02014A0520(02)-20150801

Language
- My EUR-Lex
- Sign in
- Register
- My recent searches (0)

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 02014A0520(02)-20150801 - EN

Document 02014A0520(02)-20150801

Help

Consolidated text: Europos Sąjungos ir Indonezijos Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais

Access initial legal act

(

Legal status of the document In force

)

01/08/2015

ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_internation/2014/284/2015-08-01

HTML

PDF

2014A2520 — LT — 01.08.2015 — 001.001

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B	Europos Sąjungos ir Indonezijos Respublikos SAVANORIŠKOS PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais (OL L 150 2014.5.20, p. 252)

iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	EUROPOS SĄJUNGOS IR INDONEZIJOS RESPUBLIKOS SAVANORIŠKOS PARTNERYSTĖS SUSITARIMU ĮSTEIGTO JUNGTINIO SUSITARIMO ĮGYVENDINIMO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 3/2015 2015 m. liepos 8 d.	L 213	11	12.8.2015

▼B

Europos Sąjungos ir Indonezijos Respublikos

SAVANORIŠKOS PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS

dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais

EUROPOS SĄJUNGA,

toliau – Sąjunga,

INDONEZIJOS RESPUBLIKA,

toliau – Indonezija,

toliau kartu – Šalys,

PRISIMINDAMOS Indonezijos Respublikos ir Europos bendrijos 2009 m. lapkričio 9 d. Džakartoje pasirašytą pagrindų susitarimą dėl visapusiškos partnerystės ir bendradarbiavimo;

ATSIŽVELGDAMOS į glaudų Sąjungos ir Indonezijos bendradarbiavimą, visų pirma pagal 1980 m. Europos ekonominės bendrijos ir Indonezijos, Malaizijos, Filipinų, Singapūro bei Tailando (Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalių narių) bendradarbiavimo susitarimą;

PRISIMINDAMOS Rytų Azijos ir kitų regionų šalių įsipareigojimą, prisiimtą 2001 m. rugsėjo 13 d. Balio deklaracija dėl miškų teisės aktų vykdymo ir miškų valdymo (FLEG), nedelsiant imtis veiksmų siekiant stiprinti nacionalines pastangas ir dvišalį, regioninį ir daugiašalį bendradarbiavimą sprendžiant miškų teisės aktų pažeidimų klausimą ir kovojant su miškininkystės srities nusikalstumumu, ypač neteisėtu medienos kirtimu, su tuo susijusia neteisėta prekyba ir korupcija ir jų neigiamu poveikiu teisinei valstybei;

ATKREIPDAMOS dėmesį į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos Sąjungos miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) veiksmų plano, kuriuo pirmiausia sprendžiama neatidėliotina neteisėto miškų kirtimo ir su juo susijusios prekybos problema;

REMDAMOSI Indonezijos Respublikos Miškininkystės ministro ir už plėtrą bei aplinkos apsaugą atsakingų Europos Komisijos narių bendru pareiškimu, pasirašytu 2007 m. sausio 8 d. Briuselyje;

ATSIŽVELGDAMOS į 1992 m. Teisiškai neįpareigojantį autoritetingą pareiškimą dėl pasaulinio konsensuso principų, susijusių su visų rūšių miškų valdymu, apsauga ir tvariu vystymusi, ir į Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos priimtą teisiškai neįpareigojančią priemonę, susijusią su visų rūšių miškais;

SUVOKDAMOS 1992 m. Rio de Žaneiro aplinkos ir vystymosi deklaracijos principų reikšmingumą siekiant užtikrinti tvarų miškų valdymą, ypač 10 principo dėl visuomenės informuotumo ir dalyvavimo sprendžiant aplinkosaugos problemas ir 22 principo dėl esminio senųjų vietos gyventojų ir kitų vietos bendruomenių vaidmens valdant ir kuriant aplinką, svarbą;

PRIPAŽINDAMOS Indonezijos Respublikos Vyriausybės pastangas skatinti gerą miškų valdymą, mištų teisės aktų vykdymą ir prekybą teisėta mediena, naudojantis ir Indonezijos medienos teisėtumo užtikrinimo sistema (MTUS) (Sistem Verifikasi Legalitas Kayu (SVLK)), parengta vykstant procesui, kuriame dalyvauja daug suinteresuotųjų šalių, ir laikantis gero valdymo, patikimumo ir reprezentatyvumo principų;

PRIPAŽINDAMOS, kad Indonezijos MTUS siekiama užtikrinti visų medienos produktų teisinę atitiktį;

PRIPAŽINDAMOS, kad FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimo įgyvendinimu bus pagerintas tvarus miškų valdymas ir bus padedama kovoti su klimato kaita mažinant dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančių išmetamųjų teršalų kiekį ir skatinant gamtos išsaugojimą, tvarią miškotvarką ir anglies dioksido sankaupų miškuose didinimą (pagal REDD + procesą);

ATSIŽVELGDAMOS į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES), ypač reikalavimą, kad leidimus eksportuoti I, II ar III prieduose išvardytų rūšių egzempliorius CITES konvencijos šalys išduotų tik tam tikromis sąlygomis, be kita ko į tai, kad šie egzemplioriai nebūtų įsigyti pažeidžiant tos šalies faunos ir floros apsaugos teisės aktų;

PASIRYŽUSIOS, kad Šalys siektų kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį vietos bendruomenėms ir skurstantiems gyventojams, kuris gali būti tiesiogiai susijęs su šio Susitarimo įgyvendinimu;

ATSIŽVELGDAMOS į svarbą, kurią Šalys teikia tarptautiniu mastu sutartiems vystymosi tikslams ir Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslams;

ATSIŽVELGDAMOS į svarbą, kurią Šalys teikia daugiašalių prekybos sistemų reglamentavimo principams ir taisyklėms, ypač 1994 m. Bendrajame susitarime dėl muitų tarifų ir prekybos bei kituose daugiašaliuose susitarimuose, kuriais įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija (PPO), nustatytoms teisėms ir pareigoms, ir būtinybei juos taikyti skaidriai ir nediskriminuojant;

ATSIŽVELGDAMOS į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo ir 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS abipusės pagarbos, suverenumo, lygybės ir nediskriminavimo principus ir pripažindamos naudą, kurią šalys gauna pagal šį Susitarimą;

REMDAMOSI atitinkamais Šalių įstatymais ir kitais teisės aktais;

SUSITARIA:

1 straipsnis

Tikslas

1. Šio Susitarimo tikslas, atitinkantis Šalių bendrą įsipareigojimą tvariai valdyti visų rūšių miškus – sukurti teisinį pagrindą, kuriuo būtų užtikrinta, kad visi iš Indonezijos į Sąjungą importuojami medienos produktai, kuriems taikomas šis Susitarimas, būtų teisėtai pagaminti, ir taip skatinti prekybą medienos produktais.

2. Šis Susitarimas taip pat yra Šalių dialogo ir bendradarbiavimo pagrindas, kuris padės ir paskatins visiškai įgyvendinti šį Susitarimą, pagerins miškų teisės aktų vykdymą ir miškų valdymą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame Susitarime vartojamų terminų apibrėžtys:

importas į Sąjungą – medienos produktų išleidimas į laisvą apyvartą Sąjungoje, kaip apibrėžta 1992 m. spalio 12 d. Reglamento (EEB) Nr. 2913/1992, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 79 straipsnyje; šie produktai negali būti laikomi „nekomercinio pobūdžio prekėmis“, kaip apibrėžta 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/1992, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 1 straipsnio 6 dalyje;

b)	eksportas – medienos produktų fizinis išvežimas arba paėmimas iš bet kurios Indonezijos geografinės teritorijos dalies;

c)	medienos produktai – IA ir IB prieduose išvardyti produktai;

d)	SS kodas – keturių arba šešių skaitmenų prekės kodas, pateiktas Suderintoje prekių aprašymo ir kodavimo sistemoje, nustatytoje Pasaulio muitinių organizacijos tarptautinėje Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijoje;

e)	FLEGT licencija – Indonezijos patikrintas teisinis dokumentas („V-legal“), kuriuo patvirtinama, kad į Sąjungą eksportuojamą siuntą sudarantys medienos produktai pagaminti teisėtai. FLEGT licencija yra rašytinė arba elektroninė;

f)	licencijas išduodanti institucija – įstaiga, kurią Indonezija įgaliojo išduoti ir tvirtinti FLEGT licencijas;

g)	kompetentingos institucijos – institucijos, kurias Sąjungos valstybės narės paskyrė priimti, pripažinti ir tikrinti FLEGT licencijas;

h)	siunta – medienos produktų, kuriems išduota FLEGT licencija, kiekis, siunčiamas Indonezijos siuntėjo ir Sąjungos muitinės įstaigoje pateikiamas išleisti į laisvą apyvartą;

i)	teisėtai pagaminta mediena – iš nukirstos arba importuotos medienos laikantis II priede nurodytų teisės aktų nuostatų pagaminti medienos produktai.

3 straipsnis

FLEGT licencijavimo schema

1. Šio Susitarimo Šalys taiko viena kitai miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos licencijavimo schemą (toliau – FLEGT licencijavimo schema). Joje nustatomos procedūros ir reikalavimai, kuriais siekiama patikrinti ir patvirtinti, išduodant FLEGT licencijas, kad į Sąjunga siunčiami medienos produktai pagaminti teisėtai. Laikydamasi 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2173/2005 Sąjunga priima tik tas iš Indonezijos į Sąjungą importuojamas siuntas, kurių FLEGT licencijos išduotos.

2. FLEGT licencijavimo schema taikoma į IA priede išvardytiems medienos produktams.

3. IB priede išvardyti medienos produktai negali būti eksportuojami iš Indonezijos ir negali būti išduotos tų produktų FLEGT licencijos.

4. Šalys susitaria imtis visų būtinų priemonių FLEGT licencijavimo schemai įgyvendinti pagal šio Susitarimo nuostatas.

4 straipsnis

Licencijas išduodančios institucijos

1. Licencijas išduodanti institucija tikrina, ar medienos produktai pagaminti teisėtai pagal II priede nurodytus teisės aktus. Licencijas išduodanti institucija išduoda teisėtai pagamintų medienos produktų eksporto į Sąjungą siuntų FLEGT licencijas.

2. Licenciją išduodanti institucija neišduoda FLEGT licencijų, jei medienos produktus, kuriuos sudaro arba juose yra medienos produktų, iš trečiosios šalies į Indoneziją importuotų tokiu pavidalu, kuriuo draudžiama eksportuoti tos trečiosios šalies įstatymais, arba jei yra įrodymų, kad tie medienos produktai buvo pagaminti pažeidžiant šalies, kurioje medžiai buvo nukirsti, įstatymus.

3. Licencijas išduodanti institucija laikosi FLEGT licencijų išdavimo procedūrų ir skelbia jas viešai. Be to, licencijas išduodanti institucija saugos įrašus apie visas siuntas, kurių FLEGT licencijos išduotos, ir, laikydamasi su duomenų apsauga susijusių nacionalinių teisės aktų, pateiks šiuos įrašus nepriklausomiems stebėtojams, kartu neatskleisdama konfidencialios eksportuotojų informacijos, susijusios su nuosavybe.

4. Indonezija sukuria Licencijų informacijos skyrių, kuris bus kompetentingų institucijų ir licencijas išduodančių institucijų, kaip nustatyta III ir V prieduose, ryšių palaikymo punktas.

5. Indonezija Europos Komisijai perduoda licencijas išduodančios institucijos ir Licencijų informacijos skyriaus kontaktinius duomenis. Šią informaciją Šalys skelbia viešai.

5 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1. Prieš išleisdamos siuntas į laisvą apyvartą Sąjungoje, kompetentingos institucijos patikrina, ar išduotos visų siuntų galiojančios FLEGT licencijos. Jei dėl FLEGT licencijos galiojimo kyla abejonių, siuntos išleidimas į laisvą apyvartą gali būti sustabdytas, o siunta sulaikyta.

2. Kompetentingos institucijos registruoja ir kasmet viešai skelbia informaciją apie gautas FLEGT licencijas.

3. Kompetentingos institucijos suteikia asmenims arba organizacijoms, paskirtiems nepriklausomais rinkos stebėtojais, galimybę susipažinti su atitinkamais dokumentais ir duomenimis, laikydamosi nacionalinių duomenų apsaugos teisės aktų.

4. Kompetentingos institucijos nevykdo 5 straipsnio 1 dalyje aprašytų veiksmų medienos produktų, pagamintų iš CITES prieduose išvardytų rūšių medžių, siuntų atveju, nes jiems taikomos nuostatos dėl tikrinimo, nustatytos 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą.

5. Europos Komisija praneša Indonezijai kompetentingų institucijų kontaktinius duomenis. Šią informaciją Šalys skelbia viešai.

6 straipsnis

FLEGT licencijos

1. Licencijas išduodanti institucija FLEGT licencijas išduoda siekdama patvirtinti, kad medienos produktai pagaminti teisėtai.

2. FLEGT licencija rengiama ir pildoma anglų kalba.

3. Bendru susitarimu Šalys gali sukurti elektronines FLEGT licencijų išdavimo, perdavimo ir priėmimo sistemas.

4. Licencijos techninės specifikacijos nustatytos IV priede. FLEGT licencijų išdavimo procedūra nustatyta V priede.

7 straipsnis

Teisėtai pagamintos medienos tikrinimas

1. Indonezija įgyvendina MTUS, skirtą patikrinti, ar siuntai skirti medienos produktai pagaminti teisėtai ir užtikrinti, kad į Sąjungą būtų eksportuojamos tik taip patikrintos siuntos.

2. Sistema, naudojama siekiant patikrinti, ar medienos produktų siuntos paruoštos iš teisėtai pagamintų produktų, nustatyta V priede.

8 straipsnis

Siuntų, kurių FLEGT licencijos išduotos, išleidimas

1. Siuntų, kurių FLEGT licencijos išduotos, išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūros aprašytos III priede.

2. Kai kompetentingos institucijos turi pakankamą pagrindą įtarti, kad licencija negalioja, yra neautentiška arba neatitinka siuntos, kuriai ji skirta, gali būti taikomos III priede pateiktos procedūros.

3. Jei konsultuojantis dėl FLEGT licencijų nuolat iškyla nesutarimų arba sunkumų, klausimas gali būti perduotas nagrinėti Jungtiniam Susitarimo įgyvendinimo komitetui.

9 straipsnis

Pažeidimai

Šalys informuoja viena kitą, jei įtaria arba jei gauna įrodymų apie bet kokį vengimą taikyti FLEGT licencijavimo sistemą arba su ja susijusius pažeidimus, įskaitant:

a) vengiama laikytis prekybos taisyklių, visų pirma prekybos srautus iš Indonezijos į Sąjungą nukreipiant per trečiąją šalį;

b) FLEGT licencijas, skirtas medienos produktams, kurių sudėtyje yra medienos iš trečiųjų šalių, kuri, kaip įtariama, yra neteisėtai pagaminta; arba

c) sukčiavimą įsigyjant arba naudojant FLEGT licencijas.

10 straipsnis

Indonezijos MTUS ir kitų priemonių taikymas

1. Naudodamasi Indonezijos MTUS Indonezija tikrina ne į Sąjungos rinkas eksportuojamos medienos ir vidaus rinkoje parduodamos medienos teisėtumą ir siekia patikrinti, ar medienos produktų importas teisėtas, pasinaudodama, kai įmanoma, šiam Susitarimui įgyvendinti sukurta sistema.

2. Remdama šias pastangas Europos Sąjunga skatina naudoti pirmiau minėtą sistemą prekybos kitose tarptautinėse rinkose ir su trečiosiomis šalimis atveju.

3. Sąjunga įgyvendina priemones, skirtas užkirsti kelią pateikti Sąjungos rinkai neteisėtai nukirstą medieną ir iš jos pagamintus produktus.

11 straipsnis

Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas įgyvendinant šį Susitarimą

1. Indonezija reguliariai konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis dėl šio Susitarimo įgyvendinimo, ir šiuo klausimu skatina taikyti atitinkamas konsultacijų strategijas, metodus ir programas.

2. Sąjunga šio Susitarimo įgyvendinimo klausimais reguliariai konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis, atsižvelgdama į įsipareigojimus pagal 1998 m. Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvenciją).

12 straipsnis

Socialinė apsauga

1. Norėdamos kuo labiau sumažinti galimą neigiamą Susitarimo poveikį Šalys susitaria siekti geriau suprasti jo poveikį medienos pramonei ir poveikį atitinkamuose nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose aprašytų senųjų vietos gyventojų bei vietos bendruomenių, kurioms gali būti daromas įtaka, gyvensenai.

2. Šalys stebi šio Susitarimo poveikį šioms bendruomenėms ir kitiems 1 dalyje nustatytiems dalyviams, kartu imdamosi pagrįstų priemonių, kad sušvelnintų bet kokį neigiamą poveikį. Šalys gali susitarti dėl papildomų neigiamo poveikio mažinimo priemonių.

13 straipsnis

Su rinka susijusios skatinamosios priemonės

Atsižvelgdama į savo tarptautinius įsipareigojimus, Sąjunga siekia skatinti medienos produktų, kuriems taikomas šis Susitarimas, patekimą į savo rinką. Tokios pastangos visų pirma apims priemones, kuriomis siekiama paremti:

a) viešojo ir privataus pirkimo politiką, kuria pripažįstamas teisėtai nukirstų medienos produktų tiekimas ir užtikrinama tokių produktų rinka; taip pat

b) palankesnę nuomonę apie produktus Sąjungos rinkoje, kurių FLEGT licencijos išduotos.

14 straipsnis

Jungtinis Susitarimo įgyvendinimo komitetas

1. Šalys sukuria jungtinį mechanizmą (toliau – Jungtinis Susitarimo įgyvendinimo komitetas arba JĮK) šio Susitarimo įgyvendinimo ir peržiūros klausimams spręsti.

2. Kiekviena šalis į komitetą paskiria savo atstovus. Komiteto sprendimai priimami bendru sutarimu. JĮK bendrai pirmininkauja vyresnieji pareigūnai – vienas iš Sąjungos ir vienas iš Indonezijos.

3. JĮK nustato savo darbo tvarkos taisykles.

4. JĮK renkasi ne rečiau kaip kartą per metus Šalių iš anksto sutartą dieną ir nagrinėja iš anksto sutartą darbotvarkę. Bet kurios Šalies prašymu gali būti rengiami papildomi posėdžiai.

5. JĮK:

a) svarsto ir priima bendras šio Susitarimo įgyvendinimo priemones;

b) peržiūri ir stebi bendrą pažangą įgyvendinant šį Susitarimą, įskaitant MTUS ir su rinka susijusių priemonių veikimą, remdamasis su mechanizmais, nustatytais pagal 15 straipsnį, susijusiomis išvadomis ir ataskaitomis;

c) įvertina naudą ir problemas, susijusias su šio Susitarimo įgyvendinimu, ir priima sprendimą dėl taisomųjų priemonių;

d) išnagrinėja ataskaitas ir skundus, susijusius su FLEGT licencijavimo schemos taikymu kurios nors iš Šalių teritorijoje;

e) susitaria dėl dienos, nuo kurios FLEGT licencijavimo schema pradės veikti po TLAS veikimo įvertinimo remiantis VIII priede nustatytais kriterijais;

f) nustato bendradarbiavimo sritis šio Susitarimo įgyvendinimui paremti;

g) prireikus sukuria pagalbines įstaigas darbui, kuriam reikia specialių žinių, atlikti;

h) rengia, tvirtina, platina ir viešai skelbia metines ataskaitas, posėdžių ataskaitas ir kitus dokumentus, susijusius su savo darbu;

i) vykdo bet kokias kitas užduotis, kurias jis gali sutikti vykdyti.

15 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

Šalys sutaria naudoti su toliau nurodytais dviem mechanizmais susijusias ataskaitas ir išvadas šio Susitarimo įgyvendinimui ir veiksmingumui įvertinti.

a) Indonezija, pasikonsultavusi su Sąjunga, naudojasi periodinio vertintojo paslaugomis VI priede nustatytoms užduotims atlikti.

b) Sąjunga, pasikonsultavusi su Indonezija, naudojasi nepriklausomo rinkos stebėtojo paslaugomis VII priede nustatytoms užduotims atlikti.

16 straipsnis

Papildomos priemonės

1. Bet kokie skiriami ištekliai, būtini taikant priemones, padedančias įgyvendinti šį Susitarimą, nustatytas pagal 14 straipsnio 5 dalies f punktą, turi būti nustatyti atsižvelgiant į bendradarbiavimui su Indonezija taikomus Sąjungos ir jos valstybių narių programavimo veiksmus.

2. Šalys užtikrina, kad veikla, susijusi su šio Susitarimo įgyvendinimu, būtų derinama su dabartinėmis arba būsimomis vystymosi programomis ir iniciatyvomis.

17 straipsnis

Ataskaitos ir informacijos atskleidimas visuomenei

1. Šalys užtikrina, kad JĮK veikla būtų kuo skaidresnė. JĮK darbo ataskaitos rengiamos bendrai ir skelbiamos viešai.

2. JĮK viešai skelbia metinę ataskaitą, kurioje, inter alia, pateikiama informacija apie:

a) medienos produktų, į Sąjungą eksportuotų pagal FLEGT licencijavimo schemą, kiekius pagal atitinkamas SS pozicijas;

b) Indonezijos išduotų FLEGT licencijų skaičių;

c) pažangą siekiant šio Susitarimo tikslų, ir klausimus, susijusius su jo įgyvendinimu;

d) veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai pagamintų medienos produktų eksportui, importui, pateikimui vietos rinkai arba pardavimui joje;

e) medienos ir medienos produktų, importuojamų į Indoneziją, kiekius ir veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai pagamintų medienos produktų importui ir išsaugoti FLEGT licencijavimo schemos patikimumą;

f) FLEGT licencijavimo schemos reikalavimų nesilaikymo atvejus ir priemones, kurių imtasi jiems spręsti;

g) medienos produktų, į Sąjungą importuotų pagal FLEGT licencijavimo schemą, kiekius pagal atitinkamas SS pozicijas, ir Sąjungos valstybę narę, kurioje įvykdytas importas į Sąjungą;

h) Sąjungos gautų FLEGT licencijų skaičių;

i) atvejų, kai buvo konsultuotasi pagal 8 straipsnio 2 dalį, skaičių ir su tais atvejais susijusį medienos produktų kiekį.

3. Kad pasiektų tikslą pagerinti miškų sektoriaus valdymą ir skaidrumą ir stebėti šio Susitarimo įgyvendinimą ir jo poveikį Indonezijoje ir Sąjungoje, Šalys susitaria, kad informacija, nurodyta IX priede, būtų skelbiama viešai.

4. Šalys susitaria neatskleisti konfidencialios informacijos, kuria keičiamasi pagal šį Susitarimą, laikydamosi savo atitinkamų teisės aktų. Šalys visuomenei neatskleidžia ir savo valdžios institucijoms neleidžia atskleisti informacijos, kuria keičiamasi pagal šį Susitarimą, susijusios su prekybos paslaptimis, ar konfidencialios verslo informacijos.

18 straipsnis

Pranešimas apie įgyvendinimą

1. Už oficialius pranešimus apie šio Susitarimo įgyvendinimą atsakingi Šalių atstovai yra:

Indonezijoje:

Sąjungoje:

Miškininkystės ministerijos Miškų naudojimo

skyriaus generalinis direktorius

Europos Sąjungos delegacijos

Indonezijoje vadovas

2. Šalys laiku perduoda viena kitai šiam Susitarimui įgyvendinti būtiną informaciją, įskaitant informaciją apie 1 dalies pakeitimus.

19 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis Susitarimas Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytomis sąlygomis taikomas teritorijai, kurioje taikytina ši Sutartis, ir Indonezijos teritorijai.

20 straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Visus su šio Susitarimo taikymu arba aiškinimu susijusius ginčus Šalys stengiasi išspręsti, rengdamos neatidėliotinas konsultacijas.

2. Jei per du mėnesius nuo pirminio prašymo konsultuotis pateikimo dienos ginčas negali būti išspręstas konsultuojantis, kiekviena Šalis ginčą gali perduoti nagrinėti Jungtiniam Susitarimo įgyvendinimo komitetui, kuris stengiasi jį išspręsti. JĮK suteikiama visa svarbi informacija, reikalinga nuodugniai ištirti padėtį, kad būtų rastas priimtinas sprendimas. Šiuo tikslu JĮK privalo išnagrinėti visas galimybes užtikrinti veiksmingą šio Susitarimo įgyvendinimą.

3. Jei JĮK nepajėgia per du mėnesius išspręsti ginčo, Šalys gali kartu prašyti trečiosios šalies geranoriškos pagalbos ar tarpininkavimo.

4. Jei ginčo nepavyksta išspręsti 3 dalyje nustatyta tvarka, bet kuri iš Šalių gali pranešti kitai Šaliai apie arbitro paskyrimą; tuomet kita Šalis per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pirmojo arbitro paskyrimo turi paskirti antrąjį arbitrą. Per du mėnesius nuo antrojo arbitro paskyrimo Šalys kartu paskiria trečiąjį arbitrą.

5. Arbitrų sprendimai priimami balsų dauguma per šešis mėnesius nuo trečiojo arbitro paskyrimo dienos.

6. Arbitro sprendimas Šalims privalomas ir neskundžiamas.

7. JĮK nustato arbitražo tvarką.

21 straipsnis

Sustabdymas

1. Jeigu Šalis nori sustabdyti šio Susitarimo taikymą, ji apie savo ketinimą raštu praneša kitai Šaliai. Tada Šalys aptaria šį klausimą.

2. Kiekviena Šalis gali sustabdyti šio Susitarimo taikymą. Apie sprendimą sustabdyti ir šio sprendimo priežastis raštu pranešama kitai Šaliai.

3. Šio Susitarimo sąlygos nustoja galioti po trisdešimties kalendorinių dienų nuo pranešimo dienos.

4. Šis Susitarimas vėl taikomas po trisdešimties kalendorinių dienų nuo tada, kai jo taikymą sustabdžiusi Šalis kitai Šaliai praneša, kad sustabdymo priežastys nebegalioja.

22 straipsnis

Daliniai pakeitimai

1. Kiekviena Šalis, norinti atlikti šio Susitarimo pakeitimus, tokį pasiūlymą pateikia ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki kito JĮK posėdžio. Komitetas išnagrinėja pasiūlymą ir, jei susitaria, pateikia rekomendaciją. Jei šalys sutinka su rekomendacija, jos ją patvirtina pagal savo vidaus tvarką.

2. Visi pakeitimai, kuriuos minėtu būdu patvirtina Šalys, įsigalioja pirmąją mėnesio, einančio po mėnesio, kurį Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui būtinų procedūrų užbaigimą, dieną.

3. JĮK gali priimti šio Susitarimo priedų pakeitimus.

4. Pakeitimai diplomatiniais kanalais teikiami Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui ir Indonezijos Respublikos Užsienio reikalų ministrui.

23 straipsnis

Įsigaliojimas, galiojimo trukmė ir nutraukimas

1. Šis Susitarimas įsigalioja pirmąją mėnesio, einančio po mėnesio, kurį Šalys raštu praneša viena kitai apie šiam tikslui būtinų atitinkamų procedūrų užbaigimą, dieną.

2. Pranešimas diplomatiniais kanalais teikiamas Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui ir Indonezijos Respublikos Užsienio reikalų ministrui.

3. Šis Susitarimas sudaromas penkerių metų laikotarpiui. Po to jis pratęsiamas dar penkeriems metams, nebent, likus ne mažiau kaip dvylikai mėnesių iki Susitarimo galiojimo pabaigos, viena Šalis atsisako jį pratęsti, apie tai raštu pranešdama kitai Šaliai.

4. Bet kuri Šalis gali nutraukti šį Susitarimą, apie tai raštu pranešdama kitai Šaliai. Susitarimas baigiamas taikyti praėjus dvylikai mėnesių nuo tokio pranešimo dienos.

24 straipsnis

Priedai

Susitarimo priedai yra neatskiriama šio Susitarimo dalis.

25 straipsnis

Autentiški tekstai

Šis Susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir indoneziečių (Bahasa Indonesia) kalbomis, kurių tekstai yra autentiški. Skirtingo aiškinimo atveju redakcija anglų kalba yra viršesnė.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.

Съставено в Брюксел на тридесети септември две хиляди и тринадесета година.

Hecho en Bruselas, el treinta de septiembre de dos mil trece.

V Bruselu dne třicátého září dva tisíce třináct.

Udfærdiget i Bruxelles den tredivte september to tusind og tretten.

Geschehen zu Brüssel am dreißigsten September zweitausenddreizehn.

Kahe tuhande kolmeteistkümnenda aasta septembrikuu kolmekümnendal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις τριάντα Σεπτεμβρίου δύο χιλιάδες δεκατρία.

Done at Brussels on the thirtieth day of September in the year two thousand and thirteen.

Fait à Bruxelles, le trente septembre deux mille treize.

Sastavljeno u Bruxellesu tridesetog rujna dvije tisuće trinaeste.

Fatto a Bruxelles, addì trenta settembre duemilatredici.

Briselē, divi tūkstoši trīspadsmitā gada trīsdesmitajā septembrī.

Priimta du tūkstančiai tryliktų metų rugsėjo trisdešimtą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenharmadik év szeptember havának harmincadik napján.

Magħmul fi Brussell, fit-tletin jum ta’ Settembru tas-sena elfejn u tlettax.

Gedaan te Brussel, de dertigste september tweeduizend dertien.

Sporządzono w Brukseli dnia trzydziestego września roku dwa tysiące trzynastego.

Feito em Bruxelas, em trinta de setembro de dois mil e treze.

Întocmit la Bruxelles la treizeci septembrie două mii treisprezece.

V Bruseli tridsiateho septembra dvetisíctrinásť.

V Bruslju, dne tridesetega septembra leta dva tisoč trinajst.

Tehty Brysselissä kolmantenakymmenentenä päivänä syyskuuta vuonna kaksituhattakolmetoista.

Som skedde i Bryssel den trettionde september tjugohundratretton.

Dibuat di Brussel, pada tanggal tiga puluh bulan September tahun dua ribu tiga belas.

За Европейския съюз

Por la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Untuk Uni Eropa

signatory

За Република Индонезия

Por la República de Indonesia

Za Indonéskou republiku

For Republikken Indonesien

Für die Republik Indonesien

Indoneesia Vabariigi nimel

Για τη Δημοκρατία της Ινδονησίας

For the Republic of Indonesia

Pour la République d'Indonésie

Za Republiku Indoneziju

Per la Repubblica di Indonesia

Indonēzijas Republikas vārdā –

Indonezijos Respublikos vardu

Az Indonéz Köztársaság részéről

Għar-Repubblika tal-Indoneżja

Voor de Republiek Indonesië

W imieniu Republiki Indonezji

Pela República da Indonésia

Pentru Republica Indonezia

Za Indonézsku republiku

Za Republiko Indonezijo

Indonesian tasavallan puolesta

För Republiken Indonesien

Untuk Republik Indonesia

signatory

▼M1

I PRIEDAS

PRODUKTAI, KURIEMS TAIKOMA ŠI SUTARTIS

Šiame priede išdėstytas sąrašas parengtas pagal Suderintą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą, nustatytą Pasaulio muitinių organizacijos tarptautinėje konvencijoje dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos.

IA PRIEDAS

SUDERINTI MEDIENOS IR MEDIENOS PRODUKTŲ, KURIEMS TAIKOMA FLEGT LICENCIJAVIMO SCHEMA, PREKIŲ KODAI

44 skirsnis:

SS kodai	Aprašymas
	Malkinė mediena, turinti rąstgalių, pliauskų, šakų, žabų kūlelių ir panašų pavidalą; medienos skiedros arba drožlės; pjuvenos, medienos atliekos ir atraižos, neaglomeruotos arba aglomeruotos ir turinčios rąstgalių, briketų, granulių arba panašų pavidalą.
4401.21	– Medienos skiedros arba drožlės - - Spygliuočių
Ex. 4401.22	– Medienos skiedros arba drožlės - - Ne spygliuočių (ne iš bambuko arba rotango)
4403	Padarinė mediena, nuo kurios nuskusta arba nenuskusta žievė ir brazdas, kuri grubiai aptašyta suformuojant kvadrato skerspjūvį arba neaptašyta. (Pagal Indonezijos teisę eksportuoti draudžiama. Pagal SPS 3 straipsnio 3 dalį produktams, kuriems priskiriamas šis SS kodas, negali būti išduota FLEGT licencija ir todėl jie negali būti importuojami į Sąjungą)
Ex. 4404.10	Plonų juostelių pavidalo ir panaši mediena – Spygliuočių
Ex. 4404.20	Plonų juostelių pavidalo ir panaši mediena - - Ne spygliuočių
Ex. 4404	Lankinė mediena; perskelti mediniai poliai; medinės kartys, kuolai, stulpeliai ir mietai, nusmailintu galu, bet išilgai neperpjauti; medinės lazdos, grubiai aptašytos, bet nenutekintos, lenktos arba kitais būdais apdorotos, tinkamos naudoti lazdų, skėčių, įrankių rankenoms arba panašiems gaminiams gaminti. (Pagal Indonezijos teisę eksportuoti draudžiama. Pagal SPS 3 straipsnio 3 dalį produktams, kuriems priskiriamas šis SS kodas, negali būti išduota FLEGT licencija ir todėl jie negali būti importuojami į Sąjungą)
4406	Mediniai geležinkelio arba tramvajaus bėgių pabėgiai: (Pagal Indonezijos teisę eksportuoti draudžiama. Pagal SPS 3 straipsnio 3 dalį produktams, kuriems priskiriamas šis SS kodas, negali būti išduota FLEGT licencija ir todėl jie negali būti importuojami į Sąjungą)
Ex. 4407	Mediena, kurios storis didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta arba perskelta, nudrožta arba be žievės; obliuota, šlifuota arba sujungta galais.
Ex. 4407	Mediena, kurios storis didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta arba perskelta, nudrožta arba be žievės; neobliuota, nešlifuota arba nesujungta galais. (Pagal Indonezijos teisę eksportuoti draudžiama. Pagal SPS 3 straipsnio 3 dalį produktams, kuriems priskiriamas šis SS kodas, negali būti išduota FLEGT licencija ir todėl jie negali būti importuojami į Sąjungą)
	Vienasluoksnės faneros lakštai (įskaitant išpjautus drožiant sluoksniuotąją medieną), skirti klijuotinei fanerai arba panašiai sluoksniuotajai medienai gaminti, taip pat kita mediena, kurios storis ne didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta, nudrožta arba be žievės, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais:
4408.10	Spygliuočių
4408.31	Raudonosios šorėjos (dark red meranti, light red meranti) ir pelkinės šorėjos (meranti bakau)
4408.39	Kita, išskyrus spygliuočių, raudonosios šorėjos (dark red meranti, light red meranti) ir pelkinės šorėjos (meranti bakau)
Ex. 4408.90	Kita, išskyrus spygliuočių ir atogrąžų medienos, nurodytų šio skirsnio 2 subpozicijų pastaboje (ne iš bambuko arba rotango)
	Mediena (įskaitant tarpusavyje nesujungtas parketlentes ir lentjuostes, skirtas parketo grindims), ištisai profiliuota (su spraudžiais, išdrožomis, įlaidais, nuožulnomis, V formos sąlaidomis, užkarpomis, išpjauta pagal šabloną, suapvalinta arba panašiai profiliuota) išilgai kurios nors briaunos, galo arba paviršiaus, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais:
4409.10	– Spygliuočių
Ex. 4409.29	– Ne spygliuočių (kita (ne iš rotango)
	Drožlių plokštės, orientuotosios skiedrelių plokštės (OSB) ir panašios plokštės (pavyzdžiui, plostekių plokštės (waferboard)) iš medienos arba iš kitų panašių į medieną medžiagų, aglomeruotos arba neaglomeruotos dervomis arba kitais organiniais rišikliais
Ex. 4410.11	– Iš medienos - - Drožlių plokštės (ne iš bambuko arba rotango)
Ex. 4410.12	– Iš medienos - - Orientuotų skiedrelių plokštės (OSB) (ne iš bambuko arba rotango)
Ex. 4410.19	– Iš medienos - - Kitos (ne iš bambuko arba rotango)
Ex. 4411	Plaušo plokštės iš medienos arba iš kitų panašių į medieną medžiagų, surištos arba nesurištos dervomis arba kitomis organinėmis medžiagomis (ne iš bambuko arba rotango)
	Klijuotinė fanera, faneruotosios plokštės ir panaši sluoksniuotoji mediena
4412.31	– Kita klijuotinė fanera, sudaryta tik iš medienos (išskyrus bambuką) lakštų, kurių kiekvieno storis ne didesnis kaip 6 mm - - Kurios bent vienas išorinis sluoksnis yra iš atogrąžų medžių medienos, nurodytos šio skirsnio 2 subpozicijų pastaboje
4412.32	– Kita klijuotinė fanera, sudaryta tik iš medienos (išskyrus bambuką) lakštų, kurių kiekvieno storis ne didesnis kaip 6 mm - - Kita, kurios bent vienas išorinis sluoksnis yra iš ne spygliuočių medienos
4412.39	– Kita klijuotinė fanera, sudaryta tik iš medienos (išskyrus bambuką) lakštų, kurių kiekvieno storis ne didesnis kaip 6 mm - - Kita
Ex. 4412.94	– Kita: - - Plokštės su vidiniu sluoksniu iš tašelių, lentelių arba lentjuosčių (ne iš rotango)
Ex. 4412.99	– Kiti: - - Kitos: - - Klijuotos medienos atliekos (ne iš rotango) ir - - - Kitos (ne iš rotango)
Ex. 4413	Tankioji mediena, turinti blokų, plokščių, lentjuosčių arba profilių pavidalą (ne iš bambuko arba rotango)
Ex. 4414	Mediniai paveikslų, fotografijų, veidrodžių ir panašių daiktų rėmai (ne iš bambuko arba rotango)
Ex. 4415	Medinės dėžės, dėžutės, grotelinės dėžės, būgnai ir panaši tara; mediniai kabelių būgnai; padėklai, dėžiniai padėklai ir kiti mediniai krovimo skydai; mediniai padėklų apvadai (ne iš bambuko arba rotango)
Ex. 4416	Medinės statinės, statinaitės, kubilai, puskubiliai ir kiti kubilių gaminiai bei jų dalys, įskaitant statinių šulus (ne iš bambuko arba rotango)
Ex. 4417	Mediniai įrankiai, įrankių korpusai, įrankių rankenos, šluotų, šepečių ir teptukų korpusai ir kotai; mediniai kurpaliai ir kailiamaučiai (ne iš bambuko arba rotango)
Ex. 4418	Statybiniai stalių ir dailidžių gaminiai iš medienos, įskaitant akytosios medienos plokštes, sumontuotas grindų plokštes, malksnas ir skalas (ne iš bambuko arba rotango)
Ex. 4419	Mediniai stalo ir virtuvės reikmenys (ne iš bambuko arba rotango)
	Medienos mozaikos ir medienos inkrustacijos; medinės skrynutės ir papuošalų arba stalo įrankių dėžutės ir panašūs dirbiniai iš medienos.
Ex. 4420.90	– Kiti - - Medienos rąstai arba kvadratiniai rąstai grubiai apdorotu paviršiumi, raižyti ar su plonais grioveliaisarba dažyti, neturintys didelės pridėtinės vertės ir reikšmingų formos (SS Ex. 4420.90.90.00 , Indonezija) (Pagal Indonezijos teisę eksportuoti draudžiama. Pagal SPS 3 straipsnio 3 dalį produktams, kuriems priskiriamas šis SS kodas, negali būti išduota FLEGT licencija ir todėl jie negali būti importuojami į Sąjungą)
	Kiti medienos gaminiai
Ex. 4421.90	– Kiti - - Ruošiniai degtukams (ne iš bambuko arba rotango) ir - - Kiti - - - Mediniai grindų blokai (ne iš bambuko arba rotango)
Ex. 4421.90	– Kiti - - Kiti - - - Medienos rąstai arba kvadratiniai rąstai grubiai apdorotu paviršiumi, raižyti ar su plonais grioveliais arba dažyti, neturintys didelės pridėtinės vertės ir reikšmingų formos pokyčių (SS Ex. 4421.90.99.00 , Indonezija) (Pagal Indonezijos teisę eksportuoti draudžiama. Pagal SPS 3 straipsnio 3 dalį produktams, kuriems priskiriamas šis SS kodas, negali būti išduota FLEGT licencija ir todėl jie negali būti importuojami į Sąjungą)

47 skirsnis:

SS kodai	Aprašymas
	Medienos arba kitų pluoštinių celiuliozinių medžiagų plaušiena; perdirbti skirtas popierius arba kartonas (atliekos ir liekanos)
4701	Mechaninė medienos plaušiena
4702	Cheminė medienos plaušiena, tirpiosios rūšys
4703	Cheminė medienos plaušiena, natroninė arba sulfatinė, išskyrus tirpiąsias rūšis:
4704	Cheminė medienos plaušiena, sulfitinė, išskyrus tirpiąsias rūšis
4705	Medienos plaušiena, gauta derinant mechaninį ir cheminį medienos plaušienos gavimo procesus

48 skirsnis:

SS kodai	Aprašymas
Ex. 4802	Nepadengtas popierius ir kartonas, naudojami rašyti, spausdinti ir kitiems grafinio atvaizdavimo tikslams, neperforuotas perforuotųjų kortų ir perforuotųjų juostų ritininis arba stačiakampiais (įskaitant kvadratinius) lakštais popierius, išskyrus popierių, priskiriamą 4801 arba 4803 pozicijai; rankų darbo popierius ir kartonas (ne iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų)
Ex. 4803	Žaliavinis popierius, naudojamas tualetiniam popieriui, veido servetėlėms, rankšluosčiams arba vystyklams gaminti ir panašus popierius, naudojamas buitinėms arba higieninėms reikmėms, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, krepinis arba nekrepinis, klostytas arba neklostytas, įspaustinis arba neįspaustinis, perforuotas arba neperforuotas, dažytu arba nedažytu, dekoruotu arba nedekoruotu paviršiumi, su atspaudais arba be atspaudų, ritininis arba lakštinis (ne iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų)
Ex. 4804	Nepadengtas ritininis arba lakštinis kraftpopieris ir kartonas, išskyrus priskiriamus 4802 arba 4803 pozicijai (ne iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų)
Ex. 4805	Kitas nepadengtas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas, toliau neapdorotas ir neperdirbtas, išskyrus šio skirsnio 3 pastaboje nurodytus būdus (ne iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų)
Ex. 4806	Augalinis pergaminas, riebalams nelaidus popierius, kalkės, blizgusis pergamentinis popierius ir kitas blizgusis, skaidrus arba pusiau permatomas ritininis arba lakštinis popierius (ne iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų)
Ex. 4807	Kombinuotas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas (pagamintas adhezyvu suklijuojant plokščius popieriaus arba kartono sluoksnius), nepadengtu paviršiumi arba neįmirkytas, viduje sutvirtintas arba nesutvirtintas (ne iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų)
Ex. 4808	Gofruotas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas (su priklijuotais plokščiais paviršiniais lakštais arba be jų), krepiniai, klostyti, įspaustiniai arba perforuoti, išskyrus popieriaus rūšis, aprašytas 4803 pozicijoje (ne iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų)
Ex. 4809	Anglinis popierius (kalkė), savaiminio kopijavimo popierius ir kitas kopijavimo arba atspaudimo ritininis arba lakštinis popierius (įskaitant padengtą arba įmirkytą popierių, naudojamą kopijavimo aparatų matricoms arba ofsetinėms plokštėms), su atspaudais arba be atspaudų (ne iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų)
Ex. 4810	Popierius ir kartonas, iš vienos arba abiejų pusių padengtas kaolinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis, su rišikliais arba be jų, nepadengti jokiais kitais apvalkalais, dažytu ar nedažytu, dekoruotu ar nedekoruotu paviršiumi, su atspaudais arba be atspaudų, bet kokio dydžio ritiniais arba stačiakampiais (įskaitant kvadratinius) lakštais (ne iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų)
Ex. 4811	Popierius, kartonas, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, įmirkyti, padengti, dažytu paviršiumi, dekoruotu paviršiumi arba su atspaudais, bet kokio dydžio ritiniais arba stačiakampiais (įskaitant kvadratinius), išskyrus prekes, aprašytas 4803 , 4809 arba 4810 pozicijose (ne iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų)
Ex. 4812	Filtravimo blokai, plokštės ir plokštelės iš popieriaus plaušienos (ne iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų)
Ex. 4813	Rūkomasis popierius, supjaustytas arba nesupjaustytas pagal nustatytus matmenis, taip pat knygelių arba tūtelių pavidalo (ne iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų)
Ex. 4814	Popieriniai apmušalai ir panašios sienų dangos; permatomos popierinės langų dangos (ne iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų)
Ex. 4816	Anglinis popierius (kalkė), savaiminio kopijavimo popierius ir kitas kopijavimo arba atspaudimo popierius (išskyrus priskiriamus 4809 pozicijai), popierinės kopijavimo aparatų matricos ir popierinės ofsetinės plokštės, supakuoti arba nesupakuoti dėžėse (ne iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų)
Ex. 4817	Vokai, kortelės laiškams, paprastieji atvirlaiškiai ir susirašinėjimo kortelės iš popieriaus arba kartono; dėžutės, maišeliai, aplankai ir rašymo rinkiniai iš popieriaus arba kartono su popieriniais raštinės reikmenimis (ne iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų)
Ex. 4818	Tualetinis popierius ir panašus popierius, celiuliozinė vata arba celiuliozės pluoštų klodai, skirti naudoti buityje arba sanitarijos tikslams, susukti į ritinėlius, kurių plotis ne didesnis kaip 36 cm, arba supjaustyti pagal nustatytus matmenis arba formą; nosinės, higieninės servetėlės, rankšluosčiai, staltiesės, stalo servetėlės, kūdikių vystyklai, tamponai, paklodės ir panašūs buitiniai, higieniniai arba ligoninėse naudojami dirbiniai, drabužiai ir drabužių priedai iš popieriaus plaušienos, popieriaus, celiuliozinės vatos arba celiuliozinių pluoštų klodų (ne iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų)
Ex. 4821	Visų rūšių etiketės iš popieriaus arba kartono, su atspaudais arba be atspaudų (ne iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų)
Ex. 4822	Ritės, šeivos, verpimo šeivos ir panašūs laikikliai iš popieriaus plaušienos, popieriaus arba kartono (perforuoti arba neperforuoti, sukietinti arba nesukietinti) (ne iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų)
Ex. 4823	Kitas popierius, kartonas, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, supjaustyti pagal nustatytus matmenis arba formą; kiti dirbiniai iš popieriaus plaušienos, popieriaus, kartono, celiuliozinės vatos arba celiuliozinių pluoštų klodų (ne iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų)
Pastaba. Prie popieriaus produktų iš nemedinių ar perdirbtų medžiagų pridedamas Indonezijos pramonės ministerijos oficialus raštas, kuriuo patvirtinamas nemedinių ar perdirbtų medžiagų naudojimas. Tokiems produktams FLEGT licencija negali būti išduota.

94 skirsnis:

SS kodai	Aprašymas
	Sėdimieji baldai (išskyrus priskiriamus 94.02 pozicijai), transformuojami arba netransformuojami į gulimuosius baldus, ir jų dalys
9401.61	– Kiti sėdimieji baldai su mediniais karkasais: - - Apmušti
9401.69	– Kiti sėdimieji baldai su mediniais karkasais: - - Kiti
	Kiti baldai ir jų dalys
9403.30	– Mediniai biuro baldai
9403.40	– Mediniai virtuvės baldai
9403.50	– Mediniai miegamųjų baldai
9403.60	– Kiti mediniai baldai
Ex. 9403.90	– Dalys: - - Kitos (HS 9403.90.90 , Indonezija)
	Surenkamieji statiniai
Ex. 9406.00	– Surenkamieji statiniai - - Mediniai (HS 9406.00.92 , Indonezija)

97 skirsnis:

SS kodai	Aprašymas
	Graviūrų, estampų ir litografijų originalai
Ex. 9702.00	Medienos rąstai arba kvadratiniai rąstai grubiai apdorotu paviršiumi, raižyti ar su plonais grioveliais arba dažyti, neturintys didelės pridėtinės vertės ir reikšmingų formos pokyčių (SS Ex. 9702.00.00.00 , Indonezija) (draudžiama eksportuoti pagal Indonezijos teisę. Pagal SPS 3 straipsnio 3 dalį produktams, kuriems priskiriamas šis SS kodas, negali būti išduota FLEGT licencija ir todėl jie negali būti importuojami į Sąjungą)

IB PRIEDAS

SUDERINTI MEDIENOS, KURIĄ DRAUDŽIAMA EKSPORTUOTI PAGAL INDONEZIJOS TEISĘ, PREKIŲ KODAI

44 skirsnis:

SS kodai	Aprašymas
4403	Padarinė mediena, nuo kurios nuskusta arba nenuskusta žievė ir brazdas, kuri grubiai aptašyta suformuojant kvadrato skerspjūvį arba neaptašyta.
Ex. 4404	Lankinė mediena; perskelti mediniai poliai; medinės kartys, kuolai, stulpeliai ir mietai, nusmailintu galu, bet išilgai neperpjauti; medinės lazdos, grubiai aptašytos, bet nenutekintos, lenktos arba kitais būdais apdorotos, tinkamos naudoti lazdų, skėčių, įrankių rankenoms arba panašiems gaminiams gaminti.
4406	Mediniai geležinkelio arba tramvajaus bėgių pabėgiai:
Ex. 4407	Mediena, kurios storis didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta arba perskelta, nudrožta arba be žievės, neobliuota, nešlifuota arbanesujungta galais.
	Medienos mozaikos ir medienos inkrustacijos; medinės skrynutės ir papuošalų arba stalo įrankių dėžutės ir panašūs dirbiniai iš medienos.
Ex. 4420.90	– Kiti - - Medienos rąstai arba kvadratiniai rąstai grubiai apdorotu paviršiumi, raižyti ar su plonais grioveliais arba dažyti, neturintys didelės pridėtinės vertės ir reikšmingų formos pokyčių (HS Ex. 4421.90.99.00 , Indonezija)
	Kiti medienos dirbiniai.
Ex. 4421.90	– Kiti - - Kiti - - - Medienos rąstai arba kvadratiniai rąstai grubiai apdorotu paviršiumi, raižyti ar su plonais grioveliais arba dažyti, neturintys didelės papildomos vertės ir reikšmingų formos pokyčių (HS Ex. 4420.90.90.00 , Indonezija).
	Graviūrų, estampų ir litografijų originalai
Ex. 9702.00	Medienos rąstai arba kvadratiniai rąstai grubiai apdorotu paviršiumi, raižyti ar su plonais grioveliais arba dažyti, neturintys didelės papildomos vertės ir reikšmingų formos pokyčių (HS Ex. 9702.00.00.00 , Indonezija).

II PRIEDAS

TEISĖTUMO APIBRĖŽTIS

ĮVADAS

Indonezijoje yra penki pagrindiniais įstatymais ir kitais teisės aktais bei procedūromis paremti teisėtumo standartai, nustatyti kaip principai, kriterijai, rodikliai ir tikrinimo kriterijai. Tokius standartus galima suskirstyti į išsamesnius standartus, kaip aprašyta MTUS gairėse.

Indonezijos teisės aktuose taip pat įtvirtinti tvarios miškotvarkos standartai, nustatyti leidimo turėtojo, vykdančio veiklą gamybinių miškų zonose valstybei priklausančioje žemėje, veiklai. Bet kuris leidimo turėtojas turi atitikti teisėtumo kriterijų, kaip nustatyta teisėtumo standartuose. Ne vėliau kaip nuo pirmojo jų teisėtumo sertifikavimo galiojimo pabaigos dienos leidimo turėtojas, vykdantis veiklą gamybinių miškų zonose valstybei priklausančioje žemėje, turi atitikti tiek teisėtumo standartą, tiek tvarios miškotvarkos standartus, kaip nustatyta MTUS gairėse.

Indonezija yra įsipareigojusi reguliariai persvarstyti ir pagerinti teisėtumo standartus taikydama daugiašalį procesą.

Penki teisėtumo standartai yra šie:

—	Teisėtumo standartas Nr. 1.Standartas, taikomas koncesijoms gamybinių miškų zonose valstybei priklausančioje žemėje: natūralaus miško, želdinamo miško, ekosistemos atkūrimo, miškų tvarkymo teisės (Hak Pengelolaan) koncesijoms,

—	Teisėtumo standartas Nr. 2.Standartas, taikomas želdinamiems bendruomenių miškams ir bendruomenių miškams, esantiems gamybinių miškų zonose valstybei priklausančioje žemėje,

—	Teisėtumo standartas Nr. 3.Standartas, taikomas privatiems miškams,

—	Teisėtumo standartas Nr. 4.Standartas, taikomas teisei naudoti ne miško zonose ar valstybei priklausančioje keičiamoje gamybinio miško paskirties žemėje esančią medieną,

—	Teisėtumo standartas Nr. 5.Standartas, taikomas pirminio apdirbimo ir vartotojų grandies miškininkystės pramonei.

Šie penki teisėtumo standartai taikomi skirtingų rūšių medienos leidimams, kaip nustatyta šioje lentelėje:

Leidimo rūšis arba teisė	Aprašymas	Žemės nuosavybė/išteklių valdymas arba naudojimas	Taikomas teisėtumo standartas
IUPHHK-HA/HPH	Leidimas naudoti natūralaus gamybinio miško medieną	Valstybės nuosavybė/valdoma įmonės	1
IUPHHK-HTI/HPHTI	Leidimas įveisti ir tvarkyti gamybinį želdinamą mišką	Valstybės nuosavybė/valdoma įmonės	1
IUPHHK-RE	Leidimas atkurti miško ekosistemą	Valstybės nuosavybė/valdoma įmonės	1
Miškų tvarkymo teisė (Perum Perhutani)	Teisė tvarkyti želdinamą mišką	Valstybės nuosavybė/valdoma (valstybinės) įmonės	1
IUPHHK-HTR	Bendruomenės ar privataus želdinamo miško naudojimo leidimas	Valstybės nuosavybė/valdoma bendruomenės ar privačiai	2
IUPHHK-HKM	Bendruomenės miškų tvarkymo leidimas	Valstybės nuosavybė/valdoma bendruomenės	2
IUPHHK-HD	Kaimo miškų tvarkymo leidimas	Valstybės nuosavybė/valdoma vieno kaimo	2
IUPHHK-HTHR	Leidimas naudoti iš miško atkūrimo vietovių gautą medieną	Valstybės nuosavybė/valdoma bendruomenės ar privačiai	2
Privati žemė	Leidimas nereikalingas	Privati nuosavybė/naudojama privačiai	3
IPK/ILS	Leidimas naudoti iš ne miško zonų ar keičiamos gamybinio miško paskirties žemės gautą medieną	Valstybės nuosavybė/naudojama privačiai	4
IUIPHHK	Leidimas įsteigti ir valdyti pirminio perdirbimo įmonę	Netaikoma	5
IUI Lanjutan arba IPKL	Leidimas įsteigti ir valdyti antrinio perdirbimo įmonę	Netaikoma	5
TPT (TPT, TPT-KB, TPT-KO)	Registruoti medienos/perdirbtos medienos sandėliai	Netaikoma	5
IRT	Šeimos įmonė	Netaikoma	5
ETPIK ne gamintojas	Gamybos nevykdantys registruoti eksportuotojai	Netaikoma	5

TEISĖTUMO STANDARTAS NR. 1. STANDARTAS, TAIKOMAS KONCESIJOMS GAMYBINIO MIŠKO ZONOSE

Nr.	Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai (1)
1.	P1. Teisinis teritorijos statusas ir naudojimo teisė	K1.1. Miškų tvarkymo subjektas (koncesininkai) yra gamybinio miško zonoje.	1.1.1. Leidimo turėtojas gali įrodyti, kad leidimas naudoti medieną (IUPHHK) yra galiojantis.	Teisę naudoti mišką pagal koncesijos sutartį patvirtinantis sertifikatas	Vyriausybės reglamentas PP72/2010 Miškininkystės ministro reglamentas P12/2010 Miškininkystės ministro reglamentas P.30/2014 Miškininkystės ministro reglamentas P.31/2014 Miškininkystės ministro reglamentas P.33/2014 Miškininkystės ministro reglamentas P.76/2014
				Dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sumokėtas mokestis už leidimą naudoti medienos produktus
				Patvirtinimas apie kitokį teisinį teritorijos naudojimo leidimą (jei yra)
2.	P2. Medžių kirtimo sistemos reikalavimų ir procedūrų laikymasis	K2.1. Leidimo turėtojas turi kirtavietės medžių kirtimo planą, kurį patvirtino kompetentingos administracinės institucijos.	2.1.1. Kompetentinga administracinė institucija patvirtino darbo plano dokumentus: pagrindinį planą, metinį darbo planą, įskaitant jų priedus.	Patvirtintas pagrindinis planas ir priedai, parengti remiantis išsamios miško inventorizacijos, kurią atliko techninę kompetenciją turintys darbuotojai, rezultatais	Miškininkystės ministro reglamentas P62/2008 Miškininkystės ministro reglamentas P56/2009 Miškininkystės ministro reglamentas P60/2011 Miškininkystės ministro reglamentas P.33/2014
				Patvirtintas metinis darbo planas, parengtas pagal pagrindinį planą
				Techninę kompetenciją turinčių darbuotojų sudaryti žemėlapiai, kuriuose pateiktas darbo plane nurodytų teritorijų išdėstymas ir pažymėtos jų ribos
				Žemėlapis, kuriame pažymėtos metiniame darbo plane nurodytos zonos, kuriose nevykdomi kirtimai, taip pat įrodymai, kad darbų vykdymo vietoje laikomasi reikalavimų
				Medžių kirtimo vietos (blokai arba kvartalai) yra aiškiai pažymėtos žemėlapyje ir patikrintos darbų vykdymo vietoje.
		K.2.2. Darbo planas yra galiojantis	2.2.1. Leidimo kirsti mišką turėtojas turi galiojantį darbo planą, parengtą laikantis taikytinų reglamentų reikalavimų.	Medienos produktų naudojimo pagrindinis planas ir priedai (gali būti priimtinos ir rengiamos paraiškos)	Miškininkystės ministro reglamentas P62/2008 Miškininkystės ministro reglamentas P56/2009 Miškininkystės ministro reglamentas P60/2011
				Vieta teritorijose, kuriose numatyti miško kirtimo darbai, ir numatytas išvežti natūralaus miško rąstų kiekis atitinka nurodytuosius darbo plane
3.	P3. Transportavimo arba apvalių rąstų nuosavybės pasikeitimo teisėtumas	K3.1. Leidimo turėtojas užtikrina, kad visi rąstai, transportuojami iš rąstų sandėlio miške pirminio miško produktų apdirbimo pramonės subjektui arba registruotam prekiautojui rąstais, įskaitant transportavimą per tarpinį rąstų sandėlį, būtų fiziškai nustatyti ir kartu su jais būtų pateikti galiojantys dokumentai.	3.1.1. Visi didelio skersmens nukirstų medžių rąstai arba komerciniais tikslais išvežti rąstai nurodyti medienos gamybos ataskaitoje.	Patvirtinti su medienos gamybos ataskaita susiję dokumentai	Miškininkystės ministro reglamentas P41/2014 Miškininkystės ministro reglamentas P42/2014
			3.1.2. Su bet kokia mediena, išvežta iš teritorijų, kurioms taikomas leidimas, pateiktas galiojantis transportavimo dokumentas.	Galiojantys transportavimo dokumentai ir priedai pateikiami kartu su rąstais juos transportuojant iš rąstų sandėlio pirminio medienos produktų perdirbimo pramonės subjektui arba registruotam prekiautojui rąstais, įskaitant transportavimą per tarpinį rąstų sandėlį	Miškininkystės ministro reglamentas P41/2014 Miškininkystės ministro reglamentas P42/2014
			3.1.3. Apvalūs rąstai yra iš teritorijų, kurioms taikomas leidimas kirsti mišką	Ant rąstų yra medienos tvarkymo ženklai ir (arba) brūkšniniai kodai (PUHH)	Miškininkystės ministro reglamentas P41/2014 Miškininkystės ministro reglamentas P42/2014
				Ant rąstų yra medienos tvarkymo ženklai ir (arba) brūkšniniai kodai
			3.1.4 Prie visų rąstų, transportuojamų iš rąstų saugyklos, pridedami galiojantys transportavimo dokumentai.	Galiojantis transportavimo dokumentas	Miškininkystės ministro reglamentas P41/2014 Miškininkystės ministro reglamentas P42/2014
		K3.2. Leidimo turėtojas sumokėjo taikytinus mokesčius ir rinkliavas už medienos išvežimą komerciniais tikslais	3.2.1. Leidimo turėtojas pateikia dokumentą, kurio patvirtinama, kad sumokėtas Miškų atkūrimo fondui mokėtinas mokestis ir (arba) miško išteklių mokestis, atitinkantis apdorotų rąstų kiekį ir taikytiną tarifą.	Miškų atkūrimo fondui mokėtino mokesčio ir (arba) miško išteklių mokesčio mokėjimo pavedimai	Vyriausybės reglamentas PP22/1997 Vyriausybės reglamentas PP51/1998 Vyriausybės reglamentas PP59/1998 Miškininkystės ministro reglamentas P18/2007 Prekybos ministro reglamentas 22/2012
				Įrodymas, kad sumokėtas Miškų atkūrimo fondui mokėtinas mokestis ir (arba) miško išteklių mokestis, bei atsiskaitymo lapeliai
				Miškų atkūrimo fondui mokėtinas mokestis ir (arba) miško išteklių mokestis atitinka apdorotų rąstų kiekį ir taikytiną tarifą
		K3.3. Transportavimas tarp salų ir prekyba jose	3.3.1. Rąstus transportuojantys leidimo turėtojai yra registruoti prekybą mediena tarp salų vykdantys prekiautojai (PKAPT).	Tarp salų vykdomos prekybos mediena (PKAPT) dokumentai	Pramonės ir prekybos ministro reglamentas 68/2003 Bendras miškininkystės ministro, transporto ministro ir pramonės ir prekybos ministro reglamentas 22/2003
			3.3.2. Laivas, kuriuo transportuojami apvalūs rąstai, plaukioja su Indonezijos vėliava ir turi galiojantį leidimą vykdyti veiklą.	Pateikti registracijos dokumentai, kuriuose nurodyti laivo duomenys, ir galiojantis leidimas.	Pramonės ir prekybos ministro reglamentas 68/2003 Bendras miškininkystės ministro, transporto ministro ir pramonės ir prekybos ministro reglamentas 22/2003
		K.3.4. Ženklinimo patikrintu teisiniu ženklu atitiktis	3.4.1 Ženklinimo patikrintu teisiniu ženklu reikalavimų įgyvendinimas	Atitinkamai ženklinama patikrintu teisiniu ženklu	Miškininkystės ministro reglamentas P43/2014
4.	P4. Reikalavimų, susijusių su miško kirtimui būdingais aplinkos ir śocialiniais aspektais, laikymasis	K4.1. Leidimo turėtojas turi patvirtintą taikytiną poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentą ir įgyvendino jame nurodytas priemones.	4.1.1. Leidimo turėtojas turi taikytinus PAV dokumentus, kuriuos patvirtino kompetentingos institucijos ir kurie taikomi visai teritorijai, kurioje vykdomi darbai.	Taikytini PAV dokumentai	Vyriausybės reglamentas PP27/2012 Aplinkos ministro reglamentas 05/2012
			4.1.2. Leidimo turėtojas turi aplinkos valdymo plano ir aplinkos stebėsenos plano įgyvendinimo ataskaitas, kuriose nurodyta, kokių priemonių imtasi siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir sukurti socialinę naudą.	Aplinkos valdymo plano ir aplinkos stebėsenos plano dokumentai	Vyriausybės reglamentas PP27/2012 Aplinkos ministro reglamentas 05/2012
				Aplinkos valdymo plano įgyvendinimo ir didelio poveikio aplinkai bei socialinio poveikio stebėsenos įrodymas
5.	P5. Darbo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymasis	K.5.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) reikalavimų įgyvendinimas	5.1.1 Parengtos DSS procedūros ir jų įgyvendinimas	DSS procedūrų įgyvendinimas	Vyriausybės reglamentas PP50/2012 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 8/2010 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 609/2012
				DSS priemonės
				Nelaimingų atsitikimų registras
		K5.2. Darbuotojų teisių įgyvendinimas	5.2.1. Darbuotojų asociacijų laisvė	Darbuotojai yra profesinių sąjungų nariai arba įmonės politika suteikia galimybę darbuotojams steigti profesines sąjungas arba dalyvauti jų veikloje	Aktas 13/2003 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 16/2011
			5.2.2. Sudarytos kolektyvinės darbo sutartys	Parengtos kolektyvinės darbo sutartys arba įmonės darbo teisių politikos dokumentai	Aktas 13/2003 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 16/2011
			5.2.3. Įmonė neįdarbina nepilnamečių darbuotojų	Nepilnamečių darbuotojų nėra	Aktas 23/2002 Aktas 13/2003
(1) Nurodomi pagrindiniai reglamentai, įskaitant paskesnius pakeitimus.

TEISĖTUMO STANDARTAS Nr. 2. STANDARTAS, TAIKOMAS ŽELDINAMIEMS BENDRUOMENIŲ MIŠKAMS IR BENDRUOMENIŲ MIŠKAMS, ESANTIEMS GAMYBINIŲ MIŠKŲ ZONOSE

Nr.	Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai
1.	P1. Teisinis teritorijos statusas ir naudojimo teisė	K1.1. Miškų tvarkymo subjektas yra gamybinio miško zonoje.	1.1.1. Leidimo turėtojas gali įrodyti, kad leidimas naudoti medieną (IUPHHK) yra galiojantis	Teisę naudoti mišką pagal koncesijos sutartį patvirtinantis sertifikatas	Miškininkystės ministro reglamentas P37/2007 Miškininkystės ministro reglamentas P49/2008 Miškininkystės ministro reglamentas P12/2010 Miškininkystės ministro reglamentas P55/2011
				Dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sumokėtas mokestis už leidimą naudoti medienos produktus
		K1.2. Grupę sudarantis verslo subjektas.	1.2.1. Verslo grupės yra teisėtai įsisteigusios.	Steigimo dokumentas arba įrodymas.	Miškininkystės ministro reglamentas P43/2014
2.	P2. Medžių kirtimo sistemos reikalavimų ir procedūrų laikymasis	K2.1. Leidimo turėtojas turi kirtavietės medžių kirtimo planą, kurį patvirtino kompetentingos administracinės institucijos	2.1.1. Kompetentinga administracinė institucija patvirtino metinio darbo plano dokumentą	Patvirtintas metinio darbo plano dokumentas.	Miškininkystės ministro reglamentas P62/2008
				Žemėlapis, kuriame pažymėtos metiniame darbo plane nurodytos zonos, kuriose nevykdomi kirtimai, taip pat įrodymai, kad darbų vykdymo vietoje laikomasi reikalavimų
				Medžių kirtimo bloko vieta yra aiškiai pažymėta ir gali būti patikrinta darbų vykdymo vietoje.
		K.2.2. Darbo planas yra galiojantis	2.2.1. Leidimo kirsti mišką turėtojas turi galiojantį darbo planą, parengtą laikantis taikytinų reglamentų reikalavimų.	Medienos produktų naudojimo pagrindinis planas ir priedai (gali būti priimtinos ir rengiamos paraiškos)	Miškininkystės ministro reglamentas P62/2008
				Vieta teritorijoje, kurioje numatyti miško kirtimo darbai, ir numatytas išvežti rąstų kiekis turi atitikti nurodytuosius darbo plane.
		K2.3. Leidimo turėtojai užtikrina, kad visi rąstai, transportuojami iš miške esančio rąstų sandėlio pirminio miško produktų apdirbimo pramonės subjektui arba registruotam prekiautojui rąstais, įskaitant transportavimą per tarpinį rąstų sandėlį, būtų fiziškai nustatyti ir kartu su jais būtų pateikti galiojantys dokumentai.	2.3.1. Visi didelio skersmens nukirstų medžių rąstai arba komerciniais tikslais išvežti rąstai nurodyti medienos gamybos ataskaitoje.	Patvirtinti su medienos gamybos ataskaita susiję dokumentai	Miškininkystės ministro reglamentas P41/2014 Miškininkystės ministro reglamentas P42/2014
			2.3.2. Su visais rąstais, išvežtais iš teritorijos, kuriai taikomas leidimas, pateiktas galiojantis transportavimo dokumentas.	Galiojantys transportavimo iš rąstų sandėlio į tarpinį rąstų sandėlį ir iš tarpinio rąstų sandėlio pirminio perdirbimo pramonės subjektui ir (arba) registruotam prekiautojui rąstais dokumentai ir susiję priedai	Miškininkystės ministro reglamentas P41/2014 Miškininkystės ministro reglamentas P42/2014
			2.3.3. Apvalūs rąstai yra iš teritorijų, kurioms taikomas leidimas kirsti mišką	Ant rąstų yra medienos tvarkymo ženklai ir (arba) brūkšniniai kodai (PUHH).	Miškininkystės ministro reglamentas P41/2014 Miškininkystės ministro reglamentas P42/2014
				Leidimo turėtojas medieną ženklina sistemingai.
			2.3.4. Leidimo turėtojas gali įrodyti, kad jis turi rąstų transportavimo dokumentus, kurie pateikti kartu su rąstais, transportuojamais iš rąstų sandėlio.	Rąstų transportavimo dokumentas, prie kurio pridėtas rąstų sąrašas.	Miškininkystės ministro reglamentas P41/2014 Miškininkystės ministro reglamentas P42/2014
		K2.4. Leidimo turėtojas sumokėjo taikytinus mokesčius ir rinkliavas, taikytinus medienos išvežimui komerciniais tikslais	2.4.1. Leidimo turėtojas pateikia dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad sumokėtas miško išteklių mokestis, atitinkantis apdorotų rąstų kiekį ir taikytiną tarifą.	Miško išteklių mokesčio mokėjimo pavedimas	Miškininkystės ministro reglamentas P18/2007 Prekybos ministro reglamentas 22/2012
				Dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sumokėtas miško išteklių mokestis
				Miško išteklių mokestis atitinka apdorotų rąstų kiekį ir taikytiną tarifą.
		K2.5. Ženklinimo patikrintu teisiniu ženklu atitiktis	2.5.1 Ženklinimo patikrintu teisiniu ženklu reikalavimų įgyvendinimas	Atitinkamai ženklinama patikrintu teisiniu ženklu	Miškininkystės ministro reglamentas P43/2014
3.	P3. Reikalavimų, susijusių su miško kirtimui būdingais aplinkoś apsaugos ir socialiniais aspektais, laikymasis	K3.1. Leidimo turėtojas turi patvirtintą taikytiną poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentą ir įgyvendino jame nurodytas priemones.	3.1.1. Leidimo turėtojas turi taikytinus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, kuriuos patvirtino kompetentingos institucijos ir kurie taikomi visai teritorijai, kurioje vykdomi darbai.	Taikytini PAV dokumentai	Vyriausybės reglamentas PP27/2012 Aplinkos ministro reglamentas 05/2012
			3.1.2. Leidimo turėtojas turi aplinkos apsaugos valdymo ir stebėsenos priemonių įgyvendinimo ataskaitas, kurios parengtos siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir sukurti socialinę naudą.	Atitinkami aplinkos apsaugos valdymo ir stebėsenos dokumentai	Vyriausybės reglamentas PP27/2012 Aplinkos ministro reglamentas 05/2012
				Aplinkos valdymo plano įgyvendinimo ir didelio poveikio aplinkai bei socialinio poveikio stebėsenos įrodymas
4.	P4. Darbo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymasis	K4.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) reikalavimų įgyvendinimas	4.1.1 Parengtos DSS procedūros ir jų įgyvendinimas	DSS procedūrų įgyvendinimas	Vyriausybės reglamentas PP50/2012 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 8/2010 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 609/2012
				DSS priemonės
		K4.2. Darbuotojų teisių įgyvendinimas	4.2.1. Įmonė neįdarbina nepilnamečių darbuotojų	Nepilnamečių darbuotojų nėra	Aktas 23/2002 Aktas 13/2003

