7.4.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 95/1

(1)

Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) reikalaujama, kad nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis būtų užtikrinama aukšto lygio žmonių bei gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsauga. To tikslo turėtų, inter alia, būti siekiama taikant priemones veterinarijos ir fitosanitarijos srityse, kurių galutinis tikslas – žmonių sveikatos apsauga;

(2)

SESV taip pat numatyta, kad priemonėmis, kurios priimamos vidaus rinkos sukūrimui užbaigti, Sąjunga turi padėti siekti aukšto lygio vartotojų apsaugos;

(3)

Sąjungos teisės aktuose numatytas suderintų taisyklių rinkinys, kuriuo siekiama užtikrinti, kad maistas ir pašarai būtų saugūs ir visaverčiai ir kad veiksmų, kurie galėtų daryti poveikį žemės ūkio maisto produktų grandinės saugai ar vartotojų interesų, susijusių su maistu ir informacija apie maistą, apsaugai, būtų imamasi laikantis konkrečių reikalavimų. Taip pat taikomos Sąjungos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti aukšto lygio žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatą bei gyvūnų gerovę žemės ūkio maisto produktų grandinėje ir visose veiklos srityse, kuriose vienas iš pagrindinių tikslų – kova su galimu gyvūnų ligų, kurios tam tikrais atvejais yra perduodamos žmonėms, arba augalams ar augaliniams produktams žalingų kenkėjų plitimu, ir siekiama užtikrinti aplinkos apsaugą nuo rizikos, kurią galėtų kelti genetiškai modifikuoti organizmai (toliau – GMO) arba augalų apsaugos produktai. Tinkamai taikant tas taisykles, kurios toliau bendrai vadinamos Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais, prisidedama prie vidaus rinkos veikimo;

(4)

pagrindinės Sąjungos taisyklės, susijusios su maisto ir pašarų srities teisės aktais, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 (4). Be tų pagrindinių taisyklių konkretesni maisto ir pašarų srities teisės aktai taikomi skirtingoms sritims, kaip antai: gyvūnų mityba, įskaitant vaistinius pašarus, maisto ir pašarų higiena, zoonozės, šalutiniai gyvūniniai produktai, veterinarinių vaistų likučiai, teršalai, gyvūnų ligų, darančių poveikį žmonių sveikatai, kontrolė ir likvidavimas, maisto ir pašarų ženklinimas, augalų apsaugos produktai, maisto ir pašarų priedai, vitaminai, mineralinės druskos, mikroelementai ir kiti priedai, su maistu besiliečiančios medžiagos, kokybės ir sudėties reikalavimai, geriamasis vanduo, jonizacija, nauji maisto produktai ir GMO;

(5)

Sąjungos teisės aktais dėl gyvūnų sveikatos siekiama užtikrinti aukštus žmonių ir gyvūnų sveikatos standartus Sąjungoje, racionalią žemės ūkio ir akvakultūros sektorių plėtrą, taip pat didinti našumą. Tie teisės aktai būtini norint prisidėti prie gyvūnų ir gyvūninių produktų vidaus rinkos sukūrimo ir siekiant išvengti Sąjungos lygiu susirūpinimą keliančių infekcinių ligų plitimo. Jie apima tokias sritis kaip Sąjungos vidaus prekyba, įvežimas į Sąjungą, ligų likvidavimas, veterinarinė kontrolė ir pranešimas apie ligas, taip pat jais prisidedama prie maisto ir pašarų saugos;

(6)

užkrečiamosios gyvūnų ligos, įskaitant ligas, kurias sukelia atsparumą antimikrobinėms medžiagoms įgiję mikroorganizmai, gali daryti didelį poveikį visuomenės sveikatai, maisto bei pašarų saugai ir gyvūnų sveikatai bei gerovei. Siekiant užtikrinti aukštus gyvūnų ir visuomenės sveikatos standartus Sąjungoje, taisyklės dėl gyvūnų sveikatos priemonių ir dėl pašarų bei maisto saugos nustatomos Sąjungos lygmeniu. Tų taisyklių, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama išspręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą, laikymasis turėtų būti tikrinamas vykdant šiame reglamente numatytą oficialią kontrolę. Be to, Sąjungos teisės aktuose yra numatytos taisyklės dėl veterinarinių vaistų pateikimo rinkai ir naudojimo, kuriomis prisidedama prie nuoseklių veiksmų Sąjungos lygmeniu, kuriais siekiama užtikrinti, kad antimikrobinės medžiagos ūkiuose būtų naudojamos apdairiai, ir kiek įmanoma sumažinti gyvūnų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymąsi ir jo perdavimą per gyvūninius maisto produktus. 2011 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų planas“ nurodytuose 2 ir 3 veiksmuose pabrėžiamas esminis vaidmuo, kurį atlieka konkrečios Sąjungos taisyklės veterinarinių vaistų srityje. Tų konkrečių taisyklių laikymasis turėtų būti tikrinamas vykdant tuose Sąjungos teisės aktuose numatytą kontrolę, todėl tai nepatenka į šio reglamento taikymo sritį;

(7)

SESV 13 straipsnyje pripažįstama, kad gyvūnai yra juslūs gyviai. Pagal Sąjungos teisės aktus dėl gyvūnų gerovės gyvūnų savininkai, gyvūnų laikytojai ir kompetentingos institucijos turi laikytis gyvūnų gerovės reikalavimų, siekiant užtikrinti humanišką elgesį su jais ir išvengti bereikalingo skausmo ir kančios sukėlimo. Tos taisyklės yra pagrįstos moksliniais įrodymais ir jų laikantis galima pagerinti gyvūninio maisto kokybę ir saugą;

(8)

Sąjungos teisės aktais dėl augalų sveikatos reglamentuojamas Sąjungoje neegzistuojančių ar plačiai neaptinkamų augalų kenkėjų patekimas, įsitvirtinimas ir plitimas. Jų tikslas – apsaugoti Sąjungos kultūrinių augalų ir viešosios bei privačiosios žaliosios erdvės ir miškų sveikatą, kartu saugant Sąjungos biologinę įvairovę bei aplinką, ir užtikrinti augalų bei augalinių produktų kokybę ir iš augalų pagaminto maisto bei pašarų saugą;

(9)

Sąjungos teisės aktais dėl augalų apsaugos produktų reglamentuojamas augalų apsaugos produktų ir bet kokių veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų, sinergiklių, koformuliantų ir priedų, kurių galėtų būti augalų apsaugos produktuose arba iš kurių jie galėtų būti sudaryti, leidimų išdavimas, pateikimas rinkai, naudojimas ir kontrolė. Tų taisyklių tikslas – užtikrinti aukšto lygio žmonių bei gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugą atliekant rizikos, kurią kelia augalų apsaugos produktai, vertinimą ir kartu gerinti Sąjungos rinkos veikimą suderinant šių produktų pateikimo rinkai taisykles ir taip pat gerinant žemės ūkio produkciją;

(10)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 (6) numatomas GMO ir genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų išankstinių leidimų išdavimas, atsekamumas ir ženklinimas. GMO, kurie nėra skirti tiesioginiam vartojimui, tokie kaip sėklos, naudojamos kaip maisto ir pašarų gamybos šaltinis, gali būti leidžiami pagal Direktyvą 2001/18/EB arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003. Neatsižvelgiant į teisinį pagrindą, pagal kurį GMO galėtų būti leidžiami, turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės dėl oficialios kontrolės;

(11)

Sąjungos teisės aktais dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo suteikiamas ekologinės gamybos tvarios plėtros pagrindas ir siekiama prisidėti prie gamtos išteklių, biologinės įvairovės ir gyvūnų gerovės apsaugos bei kaimo vietovių plėtros;

(12)

Sąjungos teisės aktais dėl žemės ūkio kokybės sistemų, taikomų žemės ūkio produktams ir maisto produktams, nustatomi produktai ir maisto produktai, kurie yra užauginami ir gaminami pagal tikslias specifikacijas, kartu skatinant žemės ūkio produktų gamybos įvairinimą, saugant produktų pavadinimus ir informuojant vartotojus apie konkrečias žemės ūkio produktų ir maisto produktų savybes;

(13)

Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktai pagrįsti principu, kad veiklos vykdytojai visais jų kontroliuojamais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais turi užtikrinti, kad būtų laikomasi su jų veikla susijusių Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais nustatytų reikalavimų;

(14)

Sąjungos taisyklėmis dėl žvejybos ir akvakultūros produktams taikomų prekybos standartų užtikrinamas produktų tvarumas ir viso vidaus rinkos potencialo išnaudojimas; jomis sudaromos palankesnės sąlygos sąžininga konkurencija grindžiamai prekybos veiklai, taip padedant padidinti gamybos pelningumą. Šiomis taisyklėmis užtikrinama, kad to paties reikalavimo būtų laikomasi tiek importo, tiek Sąjungos kilmės produktų atveju. Sąjungos taisyklėmis dėl žemės ūkio produktams taikomų prekybos standartų padedama gerinti tokių produktų gamybos ir prekybos jais ekonomines sąlygas ir tokių produktų kokybę;

(15)

atsakomybė užtikrinti Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų vykdymą tenka valstybėms narėms, kurių kompetentingos institucijos, organizuodamos oficialią kontrolę, stebi ir tikrina, kad būtų veiksmingai laikomasi susijusių Sąjungos reikalavimų ir ar užtikrinamas jų vykdymas;

(16)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 (7) nustatyta bendra oficialios kontrolės organizavimo teisės aktų sistema. Ta sistema labai pagerintas oficialios kontrolės veiksmingumas, Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų vykdymo užtikrinimas ir apsaugos nuo rizikos žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai ir gyvūnų gerovei lygis Sąjungoje ir aplinkos apsaugos nuo rizikos, kurią galėtų kelti GMO ir augalų apsaugos produktai, lygis. Ši sistema taip pat suteikė konsoliduotą teisinį pagrindą integruotam požiūriui į oficialios kontrolės vykdymą žemės ūkio maisto produktų grandinėje pagrįsti;

(17)

Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktuose yra nuostatų, kurių vykdymo užtikrinimas nereglamentuojamas arba tik iš dalies reglamentuojamas Reglamentu (EB) Nr. 882/2004. Visų pirma, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1069/2009 (8) tebėra numatytos konkrečios taisyklės dėl oficialios kontrolės. Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 taip pat praktiškai netaikomas augalų sveikatos srityje, o tam tikros oficialios kontrolės taisyklės šioje srityje nustatytos Tarybos direktyva 2000/29/EB (9);

(18)

Tarybos direktyvoje 96/23/EB (10) taip pat numatytos labai išsamios taisyklės, kuriomis, inter alia, nustatomas minimalus oficialios kontrolės dažnumas ir konkrečios vykdymo užtikrinimo priemonės, kurios turi būti priimtos reikalavimų nesilaikymo atveju;

(19)

siekiant racionalizuoti ir supaprastinti bendrą teisės aktų sistemą, kartu siekiant geresnio reglamentavimo tikslo, oficialiai kontrolei konkrečiuose sektoriuose taikytinos taisyklės turėtų būti įtrauktos į bendrą oficialios kontrolės teisės aktų sistemą. Tuo tikslu Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 ir kiti Sąjungos aktai, kuriais šiuo metu reglamentuojama oficiali kontrolė konkrečiose srityse, turėtų būti panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu;

(20)

šiuo reglamentu reikėtų siekti nustatyti suderintą Sąjungos oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri nėra oficiali kontrolė, visoje žemės ūkio maisto produktų grandinėje organizavimo sistemą, atsižvelgiant į oficialios kontrolės taisykles, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 882/2004 ir susijusiuose sektorių teisės aktuose, ir į patirtį, įgytą taikant tas taisykles;

(21)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB (11), kurioje pateikiamos taisyklės, nustatančios tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, 8 straipsnyje numatomos nuostatos dėl purškimui naudojamos įrangos techninės apžiūros, kurios bus toliau taikomos, o šio reglamento taisyklės dėl oficialios kontrolės tai apžiūros veiklai nėra taikomos;

(22)

taisyklių dėl bendro žemės ūkio produktų (pasėliai, vynas, alyvuogių aliejus, vaisiai ir daržovės, apyniai, pienas ir pieno produktai, jautiena ir veršiena, aviena ir ožkiena ir medus) rinkų organizavimo reikalavimų laikymosi tikrinimui jau taikoma nusistovėjusi ir konkreti kontrolės sistema. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas tikrinant, ar laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (12), kuriuo reglamentuojamas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, išskyrus atvejus, kai kontrolė, atlikta prekybos standartų atžvilgiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 (13), rodo galimus nesąžiningos arba klaidinančios praktikos atvejus;

(23)

tam tikros terminų apibrėžtys, kurios šiuo metu yra pateiktos Reglamente (EB) Nr. 882/2004, turėtų būti pritaikytos siekiant atsižvelgti į platesnę šio reglamento taikymo sritį, suderinti jas su kituose Sąjungos aktuose pateiktomis terminų apibrėžtimis ir patikslinti arba, kai tikslinga, pakeisti terminus, kurie skirtinguose sektoriuose turi skirtingas reikšmes;

(24)

tais atvejais, kai Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais reikalaujama, kad kompetentingos institucijos patikrintų, ar veiklos vykdytojai laikosi atitinkamų Sąjungos taisyklių, o gyvūnai arba prekės atitinka konkrečius reikalavimus oficialių sertifikatų arba patvirtinimų išdavimo tikslu, toks reikalavimų laikymosi patikrinimas turėtų būti laikomas oficialia kontrole;

(25)

be to, Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais valstybių narių kompetentingoms institucijoms pavedamos specialios užduotys, kurios turi būti vykdomos siekiant apsaugoti gyvūnų sveikatą, augalų sveikatą ir gyvūnų gerovę bei apsaugoti aplinką, kiek tai susiję su GMO ir augalų apsaugos produktais. Tos užduotys – viešojo intereso veikla, kurią valstybių narių kompetentingos institucijos turi vykdyti, kad likviduotų, izoliuotų ar sumažintų bet kokį pavojų, kuris gali kilti žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei ar taip pat aplinkai. Ta kita oficiali veikla, kuri apima leidimų išdavimą ar patvirtinimus, epidemiologinę priežiūrą ir stebėseną, ligų ar kenkėjų likvidavimą ir izoliavimą, taip pat oficialių sertifikatų ar patvirtinimų išdavimą, reglamentuojama tomis pačiomis sektorinėmis taisyklėmis, kurių vykdymas užtikrinamas oficialia kontrole, taigi ir šiuo reglamentu;

(26)

valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas visose srityse, kurioms taikomas šis reglamentas. Valstybės narės gali geriausiai nustatyti ir nuspręsti, kurią kompetentingą instituciją ar institucijas skirti kiekvienai sričiai ar srities daliai, be to, joms taip pat turėtų būti nustatytas reikalavimas paskirti vieną instituciją, kuri kiekvienoje srityje ar srities dalyje užtikrintų tinkamai koordinuojamus ryšius su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Komisija;

(27)

oficialiai kontrolei, kuria siekiama patikrinti, ar tinkamai taikomi Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktai, ir kitai oficialiai veiklai, kurią valstybių narių institucijoms pavesta vykdyti pagal Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktus, vykdyti valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas, kurios veiktų vadovaudamosi viešuoju interesu, kurioms būtų skiriami reikiami ištekliai ir įranga ir kurios užtikrintų nešališkumą ir profesionalumą. Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti oficialios kontrolės kokybę, nuoseklumą ir veiksmingumą;

(28)

tam, kad į šio reglamento taikymo sritį patenkančios taisyklės būtų tinkamai taikomos ir būtų užtikrintas jų vykdymas, reikia tinkamai išmanyti tas taisykles ir šio reglamento taisykles. Todėl svarbu, kad oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdantiems darbuotojams būtų reguliariai rengiami mokymai taikytinų teisės aktų tema pagal jų kompetencijos sritį, taip pat apie iš šio reglamento kylančias pareigas;

(29)

kompetentingos institucijos turėtų vykdyti vidaus auditus arba pasirūpinti, kad auditai būtų atlikti jų vardu, siekiant įsitikinti, kad laikomasi šio reglamento. Tie auditai turėtų būti atliekami skaidriai ir jiems turėtų būti taikomas nepriklausomas tikrinimas;

(30)

atsižvelgiant į nacionalinę teisę, veiklos vykdytojai turėtų turėti teisę apskųsti kompetentingų institucijų priimtus sprendimus. Kompetentingos institucijos turėtų informuoti veiklos vykdytojus apie tą teisę;

(31)

kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad už oficialią kontrolę atsakingi darbuotojai neatskleistų vykdant tą kontrolę gautos informacijos, kai tai informacijai taikomas įpareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį. Jei nėra viršesnio intereso, kuriuo pateisinamas informacijos atskleidimas, profesine paslaptimi taip pat turėtų būti laikoma informacija, kurią atskleidus būtų galima pakenkti patikrų, tyrimų ar auditų tikslui, komercinių interesų apsaugai ar teismo proceso bei teisinės konsultacijos apsaugai. Tačiau profesinė paslaptis neturėtų kliudyti kompetentingoms institucijoms paskelbti faktinės informacijos apie oficialios kontrolės, susijusios su atskirais veiklos vykdytojais, rezultatus, kai atitinkamam veiklos vykdytojui buvo leista pateikti pastabų dėl šios informacijos prieš ją atskleidžiant ir į tokias pastabas atsižvelgta arba jos paskelbtos kartu su kompetentingų institucijų atskleidžiama informacija. Būtinybe išlaikyti profesinę paslaptį taip pat nedaromas poveikis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 10 straipsniu nustatytai kompetentingų institucijų pareigai informuoti plačiąją visuomenę, jei yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad maistas ar pašarai gali kelti pavojų sveikatai. Šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis asmenų teisei į jų asmens duomenų apsaugą, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (14). Šiomis taisyklėmis taip pat neturėtų būti daromas poveikis atvejams, kai atskleisti informaciją reikalaujama pagal Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus;

(32)

kompetentingos institucijos turėtų reguliariai, remdamosi rizika ir užtikrindamos tinkamą dažnumą vykdyti oficialią kontrolę visuose sektoriuose ir visų veiklos vykdytojų, veiksmų, gyvūnų ir prekių, kuriems taikomi Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktai, atžvilgiu. Oficialios kontrolės dažnumą turėtų nustatyti kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į poreikį kontrolės veiksmus derinti su rizika ir į reikalavimų laikymosi, kurio tikimasi įvairiose situacijose, lygmenį, įskaitant galimus Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų pažeidimus, padarytus imantis nesąžiningos arba klaidinančios praktikos. Todėl derinant kontrolės veiksmus reikėtų atsižvelgti į reikalavimų nesilaikymo tikimybę visose Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų srityse, kurioms taikomas šis reglamentas. Tačiau kai kuriais atvejais ir siekiant išduoti oficialų sertifikatą ar patvirtinimą, kuris yra būtinas norint produktą pateikti rinkai ar vežti gyvūnus ar prekes, Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais reikalaujama, kad oficiali kontrolė būtų vykdoma nepaisant rizikos lygio ar reikalavimų nesilaikymo tikimybės. Tokiais atvejais oficialios kontrolės dažnumas priklauso nuo sertifikavimo ar patvirtinimo poreikio;

(33)

norint užtikrinti oficialios kontrolės veiksmingumą tikrinant, ar laikomasi reikalavimų, prieš atliekant kontrolę apie ją neturėtų būti pranešama iš anksto, išskyrus tuos atvejus, kai toks išankstinis pranešimas yra absoliučiai būtinas kontrolei atlikti (pavyzdžiui, tuo atveju, kai oficiali kontrolė atliekama skerdyklose skerdimo veiksmų metu, kai būtinas nuolatinis ar reguliarus darbuotojų ar kompetentingų institucijų atstovų buvimas veiklos vykdytojo valdose) arba kai dėl oficialios kontrolės veiksmų pobūdžio reikalaujama kitaip (visų pirma, su audito veiksmais susijusiu atveju);

