(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB (3) siekiama darbuotojus apsaugoti nuo rizikos jų sveikatai ir saugai, kylančios dėl kancerogenų arba mutagenų poveikio darbo vietoje. Toje direktyvoje numatytas nuoseklus apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenais ir mutagenais, lygis taikant bendrųjų principų sistemą, kad valstybės narės galėtų užtikrinti nuoseklų būtiniausių reikalavimų taikymą. Privalomos profesinio poveikio ribinės vertės, nustatytos remiantis prieinama informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, ekonominiu pagrįstumu, išsamiu socioekonominio poveikio vertinimu ir galimybėmis naudotis poveikio matavimo protokolais ir metodais darbo vietoje, yra svarbūs ta direktyva nustatytų bendrųjų darbuotojų apsaugos priemonių komponentai. Tomis aplinkybėmis, kai esama neapibrėžtumo, svarbu atsižvelgti į atsargumo principą. Toje direktyvoje numatytais būtiniausiais reikalavimais siekiama apsaugoti darbuotojus Sąjungos lygmeniu. Valstybės narės gali nustatyti griežtesnes privalomas profesinio poveikio ribines vertes ar kitas apsaugos priemones;

(2)

profesinio poveikio ribinės vertės yra pagal Direktyvą 2004/37/EB nustatytų rizikos valdymo priemonių dalis. Tų ribinių verčių laikymasis nedaro poveikio kitoms toje direktyvoje nustatytoms darbdavių pareigoms, visų pirma kancerogenų ir mutagenų naudojimo darbo vietoje mažinimui, kancerogenų ir mutagenų poveikio darbuotojams prevencijai ar mažinimui ir priemonių, kurios tuo tikslu turėtų būti įgyvendinamos, nustatymui. Tos priemonės, kiek tai techniškai įmanoma, turėtų apimti kancerogeno ar mutageno pakeitimą darbuotojo sveikatai nepavojinga arba mažiau pavojinga medžiaga, mišiniu ar procesu, uždaros sistemos naudojimą ar kitas priemones, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti poveikio darbuotojams lygį, ir taip skatinti inovacijas;

(3)

daugelio kancerogenų ir mutagenų atveju moksliškai neįmanoma nustatyti lygio, kurio neviršijus būtų išvengta kenksmingų padarinių. Nors pagal šią direktyvą nustačius kancerogenų arba mutagenų ribines vertes darbo vietoje nepanaikinama rizika darbuotojų sveikatai ir saugai, kuri kyla dėl poveikio darbe (likutinė rizika), visgi tai padeda reikšmingai sumažinti dėl tokio poveikio atsirandančią riziką, taikant laipsnišką ir tikslų nustatymu grindžiamą požiūrį remiantis Direktyva 2004/37/EB. Kitų kancerogenų ir mutagenų atveju moksliškai įmanoma nustatyti lygio, kurio neviršijus būtų išvengta kenksmingų padarinių;

(4)

maksimalūs kai kurių kancerogenų arba mutagenų poveikio darbuotojams lygiai yra nustatyti ribinėmis vertėmis, kurios pagal Direktyvą 2004/37/EB neturi būti viršijamos. Tos ribinės vertės turėtų būti peržiūrimos ir turėtų būti nustatytos papildomų kancerogenų ir mutagenų ribinės vertės;

(5)

šioje direktyvoje nustatytas ribines vertes prireikus reikėtų peržiūrėti atsižvelgiant į prieinamą informaciją, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis ir įrodymais pagrįstą geriausią praktiką, poveikio lygio matavimo darbo vietoje metodus ir protokolus. Ta informacija, jei įmanoma, turėtų apimti duomenis apie likutinę riziką darbuotojų sveikatai ir Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinio komiteto (SCOEL) bei Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto (ACSH) nuomones. Su likutine rizika susijusi informacija, viešai skelbiama Sąjungos lygmeniu, yra vertinga būsimam darbui siekiant apriboti kancerogenų ir mutagenų keliamą profesinio poveikio riziką, įskaitant būsimas šioje direktyvoje nustatytų ribinių verčių peržiūras;

