1.   Šiuo reglamentu įsteigiama Europos darbo institucija (toliau – Institucija).

2.   Institucija padeda valstybėms narėms ir Komisijai joms veiksmingai visoje Sąjungoje taikyti su darbo jėgos judumu susijusią Sąjungos teisę bei užtikrinti jos vykdymą ir koordinuoti Sąjungoje socialinės apsaugos sistemas. Institucija veikia šio reglamento 4 dalyje išvardintų Sąjungos aktų taikymo srityje, įskaitant visus tais aktais grindžiamas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, ir visus kitus teisiškai privalomus Sąjungos aktus, kuriais Institucijai pavedamos užduotys.

3.   Šiuo reglamentu nedaroma poveikio naudojimuisi valstybių narių ir Sąjungos lygmeniu pripažintomis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę ar laisvę streikuoti arba imtis kitų veiksmų, numatytų konkrečiose valstybių narių darbo santykių sistemose, laikantis nacionalinės teisės arba praktikos. Juo taip pat nedaroma poveikio teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir užtikrinti jų vykdymą ar imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę arba praktiką.

4.   Institucijos vykdomos veiklos sritis apima šiuos Sąjungos aktus, įskaitant būsimus šių aktų pakeitimus:

5.   Institucijos veiklos sritis apima šio reglamento nuostatas, susijusias su valstybių narių bendradarbiavimu siekiant spręsti nedeklaruojamo darbo problemą.

6.   Šiuo reglamentu gerbiama valstybių narių kompetencija, susijusi su 4 dalyje išvardytų Sąjungos teisės aktų taikymu ir vykdymo užtikrinimu.

Juo nedaroma poveikio asmenų arba darbdavių pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę ar praktiką suteiktoms teisėms ir nustatytoms pareigoms, nei pagal tą teisę atsirandančioms nacionalinių institucijų teisėms ir pareigoms, nei socialinių partnerių nepriklausomumui, kaip pripažįstama SESV.

Šiuo reglamentu nedaroma poveikio galiojantiems valstybių narių dvišaliams susitarimams ir administracinio bendradarbiavimo susitarimams, visų pirma tiems susitarimams, kurie susiję su suderintais ir bendrais patikrinimais.

1.   Institucija yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.

2.   Kiekvienoje valstybėje narėje Institucija naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų nacionalinę teisę. Visų pirma ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.

1.   Institucija palengvina valstybių narių bendradarbiavimą ir informacijos mainų spartą bei remia veiksmingą bendradarbiavimo pareigos laikymąsi, įskaitant pareigą keistis informacija, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje, patenkančioje į šio reglamento taikymo sritį.

Tuo tikslu Institucija visų pirma:

2.   Vienos ar daugiau valstybių narių prašymu ir vykdydama savo užduotis, Institucija teikia informaciją, kad padėtų atitinkamai valstybei narei veiksmingai taikyti Sąjungos aktus, kurie priskiriami Institucijos kompetencijai.

3.   Institucija skatina nacionalines institucijas keičiantis informacija naudotis elektroninėmis priemonėmis ir procedūromis, įskaitant IMI sistemą.

4.   Institucija skatina vadovautis novatorišku požiūriu į rezultatyvų ir veiksmingą tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir skatina išnaudoti valstybių narių elektroninių mainų mechanizmų ir duomenų bazių panaudojimo potencialą, kad būtų lengviau prieiti prie duomenų tikruoju laiku ir nustatyti sukčiavimo atvejus; ji taip pat gali siūlyti galimus tų mechanizmų ir duomenų bazių patobulinimus. Institucija teikia Komisijai tų elektroninių mainų mechanizmų ir duomenų bazių tolesnės plėtros ataskaitas.

1.   Vienos ar daugiau valstybių narių prašymu, Institucija koordinuoja ir remia suderintus arba bendrus patikrinimus Institucijos kompetencijai priskiriamose srityse. Institucija taip pat gali savo iniciatyva pasiūlyti atitinkamų valstybių narių institucijoms atlikti suderintą arba bendrą patikrinimą.

Norint atlikti suderintus ir bendrus patikrinimus turi būti gautas atitinkamų valstybių narių sutikimas.

Nacionalinio lygmens socialinių partnerių organizacijos gali pranešti Institucijai apie atitinkamus atvejus.

2.   Šio reglamento tikslais:

3.   Laikydamosi lojalaus bendradarbiavimo principo, valstybės narės stengiasi dalyvauti suderintuose arba bendruose patikrinimuose.

Norint atlikti suderintus arba bendrus patikrinimus turi būti gautas išankstinis visų dalyvaujančių valstybių narių sutikimas, o apie tokį sutikimą pranešama per nacionalinius ryšių palaikymo pareigūnus, paskirtus pagal 32 straipsnį.

Jeigu viena ar daugiau valstybių narių nesutinka dalyvauti suderintame arba bendrame patikrinime, kitų valstybių narių nacionalinės institucijos tokį patikrinimą atlieka tik dalyvaujančiose valstybėse narėse. Nusprendusios nedalyvauti valstybės narės informaciją apie tokį patikrinimą laiko konfidencialia.

4.   Jeigu valstybė narė nusprendžia nedalyvauti suderintame arba bendrame patikrinime, Institucija nustato ir patvirtina sąlygas, kad būtų užtikrinti atitinkami tolesni veiksmai.