(34)

oficiali kontrolė turėtų būti nuodugni ir veiksminga ir ja turėtų būti užtikrinama, kad Sąjungos teisės aktai būtų tinkamai taikomi. Kadangi oficiali kontrolė gali būti našta veiklos vykdytojams, kompetentingos institucijos oficialios kontrolės veiksmus turėtų organizuoti ir vykdyti atsižvelgdamos į veiklos vykdytojų interesus ir apribodamos minėtą naštą iki tokio lygio, kuris yra būtinas tam, kad oficiali kontrolė būtų vykdoma veiksmingai ir efektyviai;

(35)

oficialią kontrolę turėtų atlikti darbuotojai, kurie yra nepriklausomi, t. y. neturi jokio interesų konflikto, ir visų pirma jų padėtis nėra tokia, kuri galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai turėti įtakos jų gebėjimui vykdyti savo profesines pareigas nešališkai. Be to, turėtų būti įdiegta tinkama tvarka siekiant užtikrinti nešališkumą tais atvejais, kai vykdoma valdžios institucijoms ar įstaigoms priklausančių gyvūnų, prekių, vietų ar jų vykdomos veiklos oficiali kontrolė;

(36)

valstybės narės kompetentingos institucijos oficialią kontrolę turėtų vykdyti vienodai atidžiai, nepaisant to, ar taisyklės, kurių vykdymas užtikrinamas, taikomos veiksmams, kurie yra svarbūs tik tos valstybės narės teritorijoje, ar veiksmams, kurie darys poveikį Sąjungos teisės aktų dėl gyvūnų ir prekių, vežtinų ar pateiktinų rinkai kitoje valstybėje narėje arba eksportuotinų už Sąjungos ribų, laikymuisi. Eksporto už Sąjungos ribų atveju pagal Sąjungos teisės aktus taip pat gali būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos tikrintų, ar gyvūnai ir prekės atitinka tokių gyvūnų ar prekių paskirties trečiosios šalies nustatytus reikalavimus. Be to, kiek tai susiję su eksporto sertifikatų modelių nustatymu, šiame reglamente numatyti atitinkami įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti taikomi tik tuo atveju, kai toks sertifikavimas numatytas Sąjungos teisėje, visų pirma Sąjungos ir trečiosios šalies ar trečiųjų šalių asociacijos sudarytuose dvišaliuose susitarimuose;

(37)

nedarant poveikio sektoriaus teisės aktuose nustatytiems atsekamumo reikalavimams, valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų galėti – tiek, kiek tai tikrai būtina oficialiai kontrolei organizuoti, – esant išimtinėms aplinkybėms reikalauti, kad veiklos vykdytojai praneštų apie gyvūnų ir prekių atvežimą iš kitos valstybės narės;

(38)

siekiant užtikrinti, kad Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų vykdymas būtų tinkamai užtikrinamas, kompetentingos institucijos turėtų turėti įgaliojimus oficialią kontrolę vykdyti visais gyvūnų ir prekių, kuriems taikomi tie teisės aktai, gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais. Siekiant užtikrinti, kad oficiali kontrolė būtų vykdoma nuodugniai ir būtų veiksminga, kompetentingos institucijos taip pat turėtų turėti įgaliojimus oficialią kontrolę vykdyti visais prekių, cheminių ir kitų medžiagų ar objektų, kuriems nėra taikomi Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktai, gamybos ir platinimo etapais tiek, kiek to reikia norint visapusiškai ištirti galimus tų teisės aktų pažeidimus ir nustatyti bet kokių tokių pažeidimų priežastį. Siekiant veiksmingai atlikti tą oficialią kontrolę, kompetentingos institucijos turėtų parengti ir tvarkyti veiklos vykdytojų, kurių atžvilgiu kontrolė turi būti atliekama, sąrašą ar registrą;

(39)

kompetentingos institucijos vadovaujasi veiklos vykdytojų ir plačiosios visuomenės interesais ir užtikrina, kad Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais nustatyti aukšti apsaugos standartai būtų nuolatos palaikomi ir saugomi imantis atitinkamų vykdymo užtikrinimo veiksmų ir kad tokių teisės aktų laikymasis būtų tikrinamas visoje žemės ūkio maisto produktų grandinėje vykdant oficialią kontrolę. Todėl kompetentingos institucijos, taip pat įgaliotosios įstaigos ir fiziniai asmenys, kuriems pavestos tam tikros užduotys, turėtų būti atskaitingi veiklos vykdytojams ir plačiajai visuomenei už jų vykdomos oficialios kontrolės veiksmingumą ir efektyvumą. Jie turėtų sudaryti galimybes susipažinti su informacija apie oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos organizavimą bei vykdymą ir reguliariai skelbti informaciją apie oficialią kontrolę ir gautus rezultatus. Kompetentingos institucijos, laikydamosi tam tikrų sąlygų, taip pat turėtų turėti teisę skelbti informaciją apie atskirų veiklos vykdytojų reitingą, pagrįstą oficialios kontrolės rezultatais, arba suteikti galimybę susipažinti su šia informacija. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama naudotis reitingų sistemomis ir jos turėtų būti skatinamos jomis naudotis, kad žemės ūkio maisto produktų grandinėje padidėtų skaidrumas, su sąlyga, kad tokiomis sistemomis tinkamai užtikrinamas sąžiningumas, nuoseklumas, skaidrumas ir objektyvumas. Kompetentingos institucijos turėtų būti įdiegusios būtiną tvarką siekdamos užtikrinti, kad reitingas tiksliai atspindėtų realų reikalavimų laikymosi lygį; visų pirma, kompetentingos institucijos turėtų būti skatinamos užtikrinti, kad reitingas būtų pagrįstas kelių oficialių kontrolių rezultatais arba – tais atvejais, kai reitingas pagrįstas vienos oficialios kontrolės rezultatais, o rezultatai nėra palankūs, – kad per pagrįstą laikotarpį būtų įvykdytos tolesnės oficialios kontrolės. Visų pirma, reitingo kriterijai privalo būti skaidrūs, kad būtų galima palyginti geriausios praktikos pavyzdžius ir laiku apsvarstyti galimybę Sąjungos lygmeniu parengti nuoseklų požiūrį;

(40)

svarbu, kad kompetentingos institucijos, taip pat įgaliotosios įstaigos ir fiziniai asmenys, kuriems pavestos tam tikros užduotys, užtikrintų ir tikrintų jų vykdomos oficialios kontrolės veiksmingumą ir nuoseklumą. Tuo tikslu jie turėtų veikti remdamiesi rašytinėmis dokumentais įformintomis procedūromis ir oficialią kontrolę vykdantiems darbuotojams turėtų pateikti informaciją ir instrukcijas. Be to, jie turėtų būti įdiegę dokumentais įformintas procedūras ir mechanizmus, kuriais nuolatos tikrintų, kad jų pačių veiksmai būtų veiksmingi ir nuoseklūs, ir imtis taisomųjų veiksmų, jei nustatoma trūkumų;

(41)

tam, kad būtų lengviau nustatyti reikalavimų nesilaikymo atvejus ir siekiant supaprastinti atitinkamo veiklos vykdytojo taisomųjų veiksmų taikymą, oficialios kontrolės rezultatai turėtų būti užfiksuoti raštu, o kopija turėtų būti pateikta veiklos vykdytojui, jei jis to paprašo. Jei vykdant oficialią kontrolę būtinas nuolatinis ar reguliarus kompetentingų institucijų darbuotojų dalyvavimas veiklos vykdytojo veiklai stebėti, raštu fiksuoti kiekvieną atskirą patikrą ar vizitą į veiklos vykdytojo valdas būtų neproporcinga. Tokiais atvejais rašytinė informacija turėtų būti rengiama taip dažnai, kad kompetentingos institucijos ir veiklos vykdytojas galėtų būti reguliariai informuoti apie reikalavimų laikymosi lygį ir nedelsiant informuoti apie bet kokius nustatytus trūkumus ar reikalavimų nesilaikymą;

(42)

veiklos vykdytojai turėtų visapusiškai bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, įgaliotosiomis įstaigomis arba fiziniais asmenimis, kuriems pavestos tam tikros užduotys, kad užtikrintų sklandų oficialios kontrolės vykdymą ir sudarytų galimybes kompetentingoms institucijoms vykdyti kitą oficialią veiklą. Už siuntas, įvežamas į Sąjungą, atsakingi veiklos vykdytojai turėtų teikti visą turimą su ta siunta susijusią informaciją. Visi veiklos vykdytojai turėtų kompetentingoms institucijoms teikti bent tą informaciją, kuri yra reikalinga jiems, jų veiklai ir veiklos vykdytojams, kuriems jie tiekia, bei jiems tiekiantiems veiklos vykdytojams identifikuoti;

(43)

šiuo reglamentu nustatoma bendra teisės aktų sistema oficialiai kontrolei organizuoti siekiant patikrinti, ar laikomasi Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų visose srityse, kurioms tokie teisės aktai taikomi. Kai kuriose iš tų sričių Sąjungos teisės aktais nustatomi išsamūs reikalavimai, kurių reikia laikytis ir pagal kuriuos oficialiai kontrolei atlikti būtini konkretūs gebėjimai ir konkrečios priemonės. Siekiant išvengti skirtingos reikalavimų vykdymo užtikrinimo praktikos, dėl kurios žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės apsauga ir, GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat aplinkos apsauga galėtų tapti nevienoda, o gyvūnų ir prekių, kuriems taikomas šis reglamentas, vidaus rinkos veikimas ir konkurencija galėtų būti iškraipyti, Komisija turėtų galėti papildyti šiame reglamente nustatytas taisykles priimdama konkrečias oficialios kontrolės taisykles, kuriomis būtų patenkinti kontrolės tose srityse poreikiai. Visų pirma tokiomis taisyklėmis turėtų būti nustatyti konkretūs oficialios kontrolės vykdymo reikalavimai ir minimalus tokios kontrolės dažnumas, konkrečios ar papildomos priemonės be šiame reglamente jau numatytų, kurių kompetentingos institucijos turėtų imtis reikalavimų nesilaikymo atvejais, konkretūs kompetentingų institucijų įgaliojimai ir užduotys be šiame reglamente jau numatytų ir konkretūs šiame reglamente numatyti administracinės pagalbos mechanizmų taikymo kriterijai. Kitais atvejais tokių papildomų taisyklių galėtų prireikti norint nustatyti išsamesnę su maistu ir pašarais susijusios oficialios kontrolės vykdymo sistemą, kai gaunama naujos informacijos apie riziką žmonių ar gyvūnų sveikatai arba, GMO ir augalų apsaugos priemonių atveju – taip pat riziką aplinkai, rodančios, kad neturint bendrų oficialios kontrolės vykdymo visose valstybėse narėse specifikacijų kontrole nebūtų užtikrintas reikiamas apsaugos nuo tos rizikos lygis, kaip numatyta Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktuose;

(44)

siekiant sudaryti galimybes veiksmingai organizuoti oficialią kontrolę, kuriai taikomas šis reglamentas, valstybės narės pačios turėtų galėti nurodyti, kurie darbuotojai yra tinkamiausi tokiai kontrolei atlikti, su sąlyga, kad visoje žemės ūkio maisto produktų grandinėje užtikrinama aukšto lygio žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės apsauga ir kad laikomasi tarptautinių standartų ir įsipareigojimų. Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai patikimiems oficialios kontrolės rezultatams užtikrinti būtini specialūs gebėjimai, valstybėms narėms turėtų būti taikomas reikalavimas kreiptis į valstybinius veterinarijos gydytojus, valstybinius augalų sveikatos pareigūnus ar kitus konkrečiai paskirtus asmenis. Tuo neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių galimybei taip pat pasitelkti valstybinius veterinarijos gydytojus (įskaitant ir naminių paukščių bei kiškiažvėrių oficialiai kontrolei), valstybinius augalų sveikatos pareigūnus ar kitus konkrečiai paskirtus asmenis tais atvejais, kai to nereikalaujama pagal šį reglamentą;

(45)

siekiant parengti naujus kontrolės metodus ir būdus, susijusius su mėsos produkcijos oficialia kontrole, kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama patvirtinti nacionalines priemones riboto laikotarpio ir aprėpties bandomiesiems projektams įgyvendinti. Tokiomis priemonėmis turėtų būti užtikrinama, kad kompetentingos institucijos tikrintų, ar veiklos vykdytojai laikosi visų svarbiausių mėsos produkcijai taikomų nuostatų, įskaitant reikalavimą užtikrinti, kad mėsa būtų saugi ir tinkama žmonėms vartoti. Siekiant užtikrinti, kad Komisija ir valstybės narės turėtų galimybę įvertinti tokių nacionalinių priemonių poveikį ir pareikšti savo nuomonę prieš jas patvirtinant, taigi imtis tinkamiausių veiksmų, apie tas priemones turėtų būti pranešama Komisijai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535 (15) 5 ir 6 straipsnius ir šių straipsnių tikslais;

(46)

kompetentingos institucijos turėtų galėti kai kurias savo užduotis pavesti kitoms įstaigoms. Turėtų būti nustatytos tinkamos sąlygos oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos nešališkumo, kokybės ir nuoseklumo išsaugojimui užtikrinti. Įgaliotoji įstaiga visų pirma pagal Tarptautinės standartizacijos organizacijos (toliau – ISO) standartą turėtų būti akredituota atlikti patikras;

(47)

oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos patikimumui ir nuoseklumui visoje Sąjungoje užtikrinti, mėginių ėmimo, laboratorinės analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų metodai turėtų atitikti mokslo standartus, tenkinti atitinkamos laboratorijos konkrečius analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų poreikius ir užtikrinti tvirtus ir patikimus analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų rezultatus. Turėtų būti nustatytos aiškios naudotino metodo pasirinkimo taisyklės, kai galima rinktis daugiau nei vieną metodą iš skirtingų šaltinių, tokių kaip ISO, Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacija (toliau – EPPO), Tarptautinė augalų apsaugos konvencija (toliau – IPPC), Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija (toliau – OIE), Europos Sąjungos ir nacionalinės etaloninės laboratorijos arba nacionalinė teisė;

(48)

kai vykdant oficialią kontrolę iš veiklos vykdytojų gyvūnų ar prekių imami mėginiai, atliekama jų analizė, tyrimai ar diagnostiniai tyrimai, tie veiklos vykdytojai turėtų turėti teisę gauti antro eksperto nuomonę savo sąskaita. Tokia teise veiklos vykdytojui turėtų būti sudaryta galimybė prašyti, kad pirminio mėginių ėmimo, analizės, tyrimo ar diagnostinio tyrimo dokumentus peržiūrėtų kitas ekspertas, taip pat kad būtų atlikta antra pirminių paimtų mėginių medžiagos dalių analizė, tyrimas ar diagnostinis tyrimas, išskyrus atvejus, kai bet kuri tokia antra analizė, tyrimas ar diagnostinis tyrimas yra techniškai neįmanomi arba nereikalingi. Siekiant įvertinti, ar esama karantininių organizmų, arba, atitinkamais atvejais, atlikti mikrobiologinę analizę, tokiais atvejais, visų pirma, būtų laikomi tie atvejai, kai itin nedidelė gyvūnų ar prekių dalis kelia pavojų arba kai pavojus plinta itin menkai ar nereguliariai;

(49)

internetu ar kitomis nuotolinėmis priemonėmis vykdomos prekybos oficialiai kontrolei vykdyti kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę gauti mėginius anonimiškai pateikdamos užsakymus (taip pat žinomus kaip kontrolinis pirkimas), kuriuos tuomet galima analizuoti, tirti arba tikrinti, ar jais laikomasi reikalavimų. Kompetentingos institucijos turėtų imtis visų priemonių veiklos vykdytojų teisėms į antro eksperto nuomonę išsaugoti;

(50)

laboratorijos, kurias kompetentingos institucijos paskiria vykdant oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą paimtų mėginių analizei, tyrimams ir diagnostiniams tyrimams atlikti, turėtų turėti ekspertinių žinių, įrangos, infrastruktūros ir darbuotojų tokioms užduotims vykdyti laikantis aukščiausių standartų. Pagrįstiems ir patikimiems rezultatams užtikrinti tos laboratorijos turėtų būti akredituotos naudoti šiuos metodus pagal standartą EN ISO/IEC 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“. Akreditaciją turėtų suteikti nacionalinė akreditavimo įstaiga, veikianti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (16);

(51)

akreditacija yra geriausia priemonė dideliam oficialiųjų laboratorijų veiklos rezultatyvumui užtikrinti, tačiau kartu tai sudėtingas ir brangus procesas, dėl kurio laboratorijoms tektų neproporcinga našta tais atvejais, kai laboratorinės analizės, tyrimo arba diagnostinio tyrimo metodas itin paprastas ir jam nereikia specializuotų procedūrų ar įrangos, kaip yra Trichinella aptikimo atliekant patikrą atveju ir, laikantis tam tikrų sąlygų, tais atvejais, kai laboratorija atlieka analizes, tyrimus arba diagnostinius tyrimus tik vykdydama kitą oficialią veiklą, o ne oficialią kontrolę;

(52)

norint užtikrinti požiūrio lankstumą ir proporcingumą, visų pirma gyvūnų sveikatos ar augalų sveikatos laboratorijų atžvilgiu, turėtų būti numatyta galimybė priimti leidžiančias nukrypti nuostatas, kuriomis būtų siekiama tam tikroms laboratorijoms leisti nebūti akredituotoms visiems jų naudojamiems metodams. Tokie atvejai visų pirma būna tada, kai nėra patvirtintų metodų konkretiems augalų kenkėjams aptikti. Be to, galėtų būti ne iš karto įmanoma laboratoriją akredituoti visiems metodams, kuriuos ji turėtų naudoti kaip oficialioji laboratorija, kai turi būti naudojami nauji ar neseniai pakeisti metodai, naujai atsirandančios rizikos atvejais bei esant ekstremaliosioms situacijoms. Todėl tam tikromis sąlygomis oficialiosioms laboratorijoms turėtų būti leista kompetentingų institucijų pavedimu atlikti analizes, tyrimus ir diagnostinius tyrimus prieš gaunant susijusią akreditaciją;

(53)

gyvūnų ir prekių, įvežamų į Sąjungą iš trečiųjų šalių, oficiali kontrolė yra ypač svarbi, nes ši kontrolė užtikrina Sąjungoje taikytinų teisės aktų laikymąsi, visų pirma, taisyklių, nustatytų žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai, gyvūnų gerovei apsaugoti, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat aplinkai apsaugoti. Tokia oficiali kontrolė turėtų būti vykdoma prieš gyvūnus ar prekes išleidžiant į laisvą apyvartą Sąjungoje. Oficialios kontrolės dažnumas turėtų būti atitinkamai susijęs su rizika žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai, gyvūnų gerovei ir aplinkai, kurią galėtų kelti į Sąjungą įvežami gyvūnai ir prekės, atsižvelgiant į tai, kaip veiklos vykdytojas seniau laikėsi Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktuose numatytų reikalavimų, į atitinkamoje trečiojoje šalyje jau įvykdytą tų gyvūnų ir prekių kontrolę ir tos trečiosios šalies suteiktas garantijas, kad į Sąjungą eksportuojami gyvūnai ir prekės atitinka Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

(54)

būtina numatyti gyvūnų ir prekių, kurie visada turėtų būti pateikiami pasienio kontrolės poste oficialiai kontrolei prieš juos įvežant į Sąjungą, kategorijas. Be to, būtina numatyti galimybę reikalauti, kad kitų kategorijų prekėms laikinai būtų taikomas tas pats reikalavimas tuo tikslu taikant konkrečias priemones, ir galimybę reikalauti, kad tam tikrų kitų kategorijų prekės, visų pirma tam tikri maisto produktai, kuriuose yra ir augalinių produktų, ir apdorotų gyvūninių produktų (sudėtiniai produktai), visada būtų pateikiami pasienio kontrolės poste oficialiai kontrolei prieš juos įvežant į Sąjungą;