(6)

ne vėliau kaip pirmą 2019 m. ketvirtį Komisija, atsižvelgdama į naujausius pokyčius mokslo žinių srityje, turėtų įvertinti galimybę iš dalies pakeisti Direktyvos 2004/37/EB taikymo sritį siekiant įtraukti toksiškas reprodukcijai medžiagas. Tuo remdamasi Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, jei tinkama, pasikonsultavusi su administracija ir darbuotojais;

(7)

kai kurių nenustatytos slenkstinės koncentracijos kancerogenų atveju yra neįmanoma nustatyti poveikio ribinės vertės, pagrįstos nekenksmingumu sveikatai, tačiau įmanoma nustatyti tų kancerogenų poveikio ribinę vertę remiantis prieinama informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis;

(8)

kad būtų galima užtikrinti aukščiausią galimą apsaugos nuo kai kurių kancerogenų ir mutagenų lygį, būtina atsižvelgti į kitus absorbcijos būdus, įskaitant galimybę patekti per odą;

(9)

SCOEL padeda Komisijai visų pirma įvertinant naujausius prieinamus mokslinius duomenis ir siūlant profesinio poveikio ribines vertes, kuriomis siekiama darbuotojus apsaugoti nuo cheminių medžiagų keliamos rizikos ir kurios turi būti nustatytos Sąjungos lygmeniu pagal Tarybos direktyvą 98/24/EB (4) ir Direktyvą 2004/37/EB. ACSH yra trišalis organas, kuris padeda Komisijai parengti, įgyvendinti ir įvertinti veiklas profesinės sveikatos ir saugos srityse. Visų pirma ACSH priima trišales nuomones dėl iniciatyvų nustatyti profesinio poveikio ribines vertes Sąjungos lygmeniu remiantis prieinama informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, taip pat duomenis apie tų iniciatyvų socialinius aspektus ir ekonominį pagrįstumą. Taip pat buvo atsižvelgta į kitus pakankamai patikimus ir viešojoje erdvėje pateiktus mokslinės informacijos šaltinius, visų pirma Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC), Pasaulio sveikatos organizacijos ir nacionalinių agentūrų;

(10)

SCOEL darbas ir to darbo skaidrumas yra atsakingos politikos proceso neatsiejama dalis. Jei SCOEL darbas būtų reorganizuojamas, turėtų būti garantuoti specialūs ištekliai ir neturėtų būti prarastos konkrečios ekspertinės epidemiologijos, toksikologijos, darbo medicinos ir darbo higienos žinios;

(11)

šioje direktyvoje numatyti Direktyvos 2004/37/EB I ir III priedų daliniai pakeitimai yra tolesnis žingsnis ilgesnio laikotarpio procese atliekant Direktyvos 2004/37/EB atnaujinimą. Kitas žingsnis tame procese yra tai, kad Komisija pateikė pasiūlymą dėl ribinių verčių nustatymo ir pastabų „oda“ teikimo penkių papildomų kancerogenų atžvilgiu. Be to, 2017 m. sausio 10 d. komunikate „Saugesnės ir sveikesnės darbo vietos visiems. ES darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ir politikos modernizavimas“ Komisija nurodė, kad reikėtų atlikti tolesnius Direktyvos 2004/37/EB dalinius pakeitimus. Komisija, remdamasi Direktyvos 2004/37/EB 16 straipsniu ir nusistovėjusia praktika, turėtų nuolat vykdyti savo darbą, susijusį su tos direktyvos I ir III priedų atnaujinimu, ir prireikus juos iš dalies pakeisti atsižvelgiant į prieinamą informaciją, įskaitant pažangiai gautus mokslinius ir techninius duomenis, tokius kaip duomenys apie likutinę riziką. Atlikus tą darbą, kai tikslinga, turėtų būti parengti pasiūlymai dėl Direktyvoje 2004/37/EB ir šioje direktyvoje nustatytų ribinių verčių būsimų peržiūrų, taip pat pasiūlymai į I priedą įtraukti papildomas medžiagas, mišinius ir procesus, o III priede nustatyti papildomas ribines vertes;

