(1)

tiesioginės užsienio investicijos prisideda prie Sąjungos ekonomikos augimo, nes jomis skatinamas jos konkurencingumas, kuriamos darbo vietos ir užtikrinama masto ekonomija, pritraukiama kapitalo, technologijų, inovacijų, patirties ir atveriamos naujos rinkos Sąjungos eksportui. Jomis remiami Investicijų plano Europai tikslai ir prisidedama prie kitų Sąjungos projektų bei programų;

(2)

Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad, palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga išsaugo ir skatina savo vertybes ir savo interesus bei prisideda prie savo piliečių apsaugos. Be to, Sąjungos ir valstybių narių investicijų aplinka yra atvira – tai įtvirtinta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) ir įtraukta į Sąjungos bei jos valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus dėl tiesioginių užsienio investicijų;

(3)

pagal tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje ir pagal prekybos bei investicijų susitarimus, sudarytus su trečiosiomis valstybėmis, Sąjunga ir valstybės narės, laikydamosi tam tikrų reikalavimų, saugumo arba viešosios tvarkos sumetimais gali priimti su tiesioginėmis užsienio investicijomis susijusias ribojamąsias priemones. Šiuo reglamentu nustatyta sistema susijusi su tiesioginėmis užsienio investicijomis į Sąjungą. Investicijas užsienio šalyse ir patekimą į trečiųjų valstybių rinkas reglamentuoja kitos prekybos ir investicijų politikos priemonės;

(4)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių teisei nukrypti nuo laisvo kapitalo judėjimo nuostatų, kaip numatyta SESV 65 straipsnio 1 dalies b punkte. Kelios valstybės narės yra nustačiusios priemones, kuriomis jos gali apriboti tokį judėjimą viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo sumetimais. Tos priemonės atspindi su tiesioginėmis užsienio investicijomis susijusius valstybių narių tikslus ir susirūpinimą, ir dėl to gali atsirasti nemažai skirtingų – pagal jų taikymo sritį ir tvarką – mechanizmų. Kitos valstybės narės neturi nustačiusios tokių mechanizmų. Valstybės narės, kurios nori nustatyti tokius mechanizmus ateityje, galėtų atsižvelgti į jau esamų mechanizmų veikimą, su jais susijusią patirtį ir geriausios praktikos pavyzdžius;

(5)

šiuo metu nėra išsamios Sąjungos lygmens sistemos, skirtos tiesioginėms užsienio investicijoms tikrinti saugumo arba viešosios tvarkos sumetimais, o pagrindiniai Sąjungos prekybos partneriai tokias sistemas jau yra sukūrę;

(6)

tiesioginės užsienio investicijos patenka į bendros prekybos politikos sritį. Pagal SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktą Sąjunga turi išimtinę kompetenciją bendros prekybos politikos srityje;

(7)

svarbu užtikrinti teisinį tikrumą valstybių narių tikrinimo mechanizmų, taikomų saugumo arba viešosios tvarkos sumetimais, atžvilgiu, taip pat visos Sąjungos mastu užtikrinti veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą tiesioginių užsienio investicijų, galinčių daryti poveikį saugumui arba viešajai tvarkai, tikrinimo srityje. Ta bendra sistema nedaromas poveikis valstybių narių išimtinei atsakomybei už savo nacionalinio saugumo užtikrinimą, kaip numatyta ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje. Be to, ja nedaromas poveikis valstybių narių gyvybinių saugumo interesų apsaugai pagal SESV 346 straipsnį;

(8)

tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo ir bendradarbiavimo sistema valstybėms narėms ir Komisijai turėtų suteikti priemonių visapusiškai spręsti pavojaus saugumui arba viešajai tvarkai klausimus ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, kartu išsaugant valstybėms narėms būtiną lankstumą tikrinti tiesiogines užsienio investicijas saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais, atsižvelgiant į savo individualią padėtį ir nacionalinius ypatumus. Atitinkama valstybė narė išlieka išimtinai atsakinga už sprendimą dėl to, ar nustatyti tikrinimo mechanizmą, ar tikrinti kurias nors konkrečias tiesiogines užsienio investicijas;

(9)