(55)

atsižvelgiant į riziką, kurią tam tikri gyvūnai ar prekės gali kelti žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei ar aplinkai, juos įvežant į Sąjungą turėtų būti vykdoma jų speciali oficiali kontrolė. Pagal galiojančias Sąjungos taisykles Sąjungos pasienyje turi būti vykdoma oficiali kontrolė siekiant patikrinti, ar laikomasi gyvūnams, gyvūniniams produktams, genetinės medžiagos produktams ir šalutiniams gyvūniniams produktams taikytinų žmonių sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės standartų ir ar augalai ir augaliniai produktai atitinka fitosanitarinius reikalavimus. Taip pat vykdoma nuodugnesnė tam tikrų kitų prekių kontrolė jas įvežant į Sąjungą, jei to reikia dėl kylančios ar žinomos rizikos. Šiame reglamente turėtų būti numatytos tokios kontrolės, kuri šiuo metu reglamentuojama Tarybos direktyvomis 97/78/EB (17), 91/496/EEB (18) ir 2000/29/EB bei Komisijos reglamentu (EB) Nr. 669/2009 (19), ypatybės;

(56)

kad būtų padidintas Sąjungos oficialios kontrolės sistemos veiksmingumas, užtikrintas tinkamiausias oficialios kontrolės išteklių, skirtų pasienio kontrolei, paskirstymas ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų vykdymui užtikrinti, turėtų būti sukurta bendra integruota oficialios kontrolės pasienio kontrolės postuose sistema, kuri pakeistų galiojančias susiskaidžiusias kontrolės sistemas ir joje būtų tvarkomos visos siuntos, kurios turėtų būti tikrinamos jas įvežant į Sąjungą, atsižvelgiant į riziką, kurią jos gali kelti;

(57)

siuntų oficiali kontrolė turėtų būti vykdoma jas atvežus į pasienio kontrolės postus. Tos oficialios kontrolės metu tinkamu dažnumu, priklausomai nuo kiekvienos gyvūnų ar prekių siuntos keliamos rizikos, turėtų būti tikrinami, prireikus pasitelkiant ir tikrinimus elektroninėmis priemonėmis, visų siuntų dokumentai ir atliekami tapatumo patikrinimai bei fiziniai patikrinimai;

(58)

fizinių patikrinimų dažnumas turėtų būti nustatytas ir keičiamas remiantis rizika, keliama žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat rizika aplinkai. Tuo požiūriu kompetentingoms institucijoms turėtų būti sudarytos sąlygos išteklius kontrolei skirti ten, kur rizika yra didžiausia. Tapatumo patikrinimų dažnumas taip pat turėtų būti mažinamas arba turėtų būti apsiribojama siuntos oficialios plombos tikrinimu, jei tą galima pateisinti mažesne į Sąjungą įvežamos siuntos keliama rizika. Rizika grindžiamo požiūrio į tapatumo patikrinimus ir fizinius patikrinimus turėtų būti laikomasi naudojantis turimais duomenų rinkiniais ir informacija, taip pat kompiuterinėmis duomenų rinkimo ir valdymo sistemomis;

(59)

tam tikrais atvejais ir su sąlyga, kad užtikrinama aukšto lygio žmonių, gyvūnų ir augalų sveikata, gyvūnų gerovė, ir, kiek tai susiję su GMO ir augalų apsaugos produktais, taip pat aplinkos apsauga, paprastai kompetentingų institucijų pasienio kontrolės postuose vykdoma oficiali kontrolė galėtų būti vykdoma kituose kontrolės postuose arba ją galėtų vykdyti kitos institucijos;

(60)

veiksmingo oficialios kontrolės sistemos organizavimo tikslu prie siuntų, kurios atvežamos iš trečiųjų šalių ir kurių kontrolę reikia vykdyti jas įvežant į Sąjungą, turėtų būti pridedamas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas (toliau – BSĮD), naudotinas išankstiniam pranešimui apie siuntų atvežimą į pasienio kontrolės postą ir įvykdytos oficialios kontrolės rezultatams bei kompetentingų institucijų priimtiems sprendimams, susijusiems su siunta, prie kurios šis dokumentas pridedamas, fiksuoti. Tą patį dokumentą veiklos vykdytojas turėtų naudoti muitiniam įforminimui, kai visa oficiali kontrolė jau įvykdyta;

(61)

kai kuriose valstybėse narėse dėl konkrečių geografinių apribojimų, tokių kaip ilgos pakrantės ar sienos, sunku nuolat įgyvendinti būtiniausius pasienio kontrolės postams taikomus reikalavimus. Neapdoroti medienos rąstai paprastai importuojami dideliais kiekiais per specializuotus uostus ar kontrolės postus, o importo dažnumas nereguliarus, todėl sudėtinga turėti nuolat personalu ir įranga aprūpintus pasienio kontrolės postus. Turėtų būti leidžiama numatyti nuo pasienio kontrolės postams taikomų būtiniausių reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas, siekiant užtikrinti veiksmingą konkrečių neapdorotų medienos rąstų oficialią kontrolę;

(62)

į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežamų gyvūnų ir prekių oficiali kontrolė turėtų būti vykdoma valstybių narių paskirtuose pasienio kontrolės postuose vadovaujantis būtiniausių reikalavimų rinkiniu. Jei tokie postai nebeatitinka būtiniausių reikalavimų arba jei jų veikla galėtų kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat riziką aplinkai, jų skyrimą reikėtų atšaukti arba sustabdyti. Priimant sprendimą, ar tokį skyrimą atšaukti ar sustabdyti, reikėtų atsižvelgti į rizikos rimtumo laipsnį ir į proporcingumo principą;

(63)

vienodam oficialios kontrolės taisyklių taikymui iš trečiųjų šalių atvežamoms siuntoms užtikrinti reikėtų nustatyti bendras taisykles, reglamentuojančias veiksmus, kurių kompetentingos institucijos ir veiklos vykdytojai turėtų imtis įtarę, kad nesilaikoma reikalavimų, taip pat dėl reikalavimų neatitinkančių siuntų ir siuntų, kurios galėtų kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat riziką aplinkai;

(64)

tam, kad būtų išvengta oficialios kontrolės vykdymo nenuoseklumo ir dubliavimosi, kad siuntos, kurių oficiali kontrolė turi būti vykdoma pasienio kontrolės postuose ir kituose kontrolės postuose, būtų laiku identifikuotos ir kad būtų užtikrintas veiksmingas kontrolės vykdymas, reikėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos, muitinės ir kitos su siuntomis, kurios atvežamos iš trečiųjų šalių, susijusios institucijos bendradarbiautų ir keistųsi informacija;

(65)

valstybės narės turėtų visada užtikrinti pakankamus finansinius išteklius tam, kad oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdančios kompetentingos institucijos būtų tinkamai aprūpintos darbuotojais ir įranga. Nors veiklos vykdytojams pirmiausia tenka atsakomybė užtikrinti, kad jų veikla būtų vykdoma laikantis Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų, jų pačių tuo tikslu vykdomos kontrolės sistemą turėtų papildyti tam skirta kiekvienos valstybės narės prižiūrima oficialios kontrolės sistema veiksmingai rinkos priežiūrai žemės ūkio maisto produktų grandinėje užtikrinti. Dėl savo pobūdžio tokia sistema yra sudėtinga ir reikalauja išteklių, ir jai reikėtų skirti pastovius išteklius oficialiai kontrolei vykdyti tokiu lygmeniu, kuris yra tinkamas vykdymo užtikrinimo poreikiams bet kuriuo momentu. Tam, kad būtų sumažinta oficialios kontrolės sistemos priklausomybė nuo viešųjų finansų, kompetentingos institucijos turėtų rinkti mokesčius ar rinkliavas, kad padengtų išlaidas, kurias jos patiria vykdydamos tam tikrų veiklos vykdytojų oficialią kontrolę ir imdamosi tam tikrų veiksmų, kai vadovaujantis Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais reikalinga registracija ar patvirtinimas pagal Sąjungos taisykles dėl maisto ir pašarų higienos ar pagal taisykles, kuriomis reglamentuojama augalų sveikata. Mokesčius ar rinkliavas iš veiklos vykdytojų taip pat reikėtų rinkti siekiant padengti oficialios kontrolės, kuri vykdoma tam, kad būtų išduotas oficialus sertifikatas ar patvirtinimas, išlaidas ir kompetentingų institucijų pasienio kontrolės postuose vykdomos oficialios kontrolės išlaidas;

(66)

mokesčiai ar rinkliavos turėtų padengti kompetentingų institucijų vykdant oficialią kontrolę patirtas išlaidas, įskaitant pridėtines išlaidas, bet jų neviršyti. Pridėtinės išlaidos galėtų apimti paramos ir organizavimo išlaidas, reikalingas planavimui ir oficialios kontrolės vykdymui. Turėtų būti apskaičiuotos kiekvienos atskiros oficialios kontrolės išlaidos ar visų per tam tikrą laikotarpį įvykdytų oficialios kontrolės veiksmų išlaidos. Jei mokesčiai ar rinkliavos taikomi remiantis faktinėmis atskiros oficialios kontrolės išlaidomis, reikalavimų gerai besilaikantiems veiklos vykdytojams tenkančios bendros išlaidos turėtų būti mažesnės nei reikalavimų nesilaikantiems veiklos vykdytojams, kadangi jų oficiali kontrolė turėtų būti atliekama rečiau. Kad visi veiklos vykdytojai būtų skatinami laikytis Sąjungos teisės aktų nepriklausomai nuo metodo (pagrįsto faktinėmis išlaidomis ar fiksuotu dydžiu), kurį kiekviena valstybė narė pasirinko mokesčiams ar rinkliavoms apskaičiuoti, jei mokesčiai ar rinkliavos apskaičiuojami remiantis bendromis kompetentingų institucijų per tam tikrą laikotarpį patirtomis išlaidomis, ir taikomi visiems veiklos vykdytojams nepriklausomai nuo to, ar ataskaitiniu laikotarpiu vykdyta jų oficiali kontrolė, tie mokesčiai ar rinkliavos turėtų būti apskaičiuoti taip, kad tai būtų naudinga veiklos vykdytojams, kurie nuolat nuosekliai laikosi Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų;

(67)

turėtų būti draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai kompensuoti kompetentingų institucijų surinktus mokesčius ar rinkliavas, nes dėl to veiklos vykdytojai, kurie negali pasinaudoti tokia kompensacija, atsidurtų nepalankesnėje padėtyje, ir tai galėtų iškraipyti konkurenciją;

(68)

oficialios kontrolės finansavimas iš veiklos vykdytojų renkant mokesčius ar rinkliavas turėtų būti visiškai skaidrus, kad piliečiai ir įmonės galėtų suprasti mokesčiams ar rinkliavoms nustatyti naudojamą metodą ir duomenis;

(69)

Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais nustatomi atvejai, kai tam tikrus gyvūnus ar prekes pateikiant rinkai ar juos vežant turėtų būti pridedamas oficialus sertifikatas, pasirašytas sertifikuojančiojo pareigūno. Tikslinga parengti bendras taisykles, kuriomis būtų nustatytos kompetentingų institucijų ir sertifikuojančiųjų pareigūnų pareigos, susijusios su oficialių sertifikatų išdavimu, ir oficialių sertifikatų ypatybės, reikalingos jų patikimumui užtikrinti;

(70)

kitais atvejais šio reglamento taikymo sričiai priskiriamomis taisyklėmis numatoma, kad tam tikrus gyvūnus ar prekes pateikiant rinkai ar juos vežant turi būti pridėta oficiali etiketė, oficialus ženklas ar kitas oficialus patvirtinimas, kurį išduoda kompetentingų institucijų oficialiai prižiūrimi veiklos vykdytojai arba pačios kompetentingos institucijos. Oficialūs patvirtinimai apima, pavyzdžiui, augalų pasus, ekologinius logotipus ir atpažinties ženklus, kai jie privalomi pagal Sąjungos teisės aktus, ir saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų arba garantuotų tradicinių gaminių ženklus. Tikslinga nustatyti būtiniausių taisyklių rinkinį, kuriuo būtų užtikrinama, kad oficialūs patvirtinimai taip pat galėtų būti išduodami laikantis atitinkamų patikimumo garantijų;

(71)

oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla turėtų būti pagrįsta analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų metodais, kurie atitiktų naujausius mokslo standartus ir užtikrintų pagrįstus, patikimus ir palygintinus rezultatus visoje Sąjungoje. Todėl reikėtų nuolatos gerinti oficialiųjų laboratorijų naudojamus metodus ir juos naudojant surinktų analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų duomenų kokybę ir vienodumą. Tuo tikslu Komisija turėtų galėti skirti Europos Sąjungos etalonines laboratorijas visose tose žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinės srityse, kuriose reikia tikslių ir patikimų analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų rezultatų, ir pasikliauti jų ekspertų pagalba. Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos turėtų visų pirma užtikrinti, kad nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms ir oficialiosioms laboratorijoms būtų teikiama naujausia informacija apie esamus metodus, jos organizuotų tarplaboratorinius lyginamuosius tyrimus ar juose aktyviai dalyvautų ir teiktų nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms ar oficialioms laboratorijoms mokymo kursus;

(72)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 32 straipsnio pirmą pastraipą ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 (20) 21 straipsnio pirmą pastraipą atitinkamai Europos Sąjungos etaloninei genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų laboratorijai ir Europos Sąjungos etaloninei pašarų priedų laboratorijai suteikiamos konkrečios užduotys kaip dalis leidimo išdavimo procedūros genetiškai modifikuotam maistui ar pašarams ar pašarų priedams, visų pirma susijusios su pareiškėjų pasiūlyto aptikimo ar analizės metodo bandymais, vertinimu ir patvirtinimu. Todėl šio reglamento tikslais tos laboratorijos turėtų veikti kaip Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos;

(73)

oficialiai kontrolei ir kitai oficialiai veiklai, kuria siekiama nustatyti galimus taisyklių pažeidimus, įskaitant pažeidimus, padarytus užsiimant nesąžininga arba klaidinančia praktika, taip pat gyvūnų gerovės srityje, vykdyti kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę susipažinti su atnaujinamais, patikimais ir nuosekliais techniniais duomenimis, mokslinių tyrimų išvadomis, naujais metodais ir ekspertinėmis žiniomis, kurių reikia tinkamam tose dviejose srityse taikytinų Sąjungos teisės aktų taikymui. Tuo tikslu Komisija turėtų galėti paskirti žemės ūkio maisto produktų grandinės autentiškumo bei vientisumo ir gyvūnų gerovės Europos Sąjungos etaloninius centrus ir pasikliauti šių centrų ekspertų parama;

(74)

siekiant įgyvendinti šio reglamento tikslus ir prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo užtikrinant vartotojų pasitikėjimą ja, reikėtų veiksmingai ir nuosekliai nustatyti Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų nesilaikymo atvejus, kai būtini reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmai daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsnį nustatyta Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (toliau – RASFF) jau suteikia kompetentingoms institucijoms galimybę greitai keistis informacija apie didelę tiesioginę ar netiesioginę su maistu ar pašarais susijusią riziką žmonių sveikatai arba apie didelę su pašarais susijusią riziką žmonių arba gyvūnų sveikatai arba aplinkai ir platinti tokią informaciją siekiant sudaryti galimybes imtis skubių priemonių tai didelei rizikai panaikinti. Vis dėlto, nors ta priemonė suteikia galimybę laiku imtis veiksmų visose atitinkamose valstybėse narėse tam tikrai didelei rizikai žemės ūkio maisto produktų grandinėje panaikinti, ji negali būti taikoma siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai tarpvalstybinei pagalbai ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimui, kuriais užtikrinama, kad Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų nesilaikymo tarpvalstybiniu mastu atvejais būtų veiksmingai imamasi priemonių ne tik valstybėje narėje, kurioje reikalavimų nesilaikymas pastebėtas pirmiausia, bet ir valstybėje narėje, kurioje pradėta nesilaikyti reikalavimų. Visų pirma, administracinė pagalba ir bendradarbiavimas turėtų kompetentingoms institucijoms sudaryti galimybę keistis informacija, nustatyti Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų pažeidimus tarpvalstybiniu mastu, juos tirti ir imtis veiksmingų bei proporcingų veiksmų tų pažeidimų atžvilgiu, taip pat galimos nesąžiningos arba klaidinančios praktikos, kuri yra ar galėtų būti tarpvalstybinio pobūdžio, atvejais;

(75)

administracinės pagalbos prašymų ir visų pranešimų atžvilgiu turėtų būti imamasi atitinkamų tolesnių veiksmų. Norint palengvinti administracinę pagalbą ir bendradarbiavimą, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės skirtų vieną ar daugiau ryšių palaikymo įstaigų, kurios skirtingų valstybių narių kompetentingoms institucijoms teiktų su ryšių srautais susijusią paramą ir koordinuotų šiuos srautus. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas bei modernizuoti ir supaprastinti valstybių narių bendradarbiavimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos naudotinų techninių priemonių specifikacijos, ryšių palaikymo įstaigų tarpusavio ryšių procedūros ir standartinis paramos prašymų, pranešimų ir atsakymų formatas;

(76)

turėtų būti reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė rengtų ir reguliariai atnaujintų daugiametį nacionalinį kontrolės planą (toliau – DNKP), kuris aprėptų visas Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais reglamentuojamas sritis ir kuriame būtų pateikta informacija apie jos oficialios kontrolės sistemos struktūrą ir organizavimą. Tokie DNKP – priemonė, kuria kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad visoje jų teritorijoje ir visoje žemės ūkio maisto produktų grandinėje oficiali kontrolė būtų vykdoma rizika grindžiamu ir veiksmingu būdu bei laikantis šio reglamento. Planų tinkamumas pagal paskirtį turėtų būti užtikrintas tinkamai konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais prieš šiuos planus parengiant;

(77)

siekiant užtikrinti DNKP darną ir išsamumą, kiekviena valstybė narė turėtų paskirti vieną įstaigą, kuriai būtų pavesta koordinuoti jos DNKP parengimą ir prireikus rinkti su jo įgyvendinimu, peržiūra ir atnaujinimu susijusią informaciją;

(78)

turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės Komisijai pateiktų metinę ataskaitą, kurioje būtų nurodyta informacija apie kontrolės veiksmus ir DNKP įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas bei palengvinti palyginamų duomenų rinkimą ir perdavimą, vėlesnį tokių duomenų įtraukimą į visos Sąjungos statistiką ir Komisijos oficialios kontrolės visoje Sąjungoje veikimo ataskaitų rengimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl metinių ataskaitų standartinių formų pavyzdžių nustatymo;

(79)

Komisijos ekspertai turėtų galėti valstybėse narėse vykdyti kontrolę, įskaitant auditus, kad patikrintų, kaip taikomi atitinkami Sąjungos teisės aktai ir kaip veikia nacionalinės kontrolės sistemos ir kompetentingos institucijos. Komisijos atliekama kontrolė taip pat turėtų būti naudinga tiriant ir renkant informaciją apie vykdymo užtikrinimo praktiką ar problemas, nenumatytus atvejus ir naujus pokyčius valstybėse narėse. Atitinkamų valstybių narių prašymu Komisijos ekspertai taip pat turėtų galėti dalyvauti, kai tos valstybės narės teritorijoje kontrolę vykdo trečiųjų šalių kompetentingos institucijos; tokia kontrolė turėtų būti rengiama atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai tarpusavyje glaudžiai bendradarbiaujant;

(80)

gyvūnai ir prekės iš trečiųjų šalių turėtų atitikti tuos pačius reikalavimus, kurie yra taikomi Sąjungos gyvūnams ir prekėms, arba reikalavimus, kurie pripažinti bent lygiaverčiais atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais. Šis principas įtvirtintas Reglamento (EB) Nr. 178/2002 11 straipsnyje, pagal kurį reikalaujama, kad į Sąjungą importuojamas maistas ir pašarai atitiktų susijusius Sąjungos maisto srities teisės aktų reikalavimus arba reikalavimus, kurie laikomi bent jiems lygiaverčiais. Konkretūs to principo taikymo reikalavimai numatyti Sąjungos taisyklėse dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriomis į Sąjungą draudžiama įvežti tam tikrus kenkėjus, kurių Sąjungoje nėra (arba kurių yra labai nedaug), Sąjungos taisyklėse, kuriomis nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, pagal kuriuos gyvūnus ir tam tikrus gyvūninius produktus į Sąjungą galima įvežti tik iš tų trečiųjų šalių, kurios yra įtrauktos į tuo tikslu sudarytą sąrašą, ir Sąjungos taisyklėse dėl žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų oficialios kontrolės organizavimo, kuriomis taip pat numatyta sudaryti trečiųjų šalių, iš kurių tie produktai gali būti įvežami į Sąjungą, sąrašą;

(81)

siekiant užtikrinti, kad į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežami gyvūnai ir prekės atitiktų visus Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais nustatytus reikalavimus ar lygiaverčiais laikomus reikalavimus, be Sąjungos taisyklėmis dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, Sąjungos taisyklėmis, kuriomis nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, ir Sąjungos taisyklėmis, kuriomis nustatytos konkrečios gyvūninių maisto produktų higienos taisyklės, nustatytų reikalavimų, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais nustatytų fitosanitarinių ir veterinarinių reikalavimų, Komisijai turėtų būti leidžiama nustatyti gyvūnų ir prekių įvežimo į Sąjungą sąlygas tiek, kiek to reikia siekiant užtikrinti, kad tie gyvūnai ir prekės atitiktų visus susijusius Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų reikalavimus ar lygiaverčius reikalavimus. Tokios sąlygos turėtų būti taikomos gyvūnams ar prekėms arba gyvūnų ar prekių kategorijoms iš visų trečiųjų šalių arba tam tikrų trečiųjų šalių ar jų regionų;

(82)

jei konkrečiais atvejais yra įrodymų, kad tam tikri trečiosios šalies, trečiųjų šalių grupės ar jų regionų kilmės gyvūnai ar prekės kelia riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai arba, GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat riziką aplinkai, arba jei yra įrodymų, kad gali būti plačiu mastu rimtai nesilaikoma Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų, Komisija turėtų galėti patvirtinti priemones tokiai rizikai kuo labiau sumažinti;

(83)

efektyvios ir veiksmingos oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos vykdymas ir galiausiai žmonių, gyvūnų ir augalų sauga bei sveikata ir aplinkos apsauga taip pat priklauso nuo to, ar kontrolę vykdančios institucijos turi gerai apmokytų darbuotojų, turinčių tinkamų žinių visais klausimais, kurie yra svarbūs tinkamam Sąjungos teisės aktų taikymui. Komisija turėtų numatyti atitinkamus ir tikslinius mokymus vienodam kompetentingų institucijų požiūriui į oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą skatinti. Siekiant trečiosiose šalyse skleisti žinias apie Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktus ir reikalavimus, tokie mokymai turėtų būti skirti ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų darbuotojams. Pastaruoju atveju mokymų veikla turėtų būti parengta atsižvelgiant į konkrečius besivystančių šalių poreikius, siekiant paremti jų kontrolės ir įgyvendinimo užtikrinimo veiklą, kad jos galėtų laikytis gyvūnų ir prekių importui į Sąjungą taikytinų reikalavimų;

(84)

siekiant skatinti kompetentingas institucijas dalytis patirtimi ir gerąja praktika, Komisija turėtų galėti bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis organizuoti valstybių narių darbuotojų, kuriems pavesta vykdyti oficialią kontrolę ar kitą oficialią veiklą, mainų programas;

(85)

norint veiksmingai vykdyti oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą svarbu, kad valstybių narių kompetentingos institucijos, Komisija ir, prireikus, veiklos vykdytojai galėtų greitai ir veiksmingai keistis duomenimis ir informacija, susijusiais su oficialia kontrole ar jos rezultatais. Sąjungos teisės aktais sukurtos kelios informacinės sistemos, kurias valdo Komisija ir kurios suteikia galimybę tokius duomenis ir informaciją tvarkyti ir valdyti visoje Sąjungoje naudojantis kompiuterinėmis ir internetinėmis priemonėmis. Oficialios kontrolės rezultatams registruoti ir atsekti naudojama Komisijos sprendimais 2003/24/EB (21) ir 2004/292/EB (22) pagal Tarybos direktyvą 90/425/EEB (23) sukurta prekybos kontrolės ir ekspertizių sistema (toliau – TRACES sistema), kuri šiuo metu naudojama duomenims bei informacijai apie gyvūnus ir gyvūninius produktus ir jų oficialią kontrolę tvarkyti. Šiuo reglamentu turėtų būti suteikiama galimybė tą sistemą palaikyti ir atnaujinti, kad būtų galima ją naudoti visoms prekėms, kurioms Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais nustatyti konkretūs reikalavimai ar oficialios kontrolės praktinė tvarka. Taip pat yra kompiuterinių sistemų, kuriomis naudodamosi valstybės narės gali tarpusavyje ir su Komisija greitai keistis informacija apie riziką, kuri galėtų kilti žemės ūkio maisto produktų grandinėje ar gyvūnų ir augalų sveikatai. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsniu sukuriama Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (toliau – RASFF) – sistema, kuria naudojantis pranešama apie tiesioginį arba netiesioginį maisto ar pašarų keliamą pavojų žmonių sveikatai, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 (24) 20 straipsniu – pranešimų ir ataskaitų dėl su į sąrašą įtrauktomis ligomis susijusių priemonių sistema, o Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 (25) 103 straipsniu – pranešimų ir ataskaitų dėl kenkėjų buvimo ir pranešimų dėl reikalavimų nesilaikymo atvejų sistema. Visos tokios sistemos turėtų veikti darniai ir nuosekliai, naudojantis skirtingų sistemų sinergija, vengiant dubliavimosi, supaprastinant sistemų veikimą ir padarant jas veiksmingesnes;

(86)

siekiant padėti užtikrinti veiksmingesnį oficialios kontrolės valdymą Komisija turėtų sukurti kompiuterinę informacinę sistemą, į kurią būtų integruotos ir prireikus atnaujinamos visos susijusios esamos informacinės sistemos – tai leistų naudotis pažangiomis ryšių ir sertifikavimo priemonėmis ir kuo veiksmingiau naudotis su oficialia kontrole susijusiais duomenimis ir informacija. Kad būtų išvengta bereikalingo informacijai keliamų reikalavimų dubliavimo, kuriant tokią kompiuterinę sistemą reikėtų atsižvelgti į tai, kad reikia užtikrinti, kai tinkama, tokios kompiuterinės sistemos suderinamumą ir sąveikumą su kitomis valdžios institucijų naudojamomis informacinėmis sistemomis, kuriose automatiškai keičiamasi susijusiais duomenimis arba kuriose jie prieinami. Be to, laikantis Europos skaitmeninės darbotvarkės turėtų būti numatyta galimybė naudoti elektroninius parašus, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/93/EB (26). Rengiant bet kokią naują tokios kompiuterinės sistemos funkciją, taip pat rengiant susijusias įgyvendinimo priemones, kurios galėtų daryti poveikį asmens duomenų tvarkymui ir privatumui, turėtų būti konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;

(87)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, kiek tai susiję su tinkamu kompiuterinės informacinės sistemos veikimu, jos techninėmis specifikacijomis, taip pat įvairių susijusių subjektų ir naudotojų pareigomis ir prerogatyvomis, visų pirma atsižvelgiant į poreikį kuo labiau sumažinti administracinę naštą, prireikus naudojant tarptautiniu mastu standartizuotas formuluotes, pranešimų struktūrą ir mainų protokolus, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(88)

kompetentingos institucijos turėtų tirti atvejus, kai kyla įtarimų dėl Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų nesilaikymo, ir, kai nustatomas toks reikalavimų nesilaikymo atvejis, nustatyti reikalavimų nesilaikymo ištakas, mastą ir veiklos vykdytojų atsakomybę. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų imtis atitinkamų priemonių užtikrinti, kad atitinkami veiklos vykdytojai ištaisytų padėtį, ir užkirsti kelią tolesniam reikalavimų nesilaikymui. Organizuodamos ir vykdydamos tyrimų ir vykdymo užtikrinimo veiksmus, kompetentingos institucijos turėtų tinkamai atsižvelgti į potencialią riziką ir nesąžiningos ar klaidinančios praktikos žemės ūkio maisto produktų grandinėje tikimybę;

(89)

itin svarbu vykdant oficialią kontrolę tikrinti, ar laikomasi Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų, siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų veiksmingai pasiekti tų teisės aktų tikslai. Dėl valstybės narės kontrolės sistemų sutrikimų tam tikrais atvejais gali būti labai sunku pasiekti tuos tikslus ir gali kilti rizika žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat rizika aplinkai, nepriklausomai nuo to, ar su šia rizika yra susiję ar už ją atsakingi veiklos vykdytojai ar kiti subjektai, arba susidaryti padėtis, kai plačiu mastu rimtai nesilaikoma Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisija turėtų galėti didelių valstybės narės kontrolės sistemos sutrikimų atveju reaguoti priimdama priemones, skirtas tai rizikai žemės ūkio maisto produktų grandinėje kuo labiau sumažinti arba pašalinti, kol atitinkama valstybė narė imsis reikiamų veiksmų kontrolės sistemos sutrikimams pašalinti. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(90)

Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinę reglamentuojančių teisės aktų ir šio reglamento taisyklių pažeidimo atveju visoje Sąjungoje turėtų būti imamasi veiksmingų, atgrasomų ir proporcingų sankcijų nacionaliniu lygmeniu, kurių griežtumas nustatomas atsižvelgiant, inter alia, į galimą žalą žmonių sveikatai, kuri gali kilti dėl taisyklių pažeidimo, įskaitant tuos atvejus, kai veiklos vykdytojai nebendradarbiauja oficialios kontrolės metu, ir atvejus, kai parengiami ar naudojami klastoti ar klaidinantys oficialūs sertifikatai ar patvirtinimai. Siekiant, kad finansinės sankcijos, taikytinos už taisyklių pažeidimus, padarytus užsiimant nesąžininga ar klaidinančia praktika, būtų pakankamai atgrasomos, turėtų būti nustatytas toks jų lygis, kuriuo būtų siekiama viršyti nepagrįstą pranašumą, kurį pažeidėjas įgyja užsiimdamas ta praktika;

(91)

bet koks asmuo kompetentingoms institucijoms turėtų galėti suteikti naujos informacijos, kuri padėtų joms nustatyti šio reglamento ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimo atvejus ir skirti už juos sankcijas. Tačiau aiškių procedūrų stoka ar atsakomųjų veiksmų baimė galėtų atgrasyti nuo informavimo apie pažeidimą. Pranešimas apie šio reglamento pažeidimus yra naudinga priemonė siekiant užtikrinti, kad kompetentinga institucija galėtų nustatyti pažeidimo atvejus ir skirti už juos sankcijas. Todėl šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad būtų numatytos tinkamos nuostatos, kuriomis bet kuriam asmeniui būtų sudarytos galimybės perspėti kompetentingas institucijas apie galimus šio reglamento pažeidimus ir tas asmuo būtų apsaugotas nuo atsakomųjų veiksmų;

(92)

šis reglamentas taikomas sritims, kurios jau patenka į tam tikrų šiuo metu galiojančių aktų taikymo sritį. Dubliavimuisi išvengti ir nuosekliai teisės aktų sistemai sukurti toliau išvardyti teisės aktai turėtų būti panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu: Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004 (27), Tarybos direktyvos 89/608/EEB (28), 89/662/EEB (29), 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB (30) ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (31);

(93)

nuoseklumui užtikrinti toliau išvardyti aktai turėtų būti iš dalies pakeisti: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001 (32), Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 (33), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 (34), Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 (35), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (36), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 (37) bei Tarybos direktyvos 98/58/EB (38), 1999/74/EB (39), 2007/43/EB (40), 2008/119/EB (41) ir 2008/120/EB (42);

(94)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 652/2014 (43) nustatyta veiksmų ir priemonių žemės ūkio maisto produktų grandinėje tose srityse, kurioms šis reglamentas taikomas, Sąjungos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą sistema. Kai kuriais iš tų aktų ir priemonių siekiama gerinti oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos Sąjungoje vykdymą. Siekiant atsižvelgti į šiuo reglamentu atliekamą Reglamento (EB) Nr. 882/2004 panaikinimą, Reglamentas (ES) Nr. 652/2014 turėtų būti iš dalies pakeistas;

(95)

atsižvelgiant į konkrečią padėtį augalų sektoriuje, kuriam kol kas netaikoma tokio lygio kontrolė kaip kitoms prekėms pagal šį reglamentą, naująją sistemą būtina įdiegti kiek įmanoma sklandžiau ir nuosekliau. Dėl tos priežasties būtina nustatyti konkrečias nuostatas dėl atitinkamų deleguotųjų aktų priėmimo tvarkaraščio. Be to, aišku tai, kad pagrįsta augalų sektoriuje atleisti nuo pareigos tikrinti dokumentus pasienio kontrolės postuose tuo atveju, kai augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai kelia nedidelę riziką, ir leisti tikrinti augalų, augalinių produktų ir kitų objektų dokumentus toliau nuo pasienio kontrolės postų, jeigu tokių patikrinimų toliau nuo pasienio kontrolės postų užtikrinimo lygis yra lygiavertis;

(96)

siekiant iš dalies pakeisti nuorodas į Europos standartus ir šio reglamento II ir III priedus atsižvelgiant į teisinius, techninius ir mokslinius pokyčius ir papildyti šį reglamentą konkrečiomis taisyklėmis, kuriomis reglamentuojama oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla tose srityse, kurioms šis reglamentas taikomas, įskaitant taisykles dėl darbuotojų kvalifikacijos ir mokymo, dėl papildomų kompetentingų institucijų įgaliojimų ir užduočių, dėl atvejų, kai nereikia akredituoti laboratorijų, dėl tam tikrų atleidimo nuo oficialios kontrolės pasienyje atvejų, dėl kriterijų, naudotinų tapatumo patikrinimų ir fizinių patikrinimų dažnumui nustatyti, dėl sąlygų, kurias turi atitikti į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežami tam tikri gyvūnai ar prekės, nustatymo, dėl Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų ir centrų papildomų reikalavimų ir užduočių bei dėl nacionalinių etaloninių laboratorijų papildomų reikalavimų, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (44) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(97)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų, susijusių su Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų ir žemės ūkio maisto produktų grandinės autentiškumo bei vientisumo ir gyvūnų gerovės Europos Sąjungos etaloninių centrų skyrimu, Komisijos kontrolės veiksmų valstybėse narėse programos priėmimu, nuodugnesnės oficialios kontrolės vykdymu Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų pažeidimų atveju, kai būtina koordinuota Komisijos pagalba ir tolesni veiksmai, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(98)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, įskaitant taisykles ir praktinę tvarką, susijusias su auditu, sertifikatų ir kitų dokumentų formatu, kompiuterinių informacijos valdymo sistemų sukūrimu, veiklos vykdytojų bei kompetentingų institucijų ir kompetentingų institucijų, muitinių ir kitų institucijų bendradarbiavimu, mėginių ėmimo ir laboratorinės analizės, tyrimo ir diagnostinio tyrimo metodais ir jų patvirtinimu ir aiškinimu, atsekamumu, gyvūnų ar prekių, kuriems taikomas kontrolės reikalavimas, sąrašo sudarymu, taip pat šalių ar regionų, kurie gali eksportuoti tam tikrus gyvūnus ir prekes į Sąjungą, sąrašo sudarymu, išankstiniu pranešimu apie siuntas, informacijos mainais, pasienio kontrolės postais, izoliavimu ir karantinu, trečiųjų šalių prieš eksportą atliktos kontrolės patvirtinimu, priemonėmis rizikai kuo labiau sumažinti ar plataus masto rimtam reikalavimų nesilaikymui, susijusiam su tam tikrais trečiosios šalies ar jos regiono kilmės gyvūnais ar prekėmis, nutraukti, trečiųjų šalių ar regionų, kurie teikia garantijas, lygiavertes taikomoms Sąjungoje, pripažinimu ir jo panaikinimu, valstybių narių darbuotojų mokymo veiksmais ir mainų programomis bei nenumatytų atvejų planais maisto ir pašarų srityje siekiant taikyti Reglamento (EB) Nr. 178/2002 55 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąjį krizių valdymo planą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (45);

(99)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti suderintą požiūrį į oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, kuri vykdoma Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų taikymui užtikrinti, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo poveikio, sudėtingumo, tarpvalstybinio ir tarptautinio pobūdžio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

valstybių narių kompetentingų institucijų oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos vykdymo;

b)

oficialios kontrolės finansavimo;

c)

valstybių narių tarpusavio administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo siekiant tinkamai taikyti 2 dalyje nurodytas taisykles;

d)

Komisijos kontrolės vykdymo valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse;

e)

sąlygų, kurias reikia atitikti į Sąjungą iš trečiosios šalies įvežamų gyvūnų ir prekių atžvilgiu, patvirtinimo;

f)

kompiuterinės informacinės sistemos su oficialia kontrole susijusiai informacijai ir duomenims valdyti sukūrimo.

a)

maisto ir maisto saugos, vientisumo ir visavertiškumo bet kuriuo maisto gamybos, perdirbimo ir platinimo etapu, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą prekybos praktiką ir apsaugoti vartotojų interesus ir informaciją, su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių gamybą ir naudojimą;

b)

tyčinio genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO) išleidimo į aplinką maisto ir pašarų gamybos tikslu;

c)

pašarų ir pašarų saugos bet kuriuo pašarų gamybos, perdirbimo ir platinimo etapu ir pašarų naudojimo, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą prekybos praktiką ir apsaugoti vartotojų sveikatą, interesus ir informaciją;

d)

gyvūnų sveikatos reikalavimų;

e)

rizikos žmonių ir gyvūnų sveikatai, kylančios dėl šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, prevencijos ir mažinimo;

f)

gyvūnų gerovės reikalavimų;

g)

apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų;

h)

augalų apsaugos produktų pateikimo rinkai bei naudojimo ir tausiojo pesticidų naudojimo reikalavimų, išskyrus pesticidų purškimui naudojamą įrangą;

i)

ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo;

j)

saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių naudojimo ir ženklinimo.

a)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013; vis dėlto, šis reglamentas taikomas patikrinimams pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 89 straipsnį, kai tais patikrinimais nustatoma galima nesąžininga ar klaidinanti praktika, susijusi su Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 73–91 straipsniuose nurodytais prekybos standartais;

b)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/63/ES (46);

c)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/82/EB (47).

a)

ar veiklos vykdytojai laikosi šio reglamento ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių ir

b)

ar gyvūnai arba prekės atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis nustatytus reikalavimus, be kita ko, dėl oficialaus sertifikato ar oficialaus patvirtinimo išdavimo.

