EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 01991L0068-20060215
Council Directive of 28 January 1991 on animal health conditions governing intra-Community trade in ovine and caprine animals (91/68/EEC)
Consolidated text: Tarybos direktyva 1991 m. sausio 28 d. dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis (91/68/EEB)
Tarybos direktyva 1991 m. sausio 28 d. dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis (91/68/EEB)
1991L0068 — LT — 15.02.2006 — 010.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS DIREKTYVA 1991 m. sausio 28 d. dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis (OL L 046, 19.2.1991, p.19) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
L 74 |
42 |
17.3.1994 |
||
|
L 371 |
14 |
31.12.1994 |
||
|
L 102 |
63 |
12.4.2001 |
||
|
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/10/EB 2001 m. gegužės 22 d. |
L 147 |
41 |
31.5.2001 |
|
|
L 91 |
31 |
6.4.2002 |
||
|
Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 806/2003 2003 m. balandžio 14 d. |
L 122 |
1 |
16.5.2003 |
|
|
L 169 |
51 |
8.7.2003 |
||
|
L 258 |
11 |
10.10.2003 |
||
|
L 248 |
1 |
22.7.2004 |
||
|
L 340 |
68 |
23.12.2005 |
||
iš dalies keičiamas:
|
C 241 |
21 |
29.8.1994 |
TARYBOS DIREKTYVA
1991 m. sausio 28 d.
dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis
(91/68/EEB)
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 3 ),
kadangi darnus bendro avių ir ožkų rinkos organizavimo veikimas neduos lauktų rezultatų tol, kol Bendrijos vidaus prekybą varžo skirtingi valstybių narių sveikatos reikalavimai;
kadangi siekiant skatinti šią prekybą tokius skirtumus reikėtų pašalinti, o avių ir ožkų prekybai įvesti taisykles, apimančias visą Bendriją; kadangi tas tikslas taip pat padėtų užbaigti vienos bendros rinkos kūrimą;
kadangi tam, kad jos tiktų Bendrijos vidaus prekybai, avys ir ožkos turėtų atitikti tam tikrus gyvūnų sveikatos reikalavimus, nustatytus siekiant išvengti infekcinių arba užkrečiamųjų ligų plitimo;
kadangi gyvūnų sveikatos reikalavimai turėtų būti taikomi skirtingai, atsižvelgiant į prekybos tokiais gyvūnais tikslus;
kadangi įvairiose Bendrijos teritorijos vietose avių ir ožkų sveikata yra nevienoda; kadangi dėl to, kalbant apie tokios teritorijos dalis, turėtų būti nuoroda į „regionus“, kurie apibrėžti 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis ( 4 ) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/425/EEB ( 5 );
kadangi tarp regionų, kuriuose gyvūnų sveikatos reikalavimai yra lygiaverčiai, neturi būti jokių prekybos kliūčių;
kadangi turėtų būti priimta nuostata, pagal kurią Komisija, atsižvelgusi į valstybės narės pasiekimus likviduojant tam tikras ligas, galėtų patvirtinti tam tikrus papildomus reikalavimus, kurie tačiau jokiu būdu neturėtų viršyti reikalavimų, taikomų tokioje valstybėje narėje;
kadangi, siekiant išvengti infekcinių arba užkrečiamųjų ligų plitimo, turėtų būti nustatyti gyvūnų vežimo į jų paskirties vietą reikalavimai;
kadangi, siekiant užtikrinti, kad bus laikomasi taikytinų reikalavimų, turėtų būti priimta nuostata dėl sveikatos sertifikato įvedimo, kuris būtų išduodamas oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo ir lydėtų avis ir ožkas tol, kol jos pasieks paskirties vietą;
kadangi tais atvejais, kai kalbama apie patikrinimų organizavimą ir vėlesnius patikrinimus, kuriuos turi atlikti valstybės narės, bei apie apsaugos priemones, kurių turi būti imamasi, reikėtų daryti nuorodą į bendrąsias taisykles, išdėstytas 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą;
kadangi reikėtų priimti nuostatą, leidžiančią Komisijai atlikti savo patikrinimus;
kadangi reikėtų numatyti glaudaus ir veiksmingo bendradarbiavimo Veterinarijos nuolatiniame komitete tarp valstybių narių ir Komisijos tvarką,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Ši direktyva apibrėžia gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis.
2 straipsnis
a) Kai tinka, taikomos Direktyvos 90/425/EEB 2 straipsnyje ir 1991 m. lapkričio 19 d. Direktyvos 91/628/EEB dėl gyvūnų apsaugos jų transportavimo metu, iš dalies keičiančios Direktyvas 90/425/EEB ir 91/496/EEB ( 6 ), 2 straipsnyje pateiktos sąvokos.
b) Be to, šioje direktyvoje taikomos šios sąvokos:
1) „skerstinos avys arba ožkos“ – avys ir ožkos, kurios tiesiai arba per patvirtintą surinkimo centrą planuojama vežti į skerdyklą skersti;
2) „veislinės avys arba ožkos“ – avys arba ožkos, išskyrus išvardytas 1 ir 3 punktuose, kurios tiesiai arba per patvirtintą surinkimo centrą planuojama vežti į paskirties vietą veisti arba auginti;
3) „penimos avys arba ožkos“ – avys ir ožkos, išskyrus išvardytas 1 ir 2 punktuose, kurias tiesiai arba per patvirtintą surinkimo centrą planuojama vežti į paskirties vietą, norint jas nupenėti ir vėliau paskersti;
4) „oficialiai bruceliozės neapimtas avių arba ožkų ūkis“ – ūkis, kuris atitinka reikalavimus, išdėstytus A priedo 1 skyriaus I skirsnyje;
5) „bruceliozės neapimtas avių arba ožkų ūkis“ – ūkis, kuris atitinka reikalavimus, išdėstytus A priedo 2 skyriuje;
6) „liga, apie kurią privaloma pranešti“ – liga, įtraukta į B priedo I skirsnyje pateiktą sąrašą;
7) „oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas“ – veterinarijos gydytojas, kurį skiria kompetentinga valstybės narės centrinė institucija;
8) „kilmės ūkis“ – ūkis, kuriame, laikantis šios direktyvos reikalavimų, nuolat buvo laikomos avys ir ožkos ir kuriame apie gyvūnų laikymą pildoma dokumentacija, kad ją galėtų tikrinti kompetentingos institucijos;
9) „gyvūnų surinkimo centras“ – surinkimo centrai ir turgavietės, kuriuose, prižiūrint oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui, avys ir ožkos, kilę iš skirtingų ūkių, grupuojamos į nacionalinei prekybai skirtas gyvūnų partijas;
10) „patvirtintas surinkimo centras“ – vieta, kurioje avys arba ožkos, kilę iš skirtingų ūkių, grupuojamos į Bendrijos vidaus prekybai skirtas gyvūnų partijas;
11) „prekiautojas“ – bet koks fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai perka ir parduoda gyvūnus komerciniais pagrindais, kuris vykdo jų apyvartą ir ne vėliau kaip per 29 dienas nuo gyvūnų pirkimo juos vėl parduoda arba perkelia iš vienų į kitas jam nepriklausančias vietas arba skerdyklą;
12) „patvirtintos prekiautojo patalpos“ – bet kokios prekiautojo, apibrėžto 11 punkte, naudojamos ir kompetentingų institucijų patvirtintos patalpos, kuriose avys arba ožkos, kilę iš skirtingų ūkių, grupuojamos į Bendrijos vidaus prekybai skirtas gyvūnų grupes.
13) „vežėjas“ – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, atitinkantis Direktyvos 91/628/EEB 5 straipsnyje nurodytus požymius;
14) „regionas“ – ne mažesnė kaip 2 000 kv. km ploto valstybės narės teritorijos dalis, kuriai taikoma kompetentingų institucijų kontrolė ir į kurią įeina bent vienas iš šių administracinių regionų:
|
— Belgija: |
province/provincie |
|
— Vokietija: |
Regierungsbezirk |
|
— Danija: |
amt arba island |
|
— Prancūzija: |
département |
|
— Italija: |
provincia |
|
— Liuksemburgas: |
– |
|
— Olandija: |
RVV-kring |
|
— Jungtinė Karalystė: |
|
|
Anglija, Velsas ir Šiaurės Airija: |
county |
|
Škotija: |
district arba island area |
|
— Airija: |
county |
|
— Graikija: |
νομóς |
|
— Ispanija: |
provincia |
|
— Portugalija: |
|
|
kontinente: |
distrito |
|
kitose Portugalijos teritorijose: |
região autónoma |
|
— Austrija: |
Bezirk |
|
— Švedija: |
län |
|
— Suomija: |
lääni/län. |
3 straipsnis
1. Prekybai gali būti pateiktos tik tos skerstinos avys ir ožkos, kurios atitinka 4, 4a, 4b ir 4c straipsniuose išdėstytus reikalavimus.
