EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 01977L0799-20041224
Council Directive of 19 December 1977 concerning mutual assistance by the competent authorities of the Member States in the field of direct taxation and taxation of insurance premiums (77/799/EEC)
Consolidated text: Tarybos direktyva 1977 m. gruodžio 19 d. dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje (77/799/EEB)
Tarybos direktyva 1977 m. gruodžio 19 d. dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje (77/799/EEB)
1977L0799 — LT — 24.12.2004 — 008.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS DIREKTYVA 1977 m. gruodžio 19 d. dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje (OL L 336, 27.12.1977, p.15) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
L 331 |
8 |
27.12.1979 |
||
|
L 76 |
1 |
23.3.1992 |
||
|
L 264 |
23 |
15.10.2003 |
||
|
L 127 |
70 |
29.4.2004 |
||
|
L 359 |
30 |
4.12.2004 |
||
iš dalies keičiamas:
|
L 291 |
17 |
19.11.1979 |
||
|
L 302 |
23 |
15.11.1985 |
||
|
C 241 |
21 |
29.8.1994 |
||
|
L 236 |
17 |
23.9.2003 |
TARYBOS DIREKTYVA
1977 m. gruodžio 19 d.
dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje
(77/799/EEB)
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 1 ),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),
kadangi valstybių narių tyčinis vengimas mokėti mokesčius ir mokesčių atsakomybės mažinimas teisėtomis priemonėmis daro nuostolių biudžetui, pažeidžia sąžiningo apmokestinimo principą ir gali iškreipti kapitalo judėjimą bei konkurencijos sąlygas; kadangi dėl to tyčinis mokesčių vengimas ir mokesčių atsakomybės mažinimas teisėtomis priemonėmis turi įtakos bendrosios rinkos veikimui;
kadangi dėl šių priežasčių 1975 m. vasario 10 d. Taryba priėmė rezoliuciją dėl priemonių, kurių turi imtis Bendrija tarptautiniam tyčiniam mokesčių vengimui ir mokesčių atsakomybės mažinimui teisėtomis priemonėmis sustabdyti ( 3 );
kadangi tarptautinis šios problemos pobūdis reiškia, kad nacionalinės priemonės, veikiančios tik šalies viduje, yra nepakankamos; kadangi administracijų bendradarbiavimas dvišalių susitarimų pagrindu taip pat negali sustabdyti naujų tyčinio mokesčių vengimo ir mokesčių atsakomybės mažinimo teisėtomis priemonėmis formų, kurios vis labiau įgauna tarptautinį pobūdį;
kadangi dėl to bendradarbiavimą tarp Bendrijos mokesčių administracijų reikėtų stiprinti pagal bendruosius principus ir taisykles;
kadangi valstybės narės, gavusios prašymą, turėtų keistis informacija, susijusia su konkrečiais atvejais; kadangi minėtą prašymą gavusios valstybės narės turėtų atlikti tyrimus, kurių reikia informacijai gauti;
kadangi minėtos valstybės narės, net ir negavusios tokio prašymo, turėtų keistis bet kokia informacija, kuri yra svarbi teisingam pajamų ir kapitalo mokesčių įvertinimui, ypač jeigu paaiškėja, kad skirtingose valstybėse narėse veikiančios įmonės tarpusavyje dirbtinai perveda pelną, arba jeigu tokios operacijos tarp dviejų valstybių narių įmonių atliekamos per trečiąją šalį, siekiant gauti naudos iš mokesčių, arba jeigu dėl bet kokios kitos priežasties tyčia vengiama mokėti mokesčius arba teisėtomis priemonėmis mažinama mokesčių atsakomybė;
kadangi svarbu leisti vienos valstybės narės mokesčių administracijos pareigūnams būti kitos valstybės narės teritorijoje, jeigu abiejų suinteresuotų valstybių narių nuomone to reikia;
kadangi būtina stengtis užtikrinti, kad tokio bendradarbiavimo metu suteikta informacija nebūtų atskleista pašaliniams, siekiant apsaugoti pagrindines piliečių ir įmonių teises; kadangi dėl to būtina, kad tokią informaciją gaunančios valstybės narės jos nenaudotų kitiems tikslams nei apmokestinimas arba bylos dėl mokesčių įstatymų pažeidimo informuojamoje valstybėje be informuojančios valstybės narės leidimo; kadangi taip pat būtina, kad informaciją gaunančios valstybės užtikrintų tokį pat informacijos konfidencialumą, kaip informaciją suteikusi valstybė, jeigu pastaroji to reikalauja;
kadangi valstybė narė, į kurią kreipiamasi su prašymu atlikti tyrimus arba suteikti informaciją, turi teisę atsisakyti, jeigu minėtos valstybės narės įstatymai arba administracinė praktika draudžia jos mokesčių administracijai atlikti šiuos tyrimus arba rinkti ar naudoti šią informaciją savo tikslams, arba jeigu tokios informacijos teikimas prieštarautų viešajai tvarkai ar galėtų atskleisti komercinę, pramoninę arba profesinę paslaptį ar komercinį procesą, arba jeigu valstybė narė, kuriai minėta informacija yra skirta, negali pateikti panašios informacijos dėl praktinių ar teisinių priežasčių;
kadangi bendradarbiavimas tarp valstybių narių ir Komisijos yra būtinas nuolatiniam bendradarbiavimo procedūrų tyrimui atlikti ir patirčiai minėtose srityse kaupti, ypač dirbtinio pelno perkėlimo tarp grupės įmonių srityje, siekiant patobulinti minėtas procedūras ir parengti atitinkamas Bendrijos taisykles,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1. Pagal šios direktyvos nuostatas valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi bet kokia informacija, kuri gali padėti joms teisingai apskaičiuoti pajamų ir kapitalo mokesčius, ir bet kokia informacija, susijusia su 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl tarpusavio pagalbos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis ( 4 ), 3 straipsnio šeštoje įtraukoje nurodytų draudimo įmokų mokesčių nustatymu.
2. Visi mokesčiai, kurie taikomi visoms pajamoms, visam kapitalui arba pajamų ar kapitalo elementams, įskaitant kilnojamojo arba nekilnojamojo turto realizavimo pajamų mokesčius, mokesčius, taikomus darbo užmokesčio sumoms, kuriuos moka įmonės, bei kapitalo prieaugio mokesčius, yra pajamų ir kapitalo mokesčiai, neatsižvelgiant į jų taikymo būdą.
3. 2 dalyje nurodyti mokesčiai šiuo metu yra šie:
Belgijoje:
Impôt des personnes physiques/Personenbelasting
Impôt des sociétés/Vennootschapsbelasting
Impôt des personnes morales/Rechtspersonenbelasting
Impôt des non-résidents/Belasting der nietverblijfhouders
Danijoje:
Indkomstskat til staten
Selskabsskat
Den kommunale indkomstskat
Den amtskommunale indkomstskat
Folkepensionsbidragene
Sømandsskat
Den særlige indkomstskat
Kirkeskat
Formueskat til staten
Bidrag til dagpengefonden
Vokietijoje:
Einkommensteuer
Körperschaftsteuer
Vermögensteuer
Gewerbesteuer
Grundsteuer
Graikijoje:
Фόρος εισοδήατος φυσιών προσώπων
Фόρος εισοδήατος νομιών προσώπων
Фόρος ακινήτου περιουσίας
Ispanijoje:
Impuesto sobre la Renta de las Personas Físicas
Impuesto sobre Sociedades
Impuesto Extraordinario sobre el Patrimonio de las Personas Físicas
Prancūzijoje:
Impôt su le revenu
Impôt sur les sociétés
Taxe professionnelle
Taxe fonciére sur les propriétés báties
Taxe fonciére sur les propriétés non bâties
Airijoje:
Income tax
Corporation tax
Capital gains tax
Wealth tax
Italijoje:
Imposta sul reddito delle persone fisiche
Imposta sul reddito delle persone giuridiche
Imposta locale sui redditi
Liuksemburge:
Impôt sur le revenu des personnes physiques
Impôt sur le renevu des collectivités
Impôt commercial communal
Impôt sur la fortune
Impôt foncier
Nyderlanduose:
Inkommensteuer
Vennootschapsbelasting
Vermogensbelasting
Austrijoje:
Einkommensteuer
Körperschaftsteuer
Grundsteuer
Bodenwerabgabe
Abgabe von land- und fortswirtschaftlichen Betrieben
Portugalijoje:
Contribuição predial
Imposto sobre a indústria agrícola
Contribuição industrial
Imposto de capitais
Imposto profissional
Imposto complementar
Imposto de mais-valias
Imposto sobre o rendimento do petróleo
Os adicionais devidos sobre os impostos precedentes
Suomijoje:
Valtion tuloverot/de statliga inkomstskatterna
Yhteisöjen tulovero/inkomstskatten för samfund
Kunnallisvero/kommunalskatten
Kirkollisvero/kyrkoskatten
Kansaneläkevakuutusmaksu/folkpensionsförsäkringspremien
Sairausvakuutusmaksu/sjukförsäkringspremien
Korkotulon lähdevero/källskatten på ränteikomst
Rajoitetusti verovelvollisen lähdevero/källskatten för begränsat skattskyldig
Valtion varallisuusvero/den statliga förmögenhetsskatten
Kiinteistövero/fastighetsskatten
Švedijoje:
Den statliga inkomstskatten
Sjömansskatten
Kupongskatten
Den särskilda inkomstskatten för utomlands bosatta
Den särskilda inkomstskatten för utomlands bosatta artister m.fl.
Den statliga fastighetsskatten
Den kommunala inkomstskatten
Förmögenhetsskatten
Jungtinėje Karalystėje:
Income tax
Corporation tax
Capital gains tax
Petroleum revenue tax
Development land tax
Čekijoje:
Daně z příjmů
Daň z nemovitostí
Daň dědická, daň darovací a daň z převodu nemovitostí
Daň z přidané hodnoty
Spotřební daně
Estijoje:
Tulumaks
Sotsiaalmaks
Maamaks
Kipre:
Φόρος Εισοδήματος
'Εκτακτη Εισφορά για την Άμυνα της Δημοκρατίας
Φόρος Κεφαλαιουχικών Κερδών
Φόρος Ακίνητης Ιδιοκτησίας
Latvijoje
Iedzīvotāju ienākuma nodoklis
Nekustamā īpašuma nodoklis
Uzņēmumu ienākuma nodoklis
Lietuvoje:
Gyventojų pajamų mokestis
Pelno mokestis
Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis
Žemės mokestis
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius
Mokestis už aplinkos teršimą
Naftos ir dujų išteklių mokestis
Paveldimo turto mokestis
Vengrijoje:
Személyi jövedelemadó
Társasági adó
Osztalékadó
Általános forgalmi adó
Jövedéki adó
Építményadó
Telekadó
Maltoje:
Taxxa fuq l-income
Lenkijoje:
Podatek dochodowy od osób prawnych
Podatek dochodowy od osób fizycznych
Podatek od czynności cywilnopranych
Slovėnijoje:
Dohodnina
Davki občanov
Davek od dobička pravnih oseb
Posebni davek na bilančno vsoto bank in hranilnic
Slovakijoje:
Daň z príjmov fyzických osôb
Daň z príjmov právnických osôb
Daň z dedičstva
Daň z darovania
Daň z prevodu a prechodu nehnuteľností
Daň z nehnuteľností
Daň z pridanej hodnoty
Spotrebné dane
4. 1 dalis taip pat taikoma bet kokiems papildomiems arba panašiems mokesčiams, vėliau taikomiems kartu su 3 dalyje išvardytais mokesčiais arba vietoj jų. Valstybių narių kompetentingos institucijos viena kitą ir Komisiją informuoja apie tokių mokesčių įsigaliojimo datą.
5. Žodžiais „kompetentinga institucija“ vadinama:
Belgijoje:
De Minister van financiën arba įgaliotasis atstovas
Le Ministre des finances arba įgaliotasis atstovas
Danijoje:
Skatteministeren arba įgaliotasis atstovas
Vokietijoje:
Der Bundesminister der Finanzen arba įgaliotasis atstovas
Graikijoje:
To Υπονρείο Οικονομικών arba įgaliotasis atstovas
Ispanijoje:
El Ministro de Economia y Hacienda arba įgaliotasis atstovas
Prancūzijoje:
Le ministre de l'èconomie arba įgaliotasis atstovas
Airijoje:
The Revenue Commissioners arba jų įgaliotieji atstovai
Italijoje:
Il Capo del Dipartimento per le Politiche Fiscali arba įgaliotąjį atstovą
Liuksemburge:
Le ministre de finance arba įgaliotasis atstovas
Nyderlanduose:
De minister van financiën arba įgaliotasis atstovas
Austrijoje:
Der Bundesminister für Finanzen arba įgaliotasis atstovas
Portugalijoje:
O Ministro das Finanças arba įgaliotasis atstovas
Suomijoje:
Valtiovarainministeriö arba įgaliotasis atstovas Finansministeriert arba įgaliotasis atstovas
Švedijoje:
Chefen för Finansdepartementet arba įgaliotąjį atstovą
Jungtinėje Karalystėje:
The Commissioners of Customs and Excise arba įgaliotąjį atstovą dėl informacijos, kurios reikia dėl draudimo įmokų mokesčių ir akcizo mokesčio
The Commissioners of Inland Revenue arba įgaliotąjį atstovą dėl visos kitos informacijos
Čekijoje:
Ministr financí arba įgaliotąjį atstovą
Estijoje:
Rahandusminister arba įgaliotąjį atstovą
Kipre:
Υπουργός Οικονομικών arba įgaliotąjį atstovą
Latvijoje:
Finanšu ministrs arba įgaliotąjį atstovą
Lietuvoje:
Finansų ministrą arba įgaliotąjį atstovą
Vengrijoje:
A pénzügyminiszter arba įgaliotąjį atstovą
Maltoje:
Il-Ministru responsabbli għall-Finanzi arba įgaliotąjį atstovą
Lenkijoje:
Minister Finansów arba įgaliotąjį atstovą
Slovėnijoje:
Minister za financií arba įgaliotąjį atstovą
Slovakijoje:
Minister financií arba įgaliotąjį atstovą
2 straipsnis
Pasikeitimas informacija pagal prašymą
1. Valstybės narės kompetentinga institucija gali kreiptis į kitos valstybės narės instituciją, prašydama konkrečiu atveju atsiųsti 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Paaiškėjus, kad prašymą pateikusios valstybės kompetentinga institucija neišnaudojo savo įprastų informacijos šaltinių, kuriais, atsižvelgiant į aplinkybes, ji, nerizikuodama pakenkti siekiamam tikslui, galėjo pasinaudoti, kad gautų reikiamą informaciją, valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentinga institucija tokio prašymo nevykdo.
2. Minėtos valstybės narės kompetentinga institucija, norėdama išsiųsti šią 1 dalyje nurodytą informaciją, atlieka visus reikalingus užklausimus tokiai informacijai gauti.
Norėdama gauti prašomą informaciją, minėta institucija arba administracinė institucija, į kurią kreipiamasi pagalbos, imasi veiksmų taip, lyg veiktų savarankiškai arba prašoma kitos savo valstybės narės institucijos.
3 straipsnis
Reguliarus pasikeitimas informacija
Minėtos valstybės narės institucijos, tam tikrais atvejais, kuriuos jos nustato pasikonsultavusios 9 straipsnyje nustatyta tvarka, reguliariai be išankstinio prašymo keičiasi 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija.
4 straipsnis
Savaiminis pasikeitimas informacija
1. Valstybės narės kompetentinga institucija be išankstinio prašymo siunčia bet kokios kitos suinteresuotos valstybės narės kompetentingai institucijai 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą jai žinomą informaciją, esant toliau išvardytoms aplinkybėms:
a) vienos valstybės narės kompetentinga institucija turi pagrindo manyti, kad kitoje valstybėje narėje mokestis gali būti nesumokėtas;
b) apmokestinamam asmeniui suteikiama teisė mokėti sumažintą mokestį arba visai nemokėti mokesčio, ir dėl to kitoje valstybėje narėje mokestis turėtų padidėti arba tapti mokėtinu;
c) verslo sandoriai tarp dviejų apmokestinamų asmenų skirtingose valstybėse narėse, yra vykdomi vienoje arba keliose šalyse taip, kad vienoje kurioje nors valstybėje narėje arba abiejose kartu mokestis nebus sumokėtas;
d) valstybės narės kompetentinga institucija turi pagrindo manyti, kad mokestis gali būti nesumokėtas dėl dirbtinių pelno perskirstymų įmonių grupių viduje;
e) informacija, kurią vienai valstybei narei siunčia kitos valstybės narės kompetentinga institucija, padėjo gauti duomenų, kurie gali būti svarbūs įvertinant apmokestinimą informaciją siunčiančioje valstybėje narėje.
2. Minėtų valstybių narių kompetentingos institucijos, pasikonsultavusios 9 straipsnyje nustatyta tvarka, keičiasi informacija ne tik 1 dalyje išvardytais atvejais.
3. Minėtų valstybių narių kompetentingos institucijos gali be išankstinio prašymo bet kuriuo atveju keistis joms žinoma informacija, nurodyta 1 straipsnio 1 dalyje.
5 straipsnis
Informacijos siuntimo terminas
Valstybės narės, į kurią pirmiau pateiktuose straipsniuose nustatyta tvarka kreipiamasi dėl informacijos suteikimo, iš karto ją išsiunčia. Jeigu, siųsdama informaciją, minėta kompetentinga institucija susiduria su kliūtimis arba atsisako pateikti informaciją, apie tai ji iš karto praneša prašančiai institucijai, nurodydama kliūčių pobūdį arba savo atsisakymo priežastis.