1)

maisto srities teisės aktai – maisto produktus reglamentuojantys teisės aktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 1 punkte;

2)

pašarų srities teisės aktai – įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu reglamentuojami pašarai apskritai ir visų pirma pašarų sauga bet kuriuo pašarų gamybos, perdirbimo bei platinimo ar naudojimo etapu;

3)

kompetentingos institucijos:

4)

ekologiškų produktų kontrolės institucija – valstybės narės viešoji administracinė ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo klausimams skirta organizacija, kuriai kompetentingos institucijos yra suteikusios visus įgaliojimus, susijusius su Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 (48) taikymu, arba dalį tokių įgaliojimų, įskaitant, kai tikslinga, trečiosios šalies atitinkamą instituciją arba trečiojoje šalyje veikiančią instituciją;

5)

įgaliotoji įstaiga – atskiras juridinis asmuo, kuriam kompetentingos institucijos yra pavedusios atlikti tam tikras oficialios kontrolės užduotis arba tam tikras su kita oficialia veikla susijusias užduotis;

6)

kontrolės tikrinimo procedūros – kompetentingų institucijų įdiegta tvarka ir vykdomi veiksmai siekiant užtikrinti oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos nuoseklumą ir veiksmingumą;

7)

kontrolės sistema – valstybėje narėje sukurta sistema, apimanti kompetentingas institucijas ir išteklius, struktūras, tvarką ir procedūras, kurios tikslas yra užtikrinti, kad oficiali kontrolė būtų vykdoma pagal šį reglamentą ir 18–27 straipsniuose nurodytas taisykles;

8)

kontrolės planas – kompetentingų institucijų parengtas aprašas, kuriame pateikiama informacija apie oficialios kontrolės sistemos struktūrą ir organizavimą, taip pat jos veikimą ir išsamų oficialios kontrolės, vykdytinos per tam tikrą laikotarpį kiekvienoje 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis reglamentuojamoje srityje, planavimą;

9)

gyvūnai – gyvūnai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/429 4 straipsnio 1 punkte;

10)

gyvūnų liga – liga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/429 4 straipsnio 16 punkte;

11)

prekės – bet kas, išskyrus gyvūnus, kam taikoma viena ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių;

12)

maistas – maistas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnyje;

13)

pašaras – pašaras, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 punkte;

14)

šalutiniai gyvūniniai produktai – šalutiniai gyvūniniai produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 punkte;

15)

šalutinių gyvūninių produktų gaminiai – šalutinių gyvūninių produktų gaminiai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 2 punkte;

16)

augalai – augalai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/2031 2 straipsnio 1 punkte;

17)

augalų kenkėjai – kenkėjai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/2031 1 straipsnio 1 dalyje;

18)

augalų apsaugos produktai – augalų apsaugos produktai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 2 straipsnio 1 dalyje;

19)

gyvūniniai produktai – gyvūniniai produktai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 (49) I priedo 8.1 punkte;

20)

genetinės medžiagos produktai – genetinės medžiagos produktai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/429 4 straipsnio 28 punkte;

21)

augaliniai produktai – augaliniai produktai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/2031 2 straipsnio 2 punkte;

22)

kiti objektai – kiti objektai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/2031 2 straipsnio 5 punkte;

23)

pavojus – bet koks veiksnys ar aplinkybė, kurie gali daryti nepageidaujamą poveikį žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba aplinkai;

24)

rizika – dėl pavojaus susidariusi nepageidaujamo poveikio žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba aplinkai tikimybės ir to poveikio rimtumo funkcija;

25)

oficialus sertifikavimas – procedūra, kuria kompetentingos institucijos užtikrina, kad laikomasi vieno ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų;

26)

sertifikuojantysis pareigūnas:

27)

oficialus sertifikatas – sertifikuojančiojo pareigūno pasirašytas popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo užtikrinama, kad laikomasi vieno ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų;

28)

oficialus patvirtinimas – bet kokia etiketė, ženklas ar kitos formos patvirtinimas, kurį išduoda kompetentingų institucijų, atliekančių tikslinę oficialią kontrolę, prižiūrimi veiklos vykdytojai arba pačios kompetentingos institucijos ir kuriuo patvirtinama, kad laikomasi vieno ar daugiau šiame reglamente arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų;

29)

veiklos vykdytojas – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kuriam taikoma viena ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse numatytų pareigų;

30)

auditas – sistemingas ir nepriklausomas tyrimas siekiant nustatyti, ar veikla ir susiję tokios veiklos rezultatai atitinka suplanuotą tvarką ir ar ta tvarka efektyviai taikoma ir yra tinkama tikslams pasiekti;

31)

reitingas – veiklos vykdytojų klasifikacija, grindžiama jų atitikties reitingo kriterijams vertinimu;

32)

valstybinis veterinarijos gydytojas – kompetentingos institucijos paskirtas veterinarijos gydytojas, kuris yra personalo narys arba dirba kitu pagrindu, turintis tinkamą kvalifikaciją oficialiai kontrolei bei kitai oficialiai veiklai vykdyti pagal šį reglamentą ir susijusias 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles;

33)

valstybinis augalų sveikatos pareigūnas – kompetentingos institucijos paskirtas fizinis asmuo, kuris yra personalo narys arba dirba kitu pagrindu, tinkamai parengtas oficialiai kontrolei bei kitai oficialiai veiklai vykdyti pagal šį reglamentą ir susijusias 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytas taisykles;

34)

nurodytos pavojingos medžiagos – nurodytos pavojingos medžiagos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 3 straipsnio 1 dalies g punkte;

35)

ilga kelionė – ilga kelionė, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1/2005 2 straipsnio m punkte;

36)

pesticidų purškimo įranga – pesticidų purškimo įranga, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/128/EB 3 straipsnio 4 punkte;

37)

siunta – tam tikras kiekis gyvūnų ar prekių, kuriems taikomas tas pats oficialus sertifikatas, oficialus patvirtinimas ar bet koks kitas dokumentas, kurie vežami ta pačia transporto priemone ir, kurių kilmės vieta – ta pati teritorija arba trečioji šalis ir kurie, išskyrus prekes, kurioms taikomos 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytos taisyklės, yra tos pačios rūšies, klasės ar taip pat apibūdinami;

38)

pasienio kontrolės postas – 47 straipsnio 1 dalyje numatytai oficialiai kontrolei vykdyti valstybės narės paskirta vieta ir jai priklausantys infrastruktūros objektai;

39)

išvežimo punktas – pasienio kontrolės postas arba bet kuri kita valstybės narės nustatyta vieta, per kurią į Reglamento (EB) Nr. 1/2005 taikymo sritį patenkantys gyvūnai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos;

40)

įvežimas į Sąjungą – gyvūnų ir prekių įvežimas į vieną iš šio reglamento I priede išvardytų teritorijų iš už šių teritorijų ribų, išskyrus atvejus, susijusius su 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytomis taisyklėmis, kuriais šis terminas reiškia prekių įvežimą į Sąjungos teritoriją, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/2031 1 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje;

41)

dokumentų patikrinimas – oficialių sertifikatų, oficialių patvirtinimų ir kitų dokumentų, įskaitant komercinio pobūdžio dokumentus, kurie turi būti pridedami prie siuntos, kaip numatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse, 56 straipsnio 1 dalyje arba pagal 77 straipsnio 3 dalį, 126 straipsnio 3 dalį, 128 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose, tikrinimas;

42)

tapatumo patikrinimas – vizualinė patikra, kuria patikrinama, ar siuntos turinys ir ženklinimas, įskaitant gyvūnų, plombų ir transporto priemonių žymas, atitinka oficialiuose sertifikatuose, oficialiuose patvirtinimuose ir kituose prie siuntos pridedamuose dokumentuose nurodytą informaciją;

43)

fizinis patikrinimas – gyvūnų ar prekių tikrinimas ir, atitinkamai, pakuočių, transporto priemonių, ženklinimo ir temperatūros tikrinimas, mėginių analizei, tyrimams ar diagnostiniams tyrimams ėmimas ir bet kuris kitas tikrinimas, būtinas siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių;

44)

tranzitas – vežimas iš vienos trečiosios šalies į kitą trečiąją šalį, su muitinės priežiūra kertant vieną iš I priede išvardytų teritorijų, arba vežimas iš vienos iš I priede išvardytų teritorijų į kitą I priede nurodytą teritoriją kirtus trečiosios šalies teritoriją, išskyrus atvejus, susijusius su 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytomis taisyklėmis, kuriais šis terminas reiškia:

45)

muitinės priežiūra – muitinės priežiūra, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (50) 5 straipsnio 27 punkte;

46)

muitinis tikrinimas – muitinis tikrinimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 3 punkte;

47)

oficialus sulaikymas – procedūra, kuria kompetentingos institucijos užtikrina, kad gyvūnai ir prekės, kuriems taikoma oficiali kontrolė, nebūtų gabenami ar su jais nebūtų nieko daroma, kol nepriimtas sprendimas dėl jų paskirties vietos; tai apima veiklos vykdytojų vykdomą saugojimą laikantis kompetentingų institucijų instrukcijų ir šioms institucijoms kontroliuojant;

48)

kelionės žurnalas – Reglamento (EB) Nr. 1/2005 II priedo 1–5 punktuose nustatytas dokumentas;

49)

oficialiai paskirtas padėjėjas – kompetentingų institucijų atstovas, parengtas pagal 18 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir įdarbintas tam tikroms oficialios kontrolės užduotims arba tam tikroms su kita oficialia veikla susijusioms užduotims atlikti;

50)

šio reglamento 49 straipsnio 2 dalies a punkte terminas „mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai“ reiškia Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (51) I priedo II dalies I skirsnio 2 skyriaus 0201–0208 poskyriuose išvardytus produktus;

51)

sveikumo ženklas – ženklas, kuriuo ženklinama atlikus 18 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nurodytą oficialią kontrolę ir kuris patvirtina, kad mėsa yra tinkama žmonėms vartoti.

a)

užtikrina veiksmingą ir efektyvų visų susijusių institucijų veiklos koordinavimą ir oficialios kontrolės ar kitos oficialios veiklos visoje jos teritorijoje nuoseklumą ir efektyvumą ir

b)

paskiria vieną instituciją, laikydamasi valstybių narių konstitucinių reikalavimų, atsakingą už bendradarbiavimo ir ryšių su Komisija ir su kitomis valstybėmis narėmis, susijusių su oficialia kontrole ir kita oficialia veikla, kuri vykdoma kiekvienoje iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis reglamentuojamų sričių, koordinavimą.

a)

pagal 1 dalį paskirtomis kompetentingomis institucijomis;

b)

pagal 2 dalies b punktą paskirta viena institucija;

c)

3 dalyje nurodytomis ekologiškų produktų kontrolės institucijomis;

d)

28 straipsnio 1 dalyje nurodytomis įgaliotosiomis įstaigomis.

a)

būti įdiegusios procedūras ir (arba) tvarką oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos veiksmingumui ir tinkamumui užtikrinti;

b)

būti įdiegusios procedūras ir (arba) tvarką oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos nešališkumui, kokybei ir nuoseklumui visais lygmenimis užtikrinti;

c)

būti įdiegusios procedūras ir (arba) tvarką, kuriomis užtikrinama, kad oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdantys darbuotojai neturėtų jokio interesų konflikto;

d)

turėti tinkamų laboratorinių pajėgumų analizei, tyrimams ir diagnostiniams tyrimams atlikti arba turėti prieigą prie tokių pajėgumų;

e)

turėti pakankamai tinkamos kvalifikacijos ir patyrusių darbuotojų, kad oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla galėtų būti atliekama veiksmingai ir efektyviai, arba turėti galimybę pasitelkti tokių darbuotojų;

f)

turėti atitinkamus ir tinkamai prižiūrimus infrastruktūros objektus ir įrangą, kad užtikrintų, jog darbuotojai galėtų efektyviai ir veiksmingai vykdyti oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą;

g)

turėti teisinę galią vykdyti oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą ir imtis šiame reglamente ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse numatytų veiksmų;

h)

būti įdiegusios teisines procedūras, skirtas darbuotojų prieigai prie veiklos vykdytojų valdų ir jų turimų dokumentų užtikrinti, kad jie galėtų tinkamai atlikti savo užduotis;

i)

būti nustačiusios nenumatytų atvejų planus ir pasirengusios tokius planus vykdyti ekstremaliosios situacijos atveju, kai tikslinga, pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles.

a)

jų kompetencijos srityje tinkamai apmokomi, kad galėtų kompetentingai vykdyti pareigas ir nuosekliai vykdyti oficialią kontrolę bei kitą oficialią veiklą;

b)

susipažįsta su savo kompetencijos srities naujovėmis ir prireikus reguliariai lanko papildomus mokymus ir

c)

atitinkamais atvejais lanko mokymus II priedo I skyriuje nustatytų dalykų srityje ir kompetentingoms institucijoms pagal šį reglamentą tenkančių pareigų srityje.

a)

patikrų, tyrimų ar auditų tikslui;

b)

veiklos vykdytojo arba bet kurio kito fizinio ar juridinio asmens komercinių interesų apsaugai arba

c)

teismo proceso bei teisinės konsultacijos apsaugai.

a)

atsižvelgiant į situacijos skubumą, prieš paskelbiant arba kitaip sudarant visuomenei galimybę susipažinti su informacija susijusiam veiklos vykdytojui suteikiama galimybė pateikti pastabų dėl informacijos, kurią kompetentinga institucija ketina skelbti ar kitaip sudaryti visuomenei galimybę susipažinti su ja, ir

b)

paskelbtoje informacijoje ar informacijoje, su kuria visuomenei kitaip sudaryta galimybė susipažinti, atsižvelgiama į atitinkamo veiklos vykdytojo pateiktas pastabas arba ji skelbiama arba sudaroma galimybė su ja susipažinti kartu pateikiant tokias pastabas.

a)

nustatytą riziką, susijusią su:

b)

bet kokią informaciją, rodančią tikimybę, kad vartotojai gali būti suklaidinti, visų pirma, dėl maisto pobūdžio, tapatybės, savybių, sudėties, kiekio, galiojimo laiko, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar auginimo metodo;

c)

ankstesnius su veiklos vykdytojais susijusius duomenis apie atliktos jų oficialios kontrolės rezultatus ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių laikymąsi;

d)

pačių veiklos vykdytojų ar trečiosios šalies jų prašymu atliktos kontrolės, įskaitant, atitinkamais atvejais, privačias kokybės užtikrinimo sistemas, siekiant nustatyti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, patikimumą ir rezultatus ir

e)

visą informaciją, kuri galėtų rodyti, kad nesilaikoma 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių.

a)

1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių ir

b)

Komisijos pagal 18–27 straipsnius priimtų taikytinų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų.

a)

yra Sąjungos rinkoje, nesvarbu, ar jie yra valstybės narės, kurioje vykdoma oficiali kontrolė, ar kitos valstybės narės kilmės;

b)

turi būti eksportuoti iš Sąjungos arba

c)

yra įvežami į Sąjungą.

a)

gyvūnų ir prekių oficialią kontrolę bet kuriuo gamybos (auginimo), perdirbimo, platinimo ir naudojimo etapu;

b)

cheminių ir kitų medžiagų ar kitų objektų, kurie gali turėti poveikio gyvūnų ir prekių savybėms ar sveikatai, ir jų atitikties taikytiniems reikalavimams oficialią kontrolę bet kuriuo gamybos, perdirbimo, platinimo ir naudojimo etapu;

c)

veiklos vykdytojų veiksmų, įskaitant gyvūnų laikymą, įrangos, transporto priemonių, valdų ir kitų jų kontroliuojamų vietų bei jų aplinkos ir susijusių dokumentų oficialią kontrolę.

a)

oficialios kontrolės rūšį, veiksmų skaičių ir rezultatą;

b)

nustatytų reikalavimų nesilaikymo atvejų rūšį ir skaičių;

c)

atvejų, kai kompetentingos institucijos ėmėsi priemonių pagal 138 straipsnį, rūšį ir skaičių ir

d)

atvejų, kai buvo taikomos 139 straipsnyje nurodytos sankcijos, rūšį ir skaičių.

a)

reitingo kriterijai yra objektyvūs, skaidrūs ir viešai prieinami ir

b)

nustatyta tinkama tvarka reitingo proceso teisingumui, nuoseklumui ir skaidrumui užtikrinti.

a)

imasi taisomųjų veiksmų visais atvejais, kai pagal 2 dalyje numatytas procedūras nustatomi trūkumai, ir

b)

atitinkamai atnaujina 1 dalyje numatytas dokumentais įformintas procedūras.

a)

oficialios kontrolės tikslo aprašymas;

b)

taikyti kontrolės metodai;

c)

oficialios kontrolės rezultatai ir

d)

kai tikslinga, veiksmai, kurių oficialią kontrolę atlikusios kompetentingos institucijos nurodo imtis atitinkamam veiklos vykdytojui.

a)

reguliariai informuojami apie reikalavimų laikymosi lygį ir

b)

nedelsiant informuoti apie visus reikalavimų nesilaikymo atvejus, nustatytus atliekant oficialią kontrolę.

a)

veiklos vykdytojų įdiegtos kontrolės ir gautų rezultatų nagrinėjimą;

b)

patikrą:

c)

higienos sąlygų veiklos vykdytojų valdose kontrolę;

d)

gerosios gamybos praktikos, gerosios higienos praktikos, gerosios ūkininkavimo patirties ir rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos (toliau – RVASVT) principais grindžiamų procedūrų vertinimą;

e)

dokumentų, atsekamumo įrašų ir kitų įrašų, kurie gali būti svarbūs 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių laikymuisi vertinti, atitinkamais atvejais įskaitant dokumentus, pridedamus prie maisto produktų, pašarų ir bet kokių cheminių ar kitų medžiagų, įvežamų į ūkį arba iš jo išvežamų, nagrinėjimą;

f)

pokalbius su veiklos vykdytojais ir jų darbuotojais;

g)

veiklos vykdytojo atliktų matavimų ir kitų tyrimų rezultatų tikrinimą;

h)

mėginių ėmimą, analizę, diagnozę ir tyrimus;

i)

veiklos vykdytojų auditą;

j)

bet kurią kitą veiklą reikalavimų nesilaikymo atvejams nustatyti.

a)

įrangos, transporto priemonių, valdų ir kitų savo kontroliuojamų vietų bei jų aplinkos;

b)

savo kompiuterinių informacijos valdymo sistemų;

c)

savo kontroliuojamų gyvūnų ir prekių;

d)

savo dokumentų ir visos kitos susijusios informacijos.

a)

savo pavadinimą ir teisinę formą ir

b)

konkrečią savo vykdomą veiklą, įskaitant veiklą, vykdomą nuotolinio ryšio priemonėmis, ir savo kontroliuojamas vietas.

a)

kompetentingų institucijų ir maisto bei pašarų tvarkymo veiklos vykdytojų patirtį, įgytą taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 (52) 5 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005 (53) 6 straipsnyje nurodytas procedūras;

b)

mokslo ir technologijų pažangą;

c)

vartotojų lūkesčius, susijusius su maisto sudėtimi, ir maisto vartosenos pokyčius;

d)

su gyvūnais ir prekėmis susijusią riziką žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai ir

e)

informaciją apie galimus tyčinius pažeidimus, padarytus užsiimant nesąžininga ar klaidinančia praktika.

a)

poreikį palengvinti deleguotųjų aktų ir įgyvendinimo aktų taikymą, atsižvelgiant į mažų įmonių pobūdį ir dydį;

b)

poreikį sudaryti galimybę bet kuriuo maisto gamybos, perdirbimo ar platinimo ir tradicinių maisto produktų gamybos etapu toliau taikyti tradicinius metodus ir

c)

regionuose, kuriuose yra konkrečių geografinių apribojimų, esančių veiklos vykdytojų poreikius.

a)

„valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe“ reiškia, kad valstybinis veterinarijos gydytojas atlikti tam tikrą veiksmą paveda oficialiai paskirtam padėjėjui;

b)

„prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui“ reiškia, kad veiksmą valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe atlieka oficialiai paskirtas padėjėjas ir valstybinis veterinarijos gydytojas yra valdose tuo laikotarpiu, kuris yra reikalingas tam veiksmui atlikti;

c)

„tikrinimas prieš skerdimą“ reiškia žmonių ir gyvūnų sveikatos bei gyvūnų gerovės reikalavimų tikrinimą prieš skerdimo veiklą, įskaitant, kai tikslinga, kiekvieno pavienio gyvūno klinikinę apžiūrą, ir maisto grandinės informacijos tikrinimą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnyje;

d)

„tikrinimas po skerdimo“ reiškia tikrinimą, ar skerdykloje arba laukinių gyvūnų mėsos tvarkymo įmonėje laikomasi reikalavimų, taikytinų:

a)

tikrinimas prieš skerdimą, kurį skerdykloje atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas, kuriam iš anksto atrinkti gyvūnus gali padėti tam tikslui parengti oficialiai paskirti padėjėjai;

b)

nukrypstant nuo a punkto, naminių paukščių ir kiškiažvėrių tikrinimas prieš skerdimą, kurį atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris atliekamas prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui arba, jei vietoje esama pakankamų garantijų – atliekamas valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe;

c)

tikrinimas po skerdimo, kurį atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris atliekamas prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui arba, jei vietoje esama pakankamų garantijų – atliekamas valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe;

d)

kita oficiali kontrolė, kurią skerdyklose, pjaustymo patalpose ir laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos tvarkymo įmonėse atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas, kuri atliekama prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui arba, jei vietoje esama pakankamų garantijų, atliekama valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe, siekiant patikrinti, ar laikomasi reikalavimų, taikytinų:

a)

veikia nepriklausomai nuo skerdykloje gamyba užsiimančių darbuotojų;

b)

yra tinkamai parengti atlikti šias užduotis ir

c)

šias užduotis atlieka dalyvaujant valstybiniam veterinarijos gydytojui arba oficialiai paskirtam padėjėjui ir laikydamiesi jų nurodymų.