2. Prekybai gali būti pateiktos tik tos penimos avys ir ožkos, kurios atitinka 4, 4a, 4b ir 5 straipsniuose išdėstytus reikalavimus, nepažeidžiant jokių papildomų garantijų, kurių gali būti pareikalauta laikantis 7 ir 8 straipsnių.
3. Prekybai gali būti pateiktos tik tos veislinės avys ir ožkos, kurios atitinka 4, 4a, 4b, 5 ir 6 straipsniuose išdėstytus reikalavimus, nepažeidžiant jokių papildomų garantijų, kurių gali būti pareikalauta laikantis 7 ir 8 straipsnių.
4. Nukrypdamos nuo šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų, kompetentingos valstybių narių institucijos turi teisę daryti bendro arba riboto pobūdžio išimtis dėl veislinių ir penimų avių ir ožkų prekybos, tačiau tik dėl laikinų ganyklų, esančių netoli Bendrijos vidaus sienų. Valstybės narės, kurios naudojasi teise daryti tokias išimtis, apie padarytų išimčių turinį praneša Komisijai.
5. Avys ir ožkos, kurioms taikoma ši direktyva, nuo tada, kai yra išvežami iš kilmės ūkio, iki jų pristatymo į paskirties vietą, jokiu būdu negali kontaktuoti su kitais nei tos pačios sveikatos būklės porakanopiais gyvūnais.
4 straipsnis
1. Valstybės narės turi užtikrinti, kad avys ir ožkos:
a) būtų ženklinamos ir registruojamos Bendrijos teisės aktų nustatyta tvarka;
b) likus 24 valandoms iki avių ir ožkų pakrovimo yra patikrintos oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo ir neturi jokių klinikinių ligos požymių;
c) nėra kilusios iš ūkio, kuris ra uždraustas dėl sveikatos priežasčių, ir neturėjo kontakto su tokiame ūkyje laikomais gyvūnais; paskerdus paskutinį sergantį arba įtariamą, kad serga viena iš ligų, pateiktų i, ii arba iii papunkčiuose, gyvulį, draudimo laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip:
i) 42 dienos bruceliozės atveju;
ii) 30 dienų pasiutligės atveju;
iii) 15 dienų juodligės atveju;
d) nėra būti kilusios ar turėjusios kontakto su gyvuliais iš ūkio, esančio teritorijoje, kurioje Bendrijos ir (arba) nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamoms rūšims dėl sveikatos priežasčių taikomas draudimas ar apribojimai;
e) joms netaikomi gyvūnų sveikatos apribojimai dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos arba jos neskiepytos nuo snukio ir nagų ligos.
2. Valstybės narės taip pat garantuoja, kad nebus prekiaujama avimis ir ožkomis:
a) skirtomis paskersti pagal nacionalinę programą, siekiant likviduoti ligas, nenurodytas Direktyvos 90/425/EEB C priede arba šios direktyvos B priedo I skyriuje;
b) kuriomis negalima prekiauti jų teritorijoje dėl priežasčių, susijusių su žmonių sveikata arba gyvūnų sveikatos priežasčių, grindžiamų Sutarties 30 straipsniu.
3. Valstybės narės taip pat garantuoja, kad avys ir ožkos:
a) yra gimusios ir nuo gimimo augintos Bendrijos teritorijoje arba
b) importuotos iš trečiosios šalies Bendrijos teisės aktų nustatyta tvarka.
4a straipsnis
1. Valstybės narės turi užtikrinti, kad skerstinos, veislinės arba penimos avys ir ožkos nesiunčiamos į kitą valstybę narę, nebent jos:
a) buvo laikomos tame pačiame kilmės ūkyje mažiausiai 30 dienų prieš jas išvežant arba nuo gimimo, jeigu joms yra mažiau kaip 30 dienų;
b) nėra kilusios iš ūkio, į kurį buvo atvežtos prieš 21 dieną iki planuojamo išvežimo datos;
c) nėra kilusios iš ūkio, į kurį per paskutines 30 dienų iki planuojamo išvežimo datos buvo atvežti kanopiniai gyvūnai, importuoti iš trečiosios valstybės.
2. Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies b ir c punktų nuostatų, valstybės narės gali leisti išvežti avis ir ožkas į kitą valstybę narę, jei 1 dalies b ir c punktuose nurodyti gyvūnai laikomi visiškai atskirai nuo visų kitų ūkio gyvūnų.
4b straipsnis
1. Valstybės narės turi užtikrinti, kad šio straipsnio 2–6 dalyse nurodytos sąlygos būtų taikomos visai Bendrijos vidaus prekybai avimis ir ožkomis.
2. Gyvulius turi būti nepalikę jų kilmės ūkio ribų ilgiau nei šešias dienas nuo tada, kai buvo galutinai patvirtinta juos išvežti į kitą valstybę narę, nurodytą veterinariniame sertifikate.
Jei plukdoma jūra, nepažeidžiant 9 straipsnio 1 dalies, nustatytas šešių dienų laikotarpis pratęsiamas kelionės jūra trukme.
3. Išvežti iš jų kilmės ūkio gyvūnai gabenami tiesiai į paskirties vietą kitoje valstybėje narėje.
4. Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies nuostatų, išvežtos iš jų kilmės ūkio avys ir ožkos, prieš pasiekdamos paskirties valstybę narę, gali būti perduodamos tik per vieną patvirtintą surinkimo centrą, esantį kilmės valstybės narės teritorijoje.
Vežant skerstinas avis ir ožkas, patvirtintas surinkimo centras gali būti pakeistas patvirtintomis prekiautojo patalpomis, esančiomis kilmės valstybės narės teritorijoje.
5. Paskirties valstybėje narėje į skerdyklą atvežti skerstini gyvuliai turi būti paskersti kiek įmanoma greičiau, bet kokiu atveju vėliau kaip per 72 valandas po atvežimo.
6. Nepažeidžiant 3 straipsnio 5 dalies nuostatų, valstybės narės turi užtikrinti, kad gyvuliai, kuriems taikoma ši direktyva, nuo jų išvežimo iš kilmės ūkio ir iki pristatymo į paskirties vietą jokiu būdu nekeltų pavojaus avių ir ožkų, skirtų ne Bendrijos vidaus rinkai, sveikatai.
4c straipsnis
1. Nukrypstant nuo 4a straipsnio 1 dalies a punkto nuostatų, gali būti pateiktos prekybai skerstinos avys ir ožkos, be pertraukos išbuvusios kilmės ūkyje bent jau 21 dienas.
2. Nukrypstant nuo 4a straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų ir nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies ir 4b straipsnio 2 dalies nuostatų, skerstinos avys ir ožkos iš kilmės ūkio, į kurį buvo atvežtos prieš 21 dieną iki planuojamo išvežimo datos, gali būti išvežtos norint jas tuoj pat skersti tiesiai į skerdyklą kitoje valstybėje narėje, nesustojant patvirtintame surinkimo centre arba sustojimo punkte, įrengtame Direktyvos 91/628/EEB nustatyta tvarka.