6 straipsnis
Suinteresuotos valstybės pareigūnų bendradarbiavimas
Pagal pirmiau išdėstytas nuostatas informuojančios ir informuojamos valstybės narės kompetentingos institucijos, pasikonsultavusios 9 straipsnyje nustatyta tvarka, gali susitarti leisti, kad informuojančioje valstybėje narėje būtų informuojamos valstybės narės mokesčių administracijos pareigūnai. Išsamesni šios nuostatos taikymo duomenys nustatomi tokia pat tvarka.
7 straipsnis
Nuostatos, susijusios su slaptumu
1. Valstybė narė, gaunanti informaciją pagal šią direktyvą, saugo jos slaptumą taip, kaip ir informacijos, kurią ji gauna pagal nacionalinius teisės aktus. Kiekvienu atveju tokia informacija:
— gali būti suteikta tik asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems mokesčių įvertinime arba vykdantiems administracinę tokio įvertinimo kontrolę,
— gali būti pateikiama tik teismo arba administraciniams procesams, susijusiems su poveikio priemonių taikymu, kai siekiama atlikti arba peržiūrėti mokesčių įvertinimą ar atliekant šiuos veiksmus, ir tik tiesiogiai šiuose procesuose dalyvaujantiems asmenims; tačiau tokia informacija gali būti atskleista viešo bylų nagrinėjimo metu arba teismo sprendimuose, jeigu informuojančios valstybės narės kompetentinga institucija tam neprieštarauja tuo metu, kai ji pirmą kartą pateikia informaciją,
— jokiomis aplinkybėmis negali būti naudojama kitiems tikslams, išskyrus apmokestinimą arba teismo ar administracinius procesus, susijusius su poveikio priemonių taikymu, kai siekiama atlikti ar peržiūrėti mokesčių įvertinimą arba dėl šių veiksmų.
Be to, valstybės narės gali nustatyti pirmoje šios dalies pastraipoje nurodytą informaciją, naudotiną Direktyvos 76/308/EEB ( 5 ) 2 straipsnyje nurodytoms kitoms rinkliavoms, muitams ir mokesčiams įvertinti.
2.1 dalis neįpareigoja valstybės narės, pagal kurios įstatymus ar administracinę praktiką vidaus tikslams yra nustatyti griežtesni apribojimai, nei pagal minėtos šio straipsnio dalies nuostatas, teikti informaciją, jeigu suinteresuota valstybė narė nepasižada atsižvelgti į minėtus griežtesnius apribojimus.
3. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, informaciją teikiančios valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti ją naudoti kitiems tikslams informacijos prašančioje valstybėje, jeigu pagal informuojančios valstybės įstatymus tokia informacija panašiomis aplinkybėmis minėtoje valstybėje galėtų būti naudojama panašiems tikslams.
4. Jeigu valstybės narės kompetentinga institucija mano, kad informaciją, kurią ji gavo iš kitos valstybės narės kompetentingos institucijos, gali panaudoti trečios valstybės narės kompetentinga institucija, ji gali šią informaciją persiųsti pastarajai kompetentingai institucijai, gavusi informaciją pateikusios kompetentingos institucijos pritarimą.
8 straipsnis
Pasikeitimo informacija apribojimai
1. Ši direktyva neįpareigoja valstybės narės, kurios prašoma pateikti informaciją, atlikti tyrimo arba suteikti informacijos, jeigu jos teisės aktai arba tos valstybės kompetentingos institucijos administracinė praktika draudžia atlikti šiuos tyrimus arba rinkti prašomą informaciją.
2. Prašymas suteikti informaciją, kuri atskleistų komercinę, pramoninę arba profesinę paslaptį ar komercinį procesą, arba kuri prieštarautų viešajai tvarkai, gali būti atmestas.
3. Valstybės narės kompetentinga institucija gali atsisakyti perduoti informaciją, jeigu jos prašanti valstybė narė dėl praktinių arba teisinių priežasčių negali suteikti tokios pačios informacijos.
8a straipsnis
Pranešimai
1. Valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu kitos valstybės narės kompetentinga institucija, remdamasi toje valstybėje narėje galiojančiomis panašių dokumentų pateikimo taisyklėmis, praneša adresatui apie visas priemones ir sprendimus, kurių imasi arba kuriuos priima prašančiosios valstybės narės administracinės institucijos ir kurie yra susiję su šioje direktyvoje numatytų mokesčių įstatymų taikymu jos teritorijoje.
2. Prašyme pateikti pranešimą nurodomas priemonės arba sprendimo dalykas, kuris turi būti pranešamas, taip pat adresato, pavadinimas (pavardė) ir adresas, kita informacija, galinti padėti identifikuoti adresatą.
3. Institucija, kuriai pateikiamas toks prašymas, nedelsdama praneša prašančiajai institucijai savo atsakymą į šį prašymą, taip pat nurodo datą, kai adresatui pateikiamas pranešimas apie sprendimą arba priemonę.
8b straipsnis
Bendroji kontrolė
1. Jei vieno arba daugiau asmenų, turinčių mokėti mokesčius, mokestinė padėtis yra bendras arba vienas kitą papildantis dviejų arba daugiau valstybių narių interesas, šios valstybės narės gali susitarti savo teritorijoje vykdyti bendrąją kontrolę, siekdamos pasikeisti tokiu būdu gauta informacija, kai atrodo, jog tai yra veiksmingiau už vienos valstybės narės vykdomą kontrolę.
2. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija savarankiškai identifikuoja turinčius mokėti mokesčius asmenis, kuriuos ji ketina siūlyti bendrajai kontrolei. Ši institucija praneša atitinkamai kitos valstybės narės kompetentingai institucijai atvejus, kuriems, jos manymu, turėtų būti taikoma bendroji kontrolė. Ji nurodo tokio savo pasirinkimo priežastis, kiek tai yra įmanoma, ir pateikia informaciją, kuria remdamasi ji priėmė tokį sprendimą. Ji taip pat nurodo laikotarpį, kurio metu turėtų būti vykdoma tokia kontrolė.
3. Kiekvienos suinteresuotos valstybės narės kompetentinga institucija nusprendžia, ar ji pageidauja dalyvauti vykdant bendrąją kontrolę. Gavusi pasiūlymą vykdyti bendrąją kontrolę, kompetentinga institucija siūlančiajai institucijai patvirtina savo sutikimą arba praneša motyvuotą atsisakymą.
4. Kiekvienos suinteresuotos valstybės narės kompetentinga institucija skiria savo atstovą kontrolės veiksmams prižiūrėti ir koordinuoti.
9 straipsnis
Konsultacijos
1. Įgyvendinant šią direktyvą prireikus Komitete organizuojamos konsultacijos tarp:
— suinteresuotų valstybių narių kompetentingų institucijų dvišaliais klausimais bet kurios iš jų prašymu,
— visų valstybių narių kompetentingų institucijų ir Komisijos, vienos iš šių institucijų arba Komisijos prašymu, jeigu susijusios priemonės nėra tik dvišalis reikalas.
2. Valstybių narių kompetentingos institucijos gali tiesiogiai bendrauti tarpusavyje. Valstybių narių kompetentingos institucijos bendru sutarimu gali leisti jų paskirtoms institucijoms nustatytais atvejais tiesiogiai bendrauti tarpusavyje.
3. Kompetentingos institucijos dvišalių susitarimų pagrindu susitarę šios direktyvos reguliuojamose srityse, išskyrus konkrečių atvejų sprendimą, apie tai nedelsdamos informuoja Komisiją. Komisija savo ruožtu apie tai informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.
10 straipsnis
Patirties kaupimas
Valstybės narės kartu su Komisija nuolat stebi ir kontroliuoja šioje direktyvoje numatytą bendradarbiavimo procedūrą ir kaupia patirtį, ypač kainų perskirstymo įmonių grupių vidaus srityje, siekdamos pagerinti tokį bendradarbiavimą ir prireikus parengti taisyklių rinkinį susijusiose srityse.
11 straipsnis
Platesnių pagalbos teikimo nuostatų taikymas
Pirmiau išdėstytos nuostatos netrukdo vykdyti jokių platesnių pasikeitimo informacija įsipareigojimų, kurie gali būti numatyti kituose teisės aktuose.
12 straipsnis
Baigiamosios nuostatos
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję iki 1979 m. sausio 1 d. įgyvendina šią direktyvą ir nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityjepriimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
13 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
( 1 ) OL C 293, 1976 12 13, p. 34.
( 2 ) OL C 56, 1977 3 7, p. 66.
( 3 ) OL C 35, 1975 2 14, p. 1.
( 4 ) OL L 73, 1976 3 19, p. 18. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
( 5 ) OL L 73, 1976 3 19, p. 18.