Tokiais atvejais atitinkama valstybė narė raštu, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis, nepagrįstai nedelsdama informuoja Instituciją ir kitas susijusias valstybes nares apie savo sprendimo priežastis ir galbūt apie priemones, kurių ji ketina imtis, kad išspręstų bylą, ir, kai sužino, apie tokių priemonių rezultatus. Institucija gali pasiūlyti, kad valstybė narė, kuri nedalyvavo suderintame arba bendrame patikrinime, pati savanoriškai atliktų patikrinimą.

5.   Valstybės narės ir Institucija informaciją apie planuojamą patikrinimą laiko konfidencialia trečiųjų šalių atžvilgiu.

1.   Dalyvaujančių valstybių narių ir Institucijos susitarime vykdyti suderintą arba bendrą patikrinimą nustatomos to patikrinimo vykdymo nuostatos ir sąlygos, įskaitant patikrinimo aprėptį ir tikslą ir, prireikus, Institucijos darbuotojų dalyvavimo patikrinime tvarką. Į susitarimą gali būti įtraukta nuostatų, kuriomis leidžiama, kad suderinti arba bendri patikrinimai, dėl jų susitarus ir juos suplanavus, pradedami ilgai nedelsiant. Laikydamasi Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės ar praktikos, Institucija parengia susitarimo šabloną.

2.   Suderinti ir bendri patikrinimai vykdomi laikantis valstybių narių, kuriose atliekami patikrinimai, teisės ar praktikos. Visa su tokiais patikrinimais susijusi tolesnė veikla vykdoma laikantis atitinkamų valstybių narių teisės ar praktikos.

3.   Suderinti ir bendri patikrinimai vykdomi taip, kad būtų veiksmingi veiklos požiūriu. Tuo tikslu valstybės narės patikrinimo susitarimais suteikia kitos valstybės narės pareigūnams, dalyvaujantiems tokiuose patikrinimuose, atitinkamą vaidmenį ir statusą, laikydamosi valstybės narės, kurioje atliekamas patikrinimas, teisės ar praktikos.

4.   Institucija valstybėms narėms, vykdančioms suderintus arba bendrus patikrinimus, teikia konceptualią, logistinę ir techninę pagalbą ir, prireikus, teikia teisinę ekspertinę pagalbą, jeigu atitinkamos valstybės narės to paprašo, įskaitant vertimo raštu ir žodžiu paslaugas.

5.   Institucijos darbuotojai gali dalyvauti patikrinime kaip stebėtojai, teikti logistinę pagalbą ir dalyvauti suderintuose arba bendruose patikrinimuose, jei buvo gautas išankstinis valstybės narės, kurios teritorijoje jie, laikydamiesi valstybės narės teisės ar praktikos, teiktų savo pagalbą, sutikimas.

6.   Valstybės narės nacionalinės institucijos, atliekančios suderintus arba bendrus patikrinimus, ne vėliau kaip per šešis mėnesius po to, kai užbaigiamas patikrinimas, praneša Institucijai apie patikrinimo rezultatus toje valstybėje narėje ir apie suderinto arba bendro patikrinimo vykdymą apskritai.

7.   Per suderintus arba bendrus patikrinimus surinktą informaciją turi būti įmanoma naudoti kaip įrodymus atitinkamų valstybių narių teismo procesuose, laikantis tos valstybės narės teisės ar praktikos.

8.   Informacija apie Institucijos koordinuojamus suderintus ir bendrus patikrinimus ir valstybių narių bei Institucijos teikiama informacija, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse, įtraukiama į ataskaitas, kurios Valdančiajai tarybai turi būti teikiamos du kartus per metus. Tokios ataskaitos taip pat siunčiamos Suinteresuotųjų subjektų grupei, tinkamai apdorojus neskelbtiną informaciją. Metinė Institucijos patikrinimų, kuriuos Institucija parėmė, ataskaita įtraukiama į Institucijos metinės veiklos ataskaitą.

9.   Tais atvejais, kai Institucija, vykdydama suderintus arba bendrus patikrinimus arba bet kokią kitą savo veiklą, sužino apie įtariamus Sąjungos teisės pažeidimus, ji gali, kai tinkama, pranešti apie juos atitinkamai valstybei narei ir Komisijai.

1.   Institucija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir, kai tinkama, socialiniais partneriais, vertina su darbo jėgos judumu ir socialinės apsaugos koordinavimu susijusią riziką ir atlieka atitinkamą analizę. Atliekant rizikos vertinimą ir analizę nagrinėjamos tokios temos kaip darbo rinkos disbalansas, konkrečiam sektoriui kylantys iššūkiai ir pasikartojančios problemos, o Institucija taip pat gali atlikti išsamias tikslines analizes ir tyrimus, skirtus konkretiems klausimams nagrinėti. Atlikdama rizikos vertinimą ir analizes Institucija, kiek įmanoma, naudoja atitinkamus ir aktualius esamų tyrimų statistinius duomenis ir užtikrina veiklos papildomumą su Sąjungos agentūromis ar tarnybomis ir nacionalinėmis institucijomis, agentūromis arba tarnybomis, bei remiasi jų ekspertinėmis žiniomis be kita ko, tokiose srityse kaip kova su sukčiavimu, išnaudojimu, diskriminacija, įgūdžių poreikių prognozavimas, sveikata ir sauga darbe.

2.   Institucija rengia valstybių narių, kurios sutiko dalyvauti, tarpusavio vertinimus siekdama:

3.   Kai užbaigiamas rizikos vertinimas ar kito tipo analizė, Institucija pateikia Komisijai ir tiesiogiai susijusioms valstybėms narėms vertinimo rezultatus ir nurodo, kokiomis priemonėmis būtų galima šalinti nustatytus trūkumus.

