30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/32

1.1

EESRK ragina Europos Komisiją toliau tvirtai siekti savo tikslų labiau atverti viešųjų pirkimų rinkas ir propaguoti skaidrumo, vienodo požiūrio ir socialinės bei ekologinės atsakomybės principus.

1.2

Vykstant susitarimo dėl viešųjų pirkimų persvarstymui, EESRK rekomenduoja Europos Komisijai griežtai pasmerkti kai kurių susitarimo šalių protekcionistinę praktiką.

1.3

Kalbant apie valstybės pagalbą vystymuisi, EESRK palankiai vertina laipsnišką ir abipusį pagalbos susiejimo sistemų atsisakymą ir mano, kad šiuo atveju pagrindiniai kriterijai turi būti veiksmingumas ir skaidrumas.

1.4

Europos Sąjungos lygiu EESRK pritaria viešųjų pirkimų ir pranešimų apie konkursus skelbimo skaidrumo didinimui ir šiuolaikinių metodų diegimui. Todėl EESRK prieštaraus bet kokiam Europos direktyvose nustatytų vertės ribų, kurios yra skaidrumo apsaugos priemonės, didinimui. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą, kuriuo siekiama didinti viešųjų pirkimų, kurių vertė nesiekia direktyvose nustatytų vertės ribų, skaidrumą.

1.5

EESRK nepritaria tam, kad ES mažoms ir vidutinėms įmonėms būtų įvesta kvotų sistema pagal JAV taikomą Smulkiojo verslo įstatymo (angl. Small Business Act) modelį, bet pripažįsta, kad būtų tikslinga turėti europines gaires MVĮ, visų pirma labai mažoms įmonėms, kuriose būtų numatyti konkretūs planai, grafikas ir daugiametis biudžetas ir kurios būtų skirtos inovacijoms bei įmonių kūrimui skatinti, visų pirma pagrindinėse energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos srityse.

1.6

Būtų naudinga, jeigu būtų numatytos gaires, papildančios informavimo priemonės, kurios remtųsi įprastomis sąsajomis su MVĮ — tikrais, skaidriais ir teisingais konsultavimosi mechanizmais bei paprastomis europinėmis teisinėmis priemonėmis. Visa tai padėtų šias gaires įgyvendinti.

1.7

Tokiems konkretiems planams ir priemonėms turėtų, kai tik įmanoma, būti taikomas principas „pradėk nuo mažiausio“, pavyzdžiui, nustatant vieno langelio sistemą administraciniams formalumams. Taip būtų sukurtos administracinės ir techninės procedūros, priderintos prie mažų įmonių dydžio ir jų pobūdžio, ir atitinkančios tikslą sumažinti MVĮ tenkančią naštą.

2.1

Europos Sąjungai pirmininkausianti Prancūzija oficialiu valstybės sekretoriaus Europos reikalams raštu kreipėsi į EESRK prašydama parengti tiriamąją nuomonę dėl tarptautinių viešųjų pirkimų.

2.1.1

Šiuo prašymu daroma aiški nuoroda į derybas, vykstančias persvarstant Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimą dėl viešųjų pirkimų, taikomą 12 šalių (1) ir Europos Sąjungai (dar 18 šalių suteiktas stebėtojo statusas).

2.1.2

Prancūzijos vyriausybė 2007 m. rudenį iš tiesų buvo susirūpinusi pernelyg dosniu Europos Sąjungos pasiūlymu, kadangi kai kurios valstybės (JAV, Korėja, Japonija) turi nuostatas, kurios leidžia dalyvauti kai kuriose jų viešųjų pirkimų rinkose tik mažosioms ir vidutinėms nacionalinėms įmonėms.

2.2

Prancūzija, remiama keleto valstybių narių, paprašė arba geresnės galimybės patekti į šių valstybių viešųjų pirkimų rinkas persvarsčius susitarimą dėl viešųjų pirkimų, arba Europos Sąjungoje taikyti panašius apribojimus Europos MVĮ labui.

2.3

Šiuo metu susitarime dėl viešųjų pirkimų nustatytos pirkimo vertės ribos, panašios į tas, kurios tenkintų ES vidaus direktyvose (2) nustatytus reikalavimus, praktiškai tai reiškia, kad kitų 12 susitarimą dėl viešųjų pirkimų pasirašiusių valstybių įmonėms leidžiama dalyvauti visuose šias vertės ribas viršijančiuose viešuosiuose pirkimuose Europos Sąjungos teritorijoje.

2.4

EESRK jau išdėstė savo poziciją viešųjų pirkimų rinkų atvėrimo Europos Sąjungoje klausimu. Visų pirma jis apgailestauja dėl pernelyg menko užsienio įmonių dalyvavimo Europos Sąjungos viešuosiuose pirkimuose (3).

3.1

Galima sakyti, kad tarptautiniu mastu Europos Sąjungos rinkos yra visiškai atviros tarptautinei konkurencijai. Jos yra atviros ir kalbant apie Europos Sąjungos teikiant vystymosi pagalbą finansuojamus viešuosius pirkimus, kurių nuolat daugėja (ES yra vystymosi pagalbos lyderė pasaulyje). Tačiau EESRK apgailestauja dėl valstybėse narėse pasitaikančių atvejų, kai vystymosi pagalba siejama su sutarčių pasirašymu su valstybės donorės įmonėmis (4).

3.2

Kai kurie mūsų partneriai taiko įvairias apsaugos sistemas (pavyzdžiui, JAV „Buy American“ ar „Small Business Act“) ir skatina „susietos“ pagalbos programas. Viešųjų pirkimų rinkų atvėrimas tarptautiniu mastu turi būti vertinamas kaip privalumas Europos Sąjungai, kadangi daug ES įmonių, taip pat ir MVĮ, yra pasaulinės lyderės statybos, viešųjų darbų, alternatyvių energijos rūšių ir aplinkos apsaugos sektoriuose.

3.3

JAV Smulkiojo verslo įstatyme be paramos MVĮ priemonių yra nuostata 25 proc. federalinių viešųjų pirkimų sutarčių sudaryti su Amerikos MVĮ.

3.4

Kalbant apie susitarimo dėl viešųjų pirkimų persvarstymą, EESRK mano, kad nors ir reikia pabrėžti abipusiškumo principą, ES negalės taikyti protekcionistinių priemonių, panašių į mūsų konkurentų priemones, kadangi tai trukdys siekti bendro Europos Sąjungos tikslo — atverti rinkas.

3.5

Be to, šio tikslo turėtų siekti ne tik susitarimą dėl viešųjų pirkimų pasirašiusios šalys, bet ir kitos šalys, kuriose viešųjų pirkimų procedūros yra ypač neskaidrios ir paprastai neprieinamos Europos įmonėms.

3.6

Mintis susitarimo dėl viešųjų pirkimų laikinai netaikyti viešiesiems pirkimams, finansuojamiems iš Europos fondų, tų šalių, kurios taiko nacionalines protekcionistines priemones, atžvilgiu yra įdomi mintis ir ją EESRK jau plėtojo ankstesnėse nuomonėse.

3.7

EESRK pabrėžia, kad derybose reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos ir būtiniausių socialinių standartų, nustatytų TDO konvencijose (taip pat socialinių partnerių sudarytuose kolektyviniuose profesiniuose, sektorių ir įmonių susitarimuose), laikymosi aspektą, visų pirma sudarant dvišalius susitarimus su šalimis, kurios neratifikavo Kioto protokolo ar TDO konvencijų, arba kurios jų netaiko ar taiko blogai.

4.1

Europos Komisija paskelbė, kad, remdamasi amerikiečių pavyzdžiu, galėtų pasiūlyti Europai pritaikytą Smulkiojo verslo įstatymo versiją. Ši versija, nors ir nenumatytų specialių kvotų MVĮ viešųjų pirkimų rinkose, kaip JAV, padėtų MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir, apskritai, pasiūlytų konkrečių veiksmų MVĮ labui.

4.2

Klausimas, ar reikia nustatyti kvotas MVĮ, Europos Sąjungai nėra svarbus, kadangi manoma, kad (pagal Europos Komisijos) apie 42 proc. bendros viešųjų pirkimų sutarčių apimties (remiantis 2005 m. šaltinių duomenimis) atiteko įmonėms, kurios pagal Bendrijos terminologiją laikomos MVĮ (5).

4.3

Europos Sąjungoje reikia pabrėžti viešųjų pirkimų europinio masto vertę, kad būtų galima kuo geriau panaudoti valstybės lėšas. Nors labai padaugėjo viešųjų pirkimų sutarčių, sudaromų su kitų ES šalių įmonėmis, įmonės skundžiasi, kad trūksta skaidrumo ir nepakanka reikalingos informacijos, kad būtų galima dalyvauti tarpvalstybiniuose konkursuose. Šie skundai susiję su pirkimais, kurių vertė nesiekia Europos direktyvose nustatytų vertės ribų ir apie kuriuos nebūtina skelbti Europos mastu. Įmonės taip pat apgailestauja, kad Europos direktyvas dar sudėtingesnėmis padaro perkėlimo procedūros, kurios ne visada yra skaidrios (terminai, vėlavimas ir t. t.) ir dėl kurių dažnai rengiami specialių nacionalinių teisės aktų papildomieji dokumentai. EESRK pripažįsta, kad reikia reglamentų viešųjų pirkimų srityje, bet pageidautų daugiau skaidrumo ir teisinio saugumo.

4.4

EESRK nuomone, vertės ribos, kurias viršijus yra taikomi rinkų atvėrimo, skaidrumo ir reklamos principai, yra geriausia galima garantija ūkio subjektams (visų pirma labai mažoms įmonėms), kad jie galės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pačioje ES būtent pirkimus, kurių vertė nesiekia nustatytų vertės ribų ir kurių metu vis dėlto turėtų būti taikomi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo dėl pilietybės principai, dėl nepakankamo atvirumo dažnai apskundžia MVĮ.

4.5

Nors Europos verslininkų federacijos nepritaria minčiai įvesti kvotas pagal amerikietiškąjį pavyzdį, jos pripažįsta, kad labai svarbi savanoriškos paramos politika, ypač, kai pirkimų vertė nesiekia Europos direktyvose nustatytų vertės ribų arba pirkimai susiję su naujomis technologijomis, energijos vartojimo efektyvumu ar aplinkos apsauga.

4.6

EESRK tvirtai remia gaires Europos MVĮ, kuriose būtų pateiktas tam tikras skaičius konkrečių ir privalomų nuostatų ir pridėtas įgyvendinimo grafiką bei finansavimo planas. Šios gairės būtų sudarytos remiantis 20 metų patirtimi įgyvendinant Europos mažųjų įmonių rėmimo politiką, visų pirma Europos mažųjų įmonių chartija, priimta Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime, kuris 2000 m. birželio mėn. vyko Santa Maria de Feira, ir Štutgarto amatų ir mažųjų įmonių konferencijos, įvykusios 2007 m. balandžio mėn., išvadomis.

4.7

Vienos pagrindinių nuostatų galėtų būti šios:

—

Valstybinių perkančiųjų organizacijų elgesio kodeksas, kuriame būtų skatinamas suinteresuotumas mažiausioms įmonėms suteikti galimybę dalyvauti konkursuose ir gera procedūrų paprastinimo ir dematerializavimo praktika.

—

Pavienės Europos priemonės, pavyzdžiui, Bendrijos patentas ar Europos mažosios ir vidutinės įmonės statutas (Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto iniciatyva dėl „Europos bendrovės statuto mažosioms ir vidutinėms įmonėms“2002 m. kovo 21 d.), kuriais siekiama supaprastinti Europos Sąjungos teisinį pagrindą ir sustiprinti įmonių „europinį identitetą“.

—

Direktyvos dėl mokėjimų terminų sustiprinimas, kaip to prašė EESRK (6).

—

Remti ir plėtoti informavimo apie tarpvalstybinius viešuosius pirkimus ir tarpininkavimo jų metu sistemas bei skatinti įmones jungtis į tinklus veiksmingai naudojantis naujuoju Europos įmonių tinklu ir remiant vietines MVĮ asociacijų iniciatyvas.

—

Remti bandomuosius projektus, susijusius su elektroninių viešųjų pirkimų sutarčių sudarymu, įmonių jungimusi į tinklus, informacijos portalais ir vieno langelio principo diegimu sprendžiant tarpvalstybinių viešųjų pirkimų klausimus remiantis esamomis bei ūkio subjektų pripažintomis struktūromis.

—

Įdiegti finansų inžinerijos schemą, skatinančią MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose pasitelkiant garantijų ir laidavimo fondus bei kreditų draudimus ir šiuo tikslu naudojant Europos struktūrinius fondus.

—

Pradėti įgyvendinti Europos mokymo ir demonstravimo veiklos programas, skirtas MVĮ, skatinant energijos vartojimo efektyvumą ir aplinkosaugą (visų pirma statybų sektoriuje). Šiai naujai nuostatai įgyvendinti būtų galima skirti nepanaudotas Europos lėšas, kurios kasmet grąžinamos valstybėms narėms.

—

Plėsti mechanizmus siekiant skatinti MVĮ dalyvauti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų veikloje ir programose (įvykdomumo premijos, bendrai atliekami moksliniai tyrimai) bei skatinti valstybes nares diegti tokias pat priemones nacionaliniu lygmeniu, visų pirma sektoriuose, susijusiuose su naujomis technologijomis, įskaitant gynybą ir sveikatos apsaugą.

—

Persvarstyti Europos Komisijos konsultavimosi ir vertinimo procedūras, kurios dažnai yra nutolusios nuo Europos ekonominės struktūros, kurioje didžiąją dalį sudaro MVĮ, realijų: stiprinti MVĮ poveikio vertinimą, reguliariau naudotis EESRK tiriamosiomis nuomonėmis, labiau remtis pilietinei visuomenei atstovaujančiomis organizacijomis.

—

Stiprinti Europos įmonių tinklo vaidmenį. Tinklas turi daugiau nei 600 informacijos punktų visoje Europoje, kuriuos įsteigė vietos ūkio subjektai ir įmonės esamose pripažintose vietos struktūrose, kad būtų plėtojamas Europos masto tinklas mažosioms ir vidutinėms įmonėms įspėti, tarpininkauti ir remti.