(12)

svarbu apsaugoti darbuotojus, patiriančius kancerogeninių arba mutageninių cheminių medžiagų poveikį dėl pavojingų vaistų, įskaitant citostatinius arba citotoksiškus vaistus, ruošimo, davimo ar utilizavimo ir dėl darbo, kurį atliekant patiriamas kancerogeninių arba mutageninių medžiagų poveikis valant, pervežant, plaunant ir šalinant pavojingus vaistus arba pavojingais vaistais užterštas medžiagas, taip pat atliekant asmeninę pavojingais vaistais gydomų pacientų priežiūrą. Visų pirma Komisija specialiame prevencijos ir gerosios praktikos vadove paskelbė gaires, kuriomis siekiama sumažinti riziką sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų sveikatai ir saugai, įskaitant riziką, susijusią su citostatinių arba citotoksinių vaistų poveikiu. Šios gairės neturi poveikio galimiems tolesniems pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ar kitoms iniciatyvoms;

(13)

remiantis SCOEL ir ACSH rekomendacijomis, jei jų yra, poveikio įkvepiant ribinės vertės nustatomos pagal aštuonių valandų atskaitos laikotarpio dinaminį svertinį vidurkį (ilgalaikio poveikio ribinės vertės), o tam tikrų kancerogenų arba mutagenų atveju – pagal trumpesnio atskaitos laikotarpio, paprastai 15 minučių, dinaminį svertinį vidurkį (trumpalaikio poveikio ribinės vertės) siekiant, kiek įmanoma, apriboti trumpalaikio poveikio padarinius. Pastabos „oda“ taip pat pateikiamos vadovaujantis SCOEL ir ACSH rekomendacijomis. Taip pat turėtų būti atsižvelgta į papildomus pakankamai patikimus ir viešojoje erdvėje pateiktus mokslinės informacijos šaltinius;

(14)

prevencijos darbo vietoje principas taip pat turėtų būti propaguojamas dėl kancerogenų ir mutagenų padarinių būsimoms kartoms, pavyzdžiui, neigiamas poveikis tiek vyrų, tiek moterų reprodukciniam pajėgumui, taip pat vaisiaus vystymuisi. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų dalytis geriausia praktika šioje srityje;

(15)

yra pakankamai įrodymų, kad mineralinės alyvos, anksčiau naudotos vidaus degimo varikliuose siekiant sutepti ir ataušinti judančias variklio dalis, yra kancerogeniškos. Tos panaudotos mineralinės variklio alyvos susidaro vykstant procesams, todėl jos neklasifikuojamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (5). SCOEL nustatė, kad reikšmingas tų alyvų kiekis gali patekti per odą, padarė išvadą, kad profesinis poveikis patiriamas per odą, ir primygtinai rekomendavo pateikti pastabą „oda“. ACSH pritarė, kad panaudotos mineralinės variklio alyvos turėtų būti įtrauktos į kancerogeninių medžiagų, mišinių ir procesų sąrašą, pateiktą Direktyvos 2004/37/EB I priede, ir kad reikšmingas kiekis gali patekti per odą. Tam, kad būtų apribotos galimybės cheminėms medžiagoms patekti per odą, gali būti taikoma įvairi geriausia praktika, įskaitant asmeninių apsaugos priemonių naudojimą, pavyzdžiui, pirštinių, bei užterštų drabužių pašalinimą ir valymą. Visapusiškas tos geriausios praktikos, taip pat atsirandančios naujos geriausios praktikos laikymasis galėtų padėti sumažinti tą patekimą. Todėl yra tikslinga į Direktyvos 2004/37/EB I priedą įtraukti darbą, susijusį su mineralinių alyvų, anksčiau naudotų vidaus degimo varikliuose siekiant sutepti ir ataušinti judančias variklio dalis, poveikiu, o Direktyvos 2004/37/EB III priede priskirti pastabą „oda“, taip nurodant, kad reikšmingas kiekis gali patekti per odą;