3. Nukrypstant nuo 4b straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų ir nepažeidžiant 4b straipsnio 2 dalies nuostatų, išvežtos iš jų kilmės ūkio skerstinos avys ir ožkos, prieš pasiekdamos kitą valstybę narę, gali būti perduodamos per dar vieną patvirtintą surinkimo centrą, jei įvykdyta viena iš šių sąlygų:
a) gyvūnai, prieš patekdami į 4b straipsnio 4 dalyje nurodytą patvirtintą surinkimo centrą, esantį kilmės valstybės narės teritorijoje, atitinka šias sąlygas:
i) išvežti iš jų kilmės ūkio gyvuliai, prižiūrint oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui, gali patekti tik į vieną patvirtintą surinkimo centrą, kuriame tuo pat metu gali būti bent jau tos pačios sveikatos būklės gyvuliai;
ii) nepažeidžiant Bendrijos teisės aktų dėl avių ir ožkų ženklinimo, vėliausiai šiame surinkimo centre kiekvienas gyvulys atskirai paženklinamas taip, kad vėliau galima būtų nustatyti jo kilmės ūkį, be to;
iii) iš surinkimo centro gyvuliai išsiunčiami kartu su patvirtintu veterinarijos dokumentu ir transportuojami į 4b straipsnio 4 dalyje apibrėžtą surinkimo centrą, kuriame sertifikuojami ir išsiunčiami tiesiai į skerdyklą, esančią paskirties valstybėje narėje;
arba
b) išvežti iš jų kilmės valstybės narės gyvuliai, prieš pasiekdami paskirties valstybėje narėje esančią skerdyklą, gali būti perduodamos per vieną patvirtintą surinkimo centrą, jei įvykdyta viena iš šių sąlygų:
i) iš paskirties valstybėje narėje esančio patvirtinto surinkimo centro gyvuliai, prižiūrimi oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo, siunčiami tiesiai į skerdyklą, kur turi būti paskerdžiami praėjus ne daugiau kaip penkioms dienoms po jų atvežimo į patvirtintą surinkimo centrą, arba
ii) patvirtintas surinkimo centras yra tranzitinėje valstybėje narėje, ir gyvuliai iš jo siunčiami tiesiai į skerdyklą paskirties valstybėje narėje, nurodytoje gyvulių veterinariniame sertifikate, išduotame 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
5 straipsnis
Nepažeidžiant papildomų garantijų, kurių gali būti pareikalauta remiantis 7 ir 8 straipsniais, kad veislinės ir penimos avys ir ožkos galėtų būti vežamos į oficialiai bruceliozės neapimtą ūkį arba bruceliozės neapimtą avių arba ožkų ūkį, be 4 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, jos privalo atitikti ir A priedo 1 skyriaus D dalies arba 2 skyriaus D dalies atitinkamus reikalavimus.
6 straipsnis
Nepažeidžiant papildomų garantijų, kurių gali būti pareikalauta remiantis 7 ir 8 straipsniais, veisliniai gyvuliai turi atitikti ir šiuos reikalavimus:
a) turi būti įsigyti ir turėję kontaktą tik su gyvuliai iš tokio ūkio:
i) kuriame nenustatyta šių ligų klinikinių požymių:
— kontaginės avių agalaktijos (Mycoplasma agalactiae) arba kontaginės ožkų agalaktijos (Mycoplasma agalactiae, M. capricolum, M. Mycoïdes var. mycoïdes„large colony“) – paskutinius 6 mėnesius,
— paratuberkuliozės arba kazeozinio limfadenito – paskutinius 12 mėnesių,
— plaučių adenomatozės, medi-visna arba ožkų virusinio artrito/encefalito – paskutinius trejus metus. Tačiau šis laikas sutrumpinamas iki 12 mėnesių, jeigu paskerdus medi-visna arba ožkų virusiniu artritu/encefalitu užkrėstus gyvulius, dviejų tyrimų, atliktų likusiems gyvuliams laikantis 15 straipsnyje išdėstytos tvarkos, rezultatai yra neigiami,
arba jeigu toks ūkis, nepažeisdamas reikalavimų, kurių turi būti laikomasi kitų ligų atveju, vienos arba kelių iš pirmiau minėtų ligų atžvilgiu pateikia šiai ligai arba ligoms lygiavertes sveikatos garantijas pagal programą, patvirtintą laikantis 7 ir 8 straipsnių reikalavimų;
ii) apie kurį oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, išduodantis sveikatos sertifikatą, nepateikia faktų, kad jame nesilaikoma i punkto reikalavimų;
iii) kurio savininkas teigia, kad tokių faktų nežino, ir, be to, raštu patvirtina, kad gyvūnas arba gyvūnai, skirti prekiauti Bendrijoje, atitinka i punkto kriterijus;
▼M4 —————
c) kontaginio epididimito (B. ovis) atžvilgiu veisliniai nekastruoti avinai privalo būti:
— iš ūkio, kuriame paskutinius 12 mėnesių nebuvo diagnozuota kontaginio epididimito (B. ovis),
— nuolat laikomi tokiame ūkyje 60 parų iki išsiuntimo,
— per 30 parų iki išsiuntimo, laikantis D priedo reikalavimų, jiems turi būti atliktas serologinis tyrimas, kurio rezultatas turi būti neigiamas, arba jie turi atitikti lygiavertes sveikatos garantijas, kurios turi būti pripažintos laikantis 15 straipsnyje numatyta tvarka;
d) sertifikate, kuris turi atitikti E priede pateiktą III pavyzdį, pažymima, kad laikomasi visų šių reikalavimų.
7 straipsnis
1. Valstybė narė, kurioje yra privalomoji arba savanoriškoji nacionalinė kontrolės programa arba nacionalinė monitoringo programa, skirta vienai iš infekcinių arba užkrečiamųjų ligų, ►M4 nurodytų B priedo III skirsnyje ◄ visoje jos teritorijoje arba dalyje, tokią programą gali pateikti Komisijai, ypač atkreipdama dėmesį į šiuos dalykus:
— ligos paplitimą toje valstybėje narėje,
— programos sudarymo priežastis, atsižvelgiant į ligos svarbumą ir programos galimą naudą palyginus su jos išlaidomis,
— geografinę teritoriją, kurioje ši programa bus įgyvendinama,
— ūkiams taikytinas įvairias statuso kategorijas, standartus, kuriuos kiekviena kategorija privalo pasiekti, ir tyrimų procedūras, kurios turi būti atliktos,
— programos monitoringo tvarką,
— veiksmus, kurių turėtų būti imtasi, jei ūkis dėl kokios nors priežasties prarastų savo statusą,
— priemones, kurių turėtų būti imtasi, jeigu tyrimų, atliktų pagal programą, rezultatai bus teigiami.
2. Komisija nagrinėja valstybių narių pateiktas programas. Programos, nurodytos 1 dalyje, gali būti patvirtintos laikantis 1 dalyje pateiktų kriterijų 15 straipsnyje nurodyta tvarka. Ta pačia tvarka, tuo pačiu metu arba praėjus ne daugiau kaip trims mėnesiams po programų patvirtinimo, nustatomos bendro arba riboto pobūdžio papildomos garantijos, kurių gali būti pareikalauta prekiaujant Bendrijos viduje. Tokios garantijos negali viršyti nacionalinių garantijų, kurias valstybė narė taiko savo šalyje.
3. Valstybių narių pateiktos programos gali būti iš dalies keičiamos arba papildomos, laikantis 15 straipsnyje numatytos tvarkos. Pakeitimai arba papildymai, kuriuos norima įrašyti į jau patvirtintas programas arba į garantijas, kurios nustatytos laikantis 2 dalies reikalavimų, gali būti tvirtinami laikantis tos pačios tvarkos.
4. Programos, patvirtintos laikantis šio straipsnio reikalavimų, naudojasi Bendrijos finansavimu, numatytu 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimo 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje ( 7 ) 24 straipsnyje, teikiamu toms ligoms ir tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos tame sprendime.
8 straipsnis
1. Jeigu valstybės narės požiūriu jos teritorija arba jos dalis nėra užkrėsta viena iš ligų, ►M4 išvardytų B priedo III skirsnyje ◄ , kurioms yra imlios avys ir ožkos, ji pateikia Komisijai atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus, kuriuose būtinai nurodoma:
— ligos pobūdis ir jos atsiradimo tos valstybės teritorijoje istorija,
— priežiūros patikrinimo rezultatai, remiantis serologiniais, mikrobiologiniais, patologiniais arba epidemiologiniais tyrimais ir tuo, kad pagal įstatymą apie tokią ligą turi būti pranešta kompetentingoms institucijoms,
— ligos priežiūros trukmė,
— jei reikia, kiek laiko ir kokioje geografinėje teritorijoje buvo draudžiama atlikti gyvulių vakcinaciją nuo atitinkamos ligos,
— priemonės, kurių imtasi norint patikrinti, ar tos ligos nebėra.
2. Komisija nagrinėja valstybių narių pateiktus patvirtinamuosius dokumentus. Papildomos bendro arba riboto pobūdžio garantijos, kurių gali būti pareikalauta prekiaujant Bendrijos viduje, nustatomos 15 straipsnyje numatyta tvarka. Tokios garantijos negali viršyti nacionalinių garantijų, kurias valstybė narė taiko savo šalyje. Pateikus patvirtinamuosius dokumentus iki 1992 m. sausio 1 d., sprendimai dėl papildomų garantijų priimami iki 1992 m. liepos 1 d.
3. Valstybės narės praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytuose patvirtinamuosiuose dokumentuose atsiradusius bet kokius su atitinkama liga susijusius pasikeitimus. Atsižvelgiant į pranešimą, garantijos, nustatytos kaip apibrėžta 2 dalyje, gali būti iš dalies keičiamos arba panaikinamos 15 straipsnyje numatyta tvarka.
4. Komisija kaip galima greičiau išnagrinėja Švedijos nurodytas avių paratuberkuliozės ir avių kontagiozinės agalaktijos priežastis. Remiantis šių priežasčių analize, ir jei tai yra pagrįsta, galima taikyti 2 dalyje išvardytas nuostatas. Atitinkami 2 dalyje numatyti sprendimai priimami kaip galima greičiau. Kol sprendimai bus priimti, Švedija vienerius metus nuo Stojimo sutarties įsigaliojimo dienos gali pirmiau minėtų ligų atveju taikyti savo nacionalines taisykles, galiojančias iki nurodytos dienos. Jei būtina, šį vienerių metų laikotarpį galima pratęsti 15 straipsnyje nustatyta tvarka.
8a straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos patvirtina tik gyvulių surinkimo centrus, kurie atitinka bent šias sąlygas:
a) juos turi kontroliuoti oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, kuris užtikrina, kad visų pirma būtų vykdomos 3 straipsnio 5 dalies nuostatos;
b) jie turi būti teritorijoje, kurioje nėra taikomi draudimai arba apribojimai pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus ir (arba) nacionalinius teisės aktus;
c) prieš pradedant juos naudoti, jie turi būti valomi ir dezinfekuojami pagal oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo reikalavimus;
d) atsižvelgiant į talpumą, jie turi turėti:
— patalpas, naudojamas tik kaip gyvūnų surinkimo centras,
— gyvūnams pakrauti ir iškrauti tinkamus įrenginius ir gyvūnams laikyti, girdyti, šerti ir prižiūrėti tinkančias standartines patalpas; šiuos įrenginius ir patalpas turi būti lengva valyti ir dezinfekuoti,
— tinkamas patalpas, kuriose galėtų būti atliekami patikrinimai,
— tinkamas patalpas gyvuliams izoliuoti,
— tinkamą įrangą patalpoms ir sunkvežimiams valyti ir dezinfekuoti,
— tinkamas patalpas pašarams, pakratams ir mėšlui laikyti,
— tinkamą nuotekų surinkimo sistemą,
— patalpas, kuriuose galėtų dirbti oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas;
e) jie turi priimti tik gyvulius, paženklintus Bendrijos teisės aktų nustatyta tvarka ir atitinkančius tos gyvulių kategorijos sveikatos sąlygas, apibrėžtas šioje direktyvoje. Todėl, priimdamas gyvulius, centro savininkas arba už centrą atsakingas asmuo užtikrina, kad gyvuliai būtų tinkamai paženklinti ir turėtų veterinarinius dokumentus arba atitinkamus sertifikatus, reikalingus tai gyvulių rūšiai ir kategorijai;
f) jie turi būti reguliariai tikrinami, siekiant įsitikinti, kad toliau laikomasi patvirtinimui gauti nustatytų sąlygų.
2. Gyvulių surinkimo centro savininkas arba už centrą atsakingas asmuo, remdamasis lydimaisiais dokumentais apie gyvulius arba jų ženklinimo numeriais ar žymėjimais, privalo į registracijos knygą arba duomenų bazę įrašyti ir saugoti mažiausiai trejus metus šią informaciją:
— savininko vardą ir pavardę (pavadinimą), gyvulių kilmę, atvežimo ir išvežimo datas, gyvulių skaičių ir ženklinimo numerį arba į centrą atvežtų gyvulių kilmės ūkio registracijos numerį, surinkimo centro, per kurį gyvuliai buvo atvežti į centrą, jeigu buvo vežami per kitą centrą, patvirtinimo ar registracijos numerį ir numatomą paskirties vietą,
— vežėjo registracijos numerį ir sunkvežimio, kuris atveža ir išveža gyvulius, registracijos numerį.
3. Kompetentinga institucija kiekvienam patvirtintam gyvulių surinkimo centrui išduoda patvirtinimo numerį. Patvirtinimas gali būti išduotas tam tikrai gyvulių rūšiai arba gyvuliams, skirtiems veisti arba produkuoti, arba skersti skirtiems gyvuliams. Kompetentinga institucija pateikia Komisijai patvirtintų gyvulių surinkimo centrų sąrašą ir praneša apie bet kokius šio sąrašo pakeitimus ir patikslinimus. Komisija pateikia šią informaciją valstybėms narėms per Komitetą, nurodytą 15 straipsnio 1 dalyje.
4. Kompetentinga institucija gali sustabdyti arba atšaukti patvirtinimą, jeigu nesilaikoma šio straipsnio reikalavimų arba kitų šios direktyvos arba kitų direktyvų atitinkamų nuostatų, susijusių su gyvūnų sveikatos apribojimais. Patvirtinimas gali būti atnaujintas, jeigu kompetentinga institucija įsitikina, kad gyvulių surinkimo centras visiškai atitinka visas šios direktyvos atitinkamas nuostatas.
5. Kompetentinga institucija užtikrina, kad gyvulių surinkimo centrai dirbdami turėtų pakankamai oficialiai paskirtų veterinarijos gydytojų, vykdančių visas nustatytas pareigas.
6. Bet kokios išsamios taisyklės, kurių reikia, kad ši direktyva būtų vienodai taikoma, priimamos 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
8b straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad visi prekiautojai būtų užregistruoti ir, norėdami prekiauti Bendrijos vidaus rinkoje, iš kompetentingos institucijos gautų patvirtinimo numerį, ir kad patvirtinti prekiautojai atitiktų bent šias sąlygas:
a) jie gali prekiauti tik paženklintais gyvuliais, kilusiais iš ūkių, atitinkančių sąlygas, apibrėžtas 3 straipsnyje. Todėl, priimdamas gyvulius, prekiautojas užtikrina, kad gyvuliai būtų tinkamai paženklinti ir turėtų veterinarinius dokumentus, išduotus šios direktyvos nustatyta tvarka;
b) prekiautojas, remdamasis lydimaisiais dokumentais apie gyvulius arba jų ženklinimo numeriais arba žymėjimais, privalo į registracijos knygą arba duomenų bazę įrašyti ir mažiausiai trejus metus saugoti šią informaciją:
— savininko vardą ir pavardę (pavadinimą), gyvulių kilmę, atvežimo ir išvežimo datas, gyvulių skaičių ir ženklinimo numerius arba į centrą atvežtų gyvulių kilmės ūkio registracijos numerį, surinkimo centro, per kurį gyvuliai buvo atvežti į centrą, jeigu buvo vežami per kitą centrą, patvirtinimo ar registracijos numerį ir jų paskyrimo vietą,
— vežėjo registracijos numerį ir (arba) sunkvežimio, kuris atveža ir išveža gyvulius, registracijos numerį,
— pirkėjo pavadinimą ir adresą bei gyvulių paskirties vietą,
— maršruto plano kopiją ir (arba) veterinarinio sertifikato serijos numerį, kai toks yra;
c) jei prekiautojas laiko gyvulius savo patalpose, jis užtikrina, kad:
— gyvulius prižiūrintis personalas būtų tinkamai apmokytas pagal šios direktyvos ir tinkamos gyvūnų priežiūros reikalavimus,
— oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas reguliariai atliktų visus būtinus patikrinimus ir testus, be to, kad būtų imtasi visų būtinų priemonių siekiant užkirsti kelią ligoms plisti.