Institucija į savo metines ataskaitas, skirtas Europos Parlamentui ir Komisijai, taip pat įtraukia vertinimo rezultatų santrauką.

4.   Institucija, prireikus, kaupia valstybių narių parengtus ir pateiktus statistinius duomenis tose Sąjungos teisės srityse, kurios priskiriamos Institucijos kompetencijos sričiai. Taip Institucija siekia racionalizuoti dabartinę tų sričių duomenų rinkimo veiklą, kad būtų išvengta duomenų rinkimo dubliavimo. Prireikus taikomas 15 straipsnis. Institucija palaiko ryšius su Komisija (Eurostatu) ir prireikus dalijasi duomenų rinkimo veiklos rezultatais.

1.   Pagal 16 straipsnio 2 dalį įsteigta Europos platforma, skirta bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti (toliau – Platforma) remia Institucijos veiklą sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą šiomis priemonėmis:

2.   Platforma skatina valstybes nares tarpusavyje bendradarbiauti šiomis priemonėmis:

3.   Platformą sudaro:

4.   Platformos posėdžiuose gali dalyvauti toliau nurodyti suinteresuotieji subjektai stebėtojo teisėmis ir į jų indėlį turi būti tinkamai atsižvelgiama:

Platformos posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti kiti nei pirmoje pastraipoje nurodyti stebėtojai ir į jų indėlį turi būti tinkamai atsižvelgiama.

Platformai pirmininkauja Institucijos atstovas.

1.   Institucija gali padėti rasti sprendimą kilus dviejų ar daugiau valstybių narių ginčui dėl atskirų Sąjungos teisės taikymo šio reglamento taikymo srityse atvejų, nedarant poveikio Teisingumo Teismo įgaliojimams. Tokio tarpininkavimo tikslas – suderinti skirtingus valstybių narių, kurios yra ginčo šalys, požiūrius ir priimti neprivalomą nuomonę.

2.   Jei valstybėms narėms, kurios yra ginčo šalys, nepavyksta išspręsti ginčo tiesiogiai ir vykdant tarpusavio dialogą, vienai ar daugiau susijusių valstybių narių paprašius Institucija pradeda tarpininkavimo procedūrą. Institucija taip pat gali pasiūlyti pradėti tarpininkavimo procedūrą savo iniciatyva. Tarpininkavimas vykdomas tik gavus visų valstybių narių, kurios yra ginčo šalys, sutikimą.

3.   Pirmuoju tarpininkavimo etapu vykdomas procesas, kuriame dalyvauja valstybės narės, kurios yra ginčo šalys, ir tarpininkas, kuris bendru sutarimu priima neprivalomą nuomonę. Valstybių narių, Komisijos ir Institucijos ekspertai pirmajame tarpininkavimo etape gali dalyvauti kaip patarėjai.

4.   Jei pirmuoju tarpininkavimo etapu nerandama sprendimo, Institucija pradeda antrąjį tarpininkavimo etapą Tarpininkavimo komisijoje, jei visos valstybės narės, kurios yra ginčo šalys, sutinka.

5.   Tarpininkavimo komisija, kurią sudaro valstybių narių ekspertai, išskyrus valstybių narių, ginčo šalių, ekspertus, bando suderinti valstybių narių, kurios yra ginčo šalys, požiūrius ir sutaria dėl neprivalomos nuomonės. Komisijos ir Institucijos ekspertai antrajame tarpininkavimo etape gali dalyvauti kaip patarėjai.

6.   Valdančioji taryba patvirtina tarpininkavimo procedūros taisykles, įskaitant taisykles dėl darbo tvarkos ir tarpininkų skyrimo, taikytinų terminų, valstybių narių, Komisijos ir Institucijos ekspertų dalyvavimo ir dėl galimybės Tarpininkavimo komisijai posėdžiauti iš kelių narių sudarytoms grupėms.

7.   Valstybių narių, kurios yra ginčo šalys, dalyvavimas abiejuose tarpininkavimo etapuose yra savanoriškas. Jeigu tokia valstybė narė nusprendžia tarpininkavimo procedūroje nedalyvauti, ji per 6 dalyje nurodytose procedūros taisyklėse nustatytą laikotarpį raštu, taip pat elektroninėmis priemonėmis, informuoja Instituciją ir kitas valstybes nares, kurios yra ginčo šalys, apie savo sprendimo priežastis.

8.   Kreipdamosi dėl tarpininkavimo, valstybės narės užtikrina, kad visi su byla susiję asmens duomenys būtų paversti anoniminiais taip, kad nebebūtų įmanoma nustatyti duomenų subjekto tapatybės. Institucija netvarko su byla susijusių asmenų asmens duomenų jokiu tarpininkavimo procedūros etapu.

9.   Bylos, kurios nagrinėjamos nacionalinio ar Sąjungos lygmens teisme, Institucijos tarpininkavimo procedūrai neperduodamos. Jeigu tarpininkavimo procedūros metu pradedamas teismo procesas, tarpininkavimo procedūra sustabdoma.

10.   Tarpininkavimu nedaromas poveikis Administracinės komisijos kompetencijai, įskaitant visus jos priimamus sprendimus. Tarpininkaujant atsižvelgiama į visus svarbius Administracinės komisijos sprendimus.

11.   Jeigu ginčas visiškai ar iš dalies susijęs su socialinės apsaugos klausimais, Institucija apie tai informuoja Administracinę komisiją.

Siekdamos užtikrinti sklandų bendradarbiavimą, koordinuoti veiksmus abipusiu susitarimu ir išvengti dvigubo tarpininkavimo tais atvejais, kurie susiję ir su socialinės apsaugos, ir su darbo teisės klausimais, Administracinė komisija ir Institucija sudaro bendradarbiavimo susitarimą.

Administracinei komisijai paprašius ir valstybėms narėms, kurios yra ginčo šalys, pritarus, Institucija klausimą dėl socialinės apsaugos perduoda Administracinei komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 74a straipsnio 2 dalį. Tarpininkavimas gali būti tęsiamas sprendžiant su socialine apsauga nesusijusius klausimus.

Valstybės narės, kuri yra ginčo šalis, prašymu, Institucija klausimą dėl socialinės apsaugos koordinavimo perduoda svarstyti Administracinei komisijai. Tas klausimas gali būti perduodamas bet kuriuo tarpininkavimo etapu. Tarpininkavimas gali būti tęsiamas sprendžiant su socialine apsauga nesusijusius klausimus.

12.   Per tris mėnesius nuo neprivalomos nuomonės priėmimo valstybės narės, kurios yra ginčo šalys, Institucijai praneša, kokių priemonių jos ėmėsi siekdamos atsižvelgti į nuomonę, arba, jei jos nesiėmė priemonių - nurodo priežastis kodėl jos nesiėmė tų veiksmų.

13.   Institucija du kartus per metus praneša Komisijai apie jos vykdyto tarpininkavimo rezultatus ir nurodo atvejus, kai veiksmų nesiimta.

1.   Institucijos administravimo ir valdymo struktūrą sudaro:

2.   Institucija gali steigti darbo grupes ar ekspertų grupes, kurias sudarytų valstybių narių arba Komisijos atstovai ar išorės ekspertai, atrinkti surengus atrankos procedūrą, arba jų derinys, kurie vykdytų specifines užduotis arba spręstų specifinės politikos srities klausimus. Ji įsteigia kaip nuolatinę darbo grupę 12 straipsnyje numatytą Platformą ir 13 straipsnyje numatytą Tarpininkavimo komisiją.

Tokių darbo grupių ir ekspertų grupių darbo tvarkos taisykles nustato Institucija, pasikonsultavusi su Komisija.

1.   Į Valdančiosios tarybos sudėtį įeina:

Tik pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyti nariai turi teisę balsuoti.

2.   Kiekvienas Valdančiosios tarybos narys turi pakaitinį narį. Nariui nedalyvaujant, jam atstovauja pakaitinis narys.

3.   Narius, nurodytus 1 dalies pirmos pastraipos a punkte ir pakaitinius narius skiria jų valstybė narė.

Komisija skiria 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytus narius.

Europos Parlamentas skiria 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytą ekspertą.

Sąjungos lygmens pramonės sektorių socialinių partnerių organizacijos skiria savo atstovus, o Europos Parlamentas skiria savo nepriklausomą ekspertą, prieš tai patikrinę, ar nėra interesų konflikto.

Valdančiosios tarybos nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami remiantis jų žiniomis 1 straipsnyje nurodytose srityse, taip pat į atitinkamus vadovavimo, administracinio darbo ir biudžeto valdymo įgūdžius.

Siekdamos užtikrinti Valdančiosios tarybos darbo tęstinumą, visos joje atstovaujamos šalys deda pastangas, kad jų atstovai keistųsi kuo rečiau. Visos šalys siekia, kad Valdančiojoje taryboje būtų proporcingas moterų ir vyrų skaičius.

4.   Kiekvienas narys ir pakaitinis narys, pradėdamas eiti pareigas, pasirašo rašytinį pareiškimą, kuriuo patvirtina, kad jis nėra interesų konflikto situacijoje. Kiekvienas narys ir pakaitinis narys atnaujina savo pareiškimą, kai pasikeičia su bet kokiu interesų konfliktu susijusios aplinkybės. Institucija pareiškimus ir atnaujintus pareiškimus skelbia savo interneto svetainėje.

5.   Narių ir pakaitinių narių kadencija – ketveri metai. Ta kadencija gali būti pratęsta.

6.   Trečiųjų valstybių, kurios taiko Sąjungos teisę šio reglamento taikymo srityse, atstovai Valdančiosios tarybos posėdžiuose ir svarstymuose gali dalyvauti stebėtojų teisėmis.

7.   EUROFOUND atstovas, EU-OSHA atstovas, CEDEFOP atstovas ir Europos mokymo fondo atstovas gali būti kviečiami dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis, siekiant užtikrinti didesnį agentūrų veiksmingumą ir geresnę jų sąveiką.

1.   Valdančioji taryba visų pirma:

2.   Vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsniu, Valdančioji taryba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai deleguojami vykdomajam direktoriui ir nustatomos deleguotų įgaliojimų sustabdymo sąlygos. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perdeleguoti.

3.   Prireikus dėl išskirtinių aplinkybių Valdančioji taryba gali sprendimu laikinai sustabdyti vykdomajam direktoriui deleguotus paskyrimų tarnybos įgaliojimus ir vykdomojo direktoriaus perdeleguotus įgaliojimus, ir jais naudotis pati arba juos perduoti vienam iš savo narių arba kitam nei vykdomasis direktorius darbuotojui.

1.   Valdančioji taryba iš savo teisę balsuoti turinčių narių renka pirmininką ir jo pavaduotoją ir siekia lyčių pusiausvyros. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių Valdančiosios tarybos narių balsų dauguma.

Jeigu pirmuoju balsavimu nepasiekiama dviejų trečdalių daugumos, rengiamas antrasis balsavimas, kuriame pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami paprasta teisę balsuoti turinčių Valdančiosios tarybos narių balsų dauguma.

Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.

2.   Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija trunka trejus metus. Jų kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Tačiau jei bet kuriuo kadencijos metu jie netenka Valdančiosios tarybos nario statuso, tą pačią dieną automatiškai baigiasi ir jų kadencija.

1.   Valdančiosios tarybos posėdžius šaukia pirmininkas.

2.   Pirmininkas organizuoja svarstymus pagal darbotvarkės punktus. 17 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c ir d punktuose nurodyti nariai nedalyvauja svarstant klausimus, susijusius su neskelbtina informacija nagrinėjant atskirus atvejus, kaip nurodyta Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisyklėse.

3.   Institucijos vykdomasis direktorius svarstymuose dalyvauja be teisės balsuoti.

4.   Valdančiosios tarybos eiliniai posėdžiai vyksta bent du kartus per metus. Be to, ji susirenka į posėdį pirmininko iniciatyva, Komisijos arba ne mažiau kaip trečdalio savo narių prašymu.

5.   Valdančioji taryba bent kartą per metus rengia posėdžius su Suinteresuotųjų subjektų grupe.

6.   Valdančioji taryba gali pakviesti bet kurį kitą asmenį ar organizaciją, įskaitant Suinteresuotųjų subjektų grupės narius, kurių nuomonė gali būti svarbi, dalyvauti posėdžiuose stebėtojo teisėmis.

7.   Pagal darbo tvarkos taisykles Valdančiosios tarybos nariams ir jų pakaitiniams nariams posėdžiuose gali padėti patarėjai arba ekspertai.

8.   Institucija teikia Valdančiajai tarybai sekretoriato paslaugas.

1.   Nedarant poveikio 18 straipsnio 1 dalies b ir t punktams ir 19 straipsnio 1 daliai bei 31 straipsnio 8 daliai, Valdančioji taryba sprendimus priima teisę balsuoti turinčių narių balsų dauguma.

2.   Kiekvienas teisę balsuoti turintis narys turi vieną balsą. Jeigu teisę balsuoti turintis narys nedalyvauja, jo pakaitinis narys turi teisę pasinaudoti jo teise balsuoti.

3.   Institucijos vykdomasis direktorius dalyvauja svarstymuose be teisės balsuoti.

4.   Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma aplinkybės, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu, taip pat aplinkybės, kuriomis taikoma balsavimo raštu procedūra.

1.   Vykdomasis direktorius atsako už Institucijos valdymą ir siekia Institucijoje užtikrinti lyčių pusiausvyrą. Vykdomasis direktorius yra atskaitingas Valdančiajai tarybai.

2.   Gavęs prašymą, vykdomasis direktorius Europos Parlamentui pateikia savo pareigų vykdymo ataskaitą. Taryba gali paprašyti, kad vykdomasis direktorius pateiktų savo pareigų vykdymo ataskaitą.

3.   Vykdomasis direktorius yra Institucijos teisinis atstovas.

4.   Vykdomasis direktorius atsako už Institucijai šiuo reglamentu nustatytų užduočių įgyvendinimą, visų pirma:

5.   Vykdomasis direktorius sprendžia, ar būtina, kad vienoje arba daugiau valstybių narių dirbtų vienas arba daugiau Institucijos darbuotojų, ir ar būtina steigti ryšių palaikymo biurą Briuselyje, kad Institucija toliau bendradarbiautų su atitinkamomis Sąjungos institucijomis ir organais. Prieš nuspręsdamas įsteigti vietos skyrių ar ryšių palaikymo tarnybą vykdomasis direktorius gauna išankstinį Komisijos, Valdančiosios tarybos ir valstybės narės, kurioje vietos skyrius turi būti įsteigtas, pritarimą. Veiklos, kurią vykdys skyrius, sritis sprendime nustatoma taip, kad būtų išvengta nebūtinų išlaidų ir Institucijos administracinių funkcijų dubliavimo. Gali prireikti su valstybe nare, kurioje turi būti įsteigti vietos skyrius ar ryšių palaikymo tarnyba, sudaryti susitarimą dėl būstinės.

1.   Siekiant palengvinti konsultacijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir pasinaudoti ekspertinėmis jų žiniomis tose srityse, kurioms taikomas šis reglamentas, įsteigiama suinteresuotųjų subjektų grupė. Prie Institucijos įsteigta Suinteresuotųjų subjektų grupė atlieka patariamąją funkciją.

2.   Suinteresuotųjų subjektų grupė, kuriai iš anksto suteikiama informacija, gavusi Institucijos prašymą arba savo iniciatyva, gali pateikti nuomones Institucijai dėl:

3.   Suinteresuotųjų subjektų grupei pirmininkauja vykdomasis direktorius; ji posėdžiauja bent du kartus per metus vykdomojo direktoriaus iniciatyva arba Komisijos prašymu.

4.   Suinteresuotųjų subjektų grupę sudaro du Komisijos atstovai ir dešimt Sąjungos lygmens socialinių partnerių atstovų, vienodai atstovaujančių profesinėms sąjungoms ir darbdavių organizacijoms, įskaitant pripažintus Sąjungos sektorių socialinius partnerius, atstovaujančius sektoriams, kuriuose darbo jėgos judumo klausimas yra ypač svarbus.

5.   Suinteresuotųjų subjektų grupės narius ir pakaitinius narius nurodo atitinkamos jų organizacijos ir skiria Valdančioji taryba. Pakaitinius narius skiria Valdančioji taryba, laikydamasi tų pačių sąlygų, kokios taikomos skiriant narius, ir jie automatiškai pakeičia nedalyvaujančius arba savo pareigų negalinčius eiti narius. Kiek įmanoma, laikomasi lyčių pusiausvyros ir siekiama adekvataus atstovavimo MVĮ.