(16)

turima pakankamai įrodymų, kad dyzelinių variklių išmetamieji teršalai, susidarantys degant dyzelinui slėginio uždegimo varikliuose, yra kancerogeniniai. Dyzelinių variklių išmetamieji teršalai susidaro vykstant procesams, todėl jie neklasifikuojami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008. ACSH pritarė, kad tradicinių dyzelinių variklių išmetamieji teršalai turėtų būti įtraukti į Direktyvos 2004/37/EB I priede pateikiamą kancerogeninių medžiagų, mišinių ir procesų sąrašą, ir paprašė, kad būtų atlikti tolesni naujesnių tipų variklių mokslinių ir techninių aspektų tyrimai. IARC dyzelinių variklių išmetamuosius teršalus priskyrė kancerogeniškomis žmonėms (IARC 1 kategorija) ir nurodė, kad, nors naujesnių tipų dyzeliniuose varikliuose kietųjų dalelių ir cheminių medžiagų kiekis yra mažesnis, vis dar neaišku, kaip dėl kiekybinių ir kokybinių pokyčių pasikeis poveikis sveikatai. IARC taip pat nurodė, kad įprasta kaip poveikio žymenį nurodyti elementinę anglį, nes ji sudaro reikšmingą tų išmetamųjų teršalų dalį. Atsižvelgiant į visa tai ir į poveikį patiriančių darbuotojų skaičių, tikslinga į Direktyvos 2004/37/EB I priedą įtraukti darbą, kuris yra susijęs su dyzelinių variklių išmetamųjų teršalų poveikiu, ir Direktyvos 2004/37/EB III priede nustatyti dyzelinių variklių išmetamųjų teršalų ribinę vertę, apskaičiuotą elementinės anglies pagrindu. Direktyvos 2004/37/EB I ir III priedų įrašai turėtų apimti visų tipų dyzelinių variklių išmetamuosius teršalus;

(17)

kalbant apie dyzelinių variklių išmetamuosius teršalus, kai kuriuose sektoriuose gali būti sudėtinga per trumpą laiką pasiekti 0,05 mg/m3 poveikio ribinę vertę, matuojamą kaip elementinė anglis. Todėl be perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio, prieš pradedant taikyti ribinę vertę, turėtų būti nustatytas dvejų metų pereinamasis laikotarpis. Tačiau požeminės kasybos ir tunelių statybos sektoriams be perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio, prieš pradedant taikyti ribinę vertę, turėtų būti nustatytas penkerių metų pereinamasis laikotarpis;

(18)

tam tikri policiklinių aromatinių angliavandenilių (toliau – PAA) mišiniai, ypač tie, kuriuose yra benz[a]pireno, atitinka klasifikavimo kaip (1A ar 1B kategorijos) kancerogenai kriterijus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 1272/2008, todėl jie yra kancerogenai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/37/EB. Tokių mišinių poveikis gali būti patiriamas atliekant darbą, kurio metu vyksta degimo procesai, pavyzdžiui, iš vidaus degimo variklių išmetami teršalai, ir, be kita ko, aukštatemperatūrio degimo procesai. SCOEL nustatė, kad reikšmingas tų mišinių kiekis gali patekti per odą, o ACSH pritarė, kad svarbu nustatyti PAA mišinių profesinio poveikio ribinę vertę, ir rekomendavo atlikti mokslinių aspektų įvertinimą siekiant ateityje pasiūlyti profesinio poveikio ribinę vertę. Todėl tikslinga Direktyvos 2004/37/EB III priede priskirti jiems pastabą „oda“, taip nurodant, kad reikšmingas kiekis gali patekti per odą. Taip pat reikėtų vykdyti tolesnius tyrimus siekiant įvertinti, ar būtina nustatyti PAA mišinių ribinę vertę siekiant geriau apsaugoti darbuotojus nuo tų mišinių;