2. Valstybės narės užtikrina, kad visos prekiautojo naudojamos, su jo verslu susijusios patalpos būtų užregistruotos, turėtų iš kompetentingos institucijos gautą patvirtinimo numerį ir atitiktų bent šias sąlygas:
a) jos turi būti kontroliuojamos oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo;
b) jos turi būti teritorijoje, kurioje nėra taikomi draudimai arba apribojimai pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus arba nacionalinius teisės aktus;
c) jos turi turėti:
— tinkamas pakankamo dydžio patalpas, ypač tinkamas patalpas gyvuliams tikrinti ir izoliuoti, kad visus gyvūnus ligos protrūkio atveju galima būtų izoliuoti,
— gyvuliams pakrauti ir iškrauti tinkamus įrenginius ir gyvuliams laikyti, girdyti, šerti ir prižiūrėti tinkančias standartines patalpas; šiuos įrenginius ir patalpas turi būti lengva valyti ir dezinfekuoti,
— tinkamas patalpas pakratams ir mėšlui laikyti,
— tinkamą nuotekų surinkimo sistemą;
d) prieš pradedant jas naudoti, jos turi būti valomos ir dezinfekuojamos pagal oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo reikalavimus.
3. Kompetentinga institucija gali sustabdyti arba atšaukti patvirtinimą, jeigu nesilaikoma šio straipsnio reikalavimų arba kitų šios direktyvos arba kitų direktyvų atitinkamų nuostatų, susijusių su gyvūnų sveikatos apribojimais. Patvirtinimas gali būti atnaujintas, jeigu kompetentinga institucija įsitikina, kad prekiautojas visiškai atitinka visas šios direktyvos atitinkamas nuostatas.
4. Siekdama įsitikinti, kad vykdomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai, kompetentinga institucija turi reguliariai atlikti patikrinimus.
8c straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad vežėjai, nurodyti Direktyvos 91/628/EEB 5 straipsnyje, atitiktų šiuos papildomus reikalavimus:
a) gyvuliams pervežti naudojamos transporto priemonės turi būti:
— tokios konstrukcijos, kad gyvulių ekskrementai, pakratai arba pašarai negalėtų ištekėti arba iškristi iš transporto priemonės,
— nedelsiant išvalytos ir dezinfekuotos po kiekvieno gyvulių pervežimo arba nuo bet kokių produktų, kurie galėtų pakenkti gyvulių sveikatai, o taip pat, jei reikia, kiekvieną kartą prieš pakraunant gyvulius, naudojant kompetentingos institucijos oficialiai patvirtintas dezinfekavimo priemones;
b) turėti tinkamas kompetentingos institucijos patvirtintas valymo ir dezinfekavimo įrenginius, įskaitant patalpas pakratams ir mėšlui laikyti, arba pateikti dokumentus, įrodančius, kad šias operacijas atlieka kompetentingos institucijos patvirtinta trečioji šalis.
2. Vežėjas privalo užtikrinti, kad kiekvienai transporto priemonei, naudojamai gyvuliams pervežti, būtų vedamas registracijos žurnalas, kuriame įrašoma bent ši informacija ir kuris saugomas mažiausiai trejus metus:
i) pakrovimo vietos ir datos, ūkio arba gyvulių surinkimo centro, kuriame gyvuliai pakraunami, pavadinimas ir adresas;
ii) pristatymo vietos ir datos, gavėjo (-ų) vardas ir pavardė arba pavadinimas ir adresas;
iii) vežamų gyvulių rūšys ir skaičius;
iv) dezinfekavimo data ir vieta;
v) duomenys apie lydimuosius dokumentus (numeris, kt.).
3. Vežėjai užtikrina, kad pervežamų gyvulių partija nuo jų išvežimo iš kilmės ūkio arba surinkimo centro iki pristatymo į paskirties vietą jokiu būdu neturėtų kontakto su blogesnės sveikatos būklės gyvuliais.
4. Valstybės narės užtikrina, kad vežėjai raštu įsipareigotų visų pirma, jog:
— bus imtasi visų reikalingų priemonių, kad būtų vykdoma ši direktyva ir ypač šio straipsnio nuostatos, susijusios su atitinkamais lydimaisiais dokumentais,
— gyvulių pervežimas bus patikėtas darbuotojams, pasižymintiems reikiamais sugebėjimais, profesine kompetencija ir žiniomis.
5. Nusižengus šio straipsnio nuostatoms, taikomas direktyvos 91/628/EEB 18 straipsnis.
9 straipsnis
1. Avys ir ožkos į paskirties vietą vežamos tik su oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo pasirašytu veterinariniu sertifikatu, atitinkančiu vieną iš E priedo pavyzdžių (I, II arba III). Pažymėjimą sudaro vienas lapas arba, jei lapų du ar daugiau, jie sudaro vientisą neperskiriamą dokumentą, be to, sertifikatui suteikiamas serijos numeris. Pažymėjimas turi būti išduotas tą dieną, kai atliktas sveikatos patikrinimas, surašytas bent viena iš valstybinių kalbų, vartojamų paskirties valstybėje narėje, ir galioti 10 dienų nuo sveikatos patikrinimo datos.
2. Gyvulių partijos sveikatos patikrinimas veterinariniam sertifikatui su papildomomis garantijomis gauti gali būti atliktas kilmės ūkyje arba patvirtintame surinkimo centre, arba, kai vežami skerstini gyvuliai, patvirtintose prekiautojo patalpose. Todėl kompetentinga institucija užtikrina, kad visi pažymėjimai būtų išduoti oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo po jo patikrinimų, apsilankymų ir kontrolės, atliktų šios direktyvos nustatyta tvarka.
3. Oficialiai paskirtas surinkimo centro veterinarijos gydytojas atlieka visus reikiamus atvežtų gyvulių patikrinimus.
4. Penėti ir veisti skirtoms avims ir ožkoms, siunčiamoms į kitą valstybę narę iš patvirtinto surinkimo centro, esančio kilmės valstybėje narėje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas E priedo II arba III pavyzdį atitinkantis veterinarinis sertifikatas gali būti išduotas, remiantis patikrinimų, išvardytų šio straipsnio 3 dalyje, rezultatais ir oficialiu dokumentu, kuriame yra atsakingo už kilmės ūkį oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo paruošta reikalinga informacija.
5. Skerstinoms avims ir ožkoms, siunčiamoms į kitą valstybę narę iš patvirtinto surinkimo centro arba patvirtintų prekiautojo patalpų, esančių kilmės valstybėje narėje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas E priedo I pavyzdį atitinkantis veterinarinis sertifikatas gali būti išduotas, remiantis patikrinimų, išvardytų šio straipsnio 3 dalyje, rezultatais ir oficialiu dokumentu, kuriame yra atsakingo už kilmės ūkį arba surinkimo centrą, kaip apibrėžta 4c straipsnio 3 dalies a punkto i papunktyje, oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo paruošta reikalinga informacija.
6. Skerstinoms avims ir ožkoms, 4c straipsnio 3 dalies b punkto ii papunktyje nustatyta tvarka vežamoms per patvirtintą surinkimo centrą, oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, atsakingas už tranzito valstybės narės patvirtintą surinkimo centrą, išduoda paskirties valstybei narei skirtą antrąjį veterinarinį sertifikatą, atitinkantį E priedo I pavyzdį, įtraukia į jį duomenis iš originalaus (-ių) veterinarinio (-ų) sertifikato (-ų) ir prideda jo kopiją. Šiuo atveju bendras pažymėjimų galiojimo laikas neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų.
7. Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, išduodamas veterinarinį sertifikatą, atitinkantį vieną iš E priedo pavyzdžių (I, II arba III) ir skirtą prekybai Bendrijos vidaus rinkoje, užtikrina, kad prekybos faktas būtų užfiksuotas ANIMO sistemoje pažymėjimo išdavimo dieną.
10 straipsnis
1. Direktyvoje 90/425/EEB išdėstytos taisyklės, ypač kilmės patikrinimo atveju, taikomos patikrinimų organizavimui ir vėlesniems patikrinimams, kuriuos turi organizuoti ir atlikti paskirties valstybė narė, ir apsaugos priemonėms, kurios turi būti įgyvendintos.
2. Direktyvos 90/425/EEB A priedo I antraštės tekste įrašoma ši nuoroda:
2.„1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis,
OL L 46, 1991 2 19, p. 19.“
3. Direktyvos 90/425/EEB B priedo A dalies pirmoji įtrauka išbraukiama.
11 straipsnis
1. Siekdami garantuoti vienodą šios direktyvos taikymą, Komisijos veterinarijos ekspertai kartu su kompetentingų nacionalinių institucijų pareigūnais gali atlikti patikrinimus vietoje. Valstybė narė, kurios teritorijoje atliekami patikrinimai, tokiems ekspertams teikia pagalbą, būtiną jų užduočiai vykdyti. Apie patikrinimo rezultatus Komisija informuoja valstybes nares.