6.   Institucija teikia Suinteresuotųjų subjektų grupei sekretoriato paslaugas. Suinteresuotųjų subjektų grupė dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių narių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles. Darbo tvarkos taisykles tvirtina Valdančioji taryba.

7.   Suinteresuotųjų subjektų grupė gali kviesti į savo posėdžius ekspertus arba atitinkamų tarptautinių organizacijų atstovus.

8.   Institucija viešai skelbia Suinteresuotųjų subjektų grupės nuomones, patarimus ir rekomendacijas bei konsultacijų su ja rezultatus, išskyrus atvejus, kai taikomi konfidencialumo reikalavimai.

1.   Vykdomasis direktorius kasmet parengia bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame pateikiamas daugiametis ir metinis programavimas, kaip nustatyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1271/2013 (28), atsižvelgiant į Komisijos nustatytas gaires ir į visus Suinteresuotųjų subjektų grupės patarimus.

2.   Valdančioji taryba kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. patvirtina 1 dalyje nurodytą bendrojo programavimo dokumento projektą. Ne vėliau kaip kitų metų sausio 31 d. ji perduoda jį ir visas paskesnes atnaujintas to dokumento versijas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Galutinai priėmus bendrąjį Sąjungos biudžetą, bendrasis programavimo dokumentas prireikus atitinkamai pakoreguojamas ir tampa galutiniu.

3.   Metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir numatomi rezultatai, įskaitant veiklos rezultatų rodiklius. Į ją taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienam veiksmui skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Metinė darbo programa turi derėti su 4 dalyje nurodyta daugiamete darbo programa. Joje aiškiai nurodoma, kokios užduotys buvo įtrauktos, pakeistos arba išbrauktos, palyginti su ankstesniais finansiniais metais. Jei Institucijai paskiriama nauja užduotis, patenkanti į šio reglamento taikymo sritį, Valdančioji taryba iš dalies keičia priimtą metinę darbo programą.

Bet kokie esminiai metinės darbo programos pakeitimai priimami laikantis tokios pačios procedūros, kaip priimant pirminę metinę darbo programą. Valdančioji taryba gali perduoti vykdomajam direktoriui įgaliojimus atlikti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

4.   Daugiametėje darbo programoje nustatomas bendras strateginis programavimas, įskaitant tikslus, numatomus rezultatus ir veiklos rezultatų rodiklius. Joje taip pat nurodoma kiekvienos veiklos finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kurių reikia nustatytiems tikslams pasiekti, sąmata.

Strateginis programavimas, kai tikslinga, atnaujinamas, visų pirma atsižvelgiant į 40 straipsnyje nurodyto įvertinimo rezultatus.

1.   Vykdomasis direktorius kasmet parengia preliminarų kitų finansinių metų Institucijos pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, į kurį įtraukia etatų planą, ir perduoda jį Valdančiajai tarybai.

2.   Preliminarus sąmatos projektas grindžiamas 24 straipsnio 3 dalyje nurodyto metinio programavimo dokumento tikslais ir numatomais rezultatais ir jį rengiant atsižvelgiama į finansinius išteklius, būtinus tiems tikslams ir numatomiems rezultatams pasiekti, laikantis rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principo.

3.   Remdamasi šiuo preliminariu sąmatos projektu, Valdančioji taryba priima kitų finansinių metų Institucijos pajamų sąmatos projektą ir ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. išsiunčia jį Komisijai.

4.   Komisija sąmatos projektą kartu su Sąjungos bendrojo biudžeto projektu išsiunčia biudžeto valdymo institucijai. Institucija taip pat gali susipažinti su šiuo sąmatos projektu.

5.   Remdamasi šiuo sąmatos projektu, Komisija į Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį SESV 313 ir 314 straipsniuose nustatyta tvarka teikia biudžeto valdymo institucijai, įtraukia sąmatas, jos nuomone, reikalingas etatų planui, ir įnašo, kuris bus mokamas iš bendrojo biudžeto, sumą.

6.   Biudžeto valdymo institucija patvirtina Institucijai skiriamo įnašo iš Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimus.

7.   Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijos etatų planą.

8.   Valdančioji taryba priima Institucijos biudžetą. Jis tampa galutiniu po to, kai galutinai priimamas Sąjungos bendrasis biudžetas, ir prireikus jis atitinkamai pakoreguojamas.

9.   Statybų projektų, galinčių turėti reikšmingą poveikį Institucijos biudžetui, atžvilgiu taikomas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013.

1.   Visų Institucijos pajamų ir išlaidų sąmata rengiama kiekvienais finansiniais metais ir pateikiama Institucijos biudžete. Finansiniai metai atitinka kalendorinius metus.

2.   Turi būti užtikrintas Institucijos biudžeto pajamų ir išlaidų balansas.

3.   Nedarant poveikio kitiems ištekliams, Institucijos pajamas sudaro:

4.   Institucijos išlaidas sudaro darbuotojų darbo užmokestis, administracinės ir infrastruktūros išlaidos ir veiklos išlaidos.

1.   Institucijos biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

2.   Vykdomasis direktorius kasmet perduoda biudžeto valdymo institucijai visą informaciją, reikalingą vertinimo procedūrų išvadoms parengti.

1.   Institucijos apskaitos pareigūnas išsiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams finansinių metų (N metų) preliminarias finansines ataskaitas ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 1 d. (N + 1 metai).