(19)

trichloretilenas atitinka klasifikavimo kaip (1B kategorijos) kancerogenas kriterijus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 1272/2008, todėl jis yra kancerogenas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/37/EB. SCOEL nustatė, kad trichloretilenas yra genotoksiškas kancerogenas. Remiantis prieinama informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, galima nustatyti trichloretileno ribines vertes pagal aštuonių valandų atskaitos laikotarpio (ilgalaikė poveikio ribinė vertė) ir trumpesnio, penkiolikos minučių, atskaitos laikotarpio dinaminį svertinį vidurkį (trumpalaikio poveikio ribinė vertė). SCOEL nustatė, kad reikšmingas to kancerogeno kiekis gali patekti per odą, o ACSH pritarė praktinei ribinei vertei, remdamasis prieinama informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis. Todėl yra tikslinga Direktyvos 2004/37/EB III priede nustatyti trichloretileno ilgalaikio ir trumpalaikio poveikio ribines vertes ir priskirti jam pastabą „oda“, nurodant, kad reikšmingas kiekis gali patekti per odą. Atsižvelgiant į kintančius mokslinius duomenis ir technikos pažangą, tos medžiagos ribinės vertės turėtų būti ypač atidžiai peržiūrimos;

(20)

4,4′-metilendianilinas (MDA) atitinka klasifikavimo kaip (1B kategorijos) kancerogenas kriterijus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 1272/2008, todėl jis yra kancerogenas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/37/EB. SCOEL padarė išvadą, kad yra neįmanoma nustatyti to nenustatytos slenkstinės koncentracijos kancerogeno poveikio ribinės vertės, pagrįstos nekenksmingumu sveikatai. Tačiau remiantis prieinama informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, yra įmanoma nustatyti 4,4′-metilendianilino ribinę vertę. SCOEL nustatė, kad reikšmingas to kancerogeno kiekis gali patekti per odą, o ACSH pritarė praktinei ribinei vertei, remdamasis prieinama informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis. Todėl yra tikslinga Direktyvos 2004/37/EB III priede nustatyti 4,4′-metilendianilino ribinę vertę ir priskirti jam pastabą „oda“, nurodant, kad reikšmingas kiekis gali patekti per odą;

(21)

epichlorhidrinas (1-chlor-2,3-epoksipropanas) atitinka klasifikavimo kaip (1B kategorijos) kancerogenas kriterijus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 1272/2008, todėl jis yra kancerogenas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/37/EB. SCOEL padarė išvadą, kad yra neįmanoma nustatyti to nenustatytos slenkstinės koncentracijos kancerogeno ribinės vertės, pagrįstos nekenksmingumu sveikatai, ir rekomendavo vengti profesinio poveikio. SCOEL nustatė, kad reikšmingas epichlorhidrino kiekis gali patekti per odą, o ACSH pritarė praktinei ribinei vertei, remdamasis prieinama informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis. Todėl yra tikslinga Direktyvos 2004/37/EB III priede nustatyti epichlorhidrino ribinę vertę ir priskirti jam pastabą „oda“, nurodant, kad reikšmingas kiekis gali patekti per odą;

(22)

etileno dibromidas (1,2-dibrometanas, EDB) atitinka klasifikavimo kaip (1B kategorijos) kancerogenas kriterijus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 1272/2008, todėl jis yra kancerogenas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/37/EB. SCOEL padarė išvadą, kad yra neįmanoma nustatyti to nenustatytos slenkstinės koncentracijos kancerogeno ribinės vertės, pagrįstos nekenksmingumu sveikatai, ir rekomendavo vengti profesinio poveikio. SCOEL nustatė, kad reikšmingas etileno dibromido kiekis gali patekti per odą, o ACSH pritarė praktinei ribinei vertei, remdamasis prieinama informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis. Todėl yra tikslinga Direktyvos 2004/37/EB III priede nustatyti etileno dibromido ribinę vertę ir priskirti jam pastabą „oda“, nurodant, kad reikšmingas kiekis gali patekti per odą;

(23)

etileno dichloridas (1,2-dichloretanas, EDC) atitinka klasifikavimo kaip (1B kategorijos) kancerogenas kriterijus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 1272/2008, todėl jis yra kancerogenas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/37/EB. SCOEL padarė išvadą, kad yra neįmanoma nustatyti to nenustatytos slenkstinės koncentracijos kancerogeno poveikio ribinės vertės, pagrįstos nekenksmingumu sveikatai. Tačiau remiantis prieinama informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, įmanoma nustatyti etileno dichlorido ribinę vertę. SCOEL nustatė, kad reikšmingas etileno dichlorido kiekis gali patekti per odą, o ACSH pritarė praktinei ribinei vertės, remdamasis prieinama informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, tuo pačiu metu pabrėždamas, kad trūksta patikimų ir naujausių mokslinių duomenų, visų pirma apie veikimo būdą. Todėl tikslinga Direktyvos 2004/37/EB III priede nustatyti etileno dichlorido ribinę vertę ir priskirti jam pastabą „oda“, nurodant, kad reikšmingas kiekis gali patekti per odą;

(24)

„Susitarimas dėl darbuotojų sveikatos apsaugos ir Geros praktikos principų taikymo tvarkant ir naudojant kristalinį silicio dioksidą ir produktus su juo“, pasirašytas asociacijų, kurios priklauso Europos silicio tinklui (NEPSI), ir kiti socialinių partnerių susitarimai, kuriuose be reguliavimo priemonių taip pat pateikiamos rekomendacijos ir priemonės, siekiant padėti veiksmingai įgyvendinti Direktyvoje 2004/37/EB nustatytas darbdavių pareigas, yra vertingos priemonės, papildančios reguliavimo priemones. Komisija, gerbdama jų autonomiją, turėtų skatinti socialinius partnerius sudaryti tokius susitarimus. Tačiau remiantis tuo, kad tokių susitarimų laikomasi, neturėtų būti daroma prielaida, jog vykdomos Direktyvoje 2004/37/EB nustatytos darbdavių pareigos. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (ES-OSHA) interneto svetainėje turėtų būti skelbiamas nuolat atnaujinamas tokių susitarimų sąrašas;

(25)

remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 154 straipsniu, Komisija konsultavosi su ACSH ir surengė dviejų etapų konsultacijas su Europos socialiniais partneriais;

(26)

šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma jos 31 straipsnio 1 dalyje;

(27)

šioje direktyvoje nustatytos ribinės vertės bus peržiūrimos atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (6) įgyvendinimą ir atsižvelgiant į dviejų Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) komitetų (Rizikos vertinimo komiteto (RAC) ir Socialinės ir ekonominės analizės komiteto (SEAC)) nuomones, visų pirma atsižvelgiant į ribinių verčių, nustatytų Direktyvoje 2004/37/EB, dozės ir atsako ryšio, faktinės informacijos apie poveikį, ir, jei nustatyta, DNEL (išvestinių ribinių poveikio nesukeliančių verčių), taikomų tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms pagal tą reglamentą, sąveiką, siekiant veiksmingai apsaugoti darbuotojus;

(28)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas bei apsaugoti darbuotojų sveikatą nuo konkrečių pavojų, kylančių dėl kancerogenų ir mutagenų poveikio, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jos veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(29)

atsižvelgiant į tai, kad ši direktyva susijusi su darbuotojų sveikatos apsauga ir sauga darbo vietoje, ji turėtų būti perkelta į nacionalinę teisę per dvejus metus nuo jos įsigaliojimo dienos;

(30)

todėl Direktyva 2004/37/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(31)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (7) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,