2. Bendroji šio straipsnio taikymo tvarka tvirtinama 15 straipsnyje numatyta tvarka.
Taisyklės, kurios turi būti taikomos šiame straipsnyje nurodytų patikrinimų metu, nustatomos laikantis tos pačios tvarkos.
12 straipsnis
Valstybės narės, įgyvendinančios alternatyvią kontrolės sistemą, numatančią garantijas, lygiavertes toms, kurios nurodytos 5 straipsnyje ir 6 straipsnio a ir c punktuose ir kurios susijusios su avių ir ožkų judėjimu jų teritorijose, viena kitai gali taikyti išimtis dėl patikrinimo, nurodyto 4 straipsnio 1 dalies b punkte, ir įsipareigoti išduoti viena kitai sertifikatą, nurodytą 9 straipsnyje. Apie tai jos praneša Komisijai.
▼M7 —————
14 straipsnis
1. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma iš dalies keičia A priedą.
2. B, C, D ir E priedai iš dalies keičiami 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
3. Taisyklės šiai direktyvai įgyvendinti priimamos 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
15 straipsnis
1. Komisijai padeda Reglamento (EEB) Nr. 178/2002 ( 8 ) 58 straipsniu įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.
2. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB ( 9 ) 5 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.
3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
▼M7 —————
17 straipsnis
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję:
i) praėjus dviems mėnesiams nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos įgyvendina jos 7 ir 8 straipsnius, jei atitinkamos nacionalinių teisės aktų nuostatos ir toliau bus taikomos tol, kol bus patvirtintos programos, o jeigu tokių programų nėra – iki datos, kuri nurodyta ii punkte;
ii) ne vėliau 1992 m. gruodžio 31 d. įgyvendina kitas šios direktyvos nuostatas.
2. Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
18 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
A PRIEDAS
1 SKYRIUS
I. Oficialiai bruceliozės (B. melitensis) neapimtas avių ir ožkų ūkis:
A. Statuso suteikimas
Oficialiai bruceliozės (B. melitensis) neapimtas avių arba ožkų ūkis:
1) ūkis, kuriame:
a) visiems bruceliozei (B. melitensis) imliems gyvuliams nebuvo nustatyta jokių klinikinių arba kitų bruceliozės (B. melitensis) požymių mažiausiai 12 mėnesių;
b) nėra avių ir ožkų, paskiepytų nuo bruceliozės (B. melitensis), išskyrus tas, kurios ne anksčiau kaip prieš dvejus metus buvo paskiepytos vakcina Rev. 1 arba kokia nors kita vakcina, patvirtinta laikantis šios direktyvos 15 straipsnyje išdėstytos tvarkos;
c) visoms avims ir ožkoms, kurios tyrimų dieną buvo vyresnės nei šešių mėnesių amžiaus, atlikti du tyrimai laikantis C priedo reikalavimų ir tarp jų darant šešių mėnesių arba ilgesnę pertrauką ir gauti neigiami rezultatai;
d) atlikus c punkte nurodytus tyrimus yra tik tos avys ir ožkos, kurios gimė tame ūkyje arba kurios, laikantis D dalyje nurodytų sąlygų buvo atvežtos iš oficialiai bruceliozės neapimto arba bruceliozės neapimto ūkio,
ir kuris, įvertinus jo statusą, ir toliau atitinka B dalyje nurodytus reikalavimus;
2) ūkis, esantis oficialiai bruceliozės neapimtoje valstybėje narėje arba regione, nurodytame II dalyje.
B. Statuso išlaikymas
1. Oficialiai bruceliozės (B. melitensis) neapimtuose avių arba ožkų ūkiuose, esančiuose oficialiai bruceliozės neapimtos teritorijos dalyje, į kuriuos, įvertinus jų statusą, gyvuliai atvežami laikantis D dalies reikalavimų, kasmet turi būti tiriamas reprezentacinis vyresnių negu šeši mėnesiai avių ir ožkų skaičius. Ūkis gali išlaikyti oficialiai bruceliozės (B. melitensis) neapimto ūkio statusą, jeigu tokių tyrimų rezultatai yra neigiami.
Į reprezentacinį gyvulių skaičių, kuriems turi būti atlikti tyrimai, kiekviename ūkyje turi būti įtraukti:
— visi vyresni negu šešių mėnesių amžiaus nekastruoti patinai,
— visi gyvuliai, atvežti į ūkį po paskutinio tyrimo,
— 25 % patelių, kurios yra sulaukusios reprodukcijos amžiaus (lytiškai subrendusios) arba 25 % pieninių patelių, bet ne mažiau kaip 50 gyvulių iš kiekvieno ūkio, išskyrus ūkius, kuriuose tokių patelių yra mažiau negu 50, tačiau tuomet visos patelės turi būti ištirtos.
2. Oficialiai bruceliozės neapimtame regione, kuriame daugiau nei 99 % avių arba ožkų ūkių yra laikomi oficialiai bruceliozės neapimtais ūkiais, patikrinimus oficialiai bruceliozės neapimtuose avių ir ožkų ūkiuose gali būti leista atlikti kas treji metai, jeigu tokie ūkiai bus oficialiai kontroliuojami arba juose bus vykdoma ligų likvidavimo programa.
C. Įtariami arba tikri bruceliozės atvejai
1. Jeigu oficialiai bruceliozės neapimtame avių arba ožkų ūkyje:
a) įtariama, kad brucelioze (B. melitensis) serga viena arba daugiau avių arba ožkų, tokiam ūkiui kompetentinga institucija panaikina oficialiai bruceliozės neapimto ūkio statusą. Tačiau toks statusas gali būti laikinai sustabdytas, jeigu iki ligos oficialaus patvirtinimo arba įtarimo dėl ligos oficialaus paneigimo gyvulys arba gyvuliai nedelsiant sunaikinami arba atskiriami nuo kitų;
b) patvirtinama bruceliozė (B. melitensis), kompetentinga institucija tokiam ūkiui panaikina oficialiai bruceliozės neapimto ūkio statusą tik tuo atveju, jei visi užsikrėtę arba ligai imlių rūšių gyvuliai paskerdžiami, ir laikantis C priedo reikalavimų ir kas tris mėnesius atlikus 2 tyrimus visiems vyresniems negu šešių mėnesių amžiaus to ūkio gyvuliams, gaunami neigiami rezultatai.
2. Jeigu 1 dalyje nurodytas ūkis yra oficialiai bruceliozės (B. melitensis) neapimtame regione, tokia valstybė narė privalo nedelsdama informuoti Komisiją ir kitas valstybes nares.
Tokios valstybės narės kompetentinga institucija privalo:
a) tame ūkyje paskersti visus užsikrėtusius gyvulius ir visus infekcijai imlių rūšių gyvulius. Apie padėtį valstybė narė privalo informuoti Komisiją ir kitas valstybes nares;
b) atlikti epidemiologinius tyrimus, o bandose, epidemiologiškai susijusiose su infekuotomis bandomis, atlikti tyrimus, nurodytus 1 dalies b punkte.
3. Jeigu laikantis 2 punkto reikalavimų bruceliozės protrūkis yra patvirtinamas, Komisija, įvertinusi atsinaujinusio bruceliozės (B. melitensis) protrūkio aplinkybes ir laikydamasi 15 straipsnyje nustatytos tvarkos, jei įvertinimas tai pateisina, priima sprendimą dėl tokio regiono statuso sustabdymo arba panaikinimo. Jeigu statusas yra panaikinamas, reikalavimai dėl teisės į naują statusą nustatomi laikantis tos pačios tvarkos.
D. Gyvūnų įvežimas į oficialiai bruceliozės (B. melitensis) neapimtą avių arba ožkų ūkį
Į oficialiai bruceliozės neapimtą avių arba ožkų ūkį neleidžiama priimti avių arba ožkų, išskyrus tas, kurios:
— yra iš oficialiai bruceliozės neapimto avių arba ožkų ūkio;
2) arba
— yra iš bruceliozės neapimto avių arba ožkų ūkio ir
— yra identifikuotos, kaip nurodyta šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punkte,
— niekada nebuvo skiepytos nuo bruceliozės arba buvo paskiepytos ne mažiau kaip prieš dvejus metus. Tačiau į tokį ūkį gali būti priimtos patelės, kurioms daugiau negu dveji metai ir kurios buvo paskiepytos iki tol, kol joms sukako septyni mėnesiai, ir kurios
— kilmės ūkyje, esant oficialiai priežiūrai, laikomos atskirai nuo kitų, atskirtos buvo tirtos, kaip nurodyta C priede, du kartus kas 6 savaites, ir gauti neigiami rezultatai.
II. Oficialiai bruceliozės neapimta valstybė narė arba regionas
Laikantis 15 straipsnyje išdėstytos tvarkos, oficialiai bruceliozės neapimta gali būti pripažįstama valstybė narė arba regionas tokia prasme, kaip vartojama šios direktyvos 2 straipsnio 10 dalyje, kur:
a) 99,8 % avių arba ožkų ūkių yra oficialiai bruceliozės neapimti ūkiai;
b) arba kur laikomasi šių reikalavimų:
i) penkerius metus avių arba ožkų bruceliozė yra liga, apie kurią turi būti pranešta;
ii) penkerius metus nebuvo oficialiai patvirtintos avių arba ožkų bruceliozės;
iii) trejus metus uždrausta avių ir ožkų vakcinacija;
c) ir kur būtinybė laikytis šių reikalavimų įtvirtinta šios direktyvos 15 straipsnyje numatyta tvarka;
2. Laikomasi 1 punkte nurodytų reikalavimų ir kur:
— pirmaisiais metais po pripažinimo, kad valstybė narė arba regionas yra neapimti bruceliozės (Br. melitensis), patikrinimais, atliktais atsirinktai parinktuose ūkiuose arba skerdyklose, 99 % patikimumu nustatoma, kad užkrėstų ūkių yra mažiau negu 0,2 % arba, ištyrus ne mažiau kaip 10 % vyresnių kaip šešių mėnesių amžiaus avių ir ožkų, kaip nurodyta C priede, gaunami neigiami rezultatai,
— kasmet, pradedant nuo antrųjų metų po pripažinimo, kad valstybė narė arba regionas yra neapimti bruceliozės (Br. melitensis), patikrinimais, atliktais atsirinktai parinktuose ūkiuose arba skerdyklose, 95 % patikimumu nustatoma, kad užkrėstų ūkių yra mažiau negu 0,2 % arba, ištyrus ne mažiau kaip 5 % vyresnių kaip šešių mėnesių amžiaus avių ir ožkų, kaip nurodyta C priede, gaunami neigiami rezultatai,
— pirmesnių įtraukų nuostatos gali būti iš dalies keičiamos 15 straipsnyje nustatyta tvarka.
Siekiant padaryti galimus šios nuostatos pakeitimus, ši nuostata 15 straipsnyje nustatyta tvarka bus peržiūrėta iki Stojimo sutarties įsigaliojimo dienos;
ii) ir toliau laikomasi reikalavimų atitinkamam statusui gauti.
2 SKYRIUS
Bruceliozės (B. melitensis) neapimtas avių arba ožkų ūkis
A. Statuso suteikimas
Bruceliozės (B. melitensis) neapimtu laikomas avių arba ožkų ūkis;
1) kuriame:
a) visi bruceliozei (B. melitensis) imlūs gyvuliai mažiausiai 12 mėnesių neturėjo jokių klinikinių arba kitų bruceliozės požymių;
b) visos arba keletas avių arba ožkų yra paskiepytos vakcina Rev. 1 arba kokia nors kita vakcina, patvirtinta laikantis šios direktyvos 15 straipsnyje numatytos tvarkos. Gyvuliai turėjo būti paskiepyti iki septynių mėnesių amžiaus;
c) visoms paskiepytoms avims ir ožkoms, kurios tyrimų dieną buvo vyresnės nei 18 mėnesių amžiaus, kas 6 mėnesius ar rečiau atlikus tyrimus pagal C priedo reikalavimus gauti neigiami rezultatai;
d) visoms nepaskiepytoms avims ir ožkoms, kurios tyrimų dieną buvo vyresnės negu šešių mėnesių amžiaus, kas 6 mėnesius ar rečiau atlikus tyrimus pagal C priedo reikalavimus gauti neigiami rezultatai;
e) atlikus c arba d punktuose nurodytus tyrimus, ūkyje laikomos tik tos avys ir ožkos, kurios gimė tame ūkyje arba kurios, laikantis D dalyje nurodytų sąlygų, yra atvežtos iš bruceliozės neapimto ūkio;
2) suteikus bruceliozės neapimto ūkio statusą, toliau laikomasi reikalavimų, nurodytų B dalyje.
B. Statuso išlaikymas
Kiekviename ūkyje kasmet turi būti atliekamas tyrimas tam tikram reprezentaciniam avių ir ožkų skaičiui. Bruceliozės neapimto ūkio statusą ūkis gali išlaikyti tik tuo atveju, jeigu tyrimų rezultatai yra neigiami.
Į reprezentacinį gyvulių skaičių, kuriems turi būti atlikti tyrimai, kiekviename ūkyje turi būti įtraukti:
— visi nekastruoti vyresni negu šešių mėnesių amžiaus nepaskiepyti patinai,
— visi nekastruoti vyresni negu 18 mėnesių amžiaus paskiepyti patinai,
— visi gyvuliai, atvežti į ūkį po paskutinio tyrimo,
— 25 % patelių, kurios yra sulaukusios reprodukcijos amžiaus (lytiškai subrendusios) arba 25 % pieninių patelių, bet ne mažiau kaip 50 gyvulių iš kiekvieno ūkio, išskyrus ūkius, kuriuose tokių patelių yra mažiau negu 50, tačiau tokiu atveju visos patelės turi būti ištirtos.
C. Įtariami arba tikri bruceliozės atvejai
1. Bruceliozės neapimto avių arba ožkų ūkio statusas turi būti panaikintas, jeigu ūkyje yra viena arba daugiau avių arba ožkų, įtariamų, kad serga brucelioze (B. melitensis). Tačiau šis statusas gali būti laikinai sustabdytas, jei toks gyvulys arba gyvuliai iki ligos oficialaus patvirtinimo arba įtarimo oficialaus paneigimo yra nedelsiant sunaikinami arba atskiriami nuo kitų gyvulių.
2. Jeigu bruceliozė (B. melitensis) patvirtinama, oficialiai bruceliozės neapimto ūkio statusas gali būti atstatytas tik tuo atveju, jei visi užsikrėtę arba visi infekcijai imlių rūšių gyvuliai paskerdžiami ir, laikantis C priedo reikalavimų, kas 3 mėn. arba rečiau atliekami du tyrimai:
— visiems paskiepytiems vyresniems negu 18 mėnesių gyvūnams,
— visiems neskiepytiems vyresniems negu šešių mėnesių gyvūnams,
ir gaunami neigiami rezultatai.
D. Gyvūnų įvežimas į bruceliozės (B. melitensis) neapimtą avių arba ožkų ūkį
Į bruceliozės neapimtą avių arba ožkų ūkį gali būti įvežti tik šie gyvuliai:
1) avys arba ožkos iš bruceliozės (B. melitensis) neapimto arba iš oficialiai neapimto avių arba ožkų ūkio;
2) avys arba ožkos iš 1 punkte nenurodytų ūkių iki datos, nustatytos ligų likvidavimo planuose, kurie priimami laikantis Sprendimo 90/242/EEB ( 10 ), iki kurios ūkiams gali būti suteiktas bruceliozės neapimto ūkio statusas, jeigu tokios avys ir ožkos:
a) yra identifikuotos, laikantis šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų;
b) yra kilusios iš ūkio, kuriame visi bruceliozei (B. melitensis) imlių rūšių gyvuliai 12 mėnesių neturėjo klinikinių arba kitų bruceliozės (B. melitensis) požymių;
— paskutinius dvejus metus nebuvo skiepytos,
— buvo atskirtos nuo kitų gyvulių ir laikomos ūkyje, iš kurio kilo, prižiūrimos veterinarijos gydytojo, ir per tą laiką, laikantis C priedo nurodymų, kas 6 savaites atliekami du tyrimai ir gaunami neigiami rezultatai; arba
ii) iki septynių mėnesių amžiaus ir ne vėliau kaip likus 15 dienų iki tol, kol patenka į paskirties ūkį, buvo paskiepytos vakcina Rev. 1 arba kita vakcina, patvirtinta šios direktyvos 15 straipsnyje numatyta tvarkos.
E. Statuso pakeitimas
Oficialiai bruceliozės (B. melitensis) neapimto ūkio statusas gali būti suteiktas bruceliozės (B. melitensis) neapimtam avių arba ožkų ūkiui ne anksčiau kaip po dvejų metų, jeigu:
a) jame nėra nė vieno gyvulio, kuris bent per dvejus paskutinius metus būtų skiepytas nuo bruceliozės (B. melitensis);
b) per 2 metų laikotarpį buvo laikomasi reikalavimų, nurodytų D dalies 2 punkte;
c) tyrimo, kuris, laikantis C priedo reikalavimų, atliekamas antrųjų metų pabaigoje visiems vyresniems negu šešių mėnesių gyvuliams, rezultatai neigiami.
B PRIEDAS
I ( 11 )
— Snukio ir nagų liga
— Bruceliozė (B. melitensis)
— Kontaginis epididimitas (B. ovis)
— Juodligė
— Pasiutligė
▼M4 —————
III
— Kontaginė agalaktija
— Paratuberkuliozė
— Kazeozinis limfadenitas
— Plaučių adenomatozė
— Maedi Visna
— Ožkų infekcinis artritas/encefalitas
C PRIEDAS
Bruceliozės (B. melitensis) tyrimai
Ūkyje, kuris siekia gauti bruceliozės neapimto ūkio statusą, bruceliozės (B. melitensis) tyrimas atliekamas Rose Bengal metodu arba komplemento sujungimo metodu, kuris aprašytas Sprendimo 90/242/EEB priede, arba bet kokiu kitu būdu, kuris pripažintas laikantis šios direktyvos 15 straipsnyje numatytos tvarkos. Komplemento sujungimo metodu tiriami atskiri gyvuliai.
Jeigu Rose Bengal tyrimo rezultatai yra teigiami daugiau negu 5 % to ūkio gyvulių, kiekvienas tokio ūkio gyvulys dar ištiriamas atskirai komplemento sujungimo metodu.
Serumas, kuriame komplemento sujungimo metodu nustatyta 20 ir daugiau ICFT vienetų viename mililitre, turi būti laikomas teigiamu.
Naudojami antigenai turi būti patvirtinti nacionalinėje laboratorijoje ir standartizuoti pagal antrąjį anti-brucella abortus serumo tarptautinį standartą.
D PRIEDAS
Oficialus kontaginio epididimito (Brucella. ovis) tyrimas
Komplemento sujungimo metodas:
Naudojamas specifinis antigenas turi būti patvirtintas nacionalinėje laboratorijoje ir standartizuotas pagal anti-brucella abortus serumo tarptautinį standartą.
Darbinis serumas turi būti standartizuotas, kad atitiktų anti-brucella abortus serumo, kuris gaminamas Centrinėje veterinarijos laboratorijoje, esančioje Jungtinėje Karalystėje (Weybridge, Surrey), tarptautinį standartą.
Serumas, kuriame yra 50 ir daugiau tarptautinių vienetų viename mililitre, turi būti laikomas teigiamu.
E PRIEDAS
12. Informacija apie sveikatą
Aš, žemiau pasirašęs oficialusis veterinarijos gydytojas, patvirtinu, kad aukščiau aprašyti gyvūnai atitinka šiuos reikalavimus:
12.1. jie yra patikrinti šiandien (ne anksčiau kaip prieš 24 valandas iki pakrovimo) ir neturi jokių klinikinių ligos požymių;
12.2. jie nėra gyvūnai, kurie turėtų būti sunaikinti pagal kokios nors užkrečiamos ar infekcinės ligos išnaikinimo schemą;
12.3. jie nėra paimti iš ūkio, kuriam taikomas draudimas dėl gyvūnų sveikatos, ir jie neturėjo kontakto su gyvūnais iš tokio ūkio, suprantant, kad:
12.3.1. toks draudimas yra siejamas su vienos iš šių ligų, kuriomis gali susirgti šie gyvūnai, protrūkiu:
- bruceliozės,
- pasiutligės,
- juodligės;
12.3.2. paskerdus ir (arba) sunaikinus paskutinį gyvūną, sergantį ar galintį susirgti viena iš pirmiau nurodytų ligų, draudimo laikotarpis turi būti bent:
- 42 dienos bruceliozės atveju,
- 30 dienų pasiutligės atveju,
- 15 dienų juodligės atveju;
12.3.3. jie nėra paimti iš ūkio apsaugos zonoje, nustatytrje pagal Bendrijos teisės aktus ir iš kurios draudžiama išvežti gyvūnus, ir nėra turėję kontakto su gyvūnais iš tokio ūkio;
12.3.4. jiems netaikomos gyvūnų sveikatos priemonės pagal Bendrijos teisės aktus dėl snukio ir nagų ligos, ir jie nėra vakcinuoti nuo snukio ir nagų ligos;
12.4. jie buvo laikomi viename kilmės ūkyje ne trumpiau kaip 30 dienų iki pakrovimo arba nuo gimimo kilmės ūkyje, kai gyvūnų amžius yra mažiau kaip 30 dienų, ir jokia avis ar ožka nebuvo atvežta į kilmės ūkį per paskutinį 21 dienos laikotarpį iki pakrovimo, ir joks dvinagis gyvūnas, įvežtas iš trečiosios šalies, nebuvo atvežtas į kilmės ūkį per 30 dienų laikotarpį iki išsiuntimo iš kilmės ūkio, nebent tokie gyvūnai būtų buvę atvežti pagal Direktyvos 91/68/EEB 4a straipsnio 2 dalį;
12.5. jie atitinka papildomas garantijas, numatytas Tarybos direktyvos 91/68/EEB 7 arba 8 straipsnyje ir nustatytas paskirties valstybei narei arba jos teritorijos daliai … [įrašyti valstybę narę arba jos teritorijos dalį] Komisijos sprendime …/…/EB(4).
12.6. jie atitinka bent vieną iš 12.6.1, 12.6.2 arba 12.6.3 punktuose nurodytų sąlygų ir todėl gali būti įleisti į avių ar ožkų ūkį, kuris oficialiai nėra užkrėstas brucelioze (B. melitensis)(4):
12.6.1. kilmės ūkis yra valstybėje narėje arba jos teritorijos dalyje … [įrašyti valstybės narės arba jos teritorijos dalies pavadinimą], kuri yra oficialiai neužkrėsta brucelioze pagal Sprendimą …/…/EB(4), arba
12.6.2. jie paimti iš ūkio, kuris yra oficialiai neužkrėstas brucelioze (B. melitensis)(4), arba
12.6.3. jie yra paimti iš ūkio, kuris nėra užkrėstas brucelioze (B. melitensis)(4), ir
i) jie yra individualiai identifikuoti, ir
ii) jie niekada nėra buvę vakcinuoti nuo bruceliozės arba, jei jie buvo taip vakcinuoti, jie buvo vakcinuoti daugiau kaip prieš dvejus metus, arba tai yra senesnės nei dvejų metų patelės, kurios buvo vakcinuotos, kol dar joms nebuvo suėję septyni mėnesiai, ir
iii) jie buvo izoliuoti, oficialiai prižiūrint, kilmės ūkyje ir tokios izoliacijos metu jiems buvo atlikti du neigiamus rezultatus davę bruceliozės tyrimai pagal Direktyvos 91/68/EEB C priedą, išlaikant tarp jų ne trumpesnį kaip šešių savaičių laiko tarpą(4);
( 1 ) OL C 48, 1989 2 27, p. 21.
( 2 ) OL C 96, 1989 4 17, p. 187.
( 3 ) OL C 194, 1989 7 31, p. 9.
( 4 ) OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64.
( 5 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.
( 6 ) OL L 340, 1991 12 11, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 95/29/EB (OL L 148, 1995 6 30, p. 52).
( 7 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 19.
( 8 ) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
( 9 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
( 10 ) OL L 140, 1990 6 1, p. 123.
( 11 ) Ligos, apie kurias būtina pranešti.