2.   Ne vėliau kaip N + 1 metų kovo 31 d. Institucijos apskaitos pareigūnas Komisijos apskaitos pareigūnui nustatytu būdu ir formatu taip pat pateikia konsolidavimo tikslais reikalingą apskaitos informaciją.

3.   Ne vėliau kaip N + 1 metų kovo 31 d. Institucija išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams N metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

4.   Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Institucijos N metų preliminarių finansinių ataskaitų, apskaitos pareigūnas savo atsakomybe parengia Institucijos galutines finansines ataskaitas. Vykdomasis direktorius jas pateikia Valdančiajai tarybai, kad ji pareikštų nuomonę.

5.   Valdančioji taryba pateikia nuomonę dėl Agentūros N metų galutinių finansinių ataskaitų.

6.   Ne vėliau kaip N + 1 metų liepos 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas N metų galutines finansines ataskaitas kartu su Valdančiosios tarybos nuomone nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

7.   Nuoroda į interneto puslapius, kuriuose pateikiamos Institucijos galutinės finansinės ataskaitos, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiama ne vėliau kaip N + 1 metų lapkričio 15 d.

8.   Ne vėliau kaip N + 1 metų rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų metinėje ataskaitoje pateiktas pastabas. Šį atsakymą vykdomasis direktorius taip pat nusiunčia Valdančiajai tarybai ir Komisijai.

9.   Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius pateikia jam visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi N metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (29) 261 straipsnio 3 dalį.

10.   Iki N + 2 metų gegužės 15 d. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, patvirtina vykdomajam direktoriui, kad N finansinių metų biudžetas įvykdytas.

1.   Vykdomasis direktorius yra įdarbinamas pagal Įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą kaip Institucijos laikinasis darbuotojas.

2.   Vykdomąjį direktorių skiria Valdančioji taryba iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos procedūros. Atrinktas kandidatas kviečiamas padaryti pareiškimą Europos Parlamente ir atsakyti į Parlamento narių klausimus. Dėl to keitimosi nuomonėmis neturi nepagrįstai užtrukti vykdomojo direktoriaus paskyrimo procesas.

3.   Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi Institucijai atstovauja Valdančiosios tarybos pirmininkas.

4.   Vykdomojo direktoriaus kadencija trunka penkerius metus. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų įvertinimą ir į būsimas Institucijos užduotis ir iššūkius.

5.   Remdamasi 4 dalyje nurodytu vertinimu, Valdančioji taryba gali vykdomojo direktoriaus kadenciją pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

6.   Vykdomasis direktorius, kurio kadencija pagal 5 dalį buvo pratęsta, pasibaigus visam laikotarpiui nebegali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

7.   Vykdomasis direktorius gali būti atleistas iš pareigų tik Valdančiosios tarybos sprendimu. Priimdama tokį sprendimą, Valdančioji taryba atsižvelgia į Komisijos atliktą vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų vertinimą, kaip nurodyta 4 dalyje.

8.   Sprendimus dėl vykdomojo direktoriaus skyrimo, jo kadencijos pratęsimo arba atleidimo iš pareigų Valdančioji taryba priima dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių narių balsų dauguma.

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria vieną nacionalinį ryšių palaikymo pareigūną kaip į Instituciją deleguotą nacionalinį ekspertą, kuris dirba jos būstinėje pagal 33 straipsnį.

2.   Nacionaliniai ryšių palaikymo pareigūnai prisideda prie Institucijos užduočių vykdymo, be kita ko, palengvindami 7 straipsnyje nustatytą bendradarbiavimą ir informacijos mainus ir teikdami paramą vykdant 8 straipsnyje nustatytus patikrinimus ir juos koordinuodami. Jie taip pat veikia kaip nacionaliniai kontaktiniai asmenys, kurie tiesiogiai arba per nacionalines institucijas atsako į savo valstybės narės klausimus ir į su jų valstybe nare susijusius klausimus.

3.   Nacionaliniai ryšių palaikymo pareigūnai turi teisę savo valstybės narės prašyti visos atitinkamos informacijos, kaip numatyta šiame reglamente, ir ją gauti, visapusiškai laikydamiesi savo valstybės narės nacionalinės teisės ar praktikos, visų pirma kiek tai susiję su duomenų apsauga ir konfidencialumo taisyklėmis.

1.   Be nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų, Institucija daugelyje savo veiklos sričių gali naudotis kitų deleguotųjų nacionalinių ekspertų ar kitų darbuotojų, kurie nėra Institucijos darbuotojai, paslaugomis.

2.   Valdančioji taryba priima sprendimą, kuriame nustatomos nacionalinių ekspertų, įskaitant ir nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų, delegavimo taisyklės.

1.   Institucijai taikomos Tarybos reglamento Nr. 1 (30) nuostatos.

2.   Institucijos veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Vertimo centras.

1.   Institucijos saugomiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001. Valdančioji taryba per šešis mėnesius nuo pirmo posėdžio dienos priima išsamias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo taisykles.

2.   Valdančioji taryba nustato priemones, kad būtų įvykdytos Reglamentu (ES) 2018/1725 nustatytos pareigos, visų pirma susijusios su Institucijos duomenų apsaugos pareigūno paskyrimu ir duomenų tvarkymo teisėtumu, duomenų tvarkymo saugumu, informacijos teikimu ir duomenų subjektų teisėmis.

3.   Institucija gali savo iniciatyva užsiimti komunikacijos veikla savo kompetencijos srityje. Komunikacijos veiklai skiriami ištekliai neturi trukdyti veiksmingai vykdyti 4 straipsnyje nurodytų užduočių. Komunikacijos veikla vykdoma laikantis atitinkamų Valdančiosios tarybos priimtų komunikacijos ir sklaidos planų.

1.   Siekdama palengvinti pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 numatytą kovą su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Institucija ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią Institucija ima veikti, prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir priima atitinkamas visiems Institucijos darbuotojams taikytinas nuostatas naudodama to susitarimo priede pateiktą šabloną.

2.   Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, iš Institucijos gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.   OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje, laikydamasi Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (31) nustatytų nuostatų ir procedūrų, siekdama nustatyti, ar vykdant pagal Institucijos finansuojamą dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį, nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

4.   Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, į Institucijos bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, sutartis, dotacijų susitarimus bei dotacijų sprendimus įtraukiamos nuostatos, kuriomis Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojamai atlikti tokį auditą ir tyrimus, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją.

1.   Institucijos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė.

2.   Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Institucijos sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

3.   Nesutartinės atsakomybės atveju Institucija pagal bendruosius teisės principus, bendrus valstybių narių teisei, atlygina žalą, kurią padaro jos padaliniai arba jos darbuotojai eidami savo pareigas.

4.   Teisingumo Teismas turi jurisdikciją spręsti ginčus dėl žalos atlyginimo, kaip nurodyta 3 dalyje.

5.   Asmeninę Institucijos darbuotojų atsakomybę jos atžvilgiu reglamentuoja jiems taikomų Pareigūnų tarnybos nuostatų ar Įdarbinimo sąlygų nuostatos.

1.   Ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 1 d., o vėliau – kas penkerius metus Komisija vertina Institucijos veiklos, susijusios su jos tikslais, įgaliojimais ir užduotimis, rezultatus. Visų pirma, vertinama patirtis, įgyta taikant 13 straipsnyje nustatytą tarpininkavimo procedūrą. Taip pat vertinama, ar yra poreikis keisti Institucijos įgaliojimus ir jos veiklos sritį, įskaitant veiklos srities išplėtimą siekiant, kad ji apimtų konkretaus sektoriaus poreikius, ir tokio pakeitimo finansinis poveikis, taip pat atsižvelgiant į tose srityse Sąjungos agentūrų atliktą darbą. Vertinant išnagrinėjamos tolesnės sinergijos ir veiklos derinimo su agentūrų, veikiančių užimtumo ir socialinės politikos srityse, veikla galimybės. Atitinkamais atvejais šio vertinimo pagrindu Komisija gali pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad būtų peržiūrėta šio reglamento taikymo sritis.

2.   Komisija, nusprendusi, kad, atsižvelgiant į Institucijos tikslus, įgaliojimus ir užduotis, jos veiklos tęsti nebetikslinga, gali siūlyti šį reglamentą atitinkamai pakeisti arba panaikinti.

3.   Komisija vertinimo išvadas pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Valdančiajai tarybai. Vertinimo rezultatai skelbiami viešai.

1.   Tiek, kiek būtina šiame reglamente išdėstytiems tikslams pasiekti ir nedarant poveikio valstybių narių ir Sąjungos institucijų kompetencijai, Institucija gali bendradarbiauti su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis ir su tarptautinėmis organizacijomis.

Tuo tikslu Institucija, gavusi Valdančiosios tarybos leidimą, kurį patvirtina Komisija, gali sudaryti darbo susitarimus su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis ir su tarptautinėmis organizacijomis. Dėl tų susitarimų negali atsirasti teisinių įpareigojimų Sąjungai ar valstybėms narėms.

2.   Institucijos veikloje gali dalyvauti trečiosios valstybės, kurios tuo tikslu yra sudariusios susitarimus su Sąjunga.

Remiantis atitinkamomis pirmoje pastraipoje nurodytų susitarimų nuostatomis, parengiama tvarka, kurioje konkrečiai įvardijamas tų atitinkamų trečiųjų valstybių dalyvavimo Institucijos veikloje pobūdis, mastas ir būdas, be kita ko, su dalyvavimu Institucijos vykdomose iniciatyvose, finansiniais įnašais ir darbuotojais susijusios nuostatos. Tų susitarimų nuostatos dėl darbuotojų visais atvejais turi atitikti Pareigūnų tarnybos nuostatus ir Įdarbinimo sąlygas.

3.   Sudarydama tinkamą darbinį susitarimą su Institucijos vykdomuoju direktoriumi, Komisija užtikrina, kad Institucija veiktų pagal savo įgaliojimus ir esamą institucinę struktūrą.

1.   Susitarime dėl būstinės, kurį Institucija sudaro su valstybe nare, kurioje yra jos būstinė, Valdančiajai tarybai davus sutikimą ir ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 1 d., nustatomos reikiamos nuostatos dėl Institucijos įkurdinimo priimančiojoje valstybėje narėje, taip pat specialiosios taisyklės, priimančiojoje valstybėje narėje taikytinos vykdomajam direktoriui, Valdančiosios tarybos nariams, Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams.

2.   Instituciją priimanti valstybė narė sudaro sąlygas, kurių reikia Institucijai sklandžiam ir tinkamam veikimui užtikrinti, įskaitant daugiakalbį europinį darbuotojų vaikų švietimą ir tinkamą transporto infrastruktūrą.

1.   Institucija pradeda veikti, turėdama pajėgumų savo biudžetui vykdyti, ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 1 d.

2.   Kol Institucija pradės veikti, už Institucijos įsteigimą ir pirminę veiklą atsako Komisija. Tuo tikslu: