0,15 1,75 0,07 0,06 0,21 0,21 1,55 0,06 1,11 0,26 0,17 0,07 2010 0,17 2,04 0,08 0,07 0,24 0,24 1,81 0,07 1,30 0,30 0,19 0,08 2011 0,22 2,33 0,10 0,08 0,28 0,28 2,07 0,08 1,48 0,38 0,22 0,09 2012 0,26 2,62 0,11 0,09 0,31 0,31 2,33 0,09 1,67 0,45 0,25 0,11 2013 0,30 2,91 0,12 0,10 0,35 0,35 2,59 0,10 1,85 0,53 0,28 0,12 2014 0,34 2,91 0,12 0,10 0,35 0,35 2,59 0,10 1,85 0,60 0,28 0,12 2015 0,39 2,91 0,12 0,10 0,35 0,35 2,59 0,10 1,85 0,68 0,28 0,12 2016 0,43 2,91 0,12 0,10 0,35 0,35 2,59 0,10 1,85 0,75 0,28 0,12 vėlesni metai 0,43 2,91 0,12 0,10 0,35 0,35 2,59 0,10 1,85 0,75 0,28 0,12“ ii) Nacionaliniai didžiausi sėklos kiekiai, už kuriuos mokama pagalba, paskirstomi taip: Nustatytas nacionalinių didžiausių sėklos kiekių, už kuriuos mokama pagalba, paskirstymas (tonomis)   Bulgarija Rumunija Ryžių sėkla (Oryza sativa L.) 883,2 100 Kita sėkla, išskyrus ryžių sėklą 936 2 294 b) Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma priima būtinas nuostatas Bulgarijai ir Rumunijai, siekiant įtraukti pagalbą už tabaką į Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 6 skyriuje ir IV A antraštinėje dalyje nustatytas paramos schemas. Sutartas tabako nacionalinių garantuojamųjų ribų paskirstymas: Sutartas tabako nacionalinių garantuojamųjų ribų paskirstymas (tonomis)   Bulgarija Rumunija Visas kiekis, iš kurio: 47 137 12 312 I Vytintas dūmuose 9 023 4 647 II Šviesusis vytintas ore 3 208 2 370 V Vytintas saulėje   5 295 VI Basma 31 106   VIII Kaba-koulak 3 800

B.    VETERINARIJOS IR FITOSANITARIJOS TEISĖS AKTAI

31999 L 0105: 1999 gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga (OL L 11, 2000 1 15, p. 17).

Tam tikrais atvejais ir Direktyvos 1999/105/EB 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka Komisija, pritaiko tos direktyvos I priedą dėl Pinus peuce Griseb., Fagus orientalis Lipsky, Quercus frainetto Ten. ir Tilia tomentosa Moench miško rūšių.

---

(1)  Baltojo cukraus tonos.

(2)  Sausosios medžiagos tonos.

(3)  OL L 215, 1992 7 30, p. 70.

---

V PRIEDAS

Stojimo akto 21 straipsnyje nurodytas sąrašas: kitos nuolatinės nuostatos

1.   BENDROVIŲ TEISĖ

Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies I antraštinė dalis „Laisvas prekių judėjimas“

KONKRETUS MECHANIZMAS

Bulgarijos arba Rumunijos atžvilgiu farmacijos produkto patento ar papildomos apsaugos liudijimo, kuriems gauti paraiška paduota valstybėje narėje tuo metu, kai tokia apsauga minėtam produktui vienoje iš pirmiau minėtų naujųjų valstybių narių negalėjo būti suteikta, turėtojas ar naudos gavėjas gali remtis to patento ar papildomos apsaugos liudijimo suteikiamomis teisėmis tam, kad užkirstų kelią prekybai minėtu produktu ir jo importui į tą valstybę narę ar nares, kuriose minėtam produktui taikoma patentinė arba papildoma apsauga, net tuo atveju, jei produktą į rinką toje naujojoje valstybėje narėje pirmą kartą pateikė turėtojas arba tai buvo padaryta gavus jo sutikimą.

Asmuo, kuris farmacijos produktą, kuriam taikoma pirmesnė pastraipa, ketina importuoti į valstybę narę ar juo prekiauti valstybėje narėje, kurioje šiam produktui taikoma patentinė ar papildoma apsauga, kompetentingoms institucijoms pateikia prašymą dėl importo, kuriame įrodo, kad apie tokią apsaugą turėtojui ar naudos gavėjui buvo pranešta prieš vieną mėnesį.

2.   KONKURENCIJOS POLITIKA

Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies VI antraštinės dalies 1 skyrius „Konkurencijos taisyklės“

1.

Šios pagalbos schemos ir individuali pagalba, taikyta naujosiose valstybėse narėse iki įstojimo dienos ir toliau taikoma po tos dienos, nuo įstojimo dienos laikoma esama pagalba pagal EB sutarties 88 straipsnio 1 dalį: a) pagalbos priemonės, taikytos iki 1994 m. gruodžio 10 d.; b) pagalbos priemonės, išvardytos šio priedo priedėlyje; c) pagalbos priemonės, kurias naujosios valstybės narės valstybės pagalbos kontrolės institucija įvertino ir pripažino atitinkančiomis acquis iki įstojimo dienos, ir dėl kurių Komisija pagal 2 punkte nustatytą procedūrą nepareiškė prieštaravimo rimtai abejodama priemonės suderinamumu su bendrąja rinka. Visos po įstojimo dienos toliau taikomos priemonės, kurios yra valstybės pagalba ir kurios neatitinka pirmiau išdėstytų sąlygų, taikant EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį, nuo įstojimo dienos laikomos nauja pagalba. Pirmiau išdėstytos nuostatos netaikomos pagalbai transporto sektoriuje, taip pat veiklai, susijusiai su EB sutarties I priede išvardytų produktų gamyba, perdirbimu ar prekyba, išskyrus žuvininkystės produktus ir iš jų gaunamus produktus. Pirmiau išdėstytos nuostatos taip pat nepažeidžia šiame Akte išdėstytų pereinamojo laikotarpio priemonių dėl konkurencijos politikos ir priemonių, nustatytų šio Akto VII priedo 4 skyriaus B skirsnyje.

2.

Jei naujoji valstybė narė nori, kad Komisija išanalizuotų pagalbos priemonę pagal 1 punkto c papunktyje apibūdintą procedūrą, ji Komisijai reguliariai pateikia: a) esamos pagalbos priemonių, kurias nacionalinė valstybės pagalbos kontrolės institucija įvertino ir pripažino atitinkančiomis acquis, sąrašą; ir b) bet kokią kitą informaciją, kuri yra svarbi analizuojamos pagalbos priemonės suderinamumui įvertinti, pagal konkrečią Komisijos pateiktą ataskaitų formą. Jei Komisija nepareiškia prieštaravimo dėl esamos pagalbos priemonės, rimtai abejodama priemonės suderinamumu su bendrąja rinka, per tris mėnesius nuo tos dienos, kai gaunama išsami informacija apie tą priemonę arba naujosios valstybės narės pareiškimas, kuriuo ji informuoja Komisiją, kad, jos manymu, pateikta informacija yra išsami, nes prašomos papildomos informacijos neturima arba ji jau buvo pateikta, laikoma, kad Komisija nepateikė prieštaravimo. Visoms pagalbos priemonėms, pateiktoms Komisijai pagal 1 punkto c papunktyje numatytą procedūrą iki įstojimo dienos, pirmiau minėta procedūra taikoma neatsižvelgiant į tai, kad priemonės analizavimo laikotarpiu atitinkama naujoji valstybė narė tapo Sąjungos nare.

3.

Komisijos sprendimas pareikšti prieštaravimą dėl priemonės, kaip numatyta 1 punkto c papunktyje, laikomas sprendimu pradėti formalaus tyrimo procesą, kaip numatyta 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 659/1999, nustatančiame išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (1). Jei toks sprendimas priimamas iki įstojimo dienos, jis įsigalioja tik įstojimo dieną.

4.

Nepažeidžiant procedūrų, taikomų EB sutarties 88 straipsnyje numatytai esamai pagalbai, pagalbos schemos ir individuali pagalba, suteikta transporto sektoriuje, kuri buvo taikyta naujoje valstybėje narėje iki įstojimo dienos ir toliau taikoma po tos dienos, laikoma esama pagalba pagal EB sutarties 88 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į šią sąlygą: — Komisijai apie pagalbos priemones pranešama per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos. Šiame pranešime nurodomas kiekvienos priemonės teisinis pagrindas. Laikoma, kad apie esamas pagalbos priemones ir ketinimus teikti ar keisti pagalbą, apie kuriuos Komisijai buvo pranešta iki įstojimo dienos, buvo pranešta įstojimo dieną. Tokios pagalbos priemonės laikomos „esama“ pagalba, kaip numatyta EB sutarties 88 straipsnio 1 dalyje, iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos. Prireikus naujos valstybės narės ne vėliau kaip iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos keičia šias pagalbos priemones, kad jos atitiktų Komisijos taikomas gaires. Po šios dienos bet kokia su šiomis gairėmis nesuderinama pagalba laikoma nauja pagalba.

5.

Rumunijos atžvilgiu 1 dalies c punktas pagalbos priemonėms, kurias Rumunijos valstybės pagalbos kontrolės institucija įvertino po šios dienos, taikomi tik tada, kai Komisija, remdamasi nuolatine Rumunijos per stojimo derybas prisiimtų įsipareigojimų kontrole, nustato, kad Rumunijos valstybės pagalbos vykdymas iki įstojimo pasiekė patenkinamą lygį. Laikoma, kad patenkinamas lygis pasiektas tik tada, kai Rumunija įrodo, kad visoms Rumunijoje suteiktoms pagalbos priemonėms buvo nuosekliai taikoma visapusiška ir tinkama valstybės pagalbos kontrolė, įskaitant visapusiškai ir teisingai pagrįstų Rumunijos valstybės pagalbos kontrolės institucijos sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą, tiksliai įvertinus kiekvienos priemonės valstybės pagalbos pobūdį ir teisingai taikant suderinamumo kriterijus. Rimtai abejodama priemonės suderinamumu su bendrąja rinka, Komisija gali pareikšti prieštaravimą dėl bet kokios pagalbos priemonės, suteiktos iki įstojimo – nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki dienos, nurodytos pirmiau minėtame Komisijos sprendime, kuriuo nustatoma, kad vykdymas pasiekė patenkinamą lygį. Toks Komisijos sprendimas pareikšti prieštaravimą dėl priemonės laikomas sprendimu pradėti formalaus tyrimo procesą, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 659/1999. Jei toks sprendimas priimamas iki įstojimo dienos, jis įsigalioja tik įstojimo dieną. Jei pradėjus formalaus tyrimo procesą Komisija priima neigiamą sprendimą, ji nusprendžia, kad Rumunija turi imtis visų reikiamų priemonių veiksmingai susigrąžinti pagalbą iš jos gavėjo. Susigrąžintina pagalba apima palūkanas taikant tinkamą normą, nustatytą pagal Reglamentą (EB) Nr. 794/2004 (2), mokėtinas nuo tos pačios dienos.

3.   ŽEMĖS ŪKIS

a)

Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies II antraštinė dalis „Žemės ūkis“ 1. Bendrija perima įstojimo dieną naujųjų valstybių narių turimas valstybės atsargas, sukauptas dėl jų rinkos rėmimo politikos, ta verte, kuri susidaro taikant 1978 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1883/78, išdėstančio bendrąsias taisykles dėl intervencijoms skirto Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus finansavimo (3) 8 straipsnį. Minėtos atsargos perimamos tik tada, jei su minėtais produktais susijusi valstybės intervencija vykdoma Bendrijoje ir jei šios atsargos atitinka Bendrijos intervencijos reikalavimus. 2. Tiek privačios, tiek valstybinės produkto atsargos, įstojimo dieną esančios laisvoje apyvartoje naujųjų valstybių narių teritorijoje ir viršijančios kiekį, kurį būtų galima laikyti įprastinėmis perkeliamosiomis atsargomis, turi būti pašalintos naujųjų valstybių narių sąskaita. „Įprastinių perkeliamųjų atsargų“ sąvoka apibrėžiama kiekvienam produktui, remiantis konkrečiais kiekvieno bendro rinkos organizavimo kriterijais ir tikslais. 3. 1 dalyje nurodytos atsargos išskaičiuojamos iš kiekio, viršijančio įprastines perkeliamąsias atsargas. 4. Komisija įgyvendina ir taiko pirmiau išdėstytas priemones laikydamasi 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (4) 13 straipsnyje nustatytos tvarkos arba atitinkamais atvejais 2001 m. birželio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (5) 42 straipsnio 2 dalyje ar atitinkamuose kitų reglamentų dėl bendro žemės ūkio rinkų organizavimo straipsniuose nustatytos tvarkos, arba pagal atitinkamą komiteto procedūrą, nustatytą taikytinuose teisės aktuose.

b)

Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies VI antraštinės dalies 1 skyrius „Konkurencijos taisyklės“ Nepažeidžiant procedūrų dėl esamos pagalbos, numatytos EB sutarties 88 straipsnyje, naujoje valstybėje narėje iki įstojimo dienos pradėtos taikyti ir po nurodytos dienos vis dar taikomos pagalbos schemos ir individuali pagalba, skirta veiklos rūšims, susijusioms su EB sutarties I priede išvardytų produktų, išskyrus žuvininkystės produktus ir jų antrinius produktus, gamyba, perdirbimu ir prekyba, laikomos esama pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 88 straipsnio 1 dalyje, jei laikomasi šių sąlygų: — Komisijai apie pagalbos priemones pranešama per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos. Šiame pranešime nurodomas kiekvienos priemonės teisinis pagrindas. Laikoma, kad apie esamas pagalbos priemones ir ketinimus teikti ar keisti pagalbą, apie kuriuos Komisijai buvo pranešta iki įstojimo dienos, buvo pranešta įstojimo dieną. Komisija paskelbia tokių pagalbos rūšių sąrašą. Tokios pagalbos priemonės laikomos „esama“ pagalba, kaip apibrėžtaEB sutarties  88 straipsnio 1 dalyje, iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos. Prireikus naujos valstybės narės ne vėliau kaip iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos keičia šias pagalbos priemones, kad jos atitiktų Komisijos taikomas gaires. Po šios dienos bet kokia su šiomis gairėmis nesuderinama pagalba laikoma nauja pagalba.

4.   MUITŲ SĄJUNGA

Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies I antraštinės dalies „Laisvas prekių judėjimas“ 1 skyrius „Muitų sąjunga“

31992 R 2913: 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33);

31993 R 2454: 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32003 R 2286: 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2286/2003 (OL L 343, 2003 12 31, p. 1).

Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 ir Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 naujosioms valstybėms narėms taikomi atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas:

BENDRIJOS PREKIŲ STATUSO ĮRODYMAS (PREKYBA IŠPLĖSTOJE BENDRIJOJE)

1.

Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 20 straipsnio, prekės, kurios įstojimo dieną yra laikinai saugomos arba kurioms yra įformintas vienas iš to reglamento 4 straipsnio 15 dalies b punkte ir 16 dalies b–g punktuose nurodytų muitinės sankcionuotų veiksmų ar muitinės procedūrų išplėstoje Bendrijoje, arba kurios yra gabenamos išplėstoje Bendrijoje, atlikus jų eksporto formalumus, neapmokestinamos muitais ir joms netaikomos kitos muitinės priežiūros priemonės, kai tos prekės deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą išplėstoje Bendrijoje ir pateikiamas vienas iš toliau nurodytų dokumentų: a) dokumentas, įrodantis lengvatinę (preferencinę) prekių kilmę, tinkamai išduotas ar surašytas iki įstojimo dienos pagal vieną iš toliau išvardytų Europos sutarčių ar pagal lygiaverčius naujųjų valstybių narių tarpusavio preferencinius susitarimus, kuriuose nustatytas draudimas taikyti drobeką arba atleidimą nuo muitų kilmės statuso neturinčioms medžiagoms, naudojamoms produktų, kuriems išduotas ar surašytas prekių kilmę įrodantis dokumentas, gamybai („drobeko  uždraudimo“ taisyklė); Europos sutartys: — 1994 A 1231 (24) Bulgarija: Europos sutartis, steigianti Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bulgarijos Respublikos asociaciją – 4 protokolas dėl „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų (6); — 21994 A 1231 (20) Rumunija: Europos sutartis, steigianti Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rumunijos asociaciją – 4 protokolas dėl „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų (7); b) bet koks Bendrijos prekių statusą įrodantis dokumentas, nurodytas Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 314c straipsnyje; c) ATA knygelė, išduota iki įstojimo dienos esamoje valstybėje narėje arba naujojoje valstybėje narėje.

2.

Išduodant prekių statusą įrodančius dokumentus, nurodytus 1 dalies b punkte, dėl įstojimo dieną susidariusios situacijos be Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 7 dalies nuostatose nurodytų prekių, „Bendrijos prekėmis“ taip pat laikomos prekės, kurios: — išgautos tik kurios nors iš naujųjų valstybių narių teritorijoje, laikantis sąlygų, tapačių Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 23 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, ir tik tokios, kurių sudėtyje nėra iš kitų šalių ar teritorijų importuotų prekių; arba — importuotos į atitinkamą šalį iš kitų šalių ar teritorijų ir toje šalyje išleistos į laisvą apyvartą; arba — išgautos ar pagamintos atitinkamoje šalyje iš prekių, nurodytų tik šios dalies antroje įtraukoje, arba iš prekių, nurodytų šios dalies pirmoje ir antroje įtraukose.

3.

Tikrinant 1 dalies a punkte nurodytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, taikomos atitinkamų Europos sutarčių ar lygiaverčių naujųjų valstybių narių tarpusavio preferencinių susitarimų nuostatos, susijusios su „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimu ir administracinio bendradarbiavimo metodais. Esamų valstybių narių ir naujųjų valstybių narių kompetentingos muitinės įstaigos priima prašymus papildomai patikrinti tokius prekių kilmę įrodančius dokumentus trejus metus nuo atitinkamo prekių kilmę įrodančio dokumento išdavimo; šios įstaigos taip pat gali pateikti tokius prašymus per trejus metus nuo prekių kilmę įrodančio dokumento, pateikto kartu su išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, priėmimo.

LENGVATINĖS (PREFERENCINĖS) PREKIŲ KILMĖS ĮRODYMAS (PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS, ĮSKAITANT TURKIJĄ, PAGAL PREFERENCINIUS SUSITARIMUS DĖL ŽEMĖS ŪKIO, ANGLIES IR PLIENO PRODUKTŲ)

4.

Nepažeidžiant jokių priemonių, vykdomų įgyvendinant bendrąją prekybos politiką, taikymo, atitinkamos naujosios valstybės narės priima pagal naujųjų valstybių narių ir trečiųjų šalių sudarytus preferencinius susitarimus arba pagal naujųjų valstybių narių vienašalius teisės aktus trečiųjų šalių tinkamai išduotus ar surašytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, jei: a) tokios kilmės įgijimas suteikia teisę naudotis preferenciniu muitų tarifų režimu remiantis preferencinių muitų tarifų priemonėmis, numatytomis sutartyse ar susitarimuose, kuriuos Bendrija sudarė su trečiosiomis šalimis ar šalių grupėmis, arba priimtomis dėl tų trečiųjų šalių, kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 20 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose; ir b) prekių kilmę įrodantis dokumentas ir transporto dokumentai buvo išduoti arba surašyti ne vėliau kaip likus dienai iki įstojimo dienos; ir c) prekių kilmę įrodantis dokumentas pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos. Jei prekės iki įstojimo dienos buvo deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą naujojoje valstybėje narėje, prekių kilmę įrodantis dokumentas, išduotas arba surašytas atgaline data pagal toje naujojoje valstybėje narėje išleidimo į laisvą apyvartą dieną galiojančias preferencines sutartis ar susitarimus, taip pat gali būti priimamas atitinkamoje naujojoje valstybėje narėje, jei jis pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.

5.

Bulgarija ir Rumunija turi teisę neatšaukti leidimų, kuriuos išdavus pagal su trečiosiomis šalimis sudarytus susitarimus asmenims buvo suteiktas „patikimo eksportuotojo“ statusas, jei: a) tokia nuostata taip pat yra numatyta Bendrijos ir atitinkamų trečiųjų šalių susitarimuose, sudarytuose iki įstojimo dienos; ir b) patikimi eksportuotojai taiko tuose susitarimuose nustatytas prekių kilmės taisykles. Ne vėliau kaip per vienerius metus nuo įstojimo dienos naujosios valstybės narės pakeičia šiuos leidimus naujais leidimais, išduotais Bendrijos teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

6.

Tikrinant 4 dalyje nurodytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, taikomos atitinkamų sutarčių ar susitarimų nuostatos, susijusios su „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimu ir administracinio bendradarbiavimo metodais. Esamų valstybių narių ir naujųjų valstybių narių kompetentingos muitinės įstaigos priima prašymus papildomai patikrinti tokius prekių kilmę įrodančius dokumentus trejus metus nuo atitinkamo prekių kilmę įrodančio dokumento išdavimo; šios įstaigos taip pat gali pateikti tokius prašymus per trejus metus nuo prekių kilmę įrodančio dokumento, pateikto kartu su išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, priėmimo.

7.

Nepažeidžiant jokių priemonių, vykdomų įgyvendinant bendrąją prekybos politiką, taikymo, naujosios valstybės narės priima pagal Bendrijos ir trečiųjų šalių sudarytus preferencinius susitarimus tų šalių atgaline data išduotus prekių kilmę įrodančius dokumentus, pateikiamus išleidžiant į laisvą apyvartą prekes, kurios įstojimo dieną yra gabenamos į paskirties vietą, laikinai saugomos, laikomos muitinės sandėlyje ar laisvojoje zonoje vienoje iš tų trečiųjų šalių ar toje naujojoje valstybėje narėje, jei ta naujoji valstybė narė, kurioje prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą, nebuvo sudariusi laisvosios prekybos sutarties su ta trečiąja šalimi dėl prekybos atitinkamais produktais, galiojusios tuo metu, kai buvo išduoti transporto dokumentai, ir jei: a) tokios kilmės įgijimas suteikia teisę naudotis preferenciniu muitų tarifų režimu remiantis preferencinių muitų tarifų priemonėmis, numatytomis sutartyse ar susitarimuose, kuriuos Bendrija sudarė su trečiosiomis šalimis ar šalių grupėmis, arba priimtomis dėl tų trečiųjų šalių, kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 20 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose; ir b) transporto dokumentai buvo išduoti ne vėliau kaip likus dienai iki įstojimo dienos; ir c) prekių kilmę įrodantis dokumentas pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.

8.	Tikrinant 7 dalyje nurodytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, taikomos atitinkamų sutarčių ar susitarimų nuostatos, susijusios su „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimu ir administracinio bendradarbiavimo metodais.

PREKIŲ STATUSO ĮRODYMAS PAGAL NUOSTATAS, REGLAMENTUOJANČIAS PRAMONĖS PRODUKTŲ LAISVĄ APYVARTĄ EB IR TURKIJOS MUITŲ SĄJUNGOJE

9.

Prekių kilmę įrodantys dokumentai, tinkamai išduoti Turkijoje arba vienoje iš naujųjų valstybių narių pagal jų tarpusavyje taikomus preferencinės prekybos susitarimus, leidžiančius taikyti prekių kilmės kumuliaciją su Bendrija, numatančius, kad prekių kilmė nustatoma remiantis tapačiomis prekių kilmės taisyklėmis, ir uždraudžiančius bet kokį drobeką ar sąlyginį atitinkamų prekių neapmokestinimą muitais, atitinkamose šalyse priimami kaip prekių statusą įrodantys dokumentai, vadovaujantis pramonės produktų laisvą apyvartą reglamentuojančiomis nuostatomis, išdėstytomis 1995 m. gruodžio 22 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendime Nr. 1/95 (8), jei: a) prekių kilmę įrodantis dokumentas ir transporto dokumentai buvo išduoti ne vėliau kaip likus dienai iki įstojimo dienos; ir b) prekių kilmę įrodantis dokumentas pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos. Jei prekės iki įstojimo dienos buvo deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą Turkijoje arba naujojoje valstybėje narėje, prekių kilmę įrodantis dokumentas, išduotas atgaline data pagal pirmiau minėtus preferencinės prekybos susitarimus, taip pat gali būti priimamas, jei jis pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.

10.

Tikrinant 9 dalyje nurodytus prekių kilmę įrodančius dokumentus, taikomos atitinkamų preferencinių susitarimų nuostatos, susijusios su „prekių kilmės statusą turinčių produktų“ sąvokos apibrėžimu ir administracinio bendradarbiavimo metodais. Esamų valstybių narių ir naujųjų valstybių narių kompetentingos muitinės įstaigos priima prašymus papildomai patikrinti tokius prekių kilmę įrodančius dokumentus trejus metus nuo atitinkamo prekių kilmę įrodančio dokumento išdavimo; šios įstaigos taip pat gali pateikti tokius prašymus per trejus metus nuo prekių kilmę įrodančio dokumento, pateikto kartu su išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, priėmimo.

11.

Nepažeidžiant jokių priemonių, vykdomų įgyvendinant bendrąją prekybos politiką, taikymo, naujosios valstybės narės priima A.TR judėjimo sertifikatus, išduotus vadovaujantis 1995 m. gruodžio 22 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 nuostatomis, reglamentuojančiomis pramonės produktų laisvą apyvartą, pateikiamus išleidžiant į laisvą apyvartą prekes, kurios įstojimo dieną yra gabenamos Bendrijoje arba Turkijoje, atlikus jų eksporto formalumus, laikinai saugomos arba kurioms Turkijoje arba toje naujojoje valstybėje narėje yra įforminta kuri nors muitinės procedūra, nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 16 dalies b–h punktuose, jei: a) nepateiktas atitinkamų prekių kilmę įrodantis dokumentas, nurodytas 9 dalyje; ir b) prekės atitinka pramonės produktų laisvą apyvartą reglamentuojančių nuostatų įgyvendinimo sąlygas; ir c) transporto dokumentai buvo išduoti ne vėliau kaip likus dienai iki įstojimo dienos; ir d) A.TR judėjimo sertifikatas pateikiamas muitinei per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos.

12.	Tikrinant 11 dalyje nurodytus A.TR judėjimo sertifikatus, taikomos EB ir Turkijos muitinių bendradarbiavimo komiteto sprendimo Nr. 1/2001 nuostatos, susijusios su A.TR judėjimo sertifikatų išdavimu ir administracinio bendradarbiavimo metodais (9).

MUITINĖS PROCEDŪROS

13.

Iki įstojimo pradėtas laikinasis saugojimas arba Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 16 dalies b–h punktuose nurodytos muitinės procedūros, užbaigiami laikantis Bendrijos teisės aktuose nustatytų sąlygų. Jei užbaigus laikinąjį saugojimą ar muitinės procedūrą atsiranda skola muitinei, mokėtinas importo muitas yra toks, koks pagal Bendrąjį muitų tarifą galioja tuo metu, kai atsiranda skola muitinei, o mokėtina suma laikoma Bendrijos nuosavais ištekliais.

14.

Muitinio sandėliavimo procedūros, kurių atlikimo tvarka nustatyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 84–90 ir 98–113 straipsniuose bei Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 496–535 straipsniuose, taikomos naujosiose valstybėse narėse, atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas: — jei skolos muitinei dydis nustatomas remiantis importuotų prekių rūšimi, muitine verte ir kiekiu jų pateikimo muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti deklaracijos priėmimo metu, ir jei ta deklaracija buvo priimta iki įstojimo dienos, šie veiksniai nustatomi pagal teisės aktus, taikytus atitinkamoje naujojoje valstybėje narėje iki įstojimo dienos.

15.

Laikinojo įvežimo perdirbti procedūros, kurių atlikimo tvarka nustatyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 84–90 ir 114–129 straipsniuose bei Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 496–523 ir 536–550 straipsniuose, taikomos naujosiose valstybėse narėse atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas: — jei skolos muitinei dydis nustatomas remiantis importuotų prekių rūšimi, tarifiniu klasifikavimu, kiekiu, muitine verte ir kilme jų pateikimo šiai procedūrai įforminti metu, ir jei jų pateikimo šiai procedūrai įforminti deklaracija buvo priimta iki įstojimo dienos, šie veiksniai nustatomi pagal teisės aktus, taikytus atitinkamoje naujojoje valstybėje narėje iki įstojimo dienos; — jei užbaigus procedūrą, atsiranda skola muitinei, siekiant sudaryti vienodas galimybes esamose valstybėse narėse ir naujosiose valstybėse narėse įsteigtiems leidimų turėtojams, nuo įstojimo dienos kompensacinės palūkanos už nesumokėtus importo muitus mokamos laikantis Bendrijos teisės aktuose nustatytų sąlygų; — jei deklaracija laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti buvo priimta pritaikius drobeko sistemą ir jei skola muitinei, su kuria susijusius muitus prašoma grąžinti, atsirado iki įstojimo dienos, muitus savo lėšomis grąžina atitinkamai naujoji valstybė narė laikydamasi Bendrijos teisės aktuose nustatytų sąlygų.

16.

Laikinojo įvežimo procedūros, kurių atlikimo tvarka nustatyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 84–90 ir 137–144 straipsniuose bei Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 496–523 ir 553–584 straipsniuose, taikomos naujosiose valstybėse narėse atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas: — jei skolos muitinei dydis nustatomas remiantis importuotų prekių rūšimi, tarifiniu klasifikavimu, kiekiu, muitine verte ir kilme jų pateikimo šiai procedūrai įforminti metu, ir jei jų pateikimo šiai procedūrai įforminti deklaracija buvo priimta iki įstojimo dienos, šie veiksniai nustatomi pagal teisės aktus, taikytus atitinkamoje naujojoje valstybėje narėje iki įstojimo dienos; — jei užbaigus procedūrą, atsiranda skola muitinei, siekiant sudaryti vienodas galimybes esamose valstybėse narėse ir naujosiose valstybėse narėse įsteigtiems leidimų turėtojams, nuo įstojimo dienos kompensacinės palūkanos už nesumokėtus importo muitus mokamos laikantis Bendrijos teisės aktuose nustatytų sąlygų.

17.

Laikinojo išvežimo perdirbti procedūros, kurių atlikimo tvarka nustatyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 84–90 ir 145–160 straipsniuose bei Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 496–523 ir 585–592 straipsniuose, taikomos naujosiose valstybėse narėse atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas: — Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 591 straipsnio antroji pastraipa mutatis mutandis taikoma laikinai išvežtoms prekėms, kurios buvo laikinai išvežtos iš naujųjų valstybių narių iki įstojimo dienos.

KITOS NUOSTATOS

18.	Leidimai taikyti muitinės procedūras, nurodytas Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 16 dalies d, e ir g punktuose, galioja iki jų galiojimo termino pabaigos arba vienerius metus nuo įstojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

19.

Skolos muitinei atsiradimo, įtraukimo į apskaitą ir išieškojimo išleidus prekes procedūros, nustatytos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 201–232 straipsniuose bei Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 859–876a straipsniuose, taikomos naujosiose valstybėse narėse atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas: — išieškojimas vykdomas laikantis Bendrijos teisės aktuose nustatytų sąlygų. Tačiau jei skola muitinei atsirado iki įstojimo dienos, išieškojimą savo naudai vykdo atitinkama naujoji valstybė narė, laikydamasi joje iki įstojimo galiojusių sąlygų.

20.

Muitų grąžinimo ir atsisakymo juos išieškoti procedūros, nustatytos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 235–242 straipsniuose bei Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 877–912 straipsniuose, taikomos naujosiose valstybėse narėse atsižvelgiant į šias konkrečias nuostatas: — muitai grąžinami ir atsisakoma juos išieškoti laikantis Bendrijos teisės aktuose nustatytų sąlygų. Tačiau, jei muitai, kuriuos prašoma grąžinti ar neišieškoti, yra susiję su skola muitinei, kuri atsirado iki įstojimo dienos, tokius muitus savo lėšomis grąžina ir atsisako išieškoti atitinkama naujoji valstybė narė, laikydamasi joje iki įstojimo galiojusių sąlygų.

---

(1)  OL L 83, 1999 3 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).

(2)  2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004 4 30, p. 1).

(3)  OL L 216, 1978 8 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1259/96 (OL L 163, 1996 7 2, p. 10).

(4)  OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

(5)  OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(6)  OL L 358, 1994 12 31, p. 3. Protokolas su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2003 m. birželio 4 d. ES ir Bulgarijos asociacijos tarybos sprendimu Nr. 1/2003 (OL L 191, 2003 7 30, p. 1).

(7)  OL L 357, 1994 12 31, p. 2. Protokolas su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2003 m. rugsėjo 25 d. ES ir Rumunijos asociacijos tarybos sprendimu Nr. 2/2003 (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(8)  1995 m. gruodžio 22 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/95 dėl galutinio muitų sąjungos etapo įgyvendinimo (OL L 35, 1996 2 13, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1999 m. kovo 8 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimu Nr. 2/99 (OL L 72, 1999 3 18, p. 36).

(9)  2001 m. kovo 28 d. EB ir Turkijos muitų bendradarbiavimo komiteto sprendimas Nr. 1/2001 , iš dalies keičiantis Sprendimą Nr. 1/96, nustatantį išsamias EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 taikymo taisykles (OL L 98, 2001 4 7, p. 31). Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. sausio 30 d. EB ir Turkijos muitinių bendradarbiavimo komiteto sprendimu Nr. 1/2003 (OL L 28, 2003 2 4, p. 51).

---

V priedo priedėlis

V priedo 2 skyriuje numatyto esamos pagalbos mechanizmo 1 punkto b papunktyje minėtų esamos pagalbos priemonių sąrašas

Pastaba: Pagal V priedo 2 skyriuje numatytą esamos pagalbos mechanizmą šiame priedėlyje išvardytos pagalbos priemonės turi būti laikomos esama pagalba tiek, kiek jos patenka į jo pirmosios pastraipos taikymo sritį.

Nr.			Pavadinimas (originalus)	Nacionalinės valstybės pagalbos monitoringo institucijos patvirtinimo data	Trukmė
VN	Eil.Nr.	Metai
BG	1	2004	Предоговаряне на задълженията към държавата, възникнали по реда на Закона за уреждане на необслужваните кредити, договорени до 31.12.1990 г. със „Силома“ АД, гр.Силистра, чрез удължаване на срока на изплащане на главницата за срок от 15 години.	2004 7 29	2004–2018
BG	2	2004	Средства за компенсиране от държавния бюджет на доказания от „Български пощи“ ЕАД дефицит от изпълнението на универсалната пощенска услуга.	2004 11 18	2010 12 31
BG	3	2004	Целево финансиране на дейността на Българската телеграфна агенция- направление „Информационно обслужване“	2003 12 16	2010 12 31

---

VI PRIEDAS

Stojimo akto 23 straipsnyje nurodytas sąrašas: pereinamojo laikotarpio priemonės — Bulgarija

1.   LAISVAS ASMENŲ JUDĖJIMAS

Europos bendrijos steigimo sutartis

OL L 257, 1968 10 19, p. 2

—	32004 L 0038: 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77);

31996 L 0071: 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1);

32004 L 0038: 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

1.

EB sutarties 39 straipsnis ir 49 straipsnio pirmoji pastraipa visiškai taikomi laisvam darbuotojų judėjimui ir laisvei teikti paslaugas, apimančiai Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnyje apibrėžtą laikiną darbuotojų judėjimą, tarp Bulgarijos ir kiekvienos iš esamų valstybių narių, tik laikantis 2–14 dalyse išdėstytų pereinamojo laikotarpio nuostatų.

2.

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių ir iki dvejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos, esamos valstybės narės taikys nacionalines arba pagal dvišalius susitarimus priimtas priemones, reglamentuojančias Bulgarijos piliečių patekimą į jų darbo rinkas. Esamos valstybės narės toliau taikyti tokias priemones gali ne ilgiau kaip penkerius metus nuo įstojimo dienos. Bulgarijos piliečiai, įstojimo dieną teisėtai dirbantys esamoje valstybėje narėje ir teisėtai priimti į tos valstybės narės darbo rinką nenutrūkstamam 12 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, galės patekti į tos valstybės narės darbo rinką, tačiau ne į kitų valstybių narių, taikančių nacionalines priemones, darbo rinkas. Bulgarijos piliečiai, po įstojimo priimti į esamos valstybės narės darbo rinką nenutrūkstamam 12 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, taip pat naudojasi tomis pačiomis teisėmis. Bulgarijos piliečiai, nurodyti pirmiau pateiktose antrojoje ir trečiojoje pastraipose, netenka tose pastraipose nurodytų teisių, jei jie savanoriškai palieka aptariamos valstybės narės darbo rinką. Bulgarijos piliečiai, teisėtai dirbantys esamoje valstybėje narėje įstojimo dieną ar nacionalinių priemonių taikymo laikotarpiu ir priimti į tos valstybės narės darbo rinką trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, šių teisių neturi.

3.

Iki dvejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos Taryba, remdamasi Komisijos pranešimu, peržiūri pereinamojo laikotarpio nuostatų, išdėstytų 2 dalyje, veikimą. Užbaigus šią peržiūrą ir ne vėliau kaip pasibaigus dvejų metų laikotarpiui nuo įstojimo dienos, esamos valstybės narės praneša Komisijai, ar toliau taikys nacionalines arba pagal dvišalius susitarimus priimtas priemones, ar nuo šiol taikys Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnius. Nepranešus taikomi Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai.

4.	Bulgarijos prašymu gali būti atlikta dar viena peržiūra. 3 dalyje nurodyta procedūra taikoma ir baigiama per šešis mėnesius nuo Bulgarijos prašymo gavimo dienos.

5.

Valstybė narė, toliau taikanti nacionalines ar pagal dvišalius susitarimus priimtas priemones, pasibaigus 2 dalyje nurodytam penkerių metų laikotarpiui, jei atsiranda didelių jos darbo rinkos trikdymų ar kyla tokia grėsmė, pranešusi Komisijai, gali toliau taikyti šias priemones iki septynerių metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos. Nepranešus taikomi Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai.

6.	Per septynerių metų laikotarpį nuo įstojimo dienos tos valstybės narės, kuriose pagal 3, 4 ar 5 dalį Bulgarijos piliečiams taikomi Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai ir kurios tuo laikotarpiu Bulgarijos piliečiams išduoda leidimus dirbti stebėsenos tikslais, tai darys automatiškai.

7.

Tos valstybės narės, kuriose pagal 3, 4 ar 5 dalį Bulgarijos piliečiams taikomi Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai, gali naudotis procedūromis, išdėstytomis toliau pateiktose pastraipose iki septynerių metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos. Jei pirmojoje pastraipoje nurodyta valstybė narė patiria arba numato trikdymų savo darbo rinkoje ir jei dėl to gali pablogėti konkrečiame regione ar konkrečia veikla užsiimančių darbuotojų gyvenimo ar užimtumo lygis, valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia išsamią informaciją apie tokią padėtį. Remdamasi šia informacija, valstybė narė gali paprašyti Komisijos nurodyti, kad Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymas būtų visiškai ar iš dalies sustabdytas, siekiant normalizuoti padėtį tokiame regione arba tokios veiklos srityje. Komisija priima sprendimą dėl sustabdymo ir jo trukmės bei masto ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tokio prašymo gavimo ir apie savo sprendimą praneša Tarybai. Kiekviena valstybė narė per dvi savaites nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos gali paprašyti Tarybos panaikinti ar pakeisti sprendimą. Taryba, gavusi tokį prašymą, sprendimą priima per dvi savaites kvalifikuota balsų dauguma. Pirmojoje pastraipoje nurodyta valstybė narė skubiais ir išimtiniais atvejais gali sustabdyti Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymą ir pateikti Komisijai pagrįstą ex post pranešimą.

8.

Kol Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymas yra sustabdytas, remiantis pirmiau pateiktomis 2–5 ir 7 dalimis, Bulgarijoje esamų valstybių narių piliečiams, o esamose valstybėse narėse – Bulgarijos piliečiams taikomas Direktyvos 2004/38/EB 23 straipsnis, laikantis šių sąlygų, jeigu tai susiję su darbuotojų šeimos narių teise įsidarbinti: — darbuotojo sutuoktinis, taip pat jų palikuonys, kurie yra jaunesni nei 21 metų arba išlaikytiniai, įstojimo dieną teisėtai gyvenantys kartu su darbuotoju valstybės narės teritorijoje, nuo įstojimo dienos turi galimybę iškart patekti į tos valstybės narės darbo rinką. Tai netaikoma darbuotojo, teisėtai priimto į tos valstybės narės darbo rinką trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, šeimos nariams; — darbuotojo sutuoktinis, taip pat jų palikuonys, kurie yra jaunesni nei 21 metų arba išlaikytiniai, teisėtai gyvenantys kartu su darbuotoju valstybės narės teritorijoje nuo vėlesnės nei įstojimo dienos, tačiau pirmiau nurodytų pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo metu, turi teisę patekti į atitinkamos valstybės narės darbo rinką, kai pragyvena atitinkamoje valstybėje narėje bent aštuoniolika mėnesių arba trečiaisiais metais nuo įstojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė. Šios nuostatos nepažeidžia nacionalinių ar pagal dvišalius susitarimus priimtų palankesnių priemonių.

9.

Tiek, kiek Direktyvos 2004/38/EB nuostatos, kurios pakeičia Direktyvos 68/360/EEB (1) nuostatas, negali būti atsietos nuo Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 nuostatų, kurių taikymas atidėtas pagal 2–5 ir 7 bei 8 dalis, Bulgarija ir esamos valstybės narės nuo šių nuostatų gali nukrypti tiek, kiek būtina taikant 2–5 ir 7 bei 8 dalis.

10.	Kai esamos valstybės narės pagal pirmiau nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas taiko nacionalines ar pagal dvišalius susitarimus priimtas priemones, Bulgarija gali toliau palikti galioti atitinkamas priemones valstybių narių ar aptariamų valstybių piliečiams.

11.	Jei kuri nors esama valstybė narė sustabdo Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymą, Bulgarija gali Rumunijai taikyti 7 dalyje nustatytas procedūras. Tokiais laikotarpiais leidimai dirbti, Bulgarijos išduodami Rumunijos piliečiams stebėsenos tikslais, išduodami automatiškai.

12.

Kiekviena esama valstybė narė, taikanti nacionalines priemones pagal 2–5 dalis ir 7–9 dalis, pagal nacionalinius įstatymus gali numatyti didesnę judėjimo laisvę nei ta, kuri galioja įstojimo dieną, įskaitant visiškai laisvą patekimą į darbo rinką. Trečiaisiais metais nuo įstojimo dienos kiekviena esama valstybė narė, taikanti nacionalines priemones, gali bet kuriuo metu nuspręsti vietoj jų pradėti taikyti Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnius. Apie tokį sprendimą pranešama Komisijai.

13.

Vokietija ir Austrija, siekdamos panaikinti rimtus tam tikruose jautriuose jų darbo rinkos paslaugų sektoriuose kilusius trikdymus arba atsiradus tokių trikdymų grėsmei, kurie tam tikruose regionuose gali kilti dėl transnacionalinio paslaugų teikimo, kaip apibrėžta Direktyvos 96/71/EEB 1 straipsnyje, ir kol jos pagal pirmiau nurodytas pereinamojo laikotarpio nuostatas laisvam Bulgarijos darbuotojų judėjimui taiko nacionalines arba pagal dvišalius susitarimus priimtas priemones, pranešusios Komisijai gali nukrypti nuo EB sutarties 49 straipsnio pirmosios pastraipos, siekdamos apriboti laikiną darbuotojų, kurių teisei dirbti Vokietijoje ir Austrijoje taikomos nacionalinės priemonės, judėjimą, susijusį su Bulgarijoje įsteigtų bendrovių teikiamomis paslaugomis. Paslaugų sektorių, kuriems gali būti taikoma ši leidžianti nukrypti nuostata, sąrašas: — Vokietijoje: Sektorius NACE (2) kodas, jei nenurodyta kitaip Statyba, įskaitant susijusias šakas 45.1–4; Veikla, išvardyta Direktyvos 96/71/EB priede Pramoninis valymas 74.70 Pramoninis valymas Kitos paslaugos 74.87 Tik interjero dekoratorių veikla — Austrijoje: Sektorius NACE (3) kodas, jei nenurodyta kitaip Sodininkystės paslaugų veikla 01.41 Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas 26.7 Statybinių metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba 28.11 Statyba, įskaitant susijusias šakas 45.1–4; Veikla, išvardyta Direktyvos 96/71/EB priede Apsaugos veikla 74.60 Pramoninis valymas 74.70 Slauga namuose 85.14 Socialinis darbas ir veikla, nesusijusi su apgyvendinimu 85.32 Tiek, kiek Vokietija ar Austrija nukrypsta nuo EB sutarties 49 straipsnio pirmosios pastraipos pagal pirmiau išdėstytas pastraipas, Bulgarija, pranešusi Komisijai, gali imtis lygiaverčių priemonių. Dėl šios dalies taikymo laikino darbuotojų judėjimo, susijusio su transnacionalinių paslaugų teikimu tarp Vokietijos ir Bulgarijos arba Austrijos ir Bulgarijos, sąlygos negali tapti labiau ribojančios nei tos, kurios galioja Stojimo sutarties pasirašymo dieną.

14.

Dėl 2–5 ir 7–12 dalių taikymo Bulgarijos piliečių patekimo į esamų valstybių narių darbo rinkas sąlygos negali tapti labiau ribojančios nei tos, kurios galioja Stojimo sutarties pasirašymo dieną. Nepaisant 1–13 dalyse išdėstytų nuostatų, esamos valstybės narės bet kuriuo laikotarpiu, kai taikomos nacionalinės arba pagal dvišalius susitarimus priimtos priemonės, pirmenybę patekti į jų darbo rinką teikia valstybių narių, o ne trečiųjų šalių piliečiams. Bulgarijos migruojantiems darbuotojams ir jų šeimoms, teisėtai gyvenantiems ir dirbantiems kitoje valstybėje narėje, ar kitų valstybių narių migruojantiems darbuotojams ir jų šeimoms, teisėtai gyvenantiems ir dirbantiems Bulgarijoje, netaikomas labiau ribojantis režimas nei darbuotojams ir jų šeimoms iš trečiųjų šalių, gyvenantiems ir dirbantiems atitinkamai toje valstybėje narėje ar Bulgarijoje. Be to, taikant Bendrijos pirmenybės principą, migruojantiems darbuotojams iš trečiųjų šalių, gyvenantiems ir dirbantiems Bulgarijoje, netaikomas palankesnis režimas nei Bulgarijos piliečiams.

2.   LAISVĖ TEIKTI PASLAUGAS

31997 L 0009: 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (OL L 84, 1997 3 26, p. 22).

Nukrypstant nuo Direktyvos 97/9/EB 4 straipsnio 1 dalies, minimalus kompensacijos dydis Bulgarijoje netaikomas iki 2009 m. gruodžio 31 dienos. Bulgarija užtikrina, kad pagal jos investuotojų kompensavimo sistemą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. būtų kompensuojama ne mažesnė kaip 12 000 EUR suma, o nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – ne mažesnė kaip 15 000 EUR suma.

Pereinamuoju laikotarpiu kitos valstybės narės išlaiko teisę neleisti jų teritorijoje įsteigtam Bulgarijos investicinės įmonės filialui vykdyti veiklos, jeigu ir kol šis filialas nedalyvauja atitinkamos valstybės narės teritorijoje oficialiai pripažintoje investuotojų kompensavimo sistemoje, siekiant padengti skirtumą tarp Bulgarijos kompensacijų dydžio ir Direktyvos 97/9/EB 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto minimalaus dydžio.

3.   LAISVAS KAPITALO JUDĖJIMAS

Europos Sąjungos sutartis,

Europos bendrijos steigimo sutartis.

1.

Nepaisant įsipareigojimų pagal Sutartis, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, penkerius metus nuo įstojimo dienos Bulgarija gali toliau taikyti šios Stojimo sutarties pasirašymo metu galiojančiuose jos teisės aktuose dėl valstybių narių arba valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo šalys, piliečių, negyvenančių Bulgarijoje, ir juridinių asmenų, įkurtų pagal kitos valstybės narės arba valstybės, kuri yra EEE susitarimo šalis, įstatymus, nuosavybės teisių į žemę nepagrindiniam būstui įsigijimo nustatytus apribojimus. Valstybių narių ir valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, piliečiams, kurie teisėtai gyvena Bulgarijoje, netaikomos pirmesnės pastraipos nuostatos ar kitos taisyklės bei kitokia tvarka nei ta, kuri taikoma Bulgarijos piliečiams.

2.

Nepaisant įsipareigojimų pagal Sutartis, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, septynerius metus nuo įstojimo dienos Bulgarija gali toliau taikyti šios Stojimo sutarties pasirašymo metu galiojančiuose jos teisės aktuose dėl kitų valstybių narių arba valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, piliečių ir juridinių asmenų, įkurtų pagal kitos valstybės narės arba valstybės, kuri yra EEE susitarimo šalis, įstatymus, žemės ūkio paskirties žemės, miškų ir miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo nustatytus apribojimus. Valstybės narės piliečiui įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, miškus ir miškų ūkio paskirties žemę nė vienu atveju negali būti taikomos mažiau palankios sąlygos nei tos, kurios buvo taikomos Stojimo sutarties pasirašymo dieną, arba griežtesnės sąlygos nei trečiosios šalies piliečiui. Savarankiškai dirbantiems ūkininkams, kurie yra kitos valstybės narės piliečiai, norintiems įsisteigti ir teisėtai apsigyventi Bulgarijoje, netaikomos pirmesnės pastraipos nuostatos ar kitokia tvarka nei ta, kuri taikoma Bulgarijos piliečiams. Bendra šių pereinamojo laikotarpio priemonių peržiūra atliekama trečiaisiais metais nuo įstojimo dienos. Šiuo tikslu Komisija pateikia pranešimą Tarybai. Komisijos pasiūlymu Taryba gali vieningai nuspręsti sutrumpinti ar nutraukti pirmojoje pastraipoje nurodytą pereinamąjį laikotarpį.

4.   ŽEMĖS ŪKIS

A.   ŽEMĖS ŪKIO TEISĖS AKTAI

31997 R 2597: 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2597/97, nustatantis papildomas taisykles dėl bendro geriamam pienui skirto pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (OL L 351, 1997 12 23, p. 13), su paskutiniais pakeitimais, padarytais:

—	31999 R 1602: 1999 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1602/1999 (OL L 189, 1999 7 22, p. 43).

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2597/97 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktų, riebumo reikalavimai Bulgarijoje pagamintam geriamam pienui netaikomi iki 2009 m. balandžio 30 d., t. y. pienu, kurio riebumas yra 3 % (m/m), galima prekiauti kaip nenugriebtu pienu, o 2 % (m/m) riebumo pienu – kaip pusiau nugriebtu pienu. Geriamas pienas, kuris neatitinka riebumo reikalavimų, gali būti parduodamas tik Bulgarijoje arba eksportuojamas į trečiąsias šalis.

B.   VETERINARIJOS IR FITOSANITARIJOS TEISĖS AKTAI

32004 R 0853: 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis specialias higienos taisykles gyvūninės kilmės maisto produktams (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

a)

Šio priedo priedėlio I ir II skyriuose išvardytos pieno perdirbimo įmonės gali priimti žalią pieną, kuris neatitinka Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio I skyriaus II ir III poskyriuose išdėstytų reikalavimų ar nebuvo pagal juos apdorotas, iki 2009 m. gruodžio 31 d., jei pieną pristatantys ūkiai yra įtraukti į sąrašą, kurį šiuo tikslu tvarko Bulgarijos valdžios institucijos.

b)

Kol a punkte nurodytos įmonėms taikomos to punkto nuostatos, tose įmonėse pagaminti produktai gali būti pateikiami tik į vidaus rinką arba naudojami tolesniam perdirbimui Bulgarijos įmonėse, kurioms taip pat taikomos a punkto nuostatos, neatsižvelgiant į pateikimo į rinką dieną. Šie produktai turi būti paženklinti kitokiu identifikavimo ženklu nei numatytasis Reglamento (EB) Nr. 853/2004 5 straipsnyje.

c)

Šio priedo priedėlio II skyriuje išvardytos įmonės iki 2009 m. gruodžio 31 d. gali perdirbti ES reikalavimus atitinkantį ir neatitinkantį pieną atskirose gamybos linijose. Šiame kontekste ES reikalavimų neatitinkantis pienas yra a punkte nurodytas pienas. Šios įmonės turi visiškai laikytis įmonėms taikomų ES reikalavimų, įskaitant Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų nustatymo (RVASVT) sistemos principų (nurodytų Direktyvos (EB) Nr. 852/2004 (4) 5 straipsnyje) įgyvendinimą, ir privalo įrodyti savo pajėgumą visiškai laikytis toliau nurodytų sąlygų, įskaitant atitinkamų savo gamybos linijų paskyrimą: — imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų tinkamai laikomasi vidinių pieno atskyrimo procedūrų, pradedant surinkimu ir baigiant galutiniu gamybos etapu, įskaitant pieno surinkimo maršrutus, atskirą ES reikalavimus atitinkančio ir neatitinkančio pieno laikymą ir apdorojimą, specialų ES reikalavimų neatitinkančio pieno pagrindo produktų pakavimą ir ženklinimą, taip pat atskirą tokių produktų laikymą, — nustatyti tvarką, užtikrinančią galimybę kontroliuoti žaliavą, įskaitant reikiamą dokumentais pagrįstą produktų judėjimo patvirtinimą, produktų apskaitą, ES reikalavimus atitinkančios ir neatitinkančios žaliavos suderinimą su gaminamų produktų kategorijomis, — visą žalią pieną termiškai apdoroti ne žemesnėje kaip 71,7 oC temperatūroje 15 sekundžių, ir — imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad identifikavimo ženklai nebūtų naudojami nesąžiningai. Bulgarijos valdžios institucijos: — užtikrina, kad kiekvienos atitinkamos įmonės operatorius arba valdytojas imtųsi visų reikiamų priemonių tam, kad būtų tinkamai laikomasi vidinių pieno atskyrimo procedūrų; — atlieka tyrimus ir iš anksto nepaskelbtus tikrinimus, susijusius su pieno atskyrimo reikalavimo vykdymu; ir — patvirtintose laboratorijose atlieka visos žaliavos ir visų gatavų produktų tyrimus, siekiant patikrinti, ar jie atitinka Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio II skyriaus reikalavimus, įskaitant mikrobiologinius pieno pagrindo produktų kriterijus. Pienas ir (arba) pieno pagrindo produktai, pagaminti atskirose ES patvirtintų pieno perdirbimo įmonių gamybos linijose, kuriose apdorojamas ES reikalavimų neatitinkantis žalias pienas, gali būti pateikiami tik į vidaus rinką, atsižvelgiant į b punkte išdėstytas sąlygas. ES reikalavimus atitinkančio pieno pagrindo produktai, apdorojami į šio priedo priedėlio II skyriuje esantį sąrašą įtrauktos įmonės atskiroje gamybos linijoje, gali būti pateikiami į rinką kaip reikalavimus atitinkantys produktai, jei laikomasi gamybos linijų atskyrimo sąlygų.

d)

Pienas ir pieno produktai, pagaminti laikantis c punkte nurodytų nuostatų, remiami tik pagal Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 (5) I antraštinės dalies II ir III skyrių, išskyrus 11 straipsnį, ir II antraštinės dalies nuostatas, jei jie paženklinti ovalo formos identifikaciniu ženklu, nurodytu Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skyriuje.

e)	Bulgarija užtikrina, kad palaipsniui bus pradėta laikytis a punkte nurodytų reikalavimų, ir teikia Komisijai pažangos, pasiektos modernizuojant pieno ūkius ir pieno surinkimo sistemą, metines ataskaitas. Bulgarija užtikrina, kad iki 2009 m. gruodžio 31 d. šių reikalavimų bus visiškai laikomasi.

f)

Komisija, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 178/2002 (6) 58 straipsnyje nurodytos tvarkos, gali atnaujinti šio priedo priedėlį prieš įstojimą iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir įtraukti ar išbraukti atskiras įmones, atsižvelgdama į pažangą, pasiektą šalinant esamus trūkumus, bei stebėsenos proceso rezultatus. Kad būtų užtikrintas sklandus pirmiau minėto pereinamojo laikotarpio režimo veikimas, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsnyje nurodyta tvarka gali būti patvirtinamos išsamios įgyvendinimo taisyklės.

5.   TRANSPORTO POLITIKA

1.

31993 R 3118: 1993 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3118/93, nustatantis sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas valstybėje narėje (OL L 279, 1993 11 12, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32002 R 0484: 2002 m. kovo 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 484/2002 (OL L 76, 2002 3 19, p. 1). a) Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 3118/93 1 straipsnio ir iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos, Bulgarijoje įsisteigę vežėjai nedalyvauja teikiant krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas kitose valstybėse narėse, o kitose valstybėse narėse įsisteigę vežėjai nedalyvauja teikiant krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas Bulgarijoje. b) Iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos valstybės narės praneša Komisijai, ar jos pratęs šį laikotarpį ne ilgiau kaip dvejiems metams, ar nuo šiol jos visiškai taikys šio reglamento 1 straipsnį. Nepranešus taikomas šio reglamento 1 straipsnis. Tik tie vežėjai, kurie yra įsisteigę tose valstybėse narėse, kuriose taikomas reglamento 1 straipsnis, gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas tose valstybėse narėse, kuriose 1 straipsnis taip pat yra taikomas. c) Tos valstybės narės, kuriose pagal b punktą taikomas reglamento 1 straipsnis, gali taikyti toliau išdėstytą procedūrą iki penktųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos. Jei pirmesnėje pastraipoje nurodytos valstybės narės nacionalinėje rinkoje ar jos dalyse atsiranda didelių trikdymų dėl kabotažo ar dėl kabotažo ji yra apsunkinama, pavyzdžiui, dėl per didelės pasiūlos palyginti su paklausa ar dėl grėsmės didelės dalies įmonių, vežančių krovinius, finansiniam stabilumui ar išlikimui, ta valstybė narė apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir pateikia joms visą susijusią informaciją. Remdamasi šia informacija, valstybė narė gali paprašyti Komisiją visiškai ar iš dalies sustabdyti reglamento 1 straipsnio taikymą, kad būtų atkurta normali padėtis. Komisija, remdamasi atitinkamos valstybės narės pateikta informacija, išanalizuoja padėtį ir per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos nusprendžia, ar reikia imtis apsaugos priemonių. Taikoma 7 straipsnio 3 dalies antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose bei 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta procedūra. Skubiais ir išimtiniais atvejais pirmojoje pastraipoje nurodyta valstybė gali sustabdyti reglamento 1 straipsnio taikymą ir iškart po to pateikti pagrįstą pranešimą Komisijai. d) Kol pagal a ir b punktus reglamento 1 straipsnis netaikomas, valstybės narės gali reguliuoti galimybę teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas, palaipsniui keisdamosi kabotažo leidimais dvišalių susitarimų pagrindu. Tai gali apimti visiško liberalizavimo galimybę. e) a–c punktų taikymas neturi lemti griežtesnio galimybių teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas apribojimo palyginti su tomis, kurios buvo Stojimo sutarties pasirašymo dieną.

2.

31996 L 0026: 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/26/EB dėl leidimo verstis krovinių ir keleivių vežėjo kelių transportu verslu ir diplomų, pažymėjimų bei kitų oficialių profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tarpusavio pripažinimo, skirto palengvinti šiems vežėjams naudojimąsi įsisteigimo laisve nacionalinio ir tarptautinio vežimo srityje (OL L 124, 1996 5 23, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32004 L 0066: 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35). Iki 2010 m. gruodžio 31 d. Direktyvos 96/26/EB 3 straipsnio 3 dalies c punktas Bulgarijoje netaikomas transporto įmonėms, dalyvaujančioms išimtinai vietinėse krovinių ir keleivių vežimo operacijose. Tų įmonių likvidus kapitalas ir atsargos palaipsniui pasiekia minimalų dydį, nustatytą tame straipsnyje, laikantis šio tvarkaraščio: — iki 2007 m. sausio 1 d. įmonės turi turėti likvidaus kapitalo ir atsargų bent 5 850 EUR pirmajai transporto priemonei, ir po 3 250 EUR kiekvienai papildomai transporto priemonei; — iki 2008 m. sausio 1 d. įmonės turi turėti likvidaus kapitalo ir atsargų bent 6 750 EUR pirmajai transporto priemonei, ir po 3 750 EUR kiekvienai papildomai transporto priemonei; — iki 2009 m. sausio 1 d. įmonės turi turėti likvidaus kapitalo ir atsargų bent 7 650 EUR pirmajai transporto priemonei, ir po 4 250 EUR kiekvienai papildomai transporto priemonei; — iki 2010 m. sausio 1 d. įmonės turi turėti likvidaus kapitalo ir atsargų bent 8 550 EUR pirmajai transporto priemonei, ir po 4 750 EUR kiekvienai papildomai transporto priemonei.

3.

31996 L 0053: 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (OL L 235, 1996 9 17, p. 59), su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32002 L 0007: 2002 m. vasario 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/7/EB (OL L 67, 2002 3 9, p. 47). Nukrypstant nuo Direktyvos 96/53/EB 3 straipsnio 1 dalies, transporto priemonės, atitinkančios tos direktyvos I priede išdėstytus 3.2.1, 3.4.1, 3.4.2 ir 3.5.1 kategorijų ribinius dydžius, iki 2013 m. gruodžio 31 d. gali naudotis nemodernizuotomis Bulgarijos kelių tinklo dalimis tik jei jos atitinka Bulgarijos nustatytus ašių apkrovos reikalavimus. Nuo įstojimo dienos negali būti nustatyta jokių apribojimų transporto priemonėms, atitinkančioms Direktyvos 96/53/EB reikalavimus, naudotis pagrindiniais tranzito maršrutais, nurodytais 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1692/96/EB, pateikiančio Bendrijos rekomendacijas dėl transeuropinio tinklo plėtros, I priede (7). Bulgarija laikosi toliau pateikiamose lentelėse nurodyto jos pagrindinių kelių tinklo modernizavimo tvarkaraščio. Vykdant investicijas į infrastruktūrą, kurioms naudojamos Bendrijos biudžeto lėšos, turi būti užtikrinama, kad keliai būtų tiesiami ar modernizuojami taip, kad juose leistinoji apkrova būtų 11,5 tonos vienai ašiai. Vykdant modernizavimą, palaipsniui Bulgarijos kelių tinklu, įskaitant Sprendimo Nr. 1692/96/EB I priede nurodytą tinklą, gali naudotis tarptautiniuose vežimuose dalyvaujančios transporto priemonės, atitinkančios šioje direktyvoje nustatytus ribinius dydžius. Jei techniškai įmanoma, pakrovimo ir iškrovimo tikslais nemodernizuotomis antrinės svarbos kelių tinklo dalimis leidžiama naudotis visu pereinamuoju laikotarpiu. Nuo įstojimo dienos visos tarptautinio transporto priemonės, turinčios pneumatinę pakabą ir atitinkančios ribinius dydžius, nustatytus Direktyvoje 96/53/EB, visame Bulgarijos kelių transporto tinkle nebus apmokestinamos jokiais laikinais papildomais mokesčiais. Laikini papildomi mokesčiai už naudojimąsi nemodernizuotomis tinklo dalimis tarptautiniuose vežimuose dalyvaujančioms transporto priemonėms, neturinčioms pneumatinės pakabos ir atitinkančioms šioje direktyvoje nustatytus ribinius dydžius, taikomi nediskriminacine tvarka. Apmokestinimo sistema turi būti skaidri, o šių mokesčių mokėjimas neturi tapti didele administracine našta naudotojui ar jo gaišinti; be to, šių mokesčių mokėjimas neturi tapti sistemingo leistinos ašies apkrovos tikrinimo pasienyje priežastimi. Ašies apkrovos reikalavimų laikymasis užtikrinamas nediskriminacine tvarka visoje teritorijoje ir taip pat galioja visoms Bulgarijoje registruotoms transporto priemonėms. Kelių modernizavimo programa (km) 1 lentelė Nr. KELIAS ATKARPA ILGIS/KM ATIDARYTAS EISMUI PRIEMONĖ 1 2 3 4 5 6 1 I-5/E-85/ GABROVO - SHIPKA 18 2014 NAUJO KELIO TIESIMAS 2 I-5/E-85/ KARDJALI - PODKOVA (MAKAZA) 18 2008 NAUJO KELIO TIESIMAS     SUMA 36     3 I-6 SOFIA - PIRDOP 56 2009 REMONTAS 4 I-7 SILISTRA - SHUMEN 88 2011 REMONTAS 5 I-7 PRESLAV - E-773 48 2010 REKONSTRUKCIJA     SUMA 136     6 I-9/E-87/ RUMUNIJOS PASIENIS - BALCHIK 60 2009 REMONTAS 7 II-12 VIDIN - YU PASIENIS 26 2008 REKONSTRUKCIJA 8 II-14 VIDIN - KULA - YU PASIENIS 42 2009 REKONSTRUKCIJA 9 II-18 SOFIA ŽIEDAS - ŠIAURINIS LANKAS 24 2014 NAUJO KELIO TIESIMAS 10 II-19 SIMITLI - GOTSE DELCHEV - GR. PASIENIS 91 2008 REMONTAS 11 II-29 DOBRITCH - VARNA 21 2010 REMONTAS 12 II-35 LOVETCH - KARNARE 28 2011 REKONSTRUKCIJA 13 II-53 SLIVEN - YAMBOL 25 2010 REMONTAS 14 II-55 GURKOVO - N. ZAGORA 26 2010 REMONTAS 15 II-55 N.ZAGORA - SVILENGRAD 81 2012 REMONTAS     SUMA 107     16 II-57 ST.ZAGORA - RADNEVO 42 2010 REMONTAS 17 II-62 KYUSTENDIL - DUPNITSA 26 2011 REKONSTRUKCIJA 18 II-63 PERNIK - YU PASIENIS 20 2010 REKONSTRUKCIJA 19 II-73 SHUMEN - KARNOBAT 44 2012 REKONSTRUKCIJA 20 II-73 SHUMEN - KARNOBAT 119 2011 REKONSTRUKCIJA     SUMA 63     21 II-78 RADNEVO - TOPOLOVGRAD 40 2013 REMONTAS 22 II-86 ASENOVGRAD - SMOLYAN 72 2014 REKONSTRUKCIJA 23 II-98 BURGAS - M.TARNOVO 64 2014 REKONSTRUKCIJA 24 III-197 GOTSE DELCHEV - SMOLYAN 87 2013 REKONSTRUKCIJA 25 III-198 GOTSE DELCHEV - BUVUSIOS JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKOS MAKEDONIJOS PASIENIS 95 2013 REKONSTRUKCIJA 26 III-534 ELENA - N. ZAGORA 52 2012 REKONSTRUKCIJA 27 III-534 N.ZAGORA - SVILENGRAD 53 2014 REKONSTRUKCIJA     SUMA 105     28 III-601 KYUSTENDIL - BUVUSIOS JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKOS MAKEDONIJOS PASIENIS 27 2011 NAUJO KELIO TIESIMAS 29 III-622 KYUSTENDIL - BUVUSIOS JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKOS MAKEDONIJOS PASIENIS 31 2013 NAUJO KELIO TIESIMAS 30 III-865 SMOLYAN - MADAN 15 2011 REKONSTRUKCIJA 31 III-867 SMOLYAN - KARDJALI 69 2014 REKONSTRUKCIJA 32 III-868 SMOLYAN APLINKKELIS 40 2012 NAUJO KELIO TIESIMAS 33 IV-410068 SIMITLI - BUVUSIOS JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKOS MAKEDONIJOS PASIENIS 28 2009 NAUJO KELIO TIESIMAS 34   PLOVDIV APLINKKELIS 4 2014 NAUJO KELIO TIESIMAS   A1 „TRAKIA“ MW - ST.ZAGORA - KARNOBAT       35   LOT 2 33 2010 NAUJO KELIO TIESIMAS 36   LOT 3 37 2011 NAUJO KELIO TIESIMAS 37   LOT 4 48 2014 NAUJO KELIO TIESIMAS     SUMA 118         IŠ VISO 1598     2 lentelė   2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014   PRIEMONĖ                 REMONTAS 91 116 114 88 81 40 0   REKONSTRUKCIJA 26 42 68 88 96 182 258   NAUJO KELIO TIESIMAS 18 28 33 64 40 31 94     135 186 215 240 217 253 352 1598 km

6.   MOKESČIAI

1.

31977 L 0388: 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo - Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, 1977 6 13, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32004 L 0066: 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/66/EB (OJ L 168, 2004 5 1, p. 35). Taikydama Direktyvos 77/388/EEB 28 straipsnio 3 dalies b punktą, Bulgarija gali toliau neapmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu tarptautinio keleivių vežimo, nurodyto direktyvos F priedo 17 punkte, kol tenkinamos direktyvos 28 straipsnio 4 dalyje išdėstytos sąlygos arba kol toks pat neapmokestinimas taikomas bet kurioje iš esamų valstybių narių, atsižvelgiant į tai, kuris atvejis yra ankstesnis.

2.

31992 L 0079: 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/79/EEB dėl mokesčių, taikomų cigaretėms, derinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 8) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32003 L 0117: 2003 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2003/117/EB (OL L 333, 2003 12 20, p. 49). Nukrypdama nuo Direktyvos 92/79/EEB 2 straipsnio 1 dalies, Bulgarija gali atidėti mišriojo minimalaus akcizo, nustatyto pagal didžiausią paklausą turinčios kainų grupės cigarečių mažmeninę pardavimo kainą (įskaitant visus mokesčius), taikymą iki 2009 m. gruodžio 31 d., jei šiuo laikotarpiu Bulgarija palaipsniui pritaikys savo akcizo tarifus prie direktyvoje numatyto mišriojo minimalaus akcizo. Nepažeisdamos 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole (8) 8 straipsnio ir pranešusios Komisijai, valstybės narės, kol yra taikoma pirmiau nurodyta leidžianti nukrypti nuostata, gali toliau taikyti tuos pačius kiekybinius apribojimus cigaretėms, kurios gali būti įvežtos į jų teritorijas iš Bulgarijos nemokant akcizų, kurie yra taikomi importui iš trečiųjų šalių. Pasinaudodamos šia galimybe, valstybės narės gali atlikti būtinus patikrinimus, jei šie patikrinimai nekenkia tinkamam vidaus rinkos veikimui.

3.

32003 L 0049: 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (OL L 157, 2003 6 26, p. 49), su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32004 L 0076: 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/76/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 106). Bulgarijai leidžiama iki 2014 m. gruodžio 31 d. netaikyti Direktyvos 2003/49/EB 1 straipsnio nuostatų. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu mokesčio, taikomo palūkanų ar autorinio atlyginimo mokėjimams kitos valstybės narės asocijuotai bendrovei arba valstybės narės asocijuotos bendrovės nuolatinei buveinei, esančiai kitoje valstybėje narėje, norma iki 2010 m. gruodžio 31 d. negali viršyti 10 %, o visais paskesniais metais iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 5 %.

4.

32003 L 0096: 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51), su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32004 L 0075: 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/75/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 100). a) Nukrypstant nuo Direktyvos 2003/96/EB 7 straipsnio, Bulgarija gali taikyti tokius pereinamuosius laikotarpius: — iki 2011 m. sausio 1 d., kad pakoreguotų nacionalinį bešvinio benzino, naudojamo kaip reaktyvinių variklių kuras, apmokestinimo lygį iki minimalaus 359 EUR tūkstančiui litrų lygio. Faktinės mokesčių normos, taikomos bešviniam benzinui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių kuras, nuo 2008 m. sausio 1 d. negali būti mažesnės kaip 323 EUR tūkstančiui litrų, — iki 2010 m. sausio 1 d., kad pakoreguotų nacionalinį gazolio ir žibalo, naudojamų kaip reaktyvinių variklių kuras, apmokestinimo lygį iki minimalaus 302 EUR tūkstančiui litrų lygio, ir iki 2013 m. sausio 1 d. – iki minimalaus 330 EUR tūkstančiui litrų lygio. Faktinės mokesčių normos, taikomos gazoliui ir žibalui, naudojamiems kaip reaktyvinių variklių kuras, nuo 2008 m. sausio 1 d. negali būti mažesnės kaip 274 EUR tūkstančiui litrų. b) Nukrypstant nuo Direktyvos 2003/96/EB 9 straipsnio, Bulgarija gali taikyti tokius pereinamuosius laikotarpius: — iki 2010 m. sausio 1 d., kad pakoreguotų nacionalinį anglies ir kokso, naudojamų rajoniniam šilumos tiekimui, apmokestinimo lygį iki minimalaus apmokestinimo lygio, nustatyto I priedo C lentelėje, — iki 2009 m. sausio 1 d., kad pakoreguotų nacionalinį anglies ir kokso, naudojamų kitiems tikslams nei rajoninis šilumos tiekimas, apmokestinimo lygį iki minimalaus apmokestinimo lygio, nustatyto I priedo C lentelėje. Faktinė mokesčių norma, taikoma atitinkamiems energetikos produktams, nuo 2007 m. sausio 1 d. negali būti mažesnė kaip 50 % atitinkamos Bendrijoje taikomos minimalios normos. c) Nukrypstant nuo Direktyvos 2003/96/EB 10 straipsnio, Bulgarija gali taikyti pereinamąjį laikotarpį iki 2010 m. sausio 1 d. tam, kad pakoreguotų nacionalinius elektros energijos apmokestinimo lygius iki minimalių apmokestinimo lygių, nustatytų I priedo C lentelėje. Faktinės mokesčių normos, taikomos elektros energijai, nuo 2007 m. sausio 1 d. negali būti mažesnės kaip 50 % atitinkamos Bendrijoje taikomos minimalios normos.

7.   SOCIALINĖ POLITIKA IR UŽIMTUMAS

32001 L 0037: 2001 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/37/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, taikomų tabako gaminių gamybai, pateikimui ir pardavimui, suderinimo (OL L 194, 2001 7 18, p. 26).

Nukrypstant nuo Direktyvos 2001/37/EB 3 straipsnio, maksimalaus dervų kiekio Bulgarijos teritorijoje gaminamoms ir parduodamoms cigaretėms taikymo data yra 2011 m. sausio 1 d. Pereinamuoju laikotarpiu:

—	Bulgarijoje gaminamomis cigaretėmis, kurių dervų kiekis viršija 10 mg vienoje cigaretėje, neprekiaujama kitose valstybėse narėse;

—	Bulgarijoje gaminamos cigaretės, kurių dervų kiekis viršija 13 mg vienoje cigaretėje, neeksportuojamos į trečiąsias šalis; ši kiekio riba nuo 2008 m. sausio 1 d. sumažinama iki 12 mg, o nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 11 mg;

—	Bulgarija teikia Komisijai reguliariai atnaujinamą informaciją apie tvarkaraštį ir priemones, kurių imamasi siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šios direktyvos.

8.   ENERGETIKA

31968 L 0414: 1968 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 68/414/EEB, įpareigojanti EEB valstybes nares išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (OL L 308, 1968 12 23, p. 14), su paskutiniais pakeitimais, padarytais:

—	31998 L 0093: 1998 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva 98/93/EB (OL L 358, 1998 12 31, p. 100).

Nukrypstant nuo Direktyvos 68/414/EEB 1 straipsnio 1 dalies, privalomųjų naftos produktų atsargų kiekis Bulgarijoje netaikomas iki 2012 m. gruodžio 31 dienos. Bulgarija užtikrina, kad kiekvienos 2 straipsnyje išvardytų naftos produktų kategorijos privalomųjų naftos produktų atsargų būtų tiek, kad jų pakaktų bent toliau nurodytą dienų skaičių, skaičiuojant pagal vidutinį kasdieninį suvartojimą šalyje, kaip apibrėžta 1 straipsnio 1 dalyje:

—	30 dienų – iki 2007 m. sausio 1 d.;

—	40 dienų – iki 2007 m. gruodžio 31 d.;

—	50 dienų – iki 2008 m. gruodžio 31 d.;

—	60 dienų – iki 2009 m. gruodžio 31 d.;

—	70 dienų – iki 2010 m. gruodžio 31 d.;

—	80 dienų – iki 2011 m. gruodžio 31 d.;

—	90 dienų – iki 2012 m. gruodžio 31 d.

9.   TELEKOMUNIKACIJOS IR INFORMACJOS TECHNOLOGIJOS

32002 L 0022: 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 51).

Nukrypdama nuo Direktyvos 2002/22/EB 30 straipsnio 1 dalies, Bulgarija gali atidėti numerio perkeliamumo įvedimą ne ilgiau kaip iki 2009 m. sausio 1 d.

10.    APLINKA

A.   ORO KOKYBĖ

1.

31994 L 0063: 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/63/EB dėl lakiųjų organinių junginių išsiskyrimo į aplinką laikant benziną ir tiekiant jį iš terminalų į degalines kontrolės (OL L 365, 1994 12 31, p. 24) su pakeitimais, padarytais: — 32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). a) Nukrypstant nuo Direktyvos 94/63/EB 3 straipsnio ir I priedo, reikalavimai esamoms stacionariosioms talpykloms terminaluose Bulgarijoje netaikomi: — iki 2007 m. gruodžio 31 d. - stacionariosioms talpykloms 6 terminaluose, kurių apyvarta didesnė kaip 25 000 tonų per metus, bet mažesnė arba lygi 50 000 tonų per metus; — iki 2009 m. gruodžio 31 d. - stacionariosioms talpykloms 19 terminalų, kurių apyvarta mažesnė arba lygi 25 000 tonų per metus. b) Nukrypstant nuo Direktyvos 94/63/EB 4 straipsnio ir II priedo, reikalavimai esamų mobiliųjų talpyklų pripildymui ir ištuštinimui terminaluose Bulgarijoje netaikomi: — iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 12 terminalų, kurių apyvarta didesnė kaip 25 000 tonų per metus, bet mažesnė arba lygi 150 000 tonų per metus; — iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 29 terminalams, kurių apyvarta mažesnė arba lygi 25 000 tonų per metus. c) Nukrypstant nuo Direktyvos 94/63/EB 5 straipsnio, reikalavimai esamoms mobiliosioms talpykloms terminaluose Bulgarijoje netaikomi: — iki 2007 m. gruodžio 31 d. - 50 autocisternų; — iki 2009 m. gruodžio 31 d. - kitoms 466 autocisternoms. d) Nukrypstant nuo Direktyvos 94/63/EB 6 straipsnio ir III priedo, reikalavimai esamų stacionariųjų talpyklų pripildymui degalinėse Bulgarijoje netaikomi: — iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 355 degalinėms, kurių apyvarta didesnė kaip 500 m3 per metus, bet mažesnė arba lygi 1 000 m3 per metus; — iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 653 degalinėms, kurių apyvarta mažesnė arba lygi 500 m3 per metus.

2.

31999 L 0032: 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies keičianti Direktyvą 93/12/EEB (OL L 121, 1999 5 11, p. 13) su pakeitimais, padarytais: — 32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). a) Nukrypstant nuo Direktyvos 1999/32/EB 3 straipsnio 1 dalies, sieros kiekio mazute reikalavimai Bulgarijoje netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d., mazutą naudojant vietos reikmėms. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu sieros kiekis neviršija 3,00 % masės. b) Nukrypstant nuo Direktyvos 1999/32/EB 4 straipsnio 1 dalies, sieros kiekio gazolyje reikalavimai Bulgarijoje netaikomi iki 2009 m. gruodžio 31 d., gazolį naudojant vietos reikmėms. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu sieros kiekis neviršija 0,20 % masės.

B.   ATLIEKŲ TVARKYMAS

1.

31993 R 0259: 1993 m. vasario 1 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės (OL L 30, 1993 2 6, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32001 R 2557: 2001 m. gruodžio 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2557/2001 (OL L 349, 2001 12 31, p. 1). a) Iki 2014 m. gruodžio 31 d. kompetentingoms institucijoms pranešama apie naudojimui skirtų atliekų, išvardytų Reglamento (EEB) 259/93 II priede, įvežimą į Bulgariją, ir jos įvežamos laikantis reglamento 6, 7 ir 8 straipsnių reikalavimų. b) Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 259/93 7 straipsnio 4 dalies, iki 2009 m. gruodžio 31 d. Bulgarijos kompetentingos institucijos, turėdamos pagrindą prieštarauti reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, gali prieštarauti šių naudojimui skirtų atliekų, išvardytų reglamento III priede, įvežimui į Bulgariją. Tokiam įvežimui taikomas reglamento 10 straipsnis. AA. ATLIEKOS, KURIOSE YRA METALŲ — AA 090 Arseno atliekos ir likučiai — AA 100 Gyvsidabrio atliekos ir likučiai — AA 130 Metalų ėsdinimo skysčiai AB. ATLIEKOS, KURIOSE DAUGIAUSIA YRA NEORGANINIŲ SUDEDAMŲJŲ DALIŲ, KURIOSE GALI BŪTI METALŲ IR ORGANINIŲ MEDŽIAGŲ AC. ATLIEKOS, KURIOSE DAUGIAUSIA YRA ORGANINIŲ SUDEDAMŲJŲ DALIŲ, KURIOSE GALI BŪTI METALŲ IR NEORGANINIŲ MEDŽIAGŲ — AC 040 Etiliuoto benzino (gazolino) dumblas — AC 050 Terminiai (šilumą perduodantys) skysčiai — AC 060 Skysčiai hidraulinėms sistemoms — AC 070 Stabdžių skysčiai — AC 080 Antifrizo skysčiai — AC 110 Skysti arba dumblo pavidalo fenoliai, fenolio junginiai, įskaitant chlorfenolį — AC 120 Polichlorintasis naftalenas — AC 150 Chlorfluorangliavandeniliai — AC 160 Halonai — AC 190 Automobilių pjaustymo pūkų turinti lengvoji frakcija — AC 200 Organiniai fosforo junginiai — AC 230 Halogeninti arba nehalogeninti nevandeniniai distiliavimo likučiai, susidarantys regeneruojant organinius tirpiklius — AC 240 Alifatinių halogenintųjų angliavandenilių gamybos atliekos (pvz., chlormetanas, dichloretanas, vinilchloridas, vinilidenchloridas, alkilchloridas ir epichlorhidrinas) — AC 260 Skystas kiaulių mėšlas, ekskrementai AD. ATLIEKOS, KURIOSE GALI BŪTI ORGANINIŲ ARBA NEORGANINIŲ SUDEDAMŲJŲ DALIŲ — AD 010 Vaistinių preparatų gamybos ir ruošimo atliekos Atliekos, kuriose yra tokių medžiagų arba jos yra iš jų sudarytos ar jomis užterštos: — AD 040 neorganiniai cianidai, išskyrus kietuosius likučius, kuriuose yra tauriųjų metalų ir kuriuose yra nedidelis neorganinių cianidų kiekis — AD 050 organiniai cianidai — AD 060 Alyvų/vandens, angliavandenilių/vandens mišinių, emulsijų atliekos — AD 070 Rašalo, dažiklių, pigmentų, dažų, politūros, lako gamybos, maišymo ir vartojimo atliekos — AD 150 Gamtinės organinės medžiagos, naudojamos kaip filtro terpė (biofiltrai) — AD 160 Komunalinės/buitinės atliekos 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EB dėl atliekų (9) su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 91/156/EEB (10), 18 straipsnyje nustatyta tvarka šį laikotarpį galima pratęsti ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. c) Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 259/93 7 straipsnio 4 dalies, iki 2009 m. gruodžio 31 d. Bulgarijos kompetentingos institucijos, turėdamos pagrindą prieštarauti reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, gali prieštarauti reglamento IV priede išvardytų naudojimui skirtų atliekų ir reglamento prieduose neišvardytų naudojimui skirtų atliekų įvežimui į Bulgariją. d) Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 259/93 7 straipsnio 4 dalies, Bulgarijos kompetentingos institucijos prieštarauja reglamento II, III, IV prieduose išvardytų naudojimui skirtų atliekų įvežimui ir minėtuose prieduose neišvardytų naudojimui skirtų atliekų įvežimui į įmones, kurioms laikinai leidžiama nukrypti nuo tam tikrų 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (11) ar 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (12), nuostatų tuo laikotarpiu, kurį paskirties įmonei taikoma ši leidžianti laikinai nukrypti nuostata.

2.

31994 L 0062: 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365, 1994 12 31, p. 10) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32004 L 0012: 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/12/EB (OL L 47, 2004 2 18, p. 26). a) Nukrypdama nuo Direktyvos 94/62/EB 6 straipsnio 1 dalies a punkto, Bulgarija iki 2011 m. gruodžio 31 d. pasiekia bendrą atliekų panaudojimo arba sudeginimo energijos gavybos atliekų deginimo įrenginiuose normą, laikydamasi šių tarpinių tikslų: — 35 % pagal svorį iki 2006 m. gruodžio 31 d., 39 % - 2007 m., 42 % - 2008 m., 46 % - 2009 m. ir 48 % - 2010 m. b) Nukrypdama nuo Direktyvos 94/62/EB 6 straipsnio 1 dalies b punkto, Bulgarija iki 2014 m. gruodžio 31 d. pasiekia bendrą atliekų panaudojimo arba sudeginimo energijos gavybos atliekų deginimo įrenginiuose normą, laikydamasi šių tarpinių tikslų: — 50 % pagal svorį 2011 m., 53 % - 2012 m. ir 56 % - 2013 m. c) Nukrypdama nuo Direktyvos 94/62/EB 6 straipsnio 1 dalies c punkto, Bulgarija iki 2009 m. gruodžio 31 d. pasiekia plastikų perdirbimo normą, laikydamasi šių tarpinių tikslų: — 8 % pagal svorį iki 2006 m. gruodžio 31 d., 12 % - 2007 m. ir 14,5 % - 2008 m. d) Nukrypdama nuo Direktyvos 94/62/EB 6 straipsnio 1 dalies d punkto, Bulgarija iki 2014 m. gruodžio 31 d. pasiekia bendrą perdirbimo normą, laikydamasi šių tarpinių tikslų: — 34 % pagal svorį iki 2006 m. gruodžio 31 d., 38 % - 2007 m., 42 % - 2008 m., 45 % - 2009 m., 47 % - 2010 m., 49 % - 2011 m., 52 % - 2012 m. ir 54,9 % - 2013 m. e) Nukrypdama nuo Direktyvos 94/62/EB 6 straipsnio 1 dalies e punkto i papunkčio, Bulgarija iki 2013 m. gruodžio 31 d. pasiekia stiklo perdirbimo normą, laikydamasi šių tarpinių tikslų: — 26 % pagal svorį iki 2006 m. gruodžio 31 d., 33 % - 2007 m., 40 % - 2008 m., 46 % - 2009 m., 51 % - 2010 m., 55 % - 2011 m. ir 59,6 % - 2012 m. f) Nukrypdama nuo Direktyvos 94/62/EB 6 straipsnio 1 dalies e punkto iv papunkčio, Bulgarija iki 2013 m. gruodžio 31 d. pasiekia plastiko perdirbimo normą, skaičiuodama vien tik tas medžiagas, kurios vėl perdirbamos į plastikus, laikydamasi šių tarpinių tikslų: — 17 % pagal svorį 2009 m., 19 % - 2010 m., 20 % - 2011 m. ir 22 % - 2012 m.

3.

31999 L 0031: 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1) su pakeitimais, padarytais: — 32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). Nukrypstant nuo Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnio 3 dalies a ir b punktų bei I priedo 2 punkto antrosios įtraukos ir nepažeidžiant direktyvos 6 straipsnio c punkto ii papunkčio bei 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų (13), reikalavimai skystoms, ėdžiosioms ir oksiduojančioms atliekoms bei reikalavimas neleisti paviršiniam vandeniui patekti į sąvartyne esančias atliekas netaikomi šiems 14 esamų įrenginių iki 2014 m. gruodžio 31 d.: 1. „Polimeri“ dumblo saugyklai, Varna, Devnya; 2. „Solvay Sodi“, „Deven“ ir „Agropolichim“ bendrai pelenų-dumblo saugyklai, Varna, Devnya Varna savivaldybėje; 3. ŠE „Varna“ pelenų saugyklai, Varna, Beloslav; 4. „Sviloza“ pelenų saugyklai, Veliko Tarnovo, Svishov; 5. ŠE „Zaharni zavodi“ pelenų saugyklai, Veliko Tarnovo, Gorna Oryahovitsa; 6. „Vidachim v likvidatsia“ pelenų saugyklai, Vidin, Vidin; 7. „Toplofikatsia-Ruse“ ŠE „Ruse-East“ pelenų saugyklai, Ruse, Ruse; 8. ŠE „Republika“, „COF-Pernik“ ir „Kremikovtsi-Rudodobiv“ pelenų saugyklai, Pernik, Pernik; 9. „Toplofikatsia Pernik“ ir „Solidus“ Pernik pelenų saugyklai, Pernik, Pernik; 10. ŠE „Bobov dol“ pelenų saugyklai, Kyustendil, Bobov dol; 11. „Brikel“ pelenų saugyklai, Stara Zagora, Galabovo; 12. „Toplofikatsia Sliven“ pelenų saugyklai, Sliven, Sliven; 13. ŠE „Maritsa 3“ pelenų saugyklai, Haskovo, Dimitrovgrad; 14. ŠE „Maritsa 3“ pelenų saugyklai, Haskovo, Dimitrovgrad. Bulgarija užtikrina, kad atliekos, verčiamos į šiuos 14 reikalavimų neatitinkančių esamų įrenginių, būtų palaipsniui mažinamos neviršijant šių metinių didžiausių kiekių: — iki 2006 m. gruodžio 31 d.: 3 020 000 tonų; — iki 2007 m. gruodžio 31 d.: 3 010 000 tonų; — iki 2008 m. gruodžio 31 d.: 2 990 000 tonų; — iki 2009 m. gruodžio 31 d.: 1 978 000 tonų; — iki 2010 m. gruodžio 31 d.: 1 940 000 tonų; — iki 2011 m. gruodžio 31 d.: 1 929 000 tonų; — iki 2012 m. gruodžio 31 d.: 1 919 000 tonų; — iki 2013 m. gruodžio 31 d.: 1 159 000 tonų; — iki 2014 m. gruodžio 31 d.: 1 039 000 tonų.

4.

32002 L 0096: 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮ atliekos) (OL L 37, 2003 2 13, p. 24) su pakeitimais, padarytais: — 32003 L 0108: 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/108/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 106). Nukrypdama nuo Direktyvos 2002/96/EB 5 straipsnio 5 dalies ir 7 straipsnio 2 dalies, Bulgarija iki 2008 m. gruodžio 31 d. pasieka ne mažesnę kaip vidutiniškai keturių kilogramų EEĮ atliekų vienam gyventojui surinkimo iš privačių namų ūkių per metus normą, atliekų naudojimo normą ir atliekų komponentų bei medžiagų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo normą.

C.   VANDENS KOKYBĖ

31991 L 0271: 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40) su paskutiniais pakeitimais, padarytais:

—	32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

Nukrypstant nuo Direktyvos 91/271/EEB 3, 4 straipsnių ir 5 straipsnio 2 dalies, reikalavimai miesto nuotekų surinkimo sistemoms ir valymui Bulgarijoje iki 2014 m. gruodžio 31 d. taikomi nevisiškai, laikantis šio tarpinio tikslo:

—	iki 2010 m. gruodžio 31 d. direktyvos reikalavimai įvykdomi aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas yra didesnis kaip 10 000.

D.   PRAMONINĖ TARŠA IR RIZIKOS VALDYMAS

1.

31996 L 0061: 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 257, 1996 10 10, p. 26) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). Nukrypstant nuo Direktyvos 96/61/EB 5 straipsnio 1 dalies, leidimų išdavimo esamiems įrenginiams reikalavimai Bulgarijoje netaikomi toliau nurodytiems įrenginiams iki kiekvienam įrenginiui nurodytos datos, kiek tai susiję su 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse apibrėžtu įsipareigojimu eksploatuoti šiuos įrenginius laikantis teršalų išmetimo ribinių verčių, lygiaverčių parametrų arba techninių priemonių, grindžiamų geriausiais prieinamais gamybos būdais:   Iki 2008 m. gruodžio 31 d.: — Yambolen – Yambol (4.1 h veikla) — Verila – Ravno Pole (4.1 veikla) — Lakprom – Svetovrachane (4.1 b veikla) — Orgachim – Ruse (4.1 j veikla) — Neochim – Dimitrovgrad (4.1 b veikla)   Iki 2009 m. gruodžio 31 d.: — „Eliseyna“ gara Eliseyna (2.5 veikla)   Iki 2011 m. gruodžio 31 d.: — ŠE „Ruse-East“ – Ruse (1.1 veikla) — ŠE „Varna“ – Varna (1.1 veikla) — ŠE „Bobov dol“ – Sofija (1.1 veikla) — ŠE „Lukoil Neftochim“ – Burgas (1.1 veikla) — „Lukoil Neftochim“ – Burgas (1.2 veikla) — „Kremikovtsi“ – Sofija (2.2 veikla) — „Radomir Metali“ – Radomir (2.3 b veikla) — „Solidus“ – Pernik (2.4 veikla) — „Berg Montana fitingi“ – Montana (2.4 veikla) — „Energoremont“ – Kresna (2.4 veikla) — „Chugunoleene“ – Ihtiman (2.4 veikla) — „Alkomet“ – Shumen (2.5 b veikla) — „Start“ – Dobrich (2.5 b veikla) — „Alukom“ – Pleven (2.5 b veikla) — „Energiya“ – Targovishte (2.5 b veikla) — „Uspeh“– Lukovit (3.5 veikla) — „Keramika“ – Burgas (3.5 veikla) — „Stroykeramika“ – Mezdra (3.5 veikla) — „Straldja keramika“ – Straldja (3.5 veikla) — „Balkankeramiks“ – Novi Iskar (3.5 veikla) — „Shamot“ – Elin Pelin (3.5 veikla) — Keramikos įmonė – Dragovishtitsa (3.5 veikla) — „Fayans“ – Kaspichan (3.5 veikla) — „Solvay Sodi“ – Devnya (4.2 d veikla) — „Polimeri“ – Devnya (4.2 c veikla) — „Agropolichim“ – Devnya (4.3 veikla) — „Neochim“ – Dimitrovgrad (4.3 veikla) — „Agriya“ – Plovdiv (4.4 veikla) — „Balkanpharma“ – Razgrad (4.5 veikla) — „Biovet“ – Peshtera (4.5 veikla) — „Catchup-frukt“ – Aitos (6.4 b veikla) — „Bulgarikum“ – Burgas (6.4 c veikla) — „Serdika 90“ – Dobrich (6.4 c veikla) — „Ekarisaj“ – Varna (6.5 veikla) — „Ekarisaj-Bert“ – Burgas (6.5 veikla). Visiškai suderinti leidimai šiems įrenginiams išduodami iki 2007 m. spalio 30 d., ir juose nurodomas atskiram įrenginiui privalomas visiško direktyvos reikalavimų įvykdymo tvarkaraštis. Šie leidimai užtikrina, kad iki 2007 m. spalio 30 d. būtų pradėta laikytis direktyvos 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų principų, taikomų pagrindiniams veiklos vykdytojo įsipareigojimams.

2.

32001 L 0080: 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL L 309, 2001 11 27, p. 1) su pakeitimais, padarytais: — 12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų — Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33). a) Nukrypstant nuo Direktyvos 2001/80/EB 4 straipsnio 3 dalies ir III, VII ir VII priedų A dalies, sieros dioksido ir dulkių išmetimo ribinės vertės netaikomos šioms Bulgarijos įmonėms iki kiekvienam įmonės skyriui nustatytos datos: — ŠE „Varna“: — 1 skyriui - iki 2009 m. gruodžio 31 d. — 2 skyriui - iki 2010 m. gruodžio 31 d. — 3 skyriui - iki 2011 m. gruodžio 31 d. — 4 skyriui - iki 2012 m. gruodžio 31 d. — 5 skyriui - iki 2013 m. gruodžio 31 d. — 6 skyriui - iki 2014 m. gruodžio 31 d. — ŠE „Bobov dol“: — 2 skyriui - iki 2011 m. gruodžio 31 d. — 3 skyriui - iki 2014 m. gruodžio 31 d. — ŠE „Ruse-East“: — 3 ir 4 skyriams - iki 2009 m. gruodžio 31 d. — 1 ir 2 skyriams - iki 2011 m. gruodžio 31 d. — ŠE, esanti „Lukoil Neftochim“ Burgas: — 2, 7, 8, 9, 10 ir 11 skyriams - iki 2011 m. gruodžio 31 d. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu sieros dioksido ir dulkių išmetimai iš visų kurą deginančių įrenginių pagal Direktyvą 2001/80/EB neturi viršyti šių tarpinių viršutinių ribų: — iki 2008 m.: 179 700 tonų SO2 per metus; 8 900 tonų dulkių per metus; — iki 2012 m.: 103 000 tonų SO2 per metus; 6 000 tonų dulkių per metus. b) Nukrypstant nuo Direktyvos 2001/80/EB 4 straipsnio 3 dalies ir VI priedo A dalies, azoto oksido išmetimo ribinės vertės Bulgarijoje netaikomos iki 2011 m. gruodžio 31 d. ŠE, esančios „Lukoil Neftochim“ Burgas, atliekų deginimo įmonės 2, 7, 8, 9, 10 ir 11 skyriams. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu azoto oksido išmetimai iš visų kurą deginančių įrenginių pagal Direktyvą 2001/80/EB neturi viršyti šių tarpinių viršutinių ribų: — iki 2008 m.: 42 900 tonų per metus; — iki 2012 m.: 33 300 tonų per metus. c) Iki 2011 m. sausio 1 d. Bulgarija pateikia Komisijai atnaujintą planą, įskaitant investicijų planą, dėl laipsniško likusių įmonių, neatitinkančių direktyvos reikalavimų, veiklos suderinimo su direktyvos nuostatomis, aiškiai nustatant acquis įgyvendinimo etapus. Šiuose planuose užtikrinama, kad išmetimai bus toliau ženkliai mažinami toliau nustatytų tarpinių tikslų, nurodytų a ir b punktuose, ypač išmetimai 2012-2014 m. laikotarpiu. Jei Komisija, ypač atsižvelgdama į poveikį aplinkai bei poreikį mažinti konkurencijos vidaus rinkoje iškraipymus dėl pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo, mano, kad šiems tikslams pasiekti šių planų nepakanka, apie tai ji praneša Bulgarijai. Per kitus tris mėnesius Bulgarija praneša, kokių priemonių ji ėmėsi šiems tikslams pasiekti. Jei po to Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, mano, kad šių priemonių nepakanka minėtiems tikslams pasiekti, ji pradeda procedūrą dėl pažeidimo pagal EB sutarties 226 straipsnį.

---

(1)  1968 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 68/360/EEB dėl valstybių narių darbuotojų bei jų šeimų judėjimo ir teisės apsigyventi Bendrijoje apribojimų panaikinimo (OL L 257, 1968 10 19, p. 13). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu (OL L 236, 2003 9 23, p. 33), ir nuo 2006 m. balandžio 30 d. panaikinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

(2)  NACE: žr. 31990 R 3037: 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL L 293, 1990 10 24, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(3)  NACE: žr. 31990 R 3037: 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL L 293, 1990 10 24, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(4)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).

(5)  1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (OL L 160, 1999 6 26, p. 48). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. vasario 2 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 186/2004 (OL L 29, 2004 2 3, p. 6).

(6)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1642/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 4).

(7)  OL L 228, 1996 9 9, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 884/2004/EB (OL L 167, 2004 4 30, p. 1).

(8)  OL L 76, 1992 3 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

(9)  OL L 194, 1975 7 25, p. 39. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(10)  OL L 78, 1991 3 26, p. 32.

(11)  OL L 257, 1996 10 10, p. 26.

(12)  OL L 309, 2001 11 27, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).

(13)  OL L 194, 1975 7 25, p. 39. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 91/56/EEB, ir su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

---

VI priedo priedėlis

I SKYRIUS

ES reikalavimų neatitinkantį pieną perdirbančių pieno perdirbimo įmonių sąrašas, nurodytas VI priedo 4 skyriaus B skirsnio a punkte

Nr.	Vet. Nr.	Įmonės pavadinimas ir adresas	Patalpų vieta
Blagoevgrad regionas – Nr. 1
1	BG 0112004	„Matand“ EOOD gr. Pernik ul. „Lenin“ 111	s. Eleshnitsa
Burgas regionas – Nr. 2
2	BG 0212013	ET „Marsi-Mincho Bakalov“ gr. Burgas j.k. „Vazrajdane“ bl. 1	Burgas j.k. „Pobeda“ ul. „Baykal“ 9
3	BG 0212027	DZZD „Mlechen svyat“ gr. Burgas j.k. „Izgrev“ ul. „Malchika“ 3	s. Debelt ul. „Indje voyvoda“ 5 obl. Burgaska
4	BG 0212028	„Vester“ OOD gr. Burgas ul. „Fotinov“ 36	s. Sigmen
5	BG 0212047	„Complektstroy“ EOOD gr. Burgas ul. „Aleksandar Stamboliiski“ 17	s. Veselie
Vidin regionas – Nr. 5
6	BG 0512025	„El Bi Bulgarikum“ EAD gr. Vidin	gr. Vidin Yujna promishlena zona
Vratsa regionas – Nr. 6
7	BG 0612010	„Hadjiiski i familiya“ EOOD s. Gradeshnitsa	s. Gradeshnitsa
8	BG 0612027	„Mlechen ray 99“ EOOD gr. Vratsa j.k. „Dabnika“ bl. 48 ap. 3	gr. Vratsa j.k. Bistrets Stopanski dvor
9	BG 0612035	ET „Nivego“ s. Chiren	s. Chiren
Gabrovo regionas – Nr. 7
10	BG 0712001	„Ben Invest“ OOD s. Kostenkovtsi obsht. Gabrovo	s. Kostenkovtsi obsht. Gabrovo
11	BG 0712002	„Shipka 97“ AD gr. Gabrovo ul. „V. Levski“ 2	gr. Gabrovo ul. „V. Levski“ 2
12	BG 0712003	„Elvi“ OOD s. Velkovtsi obsht. Gabrovo	s. Velkovtsi obsht. Gabrovo
13	BG 0712008	„Milkieks“ OOD gr. Sevlievo j.k. „d-r Atanas Moskov“	gr. Sevlievo j.k. „Atanas Moskov“
Dobrich regionas – Nr. 8
14	BG 0812002	„AVITA“ OOD gr. Sofia ul. „20-ti April“ 6	s. Tsarichino
15	BG 0812008	„Roles 2000“ OOD gr. Varna ul. „Tsar Ivan Shishman“ 13	s. Kardam
16	BG 0812019	„Filipopolis“ OOD gr. Plovdiv ul. „Hristo Danov“ 2	s. Jeglartsi
17	BG 0812029	„AKURAT – MLECHNA PROMISHLENOST“ OOD gr. Sofia ul. „Baba Vida 2“	gr. Dobrich j.k. „Riltsi“
18	BG 0812030	„FAMA“ AD gr. Varna ul. „Evlogi Georgiev“ 23	gr. Dobrich bul. „Dobrudja“ 2
Kardjali regionas – Nr. 9
19	BG 0912004	ET „Rado“ s. Byal izvor	s. Byal izvor obsht. Ardino
Kiustendil regionas – Nr. 10
20	BG 1012012	„Galkom“ OOD gr. Dupnitsa	gr. Dupnitsa ul. „Venelin“ 57
21	BG 1012008	ET „Nikolay Kolev“ s. Konyavo	s. Konyavo
Lovech regionas – Nr. 11
22	BG 1112001	„Prima Lakta“ Ltd. gr. Lovech ul. „Troyansko shose“ 1	gr. Lovech ul. „Troyansko shose“
23	BG 1112004	„Mlekoprodukt“ OOD gr. Lovech	s. Goran
24	BG 1112008	„Plod“ AD gr. Apriltsi	gr. Apriltsi
25	BG 1112012	„Stilos“ OOD gr. Dupnitsa ul. „Batenberg“ 64	s. Lesidren
Pazardjik regionas – Nr. 13
26	BG 1312011	„Eko-F“ EAD gr. Sofia ul. „Stara planina“ 34	s. Karabunar
27	BG 1312015	„Mevgal Bulgaria“ EOOD gr. Velingrad	gr. Velingrad j.k. „Industrialen“
28	BG 1312022	ET „Palmite-Vesela Popova“ gr. Plovdiv ul. „Koprivkite“ 23	gr. Strelcha ul. „Osvobojdenie“ 17
Pleven regionas – Nr. 15
29	BG 1512003	„Mandra 1“ EOOD gr. Obnova	s. Tranchovitsa
30	BG 1512006	„Mandra“ OOD gr. Obnova	s. Obnova
31	BG 1512008	ET „Viola“ gr. Koynare	gr. Koynare ul. „Hristo Botev“ 16
32	BG 1512010	ET „Militsa Lazarova - 90“ gr. Slavyanovo	gr. Slavyanovo ul. „Asen Zlatarev“ 2
Plodviv regionas – Nr. 16
33	BG 1612009	ET „D.Madjarov“ gr. Plovdiv	gr. Stamboliiski-mandra
34	BG 1612013	ET „Polidey - EI“ gr. Karlovo	s. Domlyan
35	BG 1612017	„Snep“ OOD gr. Rakovski	gr. Rakovski ul. „F.Stanislavov“ 57
36	BG 1612020	ET „Bor -Chvor“ s. Dalbok izvor	s. Dalbok izvor
37	BG 1612023	„Vanela“ OOD gr. Plovdiv bul. „Bulgaria“ 170	s. Tsarimir
38	BG 1612024	SD „Kostovi - EMK“ gr. Saedinenie	gr. Saedinenie
39	BG 1612039	„Topolovo-Agrokomers“ OOD gr. Sofia z.k. Dianabad, bl.20	s. Topolovo Stopanski dvor
40	BG 1612040	„Mlechni produkti“ OOD gr. Plovdiv	s. Manole
Razgrad regionas – Nr. 17
41	BG 1712002	ET „Rosver“ gr. Tsar Kaloyan ul. „Ivan Vazov“ 4	gr. Tsar Kaloyan ul. „Sofia“ 41
42	BG 1712010	„Bulagrotreyd“ OOD gr. Ruse ul. „Elin Pelin“ 15A	s. Juper
43	BG 1712020	ET „Prelest-Sevim Ahmed“ s. Podayva ul. „Struma“ 12	s. Lavino Stopanski dvor
44	BG 1712042	ET „Madar“ s. Madrevo ul. „Han Kubrat“ 65	s. Terter Stopanski dvor
Ruse regionas – Nr. 18
45	BG 1812002	„Laktis-Byala“ AD gr. Byala	gr. Byala ul. „Stefan Stambolov“ 75
46	BG 1812005	ET „DAV“ gr. Ruse ul. „6-ti Septemvri“ 43	gr. Vetovo
47	BG 1812022	ZKPU „Tetovo“ s. Tetovo	s. Tetovo ul. „Tsar Osvoboditel“ 5
48	BG 1812011	ET „Georgi Bojinov-Gogo“ s. Nikolovo	s. Nikolovo
Silistra regionas – Nr. 19
49	BG 1912004	ET „Merone-Hristo Kunev“ gr. Silistra bul. „Makedonia“ 150	gr. Alfatar
50	BG 1912013	„JOSI“ OOD gr. Sofia ul. „Hadji Dimitar“ 142 vh.A	s. Chernolik
51	BG 1912024	„Buldeks“ OOD gr. Silistra ul. „D.Donchev“ 6	s. Belitsa
Sliven regionas – Nr. 20
52	BG 2012007	„Delta lakt“ OOD gr. Stara Zagora ul. „Tsar Kaloyan“ 20	s. Stoil Voyvoda
53	BG 2012020	„Yotovi“ OOD gr. Sliven j.k. Rechitsa ul. „Kosharite“ 12	gr. Sliven j.k. Rechitsa
54	BG 2012022	„Bratya Zafirovi“ OOD gr. Sliven ul. „Treti mart“ 7	gr. Sliven Industrialna zona Zapad
55	BG 2012030	„Agroprodukt“ OOD gr. Sliven ul. „Oreshak“ 24	s. Dragodanovo
56	BG 2012036	„Minchevi“ OOD s. Korten obl. Sliven	s. Korten obl. Sliven
Smolian regionas – Nr. 21
57	BG 2112001	„Belev“ EOOD gr. Smolyan	gr. Smolyan ul. „Trakiya“ 15
58	BG 2112021	„Rossi“ EOOD gr. Dospat	gr. Dospat
59	BG 2112018	ET „Rosen Atanasov-Komers“ s. Kutela	s. Kutela
60	BG 2112023	ET „Iliyan Isakov“ s. Trigrad	s. Trigrad obsht. Devin
Sofia miesto regionas – Nr. 22
61	BG 2212001	„Danon – Serdika“ AD gr. Sofia ul. „Ohridsko ezero“ 3	ul. „Ohridsko ezero“ 3
62	BG 2212002	„Formalat“ EOOD s. G.Lozen ul. „Saedinenie“ 132	s. G. Lozen ul. „Saedinenie“ 132
63	BG 2212009	„Serdika-94“ OOD j.k. Jeleznitsa	j.k. Jeleznitsa
64	BG 2212022	„Megle - MJ“ OOD ul. „Probuda“ 14	ul. „Probuda“ 12-14
65	BG 2212023	„EL BI BULGARIKUM“ EAD gr. Sofia ul. „Saborna“ 9	ul. „Malashevska“ 12A
Sofia rajono regionas – Nr. 23
66	BG 2312013	ET „Dobrev“ s. Dragushinovo	s. Dragushinovo
67	BG 2312016	AD „Bovis“ s. Trudovets	s. Trudovets
68	BG 2312026	„Dyado Liben“ OOD gr. Sofia ul. „Hubcha“ 2	gr. Koprivshtitsa bul. „H.Nencho Palaveev“ 137
69	BG 2312033	„Balkan Spetsial“ OOD gr. Sofia	s. Gorna Malina
70	BG 2312002	ET „Danim“ gr. Elin Pelin	gr. Elin Pelin bul. „Vitosha“ 18A
Stara Zagora regionas – Nr. 24
71	BG 2412019	„Dekada“ OOD gr. Stara Zagora bul. „Ruski“ 41 et.3 ap.9	s. Elhovo
72	BG 2412023	Agricultural Institute gr. Stara Zagora	gr. Stara Zagora
73	BG 2412033	„Gospodinovi“ OOD gr. Stara Zagora pl. „Beroe“ 1 ap.21	s. Julievo
Targovishte regionas – Nr. 25
74	BG 2512004	„PIP Trade“ OOD gr. Sofia ul. „Baba Vida“ 2	s. Davidovo
75	BG 2512006	„Hadad“ OOD s. Makariopolsko	s. Makariopolsko
76	BG 2512016	„Milktreyd-BG“ OOD gr. Sofia obsht. „Studentska“ 58-A-115	s. Saedinenie obl. Targovishte
77	BG 2512017	„YU E S - Komers“ OOD gr. Opaka	s. Golyamo Gradishte ul. „Rakovski“ 2
Yambol regionas – Nr. 28
78	BG 2812002	„Arachievi“ OOD gr. Elhovo ul. „Bakalov“ 19	s. Kirilovo
79	BG 2812003	„Balgarski jogurt“ OOD s. Ravda ul. „Struma“ 8	s. Veselinovo Kompleks „Ekaterina“
80	BG 2812025	„Sakarela“ OOD gr. Yambol ul. „Hr. Botev“ 24-B-15	gr. Yambol ul. „Preslav“ 269

II SKYRIUS

Pieno perdirbimo įmonių, perdirbančių dviejų rūšių pieną - atitinkantį ES reikalavimus ir jų neatitinkantį - sąrašas, nurodytas VI priedo 4 skyriaus B skirsnio a ir c punktuose

Nr.	Vet. Nr.	Įmonės pavadinimas ir adresas	Patalpų vieta
Veliko Tarnovo regionas – Nr. 4
1	BG 0412002	„Sofbiolayf-BG“ OOD gr. Svishtov	gr. Svishtov ul. „33-ti svishtovski polk.“ 67
2	BG 0412009	„Milki-luks“ OOD gr. Plovdiv	s. Byala Cherkva
3	BG 0412010	„Bi Si Si Handel“ OOD gr. Elena	gr. Elena ul. „Treti mart“ 19
Vratsa regionas – Nr. 6
4	BG 0612012	ET „Zorov - 97“ gr. Vratsa j.k. Kulata ul. „Palkovitsa“ 7	Vrachanski balkan, mestnost „Parshevitsa“
Dobrich regionas – Nr. 8
5	BG 0812009	„Serdika - 90“ AD gr. Dobrich	gr. Dobrich ul. „25 septemvri“ 100
Lovech regionas – Nr. 11
6	BG 1112006	„Kondov Ekoproduktsiya“ OOD gr. Sofia	s. Staro selo
Plodviv regionas – Nr. 16
7	BG 1612001	„OMK“ gr. Sofia	gr. Plovdiv bul. „Dunav“ 3
8	BG 1612002	„Shipka 99“ OOD gr. Parvomay	gr. Parvomay
9	BG 1612037	„Filipopolis-RK“ OOD gr. Plovdiv	gr. Plovdiv j.k. „Proslav“ ul. „Prosveta“ 2A
10	BG 1612041	„Elit-95“ EOOD s. Dalbok izvor	s. Dalbok izvor
Ruse regionas – Nr. 18
11	BG 1812003	„Sirma Prista“ AD gr. Ruse	gr. Ruse bul. „3-ti mart“ 1
Sliven regionas – Nr. 20
12	BG 2012006	„Mlechen pat“ AD gr. Sofia ul. „Vasil Levski“ 109	gr. Nova Zagora j.k. Industrialen
13	BG 2012009	„Vangard“ OOD gr. Sliven ul. „Al. Stamboliiski“ 1	s. Jelyo voyvoda obl. Sliven
14	BG 2012019	„Hemus milk komers“ OOD gr. Sliven ul. „Neofit Rilski“ 3a	gr. Sliven Industrialna zona Zapad j.k. 10
15	BG 2012042	„Tirbul“ EAD gr. Sliven	„Tirbul“ EAD gr. Sliven
Stara Zagora regionas – Nr. 24
16	BG 2412005	„Markeli“ AD gr. Stara Zagora ul. „Sv.Kn.Boris“ 67 et.3 ap.6	gr. Kazanlak j.k. Industrialen
Targovishte regionas – Nr. 25
17	BG 2512001	„Mladost - 2002“ OOD gr. Targovishte	gr. Targovishte bul. „29-ti yanuari“ 7
18	BG 2512020	„Mizia-Milk“ OOD gr. Targovishte ul. „Rodopi“ 5	gr. Targovishte Industrialna zona
Haskovo regionas – Nr. 26
19	BG 2612047	„Balgarsko sirene“ OOD gr. Harmanli ul. „Gotse Delchev“ 1	gr. Haskovo bul. „Saedinenie“ 94
Yambol regionas – Nr. 28
20	BG 2812022	„Karil i Tanya“ OOD gr. Yambol	gr. Yambol ul. „Graf Ignatiev“ 189

---

VII PRIEDAS

Stojimo akto 23 straipsnyje nurodytas sąrašas: pereinamojo laikotarpio priemonės – Rumunija

1.   LAISVAS ASMENŲ JUDĖJIMAS

Europos bendrijos steigimo sutartis

31968 R 1612: 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (OL L 257, 1968 10 19, p. 2) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32004 L 0038: 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77);

31996 L 0071: 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1);

32004 L 0038: 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

1.

Darbuotojų judėjimo laisvei ir laisvei teikti paslaugas, įskaitant laikiną darbuotojų judėjimą, kaip apibrėžta Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnyje, tarp Rumunijos ir kiekvienos iš esamų valstybių narių EB sutarties 39 straipsnis ir 49 straipsnio pirmoji pastraipa visapusiškai taikomi atsižvelgiant į 2– 14 dalyse nustatytas pereinamojo laikotarpio priemones.

2.

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių ir iki dvejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos, esamos valstybės narės taikys nacionalines priemones arba priemones pagal dvišalius susitarimus, reglamentuojančias Rumunijos piliečių patekimą į jų darbo rinkas. Esamos valstybės narės gali toliau taikyti tokias priemones iki penkerių metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos. Rumunijos piliečiai, įstojimo dieną teisėtai dirbantys esamoje valstybėje narėje ir teisėtai priimti į tos valstybės narės darbo rinką nenutrūkstamam 12 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, galės patekti į tos valstybės narės darbo rinką, tačiau ne į kitos valstybės narės, taikančios nacionalines priemones, darbo rinką. Rumunijos piliečiai, po įstojimo priimti į esamos valstybės narės darbo rinką nenutrūkstamam 12 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, taip pat naudojasi tomis pačiomis teisėmis. Rumunijos piliečiai, paminėti pirmiau išdėstytose antrojoje ir trečiojoje pastraipose, netenka tose pastraipose nurodytų teisių, jei jie savanoriškai palieka atitinkamos esamos valstybės narės darbo rinką. Rumunijos piliečiai, įstojimo dieną teisėtai dirbantys esamoje valstybėje narėje ar laikotarpiu, kai taikomos nacionalinės priemonės, priimti į tos valstybės narės darbo rinką trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, šių teisių neturi.

3.

Iki dvejų metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos Taryba, remdamasi Komisijos pranešimu, peržiūri 2 dalyje išdėstytų pereinamojo laikotarpio nuostatų veikimą. Užbaigus šią peržiūrą ir ne vėliau kaip pasibaigus dvejų metų laikotarpiui nuo įstojimo dienos, esamos valstybės narės praneša Komisijai, ar jos toliau taikys nacionalines priemones arba priemones pagal dvišalius susitarimus, ar nuo šiol jos taikys Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnius. To nepranešus, taikomi Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai.

4.	Rumunijos prašymu gali būti atlikta viena papildoma peržiūra. 3 dalyje nurodyta procedūra taikoma ir baigiama per šešis mėnesius nuo Rumunijos prašymo gavimo dienos.

5.

Valstybė narė, toliau taikanti nacionalines priemones ar priemones pagal dvišalius susitarimus, pasibaigus 2 dalyje nurodytam penkerių metų laikotarpiui, esant dideliems jos darbo rinkos trikdymams ar kilus tokiai grėsmei, pranešusi Komisijai, gali toliau taikyti šias priemones iki septynerių metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos. To nepranešus, taikomi Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai.

6.	Septynerių metų laikotarpiu nuo įstojimo dienos tos valstybės narės, kuriose pagal 3, 4 ar 5 dalį Rumunijos piliečiams taikomi Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai ir kurios tuo laikotarpiu Rumunijos piliečiams išduoda leidimus dirbti stebėsenos tikslais, tai darys automatiškai.

7.

Tos valstybės narės, kuriose pagal 3, 4 ar 5 dalis Rumunijos piliečiams taikomi Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsniai, gali naudotis procedūromis, nustatytomis toliau išdėstytose pastraipose, iki septynerių metų laikotarpio nuo įstojimo dienos pabaigos. Jei pirmojoje pastraipoje nurodyta valstybė narė patiria arba numato savo darbo rinkos trikdymus, dėl kurių gali kilti didelė grėsmė konkrečiame regione ar konkrečia veikla užsiimančių darbuotojų gyvenimo ir užimtumo lygiui, ta valstybė narė apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares bei pateikia joms visus susijusius duomenis. Remdamasi šia informacija, valstybė narė gali paprašyti Komisijos nurodyti, kad Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymas būtų visiškai ar iš dalies sustabdytas padėčiai tokiame regione arba tokios veiklos srityje normalizuoti. Komisija priima sprendimą dėl sustabdymo, jo trukmės ir masto ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tokio prašymo gavimo ir apie savo sprendimą praneša Tarybai. Kiekviena valstybė narė per dvi savaites nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos gali paprašyti Tarybos panaikinti ar pakeisti sprendimą. Taryba, gavusi tokį prašymą, per dvi savaites priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma. Pirmojoje pastraipoje nurodyta valstybė narė skubiais ir išimtiniais atvejais gali sustabdyti Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymą ir pateikti pagrįstą ex-post pranešimą Komisijai.

8.

Kol Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymas yra sustabdytas pagal pirmiau išdėstytas 2–5 ir 7 dalis, Rumunijoje Direktyvos 2004/38/EB 23 straipsnis taikomas esamų valstybių narių piliečiams ir esamose valstybėse narėse – Rumunijos piliečiams, atsižvelgiant į šias sąlygas tiek, kiek tai susiję su darbuotojų šeimos narių teise įsidarbinti: — darbuotojo šeimos nariai ir jų palikuonys, kurie yra jaunesni nei 21 metų amžiaus arba yra išlaikytiniai, įstojimo dieną teisėtai gyvenantys kartu su darbuotoju valstybės narės teritorijoje, nuo įstojimo dienos turi galimybę iškart patekti į tos valstybės narės darbo rinką. Tai netaikoma darbuotojo, teisėtai priimto į tos valstybės narės darbo rinką trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, šeimos nariams; — darbuotojo šeimos nariai ir jų palikuonys, kurie yra jaunesni nei 21 metų amžiaus arba yra išlaikytiniai, teisėtai gyvenantys kartu su darbuotoju valstybės narės teritorijoje nuo vėlesnės nei įstojimo dienos, pirmiau išdėstytų pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo metu turi teisę patekti į atitinkamos valstybės narės darbo rinką, kai pragyvena atitinkamoje valstybėje narėje bent aštuoniolika mėnesių ar trečiaisiais metais nuo įstojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė. Šios nuostatos nepažeidžia palankesnių nacionalinių ar pagal dvišalius susitarimus priimtų priemonių.

9.

Tiek, kiek Direktyvos 2004/38//EB nuostatos, kurios pakeičia Direktyvos 68/360/EEB (1) nuostatas, negali būti atsietos nuo Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 nuostatų, kurių taikymas atidėtas pagal 2–5 ir 7 bei 8 dalis, Rumunija ir esamos valstybės narės gali nukrypti nuo šių nuostatų tiek, kiek būtina 2–5 ir 7 bei 8 dalių taikymui.

10.	Kai esamos valstybės narės taiko nacionalines priemones ar priemones pagal dvišalius susitarimus remdamosi pirmiau išdėstytomis pereinamojo laikotarpio nuostatomis, atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių piliečiams Rumunija gali toliau taikyti lygiavertes priemones.

11.

Jei kuri nors esama valstybė narė sustabdo Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnių taikymą, Rumunija gali naudotis 7 dalyje nustatytomis procedūromis Bulgarijos atžvilgiu. Per bet kokį tokį laikotarpį leidimai dirbti, Rumunijos išduoti Bulgarijos piliečiams stebėsenos tikslais, išduodami automatiškai.

12.

Kiekviena esama valstybė narė, taikanti nacionalines priemones pagal 2–5 ir 7–9 dalis, nacionalinėje teisėje gali numatyti didesnę judėjimo laisvę nei ta, kuri yra įstojimo dieną, įskaitant visiškai laisvą patekimą į darbo rinką. Nuo trečiųjų metų nuo įstojimo dienos kiekviena esama valstybė narė, taikanti nacionalines priemones, vietoj to gali bet kuriuo metu nuspręsti pradėti taikyti Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 1–6 straipsnius. Komisija informuojama apie kiekvieną tokį sprendimą.

13.

Vokietija ir Austrija, siekdamos pašalinti didelius savo darbo rinkos trikdymus ar jų grėsmę konkrečiuose jautriuose paslaugų sektoriuose, kurie gali atsirasti tam tikruose regionuose dėl transnacionalinių paslaugų teikimo, apibrėžto Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnyje, kol jos, remdamosi pirmiau išdėstytomis pereinamojo laikotarpio nuostatomis, taiko nacionalines priemones ar priemones pagal dvišalius susitarimus Rumunijos darbuotojų laisvam judėjimui, pranešusios Komisijai, gali nukrypti nuo EB sutarties 49 straipsnio pirmosios pastraipos siekdamos apriboti laikiną darbuotojų, kurių teisei įsidarbinti Vokietijoje ir Austrijoje taikomos nacionalinės priemonės, judėjimą Rumunijoje įsteigtų bendrovių teikiamų paslaugų kontekste. Paslaugų sektorių, kuriems gali būti taikoma ši leidžianti nukrypti nuostata, sąrašas: — Vokietijoje: Sektorius NACE (2) kodas, jei nenurodyta kitaip Statyba, įskaitant susijusias šakas 45.1–4; Veikla, išvardyta Direktyvos 96/71/EB priede Pramoninis valymas 74.70 Pramoninis valymas Kitos paslaugos 74.87 Tik interjero dekoratorių veikla — Austrijoje: Sektorius NACE (3) kodas, jei nenurodyta kitaip Sodininkystės paslaugų veikla 01.41 Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas 26.7 Statybinių metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba 28.11 Statyba, įskaitant susijusias šakas 45.1–4; Veikla, išvardyta Direktyvos 96/71/EB priede Apsaugos veikla 74.60 Pramoninis valymas 74.70 Slauga namuose 85.14 Socialinis darbas ir veikla, nesusijusi su apgyvendinimu 85.32 Tiek, kiek Vokietija ar Austrija nukrypsta nuo EB sutarties 49 straipsnio pirmosios pastraipos taikymo pagal pirmiau išdėstytas pastraipas, Rumunija, pranešusi Komisijai, gali imtis lygiaverčių priemonių. Dėl šios dalies taikymo laikino darbuotojų judėjimo teikiant transnacionalines paslaugas tarp Vokietijos ar Austrijos ir Rumunijos sąlygos netampa labiau ribojančiomis nei tos, kurios yra Stojimo sutarties pasirašymo dieną.

14.

Dėl 2–5 ir 7–12 dalių taikymo Rumunijos piliečių patekimo į esamų valstybių narių darbo rinkas sąlygos netampa labiau ribojančiomis nei tos, kurios yra Stojimo sutarties pasirašymo dieną. Nepaisant 1–13 dalyse išdėstytų nuostatų taikymo, esamos valstybės narės bet kuriuo laikotarpiu, kai taikomos nacionalinės priemonės ar priemonės pagal dvišalius susitarimus, patekimo į jų darbo rinką atžvilgiu teikia pirmenybę darbuotojams, kurie yra valstybių narių piliečiai, o ne darbuotojams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai. Rumunijos darbuotojams migrantams ir jų šeimoms, teisėtai gyvenantiems ir dirbantiems kitoje valstybėje narėje, ar kitų valstybių narių darbuotojams migrantams ir jų šeimoms, teisėtai gyvenantiems ir dirbantiems Rumunijoje, netaikomas labiau ribojantis režimas nei darbuotojams ir jų šeimoms iš trečiųjų šalių, gyvenantiems ir dirbantiems atitinkamai toje valstybėje narėje ar Rumunijoje. Be to, taikant Bendrijos pirmenybės principą, trečiųjų šalių darbuotojams migrantams, gyvenantiems ir dirbantiems Rumunijoje, netaikomas palankesnis režimas nei Rumunijos piliečiams.

2.   LAISVĖ TEIKTI PASLAUGAS

31997 L 0009: 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (OL L 84, 1997 3 26, p. 22).

Nukrypstant nuo Direktyvos 97/9/EB 4 straipsnio 1 dalies, minimalus kompensacijos dydis Rumunijoje netaikomas iki 2011 m. gruodžio 31 dienos. Rumunija užtikrina, kad pagal jos investuotojų kompensavimo sistemą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. būtų kompensuojama ne mažesnė kaip 4 500 EUR suma, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. – ne mažesnė kaip 7 000 EUR suma, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – ne mažesnė kaip 9 000 EUR suma, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. – ne mažesnė kaip 11 000 EUR suma, o nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – ne mažesnė kaip 15 000 EUR suma.

Pereinamuoju laikotarpiu kitos valstybės narės išlaiko teisę neleisti jų teritorijoje įsteigtam Rumunijos investicinės įmonės filialui vykdyti veiklos, jeigu ir kol šis filialas nedalyvauja atitinkamos valstybės narės teritorijoje oficialiai pripažintoje investuotojų kompensavimo sistemoje, siekiant padengti skirtumą tarp Rumunijos kompensacijų dydžio ir Direktyvos 97/9/EB 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto minimalaus dydžio.

3.   LAISVAS KAPITALO JUDĖJIMAS

Europos Sąjungos sutartis,

Europos bendrijos steigimo sutartis.

1.

Nepaisant įsipareigojimų pagal Sutartis, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, penkerius metus nuo įstojimo dienos Rumunija gali toliau taikyti šios Stojimo sutarties pasirašymo metu galiojančiuose jos teisės aktuose dėl valstybių narių arba valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo šalys, piliečių, negyvenančių Rumunijoje, ir bendrovių, įkurtų pagal kitos valstybės narės arba valstybės, kuri yra EEE susitarimo šalis, įstatymus, kurios nėra įsteigtos ir neturi filialo ar atstovybės Rumunijos teritorijoje, nuosavybės teisių į žemę nepagrindiniam būstui įsigijimo nustatytus apribojimus. Valstybių narių ir valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, piliečiams, kurie teisėtai gyvena Rumunijoje, netaikomos pirmesnės pastraipos nuostatos ar kitos taisyklės bei kitokia tvarka nei ta, kuri taikoma Rumunijos piliečiams.

2.

Nepaisant įsipareigojimų pagal Sutartis, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, septynerius metus nuo įstojimo dienos Rumunija gali toliau taikyti šios Stojimo sutarties pasirašymo metu galiojančiuose jos teisės aktuose dėl valstybių narių arba valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, piliečių ir bendrovių, įkurtų pagal kitos valstybės narės arba valstybės, kuri yra EEE susitarimo šalis, įstatymus, kurios nėra įsteigtos ar registruotos Rumunijoje, žemės ūkio paskirties žemės, miškų ir miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo nustatytus apribojimus. Valstybės narės piliečiui įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, miškus ir miškų ūkio paskirties žemę nė vienu atveju negali būti taikomos mažiau palankios sąlygos nei tos, kurios buvo taikomos Stojimo sutarties pasirašymo dieną, arba griežtesnės sąlygos nei trečiosios šalies piliečiui. Savarankiškai dirbantiems ūkininkams, kurie yra kitos valstybės narės piliečiai, norintiems įsisteigti ir apsigyventi Rumunijoje, netaikomos pirmesnės pastraipos nuostatos ar kitokia tvarka nei ta, kuri taikoma Rumunijos piliečiams. Bendra šių pereinamojo laikotarpio priemonių peržiūra atliekama trečiaisiais metais nuo įstojimo dienos. Šiuo tikslu Komisija pateikia pranešimą Tarybai. Komisijos pasiūlymu Taryba gali vieningai nuspręsti sutrumpinti ar nutraukti pirmojoje pastraipoje nurodytą pereinamąjį laikotarpį.

4.   KONKURENCIJOS POLITIKA

A.   FISKALINĖ PAGALBA

1.   Europos bendrijos steigimo sutarties VI antraštinės dalies 1 skyrius „Konkurencijos taisyklės“

a)

Nepaisydama EB sutarties 87 ir 88 straipsnių, įmones, kurioms nuolatinio investuotojo pažymėjimas nuskurdusiame rajone buvo suteiktas iki 2003 m. liepos 1 d., Rumunija gali toliau atleisti nuo pelno mokesčio, remdamasi Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 24/1998 dėl nuskurdusių rajonų su padarytais pakeitimais: — 3 nuskurdusiuose rajonuose (Brad, Valea Jiului, Bălan) iki 2008 m. gruodžio 31 d. imtinai, — 22 nuskurdusiuose rajonuose (Comăneşti, Bucovina, Altân Tepe, Filipeşti, Ceptura, Albeni, Schela, Motru Rovinari, Rusca Montană, Bocşa, Moldova Nouă-Anina, Baraolt, Apuseni, Ştei-Nucet, Borod Şuncuiuş-Dobreşti-Vadu Crişului, Popeşti-Derna-Aleşd, Ip, Hida-Surduc- Jibou-Bălan, Şărmăşag-Chiejd-Bobota, Baia Mare, Borşa Vişeu, Rodna) iki 2009 m. gruodžio 31 d. imtinai, — 3 nuskurdusiuose rajonuose (Cugir, Zimnicea, Copşa Mică) iki 2010 m. gruodžio 31 d. imtinai; laikantis šių sąlygų: — valstybės pagalba skiriama regioninėms investicijoms: — grynasis tokios regioninės pagalbos intensyvumas neturi viršyti 50 % bendro dotacijos ekvivalento. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms ši viršutinė riba gali būti padidinta 15 procentinių punktų, jei bendras grynasis pagalbos intensyvumas neviršija 75 %, — jei įmonė veikia motorinių transporto priemonių sektoriuje (4), visa pagalba neturi viršyti 30 % reikalavimus atitinkančių investicinių išlaidų, — pagalbos, neviršijančios pirmiau minėtų viršutinių ribų, skaičiavimo laikotarpis prasideda 2003 m. sausio 2 d.; neįskaičiuojama visa pagalba, prašyta ir gauta remiantis iki tos dienos gautu pelnu, — apskaičiuojant visą pagalbą, atsižvelgiama į visą pagalbą, suteiktą pagalbos gavėjui reikalavimus atitinkančioms išlaidoms, įskaitant pagal kitas schemas suteiktą pagalbą, ir neatsižvelgiant į tai, ar pagalba suteikta iš vietinių, regioninių, nacionalinių ar Bendrijos šaltinių, — reikalavimus atitinkančios išlaidos apibrėžiamos pagal Nacionalinės regioninės pagalbos gaires (5), — gali būti atsižvelgta į tas reikalavimus atitinkančias išlaidas, kurios buvo patirtos nuo 1998 m. spalio 2 d. (t. y. schemos įsigaliojimo pagal Vyriausybės nepaprastąjį potvarkį Nr. 24/1998 dėl nuskurdusių rajonų dienos) iki 2004 m. rugsėjo 15 d.

b)

Rumunija pateikia Komisijai: — per du mėnesius nuo įstojimo dienos – informaciją apie pirmiau išdėstytų sąlygų įvykdymą, — iki 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigos – informaciją apie reikalavimus atitinkančias investicijų išlaidas, kurias patyrė pagalbos gavėjai pagal Vyriausybės nepaprastąjį potvarkį Nr. 24/1998 dėl nuskurdusių rajonų su padarytais pakeitimais, taip pat visą pagalbos gavėjų gautos pagalbos sumą, ir — pagalbos, suteiktos pagalbos gavėjams motorinių transporto priemonių sektoriuje, stebėsenos pusmečio ataskaitas.

2.   Europos bendrijos steigimo sutarties VI antraštinės dalies 1 skyrius „Konkurencijos taisyklės“

a)

Nepaisydama EB sutarties 87 ir 88 straipsnių, įmones, kurios pasirašė komercines sutartis su Laisvosios prekybos zonų administracijomis iki 2002 m. liepos 1 d., Rumunija iki 2011 m. gruodžio 31 d. gali toliau atleisti nuo autorinių atlyginimų mokesčio, remdamasi Įstatymu Nr. 84/1992 dėl laisvosios prekybos zonų su padarytais pakeitimais ir laikydamasi šių sąlygų: — valstybės pagalba skiriama regioninėms investicijoms: — grynasis tokios regioninės pagalbos intensyvumas neturi viršyti 50 % bendro dotacijos ekvivalento. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms ši viršutinė riba gali būti padidinta 15 procentinių punktų, jei bendras grynasis pagalbos intensyvumas neviršija 75 %, — jei įmonė veikia motorinių transporto priemonių sektoriuje (6), visa pagalba neturi viršyti 30 % reikalavimus atitinkančių investicinių išlaidų, — pagalbos, neviršijančios pirmiau minėtų viršutinių ribų, skaičiavimo laikotarpis prasideda 2003 m. sausio 2 d.; neįskaičiuojama visa pagalba, prašyta ir gauta remiantis iki tos dienos gautu pelnu, — apskaičiuojant visą pagalbą, atsižvelgiama į visą pagalbą, suteiktą pagalbos gavėjui reikalavimus atitinkančioms išlaidoms, įskaitant pagal kitas schemas suteiktą pagalbą, ir neatsižvelgiant į tai, ar pagalba suteikta iš vietinių, regioninių, nacionalinių ar Bendrijos šaltinių, — reikalavimus atitinkančios išlaidos apibrėžiamos pagal Nacionalinės regioninės pagalbos gaires (7), — gali būti atsižvelgta į tas reikalavimus atitinkančias išlaidas, kurios buvo patirtos nuo 1992 m. liepos 30 d. (t.y. schemos įsigaliojimo pagal Įstatymą Nr. 84/1992 dėl laisvosios prekybos zonų dienos) iki 2004 m. lapkričio 1 d.

b)

Rumunija pateikia Komisijai: — per du mėnesius nuo įstojimo dienos – informaciją apie pirmiau išdėstytų sąlygų įvykdymą, — iki 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigos – informaciją apie reikalavimus atitinkančias investicijų išlaidas, kurias patyrė pagalbos gavėjai pagal Įstatymą Nr. 84/1992 dėl laisvosios prekybos zonų su padarytais pakeitimais, taip pat visą pagalbos gavėjų gautos pagalbos sumą, ir — pagalbos, suteiktos pagalbos gavėjams motorinių transporto priemonių sektoriuje, stebėsenos pusmečio ataskaitas.

B.   PLIENO PRAMONĖS RESTRUKTŪRIZAVIMAS

Europos bendrijos steigimo sutarties VI antraštinės dalies 1 skyrius „Konkurencijos taisyklės“

1.

Nepaisant EB sutarties 87 ir 88 straipsnių, valstybės pagalba, kurią 1993 — 2004 m. Rumunija suteikė atskirų Rumunijos plieno pramonės dalių restruktūrizavimui, laikoma suderinama su bendrąja rinka, jeigu: — Europos sutarties, įsteigiančios Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rumunijos asociaciją (8), 2 protokolo dėl EAPB produktų 9 straipsnio 4 dalyje numatytas laikotarpis buvo pratęstas iki 2005 m. gruodžio 31 d., — 2002–2008 m. laikotarpiu laikomasi nacionalinėje restruktūrizavimo programoje ir individualiuose verslo planuose, kuriais remiantis buvo pratęstas pirmiau minėto Protokolo galiojimas, išdėstytų sąlygų, — yra įvykdytos šiose nuostatose ir A priedėlyje išdėstytos sąlygos, — nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos, neskiriama ar neišmokama jokios formos valstybės pagalba plieno gamykloms, kurioms taikoma nacionalinė restruktūrizavimo programa, ir — po 2004 m. gruodžio 31 d. neskiriama ar neišmokama jokia valstybės pagalba Rumunijos plieno sektoriui. Šiose nuostatose ir A priedėlyje valstybės pagalba restruktūrizavimui turi būti suprantama kaip bet kuri su plieno gamybos įmonėmis susijusi priemonė, kuri yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį ir kuri pagal įprastines Bendrijoje taikomas taisykles negali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka.

2.	Valstybės pagalbą pagal Rumunijos plieno pramonės restruktūrizavimo programą turi teisę gauti tik A priedėlio I dalyje išvardytos bendrovės (toliau – bendrovės gavėjos).

3.

Rumunijos plieno sektoriaus restruktūrizavimas, apibūdintas bendrovių gavėjų individualiuose verslo planuose bei nacionalinėje restruktūrizavimo programoje, laikantis šiose nuostatose ir A priedėlyje išdėstytų sąlygų, baigiamas ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 31 d.  (toliau – restruktūrizavimo laikotarpio pabaiga).

4.

Bendrovė gavėja negali: a) susijungimo su A priedėlio I dalyje nenurodyta bendrove atveju – perduoti bendrovei gavėjai suteiktos pagalbos teikiamą naudą; b) perimti bet kurios A priedėlio I dalyje nenurodytos bendrovės turtą ir perduoti jai iki 2008 m. gruodžio 31 d. suteiktos pagalbos teikiamą naudą.

5.	Bet kokio vėlesnio bet kurios iš bendrovių gavėjų savininkų pasikeitimo atveju laikomasi šiose nuostatose ir A priedėlyje apibrėžtų sąlygų ir principų, susijusių su perspektyvumu, valstybės pagalba ir pajėgumų mažinimu.

6.

Bendrovės, kurios A priedėlio I dalyje nėra nurodytos kaip bendrovės gavėjos, negauna valstybės pagalbos restruktūrizavimui ar kokios nors kitos pagalbos, kuri nėra laikoma suderinama su Bendrijos valstybės pagalbos taisyklėmis, ir iš jų nereikalaujama dėl to sumažinti pajėgumus. Joks šių bendrovių pajėgumų sumažinimas neįskaičiuojamas į mažiausią sumažinimą.

7.

Bendra bendrovėms gavėjoms patvirtintos restruktūrizavimo pagalbos suma nustatoma atsižvelgiant į kiekvienos atskiros priemonės, numatytos galutinėje nacionalinėje restruktūrizavimo programoje ir individualiuose verslo planuose, kuriuos turi patvirtinti Rumunijos valdžios institucijos ir turi būti atliktas galutinis patikrinimas, ar jie atitinka Europos sutarties 2 protokolo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, bei gautas Tarybos patvirtinimas, pagrindimą. Bet kuriuo atveju bendra 1993–2004 m. laikotarpiu skirta ir išmokėta restruktūrizavimo pagalba negali viršyti 49 985 milijardų Rumunijos levų. Ši bendra viršutinė riba skaidoma į šias individualias viršutines ribas ar 1993–2004 m. laikotarpiu kiekvienai įmonei gavėjai skirtos ir išmokėtos valstybės pagalbos didžiausias sumas: Ispat Sidex Galaţi 30 598 milijardai ROL Siderurgica Hunedoara 9 975 milijardai ROL CS Reşiţa 4 707 milijardai ROL IS Câmpia Turzii 2 234 milijardai ROL COS Târgovişte 2 399 milijardai ROL Donasid (Siderca) Călăraşi 72 milijardai ROL Valstybės pagalba užtikrina bendrovių gavėjų perspektyvumą įprastomis rinkos sąlygomis pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui. Turi būti skiriama tik tokio dydžio ir intensyvumo pagalba, kokios būtinai reikia tokiam perspektyvumui atkurti. Perspektyvumas nustatomas atsižvelgiant į A priedėlio III dalyje apibūdintus rodiklius. Rumunija neteikia jokios kitos Rumunijos plieno pramonės restruktūrizavimui skirtos valstybės pagalbos.

8.

Bendras grynasis su gatavais gaminiais susijusių pajėgumų sumažinimas, kurį bendrovės gavėjos turi pasiekti 1993–2008 m. laikotarpiu, yra mažiausiai 2,05 milijonų tonų. Šis pajėgumų sumažinimas matuojamas remiantis galutiniu atitinkamų karšto valcavimo plieno gamybos įrengimų uždarymu juos fiziškai sunaikinant, kad tų įrengimų būtų nebegalima atstatyti panaudojimui. Bendrovės gavėjos bankroto paskelbimas nereiškia pajėgumų sumažinimo (9). Mažiausias grynasis pajėgumų sumažinimas 2,05 milijonu tonų vykdomas ir atitinkamų įrengimų gamybos nutraukimo bei galutinio uždarymo datų laikomasi pagal A priedėlio II dalyje pateiktą tvarkaraštį.

9.

Individualius verslo planus turi raštu patvirtinti bendrovės gavėjos. Jie įgyvendinami ir pirmiausia apima: a) Ispat Sidex Galaţi: i) gamyklos modernizavimo, našumo didinimo, sąnaudų sumažinimo (ypač energijos suvartojimo) ir kokybės gerinimo investicijų programos įgyvendinimą ii) perėjimą į didesnės pridėtinės vertės plokščių plieno gaminių rinkos segmentus iii) veiklos efektyvumo ir organizacinio valdymo gerinimą iv) bendrovės finansinio restruktūrizavimo užbaigimą v) investicijų, būtinų siekiant laikytis aplinkosaugos teisės aktų, įgyvendinimą b) Siderurgica Hunedoara: i) įrengimų modernizavimą siekiant įvykdyti numatytą pardavimų planą ii) veiklos efektyvumo ir organizacinio valdymo gerinimą iii) investicijų, būtinų siekiant laikytis aplinkosaugos teisės aktų, įgyvendinimą c) IS Câmpia Turzii: i) didesnės pridėtinės vertės ir perdirbtų produktų gamybos didinimą ii) gamybos kokybei pagerinti skirtos investicijų programos įgyvendinimą iii) veiklos efektyvumo ir organizacinio valdymo gerinimą iv) investicijų, būtinų siekiant laikytis aplinkosaugos teisės aktų, įgyvendinimą d) CS Reşiţa: i) specializaciją pusiau gatavų gaminių gamyboje, tiekiant juos vietos vamzdynų sektoriui ii) neefektyvių pajėgumų uždarymą iii) investicijų, būtinų siekiant laikytis aplinkosaugos teisės aktų, įgyvendinimą e) COS Târgovişte: i) didesnės pridėtinės vertės gaminių dalies padidinimą ii) investicijų programos, kuria siekiama sumažinti sąnaudas, padidinti efektyvumą ir pagerinti kokybę, įgyvendinimą iii) investicijų, būtinų siekiant laikytis aplinkosaugos teisės aktų, įgyvendinimą f) Donasid Călăraşi: i) gamyklos modernizavimo investicijų programos įgyvendinimą ii) gatavų gaminių dalies padidinimą iii) investicijų, būtinų siekiant laikytis aplinkosaugos teisės aktų, įgyvendinimą.

10.	Bet kokiems vėlesniems nacionalinės restruktūrizavimo programos ir individualių verslo planų pakeitimams turi pritarti Komisija ir tam tikrais atvejais Taryba.

11.	Restruktūrizavimo įgyvendinimas vyksta visiško skaidrumo sąlygomis ir vadovaujantis pripažintais rinkos ekonomikos principais.

12.

Komisija ir Taryba atidžiai stebi restruktūrizavimo programos ir individualių verslo planų įgyvendinimą ir šiose nuostatose bei A priedėlyje išdėstytų sąlygų vykdymą prieš ir po įstojimo iki 2009 m. Pirmiausia Komisija stebi 7 ir 8 punktuose išdėstytus pagrindinius įsipareigojimus ir nuostatas dėl valstybės pagalbos, perspektyvumo ir pajėgumų sumažinimo, pirmiausia naudodamasi 9 punkte ir A priedėlio III dalyje pateikiamais restruktūrizavimo rodikliais. Dėl to Komisija teikia pranešimus Tarybai.

13.	Priežiūra apima nepriklausomą įvertinimą, kuris 2005–2009 m. atliekamas kasmet.

14.

Rumunija visapusiškai bendradarbiauja su visomis stebėsenos struktūromis. Konkrečiai: — Rumunija kas 6 mėnesius pateikia Komisijai ataskaitas, ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 15 d. ir rugsėjo 15 d., nebent Komisija nuspręstų kitaip. Pirma ataskaita turi būti pateikta 2005 m. kovo 15 d., o paskutinė – 2009 m. kovo 15 d.; — ataskaitose pateikiama visa informacija, būtina restruktūrizavimo procesui ir pajėgumų mažinimui bei naudojimui stebėti, taip pat pakankami finansiniai duomenys, kad galima būtų įvertinti, ar šiose nuostatose ir A priedėlyje išdėstytos sąlygos ir reikalavimai buvo įvykdyti. Ataskaitose pateikiama bent ta informacija, kuri išdėstyta A priedėlio IV dalyje, ir kurią Komisija turi teisę pakeisti remdamasi stebėsenos proceso metu įgyta patirtimi. Kartu su bendrovių gavėjų individualiomis verslo ataskaitomis taip pat pateikiama ataskaita apie bendrą Rumunijos plieno sektoriaus padėtį, įskaitant naujausius makroekonominius pokyčius. — Rumunija įpareigoja bendroves gavėjas atskleisti visus svarbius duomenis, kurie kitomis aplinkybėmis galėtų būti laikomi konfidencialiais. Teikdama pranešimus Tarybai, Komisija užtikrina, kad nebūtų atskleista konfidenciali informacija apie konkrečią bendrovę.

15.	Konsultacinis komitetas, kurį sudaro Rumunijos valdžios institucijų ir Komisijos atstovai, renkasi kas 6 mėnesiai. Jei Komisija mano, kad tai būtina, taip pat gali būti rengiami neeiliniai konsultacinio komiteto posėdžiai.

16.

Jei Komisija, remdamasi stebėsenos rezultatais, nustato, kad yra svarbių nukrypimų nuo prognozuotų makroekonominių pokyčių, bendrovių gavėjų finansinės padėties arba perspektyvumo įvertinimo, ji gali reikalauti, kad Rumunija imtųsi tinkamų priemonių atitinkamų bendrovių gavėjų restruktūrizavimo priemonėms sustiprinti arba pakeisti.

17.

Jei stebėsena atskleidžia, kad: a) nebuvo įvykdyta kuri nors iš šiose nuostatose ir A priedėlyje nustatytų sąlygų, arba b) nebuvo laikytasi įsipareigojimų, Rumunijos prisiimtų pratęsiant laikotarpį, per kurį Rumunija pagal Europos sutartį išskirtiniu atveju gali teikti valstybės pagalbą savo plieno pramonės restruktūrizavimui, arba c) restruktūrizavimo laikotarpiu Rumunija paskyrė bendrovėms gavėjoms arba bet kuriai plieno gamybos bendrovei papildomą nesuderinamą valstybės pagalbą, Komisija imasi reikiamų priemonių, įpareigojančių atitinkamą bendrovę grąžinti bet kokią pagalbą, suteiktą pažeidžiant šiose nuostatose ir A priedėlyje nustatytas sąlygas. Prireikus remiamasi apsaugos sąlygomis, nustatytomis Akto 37 straipsnyje arba pagal Akto 39 straipsnį.

5.   ŽEMĖS ŪKIS

A.    ŽEMĖS ŪKIO TEISĖS AKTAI

31999 R 1493: 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (OL L 179, 1999 7 14, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais:

—	32003 R 1795: 2003 m. spalio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1795/2003 (OL L 262, 2003 10 14, p. 13).

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 19 straipsnio 1–3 dalių, Rumunija gali pripažinti atsodinimo teises, įgytas išnaikinus hibridines veisles, kurios negali būti įtrauktos į 30 000 hektarų plote kultivuojamų vynuogių veislių klasifikaciją. Šiomis atsodinimo teisėmis galima naudotis tik iki 2014 m. gruodžio 31 d. išimtinai Vitis vinifera rūšies sodinimui.

Už šių vynuogynų perplanavimą ir konversiją Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 13 straipsnyje numatyta parama nėra suteikiama. Tačiau gali būti skirta nacionalinė valstybės pagalba šių vynuogynų perplanavimo ir konversijos išlaidoms padengti. Tokia pagalba negali viršyti 75 % visų vynuogyno išlaidų.

B.    VETERINARIJOS IR FITOSANITARIJOS TEISĖS AKTAI

I.   VETERINARIJOS TEISĖS AKTAI

32004 R 0852: 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).

32004 R 0853: 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius higienos reikalavimus gyvūninės kilmės maisto produktams (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

a)

Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo II skyriuje ir Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio II ir III skyriuose, II skirsnio II ir III skyriuose ir V skirsnio I skyriuje išdėstyti struktūriniai reikalavimai šio priedo B priedėlyje išvardytoms Rumunijos įmonėms netaikomi iki 2009 m. gruodžio 31 d., laikantis toliau nustatytų sąlygų.

b)

Kol a punkte nurodytoms įmonėms taikomos to punkto nuostatos, tose įmonėse pagaminti produktai gali būti pateikiami tik į vietinę rinką arba naudojami tolesniam perdirbimui Rumunijos įmonėse, kurioms taip pat taikomos a punkto nuostatos, neatsižvelgiant į pateikimo į rinką dieną. Šie produktai turi būti paženklinti kitokiu sveikumo ar identifikavimo ženklu nei numatytasis Reglamento (EB) Nr. 853/2004 5 straipsnyje. Pirmesnė pastraipa taip pat taikoma visiems produktams, pagamintiems integruotose mėsos įmonėse, jei įmonės daliai taikomos a punkto nuostatos.

c)

Šio priedo B priedėlyje išvardytos pieno perdirbimo įmonės gali priimti žalią pieną, kuris neatitinka Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio I skyriaus II ir III poskyriuose išdėstytų reikalavimų arba nebuvo pagal juos apdorotas, jei pieną pristatantys ūkiai yra įtraukti į sąrašą, kurį šiuo tikslu tvarko Rumunijos valdžios institucijos. Rumunija teikia Komisijai šių pieno ūkių ir pieno surinkimo sistemos modernizavimo pažangos metines ataskaitas.

d)

Rumunija užtikrina, kad palaipsniui bus pradėta laikytis a punkte minėtų struktūrinių reikalavimų. Prieš įstojimą Rumunija pateikia Komisijai kompetentingos nacionalinės veterinarijos institucijos patvirtintą kiekvienos įmonės, kuriai taikoma a punkte nustatyta priemonė ir kuri yra įtraukta į B priedėlį, modernizavimo planą. Plane pateikiamas visų trūkumų sąrašas, atsižvelgiant į a punkte minimus reikalavimus, ir numatyta jų pašalinimo data. Rumunija teikia Komisijai kiekvienoje iš šių įmonių pasiektos pažangos metines ataskaitas. Rumunija užtikrina, kad toliau veikti galės tik tos įmonės, kurios visiškai atitiks šiuos reikalavimus iki 2009 m. gruodžio 31 d.

e)

Komisija, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 178/2002 (10) 58 straipsnyje nurodytos tvarkos, gali atnaujinti šio priedo B priedėlį prieš įstojimą iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir įtraukti ar išbraukti atskiras įmones, atsižvelgdama į pažangą, pasiektą šalinant esamus trūkumus, bei stebėsenos proceso rezultatus. Kad būtų užtikrintas sklandus pirmiau minėto pereinamojo laikotarpio režimo veikimas, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsnyje nurodyta tvarka gali būti patvirtinamos išsamios įgyvendinimo taisyklės.

II.   FITOSANITARIJOS TEISĖS AKTAI

31991 L 0414: 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais:

—	32004 L 0099: 2004 m. spalio 1 d. Komisijos direktyva 2004/99/EB (OL L 309, 2004 10 6, p. 6).

Nukrypstant nuo Direktyvos 91/414/EEB 13 straipsnio 1 dalies, Rumunija gali atidėti Direktyvos 91/414/EEB II ir III prieduose nurodytos informacijos apie šiuo metu Rumunijoje įregistruotus augalų apsaugos produktus, kuriais prekiaujama tik Rumunijos teritorijoje ir kurių sudėtyje yra vario junginių (sulfato, oksichlorido ar hidroksido), sieros, acetochloro, dimetoato ir 2,4-D, pateikimo terminus, jei minėti komponentai yra šiuo metu išvardyti minėtos direktyvos I priede. Pirmiau minėti terminai gali būti atidėti ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d., išskyrus informaciją apie 2,4-D, kurios pateikimo terminas gali būti atidėtas iki 2008 m. gruodžio 31 d. Pirmiau išdėstytos nuostatos taikomos tik toms paraiškas pateikusioms bendrovėms, kurios reikalaujamus duomenis faktiškai pradėjo rengti ir kaupti iki 2005 m. sausio 1 d.

6.   TRANSPORTO POLITIKA

1.

31993 R 3118: 1993 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3118/93, nustatantis sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas valstybėje narėje (OL L 279, 1993 11 12, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32002 R 0484: 2002 m. kovo 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 484/2002 (OL L 76, 2002 3 19, p. 1). a) Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 3118/93 1 straipsnio ir iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos, Rumunijoje įsisteigę vežėjai nedalyvauja teikiant krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas kitose valstybėse narėse, o kitose valstybėse narėse įsisteigę vežėjai nedalyvauja teikiant krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas Rumunijoje. b) Iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos valstybės narės praneša Komisijai, ar jos pratęs šį laikotarpį ne ilgiau kaip dvejiems metams, ar nuo šiol jos visiškai taikys šio reglamento 1 straipsnį. Nepranešus taikomas reglamento 1 straipsnis. Tik tie vežėjai, kurie yra įsisteigę tose valstybėse narėse, kuriose taikomas reglamento 1 straipsnis, gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas tose valstybėse narėse, kuriose 1 straipsnis taip pat yra taikomas. c) Tos valstybės narės, kuriose pagal b punktą taikomas reglamento 1 straipsnis, gali taikyti toliau išdėstytą procedūrą iki penktųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos. Jei pirmesnėje pastraipoje minėtos valstybės narės nacionalinėje rinkoje ar jos dalyse atsiranda didelių trikdymų dėl kabotažo ar dėl kabotažo ji yra apsunkinama, pavyzdžiui, dėl per didelės pasiūlos palyginti su paklausa ar dėl grėsmės didelės dalies įmonių, vežančių krovinius, finansiniam stabilumui ar išlikimui, ta valstybė narė apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir pateikia joms visą susijusią informaciją. Remdamasi šia informacija, valstybė narė gali paprašyti Komisiją visiškai ar iš dalies sustabdyti reglamento 1 straipsnio taikymą, kad būtų atkurta normali padėtis. Komisija, remdamasi atitinkamos valstybės narės pateikta informacija, išanalizuoja padėtį ir per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos nusprendžia, ar reikia imtis apsaugos priemonių. Taikoma 7 straipsnio 3 dalies antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose bei 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta procedūra. Skubiais ir išimtiniais atvejais pirmojoje pastraipoje nurodyta valstybė gali sustabdyti reglamento 1 straipsnio taikymą ir iškart po to pateikti pagrįstą pranešimą Komisijai. d) Kol pagal a ir b punktus reglamento 1 straipsnis netaikomas, valstybės narės gali reguliuoti galimybę teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas, palaipsniui keisdamosi kabotažo leidimais dvišalių susitarimų pagrindu. Tai gali apimti visiško liberalizavimo galimybę. e) a–c punktų taikymas neturi lemti griežtesnio galimybių teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas apribojimo palyginti su tomis, kurios buvo Stojimo sutarties pasirašymo dieną.

2.

31996 L 0053: 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (OL L 235, 1996 9 17, p. 59), su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32002 L 0007: 2002 m. vasario 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/7/EB (OL L 67, 2002 3 9, p. 47). Nukrypstant nuo Direktyvos 96/53/EB 3 straipsnio 1 dalies, transporto priemonės, atitinkančios tos direktyvos I priede išdėstytus 3.2.1, 3.4.1, 3.4.2 ir 3.5.1 kategorijų ribinius dydžius, iki 2013 m. gruodžio 31 d. gali naudotis nemodernizuotomis Rumunijos kelių tinklo dalimis tik jei jos atitinka Rumunijos nustatytus ašių apkrovos reikalavimus. Nuo įstojimo dienos negali būti nustatyta jokių apribojimų transporto priemonėms, atitinkančioms Direktyvos 96/53/EB reikalavimus, naudotis toliau išvardytais pagrindiniais tranzito maršrutais, nurodytais EB ir Rumunijos susitarimo dėl transporto (11) 5 priede ir 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1692/96/EB, pateikiančio Bendrijos rekomendacijas dėl transeuropinio tinklo plėtros (12), I priede: 1. Alba Iulia – Turda – Zalău – Satu Mare – Halmeu (E 81 kelias) 2. Zalău – Oradea – Borş (1 H ir E 60 keliai) 3. Mărăşeşti – Bacău – Suceava – Siret (E 85 kelias) 4. Tişiţa – Tecuci – Huşi – Albiţa (E581 kelias) 5. Simeria – Haţeg – Rovinari – Craiova – Calafat (E 79 kelias) 6. Lugoj – Caransebeş – Drobeta – Turnu Severin – Filiaşi – Craiova (E 70 kelias) 7. Craiova – Alexandria – Bucureşti (6 kelias) 8. Drobeta – Turnu Severin – Calafat (56 A kelias) 9. Bucureşti – Buzău (E 60/E85 keliai) 10. Bucureşti – Giurgiu (E 70/E85 keliai) 11. Braşov – Sibiu (E 68 kelias) 12. Timişoara – Stamora Moraviţa Rumunija laikosi toliau pateikiamoje lentelėje nurodyto antrinės svarbos tinklo modernizavimo tvarkaraščio, kaip parodyta toliau pateikiamame žemėlapyje. Vykdant investicijas į infrastruktūrą, kurioms naudojamos Bendrijos biudžeto lėšos, turi būti užtikrinama, kad keliai būtų tiesiami ar modernizuojami taip, kad juose leistinoji apkrova būtų 11,5 tonos vienai ašiai. Vykdant modernizavimą, palaipsniui Rumunijos antrinės svarbos kelių tinklu gali naudotis tarptautiniuose vežimuose dalyvaujančios transporto priemonės, atitinkančios šioje direktyvoje nustatytus ribinius dydžius. Jei techniškai įmanoma, pakrovimo ir iškrovimo tikslais nemodernizuotomis antrinės svarbos kelių tinklo dalimis leidžiama naudotis visu pereinamuoju laikotarpiu. Nuo įstojimo dienos visoms tarptautiniuose vežimuose dalyvaujančioms transporto priemonėms, atitinkančioms Direktyvoje 96/53/EB nustatytus ribinius dydžius, kurios naudojasi Rumunijos antrinės svarbos kelių tinklu, laikini papildomi mokesčiai taikomi tik tada, jei jos viršija nacionalines ašies apkrovos ribas. Šioms transporto priemonėms, kurios naudojasi Rumunijos antrinės svarbos kelių tinklu, tokie laikini papildomi mokesčiai netaikomi, jei jos viršija nacionalines transporto priemonės dydžio ar bendro svorio ribas. Be to, šioms tarptautiniuose vežimuose dalyvaujančioms transporto priemonėms su pneumatine pakaba, atitinkančioms Direktyvoje 96/53/EB nustatytus ribinius dydžius, taikomas bent 25 % mažesnis mokestis. Laikini papildomi mokesčiai už naudojimąsi nemodernizuotomis antrinės svarbos kelių tinklo dalimis tarptautiniuose vežimuose dalyvaujančioms transporto priemonėms, atitinkančioms direktyvoje nustatytus ribinius dydžius, taikomi nediskriminacine tvarka. Apmokestinimo sistema turi būti skaidri, o šių mokesčių mokėjimas neturi tapti didele administracine našta naudotojui ar jo gaišinti; be to, šių mokesčių mokėjimas neturi tapti sistemingo leistinos ašies apkrovos tikrinimo pasienyje priežastimi. Ašies apkrovos reikalavimų laikymasis užtikrinamas nediskriminacine tvarka visoje teritorijoje ir taip pat galioja visoms Rumunijoje registruotoms transporto priemonėms. Mokesčiai, taikomi transporto priemonėms be pneumatinės pakabos, atitinkančioms Direktyvoje 96/53/EB nurodytus ribinius dydžius, negali viršyti toliau pateikiamoje lentelėje nurodytų mokesčių (pagal 2002 m. duomenis). Transporto priemonėms su pneumatine pakaba, atitinkančioms Direktyvoje 96/53/EB nurodytus ribinius dydžius, taikomi bent 25 % mažesni mokesčiai. Didžiausi mokesčiai (2002 m. duomenys), taikomi transporto priemonėms be pneumatinės pakabos, atitinkančioms Direktyvoje 96/53/EB nustatytus ribinius dydžius Nurodyta transporto priemonės vienos ašies apkrova nuo — iki Papildomas mokestis už vieną nemodernizuoto kelio kilometrą (didžiausia leistina apkrova: 10 tonų vienai ašiai) eurais (2002 m. duomenys) nuo 10 tonų vienai ašiai iki 10,5 tonų vienai ašiai 0,11 nuo 10,5 tonų vienai ašiai iki 11 tonų vienai ašiai 0,30 nuo 11 tonų vienai ašiai iki 11,5 tonų vienai ašiai 0,44 Antrinės svarbos kelių tinklo, kuriuo palaipsniui galės naudotis transporto priemonės, atitinkančios Direktyvoje 96/53/EB nustatytus ribinius dydžius, modernizavimo tvarkaraštis Laikotarpis 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 IŠ VISO Vykdoma km (13) 3 031 2 825 1 656 1 671 1 518 1 529 1 554   Pradėta naudoti km (14) 960 1 674 528 624 504 543 471   Visi darbai (km) 3 916 5 590 6 118 6 742 7 246 7 789 8 260 8 260

3.

31999 L 0062: 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL L 187, 1999 7 20, p. 42) su pakeitimais, padarytais: — 12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33). Nukrypstant nuo Direktyvos 1999/62/EB 6 straipsnio 1 dalies, minimalūs mokesčių tarifai, nustatyti direktyvos I priede, iki 2010 m. gruodžio 31 d. Rumunijoje netaikomi transporto priemonėms, dalyvaujančioms išimtinai vietinėse transporto operacijose. Šiuo laikotarpiu Rumunijos šioms transporto priemonėms taikomi tarifai palaipsniui sulyginami su šios direktyvos I priede nustatytais minimaliais mokesčių tarifais, laikantis šio tvarkaraščio: — iki 2007 m. sausio 1 d. Rumunijos taikomi tarifai ne mažesni kaip 60 % šios direktyvos I priede nustatytų minimalių tarifų; — iki 2009 m. sausio 1 d. Rumunijos taikomi tarifai ne mažesni kaip 80 % šios direktyvos I priede nustatytų minimalių tarifų.

7.   MOKESČIAI

1.

31977 L 0388: 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, 1977 6 13, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32004 L 0066: 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35). Taikydama Direktyvos 77/388/EEB 28 straipsnio 3 dalies b punktą, Rumunija gali toliau neapmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu tarptautinio keleivių vežimo, nurodyto direktyvos F priedo 17 punkte, kol tenkinamos direktyvos 28 straipsnio 4 dalyje išdėstytos sąlygos arba kol toks pat neapmokestinimas bus taikomas bet kurioje iš esamų valstybių narių, atsižvelgiant į tai, kuris atvejis yra ankstesnis.

2.

31992 L 0079: 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/79/EEB dėl mokesčių, taikomų cigaretėms, derinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 8) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32003 L 0117: 2003 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2003/117/EB (OL L 333, 2003 12 20, p. 49). Nukrypdama nuo Direktyvos 92/79/EEB 2 straipsnio 1 dalies, Rumunija gali atidėti mišriojo minimalaus akcizo, nustatyto pagal didžiausią paklausą turinčios kainų grupės cigarečių mažmeninę pardavimo kainą (įskaitant visus mokesčius), taikymą iki 2009 m. gruodžio 31 d., jei šiuo laikotarpiu Rumunija palaipsniui pritaikys savo akcizo tarifus prie direktyvoje numatyto mišriojo minimalaus akcizo. Nepažeisdamos 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole (15) 8 straipsnio ir pranešusios Komisijai, valstybės narės, kol yra taikoma pirmiau nurodyta leidžianti nukrypti nuostata, gali toliau taikyti tuos pačius kiekybinius apribojimus cigaretėms, kurios gali būti įvežtos į jų teritorijas iš Rumunijos nemokant akcizų, kurie yra taikomi importui iš trečiųjų šalių. Pasinaudodamos šia galimybe, valstybės narės gali atlikti būtinus patikrinimus, jei šie patikrinimai nekenkia tinkamam vidaus rinkos veikimui.

3.

32003 L 0049: 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (OL L 157, 2003 6 26, p. 49), su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32004 L 0076: 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/76/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 106). Rumunijai leidžiama netaikyti Direktyvos 2003/49/EB 1 straipsnio nuostatų iki 2010 m. gruodžio 31 d. Per šį pereinamąjį laikotarpį mokesčio, taikomo palūkanų ar autorinio atlyginimo mokėjimams kitos valstybės narės asocijuotai bendrovei arba valstybės narės asocijuotos bendrovės nuolatinei buveinei, esančiai kitoje valstybėje narėje, dydis negali viršyti 10 %.

4.

32003 L 0096: 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51), su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32004 L 0075: 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/75/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 100). a) Nukrypstant nuo Direktyvos 2003/96/EB 7 straipsnio, Rumunija gali taikyti tokius pereinamuosius laikotarpius: — iki 2011 m. sausio 1 d., kad pakoreguotų nacionalinį apmokestinimo lygį bešviniui benzinui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių kuras, iki minimalaus 359 EUR tūkstančiui litrų lygio. Veiksmingos mokesčių normos bešviniam benzinui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių kuras, nuo 2008 m. sausio 1 d. negali būti mažesnės kaip 323 EUR tūkstančiui litrų, — iki 2013 m. sausio 1 d., kad pakoreguotų nacionalinį apmokestinimo lygį gazoliui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių kuras, iki minimalaus 330 EUR tūkstančiui litrų lygio. Veiksminga mokesčio norma, taikoma gazoliui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių kuras, nuo 2008 m. sausio 1 d. negali būti mažesnė kaip 274 EUR tūkstančiui litrų, o nuo 2011 m. sausio 1 d. – kaip 302 EUR tūkstančiui litrų. b) Nukrypstant nuo Direktyvos 2003/96/EB 9 straipsnio, Rumunija gali taikyti tokius pereinamuosius laikotarpius: — iki 2010 m. sausio 1 d., kad pakoreguotų nacionalinį apmokestinimo lygį gamtinėms dujoms, naudojamoms šildymui ne verslo tikslais, iki minimalaus apmokestinimo lygio, nustatyto I priedo C lentelėje, — iki 2010 m. sausio 1 d., kad pakoreguotų nacionalinį apmokestinimo lygį labai sieringam mazutui, naudojamam rajoniniam šilumos tiekimui, iki minimalaus apmokestinimo lygio, nustatyto I priedo C lentelėje, — iki 2009 m. sausio 1 d., kad pakoreguotų nacionalinį apmokestinimo lygį labai sieringam mazutui, naudojamam kitiems tikslams nei rajoninis šilumos tiekimas, iki minimalaus apmokestinimo lygio, nustatyto I priedo C lentelėje. Veiksminga mokesčių norma, taikoma tokiam labai sieringam mazutui, nuo 2007 m. sausio 1 d. negali būti mažesnė kaip 13 EUR tūkstančiui kilogramų. c) Nukrypstant nuo Direktyvos 2003/96/EB 10 straipsnio, Rumunija gali taikyti pereinamąjį laikotarpį iki 2010 m. sausio 1 d. tam, kad pakoreguotų nacionalinį apmokestinimo lygį elektros energijai iki minimalaus apmokestinimo lygio, nustatyto I priedo C lentelėje. Veiksminga mokesčių norma, taikoma elektros energijai, nuo 2007 m. sausio 1 d. negali būti mažesnė kaip 50 % atitinkamos Bendrijoje taikomos normos.

8.   ENERGETIKA

31968 L 0414: 1968 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 68/414/EEB, įpareigojanti EEB valstybes nares išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (OL L 308, 1968 12 23, p. 14), su paskutiniais pakeitimais, padarytais:

—	31998 L 0093: 1998 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva 98/93/EB (OL L 358, 1998 12 31, p. 100).

—	68,75 dienų – iki 2007 m. sausio 1 d.;

—	73 dienų – iki 2007 m. gruodžio 31 d.;

—	77,25 dienų – iki 2008 m. gruodžio 31 d.;

—	81,5 dienų – iki 2009 m. gruodžio 31 d.;

—	85,45 dienų – iki 2010 m. gruodžio 31 d.;

—	90 dienų – iki 2011 m. gruodžio 31 d.

9.   APLINKA

A.   ORO KOKYBĖ

31994 L 0063: 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/63/EB dėl lakiųjų organinių junginių išsiskyrimo į aplinką laikant benziną ir tiekiant jį iš terminalų į degalines kontrolės (OL L 365, 1994 12 31, p. 24) su pakeitimais, padarytais:

—	32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

1.

Nukrypstant nuo Direktyvos 94/63/EB 3 straipsnio ir I priedo, reikalavimai esamoms stacionariosioms talpykloms terminaluose Rumunijoje netaikomi: — iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 115 stacionariųjų talpyklų 12 terminalų ir iki 2008 m. gruodžio 31 d. – 4 stacionariosioms talpykloms 1 terminale, kurių apyvarta didesnė kaip 25 000 tonų per metus, bet mažesnė kaip arba lygi 50 000 tonų per metus; — iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 138 stacionariosioms talpykloms 13 terminalų, iki 2008 m. gruodžio 31 d. – 57 stacionariosioms talpykloms 10 terminalų ir iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 526 stacionariosioms talpykloms 63 terminaluose, kurių apyvarta mažesnė kaip arba lygi 25 000 tonų per metus.

2.

Nukrypstant nuo Direktyvos 94/63/EB 4 straipsnio ir II priedo, reikalavimai esamų mobiliųjų talpyklų pripildymui ir ištuštinimui terminaluose Rumunijoje netaikomi: — iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 36 pripildymo ir ištuštinimo talpykloms 12 terminalų, kurių apyvarta didesnė kaip 25 000 tonų per metus, bet mažesnė kaip arba lygi 150 000 tonų per metus; — iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 82 pripildymo ir ištuštinimo talpykloms 18 terminalų, iki 2008 m. gruodžio 31 d. – 14 pripildymo ir ištuštinimo talpyklų 11 terminalų ir iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 114 pripildymo ir ištuštinimo talpyklų 58 terminaluose, kurių apyvarta mažesnė kaip arba lygi 25 000 tonų per metus.

3.	Nukrypstant nuo Direktyvos 94/63/EB 5 straipsnio, reikalavimai esamoms mobiliosioms talpykloms terminaluose Rumunijoje netaikomi: — iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 31 autocisternai; — iki 2008 m. gruodžio 31 d. – kitai 101 autocisternai; — iki 2009 m. gruodžio 31 d. – kitoms 432 autocisternoms.

4.

Nukrypstant nuo Direktyvos 94/63/EB 6 straipsnio ir III priedo, reikalavimai esamų stacionariųjų talpyklų pripildymui degalinėse Rumunijoje netaikomi: — iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 116 degalinių, iki 2008 m. gruodžio 31 d. – kitoms 19 degalinių ir iki 2009 m. gruodžio 31 d. – kitoms 106 degalinėms, kurių apyvarta didesnė kaip 1 000 m3 per metus; — iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 49 degalinėms, iki 2008 m. gruodžio 31 d. – kitoms 11 degalinių ir iki 2009 m. gruodžio 31 d. – kitoms 85 degalinėms, kurių apyvarta didesnė kaip 500 m3 per metus, bet mažesnė kaip arba lygi 1 000 m3 per metus; — iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 23 degalinėms, iki 2008 m. gruodžio 31 d. – kitoms 14 degalinių ir iki 2009 m. gruodžio 31 d. – kitoms 188 degalinėms, kurių apyvarta mažesnė kaip arba lygi 500 m3 per metus.

B.   ATLIEKŲ TVARKYMAS

1.

31993 R 0259: 1993 m. vasario 1 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės (OL L 30, 1993 2 6, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32001 R 2557: 2001 m. gruodžio 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2557/2001 (OL L 349, 2001 12 31, p. 1). a) Iki 2015 m. gruodžio 31 d. apie naudojimui skirtų atliekų, išvardytų Reglamento (EEB) 259/93 II priede, įvežimą į Rumuniją pranešama kompetentingoms institucijoms ir jos įvežamos laikantis reglamento 6, 7 ir 8 straipsnių reikalavimų. b) Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 259/93 7 straipsnio 4 dalies, iki 2011 m. gruodžio 31 d. Rumunijos kompetentingos institucijos, turėdamos pagrindą prieštarauti reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, gali prieštarauti šių naudojimui skirtų atliekų, išvardytų reglamento III priede, įvežimui į Rumuniją. Tokiam įvežimui taikomas reglamento 10 straipsnis. AA. vATLIEKOS, KURIOSE YRA METALŲ — AA 060 Vanadžio pelenai ir likučiai — AA 080 Talio atliekos, laužas ir likučiai — AA 090 Arseno atliekos ir likučiai — AA 100 Gyvsidabrio atliekos ir likučiai — AA 130 Metalų ėsdinimo skysčiai AB. ATLIEKOS, KURIOSE DAUGIAUSIA YRA NEORGANINIŲ SUDEDAMŲJŲ DALIŲ, KURIOSE GALI BŪTI METALŲ IR ORGANINIŲ MEDŽIAGŲ — AB 010 Kitur neapibrėžti ar neįtraukti šlakas, pelenai ir likučiai — AB 020 Komunalinių/buitinių atliekų deginimo likučiai — AB 030 Cianido neturinčių sistemų atliekos, susidarančios apdorojant metalų paviršius — AB 040 Elektroninių vamzdžių stiklo ir kito aktyvinto stiklo atliekos — AB 050 Kalcio fluorido dumblas — AB 060 Kiti skysti ar dumblo pavidalo neorganiniai fluoro junginiai — AB 080 Į žaliąjį sąrašą neįtraukti panaudoti katalizatoriai — AB 090 Aliuminio hidratų atliekos — AB 110 Šarminiai tirpalai — AB 120 Kitur neapibrėžti ar neįtraukti neorganiniai halidų junginiai AC. ATLIEKOS, KURIOSE DAUGIAUSIA YRA ORGANINIŲ SUDEDAMŲJŲ DALIŲ, KURIOSE GALI BŪTI METALŲ IR NEORGANINIŲ MEDŽIAGŲ — AC 040 Etiliuoto benzino (gazolino) dumblas — AC 050 Terminiai (šilumą perduodantys) skysčiai — AC 060 Skysčiai hidraulinėms sistemoms — AC 070 Stabdžių skysčiai — AC 080 Antifrizo skysčiai — AC 090 Gumos, latekso, plastifikatorių, klijų ir lipalo gamybos, maišymo ir naudojimo atliekos — AC 100 Nitroceliuliozė — AC 110 Skysti arba dumblo pavidalo fenoliai, fenolio junginiai, įskaitant chlorfenolį — AC 120 Polichlorintasis naftalenas — AC 140 Trietilamino katalizatorius liejimo smėliui sukietinti — AC 150 Chlorfluorangliavandeniliai — AC 160 Halonai — AC 190 Automobilių pjaustymo pūkų turinti lengvoji frakcija — AC 200 Organiniai fosforo junginiai — AC 210 Nehalogenintieji tirpikliai — AC 220 Halogenintieji tirpikliai — AC 230 Halogeninti arba nehalogeninti nevandeniniai distiliavimo likučiai, susidarantys regeneruojant organinius tirpiklius — AC 240 Alifatinių halogenintųjų angliavandenilių gamybos atliekos (pvz., chlormetanas, dichloretanas, vinilchloridas, vinilidenchloridas, alkilchloridas ir epichlorhidrinas) — AC 260 Skystas kiaulių mėšlas; ekskrementai — AC 270 Nuotekų dumblas AD. ATLIEKOS, KURIOSE GALI BŪTI ORGANINIŲ ARBA NEORGANINIŲ SUDEDAMŲJŲ DALIŲ — AD 010 Vaistinių preparatų gamybos ir ruošimo atliekos — AD 020 Biocidų ir fitofarmacinių preparatų gamybos, maišymo ir vartojimo atliekos — AD 030 Cheminių medienos konservavimo medžiagų gamybos, maišymo ir vartojimo atliekos Atliekos, kuriose yra tokių medžiagų arba jos yra iš jų sudarytos ar jomis užterštos: — AD 040 neorganiniai cianidai, išskyrus kietuosius likučius, kuriuose yra tauriųjų metalų ir kuriuose yra nedidelis neorganinių cianidų kiekis — AD 050 organiniai cianidai — AD 080 Sprogmenų atliekos, kai joms netaikomi kiti specialūs teisės aktai — AD 110 Rūgštiniai tirpalai — AD 120 Jonitinės dervos — AD 130 Vienkartinio naudojimo fotoaparatai su baterijomis — AD 140 Kitur neapibrėžtos ar neįtrauktos pramoninės taršos kontrolės prietaisų, skirtų pramoninėms išmetamosioms dujoms valyti, atliekos — AD 150 Gamtinės organinės medžiagos, naudojamos kaip filtro terpė (biofiltrai) — AD 160 Komunalinės/buitinės atliekos — AD 170 Panaudotos aktyvintos anglys, kurių pavojingos charakteristikos susidaro jas naudojant neorganinėje chemijos, organinėje chemijos ir vaistų pramonėje, nuotekoms valyti, dujų/oro valymo procesuose ir panašiai naudojant 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EB dėl atliekų (16) su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 91/156/EEB (17), 18 straipsnyje nustatyta tvarka šį laikotarpį galima pratęsti ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. c) Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 259/93 7 straipsnio 4 dalies, iki 2011 m. gruodžio 31 d. Rumunijos kompetentingos institucijos, turėdamos pagrindą prieštarauti reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, gali prieštarauti reglamento IV priede išvardytų naudojimui skirtų atliekų ir reglamento prieduose neišvardytų naudojimui skirtų atliekų įvežimui į Rumuniją. 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EB dėl atliekų (16) su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 91/156/EEB (18), 18 straipsnyje nustatyta tvarka šį laikotarpį galima pratęsti ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. d) Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 259/93 7 straipsnio 4 dalies, Rumunijos kompetentingos institucijos prieštarauja reglamento II, III, IV prieduose išvardytų naudojimui skirtų atliekų įvežimui ir minėtuose prieduose neišvardytų naudojimui skirtų atliekų įvežimui į įmones, kurioms laikinai leidžiama nukrypti nuo tam tikrų 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (19), 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/76/EB dėl atliekų deginimo (20) ir 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (21), nuostatų tuo laikotarpiu, kurį paskirties įmonei taikoma ši leidžianti laikinai nukrypti nuostata.

2.

31994 L 0062: 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365, 1994 12 31, p. 10) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32004 L 0012: 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/12/EB (OL L 47, 2004 2 18, p. 26). a) Nukrypdama nuo Direktyvos 94/62/EB 6 straipsnio 1 dalies a punkto, Rumunija iki 2011 m. gruodžio 31 d. pasiekia bendrą atliekų naudojimo arba sudeginimo energijos gavybos atliekų deginimo įrenginiuose normą, laikydamasi šių tarpinių tikslų: — 32 % svorio iki 2006 m. gruodžio 31 d., 34 % – 2007 m., 40 % – 2008 m., 45 % – 2009 m. ir 48 % – 2010 m. b) Nukrypdama nuo Direktyvos 94/62/EB 6 straipsnio 1 dalies b punkto, Rumunija iki 2013 m. gruodžio 31 d. pasiekia bendrą atliekų naudojimo arba sudeginimo energijos gavybos atliekų deginimo įrenginiuose normą, laikydamasi šių tarpinių tikslų: — 53 % svorio 2011 m. ir 57 % – 2012 m. c) Nukrypdama nuo Direktyvos 94/62/EB 6 straipsnio 1 dalies c punkto, Rumunija iki 2011 m. gruodžio 31 d. pasiekia plastikų perdirbimo tikslą, laikydamasi šių tarpinių tikslų: — 8 % svorio iki 2006 m. gruodžio 31 d., 10 % – 2007 m., 11 % – 2008 m., 12 % – 2009 m. ir 14 % – 2010 m. d) Nukrypdama nuo Direktyvos 94/62/EB 6 straipsnio 1 dalies d punkto, Rumunija iki 2013 m. gruodžio 31 d. pasiekia bendrą perdirbimo tikslą, laikydamasi šių tarpinių tikslų: — 26 % svorio iki 2006 m. gruodžio 31 d., 28 % – 2007 m., 33 % – 2008 m., 38 % – 2009 m., 42 % – 2010 m., 46 % – 2011 m. ir 50 % – 2012 m. e) Nukrypdama nuo Direktyvos 94/62/EB 6 straipsnio 1 dalies e punkto i papunkčio, Rumunija iki 2013 m. gruodžio 31 d. pasiekia stiklo perdirbimo tikslą, laikydamasi šių tarpinių tikslų: — 21 % svorio iki 2006 m. gruodžio 31 d., 22 % – 2007 m., 32 % – 2008 m., 38 % – 2009 m., 44 % – 2010 m., 48 % – 2011 m. ir 54 % – 2012 m. f) Nukrypdama nuo Direktyvos 94/62/EB 6 straipsnio 1 dalies e punkto iv papunkčio, Rumunija iki 2013 m. gruodžio 31 d. pasiekia plastikų perdirbimo tikslą, skaičiuodama tik tas medžiagas, kurios vėl perdirbamos į plastikus, laikydamasi šių tarpinių tikslų: — 16 % svorio 2011 m. ir 18 % – 2012 m. g) Nukrypdama nuo Direktyvos 94/62/EB 6 straipsnio 1 dalies e punkto v papunkčio, Rumunija iki 2011 m. gruodžio 31 d. pasiekia stiklo perdirbimo tikslą, laikydamasi šių tarpinių tikslų: — 4 % svorio iki 2006 m. gruodžio 31 d., 5 % – 2007 m., 7 % – 2008 m., 9 % – 2009 m. ir 12 % – 2010 m.

3.

31999 L 0031: 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1) su pakeitimais, padarytais: — 32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). a) Nukrypstant nuo Direktyvos 1999/31/EB 14 straipsnio c punkto ir I priedo 2, 3, 4 ir 6 punktų bei nepažeidžiant 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų (22) ir 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų (23), vandens kontrolės ir salvos tvarkymo, dirvožemio ir vandens apsaugos, dujų kontrolės ir stabilumo reikalavimai Rumunijoje netaikomi 101 esamam komunalinių atliekų sąvartynui iki 2017 m. liepos 16 d. Rumunija užtikrina, kad atliekos, verčiamos į šitą 101 reikalavimų neatitinkantį esamą komunalinių atliekų sąvartyną būtų palaipsniui mažinamos neviršijant šių metinių didžiausių kiekių: — iki 2006 m. gruodžio 31 d.: 3 470 000 tonų; — iki 2007 m. gruodžio 31 d.: 3 240 000 tonų; — iki 2008 m. gruodžio 31 d.: 2 920 000 tonų; — iki 2009 m. gruodžio 31 d.: 2 920 000 tonų; — iki 2010 m. gruodžio 31 d.: 2 900 000 tonų; — iki 2011 m. gruodžio 31 d.: 2 740 000 tonų; — iki 2012 m. gruodžio 31 d.: 2 460 000 tonų; — iki 2013 m. gruodžio 31 d.: 2 200 000 tonų; — iki 2014 m. gruodžio 31 d.: 1 580 000 tonų; — iki 2015 m. gruodžio 31 d.: 1 420 000 tonų; — iki 2016 m. gruodžio 31 d.: 1 210 000 tonų. b) Nukrypstant nuo Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnio 3 dalies a ir b punktų bei I priedo 2 punkto antrosios įtraukos ir nepažeidžiant tos direktyvos 6 straipsnio c punkto ii papunkčio bei Direktyvos 75/442/EEB, reikalavimai skystoms, ėdžiosioms ir oksiduojančioms atliekoms bei reikalavimas neleisti paviršiniam vandeniui patekti į sąvartyne esančias atliekas Rumunijoje netaikomi šiems 23 esamiems įrenginiams iki kiekvienam įrenginiui nustatytos dienos:   Iki 2007 m. gruodžio 31 d.: 1. S.C. BEGA UPSOM Ocna Mureş, Ocna Mureş, Alba apskritis   Iki 2008 m. gruodžio 31 d.: 2. S.C. TERMOELECTRICA SA - SE Doiceşti, Doiceşti, Dâmboviţa apskritis 3. S.C. COMPLEXUL ENERGETIC ROVINARI SA, Cicani-Beterega, Gorj apskritis 4. RAAN Drobeta-Turnu Severin - Sucursala ROMAG – TERMO, Drobeta – Turnu Severin, Mehedinţi apskritis   Iki 2009 m. gruodžio 31 d.: 5. COMPLEXUL ENERGETIC CRAIOVA - SE Craiova, Valea Mănăstirii, Dolj apskritis 6. COMPLEXUL ENERGETIC CRAIOVA - SE Işalniţa, Işalniţa II, Dolj apskritis 7. COMPLEXUL ENERGETIC CRAIOVA - SE Işalniţa, Işalniţa I, Dolj apskritis 8. S.C. ELECTROCENTRALE DEVA SA - SE Paroşeni, Căprişoara, Hunedoara apskritis 9. S.C. TERMICA SA Suceava, Suceava, Suceava apskritis   Iki 2010 m. gruodžio 31 d.: 10. S.C. ELECTROCENTRALE DEVA SA, Bejan, Hunedoara apskritis 11. S.C. ALUM Tulcea, Tulcea, Tulcea apskritis   Iki 2011 m. gruodžio 31 d.: 12. S.C. UZINA TERMOELECTRICĂ GIURGIU SA, Giurgiu, Giurgiu apskritis   Iki 2012 m. gruodžio 31 d.: 13. CET Bacău, Furnicari – Bacău, Bacău apskritis 14. S.C. COMPLEXUL ENERGETIC TURCENI, Valea Ceplea, Gorj apskritis 15. S.C. COMPLEXUL ENERGETIC TURCENI, Valea Ceplea, Gorj apskritis 16. S.C. UZINELE SODICE Govora, Govora, Vâlcea apskritis 17. S.C. CET Govora SA, Govora, Vâlcea apskritis   Iki 2013 m. gruodžio 31 d.: 18. S.C. CET Arad, Arad, Arad apskritis 19. S.C. ELECTROCENTRALE ORADEA SA, Sântaul Mic, Bihor apskritis 20. S.C. ELECTROCENTRALE ORADEA SA, Sântaul Mic, Bihor apskritis 21. S.C. ELECTROCENTRALE ORADEA SA, Sântaul Mic, Bihor apskritis 22. CET II Iaşi, Holboca, Iaşi apskritis 23. S.C. Uzina Electrică Zalău, Hereclean – Panic, Sălaj apskritis Rumunija užtikrina, kad skystos atliekos, verčiamos į šiuos 23 reikalavimų neatitinkančius esamus įrenginius, būtų palaipsniui mažinamos neviršijant šių metinių didžiausių kiekių: — iki 2006 m. gruodžio 31 d.: 11 286 000 tonų; — iki 2007 m. gruodžio 31 d.: 11 286 000 tonų; — iki 2008 m. gruodžio 31 d.: 11 120 000 tonų; — iki 2009 m. gruodžio 31 d.: 7 753 000 tonų; — iki 2010 m. gruodžio 31 d.: 4 803 000 tonų; — iki 2011 m. gruodžio 31 d.: 3 492 000 tonų; — iki 2012 m. gruodžio 31 d.: 3 478 000 tonų; — iki 2013 m. gruodžio 31 d.: 520 000 tonų. c) Nukrypstant nuo Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnio 3 dalies a ir b punktų bei I priedo 2 punkto antrosios įtraukos ir nepažeidžiant tos direktyvos 6 straipsnio c punkto ii papunkčio bei Direktyvos 75/442/EEB, reikalavimai skystoms, ėdžiosioms ir oksiduojančioms atliekoms bei reikalavimas neleisti paviršiniam vandeniui patekti į sąvartyne esančias atliekas Rumunijoje netaikomi šiems 5 esamiems atliekų baseinams iki kiekvienam atliekų baseinui nustatytos dienos:   Iki 2009 m. gruodžio 31 d.: 1. BĂITA Ştei, Fânaţe, Bihor apskritis   Iki 2010 m. gruodžio 31 d.: 2. TRANSGOLD Baia Mare, Aurul-Recea, Maramureş apskritis 3. MINBUCOVINA Vatra Dornei, Ostra-Valea Straja, Suceava apskritis   Iki 2011 m. gruodžio 31 d.: 4. CUPRUMIN Abrud, Valea Şesei, Alba apskritis 5. CUPRUMIN Abrud, Valea Ştefancei, Alba apskritis. Rumunija užtikrina, kad skystos atliekos, verčiamos į šiuos 5 reikalavimų neatitinkančius esamus atliekų baseinus, būtų palaipsniui mažinamos neviršijant šių metinių didžiausių kiekių: — iki 2006 m. gruodžio 31 d.: 6 370 000 tonų; — iki 2007 m. gruodžio 31 d.: 5 920 000 tonų (iš kurių 2 100 000 tonų būtų pavojingos, o 3 820 000 tonų – nepavojingos atliekos); — iki 2008 m. gruodžio 31 d.: 4 720 000 tonų (iš kurių 2 100 000 tonų būtų pavojingos, o 2 620 000 tonų – nepavojingos atliekos); — iki 2009 m. gruodžio 31 d.: 4 720 000 tonų (iš kurių 2 100 000 tonų būtų pavojingos, o 2 620 000 tonų – nepavojingos atliekos); — iki 2010 m. gruodžio 31 d.: 4 640 000 tonų (iš kurių 2 100 000 tonų būtų pavojingos, o 2 540 000 tonų – nepavojingos atliekos); — iki 2011 m. gruodžio 31 d.: 2 470 000 tonų (iš kurių visos būtų nepavojingos atliekos). d) Nukrypstant nuo Direktyvos 1999/31/EB 2 straipsnio g punkto antrosios įtraukos ir nepažeidžiant Direktyvos 75/442/EEB bei Direktyvos 91/689/EEB, nuolatinė vieta, kuri yra naudojama Rumunijoje susidariusių pavojingų atliekų laikinam saugojimui, iki 2009 m. gruodžio 31 d. Rumunijoje nebus laikoma sąvartynu. Rumunija kasmet, pradedant 2007 m. birželio 30 d., iki birželio 30 d. pateikia Komisijai ataskaitą apie laipsnišką direktyvos įgyvendinimą ir šių tarpinių tikslų laikymąsi.

4.

32002 L 0096: 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮ atliekos) (OL L 37, 2003 2 13, p. 24) su pakeitimais, padarytais: — 32003 L 0108: 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/108/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 106). Nukrypdama nuo Direktyvos 2002/96/EB 5 straipsnio 5 dalies ir 7 straipsnio 2 dalies, Rumunija iki 2008 m. gruodžio 31 d. pasieka ne mažesnę kaip vidutiniškai keturių kilogramų EEĮ atliekų vienam gyventojui surinkimo iš privačių namų ūkių per metus normą, atliekų naudojimo normą ir atliekų komponentų bei medžiagų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo normą.

C.    VANDENS KOKYBĖ

1.

31983 L 0513: 1983 m. rugsėjo 26 d. Tarybos direktyva 83/513/EEB dėl kadmio išleidimo ribinių verčių ir kokybės siektinų normų (OL L 291, 1983 10 24, p. 1) su pakeitimais, padarytais: — 31991 L 0692: 1991 m. gruodžio 23 d. Tarybos direktyva 91/692/EEB (OL L 377, 1991 12 31, p. 48); 31984 L 0156: 1984 m. kovo 8 d. Tarybos direktyva 84/156/EEB dėl pramonės sektorių, išskyrus chloro šarminės elektrolizės pramonę, gyvsidabrio teršalų išleidimo ribinių verčių ir kokybės siektinų normų (OL L 74, 1984 3 17, p. 49) su pakeitimais, padarytais: — 31991 L 0692: 1991 m. gruodžio 23 d. Tarybos direktyva 91/692/EEB (OL L 377, 1991 12 31, p. 48). Nukrypstant nuo Direktyvos 83/513/EEB 3 straipsnio ir I priedo, Direktyvos 84/516/EEB 3 straipsnio ir I priedo, kadmio ir gyvsidabrio išleidimo į vandenis, nurodytus 1976 m. gegužės 4 d. Tarybos direktyvos 76/464/EEB dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos (24) 1 straipsnyje, ribinės vertės Rumunijoje netaikomos iki 2009 m. gruodžio 31 d. šiems pramoniniams įrenginiams:   ARIEŞMIN SA Baia de Arieş-Valea Sărtaş- Baia de Arieş – Alba apskritis   ARIEŞMIN SA Baia de Arieş- ape de mină- Baia de Arieş – Alba apskritis   EM TURŢ – Turţ – Satu Mare apskritis   SM BAIA BORŞA- evacuare ape de mină Gura Băii –Borşa – Maramureş apskritis   SM BAIA BORŞA- evacuare ape de mină Burloaia - Borşa – Maramureş apskritis   SM BAIA BORŞA-evacuare Colbu-Toroioaga - Borşa – Maramureş apskritis   EM BAIA SPRIE – Baia Sprie – Maramureş apskritis   EM CAVNIC – Cavnic – Maramureş apskritis   EM BĂIUŢ – Băiuţ – Maramureş apskritis   S.C. Romplumb SA BAIA MARE-evacuare în canal de.transport – Baia Mare – Maramureş apskritis   SUCURSALA MINIERĂ BAIA MARE-flotaţie centrală - Baia Mare – Maramureş apskritis   SM BAIA BORŞA- evacuare ape flotaţie - Borşa – Maramureş apskritis   Romarm Tohan Zărneşti – Zărneşti – Braşov apskritis   S.C. Viromet SA Victoria – Victoria – Braşov apskritis   S.C. Electrocarbon SA Slatina - R 1 – Slatina – Olt apskritis   S.C. Electrocarbon SA Slatina - R 2 - Slatina – Olt apskritis   S.C. Electrocarbon SA Slatina - R 3 - Slatina – Olt apskritis   S.C. Electrocarbon SA Slatina - R 4 - Slatina – Olt apskritis   S.C. Electrocarbon SA Slatina - R 5 - Slatina – Olt apskritis   S.C. Electrocarbon SA Slatina - R 6 - Slatina – Olt apskritis   S.C. Electrocarbon SA Slatina - R 7 - Slatina – Olt apskritis   S.C. GECSAT Târnăveni – Târnăveni – Mureş apskritis   SGDP BAIA BORŞA - Borşa – Maramureş apskritis   SPGC SEINI – Seini – Maramureş apskritis   S.C. VITAL BAIA MARE-evacuare staţie - Baia Mare – Maramureş apskritis   S.C. IMI SA BAIA MARE-evacuare staţie mina Ilba - Baia Mare – Maramureş apskritis   S.C. WEST CONSTRUCT MINA SOCEA – Valea Socea – Maramureş apskritis

2.

31984 L 0491: 1984 m. spalio 9 d. Tarybos direktyva 84/491/EEB dėl heksachlorcikloheksano išleidimo ribinių verčių ir kokybės siektinų normų (OL L 274, 1984 10 17, p. 11) su pakeitimais, padarytais: — 31991 L 0692: 1991 m. gruodžio 23 d. Tarybos direktyva 91/692/EEB (OL L 377, 1991 12 31, p. 48). Nukrypstant nuo Direktyvos 84/491/EEB 3 straipsnio ir I priedo, lindano išleidimo į vandenis, nurodytus 1976 m. gegužės 4 d. Tarybos direktyvos 76/464/EEB dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos (25) 1 straipsnyje, ribinės vertės Rumunijoje netaikomos iki 2009 m. gruodžio 31 d. šiems pramoniniams įrenginiams:   S.C. Sinteza SA Oradea – Oradea – Bihor apskritis   S.C. OLTCHIM SA Râmnicu Vâlcea – Râmnicu Vâlcea – Vâlcea apskritis   S.C. CHIMCOMPLEX SA Borzeşti – Borzeşti – Bacău apskritis

3.

31986 L 0280: 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 86/280/EEB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų, įtrauktų į Direktyvos 76/464/EEB priedo I sąrašą, išleidimo ribinių verčių ir kokybės siektinų normų (OL L 181, 1986 7 4, p. 16) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 31991 L 0692: 1991 m. gruodžio 23 d. Tarybos direktyva 91/692/EEB (OL L 377, 1991 12 31, p. 48). Nukrypstant nuo Direktyvos 86/280/EEB 3 straipsnio ir II priedo, heksachlorobenzeno, heksachlorbutadieno, 1,2 – dichloretano (EDC), trichloretileno (TRI) ir trichlorbenzeno (TCB) išleidimo į vandenis, nurodytus 1976 m. gegužės 4 d. Tarybos direktyvos 76/464/EEB dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos (25) 1 straipsnyje, ribinės vertės Rumunijoje netaikomos iki 2009 m. gruodžio 31 d. šiems pramoniniams įrenginiams:   S.C. NUTRISAM SATU MARE- Ferma MOFTIN– Satu Mare – Satu Mare apskritis   S.C. MARLIN SA ULMENI – Ulmeni – Maramureş apskritis   S.C. PROMET – Satu Mare – Maramureş apskritis   ARDUDANA ARDUD – Ardud - Maramureş apskritis   SM BAIA BORŞA- evacuare ape de mină Gura Băii – Borşa – Maramureş apskritis   SM BAIA BORŞA-evacuare Colbu-Toroioaga - Borşa – Maramureş apskritis   ERS CUG CLUJ - evacuare 3 –Cluj - Napoca – Cluj apskritis   S.C. ARMĂTURA CLUJ – 6 evacuări directe - Cluj - Napoca – Cluj apskritis   SUCURSALA MINIERĂ BAIA MARE-flotaţie centrală – Baia Mare – Maramureş apskritis   S.C. OLTCHIM SA – Râmnicu Vâlcea – Vâlcea apskritis   S.C. CHIMCOMPLEX SA Borzeşti-M 1 – Borzeşti – Bacău apskritis   S.C. Electrocarbon SA Slatina - R 2 – Slatina – Olt apskritis   S.C. TERAPIA CLUJ - evacuare staţie 3 + staţie 2 - Cluj - Napoca – Cluj apskritis   S.C. PHOENIX ROMÂNIA CAREI – Carei – Satu Mare apskritis   S.C. SILVANIA ZALĂU – Zalău – Sălaj apskritis   SNP PETROM SA - ARPECHIM Piteşti – Piteşti – Argeş apskritis   S.C. TEHNOFRIG CLUJ - evacuare 1 - Cluj - Napoca – Cluj apskritis   RBG ELCOND ZALĂU - Zalău – Sălaj apskritis   S.C. MUCART CLUJ - Cluj - Napoca – Cluj apskritis   S.C. CELHART DONARIS SA Brăila – Brăila – Brăila apskritis   STRATUS MOB SA Blaj – Blaj – Alba apskritis

4.

31991 L 0271: 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). Nukrypstant nuo Direktyvos 91/271/EEB 3, 4 straipsnių ir 5 straipsnio 2 dalies, miesto nuotekų surinkimo sistemų ir valymo reikalavimai Rumunijoje iki 2018 m. gruodžio 31 d. taikomi nevisiškai, laikantis šių tarpinių tikslų: — iki 2013 m. gruodžio 31 d. direktyvos 3 straipsnio reikalavimai įvykdomi aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas didesnis kaip 10 000; — iki 2015 m. gruodžio 31 d. direktyvos 5 straipsnio 2 dalies reikalavimai įvykdomi aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas didesnis kaip 10 000. Rumunija užtikrina laipsnišką 3 straipsnyje minimų reikalavimų nuotekų surinkimo sistemoms stiprinimą pagal šias minimalias bendro gyventojų skaičiaus ekvivalento normas: — 61 % iki 2010 m. gruodžio 31 d., — 69 % iki 2013 m. gruodžio 31 d., — 80 % iki 2015 m. gruodžio 31 d. Rumunija užtikrina laipsnišką 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 2 dalyje minimų reikalavimų nuotekų valymui stiprinimą pagal šias minimalias bendro gyventojų skaičiaus ekvivalento normas: — 51 % iki 2010 m. gruodžio 31 d., — 61 % iki 2013 m. gruodžio 31 d., — 77 % iki 2015 m. gruodžio 31 d.

5.

31998 L 0083: 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 330, 1998 12 5, p. 32) su pakeitimais, padarytais: — 32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). Nukrypstant nuo Direktyvos 98/83/EB 5 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio bei I priedo B ir C dalių, toliau išvardytiems parametrams vertės Rumunijoje taikomos nevisiškai, atsižvelgiant į išdėstytas sąlygas: — iki 2010 m. gruodžio 31 d. – oksiduojamumui aglomeracijose, kuriose gyventojų skaičius mažesnis kaip 10 000; — iki 2010 m. gruodžio 31 d. – oksiduojamumui ir drumstumui aglomeracijose, kuriose gyventojų skaičius yra nuo 10 000 iki 100 000; — iki 2010 m. gruodžio 31 d. – oksiduojamumui, amoniui, aliuminiui, pesticidams, geležiai ir manganui aglomeracijose, kuriose gyventojų skaičius didesnis kaip 100 000; — iki 2015 m. gruodžio 31 d. – amoniui, nitratams, drumstimuisi, aliuminiui, geležiai, švinui, kadmiui ir pesticidams aglomeracijose, kuriose gyventojų skaičius mažesnis kaip 10 000; — iki 2015 m. gruodžio 31 d. – amoniui, nitratams, aliuminiui, geležiai, švinui, kadmiui, pesticidams ir manganui aglomeracijose, kuriose gyventojų skaičius yra nuo 10 000 iki 100 000. Rumunija užtikrina direktyvos reikalavimų laikymąsi pagal šiuos lentelėje nurodytus tarpinius tikslus: Vietovės, kuriose reikalavimai įvykdomi iki 2006 m. gruodžio 31 d. Susijusių gyventojų skaičius Bendras vietovių skaičius Oksiduojamumas % Amonis % Nitratai % Drumstimasis % Aliuminis % Geležis % Kadmis,švinas % Pesticidai % Manganas % <10 000 1 774 98,4 99 95,3 99,3 99,7 99,2 99,9 99,9 100 10 000 - 100 000 111 73 59,5 93,7 87 83,8 78,4 98,2 93,4 96,4 100 001 - 200 000 14 85,7 92,9 100 100 92,9 100 100 78,6 92,9 >200 000 9 77,8 100 100 100 88,9 88,9 100 88,9 88,9 IŠ VISO 1 908 96,7 96,7 95,2 98,64 98,64 97,9 99,8 99,4 99,7 Vietovės, kuriose reikalavimai įvykdomi iki 2010 m. pabaigos Susijusių gyventojų skaičius Bendras vietovių skaičius Oksiduojamumas % Amonis % Nitratai % Drumstimasis % Aliuminis % Geležis % Kadmis,švinas % Pesticidai % Manganas % <10 000 1 774 100 99,5 97,7 99,7 99,7 99,3 99,9 99,9 100 10 000 - 100 000 111 100 80,2 97,3 100 94,6 90 98,2 96,4 96,4 100 001 - 200 000 14 100 100 100 100 100 100 100 100 100 >200 000 9 100 100 100 100 100 100 100 100 100 IŠ VISO 1 908 100 98,32 97,7 99,7 99,4 98,7 99,8 99,7 99,7 Ši leidžianti nukrypti nuostata netaikoma geriamajam vandeniui, skirtam maisto perdirbimui.

D.   PRAMONINĖ TARŠA IR RIZIKOS VALDYMAs

1.

31996 L 0061: 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 257, 1996 10 10, p. 26) su paskutiniais pakeitimais, padarytais: — 32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). Nukrypstant nuo Direktyvos 96/61/EB 5 straipsnio 1 dalies, leidimų išdavimo esamiems įrenginiams reikalavimai Rumunijoje netaikomi toliau nurodytiems įrenginiams iki kiekvienam įrenginiui nurodytos datos, kiek tai susiję su 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse apibrėžtu įsipareigojimu eksploatuoti šiuos įrenginius laikantis teršalų ribinių verčių, lygiaverčių parametrų arba techninių priemonių, grindžiamų geriausiais prieinamais gamybos būdais:   Iki 2008 m. gruodžio 31 d.: 1. S.C. CARBID FOX SA Târnăveni (4.2 pagrindinė veikla) 2. S.C. AVICOLA SA Ferma Gârleni-Bacău (6.6 a pagrindinė veikla) 3. S.C. EXPERT 2001 IMPEX SRL Bistriţa-Năsăud (6.6 pagrindinė veikla)   Iki 2009 m. gruodžio 31 d.: 4. S.C. UCM Reşiţa-Caraş - Severin (2.2 pagrindinė veikla) 5. S.C. SICERAM SA Mureş (3.5 pagrindinė veikla) 6. S.C. BEGA UPSOM SA Alba (4.2 pagrindinė veikla) 7. S.C. CELROM SA Mehedinţi (6.1 pagrindinė veikla) 8. S.C. COMCEH SA Călăraşi-Călăraşi (6.1 b pagrindinė veikla) 9. S.C. ECOPAPER SA Zărneşti-Braşov (6.1 b pagrindinė veikla) 10. S.C. RIFIL SA Neamţ (6.2 pagrindinė veikla) 11. S.C. AVICOLA SA Ferma Războieni-Iaşi (6.6 a pagrindinė veikla) 12. S.C. AVIMAR SA Maramureş (6.6 a pagrindinė veikla) 13. S.C. AVICOLA SA Iaşi-Ferma Leţcani–Iaşi (6.6 a pagrindinė veikla) 14. COMBINATUL AGROINDUSTRIAL Curtici-Arad (6.6 b pagrindinė veikla) 15. S.C. AVICOLA SA Slobozia Ferma Bora-Ialomiţa (6.6 a pagrindinė veikla) 16. S.C. SUINTEST Oarja SA– Argeş (6.6 b, c pagrindinė veikla) 17. S.C. AVICOLA SA Slobozia-Ferma Andrăşeşti-Ialomiţa (6.6 a pagrindinė veikla) 18. S.C. AVICOLA SA Slobozia-Ferma Perieţi-Ialomiţa (6.6 a pagrindinė veikla) 19. S.C. AVICOLA SA Slobozia-Ferma Gheorghe Doja-Ialomiţa (6.6 a pagrindinė veikla)   Iki 2010 m. gruodžio 31 d.: 20. S.C. ROMPLUMB SA Maramureş (2.5 pagrindinė veikla) 21. S.C. ROMRADIATOARE SA Braşov (2.5 b pagrindinė veikla) 22. S.C. ELECTROMONTAJ SA Bucureşti (2.6 pagrindinė veikla) 23. HOLCIM (Romania) –Ciment Câmpulung Argeş (3.1 pagrindinė veikla) 24. S.C. ETERMED SA Medgidia –Constanţa (3.2 pagrindinė veikla) 25. S.C. CONGIPS SA (Azbest) Bihor (3.2 pagrindinė veikla) 26. S.C. HELIOS SA Aştileu-Bihor (3.5 pagrindinė veikla) 27. S.C. SOFERT SA Bacău (4.3, 4.2 b pagrindinė veikla) 28. S.C. CHIMOPAR SA Bucureşti (4.1 pagrindinė veikla) 29. S.C. ANTIBIOTICE SA Iaşi (4.5 pagrindinė veikla) 30. S.C. ROMPETROL P ETROCHEMICALS SRL Constanţa (4.1 pagrindinė veikla) 31. S.C. LETEA SA Bacău (6.1 a pagrindinė veikla) 32. S.C. ZAHĂR Corabia SA-Olt (6.4 b pagrindinė veikla) 33. S.C. TARGO SRL Timiş (6.4 pagrindinė veikla) 34. S.C. SUINPROD Roman-Neamţ (6.6 b pagrindinė veikla) 35. S.C. LUCA SUINPROD SA Codlea -Braşov (6.6 b pagrindinė veikla) 36. S.C. AVICOLA Costeşti Argeş-Argeş (6.6 b pagrindinė veikla) 37. S.C. AVICOLA SA Platou Avicol Brad -Bacău (6.6 a pagrindinė veikla) 38. S.C. AT GRUP PROD IMPEX SRL Olt (6.6 a pagrindinė veikla) 39. S.C. AVICOLA SA Ferma Gherăieşti–Bacău (6.6 a pagrindinė veikla) 40. S.C. CARNIPROD SRL Tulcea –Tulcea (6.6 b pagrindinė veikla) 41. S.C. PIGCOM SA Satu Nou-Tulcea (6.6 b pagrindinė veikla) 42. S.C. AGROPROD IANCU SRL Urziceni-Ialomiţa (6.6 b pagrindinė veikla) 43. S.C. CRUCIANI IMPEX SRL Deduleşti-Brăila (6.6 pagrindinė veikla) 44. S.C. AGROFLIP Bonţida - Cluj (6.6 b, c pagrindinė veikla) 45. S.C. AVICOLA SA Slobozia Ferma Amara– Ialomiţa (6.6 a pagrindinė veikla) 46. S.C. ISOVOLTA GROUP SA Bucureşti (6.7 pagrindinė veikla) 47. S.C. SAMOBIL SA Satu Mare (6.7 pagrindinė veikla) 48. S.C. ELECTROCARBON SA Slatina-Olt (6.8 pagrindinė veikla) 49. S.C. TRANSGOLD SA Baia Mare-Maramureş (2.5 pagrindinė veikla)   Iki 2011 m. gruodžio 31 d.: 50. S.C. ORGANE DE ASAMBLARE SA Braşov (2.6 pagrindinė veikla) 51. HEIDELBERG CEMENT - Fieni Cement Dâmboviţa (3.1 pagrindinė veikla) 52. CARMEUSE România SA Argeş (3.1 pagrindinė veikla) 53. S.C. RESIAL SA Alba (3.5 pagrindinė veikla) 54. SOCIETATEA NATIONALĂ A PETROLULUI PETROM SA Sucursala Craiova, Combinatul Doljchim-Dolj (4.2, 4.1 pagrindinė veikla) 55. S.C. USG SA Vâlcea (4.2 d pagrindinė veikla) 56. S.C. ULTEX SA Ţăndărei-Ialomiţa (6.4 b pagrindinė veikla) 57. S.C. CARMOLIMP SRL Viştea de Sus - Sibiu (6.6 b pagrindinė veikla) 58. S.C. AVICOLA Buftea - Ilfov (6.6 a pagrindinė veikla) 59. S.C. AVICOLA SA Ferma Hemeiuş-Bacău (6.6 a pagrindinė veikla) 60. S.C. SUINPROD SA Zimnicea – Ferma Zimnicea-Teleorman (6.6 b pagrindinė veikla) 61. S.C. SUINPROD SA Bilciureşti - Dâmboviţa (6.6 pagrindinė veikla) 62. S.C. COMPLEXUL DE PORCI Brăila SA Baldovineşti -Brăila (6.6 b pagrindinė veikla) 63. S.C. COMPLEXUL DE PORCI Brăila SA Tichileşti-Brăila (6.6 b pagrindinė veikla) 64. S.C. AT GRUP PROD IMPEX SRL - Teleorman (6.6 a pagrindinė veikla) 65. S.C. KING HAUSE ROM Cornetu SRL Filiala Mavrodin – Teleorman (6.6 a pagrindinė veikla) 66. S.C. AVIKAF PROD IMPEX SRL Teleorman (6.6 a pagrindinė veikla) 67. S.C. SUINPROD SA Zimnicea - Ferma Dracea - Teleorman (6.6 b pagrindinė veikla) 68. S.C. ROMCIP Salcia – Teleorman (6.6 b pagrindinė veikla) 69. S.C. AVIPUTNA SA Goleşti - Vrancea (6.6 a pagrindinė veikla) 70. S.C. NUTRICOM SA Olteniţa – Călăraşi (6.6 b pagrindinė veikla) 71. S.C. PIGALEX SA Alexandria – Teleorman (6.6 b pagrindinė veikla) 72. S.C. PIC ROMÂNIA S.R.L. Vasilaţi - Călăraşi (6.6 c pagrindinė veikla) 73. S.C. SUINTEST SA Fierbinţi -Ialomiţa (6.6 b pagrindinė veikla) 74. S.C. AGRIVAS SRL Vaslui (6.6 a pagrindinė veikla) 75. S.C. AVICOLA Buftea SA Punct de lucru Turnu Măgurele - Teleorman (6.6 a pagrindinė veikla) 76. S.C. C+C SA Reşiţa (6.6 b pagrindinė veikla)   Iki 2012 m. gruodžio 31 d.: 77. SNP PETROM SA Sucursala ARPECHIM Piteşti-Argeş (1.2, 4.1 veikla) 78. S.C. ROMPETROL Rafinare SA Constanţa (1.2 veikla) 79. COMBINATUL DE OŢELURI SPECIALE Târgovişte-Dâmboviţa (2.2, 2.3 pagrindinė veikla) 80. S.C. COMBINATUL DE UTILAJ GREU SA Cluj (2.2, 2.3 b pagrindinė veikla) 81. S.C. IAIFO Zalău-Sălaj (2.3 b, 2.4 pagrindinė veikla) 82. S.C. ALTUR SA Olt (2.5 pagrindinė veikla) 83. CNCAF MINVEST SA DEVA Filiala DEVAMIN SA Deva, Exploatarea minieră Deva-Hunedoara (2.5 pagrindinė veikla) 84. S.C. MONDIAL SA Lugoj-Timiş (3.5 pagrindinė veikla) 85. S.C. MACOFIL SA Târgu Jiu-Gorj (3.5 pagrindinė veikla) 86. S.C. CERAMICA SA Iaşi (3.5 pagrindinė veikla) 87. S.C. FIBREXNYLON SA Neamţ (4.1 b, d; 4.2 b; 4.3 pagrindinė veikla) 88. S.C. CHIMCOMPLEX SA Borzeşti –Bacău (4.1 a, b, c, d, f; 4.2 b, c, d; 4.4 pagrindinė veikla) 89. S.C. PEHART SA Petreşti- Alba (6.1 b pagrindinė veikla) 90. S.C. TABACO-CAMPOFRIO SA Tulcea (6.4 a pagrindinė veikla) 91. S.C. AVICOLA SA Slobozia Ferma Ion Ghica-Ialomiţa (6.6 a pagrindinė veikla) 92. S.C. AVICOLA SA Platou Avicol Aviasan -Bacău (6.6 a pagrindinė veikla) 93. S.C. ITAL TRUST Racoviţă SA– Sibiu (6.6 b pagrindinė veikla) 94. S.C. COMTIM GROUP SRL Ferma Parţa-Timiş (6.6 b pagrindinė veikla) 95. S.C. COMTIM GROUP SRL Ferma Pădureni-Timiş (6.6 b pagrindinė veikla) 96. S.C. COMTIM GROUP SRL Ferma Peciu Nou-Timiş (6.6 b pagrindinė veikla) 97. S.C. COMTIM GROUP SRL Ferma Periam-Timiş (6.6 b pagrindinė veikla) 98. S.C. COMTIM GROUP SRL Ferma Ciacova-Timiş (6.6 b pagrindinė veikla) 99. S.C. AVICOLA LUMINA SA - Constanţa (6.6 a pagrindinė veikla)   Iki 2013 m. gruodžio 31 d.: 100. S.C. UNIO SA Satu Mare (2.3 b pagrindinė veikla) 101. S.C. ARTROM SA Slatina – Olt (2.3 b, 2.6 pagrindinė veikla) 102. S.C. IAR SA Braşov (2.6 pagrindinė veikla) 103. S.C. ARIO SA Bistriţa Năsăud (2.4 pagrindinė veikla) 104. S.C. LAFARGE ROMCIM SA Medgidia - Constanţa (3.1 pagrindinė veikla) 105. S.C. CARS SA Târnăveni - Mureş (3.5 pagrindinė veikla) 106. S.C. CASIROM SA Cluj (3.5 pagrindinė veikla) 107. S.C. TURNU SA Turnu Măgurele – Teleorman (4.3, 4.2 b pagrindinė veikla) 108. S.C. COMBINATUL DE ÎNGRĂŞĂMINTE CHIMICE SA Năvodari – Constanţa (4.3 pagrindinė veikla) 109. S.C. AMBRO Suceava SA - Suceava (6.1 a, b pagrindinė veikla) 110. S.C. ROMSUIN TEST Periş SA - Ilfov (6.6 a pagrindinė veikla) 111. S.C. NUTRICOD Codlea Sucursala Sfântu Gheorghe - Covasna (6.6 b pagrindinė veikla) 112. S.C. HADITON GRUP SRL Argeş (6.6 a pagrindinė veikla)   Iki 2014 m. gruodžio 31 d.: 113. S.C. PETROM SA Rafinăria PETROBRAZI - Prahova (1.2 veikla) 114. S.C. RAFINĂRIA ASTRA ROMÂNĂ SA Ploieşti - Prahova (1.2 veikla) 115. S.C. ROMPETROL Rafinăria VEGA - Prahova (1.2 veikla) 116. S.C. PETROTEL LUKOIL SA - Prahova (1.2 veikla) 117. S.C. ISPAT SIDEX SA Galaţi (2.2, 2.3 pagrindinė veikla) 118. S.C. SIDERURGICA SA Hunedoara (2.2, 2.3 pagrindinė veikla) 119. S.C. KVAERNER IMGB SA Bucureşti (2.4 pagrindinė veikla) 120. S.C. SOMETRA SA Copşa Mică - Sibiu (2.5 a, 2.5 b, 2.1, 2.4 pagrindinė veikla) 121. S.C. FERAL SRL Tulcea (2.5 a pagrindinė veikla) 122. S.C. METALURGICA SA Aiud - Alba (2.4, 2.3 b pagrindinė veikla) 123. S.C. NEFERAL SA Ilfov (2.5 b pagrindinė veikla) 124. S.C. INDUSTRIA SÂRMEI SA Câmpia Turzii-Cluj (2.2, 2.3, 2.6 pagrindinė veikla) 125. S.C. METALURGICA SA Vlăhiţa-Harghita (2.5 b pagrindinė veikla) 126. S.C. UPETROM 1 Mai SA Prahova (2.2 pagrindinė veikla) 127. S.C. LAMINORUL SA Brăila (2.3 pagrindinė veikla) 128. S.C. AVERSA SA Bucureşti (2.4 pagrindinė veikla) 129. S.C. FORMA SA Botoşani (2.3 pagrindinė veikla) 130. S.C. ISPAT TEPRO SA Iaşi (2.3 c pagrindinė veikla) 131. S.C. URBIS Armături Sanitare SA-Bucureşti (2.6 pagrindinė veikla) 132. S.C. BALANŢA SA Sibiu (2.6 pagrindinė veikla) 133. S.C. COMMET SA Galaţi (2.6 pagrindinė veikla) 134. CNACF MINVEST SA Deva Filiala DEVAMIN Exploatarea minieră Veţel Hunedoara (2.5 pagrindinė veikla) 135. S.C. MOLDOMIN SA Moldova Nouă - Caraş - Severin (2.5 pagrindinė veikla) 136. S.C. FIROS SA Bucureşti (3.3 pagrindinė veikla) 137. S.C. SINTER-REF SA Azuga-Prahova (3.5 pagrindinė veikla) 138. S.C. PRESCOM Braşov SA-Braşov (3.1 pagrindinė veikla) 139. S.C. MELANA IV SA Neamţ (4.1 veikla) 140. S.C. OLTCHIM SA Râmnicu Vâlcea-Vâlcea (4.1, 4.2, 4.3 pagrindinė veikla) 141. S.C. AMONIL SA Slobozia –Ialomiţa (4.3, 4.2 pagrindinė veikla) 142. CAROM SA Bacău (4.1 a, b, i pagrindinė veikla) 143. AZOCHIM SA Săvineşti-Neamţ (4.2 pagrindinė veikla) 144. S.C. UZINA DE PRODUSE SPECIALE Făgăraş SA Braşov (4.6 pagrindinė veikla) 145. S.C. SINTEZA SA Oradea- Bihor (4.1 g; 4.2 d, e; 4.4 pagrindinė veikla) 146. S.C. CHIMPROD SA Bihor (4.1 b, 4.5 pagrindinė veikla) 147. S.C. AZUR SA Timişoara-Timiş (4.1 pagrindinė veikla) 148. S.C. PUROLITE SA Victoria –Braşov (4.1 d, h pagrindinė veikla) 149. S.C. CELHART DONARIS SA Brăila (6.1 pagrindinė veikla) 150. S.C. VRANCART SA Adjud-Vrancea (6.1 b pagrindinė veikla) 151. S.C. PIM SA Sibiu (6.3 pagrindinė veikla) 152. S.C. DANUBIANA Roman SA Neamţ (6.4 b pagrindinė veikla) 153. S.C. ZAHĂRUL Românesc SA Ţăndărei –Ialomiţa (6.4 b pagrindinė veikla) 154. S.C. VASCAR SA Vaslui (6.4 a pagrindinė veikla) 155. S.C. MULTIVITA SA Negru Voda - Constanţa (6.5 pagrindinė veikla) 156. S.C. SUINPROD SA Prahova (6.6 a pagrindinė veikla) 157. S.C. AVICOLA SA Ferma Şerbăneşti-Bacău (6.6 a pagrindinė veikla) 158. S.C. AVICOLA BUCUREŞTI SA Punct de lucru CSHD Mihăileşti (6.6 a pagrindinė veikla) 159. S.C. SUINPROD SA Bumbeşti Jiu -Gorj (6.6 a pagrindinė veikla) 160. S.C. SIBAVIS SA Sibiu –Sibiu (6.6 a pagrindinė veikla) 161. S.C. OLTCHIM SA Râmnicu Vâlcea Ferma 1 Frănceşti -Vâlcea (6.6 a pagrindinė veikla) 162. S.C. AVIA AGROBANAT SRL Bocşa –Reşiţa (6.6 a pagrindinė veikla) 163. S.C. AVICOLA Găieşti SA - Dâmboviţa (6.6 a pagrindinė veikla) 164. S.C. VENTURELLI PROD SRL Sibiu (6.6 b pagrindinė veikla) 165. S.C. OLTCHIM SA Râmnicu Vâlcea Ferma Budeşti – Vâlcea (6.6 a pagrindinė veikla) 166. S.C. OLTCHIM SA Râmnicu Vâlcea Ferma Băbeni Mihăieşti-Vâlcea (6.6 a pagrindinė veikla) 167. S.C. OLTCHIM SA Râmnicu Vâlcea Ferma 2 Frănceşti -Vâlcea (6.6 a pagrindinė veikla) 168. S.C. OLTCHIM SA Râmnicu Vâlcea Ferma Băbeni-Vâlcea (pagrindinė veikla 6.6 a pagrindinė veikla) 169. S.C. AVICOLA Bucureşti SA Sucursala Cluj-Sălişte-Cluj (6.6 a pagrindinė veikla) 170. S.C. AVICOLA Bucureşti SA Sucursala CSHD Codlea-Braşov (6.6 a pagrindinė veikla) 171. S.C. Cereal Prod SA - Galaţi (6.6 a pagrindinė veikla) 172. S.C. AVICOLA Mangalia SA Constanţa (6.6 a pagrindinė veikla) 173. S.C. AVICOLA SA Constanţa-Constanţa (6.6 a pagrindinė veikla) 174. S.C. AVICOLA BUCUREŞTI SA Punct de lucru Butimanu-Dâmboviţa (6.6 a pagrindinė veikla) 175. S.C. EUROPIG SA Poiana Mărului - Braşov (6.6 b pagrindinė veikla) 176. S.C. SUINPROD SA Leţ – Covasna (6.6 b pagrindinė veikla) 177. S.C. AVICOLA Şiviţa SA Galaţi (6.6 a pagrindinė veikla) 178. S.C. COLLINI SRL Bocşa –Reşiţa (6.6 b pagrindinė veikla) 179. S.C. AGROSAS SRL Timişoara-Timiş (6.6 b, c pagrindinė veikla) 180. S.C. FLAVOIA SRL Platforma Hereclean- Sălaj (6.6 a pagrindinė veikla) 181. S.C. ELSID SA Titu –Dâmboviţa (6.8 pagrindinė veikla)   Iki 2015 m. gruodžio 31 d.: 182. S.C. RAFINĂRIA STEAUA ROMÂNĂ SA Câmpina - Prahova (1.2 veikla) 183. S.C. TRACTORUL UTB SA Braşov (2.3 b, 2.4, 2.6, 6.7 pagrindinė veikla) 184. S.C. ISPAT Petrotub SA Neamţ (2.3, 6.7 pagrindinė veikla) 185. S.C. ARO SA Argeş (2.3 b, 2.6 pagrindinė veikla) 186. S.C. STIMET SA Sighişoara –Mureş (3.3 pagrindinė veikla) 187. S.C. BEGA REAL SA Pleşa - Prahova (3.5 pagrindinė veikla) 188. S.C. AZOMUREŞ SA Târgu Mureş-Mureş (4.2, 4.3 pagrindinė veikla) 189. S.C. COLOROM SA Codlea-Braşov (4.1 j pagrindinė veikla) 190. S.C. SOMEŞ SA Dej - Cluj (6.1 a, b pagrindinė veikla) 191. S.C. OMNIMPEX Hârtia SA Buşteni- Prahova (6.1 b pagrindinė veikla) 192. S.C. PERGODUR Internaţional SA Neamţ (6.1 b pagrindinė veikla) 193. S.C. PROTAN SA -Popeşti Leordeni-Ilfov (6.5 pagrindinė veikla) 194. S.C. PROTAN SA Bucureşti Sucursala Codlea-Braşov (6.5 pagrindinė veikla) 195. S.C. PROTAN SA-Cluj (6.5 pagrindinė veikla) Visiškai suderinti leidimai šiems įrenginiams išduodami iki 2007 m. spalio 30 d. ir juose nurodomas atskiram įrenginiui privalomas visiško direktyvos reikalavimų įvykdymo tvarkaraštis. Šie leidimai užtikrina, kad iki 2007 m. spalio 30 d. būtų pradėta laikytis direktyvos 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų principų, taikomų pagrindiniams veiklos vykdytojo įsipareigojimams.

2.

32000 L 0076: 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB dėl atliekų deginimo (OL L 332, 2000 12 28, p. 91). Nukrypstant nuo Direktyvos 2000/76/EB 6 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio, teršalų ribinės vertės ir matavimo reikalavimai iki 2007 m. gruodžio 31 d. Rumunijoje netaikomi 52 medicininių atliekų deginimo įmonėms, o iki 2008 m. gruodžio 31 d. – 58 medicininių atliekų deginimo įmonėms. Kasmet, pradedant nuo 2007 m. kovo 30 d., iki pirmojo ketvirčio pabaigos Rumunija pateikia Komisijai ataskaitą dėl reikalavimų neatitinkančių terminio pavojingų atliekų apdorojimo įrenginių uždarymo ir nurodo ankstesniais metais apdorotų medicininių atliekų kiekį.

3.

32001 L 0080: 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL L 309, 2001 11 27, p. 1) su pakeitimais, padarytais: — 12003 T: Aktu dėl stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų – Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33). a) Nukrypstant nuo Direktyvos 2001/80/EB 4 straipsnio 3 dalies ir III bei IV priedų A dalies, sieros dioksido išmetimo ribinės vertės netaikomos šiems Rumunijos įrenginiams iki kiekvienam įrenginiui nustatytos datos:   Iki 2008 m. gruodžio 31 d.:   S.C. ELECTROCENTRALE DEVA SA Nr. 1, 4 elektriniams katilams x 264 MWth   Iki 2009 m. gruodžio 31 d.:   S.C. TERMOELECTRICA SE DOICEŞTI Nr. 1, 1 garo katilui x 470 MWth   Iki 2010 m. gruodžio 31 d.:   S.C. COMPLEXUL ENERGETIC CRAIOVA S.E. CRAIOVA II – 1, 2 katilams x 396,5 MWth   S.C. COMPLEXUL ENERGETIC TURCENI SA Nr. 2, 2 elektriniams katilams x 789 MWth   S.C. COMPLEXUL ENERGETIC TURCENI SA Nr. 3, 2 elektriniams katilams x 789 MWth   S.C. TERMOELECTRICA SE PAROŞENI Nr. 2, 1 garo katilui Benson x 467 MWth + 1 karšto vandens katilui x 120 MWth   RAAN, BRANCH ROMAG TERMO Nr. 2, 3 katilams x 330 MWth   S.C. COLTERM SA Nr. 7, 1 karšto vandens katilui x 116 MWth   Iki 2011 m. gruodžio 31 d.:   CET ARAD Nr. 2, 2 pramoniniams garo katilams x 80 MWth   S.C. COMPLEXUL ENERGETIC CRAIOVA S.E. CRAIOVA II – 2, 2 CAF x 116 MWth + 2 x CR 68 MWth   S.C. COMPLEXUL ENERGETIC ROVINARI SA Nr. 2, 2 garo katilams x 879 MWth   S.C. TERMOELECTRICA GIURGIU Nr. 1, 3 energijos garo katilams x 285 MWth   S.C. ELECTROCENTRALE DEVA SA Nr. 2, 4 elektriniams katilams x 264 MWth   S.C. PETROTEL-LUKOIL SA Nr. 1, 2 DAV3 + HPM 1 x 45 MWth + 14,7 MWth + 11,4 MWth   S.C. PETROTEL-LUKOIL SA Nr. 2, 3 technologiniams garo katilams x 105,5 MWth   S.C. C.E.T. GOVORA Nr. 3, 1 katilui x 285 MWth   Iki 2012 m. gruodžio 31 d.:   CET BACĂU Nr. 1, 1 garo katilui x 343 MWth   S.C. ELCEN BUCUREŞTI VEST Nr. 1, 2 garo katilams x 458 MWth   S.C. COMPLEXUL ENERGETIC CRAIOVA S.E. IŞALNIŢA, 4 katilams x 473 MWth   Iki 2013 m. gruodžio 31 d.:   CET ARAD Nr. 1, 1 garo katilui x 403 MWth   S.C. ELECTROCENTRALE ORADEA SA Nr. 2, 2 garo grupės katilams x 300 MWth + 269 MWth   S.C. TERMOELECTRICA SA, SUCURSALA ELECTROCENTRALE BRĂILA, 6 garo katilams x 264 MWth   S.C. CET BRAŞOV SA Nr. 1, 2 katilams x 337 MWth   S.C. ELCEN BUCUREŞTI SUD Nr. 1, 4 garo katilams x 287 MWth   S.C. ELCEN BUCUREŞTI SUD Nr. 2, 2 garo katilams x 458 MWth   S.C. ELCEN BUCUREŞTI PROGRESUL Nr. 1, 4 garo katilams x 287 MWth   S.C. COMPLEXUL ENERGETIC ROVINARI SA Nr. 1, 2 garo katilams x 878 MWth   S.C. ELECTROCENTRALE DEVA SA Nr. 3, 4 elektriniams katilams x 264 MWth   S.C. C.E.T. IAŞI II, 2 garo katilams x 305 MWth   S.C. UZINA ELECTRICĂ ZALĂU Nr. 1, 4 pramoniniams garo katilams x 85,4 MWth   S.C.TERMICA S.A SUCEAVA Nr. 1, 2 katilams x 296 MWth   S.C. COLTERM SA Nr. 5, 1 karšto vandens katilui x 116,3 MWth   S.C. COLTERM SA Nr. 6, 3 garo katilams x 81,4 MWth   S.C. C.E.T. GOVORA Nr. 2, 2 katilams x 285 MWth Šiuo pereinamuoju laikotarpiu sieros dioksido išmetimai iš visų kurą deginančių įrenginių pagal Direktyvą 2001/80/EB neturi viršyti šių tarpinių viršutinių ribų: — iki 2007 m.: 540 000 tonų SO2 per metus; — iki 2008 m.: 530 000 tonų SO2 per metus; — iki 2010 m.: 336 000 tonų SO2 per metus; — iki 2013 m.: 148 000 tonų SO2 per metus. b) Nukrypstant nuo Direktyvos 2001/80/EB 4 straipsnio 3 dalies ir IV priedo A dalies, azoto oksido išmetimo ribinės vertės netaikomos šiems Rumunijos įrenginiams iki kiekvienam įrenginiui nustatytos datos:   Iki 2008 m. gruodžio 31 d.:   S.C. ARPECHIM PITEŞTI Nr. 2, 1 katilui BW x 81 MWth   S.C. ARPECHIM PITEŞTI Nr. 3, 4 katilams x 81 MWth   PRODITERM BISTRIŢA, 2 karšto vandens katilams x 116 MWth + 2 garo katilams x 69 MWth   S.C. C.E.T. BRAŞOV SA Nr. 1, 2 katilams x 337 MWth   REGIA AUTONOMĂ DE TERMOFICARE CLUJ, 2 karšto vandens katilams x 116 MWth   S.C. TERMOELECTRICA GIURGIU Nr. 1, 3 energijos garo katilams x 285 MWth   S.C. TERMOELECTRICA GIURGIU Nr. 2, 2 pramoniniams garo katilams x 72 MWth   S.C. ELECTROCENTRALE DEVA SA Nr. 1, 4 elektriniams katilams x 264 MWth   S.C. COLTERM SA Nr. 2, 1 karšto vandens katilui x 58,1 MWth   Iki 2009 m. gruodžio 31 d.:   CET ARAD Nr. 1, 1 CR garo katilui x 403 MWth   CET ENERGOTERM SA REŞIŢA Nr. 2, 1 karšto vandens katilui x 58 MWth   S.C. TERMICA TÂRGOVIŞTE, 1 karšto vandens katilui x 58,15 MWth   S.C. COMPLEXUL ENERGETIC CRAIOVA S.E. CRAIOVA II – Nr. 1, 2 katilams x 396,5 MWth   S.C. CET IAŞI I Nr. 2, 2 garo katilams x 283 MWth   S.C. UZINA ELECTRICĂ ZALĂU Nr. 3, 1 garo katilui x 72,3 MWth   Iki 2010 m. gruodžio 31 d.:   S.C. ELECTROCENTRALE ORADEA SA Nr. 1, 2 garo grupės katilams x 127 MWth + 269 MWth   S.C. C.E.T SA No. 2 Brăila, 2 katilams x 110 MWth   CET ENERGOTERM SA REŞIŢA Nr. 1, 2 katilams x 45,94 MWth   S.C. UZINA TERMOELECTRICĂ MIDIA Nr. 2, 1 katilui x 73 MWth   S.C. UZINA TERMOELECTRICĂ MIDIA Nr. 3, 1 katilui x 73 MWth   S.C. UZINA TERMOELECTRICĂ MIDIA Nr. 4, 1 katilui x 73 MWth   S.C. TERMOELECTRICA SE DOICEŞTI Nr. 1, 1 garo katilui Benson x 470 MWth   S.C. ELECTROCENTRALE GALAŢI Nr. 3, 3 elektriniams katilams x 293 MWth   S.C. ELECTROCENTRALE GALAŢI Nr. 2, 1 garo katilui x 467 MWth + 1 karšto vandens katilui x 120 MWth   S.C. CET IAŞI I Nr. 1, 3 garo katilams x 94 MWth   S.C. TERMICA SA SUCEAVA Nr. 1, 2 katilams x 296 MWth   S.C. TURNU SA TURNU MĂGURELE Nr. 1, 1 karšto vandens katilui x 58 MWth   S.C. TURNU SA TURNU MĂGURELE Nr. 2, 1 karšto vandens katilui x 58 MWth   S.C. ENET SA Nr. 1, 3 katilams x 18,5 MWth   S.C. ENET SA Nr. 2, 1 karšto vandens katilui x 58 MWth   Iki 2011 m. gruodžio 31 d.:   CET ARAD Nr. 2, 2 pramoniniams garo katilams + 1 katilui x 80 MWth   S.C. TERMON SA ONEŞTI, 3 katilams x 380 MWth   S.C. CET SA No. 1 BRĂILA, 2 katilams x 110 MWth   S.C. TERMICA SA No. 1 BOTOŞANI, 3 karšto vandens katilams x 116 MWth   S.C. ELCEN BUCUREŞTI SUD Nr. 12, 2 karšto vandens katilams x 116 MWth   S.C. ELCEN BUCUREŞTI SUD Nr. 16, 1 karšto vandens katilui x 116 MWth   CET ENERGOTERM SA REŞIŢA Nr. 4, 1 karšto vandens katilui x 58 MWth   S.C. ELCEN BUCUREŞTI SE PALAS Nr. 1, 1 karšto vandens katilui x 116 MWth   S.C. COMPLEXUL ENERGETIC CRAIOVA SE IŞALNIŢA, 4 katilams x 473 MWth   S.C. ELECTROCENTRALE DEVA SA Nr. 2, 4 elektriniams katilams x 264 MWth   S.C.CET IAŞI I Nr. 3, 4 karšto vandens katilams x 116 MWth   RAAN, BRANCH ROMAG TERMO Nr. 1, 3 katilams x 330 MWth   RAAN, BRANCH ROMAG TERMO Nr. 2, 3 katilams x 330 MWth   S.C. ROMPETROL S A BUCUREŞTI VEGA PLOIEŞTI, 3 technologiniams garo katilams x 24,75 MWth   S.C. PETROTEL-LUKOIL SA Nr. 1, 2 DAV3 + HPM 1 x 45 MWth + 14,7 MWth + 11,4 MWth   S.C. PETROTEL-LUKOIL SA SA Nr. 2, 3 technologiniams garo katilams x 105,5 MWth   S.C. UZINA ELECTRICĂ ZALĂU Nr. 1, 4 pramoniniams garo katilams x 85,4 MWth   S.C. COLTERM SA Nr. 4, 1 karšto vandens katilui x 116,1 MWth   S.C. C.E.T. GOVORA Nr. 3, 1 katilui x 285 MWth   Iki 2012 m. gruodžio 31 d.:   CET ENERGOTERM SA REŞIŢA Nr. 3, 1 karšto vandens katilui x 116 MWth   S.C. ELCEN BUCUREŞTI SE PALAS Nr. 2, 1 karšto vandens katilui x 116 MWth   S.C. ELCEN BUCUREŞTI SE MUREŞ Nr. 5, 4 garo katilams x 277 MWth   S.C. COLTERM SA Nr. 6, 3 garo katilams x 81,4 MWth   Iki 2013 m. gruodžio 31 d.:   S.C. TERMOELECTRICA SA, SUCURSALA ELECTROCENTRALE BRĂILA, 6 garo katilams x 264 MWth   S.C. ELCEN BUCUREŞTI SUD Nr. 14, 1 karšto vandens katilui x 116 MWth   S.C. ELCEN BUCUREŞTI SE PALAS Nr. 3, 1 karšto vandens katilui x 116 MWth   S.C. ELECTROCENTRALE GALAŢI Nr. 2, 2 elektriniams katilams x 293 MWth   S.C. ELECTROCENTRALE DEVA SA Nr. 3, 4 elektriniams katilams x 264 MWth   S.C. ELCEN BUCUREŞTI SE MUREŞ Nr. 1, 1 garo katilui x 277 MWth   S.C. ELCEN BUCUREŞTI SE MUREŞ Nr. 4, 1 garo katilui x 277 MWth   S.C. COLTERM SA Nr. 5, 1 karšto vandens katilui x 116,3 MWth   S.C. COLTERM SA Nr. 7, 2 karšto vandens katilams x 116,3 MWth   S.C. C.E.T. GOVORA Nr. 2, 2 katilams x 285 MWth   S.C. ENET SA VRANCEA Nr. 3, 1 karšto vandens katilui x 116,3 MWth Šiuo pereinamuoju laikotarpiu azoto oksido išmetimai iš visų kurą deginančių įrenginių pagal Direktyvą 2001/80/EB neturi viršyti šių tarpinių viršutinių ribų: — iki 2007 m.: 128 000 tonų per metus — iki 2008 m.: 125 000 tonų per metus — iki 2010 m.: 114 000 tonų per metus — iki 2013 m.: 112 000 tonų per metus c) Nukrypstant nuo Direktyvos 2001/80/EB 4 straipsnio 3 dalies ir VII priedo A dalies, dulkių išmetimo ribinės vertės netaikomos šiems Rumunijos įrenginiams iki kiekvienam įrenginiui nustatytos datos:   Iki 2008 m. gruodžio 31 d.:   S.C. ELECTROCENTRALE DEVA SA Nr. 1, 4 elektriniams katilams x 264 MWth   S.C. C.E.T. IAŞI II, 2 garo katilams x 305 MWth   Iki 2009 m. gruodžio 31 d.:   CET BACĂU Nr. 1, 1 garo katilui x 345 MWth   S.C. TERMOELECTRICA GIURGIU Nr. 1, 3 garo katilams x 285 MWth   S.C. COLTERM SA Nr. 6, 3 garo katilams x 81,4 MWth   Iki 2010 m. gruodžio 31 d.:   CET ARAD Nr. 1, 1 garo katilui x 403 MWth   S.C. CET BRAŞOV SA Nr. 1, 2 katilams x 337 MWth   S.C. TERMOELECTRICA DOICEŞTI Nr. 1, 1 garo katilui Benson x 470 MWth   S.C. COMPLEX ENERGETIC TURCENI SA Nr. 2, 2 elektriniams katilams x 789 MWth   S.C. TERMICA SA SUCEAVA Nr. 1, 2 katilams x 296 MWth   S.C. CET GOVORA SA Nr. 3, 1 katilui x 285 MWth   Iki 2011 m. gruodžio 31 d.:   S.C. COMPLEX ENERGETIC CRAIOVA SE CRAIOVA II-Nr. 2, 2 CAF x 116 MWth + 2 CR x 68 MWth   S.C. COMPLEX ENERGETIC ROVINARI SA Nr. 2, 2 garo katilams x 879 MWth   S.C. ELECTROCENTRALE DEVA SA Nr. 2, 4 elektriniams katilams x 264 MWth   S.C. PETROTEL LUKOIL SA Nr. 1, DAV3 + HPM, 1 x 45 MWth + 14,7 MWth + 11,4 MWth   S.C. PETROTEL LUKOIL SA Nr. 2, 3 technologiniams garo katilams x 105,5 MWth   S.C. ALUM SA TULCEA Nr. 1 3 katilams x 84,8 MWth + 1 x 72,6 MWth   S.C. CET GOVORA SA Nr. 2, 2 katilams x 285 MWth   Iki 2013 m. gruodžio 31 d.:   S.C. COMPLEX ENERGETIC Rovinari SA Nr. 1, 2 garo katilams x 878 MWth   S.C. ELECTROCENTRALE DEVA SA Nr. 3, 4 elektriniams katilams x 264 MWth   S.C. UZINA ELECTRICĂ ZALĂU Nr. 1, 4 garo katilams x 85,4 MWth   S.C. ELECTROCENTRALE ORADEA SA Nr. 2, 2 garo grupės garo katilams x 300 MWth + 1 x 269 MWth Šiuo pereinamuoju laikotarpiu dulkių išmetimai iš visų kurą deginančių įrenginių pagal Direktyvą 2001/80/EB neturi viršyti šių tarpinių viršutinių ribų: — iki 2007 m.: 38 600 tonų per metus; — iki 2008 m.: 33 800 tonų per metus; — iki 2010 m.: 23 200 tonų per metus; — iki 2013 m.: 15 500 tonų per metus. d) Nukrypstant nuo Direktyvos 2001/80/EB 4 straipsnio 3 dalies ir VI priedo A dalies, azoto oksido išmetimo ribinės vertės, nuo 2016 m. sausio 1 d. taikomos įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas didesnis negu 500 MWth, iki 2017 m. gruodžio 31 d. Rumunijoje netaikomos šiems įrenginiams:   S.C. ELECTROCENTRALE ORADEA SA Nr. 2, 2 garo grupės katilams x 300 MWth + 1 garo katilui x 269 MWth;   S.C. ELECTROCENTRALE DEVA SA Nr. 2, 4 elektriniams katilams x 264 MWth;   S.C. COMPLEXUL ENERGETIC ROVINARI SA Nr. 2, 2 garo katilams x 879 MWth;   S.C. COMPLEXUL ENERGETIC TURCENI SA Nr. 3, 2 elektriniams katilams x 789 MWth;   S.C. ELECTROCENTRALE DEVA SA Nr. 1, 4 elektriniams katilams x 264 MWth;   S.C. TERMICA SA SUCEAVA, Nr. 1, 2 katilams x 296 MWth. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu azoto oksido išmetimai iš visų kurą deginančių įrenginių pagal Direktyvą 2001/80/EB neturi viršyti šių tarpinių viršutinių ribų: — iki 2016 m.: 80 000 tonų per metus; — iki 2017 m.: 74 000 tonų per metus. e) Iki 2011 m. sausio 1 d. Rumunija pateikia Komisijai atnaujintą planą, įskaitant investicijų planą, dėl laipsniško likusių įmonių, neatitinkančių direktyvos reikalavimų, veiklos suderinimo su direktyvos nuostatomis, aiškiai nustatant acquis įgyvendinimo etapus. Šiuose planuose užtikrinama, kad išmetimai bus toliau ženkliai mažinami žemiau nustatytų tarpinių tikslų, nurodytų a–b punktuose, ypač išmetimai 2012 m. Jei Komisija, ypač atsižvelgdama į poveikį aplinkai bei poreikį mažinti konkurencijos vidaus rinkoje iškraipymus dėl pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo, mano, kad šiems tikslams pasiekti šių planų nepakanka, apie tai ji praneša Rumunijai. Per kitus tris mėnesius Rumunija praneša, kokių priemonių ji ėmėsi šiems tikslams pasiekti. Jei po to Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, mano, kad šių priemonių nepakanka minėtiems tikslams pasiekti, ji pradeda pažeidimo procedūrą pagal EB sutarties 226 straipsnį.

---

(1)  1968 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 68/360/EEB dėl valstybių narių darbuotojų bei jų šeimų judėjimo ir teisės apsigyventi Bendrijoje apribojimų panaikinimo (OL L 257, 1968 10 19, p. 13). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu (OL L 236, 2003 9 23, p. 33), ir nuo 2006 m. balandžio 30 d. panaikinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

(2)  NACE: žr. 31990 R 3037: 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL L 293, 1990 10 24, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(3)  NACE: žr. 31990 R 3037: 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL L 293, 1990 10 24, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 32003 R 1882: 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(4)  Kaip apibrėžta Komisijos komunikato – Regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams daugelio sektorių sistema (OL C 70, 2002 3 19, p. 8) C priede. Komunikatas su paskutiniais pakeitimais, padarytais ir paskelbtais OL C 263, 2003 11 1, p. 3.

(5)  OL C 74, 1998 3 10, p. 9. Gairės su paskutiniais pakeitimais, padarytais ir paskelbtais OL C 258, 2000 9 9, p. 5.

(6)  Kaip apibrėžta Komisijos komunikato – Regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams daugelio sektorių sistema C priede (OL C 70, 2002 3 19, p. 8). Komunikatas su paskutiniais pakeitimais, padarytais ir paskelbtais OL C 263, 2003 11 1, p. 3.

(7)  OL C 74, 1998 3 10, p. 9. Gairės su paskutiniais pakeitimais, padarytais ir paskelbtais OL C 258, 2000 9 9, p. 5.

(8)  OL L 357, 1994 12 31, p. 2. Sutartis su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2003 m. rugsėjo 25 d. ES ir Rumunijos asociacijos tarybos sprendimu Nr. 2/2003 (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(9)  Pajėgumų sumažinimas turi būti galutinis, kaip tai apibrėžta Komisijos sprendime Nr. 3010/91/EAPB (OL L 286, 1991 10 6, p. 20.)

(10)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1642/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 4).

(11)  2001 m. birželio 28 d. Europos bendrijos ir Rumunijos kelių transporto susitarimas dėl krovinių vežimo keliais (OL L 142, 2002 5 31, p. 75).

(12)  OL L 228, 1996 9 9, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 884/2004/EB (OL L 167, 2004 4 30, p. 1).

(13)  Vykdoma km = kelio atkarpos, kuriose darbai vykdomi ataskaitiniais metais. Šie darbai gali būti pradėti ataskaitiniais metais arba ankstesniais metais.

(14)  Pradėta naudoti km = kelio dalys, kuriose darbai baigti arba kurios pradėtos naudoti ataskaitiniais metais.

(15)  OL L 76, 1992 3 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

(16)  OL L 194, 1975 7 25, p. 39. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(17)  OL L 78, 1991 3 26, p. 32.

(18)  OL L 78, 1991 3 26, p. 32.

(19)  OL L 257, 1996 10 10, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(20)  OL L 332, 2000 12 28, p. 91.

(21)  OL L 309, 2001 11 27, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu (OL L 236, 2003 9 23, p. 33).

(22)  OL L 194, 1975 7 25, p. 39. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 91/156/EEB, ir su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(23)  OL L 377, 1991 12 31, p. 20. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 94/31/EB (OL L 168, 1994 7 2, p. 28).

(24)  OL L 129, 1976 5 18, p. 23. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(25)  OL L 129, 1976 5 18, p. 23. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

---

VII PRIEDO A priedėlis

Rumunijos plieno pramonės restruktūrizavimas (paminėtas VII priedo 4 skyriaus B skirsnyje)

I DALIS

BENDROVĖS, GAUNANČIOS VALSTYBĖS PAGALBĄ PAGAL RUMUNIJOS PLIENO PRAMONĖS RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMĄ

—	Ispat Sidex Galaţi

—	Siderurgica Hunedoara

—	COS Târgovişte

—

CS Reşiţa

—	IS Câmpia Turzii

—	Donasid (Siderca) Călăraşi

II DALIS

PAJĖGUMŲ KEITIMO TVARKARAŠTIS IR APIBŪDINIMAS (1)

	Įrenginys	Pajėgumų keitimas (tonos)	Gamybos nutraukimo data	Galutinio uždarymo data
Siderurgica Hunedoara	Juostinė viela Nr. 1	–400 000	1995	1997
	Juostinė viela Nr. 3	–280 000	1998	2000
	Vidutinio lengvumo specialieji profiliai	–480 000	2008 m. I ketvirtis	2008 m. II ketvirtis
IS Câmpia Turzii	Juostinė viela Nr. 1	–80 000	1995	1996
CS Reşiţa	Lengvi specialieji profiliai	–80 000	2000	2001
	Geležinkelio ratai	–40 000	1999	2000
	Sunkūs specialieji profiliai	–220 000	2007 m. IV ketvirtis	2008 m. II ketvirtis
	Vidutinio lengvumo ir specialieji profiliai	–120 000	2006 m. IV ketvirtis	2007 m. IV ketvirtis
Donasid (Siderca) Călăraşi	Vidutinio lengvumo specialieji profiliai	–350 000	1997	1999
	Bendras pajėgumų pokytis	–2 050 000

III DALIS

RESTRUKTŪRIZAVIMO RODIKLIAI

1.   Perspektyvumas

Atsižvelgiant į Komisijos taikomas specialias apskaitos taisykles, kiekviena bendrovė gavėja pasiekia mažiausią metinį bendrą einamosios veiklos apyvartos rezultatą (neintegruotos plieno įmonės pasiekia 10 %, integruotos plieno gamyklos – 13,5 %] ir ne mažesnę kaip 1,5 % nuosavo kapitalo grąžą nuo apyvartos ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d. Tai patikrinama atliekant nepriklausomą įvertinimą, kuris 2005–2009 m. laikotarpiu turi būti atliekamas kasmet, kaip numatyta VII priedo 4 skyriaus B skirsnio 13 dalyje.

2.   Našumas

Iki 2008 m. gruodžio 31 d. palaipsniui pasiekiamas toks bendras našumas, kurį pasiekė ES plieno pramonė. Tai patikrinama atliekant nepriklausomą įvertinimą, kuris 2005–2009 m. laikotarpiu turi būti atliekamas kasmet, kaip numatyta VII priedo 4 skyriaus B skirsnio 13 dalyje.

3.   Sąnaudų mažinimas

Ypatinga svarba teikiama sąnaudų mažinimui, kuris yra vienas svarbiausių perspektyvumo elementų. Jis turi būti visiškai įgyvendintas pagal bendrovių gavėjų verslo planus.

IV DALIS

INFORMACIJOS TEIKIMO REIKALAVIMŲ ORIENTACINIS SĄRAŠAS

1.   Gamybos ir pardavimų rezultatai

—	neapdoroto plieno, pusiau gatavų ir gatavų gaminių gamyba per mėnesį pagal gaminių rūšis ir grupes,

—	parduoti gaminiai, įskaitant kiekius, kainas ir rinkas; išskirstymas pagal gaminių grupes.

2.   Investicijos

—	duomenys apie atliktas investicijas,

—	įvykdymo data,

—	investicijų sąnaudos, lėšų šaltiniai ir bet kokios susijusios pagalbos suma,

—	pagalbos išmokėjimo, jei ji buvo išmokėta, data.

3.   Darbo jėgos mažinimas

—	atleidimų iš darbo skaičius ir tvarkaraštis,

—	užimtumo raida bendrovėse gavėjose (atskiriant tiesioginį ir netiesioginį užimtumą),

—	užimtumo raida nacionaliniame plieno sektoriuje.

4.   Pajėgumas (viso Rumunijos plieno sektoriaus)

—	gamybos pajėgumų, kuriuos reikia uždaryti, išreikštų MPP (MPP – maksimali galima metinė gamyba, kurią galima pasiekti įprastomis darbo sąlygomis), gamybos nutraukimo data arba numatoma data, taip pat jų apibūdinimas,

—	atitinkamo įrenginio išmontavimo, kaip apibrėžta Komisijos sprendime Nr. 3010/91/EAPB dėl informacijos, kurią turi pateikti plieno gamybos įmonės apie savo investicijas (2), data (arba numatoma data), taip pat duomenys apie išmontavimą,

—	naujų pajėgumų naudojimo pradžios data (arba numatoma data) ir jų apibūdinimas,

—	neapdoroto plieno ir gatavų gaminių bendro gamybos pajėgumo pagal gaminių rūšis raida Rumunijoje.

5.   Sąnaudos

—	sąnaudų išskirstymas ir jų atitinkama raida praeityje ir ateityje, ypač dėl darbo jėgos sąnaudų taupymo, energijos suvartojimo, žaliavų sąnaudų taupymo, pagalbinių priemonių ir išorinių paslaugų mažinimo.

6.   Finansiniai rezultatai

—

atrinktų svarbiausių finansinių santykinių dydžių raida, siekiant įsitikinti, kad daroma pažanga siekiant perspektyvumo (finansiniai rezultatai ir santykiniai dydžiai turi būti pateikiami taip, kad galima būtų palyginti su bendrovės finansiniu restruktūrizavimo planu, taip pat nurodant Komisijos nustatytą perspektyvumo kriterijų),

—	duomenys apie sumokėtus mokesčius ir muitus, įskaitant visus nukrypimus nuo paprastai taikomų fiskalinių bei muitų taisyklių,

—	finansinių sąnaudų lygis,

—	pagal šio Akto sąlygas jau suteiktos pagalbos išmokėjimo duomenys ir tvarkaraštis,

—	bet kokių naujų paskolų (nepriklausomai nuo šaltinio) terminai ir sąlygos.

7.   Naujos bendrovės ar naujų gamyklų, kuriomis padidinami pajėgumai, steigimas

—	kiekvieno privataus ir viešojo sektoriaus dalyvio tapatybė,

—	jų finansavimo šaltiniai steigiant naują bendrovę ar naujas gamyklas,

—	privačių ir viešųjų akcininkų dalyvavimo nuostatos ir sąlygos,

—	naujos bendrovės valdymo struktūra.

8.   Savininkų pasikeitimai.

---

(1)  Pajėgumų sumažinimas turi būti galutinis, kaip tai apibrėžta 1991 m. spalio 15 d. Komisijos sprendime Nr. 3010/91/EAPB (OL L 286, 1991 10 16, p. 20).

(2)  OL L 286, 1991 10 16, p. 20.

---

VII Priedo B priedėlis

Mėsos, paukštienos, pienos ir pieno produktų įmonių sąrašas nurodytas VII priedo 5 skyriaus B skirsnio I poskirsnyje

Mėsos įmonės

Nr.	Vet. Nr.	Įmonės pavadinimas	Patalpų vieta
1	5806/2000	Comb Agroind Curtici	Str. Revoluţiei, nr.33, Curtici, jud. Arad
2	5065/2000	S.C. RB Prod S.R.L.	Str. Constituţiei, Arad, jud. Arad
3	101/2000	S.C. Cominca S.A.	Str. Octavian Goga, nr. 4, Oradea, jud. Bihor
4	102/1999	S.C. Prodaliment S.A.	Str. Republicii, nr. 101, Salonta, jud. Bihor
5	115/1996	S.C. Ferm Com Prod S.R.L.	Căldărăşti, jud. Buzău
6	1446/2002	S.C. Izocon MC S.A.	Cuza Vodă, jud. Călăraşi
7	19/2002	S.C. Carnob S.R.L.	Str. Lebedelor, nr. 1, Lumina, jud. Constanţa
8	154/1999	S.C. Casalco S.A.	Str. Jókai Mór, nr. 9-11, Sf. Gheorghe, jud. Covasna
9	312/1999	S.C. Olas Prod S.R.L.	Str. N. Romanescu, nr. 28, Craiova, jud. Dolj
10	58/2001	S.C. Elan Trident S.R.L.	Str. Rákóczi, Miercurea Ciuc, jud. Harghita
11	143/1999	S.C. Lorialba Prest S.R.L.	Str. Crişul Alb, nr. 1, Brad, jud. Hunedoara
12	4585/2002	S.C. Agro Prod Com Dosa S.R.L.	Str. Principală, nr. 79, Chibed, jud. Mureş
13	2585/2000	S.C. Cazadela S.R.L.	Str. Oltului, nr. 34, Reghin, jud. Mureş
14	4048/2000	S.C. Coniflor S.R.L.	Str. Petru Maior, Gurghiu, jud. Mureş
15	422/1999	S.C. Prodprosper S.R.L.	Str. Dumbravei, nr. 18, Dumbrava Roşie, jud. Neamţ
16	549/1999	S.C. Tce 3 Brazi S.R.L.	Zăneşti, jud. Neamţ
17	24/2000	S.C. Spar S.R.L.	Str. Gării, nr. 10, Potcoava, jud. Olt
18	2076/2002	S.C. Simona S.R.L.	Str. Popa Şapcă, nr. 105, Balş, jud. Olt
19	86/2002	S.C. Universal S.R.L.	Crişeni, jud. Sălaj
20	5661/2002	S.C. Harald S.R.L.	Str. Mânăstirea Humorului, nr. 76A, jud. Suceava
21	6066/2002	S.C. Raitar S.R.L.	Cornu Luncii, jud. Suceava
22	5819/2002	S.C. Mara Alex S.R.L.	Milişăuţi, jud. Suceava
23	93/2003	S.C. Mara Prod Com S.R.L.	Str. Abatorului, nr. 1 bis, Alexandria, jud. Teleorman
24	1/2000	S.C. Diana S.R.L.	Bujoreni, jud. Vâlcea
25	6/1999	S.C. Diana Prod S.R.L.	Vlădeşti, jud. Vâlcea

Paukštienos įmonės

Nr.	Vet. Nr.	Įmonės pavadinimas	Patalpų vieta
1	2951/2000	S.C. Agronutrisco Impex S.R.L.	Str. Abatorului, nr. 2A, Mihăileşti, jud. Giurgiu
2	3896/2002	S.C. Oprea Avicom S.R.L.	Str. Dealul Viilor, nr. 5, Crăieşti, jud. Mureş

Pieno ir pieno produktų įmonės

Nr.	Vet. Nr.	Įmonės pavadinimas	Patalpų vieta
1	999/2000	S.C. Alba Lact S.A.	Str. Muncii, nr. 4, Alba Iulia, jud. Alba
2	5158/8.11.2002	S.C. Biolact Bihor S.R.L.	Paleu, jud. Bihor
3	2100/8.11.2001	S.C. Bendearcris S.R.L.	Miceştii de Câmpie, nr. 202A, jud. Bistriţa-Năsăud
4	2145/5.3.2002	S.C. Lech Lacto S.R.L.	Lechinţa, nr. 387, jud. Bistriţa-Năsăud
5	395/18.6.2001	S.C. Lacto Solomonescu S.R.L.	Miron Costin, Vlăsineşti, jud. Botoşani
6	115/1.2.2002	S.C. Comintex S.R.L. Darabani	Darabani, jud. Botoşani
7	A343827/ 30.8.2002	S.C. Prodlacta S.A.	Str. Gării, nr. 403, Homorod, jud. Braşov
8	258/10.4.2000	S.C. Binco Lact S.R.L.	Săcele, jud. Constanţa
9	12203/25.9.2003	S.C. Lacto Genimico S.R.L.	Str. Căşăriei nr. 2A, Hârşova, jud. Constanţa
10	2721/28.8.2001	S.C. Industrializarea Laptelui S.A.	B-dul Independenţei, nr. 23, Târgovişte, jud. Dâmboviţa
11	4136/10.6.2002	S.C. Galmopan S.A.	B-dul G. Coşbuc, nr. 257, Galaţi, jud. Galaţi
12	5/7.5.1999	S.C. Sandralact S.R.L.	Şos. Bucureşti-Giurgiu, km. 23, jud. Giurgiu
13	213/1996	S.C. Paulact S.R.L.	Str. Principală, nr. 28, Sânpaul, jud. Harghita
14	625/21.11.1996	S.C. Lactis S.R.L.	Str. Beclean, nr. 31, Odorheiu Secuiesc, jud. Harghita
15	913/17.3.2000	S.C. Lactex — Reghin S.R.L.	Jabeniţa, nr. 33, jud. Mureş
16	207/21.4.1999	S.C. Midatod S.R.L.	Ibăneşti, nr. 273, jud. Mureş
17	391/23.4.1999	S.C. Kubo Ice Cream Company S.R.L.	Str. Dumbravei, nr. 5, Piatra Neamţ, jud. Neamţ
18	1055/10.7.2000	S.C. Oltina S.A.	Str. A. I. Cuza, nr. 152, Slatina, jud. Olt
19	282/1999	S.C. Calion S.R.L.	Str. Gheorghe Doja, nr. 39, Jibou, jud. Sălaj
20	1562/27.12.1999 5750/23.5.2002	S.C. Bucovina S.A. Suceava	Str.Humorului, nr.4, Suceava, jud. Suceava
21	1085/26.5.1999	S.C. Bucovina S.A. Falticeni	Str. Izvor, nr.5, Falticeni, jud. Suceava
22	5614/20.4.2002	S.C. Coza Rux S.R.L.	Str. Burdujeni, nr.11 A, Suceava, jud. Suceava
23	1659/27.3.2003	S.C. Ecolact S.R.L.	Milisauti, jud. Suceava
24	1205/5.10.1999	S.C. Pro Putna S.R.L.	Putna, jud. Suceava
25	5325/13.2.2002	S.C. Cetina Prod Lact S.R.L.	Neagra Sarului, Saru Dornei, jud. Suceava
26	5245/6.11.2001	S.C. Simultan S.R.L.	Ortisoara, jud. Timis
27	2459/21.8.2002	S.C. Zan S.R.L.	Str. Celulozei, nr. 5, Zarnesti, jud. Brasov

---

VIII PRIEDAS

Kaimo plėtra (nurodyta Stojimo akto 34 straipsnyje)

I SKIRSNIS

BULGARIJAI IR RUMUNIJAI SKIRTOS LAIKINOS PAPILDOMOS KAIMO PLĖTROS PRIEMONĖS

A.   Parama pusiau natūriniams restruktūrizuojamiems ūkiams

1)

Parama pusiau natūriniams restruktūrizuojamiems ūkiams siekiama šių tikslų: a) padėti spręsti kaimo pereinamojo laikotarpio problemas, kadangi Bulgarijos ir Rumunijos žemės ūkio sektorius ir kaimo ekonomika patiria vienos bendros rinkos konkurencinį spaudimą; b) palengvinti ir skatinti ūkių, kurie dar nėra ekonomiškai perspektyvūs, restruktūrizavimą. Šiame priede „pusiau natūriniai ūkiai“ – tai ūkiai, kurie iš esmės gamina savo pačių vartojimui, tačiau tuo pat metu dalį savo produkcijos parduoda.

2)	Kad gautų paramą, ūkininkas privalo pateikti verslo planą, kuriame: a) parodomas ūkio ekonominis perspektyvumas ateityje; b) nurodomi duomenys apie investicijų poreikį; c) apibūdinami konkretūs etapai ir tikslai.

3)	2 punkte paminėto verslo plano laikymasis po trejų metų peržiūrimas. Jei iki peržiūros, vykdomos po trejų metų, plane nurodyti tarpiniai tikslai nepasiekiami, nebeteikiama jokia tolesnė parama, tačiau dėl šių priežasčių nebus reikalaujama grąžinti jau gautus pinigus.

4)	Parama mokama kartą per metus kaip fiksuoto dydžio išmoka, neviršijant I skirsnio G dalyje nurodytos didžiausios reikalavimus atitinkančios sumos ir ne ilgiau nei penkerių metų laikotarpį.

B.   Gamintojų grupės

1)

Teikiama fiksuoto dydžio parama, kuria siekiama padėti gamintojų grupių įsisteigimui ir jų administraciniam veikimui, kurių tikslas: a) gamintojų, kurie yra tokių grupių nariai, produkciją ir gamybą pritaikyti prie rinkos reikalavimų; b) bendrai tiekti prekes į rinką, įskaitant paruošimą prekybai, pardavimų centralizavimą ir tiekimą didmenininkams; ir c) nustatyti bendras taisykles dėl informacijos apie gamybą, ypač apie derliaus nuėmimą ir turimas atsargas.

2)	Parama teikiama tik toms gamintojų grupėms, kurias nuo įstojimo dienos iki 2009 m. gruodžio 31 d. oficialiai pripažino Bulgarijos ir Rumunijos kompetentingos institucijos, remdamosi nacionaline arba Bendrijos teise.

3)

Parama teikiama metinėmis išmokomis pirmuosius penkerius metus nuo tos dienos, kai gamintojų grupė buvo pripažinta. Ji apskaičiuojama remiantis grupės per metus parduota produkcija ir neviršija: a) 5 %, 5 %, 4 %, 3 % ir 2 % produkcijos, parduotos atitinkamai pirmaisiais, antraisiais, trečiaisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais metais, vertės, jei ji neviršija 1 000 000 EUR, ir b) 2,5 %, 2,5 %, 2,0 %, 1,5 % ir 1,5 % produkcijos, parduotos atitinkamai pirmaisiais, antraisiais, trečiaisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais metais, vertės, jei ji viršija 1 000 000 EUR. Bet kuriuo atveju parama negali viršyti maksimalių reikalavimus atitinkančių sumų, nustatytų I skirsnio G dalyje.

C.   Leader + pobūdžio priemonės

1)

Gali būti teikiama parama priemonėms, susijusioms su įgūdžių, skirtų parengti kaimo bendruomenes suprasti ir įgyvendinti vietines kaimo plėtros strategijas, įgijimu. Visų pirma šios priemonės gali apimti: a) techninę paramą vietinės teritorijos įvertinimui ir analizei, atsižvelgiant į atitinkamos vietovės gyventojų išreikštus pageidavimus; b) gyventojų informavimą ir mokymą, siekiant skatinti jų aktyvų dalyvavimą plėtros procese; c) vietos plėtros interesams atstovaujančių bendrijų kūrimą; d) integruotų plėtros strategijų rengimą; e) tyrimų finansavimą ir paraiškų paramai gauti rengimą.

2)

Gali būti teikiama parama bandomojo pobūdžio integruotų teritorinių kaimo plėtros strategijų, parengtų vietinių veiklos grupių vadovaujantis 2000 m. balandžio 14 d. Komisijos pranešimo valstybėms narėms, nustatančio Bendrijos iniciatyvos kaimo plėtros srityje gaires (Leader +) (1), 12, 14 ir 36 punktuose išdėstytais principais, patvirtinimui. Ši parama teikiama tik tiems regionams, kurie jau turi pakankamai administracinių gebėjimų ir patirties, susijusios su vietinės kaimo plėtros pobūdžio priemonėmis.

3)	2 punkte paminėtos vietinės veiklos grupės gali dalyvauti tarpregioninio ir transnacionalinio bendradarbiavimo veikloje vadovaujantis 2 punkte paminėto Komisijos pranešimo 15–18 punktuose išdėstytais principais.

4)	Bulgarijai ir Rumunijai bei vietinėms veiklos grupėms suteikiama galimybė naudotis Kaimo vietovių observatorija, numatyta 2 punkte paminėto Komisijos pranešimo 23 punkte.

D.   Ūkių konsultavimo ir išplėtimo paslaugos

Parama teikiama ūkių konsultavimo ir išplėtimo paslaugoms teikti.

E.   Tiesioginių išmokų priemokos

1)	Parama gali būti skiriama ūkininkams, turintiems teisę gauti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas ar pagalbą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 (2) 143c straipsnį.

2)

Ūkininkui už 2007 m., 2008 m. ir 2009 m. suteikta parama negali viršyti skirtumo tarp: a) tiesioginių išmokų dydžio, atitinkamais metais taikomo Bulgarijoje ir Rumunijoje remiantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143a straipsniu, ir b) 40 % tiesioginių išmokų dydžio, atitinkamais metais taikomo 2004 m. balandžio 30 d. buvusios sudėties Bendrijoje.

3)

Bendrijos įnašas į paramą, teikiamą pagal šį E skirsnį Bulgarijoje ir Rumunijoje už 2007 m., 2008 m. ir 2009 m. atskirai, neviršija 20 % atitinkamų metinių lėšų. Vis dėlto Bulgarija ir Rumunija gali nuspręsti šią 20 % metinę normą pakeisti šiomis normomis: 25 % – 2007 m, 20 % – 2008 m. ir 15 % – 2009 m.

4)	Taikant maksimalius dydžius, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143c straipsnio 2a dalyje, pagal šį E skirsnį ūkininkui suteikta parama laikoma atitinkamai papildomomis nacionalinėmis tiesioginėmis išmokomis arba kita pagalba.

F.   Techninė pagalba

1)	Gali būti teikiama parama priemonių, reikalingų kaimo plėtros programavimo dokumentams įgyvendinti, rengimui, stebėsenai, vertinimui ir kontrolei.

2)

Visų pirma 1 punkte paminėtos priemonės apima: a) analizę; b) techninės pagalbos, keitimosi patirtimi ir informacija, skirta partneriams, pagalbos gavėjams ir plačiajai visuomenei, priemones; c) valdymui, stebėsenai ir vertinimui skirtų kompiuterinių sistemų įdiegimą, tvarkymą ir tarpusavio sujungimą; d) vertinimo metodų ir keitimosi informacija apie geriausią šios srities praktiką tobulinimą.

G.   Bulgarijai ir Rumunijai skirtų laikinų papildomų kaimo plėtros priemonių dydžių lentelė

Priemonė	EUR
Pusiau natūriniai ūkiai	1 000	ūkiui per metus
Gamintojų grupės	100 000	Pirmaisiais metais
	100 000	Antraisiais metais
	80 000	Trečiaisiais metais
	60 000	Ketvirtaisiais metais
	50 000	Penktaisiais metais

II SKIRSNIS

KONKREČIOS NUOSTATOS DĖL BULGARIJAI IR RUMUNIJAI SKIRTOS PARAMOS INVESTICIJOMS

1)	Parama investicijoms į žemės ūkio valdas pagal įstojimo dieną galiojančius kaimo plėtros reglamentus teikiama žemės ūkio valdoms, kurių ekonominis perspektyvumas pasibaigus investicijos įgyvendinimo laikotarpiui gali būti įrodytas.

2)

Bendras paramos investicijoms į žemės ūkio valdas dydis, išreikštas reikalavimus atitinkančių investicijų apimties procentiniu dydžiu, neviršija 50 %, o mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – 60 % arba procentinių dydžių, nustatytų įstojimo dieną galiojančiame atitinkamame kaimo plėtros reglamente, atsižvelgiant į tai, kuris yra didesnis. Jei investicijas daro jauni ūkininkai, kaip apibrėžta įstojimo dieną galiojančiame atitinkamame kaimo plėtros reglamente, šie procentiniai dydžiai gali siekti ne daugiau kaip 55 %, o mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – 65 % arba procentinius dydžius, nustatytus įstojimo dieną galiojančiame atitinkamame kaimo plėtros reglamente, atsižvelgiant į tai, kuris yra didesnis.

3)

Parama investicijoms, skirtoms žemės ūkio produktų gamybos ir prekybos modernizavimui pagal įstojimo dieną galiojantį atitinkamą kaimo plėtros reglamentą, teikiama įmonėms, kurioms po įstojimo buvo skirtas pereinamasis laikotarpis, kad jos galėtų atitikti būtiniausius aplinkosaugos, higienos ir gyvūnų gerovės standartus. Šiuo atveju įmonė turi atitikti atitinkamus standartus iki nustatyto pereinamojo arba investicijų įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų baigiasi pirmiau.

III SKIRSNIS

KONKREČIOS NUOSTATOS DĖL BULGARIJAI SKIRTOS ANKSTYVO IŠĖJIMO Į PENSIJĄ PARAMOS

1)	Bulgarijos ūkininkai, kuriems buvo suteikta pieno kvota, gali pasinaudoti ankstyvo išėjimo į pensiją schema tuo atveju, jei jie ūkio perdavimo metu yra jaunesni nei 70 metų.

2)	Paramos dydžiui taikomi įstojimo dieną galiojančiame atitinkamame kaimo plėtros reglamente nustatyti maksimalūs dydžiai ir jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į ūkiui tenkantį pieno kvotos dydį ir bendras ūkininkavimo apimtis.

3)	Ūkį perduodančiam asmeniui suteiktos pieno kvotos neatlygintinai grąžinamos nacionaliniam pieno kvotos rezervui.

IV SKIRSNIS

BULGARIJAI IR RUMUNIJAI SKIRTOS KONKREČIOS FINANSINĖS NUOSTATOS 2007–2013 M.

1)	2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Bendrijos parama, suteikta Bulgarijoje ir Rumunijoje visoms kaimo plėtros priemonėmis, įgyvendinama pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (3), 31 ir 32 straipsniuose nustatytus principus.

2)

1 tikslui priskiriamose srityse Bendrijos finansinis įnašas gali sudaryti 85 % agrarinės aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės priemonių bei 80 % kitų priemonių arba procentinius dydžius, nustatytus įstojimo dieną galiojančiuose atitinkamuose kaimo plėtros reglamentuose, atsižvelgiant į tai, kuris yra didesnis.

---

(1)  OL C 139, 2000 5 18, p. 5.

(2)  2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies pakeičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001(OL L 270, 2003 10 21, p. 1). Reglamentas, adaptuotas Tarybos sprendimu 2004/281/EB (OL L 93, 2004 3 30, p. 1), ir Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 864/2004 (OL L 161, 2004 4 30, p. 48).

(3)  OL L 161, 1999 6 26, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu (OL L 236, 2003 2 23, p. 33).

---

IX PRIEDAS

Konkretūs Rumunijos prisiimti įsipareigojimai ir vykdytini reikalavimai 2004 m. gruodžio 14 d. užbaigus stojimo derybas (nurodyti Stojimo akto 39 straipsnyje)

I.   Dėl 39 straipsnio 2 dalies

1)	Neatidėliojant įgyvendinti Šengeno veiksmų planą, kaip paskelbta M.Of., p.I, nr. 129 bis/10.II.2005, iš dalies pakeistą pagal acquis, ir laikantis susitartų terminų.

2)

Siekiant užtikrinti aukštą kontrolės ir priežiūros lygį prie būsimųjų Sąjungos išorės sienų, žymiai paspartinti „žaliųjų“ sienų, „mėlynųjų“ sienų ir sienų perėjimo punktų įrangos ir infrastruktūros modernizavimo darbus ir toliau didinti veiklos rizikos analizės gebėjimus. Tai privalo būti parodyta viename suvestiniame daugiamečiame investicijų plane, kuris turi būti parengtas ne vėliau kaip 2005 m. kovo mėn. ir sudaryti sąlygas Sąjungai kasmet įvertinti pasiektą progresą tol, kol Rumunijos atžvilgiu bus priimtas Akto 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas. Be to, Rumunija privalo žymiai sparčiau vykdyti savo planus pasamdyti 4 438 pasienio policijos darbuotojus ir pareigūnus ir ypač užtikrinti, kad personalo skaičius prie Ukrainos ir Moldavijos sienų bei Juodosios jūros pakrantėje jau įstojimo dieną būtų kiek įmanoma priartėjęs prie 100 %. Rumunija taip pat privalo įgyvendinti visas reikiamas priemones veiksmingai kovai su nelegalia imigracija, įskaitant bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis stiprinimą.

3)

Tobulinti ir įgyvendinti atnaujintą ir integruotą Veiksmų planą bei Teismų reformos strategiją, įskaitant pagrindines priemones, skirtas įgyvendinti 2004 m. rugsėjo 30 d. įsigaliojusius Teismų organizavimo įstatymą, Magistratų statuso įstatymą ir Aukštesniosios magistratų tarybos įstatymą. Abu patobulinti dokumentai privalo būti pateikti Sąjungai ne vėliau kaip 2005 m. kovo mėn.; Veiksmų plano įgyvendinimui privaloma užtikrinti tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius ir įgyvendinti jį neatidėliojant bei laikantis nustatyto tvarkaraščio. Rumunija taip pat iki 2005 m. kovo mėn. privalo pademonstruoti visapusišką naujosios sistemos veikimą atsitiktiniam bylų paskirstymui.

4)

Žymiai suaktyvinti kovą su korupcija ir ypač su aukštas pareigas užimančių asmenų korupcija, užtikrinant griežtą kovai su korupcija skirtų teisės aktų vykdymą ir veiksmingą Nacionalinės kovos su korupcija prokuratūros (NKKP) nepriklausomumą bei nuo 2005 m. lapkričio mėn. kasmet teikiant įtikinamą NKKP veiklos kovojant su aukštas pareigas užimančių asmenų korupcija ataskaitą. NKKP privalo būti skiriama personalo, finansinių ir mokymo išteklių, taip pat įrangos, reikalingos jos svarbiai funkcijai atlikti.

5)

Atlikti nepriklausomą dabartinės Nacionalinės kovos su korupcija strategijos rezultatų ir poveikio auditą; šio audito išvadas ir rekomendacijas įtraukti į naują daugiametę kovos su korupcija strategiją, kuri privalo būti vienas išsamus dokumentas, užbaigtas ne vėliau kaip 2005 m. kovo mėn., kartu su veiksmų planu, kuriame būtų aiškiai nustatyti pasiektini rodikliai ir gautini rezultatai, taip pat atitinkami biudžetiniai asignavimai; strategijos ir veiksmų plano įgyvendinimą privalo prižiūrėti vienas jau įsteigtas, aiškiai apibrėžtas, nepriklausomas organas; strategijoje privalo būti įsipareigojimas iki 2005 m. pabaigos peržiūrėti ilgai užsitęsiantį baudžiamąjį procesą, siekiant užtikrinti, kad korupcijos bylos būtų išnagrinėtos greitai ir skaidriai tam, kad būtų garantuotos tinkamos atgrasantį poveikį turinčios sankcijos; galiausiai joje privalo būti numatyti veiksmai, skirti iki 2005 m. pabaigos ženkliai sumažinti organų, turinčių įgaliojimus vykdyti korupcijos prevenciją ir ją tirti, skaičių tam, kad būtų išvengta pareigų dubliavimosi.

6)

Iki 2005 m. kovo mėn. atitinkamų užduočių vykdymui užtikrinti aiškią teisinę sistemą ir žandarmerijos bei policijos bendradarbiavimą tiek, kiek tai susiję su minėtų teisės aktų įgyvendinimu, ir tobulinti bei iki 2005 m. vidurio šioms institucijoms parengti ir įgyvendinti aiškų personalo samdymo planą siekiant, kad iki įstojimo dienos būtų padaryta pažanga užpildant 7 000 laisvų darbo vietų policijoje ir 18 000 laisvų darbo vietų žandarmerijoje.

7)

Tobulinti ir įgyvendinti nuoseklią daugiametę kovos su nusikalstamumu strategiją, įskaitant konkrečius veiksmus, skirtus panaikinti Rumunijos, kaip prekybos žmonėmis aukų kilmės, tranzito ir paskirties šalies, reputaciją, ir nuo 2005 m. kovo mėn. kasmet teikti patikimus statistikos duomenis apie tai, kaip kovojama su šiuo nusikalstamumo reiškiniu.

II.   Dėl 39 straipsnio 3 dalies

8)	Užtikrinti, kad Konkurencijos taryba vykdytų veiksmingą galimos valstybės pagalbos kontrolę, įskaitant valstybės pagalbą, kurią numatyta skirti atidedant fiskalinių ar socialinių įsiskolinimų mokėjimą į valstybės biudžetą arba atidedant su energijos tiekimu susijusių įsiskolinimų mokėjimą.

9)	Nedelsiant stiprinti valstybės pagalbos vykdymą, o vėliau užtikrinti patenkinamą vykdymą antimonopolinės ir valstybės pagalbos srityse.

10)

Iki 2004 m. gruodžio vidurio pateikti Komisijai peržiūrėtą ir pataisytą plieno sektoriaus restruktūrizavimo planą (įskaitant Nacionalinę restruktūrizavimo programą ir individualius verslo planus), laikantis reikalavimų, nustatytų Europos sutarties, steigiančios Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rumunijos asociaciją (1), 2 protokole dėl EAPB produktų ir šio Akto VII priedo 4 skyriaus B skirsnyje nustatytų sąlygų. Visiškai laikytis įsipareigojimo neskirti ir neišmokėti valstybės pagalbos plieno gamykloms, įtrauktoms į Nacionalinę restruktūrizavimo strategiją nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., ir visiškai laikytis valstybės pagalbos sumų ir sąlygų, susijusių su pajėgumų mažinimu, dėl kurio bus priimtas sprendimas atsižvelgiant į Europos sutarties, steigiančios Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rumunijos asociaciją, 2 protokolą dėl EAPB produktų.

11)	Toliau Konkurencijos tarybai skirti reikiamą kiekį lėšų ir pakankamai žmogiškųjų išteklių, turinčių tinkamą kvalifikaciją.

---

(1)  OL L 357, 1994 12 31, p. 2. Sutartis su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2003 m. rugsėjo 25 d. ES ir Rumunijos asociacijos tarybos sprendimu Nr. 2/2003 (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

---