šis reglamentas turėtų apimti platų spektrą investicijų, kuriomis užmezgami arba palaikomi ilgalaikiai tiesioginiai ryšiai tarp trečiųjų valstybių investuotojų, įskaitant valstybinius subjektus, ir įmonių, vykdančių ekonominę veiklą valstybėje narėje. Tačiau jis neturėtų apimti portfelinių investicijų;

(10)

valstybės narės, kurios turi įdiegtus tikrinimo mechanizmus, turėtų numatyti būtinas priemones pagal Sąjungos teisę, kad užkirstų kelią jų tikrinimo mechanizmų ir tikrinimo sprendimų išvengimui. Tai turėtų apimti investicijas iš Sąjungos, kurioms naudojami dirbtiniai ekonominės realybės neatitinkantys susitarimai, kuriais vengiama tikrinimo mechanizmų ir tikrinimo sprendimų, tais atvejais, kai trečiosios valstybės fizinis asmuo arba įmonė yra investuotojo faktinis savininkas arba jie investuotoją faktiškai kontroliuoja. Tai nedaro poveikio SESV įtvirtintai įsisteigimo laisvei ir laisvam kapitalo judėjimui;

(11)

valstybės narės turėtų turėti galimybę įvertinti pavojų saugumui ar viešajai tvarkai, kylantį dėl didelių užsienio investuotojo nuosavybės struktūros ar kitų pagrindinių savybių pokyčių;

(12)

siekiant valstybėms narėms ir Komisijai suteikti gairių, kaip taikyti šį reglamentą, dera nustatyti veiksnių, į kuriuos galėtų būti atsižvelgiama nustatant, ar tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, sąrašą. Be to, dėl to sąrašo valstybių narių tikrinimo mechanizmai taps dar skaidresni investuotojams, ketinantiems daryti tiesiogines užsienio investicijas Sąjungoje arba jau jų padariusiems. Veiksnių, kurie galėtų daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, sąrašas turėtų būti nebaigtinis;

(13)

nustatydamos, ar tiesioginės užsienio investicijos gali daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, valstybės narės ir Komisija turėtų turėti galimybę apsvarstyti visus susijusius veiksnius, įskaitant poveikį ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, technologijoms, įskaitant bazines didelio poveikio technologijas, ir ištekliams, kurie yra būtini saugumui arba viešosios tvarkos palaikymui ir kurių sutrikdymas, sutrikimas, praradimas arba sunaikinimas padarytų didelį poveikį valstybei narei ar Sąjungai. Tuo klausimu valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų turėti galimybę atsižvelgti į tiesioginės užsienio investicijos kontekstą ir aplinkybes, visų pirma į tai, ar užsienio investuotoją tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja trečiosios valstybės Vyriausybė, pavyzdžiui, teikdama didelį finansavimą, įskaitant subsidijas, arba į tai, ar jis užsienyje vykdo valstybinius investavimo projektus arba programas;

(14)

atitinkamai valstybės narės arba Komisija galėtų atsižvelgti į iš ekonominės veiklos vykdytojų, pilietinės visuomenės organizacijų ar socialinių partnerių, pavyzdžiui, profesinių sąjungų, gautą aktualią informaciją apie tiesioginę užsienio investiciją, galinčią daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai;

(15)

dera nustatyti valstybės narės atliekamo tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistemos būtiniausius elementus, kad investuotojai, Komisija ir kitos valstybės narės galėtų suprasti, kaip tokios investicijos gali būti tikrinamos. Tie elementai turėtų bent apimti tikrinimo terminus ir galimybę užsienio investuotojams pateikti skundą dėl tikrinimo sprendimų. Taisyklės ir procedūros, susijusios su tikrinimo mechanizmais, turėtų būti skaidrios, ir skirtingos trečiosios valstybės neturėtų būti diskriminuojamos;

(16)

turėtų būti nustatytas mechanizmas, kuriuo valstybėms narėms sudaromos sąlygos bendradarbiauti ir padėti viena kitai tais atvejais, kai tiesioginė užsienio investicija vienoje valstybėje narėje galėtų daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai kitoje valstybėje narėje. Valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti pastabas valstybei narei, kurioje tokia investicija planuojama arba yra padaryta, nepriklausomai nuo to, ar ta valstybė narė turi įdiegtą tikrinimo mechanizmą, arba nuo to, ar tokia investicija yra tikrinama. Valstybių narių prašymai pateikti informaciją, atsakymai ir pastabos taip pat turėtų būti persiųsti Komisijai. Komisija turėtų turėti galimybę valstybei narei, kurioje planuojama arba yra padaryta investicija, kai tikslinga, pateikti nuomonę, kaip apibrėžta SESV 288 straipsnyje. Valstybė narė taip pat turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos pateikti nuomonę arba prašyti kitų valstybių narių pateikti pastabų apie tiesioginę užsienio investiciją jos teritorijoje;

(17)

valstybė narė, gavusi pastabų iš kitų valstybių narių arba nuomonę iš Komisijos, turėtų deramai į tokias pastabas arba nuomonę atsižvelgti, kai tinkama, pagal savo nacionalinę teisę taikomose priemonėse arba formuodama politiką platesniu mastu, vykdydama savo lojalaus bendradarbiavimo pareigą, nustatytą ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje.

Valstybė narė, kurioje planuojama ar yra padaryta tiesioginė užsienio investicija, išlieka išimtinai atsakinga už galutinį sprendimą dėl visų tikrinamų tiesioginių užsienio investicijų arba visų priemonių, kurių imtasi dėl netikrinamos tiesioginės užsienio investicijos;

(18)

bendradarbiavimo mechanizmas turėtų būti naudojamas tik siekiant užtikrinti saugumą ar viešąją tvarką. Dėl tos priežasties valstybės narės turėtų deramai pagrįsti visus prašymus suteikti informaciją apie konkrečią tiesioginę užsienio investiciją kitoje valstybėje narėje, taip pat visas pastabas, kurias jos pateikia tai valstybei narei. Tokie patys reikalavimai turėtų būti taikomi, kai Komisija prašo suteikti informaciją apie konkrečią tiesioginę užsienio investiciją arba pateikia nuomonę valstybei narei. Laikytis tų reikalavimų taip pat svarbu situacijose, kai valstybės narės investuotojas konkuruoja su trečiųjų valstybių investuotojais dėl investavimo kitoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, įsigyjant turtą;

(19)

be to, Komisija turėtų turėti galimybę saugumo arba viešosios tvarkos sumetimais pateikti nuomonę, kaip apibrėžta SESV 288 straipsnyje, dėl tiesioginių užsienio investicijų, galinčių daryti poveikį Sąjungos svarbos projektams ir programoms. Tokiu būdu Komisija turėtų priemonę apsaugoti visai Sąjungai naudingus projektus ir programas, kuriais svariai prisidedama prie jos ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo. Visų pirma, tai būtų tie projektai ir programos, kuriems skiriamas didelis Sąjungos finansavimas arba kurie nustatyti Sąjungos teisėje ir kurie susiję su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, technologijomis ar ištekliais. Tie Sąjungos svarbos projektai ar programos turėtų būti nurodyti šiame reglamente. Nuomonė, kuri išsiųsta valstybei narei, tuo pat metu turėtų būti išsiųsta ir kitoms valstybėms narėms.

Valstybė narė turėtų kuo labiau atsižvelgti į iš Komisijos gautą nuomonę, kai tinkama, pagal savo nacionalinę teisę taikomose priemonėse arba formuodama politiką platesniu mastu ir pateikti paaiškinimą Komisijai, jeigu ji neatsižvelgia į tą nuomonę, vykdydama savo lojalaus bendradarbiavimo pareigą pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį. Valstybė narė, kurioje planuojama ar yra padaryta tiesioginė užsienio investicija, išlieka išimtinai atsakinga už galutinį sprendimą dėl visų tikrinamų tiesioginių užsienio investicijų arba visų priemonių, kurių imtasi dėl netikrinamos tiesioginės užsienio investicijos;

(20)

siekiant atsižvelgti į pokyčius, susijusius su Sąjungos svarbos projektais ir programomis, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas šio reglamento priede išdėstytas Sąjungos svarbos projektų ir programų sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (4) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu, kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(21)

siekiant investuotojams užtikrinti didesnį tikrumą, valstybės narės turėtų turėti galimybę teikti pastabas, o Komisija turėtų turėti galimybę teikti nuomonę dėl netikrintų padarytų investicijų ne ilgiau kaip 15 mėnesių po tiesioginės užsienio investicijos padarymo. Bendradarbiavimo mechanizmas neturėtų būti taikomas anksčiau nei 2019 m. balandžio 10 d. padarytoms tiesioginėms užsienio investicijoms;

(22)

valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie savo tikrinimo mechanizmus ir kiekvieną jų pakeitimą ir turėtų kasmet jai teikti ataskaitas apie savo tikrinimo mechanizmų taikymą, be kita ko, dėl sprendimų, kuriais leidžiamos arba draudžiamos tiesioginės užsienio investicijos, joms nustatomos sąlygos arba priimamos jų poveikį silpninančios priemonės, ir dėl sprendimų dėl tiesioginių užsienio investicijų, galinčių daryti poveikį Sąjungos svarbos projektams ir programoms. Visos valstybės narės turėtų teikti remiantis turima informacija parengtas ataskaitas apie jų teritorijoje padarytas tiesiogines užsienio investicijas. Siekiant pagerinti valstybių narių teikiamos informacijos kokybę ir palyginamumą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas laikytis pranešimo ir ataskaitų teikimo pareigų, Komisija turėtų parengti standartizuotas formas, kai tai tikslinga, atsižvelgdama, inter alia, į atitinkamas formas, naudojamas duomenų teikimo Eurostatui tikslais;

(23)

siekiant užtikrinti bendradarbiavimo mechanizmo veiksmingumą, taip pat svarbu užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų renkama būtiniausia informacija apie tiesiogines užsienio investicijas, kurioms taikomas šis reglamentas, ir atliekami būtiniausi koordinavimo veiksmai. Tą informaciją valstybės narės turėtų pateikti apie tikrinamas tiesiogines užsienio investicijas, taip pat, gavus prašymą, apie kitas tiesiogines užsienio investicijas. Atitinkama informacija turėtų apimti tokius aspektus, kaip užsienio investuotojo nuosavybės struktūra, planuojamos arba padarytos investicijos finansavimas, be kita ko, kai turima, informaciją apie subsidijas, kurias suteikia trečiosios valstybės. Valstybės narės turėtų dėti pastangas suteikti tikslią, išsamią ir patikimą informaciją;

(24)

paprašius valstybei narei, kurioje yra planuojama arba padaryta tiesioginė užsienio investicija, užsienio investuotojas arba atitinkama įmonė turėtų pateikti prašomą informaciją. Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai, nepaisant visų dedamų pastangų, valstybė narė negali gauti tokios informacijos, ji turėtų nedelsdama informuoti atitinkamas valstybes nares arba Komisiją. Tokiu atveju turėtų būti numatyta galimybė bet kokias kitos valstybės narės pastabas arba bet kokią Komisijos nuomonę, pateiktas pagal bendradarbiavimo mechanizmą, skelbti remiantis jų turima informacija;

(25)

valstybės narės, suteikdamos prašomą informaciją, turi laikytis Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės, kuri atitinka Sąjungos teisę;

(26)

valstybių narių ir Sąjungos lygmenimis reikėtų sustiprinti komunikaciją ir bendradarbiavimą, kiekvienoje valstybėje narėje ir Komisijoje įsteigiant ryšių palaikymo punktą šiam reglamentui įgyvendinti;

(27)

valstybių narių ir Komisijos įsteigti ryšių palaikymo punktai turėtų būti tinkamai įtraukti į atitinkamą administraciją ir juose turėtų dirbti kvalifikuoti darbuotojai, taip pat jiems turėtų būti suteikti pagal koordinavimo mechanizmą jų funkcijoms vykdyti ir deramam konfidencialios informacijos tvarkymui užtikrinti reikalingi įgaliojimai;

(28)

formuoti ir įgyvendinti visapusišką ir veiksmingą politiką turėtų padėti Komisijos tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo ekspertų grupė, sukurta 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimu (5) ir sudaryta iš valstybių narių atstovų. Ta grupė visų pirma turėtų svarstyti klausimus, susijusius su tiesioginių užsienio investicijų tikrinimu, dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais ir įgyta patirtimi, taip pat keistis nuomonėmis apie tendencijas ir bendrais susirūpinimą keliančiais klausimais, susijusiais su tiesioginėmis užsienio investicijomis. Komisija turėtų apsvarstyti galimybę prašyti grupės konsultacijų dėl sisteminių klausimų, susijusių su šio reglamento įgyvendinimu. Komisija turėtų konsultuotis su ekspertų grupe dėl deleguotųjų aktų projektų, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais;

(29)

valstybės narės ir Komisija turėtų būti skatinamos bendradarbiauti su atsakingomis panašių pažiūrų trečiosiomis valstybėmis klausimais, susijusiais su tiesioginių užsienio investicijų, kurios gali daryti poveikį saugumui arba viešajai tvarkai, tikrinimu. Tokiu administraciniu bendradarbiavimu turėtų būti siekiama stiprinti valstybių narių vykdomo tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo ir valstybių narių bei Komisijos bendradarbiavimo sistemos pagal šį reglamentą veiksmingumą. Komisija taip pat turėtų turėti galimybę stebėti pokyčius, susijusius su tikrinimo mechanizmais trečiosiose valstybėse;

(30)

valstybės narės ir Komisija turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų konfidencialią informaciją, visų pirma laikantis Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/443 (6), Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444 (7) ir Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi Europos Sąjungos interesais, apsaugos (8). Tai visų pirma apima pareigą nesumažinti informacijos slaptumo žymos laipsnio ar jos neišslaptinti be išankstinio rašytinio įslaptintos informacijos rengėjo sutikimo (9). Institucijos turėtų atitinkamai tvarkyti informaciją, kuri nėra įslaptinta, arba informaciją, kuri yra pateikiama konfidencialiai;

(31)

bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą turėtų atitikti taikomas asmens duomenų apsaugos taisykles. Ryšių palaikymo punktų ir kitų subjektų vykdomas asmens duomenų tvarkymas valstybėse narėse turėtų vykti laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (10). Komisija asmens duomenis turėtų tvarkyti laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (11);

(32)

remdamasi, inter alia, visų valstybių narių pateiktomis metinėmis ataskaitomis ir deramai atsižvelgdama į tam tikros šiose ataskaitose pateiktos informacijos konfidencialumą, Komisija turėtų parengti ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateikti metinę šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Siekiant didesnio skaidrumo, ataskaita turėtų būti skelbiama viešai;

(33)

Europos Parlamentas turėtų turėti galimybę pakviesti Komisiją į savo komiteto, atsakingo už sisteminių su šio reglamento įgyvendinimu susijusių klausimų pristatymą ir paaiškinimą, posėdį;

(34)

Komisija ne vėliau kaip 2023 m. spalio 12 d. ir po to kas penkerius metus turėtų vertinti šio reglamento veikimą ir veiksmingumą bei pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Toje ataskaitoje turėtų būti pateikiamas įvertinimas dėl to, ar šį reglamentą reikia iš dalies keisti. Jei ataskaitoje siūloma iš dalies keisti šį reglamentą, prie jos gali būti pridėtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(35)

įgyvendindamos šį reglamentą, Sąjunga ir valstybės narės turėtų laikytis ribojamųjų priemonių taikymo saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais atitinkamų reikalavimų, nustatytų PPO susitarimuose, be kita ko, visų pirma Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) (12) XIV straipsnio a punkte ir XIVa straipsnyje. Įgyvendinimas taip pat turi atitikti Sąjungos teisę ir būti suderinamas su įsipareigojimais, prisiimtais pagal kitus prekybos ir investicijų susitarimus, kurių Sąjunga arba valstybės narės yra šalys, arba prekybos ir investicijų susitarimus, prie kurių jos yra prisijungusios;

(36)

jei tiesioginė užsienio investicija yra koncentracija, kuriai taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 (13), šio reglamento taikymas neturėtų daryti poveikio Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalies taikymui. Šis reglamentas ir Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalis turėtų būti taikomi nuosekliai. Jei tų dviejų reglamentų atitinkama taikymo sritis iš dalies sutampa, šio reglamento 1 straipsnyje nustatytos tikrinimo priežastys ir teisėtų interesų sąvoka, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje, turėtų būti aiškinami nuosekliai, nedarant poveikio tiems interesams apsaugoti skirtų nacionalinių priemonių atitikties Sąjungos teisės bendriesiems principams ir kitoms nuostatoms vertinimui;

(37)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos taisyklėms dėl kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo finansų sektoriuje prudencinio vertinimo, kuris yra atskira, siekiant konkretaus tikslo atliekama procedūra (14);

(38)

šis reglamentas taikomas darniai su kitomis pranešimo ir tikrinimo procedūromis, nustatytomis Sąjungos sektorių teisėje, ir nedaro joms poveikio,