TEISĖTUMO STANDARTAS Nr. 3. STANDARTAS, TAIKOMAS PRIVATIEMS MIŠKAMS

Nr.	Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai
1.	P1. Galimybė patikrinti, nuosavybės teisę į medieną	K1.1. Nuosavybės teisės į žemę, susijusios su kirtaviete, teisėtumas.	1.1.1. Privačios žemės arba miško savininkas gali įrodyti, kad nuosavybės teisę į žemę arba mišką arba teisę ją (jį) naudoti.	Galiojantys žemės nuosavybės arba žemėnaudos dokumentai (kompetentingų institucijų pripažinti nuosavybės teisės į žemę dokumentai)	Aktas 5/1960 Miškininkystės ministro reglamentas P33/2010 Vyriausybės reglamentas PP12/1998 Prekybos ministro reglamentas 36/2007 Prekybos ministro reglamentas 37/2007 Aktas 6/1983 Miškininkystės ministro reglamentas P43/2014
				Teisė dirbti žemę Įmonės steigimo dokumentai Prekybos veiklą vykdančių įmonių licencija verstis veikla (SIUP) Įmonės įregistravimas (TDP) Mokesčių mokėtojo įregistravimas (NPWP) DSS dokumentas Parengtos kolektyvinės darbo sutartys arba įmonės darbo teisių politikos dokumentai
				Privataus miško sklypo žemėlapis, kuriame nurodytos miške nubrėžtos ribos.
			1.1.2. Tvarkymo subjektai (nuosavybės teise priklausantys vienam asmeniui arba grupei) pateikia galiojančius medienos transportavimo dokumentus.	Rąstų transportavimo dokumentas	Miškininkystės ministro reglamentas P30/2012
			1.1.3. Tvarkymo subjektai pateikia dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad sumokėti taikytini mokesčiai, susiję su medžiais, augusiais iki žemės sklypo nuosavybės ar valdymo teisės perdavimo.	Dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sumokėtas Miškų atkūrimo fondui mokėtinas mokestis ir (arba) miško išteklių mokestis ir kad valstybei sumokėta nukirstų medžių vertę atitinkanti kompensacija.	Miškininkystės ministro reglamentas P18/2007
		K.1.2. Grupę sudarantys verslo subjektai yra teisiškai įregistruoti	1.2.1. Verslo grupės yra teisėtai įsisteigusios.	Steigimo dokumentas arba įrodymas	Miškininkystės ministro reglamentas P43/2014
		K.1.3. „V-Legal“ ženklo atitiktis	1.3.1. „V-Legal“ ženklo įgyvendinimas	„V-Legal“ žyma suteikiama pagal	Miškininkystės ministro reglamentas P43/2014
2.	P2. Darbo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymasis, kai teritorijai taikoma teisė dirbti žemę.	K2.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) reikalavimų įgyvendinimas	2.1.1. Parengtos DSS procedūros ir jų įgyvendinimas	DSS procedūrų įgyvendinimas	Vyriausybės reglamentas PP50/2012 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 8/2010 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 609/2012
				DSS priemonės
				Nelaimingų atsitikimų registras
		K2.2. Darbuotojų teisių įgyvendinimas	2.2.1. Darbuotojų asociacijų laisvė	Darbuotojai yra profesinių sąjungų nariai arba įmonės politika suteikia galimybę darbuotojams steigti profesines sąjungas arba dalyvauti jų veikloje	Aktas 13/2003 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 16/2001
			2.2.2. Sudarytos kolektyvinės darbo sutartys	Parengtos kolektyvinės darbo sutartys arba įmonės darbo teisių politikos dokumentai	Aktas 13/2003 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 16/2011
			2.2.3. Įmonė neįdarbina nepilnamečių darbuotojų	Nepilnamečių darbuotojų nėra	Aktas 23/2002 Aktas 13/2003
3.	P3. Reikalavimų, susijusių su miško kirtimui būdingais aplinkos ir socialiniais aspektais, laikymasis	K3.1. Teisės dirbti žemę turėtojas ar privataus miško savininkas turi patvirtintą taikytiną poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentą ir įgyvendino jame nurodytas priemones (jei reikalaujama pagal reglamentą)	3.1.1. Teisės dirbti žemę turėtojas ar privataus miško savininkas turi taikytinus PAV dokumentus, kuriuos patvirtino kompetentingos institucijos ir kurie taikomi visai teritorijai, kurioje vykdomi darbai.	Taikytini PAV dokumentai	Vyriausybės reglamentas PP27/2012 Aplinkos ministro reglamentas 05/2012
			3.1.2. Yra teisės dirbti žemę taikomas aplinkos valdymo planas ir aplinkos stebėsenos plano įgyvendinimo ataskaitos	Aplinkos valdymo plano ir aplinkos stebėsenos plano dokumentai	Vyriausybės reglamentas PP27/2012 Aplinkos ministro reglamentas 05/2012
				Aplinkos valdymo plano įgyvendinimo ir stebėsenos įrodymas

TEISĖTUMO STANDARTAS Nr. 4. STANDARTAS, TAIKOMAS TEISEI NAUDOTI NE MIŠKO ZONOSE AR KEIČIAMOJE GAMYBINIO MIŠKO PASKIRTIES ŽEMĖJE ESANČIĄ MEDIENĄ

Nr.	Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai
1.	P1. Teisinis teritorijos statusas ir naudojimo teisė	K1.1. Leidimas kirsti medžius ne miško zonoje, kuriuo teisinis miško statusas nekeičiamas.	1.1.1. Medžių kirtimo darbus leidžiama vykdyti nuomojamoje teritorijoje pagal kitą teisėtą leidimą (ILS) ir (arba) leidimus keisti žemės paskirtį (IPK). Pastaba. Tai taip pat taikoma teritorijai, kuri anksčiau priskirta miškų atkūrimo tikslu želdinamo miško teritorijai (HTHR)	ILS/IPK leidimai, išduoti medžių kirtimo darbams vykdyti nuomojamoje teritorijoje (įskaitant taikytiną ne miškininkystės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir (arba) PAV dokumentą)	Vyriausybės reglamentas PP27/2012 Miškininkystės ministro reglamentas P18/2011 Miškininkystės ministro reglamentas P59/2011 Aplinkos ministro reglamentas 05/2012
				Žemėlapiai, pateikti kartu su nuomojamai teritorijai taikomais ILS/IPK leidimais ir įrodymai, kad darbų vykdymo vietoje laikomasi reikalavimų.
		K1.2. Leidimas kirsti medžius ne miško zonoje, kuriuo pakeičiamas teisinis miško statusas.	1.2.1. Medžių kirtimo darbus leidžiama vykdyti pagal leidimą keisti žemės paskirtį (IPK). Pastaba. Tai taip pat taikoma teritorijai, kuri anksčiau priskirta miškų atkūrimo tikslu želdinamo miško teritorijai (HTHR)	Leidimas verstis veikla ir kartu pateikti žemėlapiai (įskaitant taikytiną ne miškininkystės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir (arba) PAV dokumentą)	Vyriausybės reglamentas PP27/2012 Miškininkystės ministro reglamentas P33/2010 Miškininkystės ministro reglamentas P14/2011 Miškininkystės ministro reglamentas P59/2011 Aplinkos ministro reglamentas 05/2012
				IPK leidimas, galiojantis žemės paskirties keitimo teritorijose
				Žemėlapiai, pateikti kartu su IPK
				Dokumentai, kuriais suteikiamas leidimas keisti teisinį miško statusą (šis reikalavimas taikomas ir IPK leidimo turėtojams, ir leidimo verstis veikla turėtojams)
			1.2.2. Leidimas keisti žemės paskirtį (IPK) migracijos tikslams	IPK, galiojantis žemės paskirties keitimo teritorijose	Miškininkystės ministro reglamentas P14/2011
				Žemėlapiai, pateikti kartu su IPK
		K1.3. Leidimas kirsti medžius ne miško zonoje.	1.3.1. Medžių kirtimo darbus leidžiama vykdyti pagal leidimą keisti žemės paskirtį (IPK) ne miško zonoje.	IPK planavimo dokumentas	Vyriausybės reglamentas PP27/2012 Miškininkystės ministro reglamentas P14/2011 Aplinkos ministro reglamentas 05/2012
				Leidimas verstis veikla ir kartu pateikti žemėlapiai (įskaitant taikytiną ne miškininkystės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir (arba) PAV dokumentą)
				IPK leidimas, galiojantis žemės paskirties keitimo teritorijose
				Žemėlapiai, pateikti kartu su IPK
			1.3.2. Leidimas keisti žemės paskirtį (IPK) migracijos tikslams	IPK, galiojantis žemės paskirties keitimo teritorijose	Miškininkystės ministro reglamentas P14/2011
				Žemėlapiai, pateikti kartu su IPK
2.	P2. Teisinių medžių kirtimo ir rąstų transportavimo sistemų reikalavimų ir procedūrų laikymasis	K2.1. IPK/ILS planas ir plano įgyvendinimas atitinka žemės naudojimo planavimo reikalavimus.	2.1.1. Patvirtintas teritorijų, kurioms taikomas IPK/ILS, darbo planas	IPK/ILS darbo plano dokumentai	Miškininkystės ministro reglamentas P62/2008 Miškininkystės ministro reglamentas P53/2009
			2.1.2. Leidimo turėtojas gali įrodyti, kad transportuojami rąstai yra iš teritorijų, kurioms taikomas leidimas keisti žemės paskirtį ir (arba) kiti naudojimo leidimai (IPK/ILS)	Miško inventorizacijos dokumentai	Miškininkystės ministro reglamentas P62/2008 Miškininkystės ministro reglamentas P41/2014
				Medienos gamybos ataskaitos dokumentai (LHP)
		K2.2. Sumokėti valstybiniai mokesčiai ir rinkliavos ir laikomasi medienos transportavimo reikalavimų	2.2.1. Mokesčių sumokėjimo įrodymas	Miško išteklių mokesčio mokėjimo pavedimas	Miškininkystės ministro reglamentas P18/2007
				Dokumentas, kuriuo patvirtinama kad sumokėtas miško išteklių mokestis
				Miško išteklių mokestis atitinka apdorotų rąstų kiekį ir taikytiną tarifą.
			2.2.2. Leidimo turėtojas turi galiojančius medienos transportavimo dokumentus	Rąstų transportavimo sąskaita faktūra (FAKB) ir mažo skersmens rąstų sąrašas	Miškininkystės ministro reglamentas P41/2014
				Rąstų teisėtumo dokumentas (SKSKB) ir didelio skersmens rąstų sąrašas
		K2.3. „V-Legal“ ženklo atitiktis	2.3.1. „V-Legal“ ženklo įgyvendinimas	„V-Legal“ žyma suteikiama pagal	Miškininkystės ministro reglamentas P43/2014
3.	P3. Darbo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymasis	K3.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) reikalavimų įgyvendinimas	3.1.1. Parengtos DSS procedūros ir jų įgyvendinimas	DSS procedūros	Vyriausybės reglamentas PP50/2012 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 8/2010 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 609/2012
				DSS priemonės
				Nelaimingų atsitikimų registras
		K3.2. Darbuotojų teisių įgyvendinimas	3.2.1. Įmonė neįdarbina nepilnamečių darbuotojų	Nepilnamečių darbuotojų nėra	Aktas 23/2002 Aktas 13/2003

TEISĖTUMO STANDARTAS Nr. 5. STANDARTAS, TAIKOMAS PIRMINIO APDIRBIMO IR VARTOTOJŲ GRANDIES MIŠKININKYSTĖS PRAMONEI

Nr.	Principai	Kriterijai	Rodikliai	Tikrinimo kriterijai	Susiję reglamentai
1.	P1. Verslo subjektai palaiko teisėtą prekybą mediena.	K1.1. Medienos produktų perdirbimo pramonės subjektai turi galiojančius leidimus kaip: a) perdirbamosios pramonės subjektai ir (arba) b) perdirbtų produktų eksportuotojai	1.1.1. Perdirbamosios pramonės subjektai turi galiojančius leidimus	Įmonės steigimo dokumentai ir naujausi jo pakeitimai (įmonės steigimo dokumentai)	Aktas 6/1983 Aktas 3/2014 Vyriausybės reglamentas PP74/2011 Vyriausybės reglamentas PP27/2012 Teisingumo ir žmogaus teisių ministro reglamentas M.01-HT.10/2006 Prekybos ministro reglamentas 36/2007 Prekybos ministro reglamentas 37/2007 Pramonės ministro reglamentas 41/2008 Vidaus reikalų ministro reglamentas 27/2009 Prekybos ministro reglamentas 39/2011 Aplinkos ministro reglamentas 05/2012 Prekybos ministro reglamentas 77/2013 Miškininkystės ministro reglamentas P9/2014 Miškininkystės ministro reglamentas P55/2014
				Leidimas vykdyti prekybos veiklą (licencija verstis veikla/SIUP) arba prekybos leidimas, kuris gali būti pramoninės veiklos leidimas (IUI) arba pramoninės veiklos registravimo sertifikatas (TDI)
				Neigiamo poveikio leidimas (įmonei išduodamas leidimas dėl poveikio aplinkai, kurioje ji vykdo savo veiklą)
				Įmonės registravimo sertifikatas (TDP)
				Mokesčių mokėtojo kodas (NPWP)
				Galimybė susipažinti su taikytinais poveikio aplinkai vertinimo dokumentais
				Galimybė susipažinti su pramoninės veiklos leidimu (IUI) arba nuolatiniu verslo leidimu (IUT) arba pramoninės veiklos registravimo sertifikatu (TDI)
				Parengta žaliavų atsargų planavimo sistema (RPBBI).
			1.1.2. Perdirbtos medienos produktų eksportuotojai turi galiojančius medienos produktų gamintojo ir eksportuotojo leidimus.	Eksportuotojams suteiktas miškininkystės pramonės produktų registruoto eksportuotojo (ETPIK) statusas.	Prekybos ministro reglamentas 97/2014
		K1.2. Šeimos įmonė yra Indonezijos teisės subjektas	1.2.1. Šeimos įmonės savininkas įrodo oficialią tapatybę	Asmens tapatybės kortelė	Miškininkystės ministro reglamentas P.43/2014
		K1.3. Medienos produktų importuotojai turi galiojančius leidimus ir vadovaujasi išsamaus patikrinimo principu	1.3.1. Medienos produktų importuotojai turi galiojančius leidimus	Importuotojai turi registruotų importuotojų statusą.	Prekybos ministro reglamentas 78/2014
			1.3.2. Importuotojai taiko išsamaus patikrinimo sistemą	Importuotojai turi išsamaus patikrinimo gaires ir (arba) procedūras ir jų laikymosi įrodymus.	Miškininkystės ministro reglamentas P.43/2014
		K1.4. Registruotos saugyklos arba gamybos nevykdantys registruoti eksportuotojai turi galiojančius leidimus	1.4.1. Registruotos saugyklos turi galiojančius leidimus	Apylinkės arba rajono miškų tarnybos vadovo leidimas	Miškininkystės ministro reglamentas P30/2012 Miškininkystės ministro reglamentas P41/2014 Miškininkystės ministro reglamentas P42/2014
			1.4.2. Gamybos nevykdantys registruoti eksportuotojai turi galiojančius leidimus	Įmonės steigimo dokumentai ir naujausi jo pakeitimai (įmonės steigimo dokumentai)	Aktas 6/1983 Vyriausybės reglamentas PP74/2011 Teisingumo ir žmogaus teisių ministro reglamentas M.01-HT.10/2006 Prekybos ministro reglamentas 36/2007 Prekybos ministro reglamentas 37/2007 Prekybos ministro reglamentas 39/2011 Prekybos ministro reglamentas 77/2013 Miškininkystės ministro reglamentas P43/2014 Prekybos ministro reglamentas 97/2014
				Leidimas vykdyti prekybos veiklą (licencija verstis veikla/SIUP) arba prekybos leidimas.
				Įmonės registravimo sertifikatas (TDP)
				Mokesčių mokėtojo kodas (NPWP)
				Prekiautojų įregistravimas gamybos nevykdančiais miškininkystės pramonės produktų registruotais eksportuotojais (ETPIK Non-Produsen).
				Tiekimo susitarimai ar sutartys su ETPIK sertifikato neturinčiais nedideliais pramonės subjektais, kurie turi medienos teisėtumo pažymėjimą (S-LK) arba tiekėjo atitikties deklaraciją (TAD) (DKP)
			1.4.3. Verslo subjektai turi taikytinus poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentus	Taikytini PAV dokumentai	Vyriausybės reglamentas PP27/2012 Aplinkos ministro reglamentas 13/2010 Aplinkos ministro reglamentas 05/2012
		K1.5. Verslo subjektai: grupės (MVĮ arba amatininkai ir (arba) šeimos įmonės ar saugyklos) arba kooperatyvai (amatininkai ir (arba) šeimos įmonės) yra teisiškai įregistruoti ar turi steigimo įrodymą Pastaba. Netaikoma gamybos nevykdantiems registruotiems eksportuotojams	1.5.1. Verslo subjektai kaip grupės ar kooperatyvai yra teisiškai užsiregistravę.	Steigimo dokumentas arba įrodymas	Miškininkystės ministro reglamentas P.43/2014
				Kooperatyvų atveju – mokesčių mokėtojo įregistravimas (NPWP)	Miškininkystės ministro reglamentas P.43/2014
			1.5.2. Kooperatyvų organizacinė struktūra	Kooperatyvo sprendimas dėl organizacinės struktūros	Miškininkystės ministro reglamentas P.43/2014
			1.5.3. Kooperatinės bendrovės tipas	Kooperatyvų verslo plano dokumentai arba dokumentas, kuris rodo kooperatinio bendradarbiavimo tipą	Miškininkystės ministro reglamentas P.43/2014
			1.5.4. Oficiali kiekvieno kooperatyvo nario tapatybė	Asmens tapatybės kortelė	Miškininkystės ministro reglamentas P.43/2014
2.	P2. Verslo subjektai taiko medienos atsekamumo sistemą, kuria užtikrinama galimybė nustatyti medienos kilmę	K2.1. Sistemos, kurią taikant nustatoma naudojamos medienos kilmė, įdiegimas ir taikymas	2.1.1. Verslo subjektai gali įrodyti, kad mediena gauta iš teisėtų šaltinių.	Pirkimo ir pardavimo dokumentai ir (arba) medžiagų tiekimo sutartis ir (arba) pirkimą patvirtinantis dokumentas.	Miškininkystės ministro reglamentas P30/2012 Miškininkystės ministro reglamentas P.9/2014 Miškininkystės ministro reglamentas P41/2014 Miškininkystės ministro reglamentas P42/2014 Prekybos ministro reglamentas P78/2014
				Patvirtinta medienos perdavimo ataskaita, perdavimo įrodymas ir (arba) oficiali medienos patikrinimo ataskaita; miškininkystės produktų teisėtumo atestavimo dokumentas
				Kartu su importuojama mediena pateikiama tiekėjo atitikties deklaracija arba teisėtumo pažymėjimas (S-LK). Pastaba. Taikoma tik amatininkams ir (arba) šeimos įmonėms.
				Medienos transportavimo dokumentai
				Transportavimo dokumentai (Nota) kartu su atitinkamomis oficialiomis vietos valdžios pareigūno ataskaitomis dėl medienos, gautos iš išardytų pastatų ir (arba) konstrukcijų, iš žemės iškastos medienos ir užkastos medienos naudojimo.
				Pramoninių medienos atliekų transportavimo dokumentai, t. y. Nota
				Rąstų, medienos ir (arba) produktų atsargų pokyčio dokumentai ir (arba) ataskaitos.
				Teisėtumo pažymėjimas (S-PHPL/S-LK) arba tiekėjo atitikties deklaracija (DKP)
				Pirminio perdirbimo pramonės žaliavų atsargų planavimo sistemos (RPBBI) patvirtinamieji dokumentai
			2.1.2. Importuotojai turi galiojančius dokumentus, įrodančius, kad mediena gauta iš teisėtų šaltinių. Pastaba. Netaikoma amatininkams ir (arba) šeimos įmonėms.	Pranešimas apie importą (PIB)	Prezidento dekretas 43/1978 Prekybos ministro reglamentas 78/2014
				Pakuočių sąrašas
				Sąskaita faktūra
				Važtaraštis
				Importo deklaracija ir importo rekomendacija
				Dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sumokėtas eksporto mokestis.
				Kiti susiję dokumentai (įskaitant CITES leidimus) dėl medienos rūšių, kurių prekyba ribojama
				Importuojamos medienos panaudojimo įrodymai
			2.1.3. Verslo subjektai taiko medienos atsekamumo sistemą ir veiklą vykdo neviršydami leistino gamybos lygio Pastaba. Netaikoma sandėliams ir gamybos nevykdantiems registruotiems medienos eksportuotojams.	Žaliavų naudojimo ir produkcijos kiekio ataskaitos (duomenis renkant realiuoju laiku). Pastaba: netaikoma amatų/namų ūkio sektoriui.	Pramonės ministro reglamentas 41/2008 Miškininkystės ministro reglamentas P30/2012 Miškininkystės ministro reglamentas P41/2014 Miškininkystės ministro reglamentas P42/2014 Miškininkystės ministro reglamentas P55/2014
				Perdirbtų produktų produkcijos kiekio ataskaitos.
				Gamybos padalinio produkcijos kiekis neviršija leistinų gamybos pajėgumų. Pastaba: netaikoma amatų/namų ūkio sektoriui.
				Pagamintų produktų atskyrimas nuo konfiskuotos medienos.
			2.1.4. Gamybos procese bendradarbiaujant su kita šalimi (kitu pramonės subjektu arba su amatininkais ir (arba) šeimos įmonėmis) užtikrinamas medienos atsekamumas Pastaba. Netaikoma amatininkams ir (arba) šeimos įmonėms, saugykloms ir gamybos nevykdantiems registruotiems eksportuotojams.	Teisėtumo pažymėjimas (S-LK) arba tiekėjo atitikties deklaracija (DKP)	Miškininkystės ministro reglamentas P48/2006 Prekybos ministro reglamentas 36/2007 Pramonės ministro reglamentas 41/2008 Miškininkystės ministro reglamentas P.43/2014 Miškininkystės ministro reglamentas P55/2014
				Su kita šalimi sudaryta paslaugų teikimo sutartis
				Žaliavų atestavimo dokumentas
				Pagamintų produktų atskyrimas.
				Dokumentai, susiję su žaliavomis, gamybos procesais, ir, jei taikytina, jei eksportas vykdomas pagal paslaugų susitarimą su kita bendrove.
		K2.2. Perdirbtų medienos produktų perdavimas iš tiekėjo gamybos nevykdantiems registruotiems eksportuotojams	2.2.1. Verslo subjektai gali įrodyti, kad mediena gauta iš teisėtų šaltinių.	Produktai įsigyti iš išvardytų ETPIK sertifikato neturinčių pramonės subjektų partnerių, kurie turi teisėtumo pažymėjimą (S-LK) ar TAD (DKP).	Miškininkystės ministro reglamentas P.43/2014
				Transportavimo dokumentas.
				Atsargų pokyčio dokumentai ir (arba) ataskaitos.
3.	P3. Prekybos perdirbta mediena arba medienos nuosavybės pasikeitimo teisėtumas	K3.1. Prekyba medienos produktais ar jų perdavimas vietos rinkoje neprieštarauja taikomiems teisės aktams Pastaba. Netaikoma negamintojams registruotiems eksportuotojams	3.1.1. Prekyba medienos produktais ar jų perdavimas vietos rinkoje kartu su transportavimo dokumentu.	Transportavimo dokumentas	Bendras miškininkystės ministro 22/2003, transporto ministro KM3/2003 ir pramonės ir prekybos ministro reglamentas 33/2003 Miškininkystės ministro reglamentas P30/2012 Miškininkystės ministro reglamentas P41/2014 Miškininkystės ministro reglamentas P42/2014
		K3.2. Eksportui skirtos perdirbtos medienos transportavimas atitinka galiojančius teisės aktus. Pastaba. Netaikoma amatininkams ir (arba) šeimos įmonėms ir saugykloms.	3.2.1. Eksportui skirtos perdirbtos medienos transportavimas kartu su pranešimais apie eksportą (PEB)	Eksportuojami produktai	Aktas 17/2006 (Muitinė) Prezidento dekretas 43/1978 Miškininkystės ministro reglamentas 447/2003 Finansų ministro reglamentas 223/2008 Muitų sąjungos generalinio direktorato reglamentas P-40/2008 Muitų sąjungos generalinio direktorato reglamentas P-06/2009 Prekybos ministro reglamentas P50/2013 Prekybos ministro reglamentas P97/2014
				PEB
				Pakuočių sąrašas
				Sąskaita faktūra
				Važtaraštis
				Eksporto licencijos (patikrinti teisiniai dokumentai)
				Produktų, kuriems taikomas privalomas techninio patikrinimo reikalavimas, techninio patikrinimo rezultatai (eksperto ataskaita)
				Dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sumokėtas eksporto mokestis, jei taikytina.
				Kiti susiję dokumentai (įskaitant CITES leidimus) dėl medienos rūšių, kurių prekyba ribojama
		K3.3. „V-Legal“ ženklo atitiktis	3.3.1. „V-Legal“ ženklo įgyvendinimas	„V-Legal“ žyma suteikiama pagal	Miškininkystės ministro reglamentas P43/2014
4.	P4. Darbo teisės aktų, susijusių su perdirbamąja pramone, reikalavimų įgyvendinimas	K4.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) reikalavimų įgyvendinimas	4.1.1. Parengtos DSS procedūros ir jų įgyvendinimas	DSS procedūros arba Amatininkų ir (arba) šeimos įmonių atveju – pirmosios pagalbos ir saugos priemonės	Vyriausybės reglamentas PP50/2012 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 8/2010 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 609/2012
				DSS procedūrų įgyvendinimas.
				Nelaimingų atsitikimų registras Pastaba: netaikoma amatų/namų ūkio sektoriui.
		K4.2. Darbuotojų teisių įgyvendinimas Pastaba. Netaikoma amatų/namų ūkio sektoriui.	4.2.1. Darbuotojų asociacijų laisvė	Įsteigta profesinė sąjunga arba įmonės politika suteikia galimybę darbuotojams steigti profesines sąjungas arba dalyvauti jų veikloje	Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 16/2001
			4.2.2. Parengtos kolektyvinės darbo sutartys arba įmonės darbo teisių politikos dokumentai	Parengtos kolektyvinės darbo sutartys arba įmonės darbo teisių politikos dokumentai	Aktas 13/2003 Darbo jėgos ir migracijos ministro reglamentas 16/2011
			4.2.3. Įmonė neįdarbina nepilnamečių darbuotojų	Nepilnamečių darbuotojų nėra	Aktas 23/2002 Aktas 13/2003

▼B

III PRIEDAS

MEDIENOS PRODUKTŲ, KURIŲ FLEGT LICENCIJOS IŠDUOTOS, IŠLEIDIMO Į LAISVĄ APYVARTĄ SĄJUNGOJE IR INDONEZIJOJE SĄLYGOS

1. LICENCIJŲ PATEIKIMAS

1.1. Licencija pateikiama Sąjungos valstybės narės, kurioje norima siuntą, kuriai reikalinga ta licencija, išleisti į laisvą apyvartą, kompetentingoms institucijoms. Tai gali būti atliekama elektroninėmis arba kitomis operatyviomis priemonėmis.

1.2. Licencija priimama, jeigu ji atitinka visus IV priede nustatytus reikalavimus ir jei laikoma, kad pagal šio priedo 3, 4 ir 5 straipsnius jos nereikia papildomai tikrinti.

1.3. Licencija gali būti pateikta iki siuntos, kuriai ji reikalinga, atvežimo.

2. LICENCIJOS PRIĖMIMAS

2.1. IV priede nustatytų reikalavimų ir specifikacijų neatitinkančios licencijos laikomos negaliojančiomis.

2.2. Ištrynus ar pakeitus duomenis, licencija nepripažįstama, išskyrus tada, kai tokį ištrynimą ar pakeitimą patvirtina licencijas išduodanti institucija.

2.3. Licencija laikoma negaliojančia, jeigu jos pateikimo kompetentingai institucijai data yra vėlesnė nei licencijoje nurodyta galiojimo pabaigos data. Joks licencijos galiojimo pratęsimas nepripažįstamas, išskyrus tada, kai pratęsimą patvirtina licencijas išduodanti institucija.

2.4. Joks dublikatas arba pakaitinė licencija nepripažįstama, išskyrus tada, kai juos išduoda ir patvirtina licencijas išduodanti institucija.

2.5. Kai pagal šį priedą reikalinga išsamesnė informacija apie licenciją arba siuntą, licencija pripažįstama tik gavus reikiamą informaciją.

2.6. Jei siuntos, pateiktos išleisti į laisvą apyvartą, medienos produktų tūris ar svoris ir atitinkamoje licencijoje nurodytas tūris ar svoris skiriasi ne daugiau kaip 10 procentų laikoma, kad siunta atitinka licencijoje pateiktą informaciją apie tūrį ar svorį.

2.7. Pripažinusi licenciją, kompetentinga institucija, atsižvelgdama į galiojančius teisės aktus ir procedūras, apie tai praneša muitinės tarnyboms.

3. LICENCIJOS GALIOJIMO IR AUTENTIŠKUMO PATIKRINIMAS

3.1. Suabejojusi licencijos, dublikato arba pakaitinės licencijos galiojimu arba autentiškumu, kompetentinga institucija gali paprašyti informaciją apie licencijas teikiančio skyriaus pateikti papildomos informacijos.

3.2. Informaciją apie licencijas teikiantis skyrius gali prašyti kompetentingos institucijos atsiųsti tos licencijos kopiją.

3.3. Jeigu licencijas išduodanti institucija mano, kad tai būtina, ji panaikina licenciją ir išduoda pataisytą kopiją, kuri patvirtinama antspaudu „Dublikatas“, ir ją perduoda kompetentingai institucijai.

3.4. Jei informaciją apie licencijas teikiantis skyrius per 21 kalendorinę dieną nuo prašymo pateikti papildomos informacijos, kaip nurodyta šio priedo 3.1 straipsnyje, nepateikia atsakymo, kompetentinga institucija veikia pagal galiojančius teisės aktus ir procedūras ir licencijos nepripažįsta.

3.5. Jeigu licencijos galiojimas patvirtinamas, informaciją apie licencijas teikiantis skyrius apie tai praneša kompetentingai institucijai, pageidautina, elektroniniu būdu. Grąžinamos kopijos patvirtinamos antspaudu „Patvirtinta [data]“.

3.6. Jeigu gavus papildomos informacijos ir atlikus tolesnį tyrimą paaiškėja, kad licencija negalioja, kompetentinga institucija veikia pagal galiojančius teisės aktus ir procedūras ir licencijos nepripažįsta.

4. LICENCIJOS ATITIKTIES SIUNTAI TIKRINIMAS

4.1. Jei prieš kompetentingoms institucijoms priimant sprendimą dėl licencijos pripažinimo siuntą reikia papildomai patikrinti, gali būti tikrinama, ar ši siunta atitinka licencijoje pateiktą informaciją ir (arba) licenciją išduodančios institucijos padarytus su atitinkama licencija susijusius įrašus.

4.2. Kilus abejonėms dėl siuntos atitikties licencijai, atitinkama kompetentinga institucija gali prašyti informaciją apie licencijas teikiančio skyriaus pateikti išsamesnį paaiškinimą.

4.3. Informaciją apie licencijas teikiantis skyrius gali prašyti kompetentingos institucijos atsiųsti tos licencijos arba pakaitinės licencijos kopiją.

4.4. Jeigu licencijas išduodanti institucija mano, kad tai būtina, ji panaikina licenciją ir išduoda pataisytą kopiją, kuri turi būti patvirtinta antspaudu „Dublikatas“, ir ją perduoda kompetentingai institucijai.

4.5. Jei per 21 kalendorinę dieną nuo prašymo pateikti išsamesnį paaiškinimą, kaip nurodyta 4.2 straipsnyje, dienos atsakymas nepateikiamas, kompetentinga institucija veikia pagal galiojančius teisės aktus ir procedūras ir licencijos nepripažįsta.

4.6. Jeigu gavus papildomos informacijos ir atlikus tolesnį tyrimą paaiškėja, kad atitinkama siunta neatitinka licencijoje pateiktos informacijos ir (arba) licenciją išduodančios institucijos padarytų su atitinkama licencija susijusių įrašų, kompetentinga institucija veikia pagal galiojančius teisės aktus ir procedūras ir licencijos nepripažįsta.

5. KITI KLAUSIMAI

5.1. Išlaidas, patiriamas laikotarpiu, kol baigiamas patikrinimas, padengia importuotojas, išskyrus tada, kai pagal susijusios Sąjungos valstybės narės galiojančius teisės aktus ir procedūras yra nustatyta kitaip.

5.2. Jei tikrinant licencijas nuolat iškyla nesutarimų arba sunkumų, klausimas gali būti perduotas nagrinėti Jungtiniam Susitarimo įgyvendinimo komitetui.

6. ES MUITINĖS DEKLARACIJA

6.1. Bendrojo administracinio dokumento, kuris pateikiamas muitinei deklaruojant medienos produktus tam, kad juos būtų galima išleisti į laisvą apyvartą, 44 langelyje nurodomas šioje deklaracijoje deklaruojamų medienos produktų licencijos numeris.

6.2. Jei muitinės deklaracija parengta naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, nuoroda pateikiama atitinkamame langelyje.

7. IŠLEIDIMAS Į LAISVĄ APYVARTĄ

7.1. Medienos produktų siuntos į laisvą apyvartą išleidžiamos tik tinkamai baigus 2.7 straipsnyje aprašytą procedūrą.

IV PRIEDAS

FLEGT LICENCIJOMS TAIKOMI REIKALAVIMAI IR TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

1. FLEGT LICENCIJOMS TAIKOMI BENDRI REIKALAVIMAI

1.1. FLEGT licencija yra rašytinė arba elektroninė.

1.2. Tiek rašytinėse, tiek elektroninėse licencijose pateikiama 1 priedėlyje nurodyta informacija pagal 2 priedėlyje nustatytas pildymo instrukcijas.

1.3. FLEGT licencija numeruojama taip, kad Sąjungos rinkoms skirtų siuntų FLEGT licenciją Šalys galėtų atskirti nuo ne Sąjungos rinkoms skirtų siuntų „V-legal“ dokumento.

1.4. FLEGT licencija įsigalioja jos išdavimo dieną.

1.5. FLEGT licencija galioja ne ilgiau kaip keturis mėnesius. Licencijoje nurodoma galiojimo pabaigos data.

1.6. Pasibaigus galiojimui, FLEGT licencija laikoma nebegaliojančia. Force majeure aplinkybėmis arba dėl kitų pagrįstų priežasčių, kurių licencijos turėtojas negali kontroliuoti, licencijas išduodanti institucija gali pratęsti licencijos galiojimo laikotarpį dar dviems mėnesiams. Nusprendusi pratęsti galiojimo laikotarpį ji nurodo ir patvirtina naują galiojimo pabaigos datą.

1.7. Jeigu medienos produktai, kurių licencija išduota, prarandami arba sunaikinami ir Sąjungos nepasiekia, FLEGT licencija laikoma nebegaliojančia ir grąžinama licencijas išduodančiai institucijai.

2. RAŠYTINIŲ FLEGT LICENCIJŲ TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

2.1. Rašytinės licencijos yra 1 priedėlyje nustatytos formos.

2.2. Popieriaus formatas – A4. Popierius turi būti su vandens ženklais, vaizduojančiais logotipą, kuris reljefiniu būdu atspaudžiamas ant popieriaus kartu su antspaudu.

2.3. FLEGT licencija pildoma rašomąja mašinėle arba kompiuteriu. Prireikus ji gali būti pildoma ranka.

2.4. Licencijas išduodančios institucijos antspaudai dedami antspaudu. Tačiau vietoj reljefinio arba perforuoto spaudo gali būti naudojamas licencijas išduodančios institucijos antspaudas.

2.5. Įrašydama skiriamą kiekį, licencijas išduodanti institucija taiko bet kokį apsaugotą nuo klastojimo būdą, kad nebūtų įmanoma įterpti skaitmenų ar nuorodų.

2.6. Formoje negali būti nei taisymų, nei papildomų įrašų, nebent jų autentiškumą savo antspaudu ir parašu patvirtino licencijas išduodanti institucija.

2.7. FLEGT licencija spausdinama ir pildoma anglų kalba.

3. FLEGT LICENCIJŲ EGZEMPLIORIAI

3.1. Parengiami šie septyni FLEGT licencijos egzemplioriai:

i. kompetentingai institucijai skirtas originalas, išspausdintas baltame popieriuje,

ii. paskirties šalies muitinei skirta kopija, išspausdinta geltoname popieriuje,

iii. importuotojui skirta kopija, išspausdinta baltame popieriuje,

iv. licencijas išduodančiai institucijai skirta kopija, išspausdinta baltame popieriuje,

v. licencijos turėtojui skirta kopija, išspausdinta baltame popieriuje,

vi. informaciją apie licencijas teikiančiam skyriui skirta kopija, išspausdinta baltame popieriuje,

vii. Indonezijos muitinei skirta kopija, išspausdinta baltame popieriuje.

3.2. Egzemplioriai, ant kurių nurodyta „Originalas“, „Kopija paskirties šalies muitinei“ ir „Kopija importuotojui“, atiduodamos licencijos turėtojui, kuris jas siunčia importuotojui. Importuotojas pateikia originalą kompetentingai institucijai, o atitinkamą kopiją – Sąjungos valstybės narės, kurioje siunta, kurios licencija išduota, yra deklaruojama kaip išleistina į laisvą apyvartą, muitinei. Trečiąjį egzempliorių, ant kurio nurodyta „Kopija importuotojui“, importuotojas saugo savo archyvuose.

3.3. Ketvirtąjį egzempliorių, ant kurio nurodyta „Kopija licencijas išduodančiai institucijai“, licencijas išduodanti institucija saugo savo archyvuose ir ateityje gali naudoti išduotoms licencijoms tikrinti.

3.4. Penktąjį egzempliorių, ant kurio nurodyta „Kopija licencijos turėtojui“, licencijos turėtojas saugo savo archyvuose.

3.5. Šeštąjį egzempliorių, ant kurio nurodyta „Kopija informaciją apie licencijas teikiančiam skyriui“, informaciją apie licencijas teikiantis skyrius saugo savo archyvuose.

3.6. Septintasis egzempliorius, ant kurio nurodyta „Kopija Indonezijos muitinei“, atiduodamas Indonezijos muitinei, kad jį naudotų eksporto tikslais.

4. FLEGT LICENCIJOS PAMETIMAS, VAGYSTĖ ARBA SUNAIKINIMAS

4.1. Jeigu pametamas, pavagiamas arba sunaikinamas egzempliorius, ant kurio nurodyta „Originalas“, arba egzempliorius, ant kurio nurodyta „Kopija paskirties šalies muitinei“, arba abu egzemplioriai, licencijos turėtojas arba jo įgaliotasis atstovas gali prašyti licencijas išduodančios institucijos, kad ši išduotų jam pakaitinę kopiją. Kartu su prašymu licencijos turėtojas arba jo įgaliotasis atstovas pateikia paaiškinimą, kaip originalas ir (arba) kopija buvo pamesti.

4.2. Jei paaiškinimas tinkamas, licencijas išduodanti institucija pakaitinę kopiją išduoda per penkias darbo dienas nuo licencijos turėtojo prašymo gavimo dienos.

4.3. Pakaitinėse kopijose pateikiama tokia pati informacija ir įrašai, įskaitant licencijos numerį, kokie buvo pateikti licencijoje, kuri pakeičiama šiomis kopijomis, ir jose įrašoma „Pakaitinė licencija“.

4.4. Jeigu randama pamesta arba pavogta licencija, ji nenaudojama ir turi būti grąžinta licencijas išduodančiai institucijai.

5. ELEKTRONINIŲ FLEGT LICENCIJŲ TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

5.1. FLEGT licencija gali būti rengiama ir išduodama naudojant kompiuterines sistemas.

5.2. Europos Sąjungos valstybėse narėse, neprisijungusiose prie kompiuterinės sistemos, rengiama rašytinė licencija.

Priedėliai

1. Licencijos forma

2. Pildymo instrukcijos

1 priedėlis

LICENCIJOS FORMA

2 priedėlis

PILDYMO INSTRUKCIJOS

Bendrieji reikalavimai:

— Pildykite didžiosiomis raidėmis.

— Nurodyti ISO kodai – tai tarptautiniai standartiniai dviejų raidžių kiekvienos šalies kodai.

— 2 langelį pildo tik Indonezijos valdžios institucijos.

— A ir B dalys pildomos tik kai FLEGT licencija išduodama Europos Sąjungai skirtiems produktams.

A dalis	Paskirties šalis	Įrašyti „Europos Sąjunga“, jeigu licencija išduodama Europos Sąjungai skirtai siuntai.
B dalis	FLEGT licencija	Įrašyti „FLEGT“, jeigu licencija išduodama Europos Sąjungai skirtai siuntai.

1 langelis	Leidimą išduodanti institucija	Nurodyti licencijas išduodančios institucijos pavadinimą, adresą ir registracijos numerį.
2 langelis	Informacija, skirta Indonezijos valdžios institucijoms	Nurodyti importuotojo pavadinimą ir adresą, siuntos bendrą vertę (JAV doleriais) bei paskirties šalies ir, jei taikytina, tranzito šalies pavadinimą bei dviejų raidžių ISO kodą.
3 langelis	„V-Legal“ dokumento ir (arba) licencijos numeris	Nurodyti išduodamos licencijos (dokumento) numerį.
4 langelis	Galiojimo pabaigos data	Licencijos galiojimo trukmė.
5 langelis	Eksporto šalis	Šalis partnerė, iš kurios medienos produktai eksportuojami į ES.
6 langelis	ISO kodas	Nurodyti 5 langelyje nurodytos šalies partnerės dviejų raidžių ISO kodą.
7 langelis	Transporto priemonė	Nurodyti eksportuoti naudojamą transporto priemonę.
8 langelis	Licencijos turėtojas	Nurodyti eksportuotojo pavadinimą ir adresą, įskaitant registruoto eksportuotojo ETPIK ir mokesčių mokėtojo kodus.
9 langelis	Komercinis aprašas	Pateikti komercinį medienos produkto (-ų) aprašą. Aprašas turi būti pakankamai išsamus, kad būtų galima klasifikuoti pagal suderintos sistemos (HS) kodus.
10 langelis	SS kodas	Originale, kopijoje paskirties šalies muitinei ir kopijoje importuotojui nurodyti keturių arba šešių skaitmenų prekės kodą, nustatytą pagal Suderintą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą. Kopijose, skirtose Indonezijos valdžios institucijoms (IV priedo 3.1 straipsnio iv–vii punktuose nurodytos kopijos), nurodyti dešimties skaitmenų prekės kodą, nustatytą pagal Indonezijos muitų tarifų nomenklatūrą.
11 langelis	Bendrinis ir mokslinis pavadinimai	Nurodyti bendrinius ir mokslinius medienos rūšies, naudojamos produktui pagaminti, pavadinimus. Jei produktas pagamintas iš kelių rūšių medienos, jas įrašykite atskiroje eilutėje. Šio langelio galima nepildyti, jeigu sudėtinis produktas arba sudedamoji dalis pagaminta iš įvairių rūšių medienos ir tų rūšių nebeįmanoma nustatyti (pvz., medienos drožlių plokštė).
12 langelis	Medžių kirtimo šalys	Nurodyti šalis, kuriose buvo nukirsti 10 langelyje įvardytos rūšies medžiai. Jei produktas pagamintas iš kelių rūšių medienos, išvardykite visus naudotos medienos šaltinius. Šio langelio galima nepildyti, jeigu sudėtinis produktas arba sudedamoji dalis pagaminta iš įvairių rūšių medienos ir tų rūšių nebeįmanoma nustatyti (pvz., medienos drožlių plokštė).
13 langelis	ISO kodai	Nurodyti 12 langelyje nurodytų šalių ISO kodus. Šio langelio galima nepildyti, jeigu sudėtinis produktas arba sudedamoji dalis pagaminta iš įvairių rūšių medienos ir tų rūšių nebeįmanoma nustatyti (pvz., medienos drožlių plokštė).
14 langelis	Tūris (m3)	Nurodyti visą tūrį, išreikštą kubiniais metrais. Galima nepildyti, jeigu užpildomas 15 langelis.
15 langelis	Grynasis svoris (kg)	Nurodyti grynąjį siuntos svorį (kg) svėrimo metu. Šis svoris – grynoji medienos produktų masė be tiesioginių talpyklų arba pakuočių, išskyrus atramas, tarpiklius, lipdukus ir pan.
16 langelis	Vienetų skaičius	Nurodyti vienetų skaičių, jei taip patogiausia matuoti pagaminto produkto kiekį. Šio langelio galima nepildyti.
17 langelis	Skiriamieji ženklai	Nurodyti brūkšninį kodą ir visus skiriamuosius ženklus, jei tokių yra, pvz., partijos numerį, važtaraščio numerį. Šio langelio galima nepildyti.
18 langelis	Leidimą išdavusios institucijos antspaudas ir parašas	Šiame langelyje pasirašo įgaliotasis pareigūnas ir uždeda oficialų licenciją išduodančios institucijos antspaudą. Nurodomi pasirašiusiųjų asmenų vardai ir pavardės, vieta ir data.

▼M1

V PRIEDAS

INDONEZIJOS MEDIENOS TEISĖTUMO UŽTIKRINIMO SISTEMA

1. Įvadas

Tikslas. Užtikrinti, kad su apvalių rąstų ir perdirbtos medienos gamyba susijęs produktų kirtimas, transportavimas, perdirbimas ir pardavimas atitiktų visus atitinkamus Indonezijos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Indonezija, garsėjanti savo pirmaujančiu vaidmeniu kovojant su neteisėtu miško kirtimu ir prekyba neteisėtai nukirsta mediena bei neteisėtais medienos produktais, 2001 m. rugsėjo mėn. Balyje surengė Rytų Azijos ministrų konferenciją dėl miškų teisės aktų vykdymo ir miškų valdymo (FLEG), po kurios buvo priimta Deklaracija dėl miškų teisės aktų vykdymo ir miškų valdymo (Balio deklaracija). Nuo to laiko Indonezija išlieka viena iš tarptautinio bendradarbiavimo kovojant su neteisėtu miško kirtimu ir susijusia prekyba lyderių.

Dalį tarptautinių pastangų spręsti šiuos klausimus sudaro vis didesnio skaičiaus šalių vartotojų įsipareigojimas imtis priemonių savo rinkose užkirsti kelią prekybai neteisėta mediena ir šalių gamintojų įsipareigojimas sukurti mechanizmą, kuriuo užtikrinamas jų medienos produktų teisėtumas. Svarbu sukurti patikimą sistemą, kuria užtikrinamas kirtimo, transportavimo, perdirbimo ir prekybos mediena ir perdirbtais medienos produktais teisėtumas.

Indonezijos medienos teisėtumo užtikrinimo sistema (MTUS) užtikrinama, kad mediena ir medienos produktai, pagaminti ir perdirbti Indonezijoje, būtų gauti iš teisėtų šaltinių ir visiškai atitiktų atitinkamus Indonezijos įstatymus ir kitus teisės aktus; atitiktis tikrinama atliekant nepriklausomą auditą ir pilietinei visuomenei atliekant stebėseną.

1.1. Indonezijos įstatymai ir kiti teisės aktai – MTUS pagrindas

MTUS nustatyta Indonezijos reglamentu dėl tvarios miškotvarkos veiklos rezultatų vertinimo ir medienos teisėtumo tikrinimo valstybiniuose ir privačiuose miškuose standartų ir gairių (Miškininkystės ministro reglamentas P.38/Menhut-II/2009). Į MTUS taip pat įtraukta Indonezijos tvarumo schema ir tikslai, kuriais siekiama gerinti miškų valdymą, pažaboti neteisėtą miško kirtimą ir susijusią prekybą mediena, kad būtų užtikrintas patikimumas ir pagerintas Indonezijos medienos produktų įvaizdis.

MTUS sudaro tokie elementai:

1. teisėtumo standartai;

2. tiekimo grandinės kontrolė;

3. tikrinimo procedūros;

4. licencijavimo schema;

5. stebėsena.

MTUS yra pagrindinė sistema, naudojama siekiant užtikrinti Indonezijoje pagamintos medienos ir medienos produktų, skirtų eksportuoti į Sąjungą ir į kitas rinkas, teisėtumą.

1.2. MTUS kūrimas. Daugiašalis procesas

Nuo 2003 m. daug Indonezijos miškininkystės suinteresuotųjų šalių aktyviai dalyvavo rengiant, įgyvendinant ir vertinant MTUS, ir taip prisidėjo prie geresnės proceso priežiūros, skaidrumo ir patikimumo. 2009 m., atsižvelgiant į proceso, kuriame dalyvavo daug suinteresuotųjų šalių, rezultatus, parengtas Miškininkystės ministro reglamentas P.38/Menhut-II/2009, o vėliau – Miško naudojimo GD techninės gairės Nr. 6/VI-SET/2009 ir Nr. 02/VI-BPPHH/2010; jie vėliau buvo patikslinti Miškininkystės ministro reglamentais P.68/Menhut-II/2011, P.45/Menhut-II/2012 ir P.42/Menhut-II/2013 ir Miško naudojimo GD techninėmis gairėmis P.8/VI-SET/2011 ir P.8/VI-BPPHH/2012.

Remiantis patirtimi, įgyta pirmiau įgyvendinant MTUS, bendro vertinimo pagal šio Susitarimo VIII priedą rezultatais ir įvairių suinteresuotųjų šalių rekomendacijomis, taikant procesą, kuriame dalyvavo daug suinteresuotųjų šalių, reglamentai buvo dar kartą patikslinti ir 2014 m. birželio mėn. priimtas Miškininkystės ministro reglamentas P.43/Menhut-II/2014, o 2014 m. gruodžio mėn. – P.95/Menhut-II/2014, ir vėliau 2014 m. gruodžio mėn. priimtos Miško naudojimo GD techninės gairės Nr. P.14/VI-BPPHH/2014, o 2015 m. sausio mėn. – Nr. P.1/VI-BPPHH/2015 (toliau – MTUS gairės).

Įgyvendinant MTUS ir toliau bus įtraukiamos visos suinteresuotosios šalys.

2. MTUS taikymo sritis

Indonezijos gamybinių miškų ištekliai iš esmės gali būti dviejų nuosavybės tipų: valstybiniai miškai ir privatūs miškai ir (arba) žemė. Valstybinius miškus sudaro gamybiniai miškai, skirti ilgalaikei tvariai medienos gamybai pagal įvairių rūšių leidimus, ir miško sklypai, kurių paskirtis gali būti pakeista į ne miškininkystės paskirties teritorijas, pavyzdžiui, gyvenviečių arba žemės ūkio paskirties želdinių plotus. MTUS taikymas valstybiniams ir privatiems miškams ir (arba) žemei nustatytas II priede.

MTUS taikomas pagal visų rūšių leidimus gautai medienai ir medienos produktams, taip pat visų prekiautojų mediena, tolesnių jos perdirbėjų, eksportuotojų ir importuotojų veiklai.

MTUS taikoma vidaus ir tarptautinėms rinkoms skirtiems medienos produktams. Bus tikrinamas visų Indonezijos gamintojų, perdirbėjų, ir prekiautojų, įskaitant tų, kurie tiekia produktus vidaus rinkai, teisėtumas.

Pagal MTUS reikalaujama, kad importuojama mediena ir medienos produktai būtų įforminti muitinėje ir atitiktų Indonezijos importo taisykles. Šiuose reglamentuose nustatytas reikalavimas kartu su importuojama mediena ir medienos produktais pateikti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais užtikrinama, kad kirtimo šalyje mediena yra teisėta. Visa į Indoneziją importuojama mediena ir medienos produktai turi būti įtraukti tiekimo grandinę, kurios kontrolės priemonės visapusiškai atitinka visus atitinkamus Indonezijos teisės aktus.

Kai kurių medienos produktų sudėtyje gali būti perdirbtų medžiagų. Konkretūs perdirbtos medienos teisėtumo reikalavimai nurodyti teisėtumo standartuose ir MTUS gairėse.

Konfiskuotą medieną galima parduoti tam, kad ji būtų naudojama tik vidaus rinkoje, išskyrus atvejus, kai konfiskuota mediena gauta iš saugomo miško – tokia mediena turi būti sunaikinta. Bet kuris pramonės subjektas, kuriam teikiama konfiskuota mediena, privalo taikyti priemones, kuriomis ta mediena atskiriama nuo kitos tiekiamos medienos, ir tinkamai informuoti atitikties vertinimo įstaigą (AVĮ); pastaroji nedelsdama atlieka specialųjį auditą, siekdama užtikrinti, kad ši mediena nepatektų į eksporto tiekimo grandinę. Konfiskuotai medienai negali būti išduodama eksporto licencija.

Iš įprastų miškų gautos medienos naudojimo ir (arba) tvarkymo procedūrų pakeitimai, kuriais įgyvendinamas Konstitucinio Teismo sprendimas (MK) Nr. 35/PUU-X/2012, turi būti padaryti priėmus susijusius įgyvendinimo teisės aktus.

Tranzitu gabenama mediena ir medienos produktai yra laikomi griežtai už Vyriausybės leidinyje paskelbtų pagrindinių muitinių teritorijų (PMT) ribų. Taigi tokia tranzitu gabenama mediena nepatenka į PMT ir todėl ji neįtraukiama į Indonezijos medienos tiekimo grandinę. Tranzitu gabenamai medienai negali būti išduodama eksporto licencija.

2.1. MTUS teisėtumo standartai

MTUS grindžiama konkrečiais medienos teisėtumo standartais, kurie taikomi visų rūšių medienos šaltiniams (leidimai ir veiklos vykdytojai) bei bet kokiai veiklos vykdytojų veiklai. Šie standartai ir jų tikrinimo gairės pateikiami II priede.

Į MTUS taip pat įtraukti Tvarios miškotvarkos veiklos rezultatų vertinimo standartai ir gairės. Vertinant tvarią miškotvarką pagal tvarios miškotvarkos standartą taip pat patikrinama, ar audituojamasis subjektas atitinka atitinkamus MTUS teisėtumo kriterijus. Valstybinėje žemėje (nuolatinėje miško valdoje) esančiose gamybinių miškų zonose veiklą vykdantys leidimų turėtojai privalo atitikti atitinkamus teisėtumo ir tvarios miškotvarkos standartus. Leidimų turėtojas gali pasirinkti pirmiausia užtikrinti atitiktį teisėtumo standartui, bet ne vėliau kaip tą dieną, kurią baigia galioti jo pirminis teisėtumo pažymėjimas, jis turi atitikti tiek teisėtumo, tiek tvarios miškotvarkos standartus.

3. Medienos tiekimo grandinės kontrolė

Leidimo turėtojas (koncesijų atveju), žemės savininkas (privačios žemės atveju) arba įmonė (prekiautojų, perdirbėjų ir eksportuotojų atveju) turi įrodyti, kad kiekvienas jų tiekimo grandinės mazgas yra kontroliuojamas ir įforminamas dokumentuose, kaip nustatyta Miškininkystės ministro reglamentuose P.30/Menhut-II/2012, P.41/Menhut-II/2014 ir P.42/Menhut-II/2014 (toliau – reglamentai). Šiuose reglamentuose reikalaujama, kad apylinkės ir rajono miškininkystės pareigūnai atliktų patikras vietoje ir patvirtintų leidimo turėtojų, žemės savininkų arba perdirbėjų kiekviename tiekimo grandinės mazge pateiktus dokumentus.

Pagrindiniai veiklos kontrolės dokumentai kiekviename tiekimo grandinės etape apibendrintai nurodyti 1 schemoje.

Su kiekviena siunta tiekimo grandinėje turi būti pateikti atitinkami transportavimo dokumentai ir nurodyta, ar žaliavai taikomas galiojantis SVLK pažymėjimas arba tiekėjo atitikties deklaracijoje (TAD) ji deklaruota kaip teisėta, arba ji gauta iš konfiskuotų šaltinių. Bet kurios medienos arba medienos produktų siuntos savininkas arba saugotojas kiekviename tiekimo grandinės etape turi įrašyti, ar tai siuntai taikomas SVLK pažymėjimas, ar tiekėjo atitikties deklaracijoje ji deklaruota kaip teisėta arba ji gauta iš konfiskuotų šaltinių. Jei siuntą sudaro bet kokia konfiskuota mediena, tos siuntos savininkas arba saugotojas turi taikyti veiksmingą sistemą, kuria iš patikrintų teisėtų šaltinių gauta mediena arba medienos produktai atskiriami nuo konfiskuotos medienos arba medienos produktų, ir saugoti įrašus, kuriuose užfiksuotas šių šaltinių atskyrimas.

Tiekimo grandinės veiklos vykdytojai turi daryti išsamius įrašus apie gautą, saugomą, perdirbtą ir pristatytą medieną ir medienos produktus. Šie įrašai turi būti pakankamai išsamūs, kad vėliau būtų galima sutikrinti tiekimo grandinės mazgų kiekybinius duomenis. Tokie duomenys turi būti pateikti apylinkių ir rajonų miškininkystės pareigūnams sutikrinti. Pagrindinė kiekvieno tiekimo grandinės etapo veikla ir procedūros, įskaitant sutikrinimą, ir AVĮ funkcijos vertinant tiekimo grandinės patikimumą, išsamiau paaiškinti šio priedo priedėlyje.

1 schema

Tiekimo grandinės kontrolės schema, kurioje nurodyti kiekviename tiekimo grandinės etape, kuriame sutikrinami duomenys, reikalaujami pagrindiniai dokumentai

4. Teisėtumo tikrinimo ir eksporto licencijų išdavimo institucinė sandara

4.1. Įvadas

Indonezijos MTUS grindžiama vadinamuoju į veiklos vykdytoją orientuotu licencijų išdavimu, kuris yra labai panašus į produktų valdymo ar miškotvarkos sertifikavimo sistemas. Indonezijos miškininkystės ministerija paskyrė kelias atitikties vertinimo įstaigas (Lembaga Penilai – LP ir Lembaga Verifikasi – LV), kurioms suteikė įgaliojimus atlikti medienos gamintojų, prekiautojų, perdirbėjų ir eksportuotojų (toliau – veiklos vykdytojų) veiklos teisėtumo auditą.

Atitikties vertinimo įstaigos (AVĮ) yra akredituotos Indonezijos nacionalinėje akreditacijos įstaigoje (KAN). AVĮ paslaugomis naudojasi veiklos vykdytojai, pageidaujantys savo veiklą sertifikuoti kaip teisėtą. AVĮ savo veiklą turi vykdyti pagal tarptautinio standarto ISO/IEC 17065 gaires. Jos praneša audito rezultatus audituojamajam subjektui ir Miškininkystės ministerijai. Ataskaitų santraukos skelbiamos viešai.

AVĮ tikrina, ar audituojamas veiklos vykdytojas veikia pagal II priede pateiktą Indonezijos teisėtumo apibrėžtį, be kita ko, veiksmingai įgyvendina kontrolę, kad būtų užkirstas kelias iš nežinomų šaltinų gautai žaliavai patekti į tiekimo grandines. Pripažinus, kad audituojamasis subjektas, vykdantis veiklą valstybiniuose miškuose, arba didelis pramonės subjektas (pirminio perdirbimo pramonės subjektas, kurio pajėgumas yra didesnis kaip 6 000 m3 per metus, antrinio perdirbimo pramonės subjektas, kurio investicijos viršija 500 mln. IDR) atitinka reikalavimus, išduodamas SVLK teisėtumo pažymėjimas, kuris galioja 3 (trejus) metus. Šiuo laikotarpiu AVĮ rengia kasmetinius priežiūros vizitus, siekdama patikrinti, ar tebesilaikoma reikalavimų. Audituojamiesiems nedideliems pramonės subjektams (pirminio perdirbimo pramonės subjektams, kurių pajėgumas yra mažesnis kaip 6 000 m3 per metus, antrinio perdirbimo pramonės subjektams, kurių investicijos yra mažesnės kaip 500 mln. IDR) išduotas teisėtumo pažymėjimas galioja 6 (šešerius) metus, o veiklos vykdytojams, vykdantiems veiklą privačiuose miškuose ir (arba) žemėje – 10 (dešimt) metų. Šiais atvejais AVĮ priežiūros vizitus rengia kas dvejus metus.

Veiklos vykdytojai, vykdantys veiklą privačiuose miškuose ir (arba) žemėje, šeimos įmonės, meistrai ir (arba) amatininkai, pirminio perdirbimo pramonės subjektai, perdirbantys medieną, kuri gauta tik iš privačių miškų ir (arba) žemės, ir negalintys tiesiogiai jos eksportuoti, registruotos saugyklos (prekiaujančios mediena arba perdirbta mediena, kuri gauta tik iš privačių miškų ir (arba) žemės arba vykdant veiklą pagal Perum Perhutani, kuriai taikomas SVLK pažymėjimas) ir importuotojai gali tiekėjo atitikties deklaracijoje patvirtinti savo medienos ir medienos produktų teisėtumą, todėl AVĮ jų audito neatlieka (žr. 5.3 skirsnį).

LV taip pat veikia kaip eksporto licencijas išduodančios institucijos. Prieš išduodamos eksporto licencijas patikrintų teisinių dokumentų arba FLEGT licencijų forma, jos patikrina, ar eksportuotojo SVLK pažymėjimas ir eksporto registracija yra galiojanti ir ar eksportuotojo duomenų deklaracijos (mėnesio balanso ataskaitos) yra nuoseklios. Taigi draudžiama be eksporto licencijos eksportuoti medienos produktus, kuriems taikomas I priedas. Šias sąlygas atitinkančio eksporto į Europos Sąjungą atvejais išduodamos FLEGT licencijos, o eksporto į kitas paskirties vietas – patikrinti teisiniai dokumentai.

MTUS gairėse nurodoma, kad Indonezijos pilietinės visuomenės grupės, pavieniai asmenys ir bendruomenės turi teisę stebėti MTUS įgyvendinimą vietoje. Tokiems nepriklausomiems stebėtojams leidžiama vertinti, ar veikla atitinka teisėtumo apibrėžties reikalavimus, taip pat ar auditas bei licencijų išdavimas neprieštarauja MTUS reikalavimams, ir teikti skundus AVĮ, licencijas išduodančioms institucijoms, KAN ir Miškininkystės ministerijai.

2 schema

Įvairių subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant MTUS, ryšys

4.2. Atitikties vertinimo įstaigos ir licencijas išduodančios institucijos

Atitikties vertinimo įstaigos (AVĮ) atlieka esminį vaidmenį Indonezijos sistemoje. Įgaliojimus joms suteikia Miškininkystės ministerija, o atskiri veiklos vykdytojai naudojasi jos paslaugomis, siekdami patikrinti atskirų tiekimo grandinės veiklos vykdytojų gamybos, perdirbimo ir prekybos veiklą, įskaitant tiekimo grandinės patikimumą.

AVĮ yra dviejų rūšių: i) vertinimo įstaigos (Lembaga Penilai – LP), atliekančios miškų tvarkymo subjektų (MTS), vykdančių veiklą valstybiniuose miškuose, veiklos auditą pagal tvarumo standartus ir teisėtumo standarto reikalavimus, ir ii) tikrinimo įstaigos (Lembaga Verifikasi – LV), kurios vykdo MTS, su miškininkyste susijusių pramonės subjektų, prekiautojų ir eksportuotojų auditą pagal teisėtumo standartus.

Siekdamos užtikrinti, kad šis auditas, kurį atliekant tikrinami II priede nustatyti teisėtumo standartai, būtų aukščiausios kokybės, LP ir LV privalo sukurti būtinas valdymo sistemas, kuriomis sprendžiami kompetencijos, nuoseklumo, nešališkumo, skaidrumo ir vertinimo proceso reikalavimai, kaip išdėstyta standarte ISO/IEC 17065. Šie reikalavimai išdėstyti MTUS gairėse. Atitikties vertinimo įstaigos (AVĮ) yra akredituotos Indonezijos nacionalinėje akreditacijos įstaigoje (KAN).

LV taip pat gali veikti kaip licencijas išduodančios institucijos. Šiuo atveju LV išduoda eksporto licencijas, kurios taikomos medienos produktams, skirtiems tarptautinėms rinkoms. Ne Sąjungos rinkų atveju licencijas išduodančios institucijos išduos patikrintus teisinius dokumentus, o Sąjungos rinkos atveju bus išduotos FLEGT licencijos remiantis IV priede išdėstytais reikalavimais. MTUS gairėse nurodyta išsami patikrinto teisinio dokumento ir FLEGT licencijų išdavimo procedūra eksporto siuntų atveju. LP negali veikti kaip licencijas išduodančios institucijos ir eksporto licencijų neišduoda.

Visi AVĮ arba licencijas išduodančiose institucijose dirbantys auditoriai turi būti registruoti ir turėti galiojantį Profesijų sertifikavimo įstaigos (Lembaga Sertifikasi Profesi – LSP) išduotą kvalifikacijos pažymėjimą. LSP vertins visus, kaip įtariama, auditoriaus neteisėto elgesio atvejus, apie kuriuos jai pranešta, ir gali atšaukti to auditoriaus kvalifikacijos pažymėjimą.

4.3. Akreditacijos įstaiga

Indonezijos nacionalinė akreditacijos įstaiga (Komite Akreditasi Nasional – KAN) yra nepriklausoma akreditacijos įstaiga, įsteigta Vyriausybės reglamentu (Peraturan Pemerintah/PP) 102/2000 dėl nacionalinės standartizacijos ir Prezidento dekretu (Keputusan Presiden/Keppres) 78/2001 dėl Nacionalinio akreditacijos komiteto. Ji veikia vadovaudamasi standartu ISO/IEC 17011 (Bendrieji reikalavimai, keliami įvertinimo įstaigas akredituojančioms akreditavimo įstaigoms). Ji parengė MTUS taikomus vidaus patvirtinamuosius dokumentus dėl LP ir LV akreditavimo.

Ramiojo vandenyno akreditacijos bendradarbiavimo asociacija (PAC) ir Tarptautinis akreditacijos forumas (IAF) tarptautiniu mastu pripažino KAN kaip įstaigą, įgaliotą akredituoti sertifikavimo įstaigas, vykdančias kokybės valdymo sistemų, aplinkos valdymo sistemų ir produktų sertifikavimą. KAN taip pat pripažino Azijos ir Ramiojo vandenyno laboratorijų akreditavimo bendradarbiavimo įstaiga (APLAC) ir Tarptautinė laboratorijų akreditavimo bendradarbiavimo įstaiga (ILAC).

2009 m. liepos 14 d. KAN ir Miškininkystės ministerija pasirašė susitarimo memorandumą dėl MTUS akreditacijos paslaugų teikimo. Remiantis susitarimo memorandumu, ji yra atsakinga už AVĮ akreditavimą, siekiant užtikrinti, kad jos nuolat laikytųsi standarto ISO/IEC 17065.

Skundus dėl LP ar LV veiklos gali pateikti bet kuris suinteresuotasis subjektas, įskaitant veiklos vykdytojus ir nepriklausomus stebėtojus; skundas pateikiamas KAN.

4.4. Audituojamieji subjektai

Audituojamieji subjektai yra veiklos vykdytojai, kurių atžvilgiu atliekamas teisėtumo tikrinimas. Jie apima miškų tvarkymo subjektus (koncesininkus arba medienos naudojimo leidimo turėtojus, bendruomenių ar kaimo miško naudojimo leidimo turėtojus, privačių miškų ir (arba) žemės savininkus), registruotas medienos saugyklas, su miškininkyste susijusios pramonės subjektus ir gamybos nevykdančius registruotus eksportuotojus. Miškų tvarkymo subjektai ir su miškininkyste susijusios pramonės subjektai turi atitikti atitinkamą teisėtumo standartą. Eksporto tikslais su miškininkyste susijusios pramonės subjektai ir gamybos nevykdantys registruoti eksportuotojai turi atitikti eksporto licencijoms išduoti taikytinus reikalavimus. MTUS suteikia galimybę audituojamiesiems subjektams LP arba LV apskųsti audito vykdymo procedūrą arba rezultatus.

4.5. Nepriklausomi stebėtojai

Itin svarbų vaidmenį vykdant nepriklausomą MTUS stebėseną atlieka pilietinė visuomenė. Pilietinės visuomenės grupės, pavieniai asmenys ir bendruomenės, veikdami kaip nepriklausomi stebėtojai, turi teisę vertinti veiklos atitiktį teisėtumo reikalavimams ir teikti ataskaitas dėl jos bei dėl akreditavimo, tikrinimo bei licencijų išdavimo veiklos. Nepriklausomo stebėtojo išvadomis gali būti remiamasi atliekant periodinį vertinimą (PV), kurį reikalaujama atlikti pagal šį Susitarimą (VI priedas).

Pažeidimo, susijusio su veiklos vykdytojo teisėtumu, atveju nepriklausomo stebėtojo skundai teikiami tiesiogiai atitinkamai LP arba LV. Jei nepriklausomas stebėtojas mano, kad LP arba LV atsakymas į skundą yra nepatenkinamas, jis gali pateikti pranešimą KAN ir Vyriausybei. Skundų dėl eksporto licencijų išdavimo atveju nepriklausomas stebėtojas gali teikti skundus tiesiogiai licencijas išduodančiai institucijai arba Miškininkystės ministerijai.

4.6. Vyriausybė

Miškininkystės ministerija (2014 m. spalio mėn. Miškininkystės ministerija buvo sujungta su Aplinkos ministerija ir tapo Aplinkos ir miškininkystės ministerija) reglamentuoja MTUS ir suteikia įgaliojimus akredituotoms LP vykdyti tvarios miškotvarkos vertinimą, o LV – atlikti teisėtumo tikrinimą.

Miškininkystės ministerija taip pat suteikia įgaliojimus LV išduoti eksporto licencijas (patikrintus teisinius dokumentus ar FLEGT licencijas).

Miškininkystės ministerija yra parengusi gairių, kuriose nustatyti reikalavimai, taikomi tikrinimo ir licencijų išdavimo veiklai, rinkinį. Šiose gairėse taip pat išdėstytos nuostatos dėl Miškininkystės ministerijos vykdomos LV tikrinimo kontrolės ir aptartos procedūros, kurias ministerija taiko suteikdama joms įgaliojimus išduoti licencijas ir vykdydama šios veiklos priežiūrą.

Be to, Miškininkystės ministerija sudaro ad hoc pažangos stebėjimo grupę, kuriai pavesta kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėti visus teisėtumo pažymėjimo ir (arba) patikrinto teisinio dokumento ar FLEGT licencijos išdavimo pažeidimus, apie kuriuos pranešta. Pažangos stebėjimo grupės sudėtis priklauso nuo pažeidimo, apie kurį pranešta, pobūdžio. Į jos sudėtį gali įeiti įvairių valdžios įstaigų ir pilietinės visuomenės atstovai. Remdamasi pažangos stebėjimo grupės nustatytais faktais ir rekomendacijomis, Miškininkystės ministerija gali atšaukti AVĮ suteiktus įgaliojimus ir nedelsdama sustabdyti jų tikrinimo ir licencijų išdavimo veiklą.

Be to, miškininkystės ministras, remdamasis KAN sprendimu dėl AVĮ akreditacijos panaikinimo (pvz., KAN atlikus kasmetinę AVĮ priežiūrą), nedelsdamas atšaukia joms suteiktus įgaliojimus. AVĮ gali sprendimą apskųsti KAN, bet ne ministerijai.

Miškininkystės ministerija taip pat valdo Licencijų informacijos skyrių (LIS), kuris yra informacijos valdymo skyrius, tikrinantis informaciją apie patikrintų teisinių dokumentų ir (arba) FLEGT licencijų išdavimą. Be to, LIS yra atsakingas už keitimąsi bendro pobūdžio informacija apie MTUS ir gauna ir saugo atitinkamus duomenis bei informaciją apie teisėtumo pažymėjimų ir patikrintų teisinių dokumentų ir (arba) FLEGT licencijų išdavimą. Jis taip pat teikia atsakymus į prekybos partnerių ir suinteresuotųjų šalių kompetentingų institucijų užklausas. Be to, per internetinę sistemą SILK LIS valdo importo rekomendacijų procesą, kuris grindžiamas išsamaus patikrinimo principu.

Miškininkystės ministerija taip pat kontroliuoja valstybinių vietos techninės priežiūros pareigūnų (Wasganis) ir įmonės vietos techninių darbuotojų (Ganis) registraciją. Wasganis pavesta prižiūrėti ir kontroliuoti rąstų matavimą. Jie taip pat nutraukia privalomų transportavimo dokumentų galiojimą ir sutikrina duomenis (išsamesnė informacija pateikta šio priedo priedėlyje). Ganis parengia visos valstybinių miškų produkcijos gamybos ir transportavimo dokumentus. Be to, jei Wasganis nėra daugiau kaip 48 valandas, privalomų transportavimo dokumentų galiojimą nutraukia Ganis. Tiek Wasganis, tiek Ganis yra registruoti Miškininkystės ministerijoje. Miškininkystės ministerija juos įvertina kasmet surengdama oficialų egzaminą.

5. Teisėtumo tikrinimas

5.1. Įvadas

Indonezijos mediena laikoma teisėta, kai patikrinus nustatoma, kad jos kilmė ir gamybos procesas, taip pat paskesnė perdirbimo, transportavimo ir prekybos veikla atitinka visus taikomus Indonezijos įstatymus ir kitus teisės aktus, kaip nustatyta II priede. Siekdamos patikrinti atitiktį reikalavimams, AVĮ atlieka atitikties vertinimus. Kad būtų sumažinta privačių miškų savininkams ir prekybininkams bei šeimos įmonėms, meistrams ir (arba) amatininkams, kurie visiškai priklauso nuo medienos, gautos iš privačių ir (arba) privačiai naudojamų miškų (privačios žemės naudojimo leidimas), tenkančią naštą, tokiems veiklos vykdytojams leidžiama aiškiai nurodytais atvejais kaip alternatyvą išduotam SVLK pažymėjimui pateikti tiekėjo atitikties deklaraciją (išsamesnė informacija pateikta 5.2 punkte).

5.2. AVĮ atliekamo teisėtumo tikrinimo procesas

Pagal standartą ISO/IEC 17065 ir MTUS gaires teisėtumo tikrinimo procesą sudaro šie etapai:

Paraiškos pateikimas ir sutarties sudarymas. Veiklos vykdytojas pateikia AVĮ paraišką, kurioje apibrėžiama tikrinimo apimtis, veiklos vykdytojo profilis ir kita reikiama informacija. Prieš pradedant tikrinimą veiklos vykdytojas ir AVĮ turi sudaryti sutartį, kurioje nustatomos tikrinimo sąlygos.

Tikrinimo plano parengimas. Pasirašius tikrinimo sutartį AVĮ parengia tikrinimo planą, kuriame, be kita ko, nurodoma paskirta audito grupė, nustatoma tikrinimo programa ir veiklos tvarkaraštis. Planas pateikiamas audituojamajam subjektui, atitinkamai apylinkės miškininkystės institucijai ir kitoms atitinkamoms apylinkių ir rajonų valdžios institucijoms ir susitariama dėl tikrinimo datos. Ši informacija iš anksto pateikiama nepriklausomiems stebėtojams ir visuomenei AVĮ bei Miškininkystės ministerijos interneto svetainėse ir (arba) žiniasklaidoje arba paštu.

Tikrinimo veikla. Tikrinimo auditą sudaro trys etapai: i) įžanginis audito posėdis ir koordinavimas; ii) dokumentų tikrinimas ir stebėjimas vietoje ir iii) baigiamasis audito posėdis.

— Įžanginis audito posėdis ir koordinavimas. Su atitinkamomis regionų, apylinkių ir rajonų tarnybomis koordinuoti veiklą, siekiant pateikti informaciją apie audito planus ir surinkti tų tarnybų turimą pradinę informaciją. AVĮ taip pat gali skelbti informaciją ir palaikyti ryšius su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, kad papildytų pradinę informaciją. Įžanginiame posėdyje AVĮ su audituojamuoju subjektu aptaria audito tikslą, apimtį, tvarkaraštį ir metodiką, kad audituojamajam subjektui būtų suteikta galimybė užduoti klausimų apie tikrinimo veiklos metodus ir vykdymą.

— Dokumentų tikrinimo ir stebėjimo vietoje etapas. Siekiant sukaupti duomenis apie tai, kaip audituojamasis subjektas laikosi Indonezijos MTUS reikalavimų, AVĮ patikrina audituojamojo subjekto sistemas ir procedūras, atitinkamus dokumentus ir įrašus. Po to AVĮ atlieka patikras vietoje, siekdama patikrinti atitiktį, ir nustatytus faktus palygina su oficialiose patikros ataskaitose nurodytais nustatytais faktais. AVĮ taip pat tikrina audituojamojo subjekto medienos atsekamumo sistemą, kad įsitikintų, jog esama įrodymų, kad visa į tiekimo grandinę patenkanti mediena atitinka teisėtumo reikalavimus.

— Baigiamasis audito posėdis. Audituojamajam subjektui pateikiami tikrinimo rezultatai, ypač susiję su bet kokiais nustatytais reikalavimų nesilaikymo atvejais. Audituojamasis subjektas gali užduoti klausimų dėl tikrinimo rezultatų ir pateikti paaiškinimų dėl AVĮ pateiktų duomenų.

Ataskaitų rengimas ir sprendimo priėmimas. Audito grupė parengia tikrinimo ataskaitą, laikydamasi Miškininkystės ministerijos nustatytos struktūros. Ataskaitoje aprašomi visi nustatyti faktai, susiję su reikalavimų nesilaikymu, ir ji kartu su priimtu sprendimu dėl pažymėjimo išdavimo per keturiolika kalendorinių dienų nuo baigiamojo audito posėdžio dienos pateikiama audituojamajam subjektui, o AVĮ ją pateikia Miškininkystės ministerijai.

Audito grupės nustatytais faktais visų pirma remiamasi priimant sprendimą dėl AVĮ tikrinimo audito rezultatų. Sprendimą dėl teisėtumo pažymėjimo išdavimo AVĮ priima remdamasi audito grupės parengta patikrinimo ataskaita.

Jei nesilaikoma kurio nors reikalavimo, AVĮ neišduoda teisėtumo pažymėjimo, o tai užkerta kelią medienai patekti į medienos, kurios teisėtumas patikrintas, tiekimo grandinę. Išsprendęs reikalavimų nesilaikymo problemą, veiklos vykdytojas gali iš naujo teikti prašymą patikrinti teisėtumą.

Apie pažeidimus, kuriuos AVĮ nustatė atlikdama tikrinimą, pranešama Miškininkystės ministerijai ir juos tiria atsakingos valdžios institucijos, laikydamosi administracinių arba teisminių procedūrų. Jei įtariama, kad veiklos vykdytojas pažeidė taisykles, nacionalinės, apylinkių ir rajonų valdžios institucijos gali nuspręsti sustabdyti veiklos vykdytojo veiklą.

Teisėtumo pažymėjimo išdavimas ir naujo pažymėjimo išdavimas. AVĮ išduoda teisėtumo pažymėjimą, jeigu nustatoma, kad audituojamasis subjektas visiškai atitinka visus teisėtumo standarto rodiklius ir tikrinimo kriterijus, įskaitant medienos tiekimo grandinės kontrolės taisykles.

AVĮ gali bet kuriuo metu Miškininkystės ministerijai pranešti apie išduotus, pakeistus bei panaikintus pažymėjimus ir pažymėjimus, kurių galiojimas sustabdytas, ir kas tris mėnesius pateikia ataskaitą. Miškininkystės ministerija šias ataskaitas skelbia savo interneto svetainėje.

Atsižvelgiant į audituojamajam subjektui išduoto pažymėjimo rūšį, teisėtumo pažymėjimas galioja nuo trejų iki dešimties metų, o pasibaigus šiam laikotarpiui turi būti atliktas pakartotinis veiklos vykdytojo auditas naujam pažymėjimui gauti. Naujas pažymėjimas turi būti išduotas nepasibaigus esamo pažymėjimo galiojimui.

Priežiūra. Atsižvelgiant į audituojamajam subjektui išduoto pažymėjimo rūšį, kasmet arba kas dvejus metus atliekama veiklos vykdytojų, kuriems išduotas teisėtumo pažymėjimas, priežiūra; ji vykdoma pagal pirmiau išdėstytus tikrinimo veiklos principus. jeigu patikros apimtis buvo išplėsta, AVĮ gali atlikti priežiūros veiksmus ir anksčiau nei nustatyta.

Priežiūros grupė parengia priežiūros ataskaitą. Ataskaitos, kurioje, be kita ko, aprašyti visi nustatyti reikalavimų nesilaikymo atvejai, kopija pateikiama Miškininkystės ministerijai. Jei vykdant priežiūrą nustatoma reikalavimų nesilaikymo atvejų, teisėtumo pažymėjimas panaikinamas arba sustabdomas jo galiojimas.

Specialūs auditai. Veiklos vykdytojas, kuriam išduotas teisėtumo pažymėjimas, privalo AVĮ pranešti apie bet kokius reikšmingus nuosavybės, struktūros, valdymo ir veiklos pasikeitimus, kurie gali daryti poveikį jo teisėtumo kontrolei pažymėjimo galiojimo laikotarpiu. AVĮ gali atlikti specialius auditus, siekdama ištirti visus skundus ar ginčus, kuriuos pateikia arba apie kuriuos praneša nepriklausomi stebėtojai, valdžios institucijos ar kitos suinteresuotosios šalys, arba gavusios veiklos vykdytojo ataskaitą apie pasikeitimus, kurie daro poveikį jo teisėtumo kontrolei. AVĮ atlieka specialius auditus ir tais atvejais, jei veiklos vykdytojas praneša ketinantis perdirbti konfiskuotą medieną.

5.3. Teisėtumo tikrinimas pateikiant tiekėjo atitikties deklaraciją (TAD) ir atliekant vidaus patikras

Tiekėjo atitikties deklaracija pagal standartą SNI/ISO 17050 – tai savideklaracija, kaip apibrėžta standarte ISO/IEC 17000, t. y. pirmosios šalies atliktas atestavimas, kuriuo patvirtinama, jog atlikus peržiūrą nustatyta, kad tenkinami konkretūs reikalavimai.

TAD gali pateikti i) privačių miškų savininkai; ii) registruotos medienos saugyklos (tik tos saugyklos, kurios gauna medieną tik iš privačių miškų ir (arba) žemės arba gauna medieną, kuriai taikomas SVLK pažymėjimas, vykdant veiklą pagal Perum Perhutani); iii) šeimos įmonės, meistrai ir (arba) amatininkai; iv) pirminio ir antrinio perdirbimo pramonės subjektai, kurie perdirba medieną, gautą tik iš privačių miškų ir (arba) žemės, ir neturi eksporto leidimo. TAD taikoma: a) medienai, gautai iš privačių miškų ir (arba) žemės; b) medienai, gautai iš pakelių ir kapinių atžalynų; c) perdirbtai ir (arba) edienai, gautai iš išardytų pastatų, ir d) importuotai medienai arba medienos produktams.

TAD nurodoma informacija apie tiekėją, produkciją ir jos šaltinius, transportavimo dokumentus, produkcijos gavėją ir išdavimo datą. Privačių miškų savininkai kartu su TAD taip pat turi pateikti žemės, iš kurios gauta mediena, nuosavybės dokumentus. TAD pridedama prie transportavimo dokumento, parengto pagal medienos administracijos taisykles. Išsamios TAD išdavimo ir susijusių patikrų procedūros nustatytos MTUS gairėse.

Prieš pasirašydamas pirkimo–pardavimo sutartį ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus po sutarties pasirašymo, privačių miškų savininko TAD gavėjas atlieka informacijos, kuri turi būti nurodyta TAD, teisėtumo vidaus patikras ir jų rezultatus užfiksuoja dokumentuose. Kad būtų užtikrintas rąstų šaltinių atsekamumas, medienos saugyklos pateiktos TAD gavėjas (pirminio ar antrinio perdirbimo pramonės subjektai) kas tris mėnesius patikrina joje nurodytą informaciją. Tuo atveju, kai gavėjui išduotas SVLK pažymėjimas, AVĮ, atlikdama gavėjo SVLK auditą, peržiūri dokumentus. Be to, Miškininkystės ministerija gali atlikti atsitiktines patikras, kurias gali būti pavesta atlikti kompetentingoms trečiosioms šalims. Jei esama sukčiavimo ir pažeidimų apraiškų, Miškininkystės ministerija gali atlikti specialias veiklos vykdytojų, kurie pateikia TAD, patikras.

Visi medienos produktai, kuriems taikomas patikrintas teisinis dokumentas arba FLEGT licencija, turi būti gauta iš tiekimo grandinės šaltinio, kuriam išduotas SVLK pažymėjimas ir (arba) kuris pateikė TAD. Mediena ir medienos produktai, kuriems taikomas TAD, negali būti tiesiogiai teikiami tarptautinėms rinkoms. Taip teikti medieną ir medienos produktus galima tik per veiklos vykdytoją, kuriam išduotas SVLK pažymėjimas.

5.4. Importuojamos medienos ir medienos produktų teisėtumo tikrinimas

Prekybos ministro reglamente 78/M-DAG/PER/10/2014 nurodoma, kad kartu su importuojama mediena ir medienos produktais turi būti pateikti įrodymai, kad kirtimo šalyje ji (jie) yra teisėta (-i). Šiomis aplinkybėmis importo atveju taip pat naudojama TAD forma. Į Indoneziją importuoti medieną ir (arba) medienos produktus gali tik registruoti importuotojai (prekiautojai) ir perdirbimo veiklos vykdytojai. Šie veiklos vykdytojai turi išsamiai patikrinti medieną ir (arba) medienos produktus, kad būtų sumažinta rizika, jog neteisėta mediena pateks į Indonezijos tiekimo grandinę. Jiems nustatytas reikalavimas deklaracijos formoje nurodyti informaciją, kaip antai prekių SS kodus, važtaraščius, informaciją apie kirtimo šalį, medienos teisėtumo įrodymus ir eksporto vietą. Išsamaus patikrinimo procedūros apima duomenų rinkimą, rizikos analizę ir rizikos mažinimo priemones. Procedūros vykdomos per Miškininkystės ministerijos internetinę sistemą SILK. Įvertinusi kiekvieną veiklos vykdytojo atliekamos išsamaus patikrinimo procedūros etapą, ministerija pateikia Prekybos ministerijai importo rekomendaciją.

Tada AVĮ, atlikdamos importuotojo auditą, peržiūri taikytos išsamaus patikrinimo procedūros dokumentus. Išsamios procedūros, reglamentuojančios išsamaus patikrinimo sistemą ir susijusias patikras, bus nustatytos MTUS gairėse bei susijusiuose importo reglamentuose.

5.5. Vyriausybės atsakomybė už vykdymo užtikrinimą

Miškininkystės ministerija ir apylinkių bei rajonų miškininkystės tarnybos yra atsakingos už medienos tiekimo grandinės kontrolę ir susijusių dokumentų (pvz., metinių darbo planų, rąstų kirtimo ataskaitų, rąstų balanso ataskaitų, transportavimo dokumentų, rąstų, žaliavų ar perdirbtų produktų balanso ataskaitas ir produkcijos dokumentų) patikrą. Neatitikimų atveju miškininkystės pareigūnai gali sustabdyti kontrolės dokumentų patvirtinimą ir taip sustabdyti veiklos vykdymą.

Miškininkystės pareigūnai arba nepriklausomi stebėtojai, nustatę pažeidimus, apie juos praneša AVĮ; atlikusi patikrinimus, ji gali panaikinti išduotą teisėtumo pažymėjimą arba sustabdyti jo galiojimą. Miškininkystės pareigūnai gali imtis tinkamų tolesnių veiksmų pagal reguliavimo procedūras.

Miškininkystės ministerijai taip pat teikiamos patikrinimo ataskaitų bei paskesnių priežiūros ir specialių AVĮ išduotų auditų ataskaitų kopijos. AVĮ, miškininkystės pareigūnai arba nepriklausomi stebėtojai, nustatę pažeidimus, apie juos praneša susijusiems subjektams; pažeidimai tiriami laikantis administracinių ir teisminių procedūrų. Jei įtariama, kad veiklos vykdytojas pažeidė taisykles, nacionalinės, apylinkių ir rajonų valdžios institucijos gali nuspręsti sustabdyti arba nutraukti veiklos vykdytojo veiklą. Jei nebesilaikoma teisėtumo standarto reikalavimų, AVĮ nedelsdama atšaukia teisėtumo pažymėjimą.

Miškininkystės ministerija sudaro ad hoc specialios paskirties grupę (pažangos stebėjimo grupę), kuriai pavedama kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėti ir tirti visus teisėtumo pažymėjimo ir (arba) patikrinto teisinio dokumento ar FLEGT licencijos išdavimo pažeidimus, apie kuriuos pranešta.

6. FLEGT licencijų išdavimas

Indonezijos teisėtos medienos produktų eksporto licencija vadinama patikrintu teisiniu dokumentu (angl. V-Legal Document). Tai eksporto licencija, kuria patvirtinama, kad eksportuojami medienos produktai atitinka II priede nurodytus Indonezijos teisėtumo standarto reikalavimus ir buvo gauti per tiekimo grandinę, kurioje vykdoma tinkama kontrolė siekiant, kad mediena nebūtų gauta iš šaltinių, kurių teisėtumas nepatikrintas. Patikrintą teisinį dokumentą išduoda LV įstaigos, kurios veikia kaip licencijas išduodančios institucijos, ir siuntų į Sąjungą atveju jis bus naudojamas kaip FLEGT licencija, kai tik Šalys susitars pradėti taikyti FLEGT licencijavimo schemą.

FLEGT licencijų ir (arba) patikrintų teisinių dokumentų išdavimo procedūra nustatyta MTUS gairėse.

Miškininkystės ministerija įsteigė Licencijų informacijos skyrių, kuriam pavesta tvarkyti elektroninę duomenų bazę, į kurią būtų įtrauktos visų patikrintų teisinių dokumentų ir (arba) FLEGT licencijų kopijos ir LA nustatytos neatitikties reikalavimams ataskaitos. Licencijų informacijos skyrius Sąjungos kompetentingoms institucijoms suteikia prieigos teisę prie savo duomenų bazės. Atlikdamos konkrečios FLEGT licencijos autentiškumo, išsamumo ir galiojimo tyrimą, Sąjungos kompetentingos institucijos galės patikrinti duomenis apie licenciją naudodamosi internetine duomenų baze SILK. Dėl išsamesnės informacijos Sąjungos kompetentingos institucijos gali kreiptis į Licencijų informacijos skyrių, o jis prireikus susisieks su atitinkama LA.

Patikrintas teisinis dokumentas ir (arba) FLEGT licencija išduodami toje vietoje, kurioje visos siuntos dalys sujungiamos prieš ją eksportuojant. Procedūra yra tokia:

6.1. LA, kuri yra sudariusi sutartį su eksportuotoju dėl eksportuotinų medienos produktų siuntos, išduoda patikrintą teisinį dokumentą ir (arba) FLEGT licenciją.

6.2. Per eksportuotojo vidaus atsekamumo sistemą pateikiami įrodymai dėl eksportuojamos medienos, kuriai išduota eksporto licencija, teisėtumo. Į eksportuotojo vidaus atsekamumo sistemą įtraukiamas ankstesnis tiekimo grandinės etapas.

6.3. Kad būtų išduotas patikrintas teisinis dokumentas ir (arba) FLEGT licencija, visi su siunta susijusios eksportuotojo tiekimo grandinės tiekėjai turi turėti galiojantį teisėtumo ar tvarios miškotvarkos pažymėjimą arba TAD.

6.4. Kad gautų patikrintą teisinį dokumentą ir (arba) FLEGT licenciją, veiklos vykdytojas turi būti registruotas kaip eksportuotojas (ETPIK turėtojas), kuriam išduotas galiojantis teisėtumo pažymėjimas. ETPIK turėtojas pateikia paraišką LA ir prideda toliau nurodytus dokumentus, kuriais įrodoma, kad produkto sudėtyje esanti medienos žaliava gauta tik iš patikrintų ir teisėtų šaltinių (kuriems išduotas SVLK pažymėjimas arba kurie pateikė TAD):

6.4.1. visų nuo paskutiniojo audito dienos (ne daugiau kaip 12 mėnesių) gamyklos gautų medienos ar žaliavų transportavimo dokumentų suvestinę ir

6.4.2. nuo paskutinio audito dienos (ne daugiau kaip 12 mėnesių) medienos ar žaliavų balanso ataskaitų ir perdirbtos medienos balanso ataskaitų suvestines.

6.5. Tada LA atlieka šiuos tikrinimo veiksmus:

6.5.1. naudodamasi savo pačios duomenų bazėmis bei SILK, patikrina veiklos vykdytojo teisėtumo pažymėjimo ir ETPIK registracijos galiojimą;

6.5.2. remdamasi transportavimo dokumentų suvestinėmis, medienos ar žaliavų balanso ataskaita ir perdirbtos medienos balanso ataskaita, sutikrina duomenis;

6.5.3. atlikusi medienos ar žaliavų balanso ataskaitos ir perdirbtos medienos balanso ataskaitos analizę, patikrina kiekvienos rūšies produkto (tik pirminio apdirbimo pramonės) panaudojimo normą (-as);

6.5.4. siekdama užtikrinti suderinamumą su patikrintame teisiniame dokumente ir (arba) FLEGT licencijoje pateiktina informacija, LA, sutikrinusi duomenis, prireikus gali surengti vizitą vietoje, jei jis reikalingas. Tai gali būti daroma atliekant eksporto siuntų imties patikrą ir tikrinant gamyklos veiklą ar medienos saugyklą bei duomenų registravimą.

6.6. Tikrinimo rezultatai:

6.6.1. jei ETPIK turėtojas atitinka teisėtumo ir tiekimo grandinės reikalavimus, LA išduoda IV priede nurodytos formos patikrintą teisinį dokumentą ir (arba) FLEGT licenciją;

6.6.2. pirmiau minėtus reikalavimus atitinkantis ETPIK turėtojas gali ant produktų ir (arba) pakuočių naudoti atitikties ženklą (patikrintas teisinis ženklas). Nacionalinės atitikties ženklo naudojimo gairės pateiktos MTUS gairėse;

6.6.3. jei ETPIK turėtojas neatitinka teisėtumo ir tiekimo grandinės reikalavimų, LA vietoj patikrinto teisinio dokumento ir (arba) FLEGT licencijos parengia neatitikties reikalavimams ataskaitą. Parengus neatitikties reikalavimams ataskaitą, atitinkama mediena ir (arba) medienos produktai sulaikomi;

6.6.4. tuo atveju, kai prieš išgabenant krovinį iš eksporto vietos pasikeičia jo forma (pvz., keičiasi MTUS gairėse nurodyta paskirties vieta, tūris ar rūšis), eksportuotojas privalo paprašyti licencijas išduodančios institucijos atšaukti pirminę eksporto licenciją ir išduoti naują (-as) licenciją (-as). Licencijas išduodanti institucija privalo informuoti LIS apie visas atšauktas eksporto licencijas;

6.6.5. tuo atveju, kai veiklos vykdytojas neteisėtai naudojasi teisėtumo pažymėjimu ir (arba) eksporto licencija, arba jų padirbimo atveju Miškininkystės ministerija taiko taikytinuose reglamentuose nustatytas sankcijas.

6.7. LA:

6.7.1. priėmusi sprendimą, per dvidešimt keturias valandas Miškininkystės ministerijai pateikia patikrinto teisinio dokumento ir (arba) FLEGT licencijos arba neatitikties reikalavimams ataskaitos kopiją;

6.7.2. kas tris mėnesius Miškininkystės ministerijai pateikia išsamią ataskaitą ir viešą ataskaitos santrauką, kurioje nurodo, kiek patikrintų teisinių dokumentų ir (arba) FLEGT pažymėjimų išduota ir kiek bei kokios rūšies neatitikimų nustatyta; jų kopijos pateikiamos Prekybos ministerijai ir Pramonės ministerijai.

7. Stebėsena

Indonezijos MTUS apima pilietinės visuomenės stebėseną (nepriklausomą stebėseną). Siekiant FLEGT SPS atveju sistemą padaryti dar patikimesnę, ji papildoma periodinio vertinimo elementu.

Nepriklausomą stebėseną atlieka pilietinė visuomenė, kuri vertina, kaip veiklos vykdytojai, LP, LV ir LA laikosi Indonezijos MTUS reikalavimų, įskaitant akreditavimo standartus ir gaires. Šiuo tikslu pilietinė visuomenė apibrėžiama kaip Indonezijos juridiniai asmenys, įskaitant NVO, bendruomenės ir atskiri Indonezijos piliečiai.

Periodinio vertinimo tikslas – pateikti nepriklausomą patikinimą, kad Indonezijos MTUS veikia kaip nurodyta, ir taip padidinti išduotų FLEGT licencijų patikimumą. Nepriklausomos stebėsenos išvadomis ir rekomendacijomis remiamasi atliekant periodinį vertinimą. Periodinio vertinimo sąlygos nustatytos VI priede.

Priedėlis

Tiekimo grandinės kontrolė

Kaip nurodyta V priede, visoje tiekimo grandinėje veiklos vykdytojų deklaracijose ir saugomuose įrašuose (pvz., transportavimo dokumentuose ir balanso ataskaitose) turi būti nurodyta, ar medienai arba medienos produktams taikomas SVLK pažymėjimas, ar tiekėjo atitikties deklaracijoje (TAD) ji deklaruota kaip teisėta arba gauta iš konfiskuoto šaltinio.

1. IŠ VALSTYBINIŲ MIŠKŲ GAUTOS MEDIENOS TIEKIMO GRANDINĖS VEIKLOS KONTROLĖS APRAŠYMAS

Valstybinių miškų (natūralių ir želdinamų miškų) tiekimo grandinės veiklos kontrolę reglamentuoja Miškininkystės ministro reglamentai P.41/Menhut-II/2014 ir P.42/Menhut-II/2014 dėl medienos tvarkymo. Tai apima Miškininkystės ministro reglamentą P.43/Menhut-II/2014 dėl SVLK standartų ir vėliau priimtas Miško naudojimo GD technines gaires P.14/VI-BPPHH/2014 bei 2014 m. rugpjūčio mėn. GD aplinkraštį SE 8/VI-BPPHH/2014.

Visos toliau nurodytos sprendimų, susijusių su tikrinimu, duomenų sutikrinimu ir reikalavimų nesilaikymo problemos sprendimu bet kuriame tiekimo grandinės etape, priėmimo procedūros bei taisyklės taikomos visų rūšių miško naudojimo leidimams, susijusiems su valstybiniais miškais: natūralaus miško koncesijos (IUPHHK-HA/HPH), ūkinio želdinamo miško koncesijos (IUPHHK-HT/HPHTI), ekosistemos atkūrimo koncesijos (IUPHHK-RE), želdinamo miško valdymo teisės (Perum Perhutani), bendruomenės želdinamo miško koncesijos (IUPHHK-HTR) ir bendruomenės miško koncesijos (IUPHHK-HKM), kaimo miško koncesijos (IUPHHK-HD), iš miškų atkūrimo vietovės gautos medienos naudojimo koncesijos (IUPHHK-HTHR) ir iš ne miško zonų ar keičiamos gamybinio miško paskirties žemės gautos medienos naudojimo (IPK) leidimams.Šios procedūros ir taisyklės išdėstytos Miškininkystės ministro reglamentuose P.41/Menhut-II/2014 ir P.42/Menhut-II/2014 dėl medienos tvarkymo pateiktose gairėse.

Visi veiklos vykdytojai, kuriems išduotas leidimas kirsti medžius pagal natūralaus miško koncesiją, kiekviename tiekimo grandinės etape – pradedant miško koncesija ir baigiant medienos įvežimu į tarpinį rąstų sandėlį ir pirminiu perdirbimu – privalo nacionalinėje internetinėje atsekamumo sistemoje deklaruoti visus duomenis apie medieną.

1.1. Kirtavietė

a) Pagrindinė veikla:

— leidimo turėtojas atlieka medienos inventorizaciją (medžių inventorizacija natūralaus miško koncesijos arba Perum Perhutani atveju) arba atlieka medienos apskaitą (želdinamo miško koncesijos atveju arba kai ketinama teikti prašymą išduoti IPK),

— leidimo turėtojas parengia medienos inventorizacijos ataskaitą arba medienos apskaitos ataskaitą,

— rajono miškininkystės pareigūnas patikrina ir patvirtina medienos inventorizacijos ataskaitą arba medienos apskaitos ataskaitą,

— leidimo turėtojas pateikia siūlomą metinį darbo planą (arba darbo planą (Bagan Kerja), kai ketinama teikti prašymą išduoti IPK),

— apylinkės miškininkystės pareigūnas patvirtina metinį darbo planą (arba darbo planą (Bagan Kerja), kai ketinama teikti prašymą išduoti IPK).

— Atkreiptinas dėmesys į tai, kad veiklos vykdytojas, kuriam pagal SVLK išduotas galiojantis tvarios miškotvarkos pažymėjimas, gali pats parengti ir patvirtinti savo metinį darbo planą. AVĮ, atlikdama pirminį ir priežiūros auditą, patikrina, ar metinis darbo planas atitinka reikalavimus,

— leidimo turėtojas atlieka miško kirtimo darbus, įskaitant rąstų vilkimą į rąstų krovos aikštelę.

b) Procedūros:

— natūralaus miško koncesijos arba Perum Perhutani atveju leidimo turėtojas atlieka medienos inventorizaciją (medžių inventorizaciją) naudodamas korteles. Šias korteles sudaro trys atskiriamos dalys, tvirtinamos ant kelmo, nukirsto rąsto ir veiklos vykdytojo ataskaitos. Kiekvienoje dalyje pateikiama medienai atsekti reikalinga informacija, įskaitant medžio numerį ir vietą. Želdinamo miško koncesijos arba IPK atveju leidimo turėtojai atlieka medienos apskaitą,

— leidimo turėtojas parengia medienos inventorizacijos ataskaitą arba medienos apskaitos ataskaitą, kurioje, naudodamas oficialias Miškininkystės ministerijos patvirtintas formas, nurodo informaciją apie kertamų medžių skaičių, numatomą tūrį, preliminariai nustatytas rūšis ir kirstinų medžių vietą (želdinamo miško koncesijos arba IPK atveju – kirtavietę), taip pat pateikia tos informacijos santrauką,

— leidimo turėtojas pateikia medienos inventorizacijos ataskaitą arba medienos apskaitos ataskaitą rajono miškininkystės pareigūnui. Pareigūnas atlieka dokumentų patikrą pagal medienos inventorizacijos ataskaitą ir medienos apskaitos ataskaitą ir imtimi grindžiamą patikrą vietoje. Pareigūnas patvirtina ataskaitą, jei visi deklaruoti duomenys sutampa su patikros vietoje duomenimis,

— medienos inventorizacijos ataskaita (arba medienos apskaitos ataskaita) grindžiamas siūlomas metinis darbo planas (arba darbo planas (Bagan Kerja), kurį rengia leidimo turėtojas ir pateikia rajono miškininkystės pareigūnui peržiūrėti ir apylinkės miškininkystės pareigūnui patvirtinti. Rajono miškininkystės pareigūnas peržiūri siūlomą metinį darbo planą (arba darbo planą (Bagan Kerja) ir jį sutikrina su patvirtinta medienos inventorizacijos ataskaita (arba medienos apskaitos ataskaita) ir, jeigu nenustato trūkumų, darbo planą patvirtina. Oficialaus patvirtinimo nereikia, jei leidimo turėtojui išduotas tvarios miškininkystės sertifikatas ir jo žinios įvertintos gerai, kaip nurodyta MTUS gairėse. Pareigūnui patvirtinus metinį darbo planą (arba darbo planą (Bagan Kerja), leidimo turėtojas gali pradėti miško kirtimo darbus,

— siekiant užtikrinti, kad rąstai būtų gauti iš patvirtintos kirtavietės, atliekant miško kirtimo darbus naudojamos pirmiau aprašytos kortelės. Želdinamo miško koncesijos atveju nereikalaujama, kad šiuose miškuose pasodinti arba nukirsti medžiai (medienos masei ar skiedroms gaminti) būtų pažymėti kortelėmis.

1.2. Rąstų krovos aikštelė

a) Pagrindinė veikla:

— prireikus leidimo turėtojas skersai supjausto rąstus ir juos paženklina, kad būtų užtikrintas suderinamumas su rąstų gamybos ataskaita. Ženklinimo reikalavimas netaikomas želdinamo miško koncesijos atveju medienos masei ar skiedroms gaminti,

— leidimo turėtojas nustato (išmatuoja) rąstų tūrį ir juos surūšiuoja. Rūšiavimo reikalavimas netaikomas želdinamo miško koncesijos atveju (medienos masei ar skiedroms gaminti),

— leidimo turėtojas parengia rąstų sąrašą,

— leidimo turėtojas pateikia siūlomą rąstų gamybos ataskaitą,

— valstybinis vietos techninės priežiūros pareigūnas (Wasganis) patvirtina rąstų gamybos ataskaitą.

b) Procedūros:

— leidimo turėtojas paženklina visus skersai supjaustytus rąstus (reikalavimas netaikomas želdinamo miško koncesijos atveju medienos masei ar skiedroms gaminti),

— nuolatinį fizinį rąstų ženklinimą sudaro pirminis medžio identifikavimo numeris ir kiti ženklai, leidžiantys rąstą susieti su patvirtinta kirtaviete (reikalavimas netaikomas želdinamo miško koncesijos atveju medienos masei ar skiedroms gaminti),

— leidimo turėtojas nustato visų rąstų tūrį ir juos surūšiuoja bei naudodamas oficialią Miškininkystės ministerijos patvirtintą formą įrašo informaciją apie rąstus į rąstų sąrašą (rūšiavimo reikalavimas netaikomas želdinamo miško koncesijos atveju medienos masei ar skiedroms gaminti),

— leidimo turėtojas rąstų sąrašo duomenis įkelia į nacionalinę internetinę atsekamumo sistemą. Unikalūs internetinėje atsekamumo sistemoje suformuoti brūkšniniai kodai turi būti pritvirtinti ant atitinkamų rąstų ir tos pačios kilmės medienos ir pažymėti etiketėmis atitinkamuose transportavimo dokumentuose (reikalavimas taikomas tik natūralaus miško koncesijos atveju),

— remdamasis rąstų sąrašu, leidimo turėtojas parengia periodines rąstų gamybos ataskaitas ir atitinkamą santrauką pagal oficialias Miškininkystės ministerijos patvirtintas formas,

— leidimo turėtojas reguliariai teikia rąstų gamybos ataskaitas ir atitinkamas santraukas Wasganis tvirtinti,

— Wasganis atlieka imtimi grindžiamą fizinę ataskaitų patikrą. Fizinės patikros rezultatai apibendrinami rąstų patikros sąraše, naudojant oficialią Miškininkystės ministerijos patvirtintą formą.

— Jeigu imtimi grindžiamos fizinės patikros rezultatai yra teigiami, Wasganis patvirtina rąstų gamybos ataskaitas. Jei nuo ataskaitos pateikimo praėjo daugiau kaip 48 valandos, leidimo turėtojo paskirtas įmonės vietos techninis darbuotojas (Ganis) gali pats savo atsakomybe patvirtinti ir išduoti rąstų gamybos ataskaitas (netaikoma IPK atveju),

— Wasganis patikrinus rąstus, jie turi būti sukrauti atskirai nuo nepatikrintų rąstų,

— rąstų gamybos ataskaita remiamasi apskaičiuojant reikiamą miško išteklių mokestį ir Miškų atkūrimo fondui mokėtiną mokestį (jei taikoma),

— leidimo turėtojas rajono miškininkystės tarnybai kas mėnesį pateikia patvirtintas rąstų gamybos ataskaitas ir atitinkamas santraukas.

c) Duomenų sutikrinimas:

Natūralaus miško koncesijos, ekosistemos atkūrimo koncesijos, bendruomenės miško koncesijos, kaimo miško koncesijos arba IPK atveju:

rajono miškininkystės pareigūnas palygina išvežtų ir rąstų gamybos ataskaitoje deklaruotų rąstų skaičių, korteles ir bendrą visų rąstų tūrį su metiniame darbo plane patvirtintomis kvotomis. IPK atveju reikalavimas dėl kortelių netaikomas.

Ūkinio želdinamo miško koncesijos, Perum Perhutani, bendruomenės želdinamo miško koncesijos arba iš miškų atkūrimo vietovės gautos medienos naudojimo koncesijos atveju:

rajono miškininkystės pareigūnas palygina išvežtų ir rąstų gamybos ataskaitoje deklaruotų rąstų bendrą tūrį su metiniame darbo plane patvirtintomis kvotomis.

AKĮ, atlikdama pirminį ir priežiūros auditą, taip pat patikrina rąstų gamybos ataskaitas. Be to, prireikus AKĮ surengia ad hoc patikras vietoje, kaip apibūdinta MTUS gairėse.

Nustatęs kokių nors neatitikimų, rajono miškininkystės pareigūnas apie tai informuoja AKĮ, atsakingą už veiklos vykdytojo reikalavimų laikymosi kontrolę, ir atvirkščiai.

1.3. Rąstų sandėlis

Iš rąstų krovos aikštelės rąstai transportuojami į rąstų sandėlius, o po to – arba tiesiai į perdirbimo gamyklą, arba į tarpinį rąstų sandėlį ar registruotą medienos saugyklą.

a) Pagrindinė veikla:

— tuo atveju, kai rąstų gamybos ataskaita nebuvo patvirtinta rąstų krovos aikštelėje: leidimo turėtojas parengia rąstų sąrašą; leidimo turėtojas pateikia siūlomą rąstų gamybos ataskaitą; Wasganis patvirtina rąstų gamybos ataskaitą,

— remdamasi patvirtintomis rąstų gamybos ataskaitomis, rajono miškininkystės tarnyba išrašo sąskaitas faktūras, o leidimo turėtojas sumoka atitinkamą Miškų atkūrimo fondui mokėtiną mokestį ir atitinkamą miško išteklių mokestį,

— Ganis išduoda rąstų transportavimo dokumentą, prie kurio pridedamas rąstų sąrašas,

— leidimo turėtojas parengia rąstų balanso ataskaitą.

b) Procedūros:

— jei leidimo turėtojas naudojasi nacionaline internetine rąstų atsekamumo sistema, jis gali pateikti rąstų gamybos ataskaitas ir atitinkamas santraukas Wasganis tvirtinti; Wasganis atlieka imtimi grindžiamą fizinę ataskaitų patikrą, jei jos nebuvo patvirtintos rąstų krovos aikštelėje. Patikros vietoje rezultatai apibendrinami rąstų patikros sąraše, naudojant oficialią Miškininkystės ministerijos patvirtintą formą; jeigu patikros vietoje rezultatai yra teigiami, pareigūnas patvirtina ataskaitas; jei nuo rąstų gamybos ataskaitų ir atitinkamų santraukų pateikimo praėjo daugiau kaip 48 valandos, Ganis pats savo atsakomybe patvirtina ataskaitas (netaikoma IPK atveju),

— leidimo turėtojas rajono miškininkystės pareigūnui, atsakingam už sąskaitų išrašymą, pateikia prašymą pagal prie prašymo pridedamą rąstų sąrašą nustatyti reikiamus mokesčius,

— remdamasis nurodytu prašymu, rajono miškininkystės pareigūnas išrašo sąskaitą faktūrą arba sąskaitas faktūras, kurias leidimo turėtojas turi apmokėti,

— jei nuo prašymo pateikimo praėjo daugiau kaip 48 valandos, leidimo turėtojas gali pats savo atsakomybe pateikti atitinkamą sąskaitą faktūrą ar sąskaitas faktūras,

— leidimo turėtojas sumoka sąskaitoje (-ose) faktūroje (-ose) nurodytą miško išteklių mokestį, Miškų atkūrimo fondui mokėtiną mokestį, ir (arba) sumą, lygią nukirstų medžių vertei, o rajono miškininkystės pareigūnas išduoda mokėjimo kvitą (-us). Nukirstų medžių vertė taikoma tik HTHR arba IPK,

— leidimo turėtojas pateikia prašymą išduoti rąstų transportavimo dokumentus ir prideda mokėjimo kvitą, rąstų sąrašą ir rąstų balanso ataskaitą,

— Ganis išduoda rąstų transportavimo dokumentus, kurie pridedami prie rąstų sąrašo,

— leidimo turėtojas parengia (atnaujina) rąstų balanso ataskaitą, įrašydamas rąstų sandėlyje gautų, saugomų ir išvežamų rąstų kiekį,

— leidimo turėtojas kas mėnesį pateikia rajono miškininkystės pareigūnui rąstų inventorizacijos ataskaitą.

c) Duomenų sutikrinimas:

Rajono miškininkystės pareigūnas patikrina rąstų balanso ataskaitą ir, remdamasis rąstų gamybos ataskaitomis ir atitinkamais rąstų transportavimo dokumentais, palygina į rąstų sandėlį įvežtų, iš jo išvežtų ir jame laikomų rąstų kiekį. Prireikus rajono miškininkystės pareigūnas taip pat atlieka patikras vietoje, kad įvertintų, ar rąstų sandėlyje laikomų rąstų kiekis atitinka balanso ataskaitoje ir atitinkamuose transportavimo dokumentuose nurodytą rąstų kiekį. AKĮ, atlikdama pirminį ir priežiūros auditą, taip pat patikrina rąstų balanso ataskaitas. Be to, prireikus AKĮ surengia ad hoc patikras vietoje, kaip apibūdinta MTUS gairėse.

Nustatęs kokių nors neatitikimų, rajono miškininkystės pareigūnas apie tai informuoja AKĮ, atsakingą už veiklos vykdytojo reikalavimų laikymosi kontrolę, ir atvirkščiai.

1.4. Tarpinis rąstų sandėlis

Tarpiniai rąstų sandėliai naudojami, jei rąstai iš koncesijos teritorijos nevežami tiesiai į gamyklą. Tarpiniai rąstų sandėliai naudojami visų pirma rąstams gabenti tarp salų arba jei keičiama transporto rūšis.

Leidimą valstybiniame miške įsteigti tarpinį rąstų sandėlį suteikia rajono miškininkystės pareigūnas, remdamasis leidimo turėtojo pateiktu pasiūlymu. Tarpinio rąstų sandėlio leidimas galioja trejus metus, tačiau miško pareigūnui jį persvarsčius ir patvirtinus jo galiojimas gali būti pratęstas. Tuo atveju, kai tarpinis rąstų sandėlis steigiamas ne valstybiniame miške, specialaus leidimo jį steigti nereikia, o jo steigimo sąlygas nustato leidimo turėtojas.

a) Pagrindinė veikla:

— tais atvejais, kai mediena gauta iš natūralių miškų, rajono miškininkystės pareigūnas nutraukia rąstų transportavimo dokumento galiojimą.

— Jei nuo rąstų transportavimo dokumento pateikimo praėjo daugiau kaip 48 valandos, jo galiojimą nutraukti gali Ganis.

— Be to, Ganis gali nutraukti rąstų transportavimo dokumento galiojimą tik tuo atveju, kai:

—

i) veiklos vykdytojas, naudojantis iš natūralių miškų gautą medieną, deklaruoja gamybą naudodamasis internetine rąstų atsekamumo sistema arba

ii) veiklos vykdytojas naudoja iš želdinamo miško gautą medieną (taikoma tik želdinamo miško koncesijos atveju medienos masei ar skiedroms gaminti),

— leidimo turėtojas parengia rąstų balanso ataskaitą,

— Ganis parengia rąstų sąrašą,

— Ganis užpildo rąstų transportavimo dokumentą pagal Miškininkystės ministerijos patvirtintą formą.

b) Procedūros:

— Wasganis fiziškai patikrina įvežtų rąstų skaičių, medžių rūšį ir matmenis, juos suskaičiuodamas arba, jeigu rąstų skaičius didesnis kaip 100, imties pagrindu.

— Jei nuo rąstų transportavimo dokumento pateikimo praėjo daugiau kaip 48 valandos, šią patikrą gali atlikti Ganis.

— Be to, Ganis atlieka šią patikrą tuo atveju, kai:

—

i) veiklos vykdytojas, naudojantis iš natūralių miškų gautą medieną, deklaruoja gamybą naudodamasis internetine rąstų atsekamumo sistema arba

ii) veiklos vykdytojas naudoja iš želdinamo miškų gautą medieną (taikoma tik želdinamo miško koncesijos atveju medienos masei ar skiedroms gaminti),

— jeigu patikros rezultatai teigiami, Wasganis nutraukia įvežamų rąstų transportavimo dokumento galiojimą ir įrašo rąstus į rąstų balanso ataskaitą,

— leidimo turėtojas parengia rąstų balanso ataskaitą kaip priemonę rąstų įvežimui į tarpinį rąstų sandėlį ir išvežimui iš jo kontroliuoti,

— išvežamų rąstų atveju Ganis parengia rąstų sąrašą, kuris yra susietas su ankstesniais rąstų transportavimo dokumentais,

— Ganis užpildo rąstų transportavimo dokumentą, skirtą rąstams pervežti iš tarpinio rąstų sandėlio,

— leidimo turėtojas, remdamasis atitinkamais rąstų transportavimo dokumentais, atnaujina rąstų balanso ataskaitą, kurioje įrašo rąstų įvežimo į tarpinį rąstų sandėlį, išvežimo iš jo ir laikymo jame duomenis,

— leidimo turėtojas kas mėnesį rajono miškininkystės pareigūnui pateikia rąstų inventorizacijos ataskaitą.

c) Duomenų sutikrinimas:

Rajono miškininkystės pareigūnas patikrina rąstų balanso ataskaitą, kad įvertintų, ar iš rąstų sandėlio išvežtų rąstų skaičius atitinka į tarpinį rąstų sandėlį įvežtų rąstų skaičių. Prireikus rajono miškininkystės pareigūnas taip pat atlieka patikras vietoje, kad įvertintų, ar rąstų sandėlyje laikomų rąstų kiekis atitinka balanso ataskaitoje ir atitinkamuose transportavimo dokumentuose nurodytą rąstų kiekį.

AKĮ, atlikdama pirminį ir priežiūros auditą, taip pat patikrina rąstų balanso ataskaitas. Be to, prireikus AKĮ surengia ad hoc patikras vietoje, kaip apibūdinta MTUS gairėse.

2. IŠ PRIVAČIŲ MIŠKŲ IR (ARBA) ŽEMĖS GAUTOS MEDIENOS TIEKIMO GRANDINĖS VEIKLOS KONTROLĖS APRAŠYMAS

Miško kirtimo darbus privačiuose miškuose ir (arba) žemėje reglamentuoja Miškininkystės ministro reglamentas P.30/Menhut-II/2012 (toliau – reglamentas).

Nėra jokių teisinių reikalavimų privatiems miškų ir (arba) žemės savininkams ant kirsti atrinktų medžių pritvirtinti identifikavimo korteles ar ženklus. Privačiuose miškuose ir (arba) žemėje nukirsta mediena rąstų sandėliuose ir tarpiniuose rąstų sandėliuose paprastai nelaikoma.

Iš privačių miškų ir (arba) žemės gautos medienos kontrolės procedūros skiriasi priklausomai nuo to, ar rąstai gauti iš medžių, augusių žemės nuosavybės teisės įgijimo momentu, ar jie gauti iš medžių, kurie pasodinti po žemės nuosavybės teisės įgijimo momento. Jos taip pat priklauso nuo nukirstų medžių rūšies. Miško išteklių mokestis, Miškų atkūrimo fondui mokėtinas mokestis ir nukirstų medžių mokestis taikomi rąstams, gautiems iš medžių, kurie žemės nuosavybės teisės įgijimo momentu jau augo toje teritorijoje, tačiau netaikomi rąstams, gautiems iš medžių, kurie pasodinti po žemės nuosavybės teisės įgijimo momento.

Tuo atveju, kai rąstai gauti iš medžių, kurie pasodinti po žemės nuosavybės teisės įgijimo momento, galimi du scenarijai:

— reglamento 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų rūšių (kaučiukmedžių, albicijų ir vaismedžių) atveju savininkas, naudodamas Miškininkystės ministerijos patvirtintą formą, parengia sąskaitą faktūrą, kuri laikoma transportavimo dokumentu,

— kitų rūšių (kaip antai tikmedžių, svietenijų ir pušų) atveju transportavimo dokumentą išduoda paskirtas pasirengimą turintis kaimo vadovas arba paskirtas pareigūnas.

Kai rąstai gaunami iš medžių, kurie augo toje vietoje iki žemės nuosavybės teisės suteikimo momento, rajono miškininkystės pareigūnas išduoda transportavimo dokumentą. Tokiai medienai reikalingas SVLK pažymėjimas.

2.1. Kirtavietė ir (arba) rąstų krovos aikštelė

a) Pagrindinė veikla:

— pripažįstama nuosavybės teisė,

— prireikus rąstai supjaustomi skersai,

— nustatomas (išmatuojamas) tūris,

— parengiamas rąstų sąrašas,

— rajono miškininkystės tarnyba išrašo sąskaitas faktūras, o savininkas sumoka sąskaitoje faktūroje nurodytą miško išteklių mokestį ir (arba) Miškų atkūrimo fondui mokėtiną mokestį,

— išduodamas arba parengiamas transportavimo dokumentas,

— išduodama arba parengiama tiekėjo atitikties deklaracija (TAD), išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojui išduotas SVLK pažymėjimas.

b) Procedūros:

— privataus miško ir (arba) žemės savininkas pateikia prašymą pripažinti jo nuosavybės teisę,

— valstybei (nacionalinei žemės tarnybai) pripažinus miško ir (arba) žemės nuosavybės teisę, savininkas, išmatavęs rąstus, parengia rąstų sąrašą.

Tuo atveju, kai rąstai gauti iš medžių, augusių toje vietoje iki žemės nuosavybės teisės suteikimo momento:

— savininkas rajono miškininkystės pareigūnui pateikia rąstų sąrašą ir prašymą sumokėti miško išteklių mokestį, Miškų atkūrimo fondui mokėtiną mokestį ir nukirstų medžių mokestį,

— pareigūnas atlieka dokumentų patikrą ir fizinę rąstų (matmenų, nustatytų rūšių ir rąstų skaičiaus) patikrą,

— jeigu dokumentų patikros ir fizinės patikros rezultatai teigiami, rajono miškininkystės pareigūnas išduoda sąskaitą faktūrą, pagal kurią savininkas turi sumokėti miško išteklių mokestį ir Miškų atkūrimo fondui mokėtiną mokestį,

— kartu su prašymu išduoti rąstų transportavimo dokumentą žemės savininkas rajono miškininkystės pareigūnui pateikia miško išteklių mokesčio ir Miškų atkūrimo fondui mokėtino mokesčio mokėjimo kvitą,

— rajono miškininkystės pareigūnas atlieka dokumentų patikrą ir fizinę rąstų (matmenų, nustatytų rūšių ir rąstų skaičiaus) patikrą,

— remdamasis tuo, kas išdėstyta pirmiau, rajono miškininkystės pareigūnas išduoda rąstų transportavimo dokumentą.

Tuo atveju, kai rąstai gauti iš medžių, kurie pasodinti po žemės nuosavybės teisės suteikimo momento:

Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų medžių rūšių atveju:

— savininkas paženklina rąstus ir nustato medžių rūšis,

— savininkas parengia rąstų sąrašą,

— remdamasis tuo, kas išdėstyta pirmiau, savininkas parengia sąskaitas faktūras pagal Miškininkystės ministerijos patvirtintą formą, kuri taip pat naudojama kaip transportavimo dokumentas.

Kitų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje neišvardytų medžių rūšių atveju:

— savininkas paženklina rąstus ir nustato medžių rūšis,

— savininkas parengia rąstų sąrašą,

— savininkas pateikia kaimo vadovui ar paskirtam pareigūnui rąstų sąrašą ir prašymą išduoti rąstų transportavimo dokumentą,

— kaimo vadovas arba paskirtas pareigūnas atlieka dokumentų patikrą ir fizinę rąstų (nustatytų rūšių, rąstų skaičiaus, kiekvieno rąsto ženklinimo ir (arba) numerių, kirtavietės) patikrą,

— remdamasis tuo, kas išdėstyta pirmiau, kaimo vadovas arba paskirtas pareigūnas išduoda rąstų transportavimo dokumentą pagal Miškininkystės ministerijos patvirtintą formą.

Jei visai medienai, gautai iš pasodintų medžių, netaikomas SVLK pažymėjimas, savininkas, naudodamas Miškininkystės ministerijos patvirtintą formą, parengia TAD.

c) Duomenų sutikrinimas:

Kaimo vadovas, rajono miškininkystės pareigūno paskirtas pareigūnas arba rajono miškininkystės pareigūnas (tais atvejais, kai mediena gauta iš natūraliai išaugusių medžių) palygina nukirstų rąstų tūrį su rąstų sąraše nurodytais duomenimis.

Tais atvejais, kai veiklos vykdytojui išduotas SVLK pažymėjimas, AKĮ, atlikdama pirminį ir priežiūros auditą, taip pat patikrina, ar nukirstų rąstų tūris sutampa su rąstų sąraše nurodytais duomenimis. Be to, prireikus AKĮ surengia ad hoc patikras vietoje.

Nustatęs kokių nors neatitikimų, kaimo vadovas, paskirtasis pareigūnas arba rajono miškininkystės pareigūnas (tais atvejais, kai mediena gauta iš natūraliai išaugusių medžių) apie tai informuoja AKĮ, atsakingą už veiklos vykdytojo reikalavimų laikymosi kontrolę, ir atvirkščiai.

3. SAUGYKLOMS IR PRAMONEI SKIRTOS MEDIENOS TIEKIMO GRANDINĖS VEIKLOS KONTROLĖS APRAŠYMAS

Konkretūs tiekimo grandinės subjektai yra registruotos medienos saugyklos ir perdirbtos medienos saugyklos. Veikdami kaip prekybininkai, šie veiklos vykdytojai, nevykdydami gamybos ar perdirbimo veiklos, perka, sandėliuoja ir parduoda medieną ir medienos produktus kitiems veiklos vykdytojams.

Registruotoms medienos saugykloms ir perdirbtos medienos saugykloms išduodami trijų rūšių leidimai:

— leidimai saugykloms, naudojančioms tik iš valstybinių miškų gautą ir (arba) importuotą medieną (rąstus) (TPT-KB),

— leidimai saugykloms, naudojančioms tik iš privačių miškų ir (arba) žemės gautą medieną ir (arba) perdirbtą medieną (TPT),

— leidimai saugykloms, naudojančioms tik iš valstybinių miškų gautą ir (arba) importuotą perdirbtą medieną (TPT-KO).

3.1. Iš valstybinių miškų gautos ir importuotos medienos registruotos medienos saugyklos (TPT-KB)

Iš valstybinių miškų gautos ir importuotos medienos registruotos medienos saugyklos (TPT-KB) naudojamos, jei rąstai iš koncesijos teritorijos, tarpinių rąstų sandėlių ir (arba) kitų TPT-KB nevežami tiesiai į gamyklą, arba importuotos medienos (rąstų) atveju.

Leidimą įsteigti TPT-KB suteikia miškininkystės pareigūnas, remdamasis leidimo turėtojo pateiktu pasiūlymu. TPT-KB leidimas galioja trejus metus, tačiau miško pareigūnui jį persvarsčius ir patvirtinus jo galiojimas gali būti pratęstas.

Jei TPT-KB veiklos vykdytojai naudoja tik importuotą medieną ir (arba) medieną, kuriai taikomas Perum Perhutani ir taikomas SVLK pažymėjimas, jie gali naudoti TAD. Jei medienos, gautos iš valstybinių miškų (išskyrus medieną, kuriai taikomas Perum Perhutani), šaltinis yra tik vienas iš saugyklai tiekiamos medienos šaltinių, šie šaltiniai turi turėti SVLK pažymėjimą.

a) Pagrindinė veikla:

— Wasganis nutraukia įvežtų rąstų transportavimo dokumento galiojimą,

— leidimo turėtojas parengia rąstų balanso ataskaitą,

— leidimo turėtojas arba Ganis parengia išvežamų rąstų sąrašą,

— leidimo turėtojas arba Ganis užpildo išvežamų rąstų transportavimo dokumentą pagal Miškininkystės ministerijos patvirtintą formą,

— išduodamas arba parengiamas TAD (tik tais atvejais, kai naudojama importuojama mediena ir (arba) mediena, kuriai taikomas Perum Perhutani, o veiklos vykdytojas neturi SVLK pažymėjimo).

b) Procedūros:

— Wasganis nutraukia įvežtų rąstų transportavimo dokumento galiojimą,

— Wasganis fiziškai patikrina įvežtų rąstų skaičių, medžių rūšį ir matmenis, juos visus suskaičiuodamas arba, jeigu rąstų skaičius didesnis kaip 100, imties pagrindu,

— jeigu patikrinimo rezultatai teigiami, leidimo turėtojas įrašo medieną į rąstų balanso ataskaitą,

— leidimo turėtojas parengia rąstų balanso ataskaitą kaip priemonę rąstų įvežimui į registruotą rąstų saugyklą ir išvežimui iš jos kontroliuoti,

— išvežamų rąstų atveju leidimo turėtojas arba Ganis parengia rąstų sąrašą, kuris yra susietas su ankstesniais rąstų transportavimo dokumentais,

— leidimo turėtojas arba Ganis užpildo išvežamų rąstų transportavimo dokumentą,

— jei leidimo turėtojas, naudojantis tik importuotą medieną ir (arba) medieną, kuriai taikomas Perum Perhutani, neturi SVLK pažymėjimo, jis parengia TAD pagal Miškininkystės ministerijos patvirtintą formą,

— leidimo turėtojas, remdamasis atitinkamais rąstų transportavimo dokumentais, atnaujina rąstų balanso ataskaitą, kurioje įrašomi rąstų įvežimo į registruotą rąstų saugyklą, išvežimo iš jos ir laikymo joje duomenys,

— leidimo turėtojas kas mėnesį pateikia rajono miškininkystės pareigūnui rąstų inventorizacijos ataskaitą.

c) Duomenų sutikrinimas:

Rajono miškininkystės pareigūnas patikrina rąstų balanso ataskaitą ir, palyginęs rąstų transportavimo dokumentą su įvežtų rąstų sąrašu, įvertina, ar iš rąstų sandėlio arba tarpinio rąstų sandėlio išvežtų rąstų skaičius atitinka į registruotą rąstų saugyklą įvežtų rąstų skaičių. Prireikus rajono miškininkystės pareigūnas atlieka patikras vietoje.

Tais atvejais, kai veiklos vykdytojui išduotas SVLK pažymėjimas, AKĮ, atlikdama pirminį ir priežiūros auditą, taip pat patikrina rąstų balanso ataskaitą. Be to, prireikus AKĮ surengia ad hoc patikras vietoje, kaip apibūdinta MTUS gairėse.

Nustatęs kokių nors neatitikimų, rajono miškininkystės pareigūnas apie tai informuoja AKĮ, atsakingą už veiklos vykdytojo reikalavimų laikymosi kontrolę, ir atvirkščiai.

3.2. Perdirbtos medienos saugyklos ir registruotos medienos saugyklos (TPT) iš privačių miškų ir (arba) žemės gautos medienos atveju

Iš privačių miškų ir (arba) žemės gautos medienos atveju registruotos medienos saugyklos ir (arba) perdirbtos medienos saugyklos (TPT) naudojamos, jei rąstai ir (arba) perdirbta mediena iš privačių miškų, žemės ir (arba) kitų TPT nevežami tiesiai į gamyklą.

Leidimą įsteigti TPT suteikia miškininkystės pareigūnas, remdamasis leidimo turėtojo pateiktu pasiūlymu. TPT leidimą persvarsto ir patvirtina miško pareigūnas.

TPT veiklos vykdytojai gali naudoti TAD tik jei jiems neišduotas SVLK pažymėjimas.

TPT veiklos vykdytojai privalo naudoti tik iš privačiuose miškuose ir (arba) žemėje pasodintų medžių gautą medieną ir (arba) perdirbtą medieną.

a) Pagrindinė veikla:

— leidimo turėtojas patikrina rąstų ir (arba) perdirbtos medienos transportavimo dokumentą,

— leidimo turėtojas parengia rąstų ir (arba) perdirbtos medienos balanso ataskaitą,

— leidimo turėtojas parengia rąstų ir (arba) perdirbtos medienos sąrašą,

— leidimo turėtojas užpildo rąstų ir (arba) perdirbtos medienos transportavimo dokumentą,

— išduodama arba parengiama TAD (tais atvejais, kai veiklos vykdytojas neturi SVLK pažymėjimo).

b) Procedūros:

— leidimo turėtojas patikrina įvežtų rąstų ir (arba) perdirbtos medienos transportavimo dokumentą,

— leidimo turėtojas parengia rąstų ir (arba) perdirbtos medienos balanso ataskaitą kaip priemonę kontroliuoti rąstų ir (arba) perdirbtos medienos įvežimą ir išvežimą,

— išvežamų rąstų atveju leidimo turėtojas parengia rąstų ir (arba) perdirbtos medienos sąrašą, kuris gali būti susietas su ankstesniais rąstų ir (arba) perdirbtos medienos transportavimo dokumentais,

— leidimo turėtojas užpildo rąstų ir (arba) perdirbtos medienos transportavimo dokumentą,

— jei veiklos vykdytojas neturi SVLK pažymėjimo, jis parengia TAD pagal Miškininkystės ministerijos patvirtintą formą,

— leidimo turėtojas, remdamasis atitinkamais rąstų ir (arba) perdirbtos medienos transportavimo dokumentais, atnaujina rąstų ir (arba) perdirbtos medienos balanso ataskaitą, kurioje įrašomi rąstų ir (arba) perdirbtos medienos įvežimo į registruotą rąstų saugyklą, išvežimo iš jos ir laikymo joje duomenys,

— leidimo turėtojas kas mėnesį rajono miškininkystės pareigūnui pateikia rąstų ir (arba) perdirbtos medienos inventorizacijos ataskaitą.

c) Duomenų sutikrinimas:

Rajono miškininkystės pareigūnas patikrina rąstų ir (arba) perdirbtos medienos balanso ataskaitą ir, palyginęs rąstų ir (arba) perdirbtos medienos transportavimo dokumentą su įvežtų rąstų ir (arba) perdirbtos medienos sąrašu, įvertina, ar iš privačių miškų ir (arba) žemės arba kitų TPT išvežtų rąstų ir (arba) perdirbtos medienos kiekis atitinka į TPT įvežtų rąstų ir (arba) perdirbtos medienos kiekį. Prireikus rajono miškininkystės pareigūnas atlieka patikras vietoje.

Tais atvejais, kai veiklos vykdytojui išduotas SVLK pažymėjimas, AKĮ, atlikdama pirminį ir priežiūros auditą, taip pat patikrina rąstų ir (arba) perdirbtos medienos balanso ataskaitas. Be to, prireikus AKĮ surengia ad hoc patikras vietoje, kaip apibūdinta MTUS gairėse.

Nustatęs kokių nors neatitikimų, rajono miškininkystės pareigūnas apie tai informuoja AKĮ, atsakingą už veiklos vykdytojo reikalavimų laikymosi kontrolę, ir atvirkščiai.

3.3. Pirminio perdirbimo ir (arba) integruota pramonė

a) Pagrindinė veikla:

— perdirbimo gamykla parengia rąstų balanso ataskaitą,

— rajono miškininkystės pareigūnas nutraukia rąstų transportavimo dokumento galiojimą,

— rajono miškininkystės pareigūnas atlieka fizinę rąstų patikrą,

— tais atvejais, kai veiklos vykdytojas naudojasi oficialia internetine rąstų atsekamumo sistema, naudojantis brūkšninių kodų skaitytuvu informacija įrašoma ir įkeliama į sistemą,

— gamyklos veiklos vykdytojas parengia žaliavų ir produktų išeigos ataskaitą,

— gamyklos veiklos vykdytojas parengia perdirbtos medienos balanso ataskaitą,

— gamyklos veiklos vykdytojas užpildo medienos produktų transportavimo dokumentą pagal Miškininkystės ministerijos patvirtintą formą,

— parengiama gamyklos produktų pardavimo ataskaita,

— išduodama arba parengiama TAD (tais atvejais, kai veiklos vykdytojas neturi SVLK pažymėjimo ir naudoja tik iš privačių miškų ir (arba) žemės gautą medieną).

b) Procedūros:

— gamyklos veiklos vykdytojas parengia rąstų balanso ataskaitos projektą kaip priemonę fiksuoti gamyklos gautų rąstų ir į ją (gamybos linijas) įvežtų rąstų srautą,

— gamyklos veiklos vykdytojas rajono miškininkystės pareigūnui pateikia kiekvienos gamyklos gautos rąstų partijos transportavimo dokumentų kopijas,

— rajono miškininkystės pareigūnas nutraukia rąstų transportavimo dokumentų galiojimą,

— tais atvejais, kai veiklos vykdytojas naudojasi oficialia internetine rąstų atsekamumo sistema, rąstų transportavimo dokumentų galiojimą nutraukia registruotas techninis personalas,

— rajono miškininkystės pareigūnas patikrina rąstų transportavimo dokumentuose nurodytą informaciją ir ją palygina su fiziniais produktais. Jei rąstų yra daugiau kaip 100, tai galima atlikti imties pagrindu,

— rajono miškininkystės pareigūnas patikrina rąstų balanso ataskaitose nurodytą informaciją,

— jeigu patikros rezultatai teigiami, mediena įrašoma į galutinę rąstų balanso ataskaitą,

— rajono miškininkystės pareigūnas saugo rąstų transportavimo dokumentų kopijas ir parengia rąstų transportavimo dokumentų suvestinį sąrašą pagal Miškininkystės ministerijos patvirtintą formą,

— rąstų transportavimo dokumentų, kurių galiojimą pareigūnas nutraukė, kopijos perduodamos bendrovei saugoti,

— kiekvieno mėnesio pabaigoje rąstų transportavimo dokumentų santrauka pateikiama rajono miškininkystės tarnybai,

— gamyklos veiklos vykdytojas parengia po vieną kiekvienos gamybos linijos žaliavų ir produktų išeigos ataskaitą, kuria remiantis galima kontroliuoti rąstų sąnaudas ir medienos produktų apimtį bei apskaičiuoti panaudojimo normą,

— gamyklos veiklos vykdytojas parengia perdirbtos medienos balanso ataskaitą, siekiant registruoti į gamyklą įvežtų bei iš jos išvežtų medienos produktų srautus gamyklos viduje ir atsargų kiekius,

— informacijos tikslais gamyklos veiklos vykdytojas parengia gamyklos produktų pardavimo ataskaitas,

— jei SVLK pažymėjimo neturintis veiklos vykdytojas naudoja tik iš privačių miškų ir (arba) žemės gautą medieną, jis parengia TAD pagal Miškininkystės ministerijos patvirtintą formą,

— leidimo turėtojas kas mėnesį rajono miškininkystės pareigūnui pateikia rąstų ir (arba) perdirbtos medienos inventorizacijos ataskaitą.

c) Duomenų sutikrinimas:

Miškininkystės pareigūnas patikrina rąstų ir perdirbtos medienos balanso ataskaitas ir, remdamasis rąstų transportavimo dokumentais, palygina duomenis apie įvežtus, išvežamus ir saugomus rąstus.

Gamybos išeigos ataskaita naudojama siekiant sutikrinti kiekvienos gamybos linijos sąnaudas pagal produkcijos apimtį, o panaudojimo normą palyginti su paskelbta vidutine norma.

Tais atvejais, kai veiklos vykdytojui išduotas SVLK pažymėjimas, AKĮ, atlikdama pirminį ir priežiūros auditą, taip pat patikrina rąstų ir perdirbtos medienos balanso ataskaitas. Be to, prireikus AKĮ surengia ad hoc patikras vietoje, kaip apibūdinta MTUS gairėse.

Nustatęs kokių nors neatitikimų, miškininkystės pareigūnas apie tai informuoja AKĮ, atsakingą už veiklos vykdytojo reikalavimų laikymosi kontrolę, ir atvirkščiai.

3.4. Iš valstybinių miškų gautos ir (arba) importuotos perdirbtos medienos registruotos medienos saugyklos (TPT-KO)

Iš valstybinių miškų gautos ir (arba) importuotos perdirbtos medienos registruotos medienos saugyklos (TPT-KO) yra perdirbtos medienos saugyklos, kurios gauna perdirbtą ir (arba) importuotą medieną iš pirminio perdirbimo skyrių ir (arba) kitų TPT-KO. TPT-KO medienos produktus parduoda antrinio perdirbimo skyriams, kitoms TPT-KO, šeimos įmonėms, registruotiems eksportuotojams ir (arba) galutiniams vartotojams.

Leidimą įsteigti TPT-KO suteikia rajono miškininkystės pareigūnas, remdamasis leidimo turėtojo pateiktu pasiūlymu. TPT-KO leidimas galioja trejus metus, tačiau rajono miško pareigūnui jį persvarsčius ir patvirtinus jo galiojimas gali būti pratęstas.

TPT-KO veiklos vykdytojai gali naudoti TAD tik tuo atveju, jei jie naudoja tik importuotos perdirbtos medienos produktus. Jei iš natūralių miškų gautos perdirbtos medienos šaltinis yra tik vienas iš saugyklai tiekiamos perdirbtos medienos produktų šaltinių, ji turi turėti SVLK pažymėjimą.

a) Pagrindinė veikla:

— Ganis nutraukia medienos produktų transportavimo dokumento galiojimą.

— leidimo turėtojas parengia perdirbtos medienos balanso ataskaitą,

— leidimo turėtojas parengia perdirbtos medienos sąrašą,

— leidimo turėtojas užpildo medienos produktų transportavimo dokumento formą arba naudodamas Miškininkystės ministerijos patvirtintą formą,

— išduodama arba parengiama TAD (tais atvejais, kai perdirbta mediena gauta iš importuotos medienos ir veiklos vykdytojas neturi SVLK pažymėjimo).

b) Procedūros:

— Ganis nutraukia įvežtos perdirbtos medienos produktų transportavimo dokumentų galiojimą,

— leidimo turėtojas parengia perdirbtos medienos balanso ataskaitą kaip priemonę perdirbtos medienos įvežimui į registruotą perdirbtos medienos saugyklą ir išvežimui iš jos kontroliuoti,

— išvežamos perdirbtos medienos atveju leidimo turėtojas parengia medienos produktų sąrašą, kuris yra susietas su ankstesniais medienos produktų transportavimo dokumentais,

— leidimo turėtojas užpildo medienos produktų transportavimo dokumentus,

— jei leidimo turėtojas, naudojantis tik importuotą perdirbtą medieną, neturi SVLK, jis parengia TAD pagal Miškininkystės ministerijos patvirtintą formą,

— leidimo turėtojas, remdamasis atitinkamais medienos produktų transportavimo dokumentais ir importo dokumentais, atnaujina perdirbtos medienos balanso ataskaitą, kurioje įrašo medienos produktų įvežimo į registruotą medienos saugyklą, išvežimo iš jos ir laikymo joje duomenis;

c) Duomenų sutikrinimas:

Ganis patikrina perdirbtos medienos balanso ataskaitą ir įvertina, ar įvežtos perdirbtos medienos kiekis atitinka susijusiuose medienos produktų transportavimo dokumentuose ir importo dokumentuose nurodytą kiekį.

Prireikus rajono miškininkystės pareigūnas atlieka patikras vietoje.

Tais atvejais, kai veiklos vykdytojui išduotas SVLK pažymėjimas, AKĮ, atlikdama pirminį ir priežiūros auditą, taip pat patikrina perdirbtos medienos balanso ataskaitą. Prireikus AKĮ surengia ad hoc patikras vietoje, kaip apibūdinta MTUS gairėse.

Nustatęs kokių nors neatitikimų, rajono miškininkystės pareigūnas apie tai informuoja AKĮ, atsakingą už veiklos vykdytojo reikalavimų laikymosi kontrolę, ir atvirkščiai.

3.5. Antrinio perdirbimo pramonė

a) Pagrindinė veikla:

— gamyklos veiklos vykdytojas parengia perdirbtos medienos (pusgaminių) ir perdirbtų produktų balanso ataskaitas,

— gamyklos veiklos vykdytojas, naudodamas Miškininkystės ministerijos patvirtintą formą, parengia sąskaitas faktūras, kurios taip pat naudojamos kaip perdirbtos medienos produktų transportavimo dokumentai,

— gamyklos veiklos vykdytojas parengia perdirbtos medienos balanso ataskaitą,

— bendrovė arba gamyklos veiklos vykdytojas parengia produktų pardavimo ataskaitą,

— išduodama arba parengiama TAD (tais atvejais, kai veiklos vykdytojas neturi SVLK pažymėjimo ir naudoja tik iš privačių miškų ir (arba) žemės gautą medieną).

b) Procedūros:

— gamyklos veiklos vykdytojas saugo perdirbtos medienos transportavimo dokumentus (gaunamų medžiagų) ir parengia šių dokumentų santrauką,

— gamyklos veiklos vykdytojas naudoja kiekvienos gamybos linijos perdirbtos medienos ir perdirbtų produktų išeigos ataskaitas, siekdamas registruoti medžiagų srautus į gamyklą, produkcijos apimtį ir apskaičiuoti žaliavų panaudojimo normą,

— gamyklos veiklos vykdytojas parengia perdirbtos medienos balanso ataskaitą, kuri naudojama siekiant patikrinti medžiagų srautus į gamyklą, medienos produktų produkcijos apimtį ir turimas atsargas; gamyklos veiklos vykdytojas, naudodamas Miškininkystės ministerijos patvirtintą formą, parengia perdirbtų produktų sąskaitas faktūras, kurios taip pat naudojamos kaip transportavimo dokumentai, ir saugo šias sąskaitas; prie kiekvienos sąskaitos faktūros pridedamas medienos produktų sąrašas,

— informacijos tikslais gamyklos veiklos vykdytojas parengia produktų pardavimo ataskaitas,

— tais atvejais, kai gamyklos veiklos vykdytojas pageidauja užsiimti supjaustytų medienos produktų pervežimu, bendrovė taip pat įregistruojama kaip perdirbtos medienos saugykla, o veiklos vykdytojas parengia išvežamų supjaustytų medienos produktų perdirbtos medienos transportavimo dokumentus,

— jei veiklos vykdytojas, neturintis SVLK pažymėjimo ar ETPIK sertifikato, naudoja tik iš privačių miškų ir (arba) žemės gautą perdirbtą medieną, jis parengia TAD pagal Miškininkystės ministerijos patvirtintą formą.

c) Duomenų sutikrinimas:

Gamyklos veiklos vykdytojas patikrina perdirbtos medienos balanso ataskaitą ir, remdamasi perdirbtos medienos transportavimo dokumentais ir perdirbtos medienos išeigos ataskaita, palygina duomenis apie įvežtas, išvežamas ir saugomas medžiagas.

Gamybos išeigos ataskaita naudojama siekiant patikrinti gamybos linijų sąnaudas ir produkcijos apimtį bei įvertinti panaudojimo normą.

Gamyklos veiklos vykdytojas patikrina perdirbtos medienos balanso ataskaitą ir, remdamasi sąskaitomis faktūromis, palygina duomenis apie įvežtus, išvežamus ir saugomus produktus.

Prireikus miškininkystės pareigūnas atlieka patikras vietoje.

Nustatęs kokių nors neatitikimų, miškininkystės pareigūnas apie tai informuoja AKĮ, atsakingą už veiklos vykdytojo reikalavimų laikymosi kontrolę, ir atvirkščiai.

4. EKSPORTAS

Medienos, gautos iš valstybinių miškų ir privačių miškų ir (arba) žemės, eksporto procedūros ir duomenų sutikrinimo procedūros yra vienodos.

a) Pagrindinė veikla:

— Prekybos ministerija eksportuotojui išduoda miškininkystės pramonės produktų registruoto eksportuotojo sertifikatą (ETPIK),

— eksportuotojas pateikia prašymą išduoti kiekvienos eksporto siuntos patikrintą teisinį dokumentą ir (arba) FLEGT licenciją,

— jei ETPIK turėtojas atitinka teisėtumo ir tiekimo grandinės reikalavimus, LA išduoda patikrintą teisinį dokumentą ir (arba) FLEGT licenciją. Išduodamos FLEGT licencijos forma pateikta IV priede,

— eksportuotojas, naudodamas muitinės patvirtintą formą, parengia eksporto deklaracijos dokumentą (PEB), kuris pateikiamas muitinei,

— muitinė muitiniam įforminimui atlikti išduoda eksporto patvirtinimo dokumentą.

b) Procedūros:

— eksportuotojas LA pateikia prašymą išduoti patikrintą teisinį dokumentą ir (arba) FLEGT licenciją ir prideda dokumentus, kuriais įrodoma, kad produkto sudėtyje esanti medienos žaliava gauta tik iš patikrintų ir teisėtų šaltinių (kuriems išduotas SVLK pažymėjimas arba pateikta TAD),

— LA, atlikusi dokumentų patikrą ir prireikus fizinę duomenų nuoseklumo patikrą, išduoda patikrintą teisinį dokumentą ir (arba) FLEGT licenciją, siekdama užtikrinti, kad medienos produktai gauti iš šaltinių, kurių teisėtumas patikrintas, ir kad jie pagaminti pagal II priede pateiktą teisėtumo apibrėžtį. LA turi išduoti eksporto licenciją naudodamasi internetine duomenų baze SILK. Taip užtikrinama, kad veiklos vykdytojas turėtų galiojantį eksportuotojo sertifikatą (ETPIK) ir teisėtumo sertifikatą,

— eksportuotojas muitinei patvirtinti pateikia eksporto deklaracijos dokumentą (PEB), prie kurio pridedama sąskaita faktūra, pakuočių sąrašas, eksporto muito mokėjimo kvitas (jeigu reglamentuojama), ETPIK sertifikatas, patikrintas teisinis dokumentas ir (arba) FLEGT licencija, eksporto leidimas (jeigu reglamentuojama), inspektoriaus ataskaita (jeigu reglamentuojama) ir CITES dokumentas (jeigu taikoma),

— jeigu eksporto deklaracijos dokumento patikros rezultatai teigiami, muitinė išduoda eksporto patvirtinimo dokumentą.

c) Duomenų sutikrinimas:

Prireikus miškininkystės pareigūnas atlieka patikras vietoje.

Remdamosi perdirbtos medienos balanso ataskaita, AKĮ ir LA patikrina, ar duomenys apie įvežtos, išvežtos ir saugomos medienos kiekį sutampa. AKĮ, atlikdama pirminį ir priežiūros auditą, taip pat šiuos duomenis palygina su sąskaitoje faktūroje nurodytu kiekiu. Prireikus AKĮ surengia ad hoc patikras vietoje, o LA – fizines duomenų nuoseklumo patikras, kaip apibūdinta MTUS gairėse.

Nustatęs kokių nors neatitikimų, miškininkystės pareigūnas apie tai informuoja AKĮ, atsakingą už veiklos vykdytojo reikalavimų laikymosi kontrolę, ir atvirkščiai.

▼B

VI PRIEDAS

PERIODINIO VERTINIMO SĄLYGOS

1. TIKSLAS

Periodinis vertinimas yra nepriklausomos trečiosios šalies, vadinamos vertintoju, atliekamas nepriklausomas vertinimas. Periodinio vertinimo tikslas – užtikrinti, kad MTUS veiktų kaip nustatyta, padidinant pagal šį Susitarimą išduotų FLEGT licencijų patikimumą.

2. APIMTIS

Periodinis vertinimas apima:

1. kontrolės priemonių veikimą nuo gamybos miške vietos iki medienos produktų eksporto vietos;

2. duomenų valdymą ir MTUS grindžiamos medienos atsekamumo sistemas, FLEGT licencijų išdavimą bei šiam Susitarimui svarbius gamybos, licencijavimo ir prekybos statistinius duomenis.

3. VERTINIMO ATASKAITOS

Vykdant periodinį vertinimą parengiamos reguliarios ataskaitos, kuriose pateikiamos vertinimo išvados ir rekomendacijos dėl priemonių, kurių reikia imtis, kad būtų pašalintos vertinimu nustatytos spragos ir sistemos trūkumai.

4. PAGRINDINĖ VEIKLA

Periodinio vertinimo veikla be kita ko apima:

a) kontrolės funkcijas vykdančių įstaigų atitikties auditą pagal MTUS nuostatas;

b) tiekimo grandinės kontrolės priemonių nuo gamybos miške vietos iki eksporto iš Indonezijos vietos veiksmingumo įvertinimą;

c) duomenų tvarkymo tinkamumo ir medienos atsekamumo sistemų, kuriomis remiama MTUS, vertinimą ir FLEGT licencijų išdavimą;

d) reikalavimų nesilaikymo atvejų ir sistemos nesklandumų nustatymą ir registravimą bei reikiamų taisomųjų veiksmų paskyrimą;

e) anksčiau nustatytų ir rekomenduotų taisomųjų veiksmų veiksmingo įgyvendinimo įvertinimą;

f) išvadų Jungtiniam Susitarimo įgyvendinimo komitetui teikimą.

5. VERTINIMO METODIKA

5.1. Vertintojas naudoja dokumentuotą ir įrodymais pagrįstą metodiką, atitinkančią ISO/IEC 19011 arba tapataus standarto reikalavimus. Ji apima tinkamas susijusių dokumentų patikras, organizacijų, atsakingų už MTUS įgyvendinimą, veiklos procedūras ir įrašus, reikalavimų nesilaikymo atvejų ir sistemos trūkumų nustatymą ir prašymų dėl atitinkamų taisomųjų veiksmų išdavimą.

5.2. Vertintojas be kita ko:

a) peržiūri nepriklausomų vertinimo ir patikros įstaigų (LP ir LV) akreditacijos procesą;

b) peržiūri dokumentais nustatytas kiekvienos įstaigos, susijusios su MTUS įgyvendinimo kontrolės, kuria siekiama užtikrinti jos išsamumą ir nuoseklumą, procedūras;

c) išnagrinėja dokumentais nustatytas procedūras ir įrašus, įskaitant darbo praktiką, apsilankymo tarnybose, miško kirtimo vietovėse, rąstų sandėliuose ar baseinuose, miško kontrolės postuose, gamyklose ir eksporto bei importo vietose metu;

d) išnagrinėja informaciją, surinktą reguliavimo ir vykdymą užtikrinančių įstaigų, LP ir LV bei kitų įstaigų, MTUS nustatytų reikalavimų laikymuisi tikrinti;

e) išnagrinėja privačiojo sektoriaus organizacijų, susijusių su MTUS įgyvendinimu, duomenų rinkimo praktiką;

f) įvertina galimybes gauti viešai prieinamą IX priede nurodytą informaciją, įskaitant informacijos atskleidimo tvarkos veiksmingumą;

g) naudojasi nepriklausomos stebėsenos ir išsamaus vertinimo ataskaitų, taip pat nepriklausomo rinkos stebėtojo ataskaitų išvadomis ir rekomendacijomis;

h) siekia sužinoti suinteresuotųjų šalių nuomonę ir pasinaudoti iš suinteresuotųjų šalių, kurios yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su MTUS įgyvendinimu, gauta informacija, taip pat

i) naudoja tinkamus ėminių atrankos ir tikrinimo metodus, kad būtų galima įvertinti miškų reguliavimo agentūrų, LP ir LV, pramonės įmonių ir kitų atitinkamų visų lygmenų subjektų miškininkystės veiklą, tiekimo grandinės kontrolę, medienos perdirbimo ir eksporto licencijavimą, įskaitant kryžminius patikrinimus pagal Sąjungos teikiamą informaciją apie medienos importą iš Indonezijos, vykdančių subjektų darbą.

6. VERTINTOJO KVALIFIKACIJA

Vertintojas turi būti kompetentinga, nepriklausoma ir nešališka trečioji šalis, atitinkanti šiuos reikalavimus:

a) vertintojas turi įrodyti kvalifikaciją ir gebėjimą atitikti ISO/IEC 65 vadovo ir ISO/IEC 17021 arba lygiaverčių standartų reikalavimus, įskaitant kvalifikaciją teikti vertinimo paslaugas, susijusias su miškų sektoriumi ir miško produktų tiekimo grandinėmis;

b) vertintojas turi būti tiesiogiai nesusijęs su Indonezijos arba Sąjungos miškotvarka, medienos perdirbimu, prekyba mediena arba miškų sektoriaus kontrole;

c) vertintojas turi būti nepriklausomas nuo visų kitų MTUS elementų, o Indonezijos miškų reguliavimo institucijos turi įdiegti sistemas, kad būtų išvengta interesų konflikto. Vertintojas turi pranešti apie bet kokį galintį kilti interesų konfliktą ir imtis veiksmingų priemonių jam sušvelninti;

d) vertintojas ir jo darbuotojai, vykdantys vertinimo užduotis, turi būti įrodę turintys patirties vykdyti atogrąžų miško valdymo, medienos perdirbimo pramonės ir susijusių tiekimo grandinės kontrolės priemonių auditą;

e) vertintojas turi būti nustatęs su veikla susijusių skundų priėmimo ir nagrinėjimo mechanizmą.

7. ATASKAITŲ TEIKIMAS

7.1. Periodinio vertinimo ataskaita apima: i) išsamią ataskaitą, kurią sudaro visa reikiama informacija apie vertinimą, jo išvadas (įskaitant reikalavimų nesilaikymo ir sistemos trūkumų atvejus) ir rekomendacijas; ii) viešą ataskaitos santrauką, paremtą visa ataskaita ir apimančią pagrindines išvadas ir rekomendacijas.

7.2. Prieš skelbiant viešai, išsami ataskaita ir vieša ataskaitos santrauka teikiama JĮK, kad šis su jomis susipažintų ir jas patvirtintų.

7.3. JĮK prašymu vertintojas turi suteikti papildomą informaciją, kad pagrįstų arba paaiškintų savo išvadas.

7.4. Vertintojas turi pranešti JĮK apie visus gautus skundus ir veiksmus, kurių buvo imtasi jiems išspręsti.

8. KONFIDENCIALUMAS

Vykdydamas savo užduotis vertintojas turi išlaikyti gaunamų duomenų konfidencialumą.

9. PASKYRIMAS, PERIODIŠKUMAS IR FINANSAVIMAS

9.1. Vertintoją skiria Indonezija, JĮK pasikonsultavusi su Sąjunga.

9.2. Periodinis vertinimas atliekamas ne rečiau kaip kas dvylika mėnesių, pradedant nuo pagal Susitarimo 14 straipsnio 5 dalies e punkte JĮK sutartos datos.

9.3. Dėl periodinio vertinimo finansavimo sprendžia JĮK.

VII PRIEDAS

NEPRIKLAUSOMOS RINKOS STEBĖSENOS SĄLYGOS

1. NEPRIKLAUSOMOS RINKOS STEBĖSENOS TIKSLAS

Nepriklausoma rinkos stebėsena (NRS) yra nepriklausomos trečiosios šalies, vadinamos stebėtoju, vykdoma rinkos stebėsena. Nepriklausomos rinkos stebėsenos tikslas – surinkti informaciją apie Indonezijos medienos, kuriai suteikta FLEGT licencija, priėmimą Sąjungos rinkoje, ir ją analizuoti, taip pat peržiūrėti 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos, bei susijusių iniciatyvų, kaip antai viešojo ir privataus pirkimo politikos, poveikį.

2. TAIKYMO SRITIS

NRS apima:

2.1. Indonezijos medienos, kuriai suteikta FLEGT licencija, išleidimą į laisvą apyvartą įvežimo į Sąjungą punktuose;

2.2. Indonezijos medienos, kuriai suteikta FLEGT licencija, pardavimo Sąjungos rinkoje rezultatus ir su rinka susijusių priemonių, kurių ėmėsi Sąjunga, atsižvelgdama į Indonezijos medienos, kuriai suteikta FLEGT licencija, paklausą, poveikį;

2.3. medienos, kuriai nesuteikta FLEGT licencija, pardavimo Sąjungos rinkoje rezultatus ir su rinka susijusių priemonių, kurių ėmėsi Sąjunga, atsižvelgdama į medienos, kuriai suteikta FLEGT licencija, paklausą, poveikį;

2.4. kitų su rinka susijusių priemonių, kurių ėmėsi Sąjunga, kaip antai viešojo pirkimo politikos, aplinkai nekenksmingos statybos kodeksų ir privačiojo sektoriaus veiksmų, kaip antai prekybos praktikos ir įmonių socialinės atsakomybės kodeksų, poveikio tyrimą.

3. NRS ATASKAITOS

Vykdant NRS teikiamos reguliarios ataskaitos Jungtiniam Susitarimo įgyvendinimo komitetui (JĮK), kuriose pateikiamos išvados ir rekomendacijos dėl priemonių, kuriomis siekiama stiprinti Indonezijos medienos, kuriai suteikta FLEGT licencija, padėtį Sąjungos rinkoje ir geriau įgyvendinti su rinka susijusias priemones, skirtas išvengti neteisėtos medienos patekimo į Sąjungos rinką.

4. PAGRINDINĖ VEIKLA

NRS be kita ko apima:

4.1. vertinimą, kaip antai:

a) politikos priemonių, skirtų kovoti su neteisėtos medienos prekyba Sąjungoje, įgyvendinimo pažangos ir poveikio vertinimą;

b) medienos ir medienos produktų Sąjungos importo iš Indonezijos ir kitų SPS sudariusių ir SPS nesudariusių medieną eksportuojančių šalių tendencijų vertinimą;

c) lobistinių grupių veiksmų, kurie gali turėti įtakos medienos ir medienos produktų paklausai, arba Indonezijos medienos produktų prekybos rinkų vertinimą;

4.2. ataskaitų teikimo metu nustatytus faktus ir rekomendacijas JĮK.

5. STEBĖSENOS METODIKA

5.1. Stebėtojas taiko dokumentais ir duomenimis pagrįstą metodiką. Ji apima tinkamą reikiamų dokumentų analizę, turimų prekybos duomenų ir informacijos nenuoseklumo atvejų nustatymą ir išsamius pokalbius su atitinkamais veikėjais dėl pagrindinių poveikio rodiklių ir su rinka susijusių priemonių efektyvumo.

5.2. Stebėtojas be kita ko stebi ir analizuoja:

a) su mediena ir medienos produktais susijusią esamą padėtį ir tendencijas Sąjungos rinkoje;

b) viešojo pirkimo politiką ir medienos bei medienos produktų, kuriems suteikta FLEGT licencija, taip pat medienos bei medienos produktų, kuriems nesuteikta FLEGT licencija, reglamentavimą;

c) teisės aktus, darančius poveikį medienos pramonei, prekybai mediena ir medienos produktais Sąjungoje ir medienos bei medienos produktų importui į Sąjungą;

d) medienos ir medienos produktų, kuriems suteikta FLEGT licencija, bei medienos ir medienos produktų, kuriems nesuteikta FLEGT licencija, kainų skirtumus Sąjungoje;

e) medienos ir medienos produktų, kuriems suteikta FLEGT licencija, priėmimą Sąjungos rinkoje, įvaizdį ir rinkos dalį;

f) medienos ir medienos produktų, kuriems suteikta FLEGT licencija, ir medienos ir medienos produktų, kuriems nesuteikta FLEGT licencija, importo iš Indonezijos, taip pat kitų SPS pasirašiusių ir SPS nepasirašiusių eksportuojančių šalių, apimties ir vertės statistinius duomenis ir tendencijas;

g) teisinių priemonių ir procesų, kuriais kompetentingos institucijos ir pasienio kontrolės įstaigos Sąjungoje tvirtina FLEGT licencijas ir išleidžia siuntas į laisvą apyvartą bei skiria nuobaudas už reikalavimų nesilaikymą, aprašymus ir bet kokius pakeitimus;

h) galimus sunkumus ir apribojimus, su kuriais susiduria eksportuotojai ir importuotojai, norėdami į Sąjungą atvežti medieną, kuriai suteikta FLEGT licencija;

i) medienos, kuriai suteikta FLEGT licencija, skatinimo Sąjungoje kampanijų veiksmingumą;

5.3. Stebėtojas rekomenduoja rinkos skatinimo veiksmus, kad būtų toliau gerinamas Indonezijos medienos, kuriai suteikta FLEGT licencija, priėmimas rinkoje.

6. NEPRIKLAUSOMO RINKOS STEBĖTOJO KVALIFIKACIJOS

Stebėtojas turi:

a) būti nepriklausoma trečioji šalis, įrodžiusi savo profesionalumą ir sąžiningumą stebint Sąjungos medienos ir medienos produktų rinką ir susijusius prekybos aspektus;

b) būti susipažinęs su Indonezijos medienos rinka ir prekyba jos mediena, visų pirma kietmedžiu, ir medienos produktais, ir tų Sąjungos šalių, kurios gamina panašius produktus, rinkomis ir prekyba;

c) būti įdiegęs sistemas, padedančias išvengti interesų konfliktų. Stebėtojas praneša apie bet kokį galintį kilti interesų konfliktą ir imasi veiksmingų priemonių jam sušvelninti.

7. ATASKAITŲ TEIKIMAS

7.1. Ataskaitos teikiamos kas dvejus metus ir jas sudaro: i) išsami ataskaita, kurioje pateikiamos visos atitinkamos išvados ir rekomendacijos; ii) ataskaitos santrauka, parengta pagal išsamią ataskaitą.

7.2. Prieš skelbiant viešai, išsami ataskaita ir ataskaitos santrauka teikiama JĮK, kad šis su jomis susipažintų ir jas patvirtintų.

7.3. JĮK prašymu stebėtojas suteikia papildomą informaciją, kad pagrįstų arba paaiškintų savo išvadas.

8. KONFIDENCIALUMAS

Stebėtojas išlaiko duomenų, kuriuos jis gauna vykdydamas savo užduotis, konfidencialumą.

9. PASKYRIMAS, PERIODIŠKUMAS IR FINANSAVIMAS

9.1. Stebėtoją skiria Sąjunga, JĮK pasikonsultavusi su Indonezija.

9.2. NRS atliekamas ne rečiau kaip kas dvidešimt keturis mėnesius, pradedant nuo pagal Susitarimo 14 straipsnio 5e dalį JĮK sutartos datos.

9.3. Dėl NRS finansavimo sprendžia JĮK.

VIII PRIEDAS

INDONEZIJOS MEDIENOS TEISĖTUMO UŽTIKRINIMO SISTEMOS VEIKIMO VERTINIMO KRITERIJAI

APLINKYBĖS

Prieš pradedant išduoti FLEGT medienos eksporto į Sąjungą licencijas bus atliktas Indonezijos MTUS nepriklausomas techninis vertinimas. Šiuo techniniu vertinimu bus siekiama: i) išnagrinėti MTUS veikimą praktiškai, siekiant nustatyti, ar ja pasiekiama numatomų rezultatų ir ii) išnagrinėti bet kokius pakeitimus, padarytus MTUS po šio Susitarimo pasirašymo.

Šio vertinimo kriterijai yra tokie.

1. teisėtumo apibrėžtis;

2. tiekimo grandinės kontrolė;

3. tikrinimo procedūros;

4. eksporto licencijų išdavimas;

5. nepriklausoma stebėsena.

1. TEISĖTUMO APIBRĖŽTIS

Teisėtai pagaminta mediena turi būti apibrėžta pagal galiojančius Indonezijos teisės aktus. Naudojama apibrėžtis turi būti vienareikšmė, objektyviai patikrinama ir pritaikoma kasdienėje veikloje; be to, į ją turi būti įtraukti bent tie įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais reglamentuojamos šios sritys:

— miško kirtimo teisės: teisių kirsti mišką suteikimas vyriausybės teisėtai nustatytose ir (arba) vyriausybės leidinyje paskelbtose ribose;

— miško darbai: teisinių miškotvarkos reikalavimų laikymasis, taip pat susijusių aplinkosaugos ir darbo teisės aktų laikymasis;

— rinkliavos ir mokesčiai: teisinių reikalavimų dėl mokesčių, gamtos išteklių naudojimo mokesčių ir rinkliavų, tiesiogiai susijusių su miško kirtimu ir miško kirtimo teisėmis, laikymasis;

— kiti naudotojai: kitų šalių valdymo teisių arba žemės ir išteklių naudojimo teisių (jeigu tokios teisės yra), kurioms gali turėti įtakos teisių kirsti mišką suteikimas, paisymas;

— prekyba ir muitai: teisinių prekybos ir muitinės procedūrų reikalavimų laikymasis.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar nuo šio Susitarimo sudarymo buvo padaryta teisėtumo apibrėžties ir teisėtumo tikrinimo standartų pakeitimų?

— Ar į II priede pateikiamą teisėtumo apibrėžtį įtraukti atitinkami darbo įstatymai ir kiti teisės aktai?

Teisėtumo apibrėžties pakeitimų atveju pagrindiniai klausimai bus tokie:

— Ar dėl šių pakeitimų buvo konsultuotasi su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis ir ar atliekant bet kokius paskesnius teisėtumo tikrinimo sistemos pakeitimus buvo tinkamai atsižvelgta į jų nuomonę?

— Ar galima aiškiai nustatyti teisinę priemonę, kuria pagrįstas kiekvienas naujas apibrėžties elementas? Ar nurodyti kriterijai ir rodikliai, kurie gali būti naudojami patikrinti, kaip laikomasi kiekvieno apibrėžties elemento? Ar kriterijai ir rodikliai yra aiškūs, objektyvūs ir pritaikomi kasdienėje veikloje?

— Ar iš šių kriterijų ir rodiklių aiškiai matomos visų susijusių šalių funkcijos ir pareigos ir ar atliekant patikrą vertinami visų šalių veiklos rezultatai?

— Ar į teisėtumo apibrėžtį įtraukti pagrindiniai galiojantys pirmiau nurodytų sričių įstatymai ir kiti teisės aktai? Jei ne, kodėl tam tikros įstatymų ir kitų teisės aktų sritys neįtrauktos į apibrėžtį?

2. TIEKIMO GRANDINĖS KONTROLĖ

Taikant tiekimo grandinės kontrolės sistemas turi būti užtikrintas patikimas medienos produktų atsekamumas per visą tiekimo grandinę nuo kirtavietės arba importo vietos iki eksporto vietos. Ne visuomet būtina užtikrinti fizinę galimybę atsekti rąsto, rąstų krovinio arba medienos produkto judėjimą nuo eksporto vietos iki kilmės miško, tačiau visuomet būtina užtikrinti atsekamumą nuo miško iki pirmosios surinkimo vietos (pvz., medienos terminalo arba perdirbimo įmonės).

2.1. Naudojimo teisės

Aiškiai nustatytos teritorijos, kuriose suteiktos teisės naudoti miško išteklius, ir įvardyti šių teisių turėtojai.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar taikant kontrolės sistemą užtikrinama, kad į tiekimo grandinę patektų tik mediena, gauta iš miško teritorijos, kurios naudojimo teisės suteiktos ir yra galiojančios?

— Ar taikant kontrolės sistemą užtikrinama, kad miško kirtimo darbus atliekančioms įmonėms būtų suteiktos tinkamos susijusių miško teritorijų naudojimo teisės?

— Ar teisių kirsti mišką suteikimo procedūros ir informacija apie tokias teises, įskaitant informuojančią apie jų turėtojus, skelbiamos viešai?

2.2. Tiekimo grandinės kontrolės metodai

Parengtos veiksmingos medienos atsekamumo visoje tiekimo grandinėje nuo kirtavietės iki eksporto vietos priemonės. Gali būti taikomi įvairūs medienos identifikavimo metodai: nuo atskiriems produktams skirtų lipdukų naudojimo iki rėmimosi krovinio arba partijos lydraščiais. Pasirenkant metodą turi būti atsižvelgiama į medienos rūšį ir vertę bei sumaišymo su nežinoma arba neteisėta mediena riziką.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar pagal kontrolės sistemą nustatomi ir apibūdinami visi galimi tiekimo grandinių variantai, įskaitant skirtingus medienos šaltinius?

— Ar pagal kontrolės sistemą nustatomi ir apibūdinami visi tiekimo grandinės etapai?

— Ar nustatyti ir dokumentuose aprašyti metodai, kuriais remiantis nustatoma produkto kilmė ir įgyvendinama sumaišymo toliau nurodytuose tiekimo grandinės etapuose su žaliava, gauta iš nežinomų šaltinų, prevencija?

— augančių medžių etapu;

— rąstų miške etapu;

— transportavimo ir laikino saugojimo (rąstų sandėliuose (baseinuose), laikinuose rąstų sandėliuose (baseinuose)) etapu;

— atvežimo į perdirbimo įmonę ir medžiagų saugojimo etapu;

— atvežimo į perdirbimo įmonės gamybos linijas ir išvežimo iš jų etapu;

— perdirbtų produktų saugojimo perdirbimo įmonėje etapu;

— išvežimo iš perdirbimo įmonės ir transportavimo etapu;

— atvežimo į eksporto vietą etapu.

— Kokios organizacijos yra atsakingos už medienos judėjimo kontrolę? Ar jos turi tinkamų žmogiškųjų ir kitų išteklių kontrolės veiklai vykdyti?

— Jeigu konkrečiai nustatoma, kad nepatikrinta mediena pateko į tiekimo grandinę, ar nustatyta kontrolės sistemos trūkumų, pvz., nėra prieš nukirtimą augančių medžių iš privačių miškų ir žemės inventorizacijos dokumento?

— Ar Indonezijoje vykdoma politika dėl Indonezijos MTUS taikymo perdirbtoms medžiagoms ir, jei taip, ar buvo parengtos gairės, kaip perdirbtas medžiagas įtraukti į MTUS taikymo sritį?

2.3.

Kiekybinių duomenų valdymas

Parengtos patikimos ir veiksmingos medienos produktų kiekio matavimo ir registravimo kiekviename tiekimo grandinės etape priemonės, įskaitant patikimus ir tikslius kiekvienoje kirtavietėje augančių medžių tūrio apskaičiavimus prieš kirtimą.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar pagal kontrolės sistemą parengti kiekybiniai sąnaudų ir produkcijos duomenys, įskaitant, kai tinkama, perskaičiavimo koeficientai, šiais tiekimo grandinės etapais?

— augančių medžių etapu;

— rąstų miške (laikinose rąstų saugyklose) etapu;

— vežamos ir saugomos medienos (rąstų sandėliuose (baseinuose), tarpiniuose rąstų sandėliuose (baseinuose)) etapu;

— atvežimo į perdirbimo įmonę ir medžiagų saugojimo etapu;

— atvežimo į gamybos linijas ir išvežimo iš jų etapu;

— perdirbtų produktų saugojimo perdirbimo įmonėje etapu;

— išvežimo iš perdirbimo įmonės ir transportavimo etapu;

— atvežimo į eksporto vietą etapu.

— Kurios organizacijos yra atsakingos už kiekybinių duomenų įrašų saugojimą? Ar jose yra panankamai personalo ir įrangos?

— Kokia yra kontroliuojamų duomenų kokybė?

— Ar visi kiekybiniai duomenys registruojami taip, kad kiekius laiku būtų galima sutikrinti su pirmesnių ir paskesnių tiekimo grandinės etapų kiekybiniais duomenimis?

— Kokia informacija apie tiekimo grandinės kontrolę skelbiama viešai? Kaip suinteresuotosios šalys gali gauti šią informaciją?

2.4.

Medienos, kurios teisėtumas patikrintas, atskyrimas nuo medienos, gautos iš nežinomų šaltinių

Pagrindiniai klausimai:

— Ar taikomos pakankamos kontrolės priemonės, siekiant atskirti medieną, gautą iš nežinomų šaltinių, arba iškirstą neturint teisėto miško kirtimo teisių?

— Kokios kontrolės priemonės taikomos, siekiant užtikrinti, kad patikrintos ir nepatikrintos medžiagos būtų atskirtos per visą tiekimo grandinę?

2.5.

Importuoti medienos produktai

Taikomos tinkamos kontrolės priemonės, skirtos užtikrinti, kad importuojama mediena ir medienos produktai būtų importuojami teisėtai.

Pagrindiniai klausimai:

— Kaip įrodoma, kad medienos arba medienos produktų importas yra teisėtas?

— Kokių dokumentų reikalaujama siekiant nustatyti kirtimo šalį ir užtikrinti, kad importuoti produktai būtų pagaminti iš teisėtai nukirstų medžių, kaip nurodyta V priede?

— Ar pagal MTUS nustatoma importuota mediena ir medienos produktai visoje tiekimo grandinėje iki kol jie yra sumaišomi perdirbtiems produktams gaminti?

— Jei naudojama importuota mediena, ar pagal FLEGT licenciją galima nustatyti iškirstos medienos kilmės šalį (nebūtina atsakyti atkurtų produktų atveju)?

3. PATIKROS PROCEDŪROS

Patikros procedūromis vykdoma pakankama kontrolė medienos teisėtumui užtikrinti. Patikra turi būti pakankamai patikima ir veiksminga, kad būtų galima nustatyti visus reikalavimų nesilaikymo miške arba tiekimo grandinėje atvejus ir laiku imtis priemonių.

3.1. Organizavimas

Patikrą atlieka trečiosios šalies organizacija, turinti pakankamų išteklių, tinkamas valdymo sistemas ir kvalifikuotą bei parengtą personalą, taip pat patikimas ir veiksmingas interesų konfliktų kontrolės priemones.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar tikrinimo organizacijos turi galiojantį Nacionalinės akreditacijos įstaigos (NAĮ) išduotą akreditacijos pažymėjimą?

— Ar vyriausybė paskiria organizacijas patikros užduotims atlikti? Ar įgaliojimai (ir susijusios pareigos) yra aiškūs ir viešai paskelbti?

— Ar aiškiai apibrėžtos ir įgyvendinamos institucijų funkcijos ir pareigos?

— Ar už patikrą atsakingos organizacijos turi tinkamų išteklių atitikties teisėtumo apibrėžčiai ir medienos tiekimo grandinės kontrolės sistemoms tikrinti?

— Ar už patikrą atsakingos organizacijos turi dokumentuose aprašytą valdymo sistemą, kuria:

—

— būtų užtikrinta, jog jos darbuotojai turi reikiamą kompetenciją ir patirtį veiksmingai patikrai atlikti?

— užtikrinama vidaus kontrolė ir (arba) priežiūra?

— nustatytos interesų konfliktų kontrolės priemonės?

— užtikrinamas sistemos skaidrumas?

— apibrėžiama patikros metodika ir užtikrinamas jos taikymas?

3.2. Atitikties teisėtumo apibrėžčiai tikrinimas

Aiškiai apibrėžta, kas turi būti patikrinta. Patikros metodika aprašyta dokumentuose, ją taikant užtikrinamas sistemingas, skaidrus, įrodymais pagrįstas, reguliarus ir visas apibrėžties dalis apimantis patikros procesas.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar patikros organizacijų naudojama patikros metodika apima visus teisėtumo apibrėžties elementus ir visų rodiklių atitikties patikras?

— Ar už patikrą atsakingos organizacijos:

—

— tikrina dokumentus, veiklos įrašus ir veiksmus vietoje (be kita ko, vykdydamos patikras, apie kurias nepranešama iš anksto)?

— renka informaciją iš išorės suinteresuotųjų šalių?

— registruoja savo tikrinimo veiklą?

— Ar patikros rezultatai skelbiami viešai? Kaip suinteresuotosios šalys gali gauti šią informaciją?

3.3. Kontrolės sistemų, kuriomis užtikrinamas tiekimo grandinės patikimumas, patikra

Aiškiai apibrėžti tikrintini visą tiekimo grandinę apimantys kriterijai ir rodikliai. Patikros metodika aprašyta dokumentuose, pagal šią metodiką užtikrinamas sistemingas, skaidrus, įrodymais pagrįstas, reguliarus ir visus kriterijus ir rodiklius apimantis patikros procesas ir numatyta reguliariai ir neatidėliojant sutikrinti kiekvieno grandinės etapo duomenis.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar patikros metodika apima visų tiekimo grandinės kontrolės priemonių patikras? Ar tai aiškiai nurodyta patikros metodikoje?

— Kaip įrodoma, kad tiekimo grandinės kontrolės priemonių patikros atliktos?

— Kokios organizacijos yra atsakingos už duomenų tikrinimą? Ar jos turi tinkamų žmogiškųjų ir kitų išteklių duomenų valdymo veiklai vykdyti?

— Ar esama metodų, pagal kuriuos galima patikrinti augančių medžių, nukirstų rąstų ir medienos, atvežtos į perdirbimo įmonę arba eksporto vietą, atitikimą?

— Ar lentpjūvėse ir kitose įmonėse parengti neperdirbtos medienos ir perdirbtų produktų kiekio nuoseklumo vertinimo metodai? Ar šiuose metoduose pateikiami perskaičiavimo koeficientai ir ar jie reguliariai atnaujinami?

— Kokiomis informacinėmis sistemomis ir technologijomis naudojamasi duomenims saugoti, tikrinti ir registruoti? Ar įdiegtos veiksmingos duomenų apsaugos sistemos?

— Ar tiekimo grandinės kontrolės patikros rezultatai skelbiami viešai? Kaip suinteresuotosios šalys gali gauti šią informaciją?

3.4. Skundų nagrinėjimo mechanizmai

Parengti tinkami skundų ir ginčų dėl patikros proceso nagrinėjimo mechanizmai.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar patikrą vykdančios organizacijos yra parengusios skundų nagrinėjimo mechanizmą, kuriuo gali pasinaudoti visos suinteresuotosios šalys?

— Ar patikrą vykdančios organizacijos yra parengusios mechanizmus, pagal kuriuos gaunami nepriklausomų stebėtojų skundai ir į juos atsakoma?

— Ar patikrą vykdančios organizacijos yra parengusios mechanizmus, pagal kuriuos būtų gaunami pranešimai apie valdžios pareigūnų nustatytus pažeidimus ir į juos atsakoma?

— Ar yra aišku, kaip skundai priimami, registruojami, (prireikus) perduodami nagrinėti aukštesniu lygmeniu ir į juos atsakoma?

3.5. Mechanizmai, taikomi reikalavimų nesilaikymo atvejais

Nustatyti atitinkami mechanizmai, taikomi reikalavimų nesilaikymo atvejais, nustatytais per patikros procesą arba pagal pateiktus skundus ir atliekant nepriklausomą stebėseną.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar yra veiksmingas ir veikiantis mechanizmas, pagal kurį, nustačius pažeidimų, būtų reikalaujama, kad būtų imtasi reikiamų taisomųjų veiksmų, atsižvelgiant į patikros rezultatus?

— Ar patikros sistemoje nustatytas minėtas reikalavimas?

— Ar parengtos reikalavimų nesilaikymo atvejų administravimo priemonės? Ar jos praktiškai taikomos?

— Ar tinkamai registruojami reikalavimų nesilaikymo ir patikros rezultatų ištaisymo atvejai arba kiti veiksmai, kurių buvo imtasi? Ar vertinamas tokių veiksmų veiksmingumas?

— Ar parengtas įvairių patikrą vykdančių organizacijų ataskaitų apie patikros išvadas teikimo vyriausybei mechanizmas?

— Kokia informacija apie reikalavimų nesilaikymo atvejus skelbiama viešai?

4. EKSPORTO LICENCIJŲ IŠDAVIMAS

Indonezija visą atsakomybę už patikrinto teisinio dokumento / FLEGT licencijų išdavimą paskyrė licencijas išduodančioms įstaigoms. FLEGT licencijos išduodamos kiekvienai Sąjungai skirtai siuntai.

4.1. Organizacinė struktūra

Pagrindiniai klausimai:

— Kokioms organizacijoms pavesta išduoti FLEGT licencijas?

— Ar licencijas išduodanti įstaiga turi galiojantį NAĮ išduotą akreditacijos pažymėjimą?

— Ar aiškiai apibrėžtos ir viešai paskelbtos licencijas išduodančios įstaigos ir jos personalo funkcijos, susijusios su FLEGT licencijų išdavimu?

— Ar nustatyti licencijas išduodančios įstaigos personalo kompetencijos reikalavimai ir vidaus kontrolės priemonės?

— Ar licencijas išduodanti įstaiga turi tinkamų išteklių jai pavestoms užduotims vykdyti?

4.2. Patikrintų teisinių dokumentų išdavimas ir jų naudojimas išduodant FLEGT licencijas

Imtasi tinkamų priemonių, kad patikrinti teisiniai dokumentai būtų naudojami išduodant FLEGT licencijas.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar licencijas išduodanti įstaiga taiko viešas dokumentais pagrįstas procedūras patikrintam teisiniam dokumentui išduoti?

— Kaip įsitikinama, kad šios procedūros tinkamai taikomos praktiškai?

— Ar tinkamai registruojamas patikrintų teisinių dokumentų išdavimas ir atvejai, kai patikrinti teisiniai dokumentai nebuvo išduoti? Ar iš įrašų aiškiai matyti, kuo remiantis išduoti patikrinti teisiniai dokumentai?

— Ar licencijas išduodanti institucija yra parengusi tinkamas procedūras, kuriomis užtikrinama, kad visos medienos siuntos atitinka teisėtumo apibrėžties ir tiekimo grandinės kontrolės reikalavimus?

— Ar licencijų išdavimo reikalavimai buvo aiškiai apibrėžti ir pateikti eksportuotojams ir kitoms susijusioms šalims?

— Kokia informacija apie išduotas licencijas skelbiama viešai?

— Ar FLEGT licencijos atitinka IV priede išdėstytas technines specifikacijas?

— Ar Indonezija parengė FLEGT licencijų numeravimo sistemą, kuri leistų atskirti FLEGT licencijas, skirtas Sąjungos rinkai, ir patikrintus teisinius dokumentus, skirtus ne Sąjungos rinkoms?

4.3. Klausimai apie išduotas FLEGT licencijas

Parengtas tinkamas mechanizmas, taikomas tvarkant kompetentingų institucijų užklausas apie FLEGT licencijas, kaip nustatyta III priede.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar Licencijų informacijos skyriui pavesta, be kita ko, priimti kompetentingų institucijų užklausas ir į jas atsakyti?

— Ar sukurtos aiškios Licencijų informacijos skyriaus ir kompetentingų institucijų ryšių palaikymo procedūros?

— Ar sukurtos aiškios Licencijų informacijos skyriaus ir licencijų išdavimo institucijų ryšių palaikymo procedūros?

— Ar yra būdų Indonezijos arba tarptautiniams suinteresuotiesiems subjektams – pasiteirauti apie išduotas FLEGT licencijas?

4.4. Skundų nagrinėjimo mechanizmas

Parengtas tinkamas skundų ir ginčų dėl licencijų nagrinėjimo mechanizmas. Šis mechanizmas suteikia galimybę nagrinėti visus skundus dėl licencijavimo schemos veikimo.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar įdiegta ir visoms suinteresuotosioms šalims prieinama dokumentuose aprašyta skundų nagrinėjimo procedūra?

— Ar aišku, kaip skundai priimami, registruojami, (prireikus) perduodami nagrinėti aukštesniu lygmeniu ir kaip į juos atsakoma?

5. NEPRIKLAUSOMA STEBĖSENA

Nepriklausomą stebėseną (NS) vykdo Indonezijos pilietinė visuomenė ir ji yra nepriklausoma nuo kitų MTUS subjektų (dalyvaujančių miško išteklių valdymo arba reglamentavimo procese bei dalyvaujančių nepriklausomo audito procese). Vienas iš pagrindinių tikslų yra ir toliau išlaikyti MTUS patikimumą vykdant patikros stebėseną.

Indonezija oficialiai pripažino NS funkciją ir suteikia galimybę pilietinei visuomenei teikti skundus, jeigu nustatoma akreditavimo, vertinimo ir licencijų išdavimo procesų pažeidimų.

Pagrindiniai klausimai:

— Ar vyriausybė paskelbė NS gaires viešai?

— Ar gairėse pateikiami aiškūs reikalavimai dėl organizacijų tinkamumo atlikti NS funkcijas, siekiant užtikrinti nešališkumą ir išvengti interesų konfliktų?

— Ar gairėse pateiktos procedūros, pagal kurias galima susipažinti su IX priede pateikta informacija?

— Ar pilietinė visuomenė praktiškai gali susipažinti su IX priede pateikta informacija?

— Ar gairėse nurodyta skundų teikimo tvarka? Ar šios procedūros yra prieinamos viešai?

— Ar parengtos ir išaiškintos ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo visuomenei nuostatos, taikomos patikras vykdančioms organizacijoms?

IX PRIEDAS

INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS VISUOMENEI

1. ĮŽANGA

Šalys yra įsipareigojusios užtikrinti, kad su miškininkyste susijusi informacija būtų pateikta visuomenei.

Siekiant šio tikslo šiame priede pateikiama: i) su miškininkyste susijusi visuomenei pateiktina informacija, ii) įstaigos, atsakingos už tokios informacijos pateikimą ir iii) susipažinimo su ja mechanizmai.

Siekiama užtikrinti, kad 1) JĮK veiksmai šio Susitarimo įgyvendinimo metu būtų skaidrūs ir suprantami; 2) būtų nustatytas Šalims, taip pat atitinkamoms suinteresuotosioms šalims, skirtas mechanizmas gauti su miškininkyste susijusią informaciją; 3) MTUS veikimas būtų stiprinamas teikiant informaciją nepriklausomai stebėsenai vykdyti; ir 4) būtų pasiekti platesni šio Susitarimo tikslai. Galimybė visuomenei gauti informaciją yra svarbus Indonezijos miškų valdymo stiprinimo veiksnys.

2. PRIEIGOS PRIE INFORMACIJOS MECHANIZMAI

Šis priedas atitinka Indonezijos informacijos laisvės įstatymą Nr. 14/2008. Pagal šį įstatymą kiekviena viešoji institucija privalo parengti nuostatas dėl visuomenės teisės gauti informaciją. Įstatyme skiriama keturių kategorijų informacija: 1) prieinama ir reguliariai platinama informacija; 2) informacija, kuri turi būti atskleista nedelsiant; 3) nuolat prieinama informacija, kuri pateikiama paprašius; ir 4) riboto naudojimo arba konfidenciali informacija.

Miškininkystės ministerija, apylinkių ir rajonų tarnybos, nacionalinė akreditacijos įstaiga (NAĮ), atitikties vertinimo įstaiga (AVĮ), licencijas išduodančios įstaigos yra svarbios su MTUS veikimu susijusios institucijos, todėl jos privalo pagal savo kompetenciją atskleisti su miškininkyste susijusią informaciją visuomenei.

Siekiant įgyvendinti minėtą įstatymą Miškininkystės ministerija, apylinkės ir rajonų tarnybos ir visos kitos viešosios agentūros, įskaitant NAĮ, parengė arba rengia procedūras dėl informacijos atskleidimo visuomenei.

NAĮ taip pat turi skelbti informaciją viešai pagal ISO/IEC 17011:2004 8.2 sąlygą (Akreditacijos įstaigos įpareigojimas). Patikros organizacijos ir licencijų išdavimo įstaigos turi skelbti informaciją viešai pagal Miškininkystės ministro reglamentus ir ISO/IEC 17021:2006 8.1 sąlygą (Viešai prieinama informacija) ir ISO/IEC vadovo 65:1996 4.8 sąlygą (Dokumentacija).

Pilietinės visuomenės organizacijos veikia kaip vienas iš su miškininkyste susijusios informacijos šaltinių pagal Miškininkystės ministro reglamentus.

Miškininkystės ministras 2011 m. vasario 2 d. paskelbė Reglamentą Nr. P.7/Menhut-II/2011, kuriame numatyta, kad prašymai suteikti Miškininkystės ministerijos turimą informaciją turi būti adresuojami Miškininkystės ministerijos Viešųjų ryšių centro direktoriui pagal vieno langelio informacijos politiką. Miškininkystės ministerija rengia tolesnes įgyvendinimo gaires. Su regioninių, apylinkių ir rajonų miškininkystės tarnybų turima informacija gali būti susipažįstama tiesiogiai.

Kas šis priedas būtų tinkamai taikomas, turi būti parengtos ir patvirtintos minėtoms institucijoms taikomos prašymų susipažinti su informacija tenkinimo procedūros, gairės arba nurodymai. Be to, bus paaiškintos ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo visuomenei nuostatos, taikomos patikrą vykdančioms organizacijoms bei licencijas išduodančioms įstaigoms.

3. INFORMACIJOS, NAUDOJAMOS SUSTIPRINTI MTUS VEIKIMO STEBĖSENĄ IR VERTINIMĄ, KATEGORIJOS

Įstatymai ir kiti teisės aktai. Visi teisėtumo standartuose nustatyti įstatymai, kiti teisės aktai, standartai bei gairės.

Žemės ir miško skyrimas. Žemės skyrimo žemėlapiai ir apylinkės erdvės planai, žemės skyrimo procedūros, miško koncesijos ar naudojimo teisės bei kitos eksploatavimo ir perdirbimo teisės, taip pat susiję dokumentai, pavyzdžiui, koncesijos žemėlapiai, miško ploto atidavimo naudoti leidimas, žemės nuosavybės dokumentai ir žemės nuosavybės žemėlapiai.

Miškotvarkos praktika. Miško naudojimo planai, metiniai darbo planai, įskaitant žemėlapius ir įrangos leidimus, konsultacinių susitikimų su bendruomenėmis, gyvenančiomis leidimo apimamoje teritorijoje ir aplink ją, rengiamų siekiant parengti metinius darbo planus, protokolai, miško medienos naudojimo darbo planas ir priedai, poveikio aplinkai vertinimo dokumentai ir viešųjų konsultacinių susitikimų, rengiamų siekiant rengiant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, protokolai, rąstų gamybos ataskaitos ir valstybei priklausančių miškų ir žemės inventorizacijos duomenys.

Transportavimo ir tiekimo grandinės informacija, pvz., rąstų arba miško produktų transportavimo dokumentai bei priedai ir medienos sutikrinimo ataskaitos, medienos transportavimo tarp salų registracijos dokumentai ir dokumentai, kuriais įrodoma laivo tapatybė.

Perdirbimo ir pramonės įmonių duomenys, pvz., bendrovės steigimo dokumentai, verslo licencija ir įmonės registracijos numeris, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, įmonės verslo licencija arba pramonės įmonės registracijos numeriai, pramoninių žaliavų pirminės miško pramonės įmonėms tiekimo planai, miško pramonės produktų eksportuotojo registracija, žaliavų ir perdirbtų produktų ataskaitos, teisių į perdirbimą turėtojų sąrašas ir antrinio perdirbimo įmonių duomenys.

Su mišku susiję mokesčiai, pvz., sumokėti mokesčiai už plotą ir mokėjimo pagal sąskaitas faktūras kvitai, mokėjimo nurodymai ir miško išteklių mokesčio ir mokesčio Miško atželdinimo fondui sąskaitos faktūros.

Tikrinimo ir licencijavimo informacija. Kokybės gairės ir akreditacijos procedūrų standartas; kiekvienos akredituotos AVĮ pavadinimas ir adresas, akreditacijos data ir akreditacijos galiojimo pabaigos data; akreditacijos sritys; su kiekvienu pažymėjimu susijusių AVĮ darbuotojų (auditorių, sprendimus priimančių asmenų) sąrašas; paaiškinimas, kas laikoma komerciniu požiūriu konfidencialia informacija; audito planas, kuriame nustatomos viešųjų konsultacijų datos; AVĮ pranešimas apie auditą; viešųjų konsultacijų su AVĮ protokolas, įskaitant dalyvių sąrašą; audito rezultatų vieša santrauka; audito įstaigos pažymėjimo išdavimo ataskaitų santrauka; visų auditų būsenos ataskaita, kurioje nurodoma, kiek yra pažymėjimų, kurių galiojimas pasibaigęs, kiek nesuteiktų, šiuo metu rengiamų, suteiktų ir panaikintų pažymėjimų, ir pažymėjimų, kurių galiojimas sustabdytas, taip pat nurodomi bet kokie šios informacijos pasikeitimai; reikalavimų, susijusių su auditu ir licencijų išdavimu, nesilaikymo atvejai, ir veiksmai, kurių imtasi šiems atvejams spręsti; išduotos eksporto licencijos; reguliarios licencijas išduodančių institucijų ataskaitų santraukos.

Stebėsenos ir skundų pateikimo procedūros. Įprastos skundų NAĮ, patikros įstaigoms ir licencijas išduodančioms institucijoms pateikimo procedūros, įskaitant procedūras, taikomas stebint ataskaitų pažangą ir užbaigiant su jomis susijusį procesą.

Miškų stebėsenai svarbių pagrindinių dokumentų sąrašas, tuos dokumentus turinčių agentūrų sąrašas ir procedūra, pagal kurią ši informacija gali būti gaunama, pateikiami šio priedo priedėlyje.

4. INFORMACIJOS, NAUDOJAMOS SUSTIPRINTI PLATESNIUS SPS TIKSLUS, KATEGORIJOS

1. JĮK svarstymų įrašai.

2. JĮK metinė ataskaita, kurioje nurodoma:

a) iš Indonezijos į Sąjungą pagal FLEGT licencijavimo schemą eksportuotų medienos produktų kiekiai pagal atitinkamas SS pozicijas ir Sąjungos valstybė narė, kurioje įvykdytas importas į Sąjungą;

b) Indonezijos išduotų FLEGT licencijų skaičius;

c) pažanga siekiant šio Susitarimo tikslų ir su jo įgyvendinimu susiję klausimai;

d) veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai pagamintų medienos produktų eksportui, importui, pateikimui vietos rinkai arba pardavimui joje;

e) medienos ir medienos produktų, importuotų į Indoneziją, kiekiai ir veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai pagamintų medienos produktų importui ir užtikrinti FLEGT licencijavimo schemos patikimumą;

f) FLEGT licencijavimo schemos reikalavimų nesilaikymo atvejai ir veiksmai, kurių imtasi jiems spręsti;

g) medienos produktų, importuotų į Sąjungą pagal FLEGT licencijavimo schemą, kiekiai pagal atitinkamą SS poziciją ir Sąjungos valstybė narė, kurioje įvykdytas importas į Sąjungą;

h) gautų FLEGT licencijų skaičius, kurias Sąjunga gavo iš Indonezijos;

i) atvejų, kuriais vyko kompetentingų institucijų ir Indonezijos Licencijų informacijos skyriaus konsultacijos, skaičius ir su jais susijusių medienos produktų kiekis;

3. Periodinio vertinimo išsami ataskaita ir ataskaitos santrauka.

4. NRS išsami ataskaita ir ataskaitos santrauka.

5. Skundai dėl periodinio vertinimo ir NRS ir kaip jie buvo tvarkomi.

6. Šio Susitarimo įgyvendinimo tvarkaraštis ir veiklos, kurios buvo imtasi, apžvalga.

7. Bet kokie kiti duomenys ir informacija, susijusi su šio Susitarimo įgyvendinimu ir veikimu, pavyzdžiui:

Teisinė informacija

— Šio Susitarimo, jo priedo ir visų pakeitimų tekstas

— Visų įstatymų ir kitų teisės aktų, nurodytų II priede, tekstas

— Įgyvendinimo taisyklės ir procedūros

Gamybos informacija

— Bendra metinė Indonezijos medienos gamyba;

— Per metus eksportuotų (iš viso ir į Sąjungą) medienos produktų apimtis;

Informacija apie koncesijų paskyrimą

— Bendras plotas, kuriam skirtos miškininkystės koncesijos;

— Koncesijų sąrašas, bendrovių, kurioms jos buvo skirtos, pavadinimai ir bendrovių, kurios jas tvarko, pavadinimai;

— Visų medžių kirtimo koncesijų teritorijų žemėlapis;

— Registruotų miškininkystės įmonių (gamybos, perdirbimo, prekybos ir eksporto) sąrašas;

— Miškininkystės įmonių, kurioms suteiktas MTUS pažymėjimas (gamybos, perdirbimo, prekybos ir eksporto), sąrašas;

Informacija apie tvarkymą

— Tvarkomų koncesijų sąrašas, jas išskirstant pagal rūšis;

— Sertifikuotų miškininkystės koncesijų sąrašas ir pažymėjimo, pagal kurį jos tvarkomos, rūšis;

Informacija apie įstaigas

— Indonezijos licencijas išduodančių institucijų sąrašas su adresu ir kontaktiniais duomenimis;

— Licencijų informacijos skyriaus adresas ir kontaktiniai duomenys;

— Sąjungos kompetentingų institucijų sąrašas su adresu ir kontaktiniais duomenimis.

Ši informacija bus pateikta Šalių interneto svetainėse.

5. VIEŠO INFORMACIJOS ATSKLEIDIMO NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMAS

Įgyvendindamos šį priedą Šalys įvertina:

— poreikį stiprinti nepriklausomai stebėsenai vykdyti skirtos viešosios informacijos naudojimą gebėjimai;

— poreikį didinti viešojo sektoriaus ir suinteresuotųjų šalių informuotumą apie šiame Susitarime pateiktas viešo informacijos atskleidimo nuostatas.

Priedėlis.

MTUS TIKRINIMUI, STEBĖSENAI IR VEIKIMUI PAGERINTI REIKALINGA INFORMACIJA

Nr.	Viešai skelbtinas dokumentas	Įstaigos, kuriose dokumentas laikomas	Informacijos kategorija
MEDIENA IŠ VALSTYBEI PRIKLAUSANČIOJE ŽEMĖJE ESANČIŲ MIŠKŲ (IUPHHK-HA/HPH, IUPHHK-HTI/HPHTI,IUPHHK RE) ir MEDIENA IŠ VALSTYBEI PRIKLAUSANČIOJE ŽEMĖJE ESANČIŲ MIŠKŲ, VALDOMŲ VIETOS BENDRUOMENIŲ (IUPHHK-HTR, IUPHHK-HKM)
1	Miško koncesijos teisių leidimai (SK IUPHHK-HA/HPH, IUPHHK-HTI/HPHTI, IUPHHK RE)	Miškininkystės ministerija (BUK); kopijos rajono ir apylinkės miškininkystės tarnybose	3
2	Koncesijos žemėlapiai	Miškininkystės ministerija (BAPLAN); kopijos rajono ir apylinkės miškininkystės tarnybose	3
3	Gamybinių miškų medienos naudojimo leidimai (SK IUPHHK-HTR, IUPHHK-HKm)	Miškininkystės ministerija (BUK); kopijos rajono ir apylinkės miškininkystės tarnybose	3
4	Gamybinių miškų medienos naudojimo žemėlapiai	Miškininkystės ministerija (BAPLAN); kopijos rajono ir apylinkės miškininkystės tarnybose	3
5	Miško naudojimo planas (TGHK)	Miškininkystės ministerija (BAPLAN); kopijos rajono ir apylinkės miškininkystės tarnybose	3
6	Miškų medienos naudojimo darbo planas (RKUPHHK) ir priedai, įskaitant įrangos leidimą	Miškininkystės ministerija (BUK)	3
7	IIUPHHK mokėjimo nurodymo leidimo mokestis (SPP) ir mokėjimo kvitas	Miškininkystės ministerija (BUK)	3
8	Metinis darbo planas (RKT/planas) su žemėlapiu	Apylinkės miškininkystės tarnybos; kopijos rajono tarnybose	3
9	Inventorizacijos ir gamybos ataskaitos (LHP ir LHC) dokumentai	Rajono miškininkystės tarnybos; kopijos apylinkės tarnybose	3
10	Transporto dokumentai (skshh)	Rajono miškininkystės tarnyba; kopijos apylinkės miškininkystės tarnybose	3
11	Rąstų sutikrinimo ataskaita (LMKB)	Rajono miškininkystės tarnybos ir vietos Miškininkystės ministerijos skyrius (BP2HP)	3
12	Mokėjimo nurodymas ir gamybos mokesčio kvitas (SPP) (pagal rąstus / tūrį)	Rajono miškininkystės tarnybos	3
13	Miško išteklių mokesčio ir mokesčio Miško atželdinimo fondui sumokėjimo kvitas (PSDH arba DR natūralių miškų licencijos turėtojams arba PSDH želdinių miško licencijos turėtojams)	Rajono miškininkystės tarnyba	3
14	Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentai (AMDAL, ANDAL, RKL ir RPL)	Apylinkės arba rajono aplinkos apsaugos tarnyba (BAPEDALDA arba BLH); kopijos Miškininkystės ministerijoje (BUK)	3
MEDIENA IŠ PRIVAČIOS ŽEMĖS
15	Galiojantis žemės nuosavybės dokumentas	Nacionalinė arba apylinkės/rajono žemės tarnyba (BPN)	3
16	Žemės nuosavybės teisės/vietovės žemėlapis	Nacionalinė arba apylinkės/rajono žemės tarnyba (BPN)	3
17	Rąstų transportavimo SKAU arba SKSKB dokumentas, antspauduotas KR (bendruomenės mediena)	Kaimo vadovas (SKAU); kopijos rajono miškininkystės tarnybose (SKSKB-KR ir SKAU)	3
MEDIENA IŠ KEIČIAMOS MIŠKO PASKIRTIES ŽEMĖS (IPK)
18	Medienos panaudojimo licencijos: ILS/IPK, įskaitant įrangos leidimą	Apylinkės ir rajono miškininkystės tarnybos	3
19	Žemėlapiai pridėti prie ILS/IPK	Apylinkės ir rajono miškininkystės tarnybos	3
20	Miško ploto atidavimo naudoti leidimas	Miškininkystės ministerija (BAPLAN) ir Miškininkystės ministerijos apylinkės padalinys (BPKH)	3
21	Darbo planas IPK/ILS	Rajono miškininkystės tarnybos	3
22	Valstybei priklausančios miško paskirties žemės, kurios paskirtį rengiamasi pakeisti, miško išteklių inventorizacijos duomenys (dalis IPK/ILS darbo plane)	Rajono miškininkystės tarnybos	3
23	Medienos gamybos dokumentas (LHP)	Rajono miškininkystės tarnybos	3
24	DR ir PSDH mokėjimo kvitas (žr. Nr. 13)	Rajono miškininkystės tarnybos; kopijos Miškininkystės ministerijoje (BUK)	3
25	Transportavimo dokumentai FAKB ir priedai KBK bei SKSKB ir priedai KB	Rajono miškininkystės tarnybos	3
SU MIŠKININKYSTE SUSIJUSI PRAMONĖ
26	Įmonės steigimo dokumentas	Teisės ir žmogaus teisių ministerija; pirminės ir integruotos pramonės, kurios pajėgumai viršija 6 000 m3, atveju, kopijos Miškininkystės ministerijoje (BUK); 6 000 m3 neviršijančių pajėgumų atveju – kopijos apylinkių ir rajonų miškininkystės tarnybose; antrinės pramonės atveju, kopijos Miškininkystės ministerijoje.	3
27	Verslo licencija (SIUP)	Vietos investicijų tarnyba arba investicijų koordinavimo agentūra (BKPMD), Prekybos ministerija. Antrinės pramonės atveju, kopijos Miškininkystės ministerijoje.	3
28	Įmonės įregistravimo numeris (TDP)	Vietos investicijų tarnyba arba investicijų koordinavimo agentūra (BKPMD) ir Prekybos ministerija.	3
29	Poveikio aplinkai vertinimas ((EIA) (UKL/UPL ir SPPL)	Apylinkės ir rajono aplinkos apsaugos tarnybos (BAPEDALDA arba BLH); kopijos vietos prekybos tarnyboje arba investicijų koordinavimo agentūroje (BKPMD)	3
30	Pramonės verslo licencija (IUI) arba pramonės registracijos numeris (TDI)	Pirminės ir integruotos pramonės, kurios pajėgumai viršija 6 000 m3, atveju, kopijos Miškininkystės ministerijoje (BUK); 6 000 m3 neviršijančių pajėgumų atveju – kopijos apylinkės miškininkystės tarnybose, o 2 000 m3 neviršijančių pajėgumų atveju – kopijos rajono miškininkystės tarnybose; antrinės pramonės atveju, kopijos Miškininkystės ministerijoje.	3
31	Pramonės žaliavų tiekimo planas (RPBBI) pirminei miško produktų pramonei (IPHH)	Pirminės ir integruotos pramonės, kurios pajėgumai viršija 6 000 m3, atveju, kopijos Miškininkystės ministerijoje (BUK); atveju, 6 000 m3 neviršijančių pajėgumų atveju – kopijos apylinkės miškininkystės tarnybose, o 2 000 m3 neviršijančių pajėgumų atveju – kopijos rajono miškininkystės tarnybose; kopijos apylinkės ir rajono miškininkystės tarnybose.	3
32	Miško pramonės produktų registruotasis eksportuotojas (ETPIK)	Prekybos ministerija	3
33	Transporto dokumentai (SKSKB, FAKB, SKAU ir/arba FAKO)	Kaimo vadovas (SKAU); kopijos rajono miškininkystės tarnybose (SKSKB-KR, SKAU), FAKO kopijos apylinkės miškininkystės tarnybose	3
34	Dokumentai, rodantys apvalių rąstų atsargų pokyčius (LMKB/LMKBK)	Rajono miškininkystės tarnybos	3
35	Perdirbtų produktų ataskaita (LMOHHK)	Rajono miškininkystės tarnybos, kopijos apylinkės miškininkystės tarnybose	3
36	Prekybos mediena tarp salų dokumentas (PKAPT)	Prekybos ministerija (vidaus prekybos GD)	3
37	Laivo identifikaciją rodantis dokumentas	Vietos uostų administravimo tarnyba (pavaldi Transporto ministerijai); kopija Indonezijos klasifikavimo biure (BKI)	3
KITA SUSIJUSI INFORMACIJA
38	Įstatymai ir kiti teisės aktai. Visi teisėtumo standartuose nustatyti įstatymai, kiti teisės aktai, standartai bei gairės.	Miškininkystės ministerija, apylinkės arba rajono miškininkystės tarnybos	3
39	Tikrinimo ir licencijavimo informacija.
	a) kokybės gairės ir akreditacijos procedūrų standartas;	Nacionalinė akreditacijos įstaiga (KAN)	1
	b) kiekvienos akredituotos atitikties vertinimo įstaigos pavadinimas ir adresas (LP ir LV)	Nacionalinė akreditacijos įstaiga (KAN)	1
	c) su kiekvienu pažymėjimu susijusių darbuotojų (auditorių, sprendimus priimančių asmenų) sąrašas;	Atitikties vertinimo įstaigos (LP ir LV), Miškininkystės ministerija	1
	d) paaiškinimas, kas laikoma komerciniu požiūriu konfidencialia informacija	Atitikties vertinimo įstaigos (LP ir LV)	1
	e) audito planas siekiant sužinoti viešųjų konsultacijų laiką, audito įstaigos pranešimas apie auditą, audito rezultatų viešoji santrauka, audito įstaigos išduotų pažymėjimų ataskaitų santrauka	Atitikties vertinimo įstaigos (LP ir LV)	1
40	Auditų būsenos ataskaitos:
	a) pažymėjimų, kurių galiojimas pasibaigęs, nesuteiktų, šiuo metu rengiamų, suteiktų ir panaikintų pažymėjimų bei pažymėjimų, kurių galiojimas sustabdytas, skaičius; taip pat nurodomi bet kokie šios informacijos pasikeitimai;	Atitikties vertinimo įstaigos (LP ir LV)	1
	b) reikalavimų, susijusių su auditu ir licencijų išdavimu, nesilaikymo atvejai ir veiksmai, kurių imtasi šiems atvejams spręsti;	Atitikties vertinimo įstaigos (LP ir LV)	3
	c) išduotos eksporto licencijos (patikrintas teisinis dokumentas „V-Legal“); reguliarios licencijavimo įstaigos ataskaitos	Atitikties vertinimo įstaigos (LP ir LV)	1
41	Stebėsenos ir skundų teikimo procedūros.
	a) įprastos skundų akreditacijos įstaigai ir kiekvienai audito įstaigai teikimo procedūros	Nacionalinė akreditacijos įstaiga (KAN), atitikties vertinimo įstaigos (LP ir LV)	1
	b) stebėsenai ir skundų teikimui taikomos pilietinės visuomenės procedūros, pilietinės visuomenės stebėtojo ataskaitos	Miškininkystės ministerija, nepriklausomas stebėtojas	1
	c) dokumentai, skirti stebėti pažangą sprendžiant skundus	Nacionalinė akreditacijos įstaiga (KAN), atitikties vertinimo įstaigos (LP ir LV)	3

Informacijos gavimo procedūros:

— Informacijos laisvės įstatyme (UU 14/2008) nustatyta keturių kategorijų informacija: 1) prieinama ir reguliariai aktyviai platinama informacija; 2) informacija, kuri turi būti atskleista nedelsiant; 3) nuolat prieinama informacija, kuri pateikiama paprašius, ir 4) riboto naudojimo arba konfidenciali informacija.

— Informacijos laisvės įstatymo 3 kategorijos informacija paviešinama pateikus prašymą atitinkamai paskirtai įstaigai, priklausančiai tam tikrai institucijai, pvz., Miškininkystės ministerijos Viešųjų ryšių centrui (PPID). Kiekviena įstaiga pagal Informacijos laisvės įstatymą nustato savo su viešos informacijos teikimu susijusias įgyvendinimo taisykles.

— Kai kuri informacija, pagal Informacijos laisvės įstatymą priklausanti 3 kategorijai, skelbiama atitinkamų įstaigų svetainėse. Ši informacija, be kita ko, apima dekretus ir reglamentus, žemės paskyrimo žemėlapius, miško naudojimo planus.

Top