a)

kriterijais ir sąlygomis, kurių laikantis nustatoma, nukrypstant nuo 2 dalies a punkto, kada tikrinimas prieš skerdimą tam tikrose skerdyklose gali būti atliekamas prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui arba jo atsakomybe, su sąlyga, kad nukrypti leidžiančiomis nuostatomis nedaroma poveikio šio reglamento tikslų pasiekimui;

b)

kriterijais ir sąlygomis, kurių laikantis naminių paukščių ir kiškiažvėrių atveju nustatoma, kada suteikiama pakankamų garantijų siekiant vykdyti oficialią kontrolę valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe, susijusią su 2 dalies b punkte nurodytu tikrinimu prieš skerdimą;

c)

kriterijais ir sąlygomis, kurių laikantis nustatoma, nukrypstant nuo 2 dalies a punkto, kada ne skerdykloje priverstinio skerdimo atveju gali būti atliekamas tikrinimas prieš skerdimą;

d)

kriterijais ir sąlygomis, kurių laikantis nustatoma, nukrypstant nuo 2 dalies a ir b punktų, kada gyvūnų kilmės ūkyje gali būti atliekamas tikrinimas prieš skerdimą;

e)

kriterijais ir sąlygomis, kurių laikantis nustatoma, kada suteikiama pakankamų garantijų siekiant vykdyti oficialią kontrolę valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe, susijusią su 2 dalies c ir d punktuose nurodyta tikrinimo po skerdimo ir audito veikla;

f)

kriterijais ir sąlygomis, kurių laikantis nustatoma, nukrypstant nuo 2 dalies c punkto, kada priverstinio skerdimo atveju valstybinis veterinarijos gydytojas turi atlikti tikrinimą po skerdimo;

g)

kriterijais ir sąlygomis, kurių laikantis nustatoma, nukrypstant nuo 6 dalies, kada šukuočių, jūros pilvakojų ir holoturijų (holothuroidea) auginimo ir natūralaus valymosi vietos neturi būti klasifikuojamos;

h)

konkrečiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, susijusiomis su Rangifer tarandus tarandus, Lagopus lagopus ir Lagopus mutus, kad būtų sudarytos sąlygos toliau laikytis ilgalaikių vietos ir tradicinių papročių bei praktikos, su sąlyga, kad nukrypti leidžiančiomis nuostatomis nedaromas poveikis šio reglamento tikslų pasiekimui;

i)

kriterijais ir sąlygomis, kurių laikantis nustatoma, nukrypstant nuo 2 dalies d punkto, kada oficialią kontrolę pjaustymo patalpose gali atlikti kompetentingų institucijų tam tikslui paskirti ir tinkamai parengti darbuotojai;

j)

konkrečiais būtiniausiais reikalavimais, taikomais kompetentingų institucijų darbuotojams, valstybiniam veterinarijos gydytojui ir oficialiai paskirtam padėjėjui, siekiant užtikrinti tinkamą šiame straipsnyje numatytų jų užduočių vykdymą, įskaitant konkrečius būtiniausius mokymo reikalavimus;

k)

tinkamais būtiniausiais mokymo reikalavimais, taikomais skerdyklų darbuotojams, kurie padeda vykdyti užduotis, susijusias su oficialia kontrole ir kita oficialia veikla pagal 3 dalį.

a)

konkrečiais oficialios kontrolės vykdymo reikalavimais ir vienodu minimaliu tos oficialios kontrolės dažnumu, atsižvelgiant į konkretų pavojų ir riziką, susijusius su kiekvienu gyvūniniu produktu ir įvairiais jam taikomais procesais, kai minimalaus lygio oficiali kontrolė būtina siekiant reaguoti į pripažintus pastovius pavojus ir riziką, kuriuos galėtų kelti gyvūniniai produktai;

b)

klasifikuojamų gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo ir natūralaus valymosi vietų klasifikavimo ir stebėsenos sąlygomis;

c)

atvejais, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečių reikalavimų nesilaikymo turi imtis vienos ar daugiau 137 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių;

d)

2 dalies a, b ir c punktuose nurodyto tikrinimo prieš skerdimą ir tikrinimo po skerdimo praktinės tvarkos, įskaitant vienodus reikalavimus, būtinus užtikrinti, kad būtų suteikiama pakankamų garantijų vykdant oficialią kontrolę valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe;

e)

sveikumo ženklo techniniais reikalavimais ir žymėjimo juo praktine tvarka;

f)

konkrečiais žalio pieno, pieno gaminių ir žuvininkystės produktų oficialios kontrolės vykdymo reikalavimais ir vienodu minimaliu tos oficialios kontrolės dažnumu, kai minimalaus lygio oficiali kontrolė būtina siekiant reaguoti į pripažintus pastovius pavojus ir riziką, kuriuos galėtų kelti šie produktai.

a)

konkrečių oficialios kontrolės vykdymo reikalavimų, įskaitant, kai tikslinga, mėginių įvairovę ir gamybos, perdirbimo ir platinimo etapą, kuriame mėginiai turi būti imami laikantis metodų, taikytinų mėginių ėmimui ir laboratorinei analizei, nustatytų pagal 34 straipsnio 6 dalies a ir b punktus, atsižvelgiant į konkrečius pavojus ir riziką, susijusius su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis cheminėmis medžiagomis;

b)

atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl reikalavimų nesilaikymo arba įtarimo, kad jų nesilaikoma, turi imtis vienos ar daugiau 137 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių;

c)

atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl reikalavimų nesilaikymo gyvūnų ir prekių iš trečiųjų šalių atveju arba įtarimo, kad jų nesilaikoma, turi imtis vienos ar daugiau 65–72 straipsniuose nurodytų priemonių.

a)

vienodu minimaliu tokios oficialios kontrolės dažnumu, atsižvelgiant į pavojų ir riziką, susijusius su 1 dalyje nurodytomis cheminėmis medžiagomis;

b)

atitinkamoms 109 straipsnio 1 dalyje numatyto daugiamečio nacionalinio kontrolės plano (toliau – DNKP) dalims rengti skirta konkrečia tvarka ir konkrečiu turiniu, kuriais papildoma 110 straipsnyje numatyta tvarka ir turinys;

c)

konkrečia 102–108 straipsniuose numatyto administracinės pagalbos mechanizmo panaudojimo praktine tvarka.

a)

gyvūnų, gyvūninių produktų ir genetinės medžiagos produktų oficialios kontrolės vykdymo konkrečių reikalavimų siekiant reaguoti į pripažintus pavojus ir riziką žmonių bei gyvūnų sveikatai vykdant oficialią kontrolę, kuria siekiama patikrinti, ar laikomasi ligų prevencijos ir kontrolės priemonių, nustatytų pagal 1 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytas taisykles;

b)

šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių oficialios kontrolės vykdymo konkrečių reikalavimų siekiant reaguoti į konkrečius pavojus ir riziką žmonių bei gyvūnų sveikatai vykdant oficialią kontrolę, kuria siekiama patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytų taisyklių;

c)

atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl reikalavimų nesilaikymo arba dėl įtarimo, kad jų nesilaikoma, turi imtis vienos ar daugiau 137 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių.

a)

vienodu minimaliu tokios gyvūnų, gyvūninių produktų ir genetinės medžiagos produktų oficialios kontrolės dažnumu, kai minimalaus lygio oficiali kontrolė būtina siekiant reaguoti į pripažintus pastovius pavojus ir riziką žmonių bei gyvūnų sveikatai vykdant oficialią kontrolę, kuria siekiama patikrinti, ar laikomasi ligų prevencijos ir kontrolės priemonių, nustatytų pagal 1 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytas taisykles, ir

b)

vienodu minimaliu tokios šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių oficialios kontrolės dažnumu, kai minimalaus lygio oficiali kontrolė būtina tam, kad būtų reaguojama į konkrečius pavojus ir riziką žmonių bei gyvūnų sveikatai vykdant oficialią kontrolę, kuria siekiama patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytų taisyklių.

a)

ilgų kelionių tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių atveju – oficialią kontrolę, atliekamą prieš pakrovimą, kad būtų patikrinta, ar gyvūnai yra tinkami vežti;

b)

naminių arklinių šeimos gyvūnų, išskyrus registruotus arklinių šeimos gyvūnus, ir naminių galvijų, avių, ožkų ir kiaulių ilgų kelionių tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių atveju – prieš tas keliones vykdomą:

c)

59 straipsnio 1 dalyje numatytuose pasienio kontrolės postuose ir išvežimo punktuose:

a)

valstybėms narėms, kurios išdavė leidimą vežėjui;

b)

jei nustatoma, kad nesilaikoma transporto priemonėms taikomos kurios nors tokios taisyklės – valstybei narei, kuri išdavė transporto priemonės patvirtinimo sertifikatą;

c)

jei nustatoma, kad kurios nors tokios taisyklės nesilaiko vairuotojai – valstybei narei, kuri išdavė vairuotojo kompetencijos sertifikatą.

a)

konkrečių tokios oficialios kontrolės, kuria siekiama reaguoti į riziką, susijusią su įvairiomis gyvūnų rūšimis ir transporto priemonėmis, ir atsižvelgti į poreikį užkirsti kelią reikalavimų nesilaikymo praktikai ir riboti gyvūnų kančią, vykdymo reikalavimų;

b)

atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečių reikalavimų nesilaikymo turi imtis vienos ar daugiau 137 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių;

c)

gyvūnų gerovės reikalavimų tikrinimo pasienio kontrolės postuose bei išvežimo punktuose ir minimalių reikalavimų, taikytinų tuose išvežimo punktuose;

d)

konkrečių 102–108 straipsniuose numatytų administracinės pagalbos mechanizmų panaudojimo kriterijų ir sąlygų;

e)

atvejų ir sąlygų, kai oficiali kontrolė siekiant patikrinti, ar laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, gali apimti konkrečių gyvūnų gerovės rodiklių, pagrįstų pamatuojamais veiksmingumo kriterijais, naudojimą ir tokių rodiklių rengimą, pagrįstą moksliniais ir techniniais įrodymais.

a)

vienodu minimaliu tokios oficialios kontrolės dažnumu, kai minimalaus lygio oficiali kontrolė būtina siekiant reaguoti į riziką, susijusią su įvairiomis gyvūnų rūšimis ir transporto priemonėmis, ir atsižvelgti į poreikį užkirsti kelią reikalavimų nesilaikymo praktikai ir riboti gyvūnų kančią ir

b)

atliktos oficialios kontrolės įrašų tvarkymo praktine tvarka ir jų saugojimo laikotarpiu.

a)

tokios tam tikrų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriems taikomos 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytos taisyklės, įvežimo į Sąjungą ir vežimo joje oficialios kontrolės vykdymo konkrečių reikalavimų siekiant reaguoti į pripažintus pavojus ir riziką augalų sveikatai, susijusius su konkrečiais tam tikros kilmės ar iš tam tikros vietos atvežtais augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais, ir

b)

atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečių reikalavimų nesilaikymo turi imtis vienos ar daugiau 137 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių.

a)

vienodu minimaliu tokios oficialios kontrolės dažnumu, kai minimalaus lygio oficiali kontrolė būtina siekiant reaguoti į pripažintus pastovius pavojus ir riziką augalų sveikatai, susijusius su konkrečiais tam tikros kilmės ar iš tam tikros vietos atvežtais augalais, augaliniais produktai ir kitais objektais;

b)

vienodu kompetentingų institucijų atliekamos veiklos vykdytojų, kurie pagal Reglamento (ES) 2016/2031 84 straipsnio 1 dalį yra įgalioti išduoti augalų pasus, oficialios kontrolės dažnumu atsižvelgiant į tai, ar tie veiklos vykdytojai yra įgyvendinę jų auginamiems ar gaminamiems augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams skirtą fitosanitarinės rizikos valdymo planą, kaip nurodyta to reglamento 91 straipsnyje;

c)

vienodu kompetentingų institucijų atliekamos veiklos vykdytojų, kurie yra įgalioti ženklinti ženklu, nurodytu Reglamento (ES) 2016/2031 96 straipsnio 1 dalyje, arba išduoti oficialų patvirtinimą, nurodytą to reglamento 99 straipsnio 2 dalies a punkte, kontrolės dažnumu.

a)

konkretūs oficialios kontrolės vykdymo reikalavimai siekiant reaguoti į pripažintus pastovius pavojus ir riziką, susijusius su:

b)

atvejai, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečių reikalavimų nesilaikymo turi imtis vienos ar daugiau 137 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių.

a)

maisto ir pašarų gamybai skirtų GMO bei genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, kuriems neišduotas leidimas pagal Direktyvą 2001/18/EB arba Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, buvimu žemės ūkio maisto produktų grandinėje;

b)

maisto ir pašarų gamybai skirtų GMO auginimu ir teisingu Direktyvos 2001/18/EB 13 straipsnio 2 dalies e punkte ir Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 5 dalies b punkte bei 17 straipsnio 5 dalies b punkte nurodyto stebėsenos plano taikymu.

a)

atitinkamos stebėsenos veiklos, be kita ko, atliekamos Reglamento (EB) Nr. 396/2005 32 straipsnio 2 dalies ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (55) 8 straipsnio tikslu dėl pesticidų likučių, rezultatus;

b)

informaciją apie neleidžiamus augalų apsaugos produktus, įskaitant neteisėtą prekybą augalų apsaugos produktais, ir atitinkamos kontrolės, kurią vykdo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 649/2012 (56) 8 straipsnyje nurodytos valdžios institucijos, rezultatus ir

c)

informaciją apie apsinuodijimą, susijusį su augalų apsaugos produktais, įskaitant turimą informaciją pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 56 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (57) 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų pateiktą informaciją apie neatidėliotinas priemones, kurių imtasi ekstremaliose sveikatai situacijose.

a)

konkrečių tokios oficialios kontrolės, kuria siekiama reaguoti į pripažintus pastovius pavojus ir riziką, kuriuos galėtų kelti augalų apsaugos produktai, susijusios su augalų apsaugos produktų gamyba, pateikimu rinkai, įvežimu į Sąjungą, ženklinimu, pakavimu, transportavimu, sandėliavimu ir naudojimu, vykdymo reikalavimų siekiant užtikrinti saugų ir tausų tų produktų naudojimą ir kovoti su neteisėta prekyba jais ir

b)

atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečių reikalavimų nesilaikymo turi imtis vienos ar daugiau 137 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių.

a)

vienodu minimaliu tokios oficialios kontrolės, susijusios su augalų apsaugos produktų gamyba, pateikimu rinkai, įvežimu į Sąjungą, ženklinimu, pakavimu, transportavimu, sandėliavimu ir naudojimu, dažnumu, kai minimalaus lygio oficiali kontrolė būtina siekiant reaguoti į pripažintus pastovius pavojus ir riziką, kuriuos galėtų kelti augalų apsaugos produktai, siekiant užtikrinti saugų ir tausų tų produktų naudojimą ir kovoti su neteisėta prekyba jais;

b)

informacijos apie įtariamą apsinuodijimą dėl augalų apsaugos produktų rinkimu, stebėsena ir jos pranešimu;

c)

informacijos apie neleidžiamus augalų apsaugos produktus, įskaitant neteisėtą prekybą augalų apsaugos produktais, rinkimu, tokių produktų ir neteisėtos prekybos jais stebėsena ir pranešimu apie juos.

a)

konkrečių reikalavimų ir turinio, kuriuo papildomas 110 straipsnyje numatytas turinys, siekiant parengti atitinkamas 109 straipsnio 1 dalyje numatyto DNKP dalis, taip pat dėl konkretaus papildomo 113 straipsnyje numatytos ataskaitos turinio;

b)

Europos Sąjungos etaloninių centrų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, kuriais papildomi 98 straipsnyje numatyti įsipareigojimai ir užduotys;

c)

102–108 straipsniuose numatytų administracinės pagalbos mechanizmų panaudojimo praktinės tvarkos, įskaitant kompetentingų institucijų ir įgaliotųjų įstaigų keitimąsi informacija apie reikalavimų nesilaikymo atvejus arba galimą reikalavimų nesilaikymą;

d)

mėginių ėmimui ir laboratorinėms analizėms bei tyrimams naudotinų metodų, išskyrus taisykles, susijusias su ribinių verčių nustatymu.

a)

nurodoma, kad tam tikros veiklos vykdytojo veiklos oficiali kontrolė būtų sisteminga arba dažnesnė;

b)

nurodoma, kad veiklos vykdytojas turi dažniau atlikti paties vykdomą kontrolę;

c)

nurodoma pakeisti etiketę, kad būtų laikomasi produkto specifikacijų ir 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytų taisyklių.

a)

12 ir 14 straipsniuose nurodytų reikalavimų, metodų ir būdų, susijusių su oficialia kontrole, vykdoma siekiant patikrinti, ar laikomasi produktų specifikacijų ir ženklinimo reikalavimų;

b)

14 straipsnyje nurodytų konkrečių metodų ir būdų, susijusių su oficialios kontrolės, kuria siekiama užtikrinti prekių ir gyvūnų, priskiriamų 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytų taisyklių taikymo sričiai, atsekamumą visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, taip pat užtikrinti, kad būtų laikomasi tų taisyklių, vykdymu;

c)

atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečių reikalavimų nesilaikymo turi imtis vieno ar daugiau 138 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų veiksmų ir priemonių.

a)

konkrečia 102–108 straipsniuose numatytų administracinės pagalbos mechanizmų panaudojimo praktine tvarka, įskaitant kompetentingų institucijų ir įgaliotųjų įstaigų keitimąsi informacija apie reikalavimų nesilaikymo atvejus arba galimą reikalavimų nesilaikymą, ir

b)

konkrečiomis įgaliotųjų įstaigų ataskaitų teikimo pareigomis.

a)

vienodų konkrečių oficialios kontrolės, siekiant reaguoti į esamus konkrečius pavojus ir riziką, susijusius su kiekviena maisto ir pašarų kategorija ir įvairiais jiems taikomais procesais, vykdymo reikalavimų ir

b)

atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečių reikalavimų nesilaikymo turi imtis vienos ar daugiau 137 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių.

a)

pavedant tiksliai apibūdinamos tos oficialios kontrolės užduotys, kurias gali atlikti įgaliotoji įstaiga ir sąlygos, kuriomis ji gali atlikti tas užduotis;

b)

įgaliotoji įstaiga:

c)

yra parengta tvarka, pagal kurią užtikrinamas veiksmingas ir efektyvus užduotis pavedančiųjų kompetentingų institucijų ir įgaliotosios įstaigos veiklos koordinavimas.

a)

pavedant tiksliai apibūdinamos tos oficialios kontrolės užduotys, kurias gali atlikti fiziniai asmenys, ir sąlygos, kuriomis fiziniai asmenys gali tas užduotis atlikti;

b)

fiziniai asmenys:

c)

yra parengta tvarka, pagal kurią užtikrinamas veiksmingas ir efektyvus užduotis pavedančiųjų kompetentingų institucijų ir fizinių asmenų veiklos koordinavimas.

a)

1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis nedraudžiamas toks užduočių pavedimas ir

b)

įvykdomos 29 straipsnyje nustatytos sąlygos, išskyrus b punkto iv papunktyje nustatytą sąlygą.

a)

1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis nedraudžiamas toks užduočių pavedimas ir

b)

įvykdomos 30 straipsnyje nustatytos ir mutatis mutandis taikomos sąlygos.

a)

pavedančiosioms kompetentingoms institucijoms reguliariai ir toms institucijoms paprašius praneša apie savo įvykdytos oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos rezultatus;

b)

nedelsdami informuoja pavedančiąsias kompetentingas institucijas apie visus atvejus, kai oficialios kontrolės rezultatai rodo, kad nesilaikoma arba gali būti nesilaikoma reikalavimų, nebent konkrečiuose kompetentingos institucijos ir atitinkamos įgaliotosios įstaigos ar fizinio asmens sudarytuose susitarimuose nustatyta kitaip, ir

c)

kompetentingoms institucijoms sudaro sąlygas patekti į savo valdas ir infrastruktūrą, bendradarbiauja ir teikia pagalbą.

a)

prireikus ir vengdamos veiklos dubliavimo organizuoja tokių įstaigų ar asmenų auditą arba patikras, atsižvelgdamos į visus 29 straipsnio b punkto iv papunktyje nurodyto akreditavimo atvejus;

b)

nedelsdamos visiškai arba iš dalies panaikina užduočių pavedimą, kai:

Šiuo punktu nedaromas poveikis kompetentingų institucijų kompetencijai panaikinti užduočių pavedimą dėl kitų priežasčių, nei nurodytos šiame reglamente.

a)

turimus metodus, kurie atitinka atitinkamas tarptautiniu mastu pripažintas taisykles ar protokolus, įskaitant Europos standartizacijos komiteto (toliau – CEN) patvirtintus metodus, arba

atitinkamus metodus, kuriuos parengė ar rekomenduoja Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos ir kurie yra patvirtinti pagal tarptautiniu mastu pripažintus mokslinius protokolus;

b)

jeigu nėra nustatyta tinkamų taisyklių ar protokolų, kaip nurodyta a punkte, – metodus, kurie atitinka atitinkamas nacionaliniu lygmeniu nustatytas taisykles arba, jeigu tokių taisyklių nenustatyta, atitinkamus metodus, kuriuos parengė ar rekomenduoja nacionalinės etaloninės laboratorijos ir kurie yra patvirtinti pagal tarptautiniu mastu pripažintus mokslinius protokolus, arba

atitinkamus metodus, kurie buvo parengti ir patvirtinti atliekant tarplaboratorinius arba laboratorijų vidaus metodų patvirtinimo tyrimus pagal tarptautiniu mastu pripažintus mokslinius protokolus.

a)

mėginių ėmimui ir laboratorinėms analizėms, tyrimams ir diagnostiniams tyrimams naudotinų metodų;

b)

veiksmingumo kriterijų, analizės, tyrimų ar diagnostinių tyrimų parametrų, matavimo neapibrėžties ir tų metodų patvirtinimo procedūrų;

c)

analizių, tyrimų ir diagnostinių tyrimų rezultatų aiškinimo.

a)

imdamos mėginius ir jei to prašo veiklos vykdytojas, užtikrina, kad paimtas kiekis būtų pakankamas, kad būtų galima prašyti antrojo eksperto nuomonės ir atlikti 3 dalyje nurodytą peržiūrą, jei to prireiktų, arba

b)

kai neįmanoma paimti pakankamo kiekio, kaip nurodyta a punkte, apie tai informuoja veiklos vykdytoją.

a)

būtų informuoti, kad tokie mėginiai buvo paimti vykdant oficialią kontrolę ir, kai tikslinga, jie yra analizuojami ar tiriami tokios oficialios kontrolės tikslais, ir

b)

galėtų pasinaudoti teise į antrojo eksperto nuomonę, kaip numatyta 35 straipsnio 1 dalyje, tuo atveju, kai toje dalyje nurodyti mėginiai yra analizuojami arba tiriami.

a)

yra nustatyta tinkama tvarka, pagal kurią kompetentingoms institucijoms sudaromos galimybės atlikti 39 straipsnio 1 dalyje nurodytą auditą ir patikras arba pavesti valstybės narės ar trečiosios šalies, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo Susitariančioji Šalis, kurioje yra laboratorija, kompetentingoms institucijoms atlikti tokį auditą ir patikras, ir

b)

tą laboratoriją valstybės narės, kurios teritorijoje ji yra, kompetentingos institucijos jau paskyrė oficialiąja laboratorija.

a)

užduotis, kurias laboratorija vykdo kaip oficialioji laboratorija;

b)

sąlygas, kuriomis ji vykdo a punkte nurodytas užduotis, ir

c)

tvarką, būtiną efektyviam ir veiksmingam laboratorijos ir kompetentingų institucijų veiklos koordinavimui ir jų bendradarbiavimui užtikrinti.

a)

turi kompetencijos, įrangą ir infrastruktūrą, reikalingą mėginių analizei, tyrimams ar diagnostiniams tyrimams atlikti;

b)

turi pakankamai tinkamos kvalifikacijos, tinkamai parengtų ir reikiamos patirties turinčių darbuotojų;

c)

užtikrina, kad jai pagal 1 dalį pavestos užduotys bus vykdomos nešališkai ir be jokio interesų konflikto, susijusio su jos, kaip oficialiosios laboratorijos, užduočių vykdymu;

d)

gali laiku pateikti vykdant oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą paimtų mėginių analizės, tyrimo ar diagnostinio tyrimo rezultatus ir

e)

veikia pagal standartą EN ISO/IEC 17025 ir pagal tą standartą yra akredituota nacionalinės akreditavimo įstaigos, veikiančios pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008.

a)

apima tuos laboratorinės analizės, tyrimo ar diagnostinio tyrimo metodus, kuriuos turi naudoti laboratorija analizėms, tyrimams ar diagnostiniams tyrimams atlikti, kai ji veikia kaip oficialioji laboratorija;

b)

gali apimti vieną ar daugiau laboratorinės analizės, tyrimo ar diagnostinio tyrimo metodų arba metodų grupes;

c)

gali būti apibrėžta lanksčiai, kad į akreditacijos aprėptį būtų galima įtraukti pakeistas oficialiosios laboratorijos naudotų metodų, kai laboratorija buvo akredituota, versijas arba tuos metodus papildančius naujus metodus, remiantis pačios laboratorijos atliktais patvirtinimais nacionalinei akreditavimo įstaigai neatliekant specialaus vertinimo prieš pradedant naudoti tuos pakeistus ar naujus metodus.

a)

laboratorija nebetenkina 37 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų sąlygų;

b)

laboratorija nevykdo 38 straipsnyje numatytų pareigų;

c)

laboratorija neįvykdo tarplaboratorinių lyginamųjų tyrimų, nurodytų 38 straipsnio 2 dalyje.

a)

laboratorijas:

b)

laboratorijas, atliekančias tik analizes, tyrimus ar diagnostinius tyrimus vykdant kitą oficialią veiklą, jeigu jos:

a)

jos veikia ir yra akredituotos pagal standartą EN ISO/IEC 17025 naudoti vieną ar daugiau metodų, kurie yra panašūs į kitus jų naudojamus metodus ir juos atitinka, ir

b)

jos reguliariai ir dideliu mastu naudoja metodus, kuriems gavo akreditaciją, nurodytą šio straipsnio a punkte, išskyrus atvejus, susijusius su 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytomis taisyklėmis reglamentuojama sritimi, kai nėra patvirtinto 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų konkrečių augalų kenkėjų aptikimo metodo.

a)

kai to metodo naudojimas yra naujas reikalavimas pagal Sąjungos taisykles;

b)

kai dėl naudojamo metodo pakeitimų reikalinga nauja akreditacija ar oficialiosios laboratorijos gautos akreditacijos aprėpties išplėtimas arba

c)

tais atvejais, kai metodą reikia naudoti dėl susidariusios ekstremaliosios situacijos arba dėl naujai atsirandančios rizikos žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat aplinkai.

a)

oficialioji laboratorija pagal standartą EN ISO/IEC 17025 jau yra akredituota naudoti metodą, kuris yra panašus į metodą, neįtrauktą į jos akreditacijos aprėptį;

b)

oficialiojoje laboratorijoje yra įdiegta kokybės užtikrinimo sistema, skirta teisingiems ir patikimiems naudojamo metodo, kuris nėra įtrauktas į esamos akreditacijos aprėptį, rezultatams užtikrinti;

c)

atlieka analizes, tyrimus arba diagnostinius tyrimus kompetentingoms institucijoms ar nacionalinei etaloninei laboratorijai prižiūrint, kaip tas metodas naudojamas.

a)

riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat į riziką aplinkai, susijusią su įvairių rūšių gyvūnais ir prekėmis;

b)

bet kokią informaciją, rodančią tikimybę, kad vartotojai gali būti suklaidinti, visų pirma, dėl prekių pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, galiojimo laiko, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar auginimo metodo;

c)

į ankstesnį reikalavimų, nustatytų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, taikytinomis atitinkamiems gyvūnams ir prekėms, laikymąsi:

d)

jau atliktą atitinkamų gyvūnų ir prekių kontrolę ir

e)

garantijas, kurias trečiosios kilmės šalies kompetentingos institucijos suteikė dėl gyvūnų ir prekių atitikties reikalavimams, nustatytiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, arba reikalavimams, pripažintiems bent jau lygiaverčiais toms taisyklėms.

a)

įvežimo į Sąjungą punktą;

b)

pasienio kontrolės postą;

c)

išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje punktą;

d)

už siuntą atsakingo veiklos vykdytojo sandėlius ir valdas;

e)

paskirties vietą.

a)

transporto priemonių, įskaitant tuščias transporto priemones, ir

b)

pakuočių, įskaitant padėklus.

a)

visada apima dokumentų tikrinimą ir

b)

apima tapatumo patikrinimus ir fizinius patikrinimus atsižvelgiant į riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat į riziką aplinkai.

a)

informuoja atitinkamus veiklos vykdytojus ir, kai tikslinga, muitines ir

b)

nusprendžia, ar gyvūnai arba prekės turi būti sulaikyti, kol bus gauti atliekamos analizės, tyrimo ar diagnostinio tyrimo rezultatai, ar jie gali būti paleisti su sąlyga, kad yra užtikrintas gyvūnų ar prekių atsekamumas.

a)

nustatomos procedūros, būtinos 1 dalies b punkte nurodytų gyvūnų ar prekių atsekamumui užtikrinti, ir

b)

nustato dokumentus, kurie turi būti pridedami prie 1 dalyje nurodytų gyvūnų ar prekių, kai kompetentingos institucijos yra paėmusios mėginius.

a)

gyvūnų;

b)

gyvūninių produktų, genetinės medžiagos produktų ir šalutinių gyvūninių produktų;

c)

augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kaip nurodyta sąrašuose, sudarytuose pagal Reglamento (ES) 2016/2031 72 straipsnio 1 dalį ir 74 straipsnio 1 dalį;

d)

prekių iš tam tikrų trečiųjų šalių, dėl kurių Komisija yra priėmusi šio straipsnio 2 dalies b punkte numatytus įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatyta, kad būtina taikyti priemonę, pagal kurią reikalaujama šias prekes įvežant į Sąjungą laikinai padidinti oficialią kontrolę dėl žinomos ar naujai atsirandančios rizikos arba kai turima įrodymų, kad galėtų būti plačiai paplitę rimti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių nesilaikymo atvejai;

e)

gyvūnų ir prekių, kuriems taikoma neatidėliotina priemonė, numatyta aktuose, priimtuose pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnį, Reglamento (ES) 2016/429 249 straipsnį arba Reglamento (ES) 2016/2031 28 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnio 3 dalį, 41 straipsnio 3 dalį, 49 straipsnio 1 dalį, 53 straipsnio 3 dalį ir 54 straipsnio 3 dalį, pagal kurią reikalaujama atlikti tų gyvūnų ar prekių, identifikuojamų pagal jų kodus Kombinuotojoje nomenklatūroje, siuntų oficialią kontrolę juos įvežant į Sąjungą;

f)

gyvūnų ir prekių, kurių įvežimo į Sąjungą sąlygos ar priemonės buvo nustatytos aktais, priimtais pagal atitinkamai 126 ar 128 straipsnį arba pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles, pagal kurias reikalaujama, kad gyvūnus ar prekes įvežant į Sąjungą būtų nustatyta, ar laikomasi tų sąlygų ar priemonių.

a)

nustatomi sąrašai, kuriuose nustatomi visi 1 dalies a ir b punktuose nurodyti gyvūnai ir prekės ir nurodomi jų Kombinuotosios nomenklatūros kodai, ir

b)

nustatomas prekių, priskiriamų 1 dalies d punkte nurodytai kategorijai, sąrašas ir nurodomi jų Kombinuotosios nomenklatūros kodai, ir jis atnaujinamas, kai tai būtina dėl tame punkte nurodytos rizikos.

a)

prekėms, kurios siunčiamos kaip prekybos pavyzdžiai ar demonstravimo priemonės parodoms, kurios nėra skirtos pateikti rinkai;

b)

gyvūnams ir prekėms, skirtiems naudoti moksliniais tikslais;

c)

prekėms, kurios vežamos tarptautinių maršrutų transporto priemonėmis, kurios nėra iškraunamos ir yra skirtos įgulai ir keleiviams vartoti;

d)

prekėms, kurios sudaro keleivių asmeninio bagažo dalį ir yra skirtos asmeniniam vartojimui ar naudojimui;

e)

nedidelėms fiziniams asmenims siunčiamų prekių siuntoms, kurios nėra skirtos pateikti rinkai;

f)

gyvūnams augintiniams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/429 4 straipsnio 11 punkte;

g)

prekėms, kurios buvo atitinkamai apdorotos ir kurių kiekis nėra didesnis už kiekius, kurie turi būti nustatyti tuose deleguotuosiuose aktuose;

h)

gyvūnų ar prekių, kurie kelia nedidelę riziką arba nekelia jokios konkrečios rizikos ir kurių kontrolė pasienio kontrolės postuose dėl to nėra būtina, kategorijoms.

a)

gyvūnais, išskyrus vandens gyvūnus, arba mėsa ir valgomaisiais mėsos subproduktais – valstybinis veterinarijos gydytojas, kuriam gali padėti darbuotojai, kurie yra parengti pagal 5 dalyje nustatytus reikalavimus veterinarijos klausimais ir kuriuos tam tikslui paskyrė kompetentingos institucijos;

b)

vandens gyvūnais, gyvūniniais produktais, išskyrus šios dalies a punkte nurodytus produktus, genetinės medžiagos produktais ar šalutiniais gyvūniniais produktais – valstybinis veterinarijos gydytojas arba darbuotojai, kurie yra parengti pagal 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir kuriuos tam tikslui paskyrė kompetentingos institucijos;

c)

augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais – valstybinis augalų sveikatos pareigūnas.

a)

atvejai ir sąlygos, kuriais pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos gali suteikti leidimą toliau vežti 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntas į galutinės paskirties vietą laukiant fizinių patikrinimų rezultatų, jei tokie patikrinimai yra reikalingi;

b)

gyvūnų ir prekių kategorijų, kurioms taikoma 47 straipsnio 1 dalyje numatyta oficiali kontrolė ir kurie įvežami į Sąjungą jūrų arba oro transportu iš trečiosios šalies, kai tie gyvūnai ar prekės perkeliami iš laivo arba orlaivio ir prižiūrint muitinei vežami į kitą laivą arba orlaivį tame pačiame uoste arba oro uoste ketinant juos vežti toliau (toliau – perkraunamos siuntos), dokumentų patikrinimų ir prireikus tapatumo patikrinimų bei fizinių patikrinimų atlikimo terminai ir tvarka;

c)

atvejai ir sąlygos, kuriais perkraunamų siuntų ir oro arba jūrų transportu atvežtų ir toje pačioje transporto priemonėje tolesniam vežimui paliktų gyvūnų tapatumo patikrinimai ir fiziniai patikrinimai gali būti atliekami kitame nei pirmojo atvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės poste;

d)

atvejai ir sąlygos, kuriais 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntas gali būti leidžiama vežti tranzitu, o tokių siuntų oficiali kontrolė tam tikrais atvejais turi būti atliekama pasienio kontrolės postuose, įskaitant prekių laikymo specialiai patvirtintuose muitinės sandėliuose ar laisvosiose zonose atvejus ir sąlygas;

e)

atvejai ir sąlygos, kuriais 47 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų prekių perkraunamoms siuntoms ir tranzitu vežamoms siuntoms taikomos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo tapatumo patikrinimus ir fizinius patikrinimus reglamentuojančių taisyklių.

a)

kompetentingos institucijos gali atlikti 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų tapatumo patikrinimus ir fizinius patikrinimus kituose kontrolės punktuose nei pasienio kontrolės postai, jei tie kontrolės punktai atitinka 64 straipsnio 3 dalyje ir pagal 64 straipsnio 4 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose numatytus reikalavimus;

b)

siuntų, kurių atžvilgiu buvo atlikti dokumentų patikrinimai ir tapatumo patikrinimai pirmojo atvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės poste, fiziniai patikrinimai gali būti atliekami kitame kitos valstybės narės pasienio kontrolės poste;

c)

siuntų, kurių atžvilgiu buvo atlikti dokumentų patikrinimai pirmojo atvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės poste, tapatumo patikrinimai ir fiziniai patikrinimai gali būti atliekami kitame kitos valstybės narės pasienio kontrolės poste;

d)

muitinės ar kitos viešosios valdžios institucijos gali vykdyti konkrečias kontrolės užduotis tiek, kiek tos užduotys dar nėra priskirtos tų institucijų atsakomybei, dėl:

e)

47 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų siuntų dokumentų patikrinimas gali būti atliekamas per atstumą pasienio kontrolės poste.

a)

kriterijai ir procedūros, kurie taikomi nustatant ir keičiant atliktinų 47 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų tapatumo patikrinimų ir fizinių patikrinimų dažnumą, taip pat pritaikant jį prie su tomis kategorijomis susijusios rizikos lygio atsižvelgiant į:

b)

sąlygos, kuriomis valstybės narės gali padidinti tapatumo patikrinimų ir fizinių patikrinimų dažnumą, nustatytą pagal a punktą, kad būtų galima atsižvelgti į vietinius rizikos veiksnius;

c)

procedūros, skirtos užtikrinti, kad pagal a punktą nustatytas tapatumo patikrinimų ir fizinių patikrinimų dažnumas būtų savalaikis ir taikomas vienodai.

a)

47 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų kategorijų prekių tapatumo patikrinimų ir fizinių patikrinimų dažnumo ir

b)

47 straipsnio 1 dalies e ir f punktuose nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių tapatumo patikrinimų ir fizinių patikrinimų dažnumo, nebent tai jau yra numatyta tuose punktuose nurodytuose aktuose.

a)

valstybinis veterinarijos gydytojas, kai siunčiami gyvūnai, gyvūniniai produktai, genetinės medžiagos produktai ar šalutiniai gyvūniniai produktai, arba

b)

valstybinis augalų sveikatos pareigūnas, kai siunčiami augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai.

a)

už 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntas atsakingi veiklos vykdytojai, siekdami iš anksto pranešti pasienio kontrolės posto kompetentingoms institucijoms apie tų siuntų atgabenimą; ir

b)

pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos, siekdamos:

a)

atliekami visi oficialios kontrolės veiksmai, būtini pagal 49 straipsnio 1 dalį;

b)

gaunami fizinių patikrinimų, jei tokius patikrinimus reikia atlikti, rezultatai ir

c)

priimamas ir BSĮD užregistruojamas sprendimas dėl siuntos pagal 55 straipsnį.

a)

neleidžia įforminti siuntos muitinės procedūros, kuri skiriasi nuo pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos nurodytos procedūros, ir

b)

nedarant poveikio 48 straipsnyje nurodytoms išimtims ir 53 bei 54 straipsniuose nurodytoms taisyklėms, leidžia išleisti siuntą į laisvą apyvartą tik pateikus tinkamai užpildytą BSĮD, kuriame patvirtinama, kad siunta atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taikytinas taisykles.

a)

BSĮD formos ir jo pateikimo bei naudojimo nurodymų, atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius standartus, ir

b)

minimalių terminų, per kuriuos už siuntą atsakingi veiklos vykdytojai turi iš anksto pranešti apie siuntas, kaip numatyta 56 straipsnio 3 dalies a punkte, siekiant sudaryti galimybę pasienio kontrolės posto kompetentingoms institucijoms laiku ir veiksmingai atlikti oficialią kontrolę.

a)

ar pasiūlyto pasienio kontrolės posto skyrimas priklauso nuo palankios Komisijos ekspertų pagal 116 straipsnį atliktos kontrolės, siekiant patikrinti, ar laikomasi 64 straipsnyje nustatytų būtiniausių reikalavimų, išvados, ir

b)

apie tokios kontrolės datą, kuri neturi būti vėlesnė nei šeši mėnesiai po pranešimo gavimo dienos.

a)

jo kontaktinius duomenis;

b)

jo darbo valandas;

c)

jo tikslią vietą ir informaciją, ar tai yra uostas, oro uostas, įvežimo geležinkeliu ar keliu punktas, ir

d)

47 straipsnio 1 dalyje nurodytas gyvūnų ir prekių kategorijas, kurios įtrauktos į jam paskirtą veiklos sritį.

a)

panaikina 59 straipsnio 1 dalyje numatytą jų paskyrimą vykdyti visų arba tam tikrų kategorijų gyvūnų ir prekių, kurių kontrolę vykdyti jie buvo paskirti, kontrolę ir

b)

išbraukia tuos pasienio kontrolės postus iš 60 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąrašų tų kategorijų gyvūnų ir prekių, kurių kontrolei vykdyti paskyrimas buvo panaikintas, atžvilgiu.

a)

kompetentingos institucijos įsitikina, kad 1 dalyje nurodyta rizika nebeegzistuoja, ir

b)

jos perduoda Komisijai ir kitoms valstybėms narėms informaciją, kuria remiantis sustabdymas panaikinamas.

a)

pakankamą tinkamos kvalifikacijos darbuotojų skaičių;

b)

valdų ar kitos infrastruktūros, tinkamų tvarkomų gyvūnų ir prekių kategorijų pobūdžiui ir apimčiai;

c)

įrangos ir valdų ar kitos infrastruktūros, kad būtų galima atlikti kiekvienos kategorijos gyvūnų ir prekių, kurių kontrolei pasienio kontrolės postas buvo paskirtas, oficialią kontrolę;

d)

įdiegtą tvarką, kuria prireikus būtų užtikrinta prieiga prie bet kurios kitos įrangos, valdų ir paslaugų, būtinų norint taikyti priemones, kurių imamasi pagal 65, 66 ir 67 straipsnius įtarimų dėl reikalavimų nesilaikymo keliančiais atvejais ir atvejais, kai siuntos neatitinka reikalavimų arba kelia riziką;

e)

nenumatytais atvejais taikomą tvarką, skirtą sklandžiam oficialios kontrolės atlikimui ir veiksmingam priemonių, kurių imamasi pagal 65, 66 ir 67 straipsnius esant nenumatytoms ir netikėtoms sąlygoms ar įvykiams, taikymui užtikrinti;

f)

technologiją ir įrangos, būtinų efektyviam IMSOC ir prireikus kitų kompiuterinių informacijos valdymo sistemų, būtinų duomenų ir informacijos tvarkymui ir keitimuisi jais, veikimui;

g)

prieigą prie oficialiųjų laboratorijų, galinčių iki reikiamų terminų pateikti analizių, tyrimų ir diagnostinių tyrimų rezultatus ir turinčių reikiamų informacinių technologijų priemonių, būtinų užtikrinti, kad atliktų analizių, tyrimų ar diagnostinių tyrimų rezultatai būtų atitinkamai įvesti į IMSOC, paslaugų;

h)

atitinkamą tvarką, skirtą tinkamam įvairių kategorijų gyvūnų bei prekių tvarkymui ir rizikos, kuri gali kilti dėl kryžminės taršos, prevencijai, ir

i)

tvarką, skirtą atitinkamų biologinio saugumo standartų laikymuisi užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias ligų plitimui į Sąjungą.

a)

sunaikinti siuntą;

b)

pakartotinai išsiųsti siuntą iš Sąjungos pagal 72 straipsnio 1 ir 2 dalis arba

c)

siuntą specialiai apdoroti pagal 71 straipsnio 1 ir 2 dalis ar jai taikyti bet kurią kitą priemonę, būtiną užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių ir, kai tikslinga, pakeisti siuntos paskirtį, palyginti su numatyta pradine paskirtimi.

a)

yra tokia priemonė, kuria užtikrinamas taisyklių laikymasis;

b)

nekelia rizikos žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba – GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat ir aplinkai ir

c)

netrukdo oficialios kontrolės veiksmams.

a)

Komisijai;

b)

kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms;

c)

muitinėms;

d)

trečiosios kilmės šalies kompetentingoms institucijoms ir

e)

už siuntą atsakingam veiklos vykdytojui.

a)

sunaikinti siuntą laikantis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, imantis visų priemonių, būtinų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba aplinkai apsaugoti, įskaitant, kai tai susiję su gyvais gyvūnais, visų pirma taisykles, skirtas apsaugoti nuo skausmo, įtampos ar kančios, kurių galima išvengti, arba

b)

siuntą specialiai apdoroti pagal 71 straipsnio 1 ir 2 dalis.

a)

panaikina oficialių sertifikatų ir, atitinkamais atvejais, kitų atitinkamų dokumentų, pridedamų prie siuntų, kurioms buvo pritaikytos priemonės pagal 66 straipsnio 3 bei 6 dalis ir 67 straipsnį, galiojimą ir

b)

bendradarbiauja pagal 102–108 straipsnius, kad būtų imtasi tolesnių priemonių, reikalingų užtikrinti, kad nebūtų įmanoma pakartotinai į Sąjungą įvežti siuntų, kurių neleista įvežti pagal 66 straipsnio 1 dalį.

a)

kad siunta būtų sunaikinta arba jai būtų taikomos kitos atitinkamos priemonės;

b)

67 straipsnyje nurodytais atvejais – kad siunta būtų sunaikinta tinkamose patalpose, esančiose kuo arčiau pasienio kontrolės posto, imantis visų priemonių, būtinų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba aplinkai apsaugoti.

a)

apdorojimą ar perdirbimą, kai tikslinga, įskaitant nukenksminimą, išskyrus skiedimą, kad siunta atitiktų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių reikalavimus arba pakartotinio išsiuntimo trečiosios šalies reikalavimus, arba

b)

apdorojimą bet kuriuo kitu būdu, tinkamu užtikrinti saugų vartojimą gyvūnams ar žmonėms arba kitiems tikslams nei vartoti gyvūnams ar žmonėms.

a)

turi būti atliekamas veiksmingai ir užtikrinti rizikos žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat rizikos aplinkai, pašalinimą;

b)

turi būti užfiksuotas dokumentuose ir atliekamas kontroliuojant kompetentingoms institucijoms arba, kai tikslinga, abipusiu susitarimu kontroliuojant kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir

c)

turi atitikti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus reikalavimus.

a)

paskirties vieta suderinta su už siuntą atsakingu veiklos vykdytoju;

b)

už siuntą atsakingas veiklos vykdytojas raštu informavo valstybės narės kompetentingas institucijas, kad trečiosios kilmės šalies arba trečiosios paskirties šalies, jeigu jos skiriasi, kompetentingos institucijos buvo informuotos apie atsisakymo leisti įvežti į Sąjungą atitinkamų gyvūnų ar prekių siuntą priežastis ir aplinkybes;

c)

kai trečioji paskirties šalis nėra trečioji kilmės šalis, veiklos vykdytojas yra gavęs tos trečiosios paskirties šalies kompetentingų institucijų sutikimą, o tos kompetentingos institucijos yra pranešusios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kad jos yra pasirengusios priimti siuntą, ir

d)

gyvūnų siuntų atveju – pakartotinis išsiuntimas atitinka gyvūnų gerovės reikalavimus.

a)

oficialios kontrolės, kurią turi atlikti valstybių narių kompetentingos institucijos įvežant siuntas į Sąjungą, didžiausias galimas dažnumas, jeigu nėra priežasties įtarti, kad nesilaikoma 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių arba užsiimama nesąžininga ar klaidinančia praktika;

b)

oficialūs sertifikatai, kurie turi būti pridedami prie į Sąjungą įvežamų siuntų;

c)

b dalyje nurodytų sertifikatų pavyzdys;

d)

trečiosios šalies kompetentingos institucijos, kurių atsakomybe turi būti atliekama kontrolė prieš eksportuojant, ir

e)

kai tikslinga – įgaliotoji įstaiga, kuriai tos kompetentingos institucijos gali pavesti tam tikras užduotis. Toks pavedimas gali būti patvirtintas tik tuo atveju, jei jis atitinka 28–33 straipsniuose nustatytus kriterijus ar lygiavertes sąlygas.

a)

į Sąjungą eksportuojamų gyvūnų ar prekių siuntos atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių ar lygiaverčius reikalavimus ir

b)

trečiojoje šalyje vykdoma kontrolė prieš siunčiant į Sąjungą yra pakankamai veiksminga, kad ja būtų pakeisti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyti dokumentų patikrinimai, tapatumo patikrinimai ir fiziniai patikrinimai arba būtų sumažintas jų dažnumas.

a)

atsako už ryšius su Sąjunga ir

b)

užtikrina, kad prie kiekvienos tikrinamos siuntos būtų pridedami 2 dalies b punkte nurodyti oficialūs sertifikatai.

a)

per IMSOC praneša Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir atitinkamiems veiklos vykdytojams, taip pat paprašo administracinės pagalbos pagal 102–108 straipsniuose nustatytas procedūras ir

b)

padidina siuntų iš atitinkamos trečiosios šalies oficialios kontrolės veiksmų skaičių, o prireikus – tinkamam analitiniam padėties vertinimui atlikti, tinkamomis laikymo sąlygomis saugo tinkamą mėginių skaičių.

a)

užtikrina abipusę prieigą prie informacijos, kuri yra reikalinga organizuojant ir vykdant jų atitinkamą veiklą, susijusią su į Sąjungą įvežamais gyvūnais ir prekėmis, ir

b)

užtikrina, kad būtų laiku keičiamasi tokia informacija, be kita ko, ir elektroninėmis priemonėmis.

a)

kompetentingų institucijų prieigą prie informacijos, reikalingos norint nedelsiant išsamiai identifikuoti į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių siuntas, kurioms taikoma oficiali kontrolė pasienio kontrolės poste pagal 47 straipsnio 1 dalį;

b)

abipusį kompetentingų institucijų, muitinių ir kitų institucijų renkamos informacijos apie į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių siuntas atnaujinimą keičiantis informacija arba sinchronizuojant susijusius duomenų rinkinius ir

c)

greitą tokių institucijų sprendimų, priimtų remiantis a ir b punktuose nurodyta informacija, perdavimą.

a)

jos paprašo muitinių neišleisti siuntos į laisvą apyvartą ir į komercinę siuntos sąskaitą faktūrą, visus kitus atitinkamus pridedamus dokumentus ar atitinkamus elektroninius jų ekvivalentus įtraukti tokį teiginį:

„Produktas kelia riziką – išleisti į laisvą apyvartą draudžiama – Reglamentas (ES) 2017/…“;

b)

be kompetentingų institucijų sutikimo neleidžiama atlikti jokios kitos muitinės procedūros ir

c)

taikomos 66 straipsnio 1, 3, 5 ir 6 dalys, 67, 68 ir 69 straipsniai, 71 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 72 straipsnio 1 ir 2 dalys.

a)

šviežių žuvininkystės produktų siuntų, tiesiogiai iškrautų iš žvejybos laivų, plaukiojančių su trečiosios šalies vėliava, uostuose, valstybių narių paskirtuose pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 (61) 5 straipsnio 1 dalį;

b)

kailinių laukinių gyvūnų, kurių oda nėra nulupta, siuntų;

c)

47 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų kategorijų prekių siuntų, pristatomų (sandėliuojant arba nesandėliuojant specialiai patvirtintuose muitinės sandėliuose arba laisvosiose zonose) į laivus, išplaukiančius iš Sąjungos, ir skirtų laivams aprūpinti arba vartoti įgulai ir keleiviams;

d)

medinės pakavimo medžiagos;

e)

pašarų, vežamų kartu su gyvūnais ir skirtų tiems gyvūnams šerti;

f)

gyvūnų ir prekių, užsakytų pagal nuotolinės prekybos sutartis ir pristatomų iš trečiosios šalies adresu Sąjungoje, ir į pranešimo reikalavimus, būtinus tinkamam oficialios kontrolės atlikimui užtikrinti;

g)

augalinių produktų, kurie, atsižvelgiant į jų tolimesnę paskirties vietą, gali kelti infekcinių ar užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimo riziką;

h)

47 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų kategorijų Sąjungos kilmės gyvūnų ir prekių siuntų, grąžinamų į Sąjungą trečiajai šaliai atsisakius leisti jas įvežti į jos teritoriją;

i)

nesupakuotų prekių, įvežamų į Sąjungą iš trečiosios šalies, nepriklausomai nuo to, ar jos visos yra tos trečiosios šalies kilmės;

j)

47 straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių siuntų iš Kroatijos teritorijos, tranzitu gabenamų per Bosnijos ir Hercegovinos Neumo teritoriją („Neumo koridorių“) prieš pakartotinai jas įvežant į Kroatijos teritoriją per Kleko ar Zaton Doli įvežimo punktus;

k)

gyvūnų ir prekių, kuriems pagal 48 straipsnį netaikomas 47 straipsnis.

a)

oficialių sertifikatų pavyzdžių ir tokių sertifikatų išdavimo taisyklių ir

b)

dokumentų, kurie turi būti pridedami prie 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ar prekių, formos.

a)

atsižvelgdamos į išlaidų sumą, apskaičiuotą pagal 82 straipsnio 1 dalį, arba

b)

taikydamos dydžius, numatytus IV priede.

a)

47 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytų gyvūnų ir prekių oficialios kontrolės vykdymo;

b)

oficialios kontrolės vykdymo veiklos vykdytojo prašymu, siekiant gauti Reglamento (EB) Nr. 183/2005 10 straipsnyje numatytą patvirtinimą;

c)

oficialios kontrolės, kuri iš pradžių nebuvo suplanuota ir:

a)

nedidelio našumo veiklos vykdytojų interesus;

b)

taikomus tradicinius gamybos, perdirbimo ir platinimo metodus;

c)

veiklos vykdytojų, veikiančių regionuose, kuriuose egzistuoja konkretūs geografiniai apribojimai, poreikius ir

d)

veiklos vykdytojų įrašus apie atitinkamų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių laikymąsi, kuris buvo patvirtintas atliekant oficialią kontrolę.

a)

darbuotojų, įskaitant pagalbinius ir administracijos darbuotojus, dalyvaujančių atliekant oficialią kontrolę, atlyginimais, jų socialinio draudimo, pensijų ir draudimo išlaidomis;

b)

infrastruktūros ir įrangos išlaidomis, įskaitant techninės priežiūros ir draudimo išlaidas ir kitas susijusias išlaidas;

c)

vartojimo reikmenų ir priemonių išlaidomis;

d)

išlaidomis už paslaugas, kurias kompetentingų institucijų paprašo atlyginti įgaliotosios įstaigos už šioms įgaliotosioms įstaigoms pavestą oficialią kontrolę;

e)

a punkte nurodytų darbuotojų mokymo išlaidomis, išskyrus mokymą, būtiną reikiamai kvalifikacijai gauti norint būti įdarbintais kompetentingų institucijų;

f)

a punkte nurodytų darbuotojų kelionės ir susijusiomis pragyvenimo išlaidomis;

g)

mėginių ėmimo ir laboratorinės analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų išlaidomis, kurias paprašo atlyginti toms užduotims paskirtos oficialiosios laboratorijos.

a)

kaip fiksuotas dydis, remiantis bendromis oficialios kontrolės išlaidomis, kurių patyrė kompetentingos institucijos per tam tikrą laikotarpį, ir taikomi visiems veiklos vykdytojams nepriklausomai nuo to, ar ataskaitiniu laikotarpiu kiekvieno apmokestinto veiklos vykdytojo atžvilgiu buvo vykdyta oficiali kontrolė; nustatydamos kiekvienam sektoriui, veiklai ir veiklos vykdytojų kategorijai taikomo mokesčio dydį kompetentingos institucijos atsižvelgia į poveikį, kurį atitinkama veiklos rūšis bei mastas ir atitinkami rizikos veiksniai daro bendrų tų oficialios kontrolės išlaidų pasiskirstymui, arba

b)

remiantis faktinių kiekvienos atskiros oficialios kontrolės išlaidų apskaičiavimu ir taikomi veiklos vykdytojams, kuriems taikoma tokia oficiali kontrolė.

a)

mokesčių ar rinkliavų, numatytų 79 straipsnio 1 dalies a punkte bei 79 straipsnio 2 dalyje ir 80 straipsnyje, ir konkrečiai dėl:

b)

už mokesčių ar rinkliavų rinkimą atsakingų institucijų ar įstaigų tapatybės.

a)

oficialūs sertifikatai arba

b)

oficialūs patvirtinimai (1 straipsnio 2 dalies nurodytose taisyklėse numatytais atvejais).

a)

kai pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles turi būti išduodamas oficialus sertifikatas ir

b)

oficialiems sertifikatams, kurie yra reikalingi eksportuojant gyvūnų ir prekių siuntas į trečiąsias šalis arba kuriuos paskirties valstybės narės kompetentinga institucija prašo pateikti išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos dėl gyvūnų ir prekių siuntų, kurias numatoma eksportuoti į trečiąsias šalis.

a)

būtų nešališki, neturėtų jokio interesų konflikto ir visų pirma jų padėtis nebūtų tokia, kuri galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai turėti įtakos jų profesinio elgesio nešališkumui, kiek tai susiję su sertifikuojamu dalyku, ir

b)

būtų baigę tinkamą mokymą, susijusį su taisyklėmis, kurių laikymasis yra patvirtinamas išduodant oficialų sertifikatą, ir su tų taisyklių laikymosi techniniu įvertinimu, taip pat su atitinkamomis šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis.

a)

sertifikuojančiojo pareigūno turima tiesiogine informacija apie naujausius sertifikavimui svarbius faktus ir duomenis, kuri gauta:

b)

sertifikavimui svarbiais faktais ir duomenimis, kuriuos patvirtino kitas tam tikslui kompetentingų institucijų įgaliotas ir tų institucijų kontroliuojamas asmuo, su sąlyga, kad sertifikuojantysis pareigūnas gali patikrinti tokių faktų ir duomenų tikslumą;

c)

sertifikavimui svarbiais faktais ir duomenimis, gautais iš veiklos vykdytojų savikontrolės sistemų, papildytais ir patvirtintais reguliarios oficialios kontrolės rezultatais, jeigu sertifikuojantysis pareigūnas taip įsitikina, kad laikomasi oficialaus sertifikato išdavimo sąlygų.

a)

turi unikalų kodą;

b)

sertifikuojančiojo pareigūno nėra pasirašomi, jeigu jie yra tušti arba nebaigti pildyti;

c)

surašomi viena ar daugiau oficialiųjų Sąjungos institucijų kalbų, kurias supranta sertifikuojantysis pareigūnas, o prireikus – viena iš valstybinių paskirties valstybės narės kalbų;

d)

turi būti autentiški ir tikslūs;

e)

pagal juos galima nustatyti asmens, kuris juos pasirašė, tapatybę ir išdavimo datą ir

f)

pagal juos galima lengvai patikrinti sertifikato, jį išdavusios institucijos ir siuntos, partijos ar atskiro gyvūno ar prekės, prie kurios pridedamas sertifikatas, ryšius.

a)

oficialių sertifikatų pavyzdžiais ir tokių sertifikatų išdavimo taisyklėmis, kai reikalavimai nėra nustatyti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse;

b)

mechanizmais ir technine tvarka, skirtais užtikrinti, kad būtų išduodami tikslūs bei patikimi oficialūs sertifikatai, ir būtų užkirstas kelias sukčiavimui;

c)

procedūromis, kurių reikia laikytis oficialių sertifikatų panaikinimo ir pakaitinių sertifikatų išdavimo atvejais;

d)

oficialių sertifikatų sertifikuotų kopijų rengimo taisyklėmis;

e)

dokumentų, kurie turi būti pridedami prie gyvūnų ir prekių atlikus oficialią kontrolę, forma;

f)

elektroninių sertifikatų išdavimo ir elektroninių parašų naudojimo taisyklėmis.

a)

turi būti autentiški ir tikslūs;

b)

surašomi viena ar daugiau oficialiųjų Sąjungos institucijų kalbų, o prireikus – viena iš valstybinių paskirties valstybės narės kalbų, ir

c)

tais atvejais, kai jie susiję su siunta ar partija – pagal juos turi būti galima patikrinti ryšį tarp oficialaus patvirtinimo ir tos siuntos ar partijos.

a)

būtų nešališki, neturėtų jokio interesų konflikto ir visų pirma jų padėtis nebūtų tokia, kuri galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai turėti įtakos jų profesinio elgesio nešališkumui, kiek tai susiję su oficialiais patvirtinimais sertifikuojamais dalykais, ir

b)

būtų baigę tinkamą mokymą, susijusį su: